81
d. Nr. Vilnius
81 1 straipsniu Papildyti Administracinių nusižengimo kodeksą 811 straipsniu: „81 1 straipsnis . Neapykantos reiškimas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
1Viešas neapykantos reiškimas, niekinimas ar tyčiojimasis ar tokio pobūdžio veiksmų skatinimas siekiant diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų arba baudą
juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų .
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. “
Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „49
) policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 811 , 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 2091 , 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 2341 , 2342 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 4841 , 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 4941 , 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 41 , 5, 6 dalyse, 508, 5101 , 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 527, 528, 530, 534, 535, 538, 540, 546, 553, 5551 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Vitalijus Gailius
A IŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL ADMINISTRACINIŲNUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 811 STRAIPSNIU ĮSTATYMO
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Dažnu atveju saviraiškos laisvė visuomenėje tampa priedanga neapykantos kalbos skleidimui, nėra suvokiamos saviraiškos laisvės atsakomybių ribos.
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Žmogaus teisių konvencija bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje yra įtvirtinta saviraiškos laisvė, tačiau ši laisvė nėra absoliuti, ji yra ribojama. Atsižvelgiant į tai, valstybė turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti veiksmingas teisines priemones, skirtas užkirsti kelią neapykantos kalbos sklaidai bei apsaugoti pažeidžiamas visuomenės grupes. Viena iš tokių priemonių yra atsakomybės už neapykantos kurstymą reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnyje, tačiau kyla klausimas ar ši priemonė yra iki galo veiksminga.
170
straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, kuris pasireiškia viešojoje erdvėje arba turint tikslą platinti. Lietuvos teismai formuodami teismų praktiką BK
pavojingumo ir sistemingumo kriterijus, kuriais vadovaudamiesi teismai išvedė teisės taikymo taisyklę, jog pavieniai komentarai nesukelia realios grėsmės BK saugomoms vertybėms. [1]
Toks teisinių kriterijų ir taisyklių formulavimas lemia tai, kad asmenys faktiškai kurstantys neapykantą, tačiau tai darydami nesistemingai, pavyzdžiui, rašydami tik pavienius komentarus internete, lieka nenubausti. Šis reiškinys yra gan paradoksalus, nes žala asmeniui ar jų grupei vis tiek yra padaroma, net ir pavienis komentaras turi stiprų neigiamą poveikį asmenims ar jų grupėms. Neapykantos kalbos taikinys yra asmens identitetas.
Dėl to auka jaučia didesnę psichologinę žalą ir nerimą, nes negali pakeisti savybių, kurios padarė jį auka. Neapykantą kurstančių kalbų emocinis poveikis yra intensyvesnis nei patyrus kitokio motyvo nusikaltimus. Neapykantos nusikaltimų aukos dažniau nei nukentėję nuo kitų nusikaltimų patiria ilgiau trunkančias neigiamas emocines pasekmes – išgyvena nerimą, pyktį, liūdesį, depresiją, pažeminimą, kai kurios – potrauminio streso sutrikimą, išgyvena psichologinę krizę . [2] Kaip minėta neapykantos nusikaltimai gali lemti įvairias aukos psichikos sveikatos problemas, taigi, žala asmeniui yra neišvengiama.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje Beizaras ir Levickis prieš Lietuvą akcentavo, kad dėl komentarų, reiškiančių neapykantą ir kurstančių smurtą, kurie yra akivaizdžiai neteisėti, reikalaujama valstybės narės atitinkamų pozityvių veiksmų. EŽTT sukritikavo aukščiau minėtus teismų suformuotus pavajingumo ir sistemingumo kriterijus nurodydamas, kad teismų praktika šiuo klausimu nėra vienoda, nes kartais teismo vertinimui didesnį poveikį turi komentarų kiekis, o kartais pakanka tik vieno neapykantą kurstančio komentaro. Pasak EŽTT, net vieno neapykantą kurstančio komentaro pakaktų tam, kad teisėsaugos institucijos galėtų imtis veiksmų. [3] Atsižvelgiant į susiformavusią nacionalinių teismų praktiką ir
jurisprudenciją, įstatymo projekto tikslas yra papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) straipsniu , įtvirtinant administracinę atsakomybę už neapykantos reiškimo veiksmus. Projekto uždaviniai – užtikrinti visapusišką teisinį vertinimą neapykantos reiškimo atvejais, stiprinti pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą bei mažinti diskriminacijos ir visuomenės susipriešinimo apraiškas.
Siekiant užtikrinti veiksmingą pusiausvyrą tarp saviraiškos laisvės ir kitų asmenų teisių bei orumo apsaugos, būtina tobulinti teisinį reguliavimą, numatant aiškią ir proporcingą atsakomybę už neapykantos kalbos apraiškas, kurios nepasiekia baudžiamosios atsakomybės ribos. 2.
Įstatymo projekto iniciatorius (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjas: Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Vitalijus Gailius.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai iš dalies reguliuojami BK 170 straipsniu: „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.1 .
Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
juridinis asmuo .“ Tačiau toks reiškinys kaip neapykantos reiškimas ANK nėra reglamentuotas.
teisinio reguliavimo nuostata ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
811 straipsniu, kuriame b ūtų įtvirtinta: „811 straipsnis. Neapykantos reiškimas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
pobūdžio veiksmų skatinimas siekiant diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
2Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“ Atsižvelgiant į tai, jog ANK yra papildomas nauja norma, atitinkamai turi būti pakeistas ANK
šdėstant jį taip: „
49) policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 811 , 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 2091 , 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 2341 ,2342 straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432,
straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 4841 , 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 4941 , 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse,
, 5, 6 dalyse, 508, 5101 , 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio
straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
“ Siūlomi ANK pakeitimai, įtvirtinant naują 811 straipsnį, prisideda prie nuoseklesnės ir efektyvesnės neapykantos kalbos prevencijos sistemos kūrimo, užpildant esamą teisinio reguliavimo spragą tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo. Tokiu būdu sudaromos prielaidos operatyviau reaguoti į mažesnio pavojingumo, tačiau visuomenei žalingus pažeidimus, ypač skaitmeninėje erdvėje.
Svarbu tai, kad neapykantos kalbos reiškinio egzistavimas visuomenėje kelia pavojų ne tik pavieniams asmenims, bet ir jų grupėms. Nepakankamas neapykantos kalbos fenomeno rimtumo vertinimas gali sukelti tolimesnį eskalavimą, lemiantį smurto ir konfliktų apraiškas. Šiuo atžvilgiu „neapykantos kalba yra kraštutinė nepakantumo forma“, skatinanti neapykantos nusikaltimų egzistavimą . [4]
Būtent todėl administracinės atsakomybės įtvirtinimas leidžia ankstyvoje stadijoje identifikuoti ir stabdyti neapykantos apraiškas, užkertant kelią jų peraugimui į sunkesnius teisės pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Administracinė atsakomybė gali padėti spręsti problematišką kiekį neapykantos kalbos internete, ypač reaguojant į atvejus, kurie šiuo metu negali būti vertinami baudžiamosios teisės kontekste. Svarbu pabrėžti, jog administracinės atsakomybės įvedimo tikslas nėra žodžio laisvės ribojimas. Žodžio laisvė nėra absoliuti, ji yra nesuderinama su neapykantos bei diskriminacijos kurstymu. [5]
Taigi siūlomas ANK papildymas 811 straipsniu sudaro subalansuotą ir proporcingą teisinį mechanizmą, kuris užtikrina veiksmingesnę neapykantos kalbos prevenciją, kartu išlaikant konstitucinį žodžio laisvės ir kitų pamatinių teisių balansą.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Numatoma, kad įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Siūlomas teisinis reguliavimas turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai, nes sudarys prielaidas ankstyvai reaguoti į neapykantos kalbos apraiškas ir užkirsti kelią jų eskalacijai į pavojingesnes teisės pažeidimų formas. Administracinės atsakomybės taikymas už mažesnio pavojingumo veikas leis efektyviau identifikuoti ir stabdyti neapykantos sklaidą, taip mažinant neapykantos nusikaltimų atsiradimo riziką bei prisidedant prie visuomenės saugumo stiprinimo.
Pažymėtina, kad aiškesnis ir nuoseklesnis teisinis reguliavimas taip pat didins teisėsaugos institucijų galimybes vienodai vertinti panašaus pobūdžio pažeidimus, užtikrins greitesnį reagavimą ir mažins teisinio neapibrėžtumo riziką. Tai, savo ruožtu, prisidės prie prevencinio poveikio – didesnis neišvengiamumo principo įgyvendinimas veiks kaip atgrasymo priemonė.
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Šio įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų negauta.
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: administracinė teisė, administracinė atsakomybė.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys (Parašas) Vitalijus Gailius [1]
Europos žmogaus teisių fondo ekspertės Monikos Guliakaitės- Danisevičienės parengta apžvalga „Neapykantos kalba Lietuvoje. Situacijos ir atsisakymų pradėti ikiteisminius tyrimus apžvalga“, p. 12, 2023 m. [2] Psichologė: neapykantos kalba nėra juokeliai, ji daro realų neigiamą poveikį žmonėms, prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/1368002/psichologe-neapykantos-kalba-nera-juokeliai-ji-daro-realu-neigiama-poveiki-zmonems [3] Europos žmogaus teisių fondo ekspertės Monikos Guliakaitės- Danisevičienės parengta apžvalga „Neapykantos kalba Lietuvoje. Situacijos ir atsisakymų pradėti ikiteisminius tyrimus apžvalga“, p. 1 4-15 , 2023 m. [4]
Lygių galimybių kontrolieriaus ir žurnalistų etikos inspektoriaus leidinys: „Institucinis atsakas į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje: nepriklausoma apžvalga“, p. 4, 2021 m. [5] Europos žmogaus teisių fondo ekspertės Monikos Guliakaitės- Danisevičienės parengta apžvalga „Neapykantos kalba Lietuvoje. Situacijos ir atsisakymų pradėti ikiteisminius tyrimus apžvalga“, p.23 , 2023 m.