Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas Projektas
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1905 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 17, 18, 19, 191 , 20, 21, 22, 23,
2026 m. d. Nr.
1. Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi: „21 . Didelį susirūpinimą keliantis geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymas arba netinkamas taikymas – geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) veiksmai ar neveikimas, kai netaikomos ar netinkamai taikomos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonės ir procedūros ir tai sukelia tiesioginę ir (arba) reikšmingą grėsmę geležinkelių transporto eismo saugai.“
2. Papildyti 2 straipsnį 141 dalimi: „141
. Geležinkelių posistemių techninės taisyklės
3. Papildyti 2 straipsnį 261 dalimi: „261 . Geležinkelių transporto eismo saugos taisyklės (toliau – eismo saugos taisyklės) –Lietuvos Respublikoje taikomi eismo saugos reikalavimai.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai);“.
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Nacionalines taisykles tvirtina ir (arba) kitų subjektų patvirtintas nacionalines taisykles į nacionalinių taisyklių sąrašą įtraukia susisiekimo ministras. Nacionalinių taisyklių rengimo, tvirtinimo, paskelbimo ir jų įtraukimo į nacionalinių taisyklių sąrašą tvarką nustato susisiekimo ministras.“
1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Vykdydamos šiame įstatyme nustatytas funkcijas, valstybinį eismo saugos valdymą atlieka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.“
2. Pripažinti netekusia galios 6 straipsnio 2 dalį.
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Eismo saugos institucija yra biudžetinė įstaiga prie Susisiekimo ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto. Eismo saugos institucijos valstybės tarnautojai sprendimus priima nepriklausomai nuo geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų, asmenų, pateikusių prašymus, perkančiųjų organizacijų, notifikuotųjų įstaigų, paskirtųjų įstaigų ir geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo.
2. Eismo saugos institucija vykdo šias funkcijas:1 ) atlieka ūkio subjektų, kurie gali turėti įtakos saugiam geležinkelių eksploatavimui, veiklos priežiūrą;2 ) atlieka eismo saugos ir geležinkelių sistemos sąveikumo reglamentavimo stebėseną, teisės aktų derinimą, reguliuojančių eismo saugą ir geležinkelių sistemos sąveikumą, ir tobulinimą;3
) vadovaudamasi 2018 m. vasario 16 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/761 , kuriuo nustatomi nacionalinių saugos institucijų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 išdavusių bendrąjį saugos sertifikatą arba saugos leidimą, vykdomos priežiūros bendrieji saugos būdai ir panaikinamas Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 , su visais pakeitimais, nuostatomis, prižiūri, kaip įgyvendinamos eismo saugos valdymo sistemos, taip pat vadovaudamasi Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/779
, vykdomi reikalavimai, keliami už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingiems asmenims, ir, remdamasi atliekant priežiūrą įgyta patirtimi, nustato didelį susirūpinimą keliančius eismo saugos valdymo sistemų priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejus bei patvirtina jų sąrašą, kurį periodiškai, ne rečiau kaip kartą per pusę metų, peržiūri ir, jeigu reikia, atnaujina, taip pat atnaujina nedelsiant, nustačius didelį susirūpinimą keliantį eismo saugos valdymo sistemų priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį;4 ) teikia Europos Komisijai eismo saugos pablogėjimo priežasčių ataskaitas ir į metinį eismo saugos planą, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje, įtraukia priemones, skirtas neįgyvendintiems bendriesiems eismo saugos tikslams pasiekti;5
) įgyvendindama šį įstatymą, priima teisės aktus eismo saugos ir geležinkelių sistemos sąveikumo srityse, taip pat dalyvauja rengiant teisės aktų, susijusių su eismo sauga, geležinkelių sistemos sąveikumu ir TSS įgyvendinimu, projektus;6 ) sudaro dvišalius ir (ar) daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis geležinkelių transporto eismo saugos institucijomis, su jomis bendradarbiauja (taip pat ir dėl saugos leidimų išdavimo), keičiasi turima informacija apie prižiūrimus asmenis, siekdama užtikrinti efektyvią jų priežiūrą ir išvengti kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių geležinkelių transporto eismo saugos institucijų atliekamų patikrinimų (auditų) dubliavimo;7
) sudaro dvišalius ir (ar) daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus su Agentūra, bendradarbiauja su Agentūra (įskaitant klausimus dėl bendrųjų saugos sertifikatų išdavimo, atnaujinimo, papildymo, pakeitimo, bendrųjų saugos sertifikatų galiojimo laikino apribojimo, sustabdymo, galiojimo laikino apribojimo ir sustabdymo panaikinimo, galiojimo apribojimo ir panaikinimo, leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), leidimų pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) išdavimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, geležinkelių riedmenų tipų patvirtinimo, patvirtinimo atnaujinimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo), padeda Agentūrai stebėti geležinkelių transporto eismo saugos plėtojimą Europos Sąjungos lygiu, prireikus dalyvauja vertinant esamas ar rengiamas TSS;
8 ) prireikus prašo Europos Komisijos patikrinti ir atnaujinti pagal Reglamento (ES) 2016/796 7 straipsnį rengiamą ir periodiškai atnaujinamą keleivių asociacijų ir įstaigų, su kuriomis turi būti konsultuojamasi rengiant, priimant ir (ar) persvarstant TSS, sąrašą;9 ) tikrina, ar naudojamos geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys atitinka esminius reikalavimus, prižiūri, ar jos naudojamos pagal paskirtį, įrengiamos ir prižiūrimos laikantis esminių reikalavimų ir kitų geležinkelių sistemos sąveikumo reikalavimų; eismo saugos institucijos teises ir pareigas atliekant šią funkciją, jos atlikimo tvarką, taip pat pažeidimų prevencines priemones ir geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių tiekimo ribojimo priemones nustato šis įstatymas ir susisiekimo ministras;10
) atlikdama geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių naudojimo priežiūrą, tiria esminių reikalavimų pažeidimus, įpareigoja asmenis pašalinti nustatytus pažeidimus ir užtikrinti geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių atitiktį esminiams reikalavimams, prireikus apriboja esminių reikalavimų neatitinkančių geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių naudojimą ir (ar) uždraudžia jas naudoti, taip pat įgyvendina kitas priemones, reikalingas šiai funkcijai užtikrinti;11 ) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas, susijusias su eismo saugos užtikrinimu. Šios dalies 1-10 punktuose funkcijų atlikimui draudžiama pasitelkti kitus ūkio subjektus.3
. Tais atvejais, kai geležinkelių posistemiui ar jo daliai netaikomos TSS ir kai dar nėra parengtų geležinkelių posistemių techninių taisyklių arba nesudaryti tarptautiniai susitarimai, eismo saugos institucija turi teisę vienašališkai pripažinti atitikties sertifikatus, išduotus Europos Sąjungos valstybių narių notifikuotųjų įstaigų ar kitų oficialiai pripažintų bandymų laboratorijų, sertifikavimo ar kontrolės įstaigų. Ši nuostata taikoma, kai geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys yra naudojamos, pagaminamos savo reikmėms ar surenkamos skirtingos kilmės geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys arba kai jas sudaro skirtingos kilmės elementai.
4. Eismo saugos institucija ir (ar) valstybės tarnautojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę:1
) esant teisėtam pagrindui neatlygintinai gauti reikalingą informaciją ir dokumentus iš geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir visų asmenų, kuriems taikomi šio įstatymo reikalavimai. Eismo saugos institucija turi teisę prašyti šiame punkte nurodytų asmenų neatlygintinai suteikti techninę pagalbą, tačiau šie asmenys neprivalo tokios pagalbos teikti;2 ) atlikdami ūkio subjektų veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą, pasitelkti policijos pareigūnus;3 ) vykdydami eismo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą, nepažeisdami 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), įstatymų garantuoto fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus.
5. Asmenys, kurių veiklos patikrinimas yra atliekamas, turi teisę dalyvauti atliekant jų vykdomos veiklos sąlygų laikymosi patikrinimus ir teikti eismo saugos institucijai paaiškinimus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
6. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelių įmonės (vežėjai) ir kiti asmenys, kuriems taikomi šio įstatymo reikalavimai, privalo:1
) bendradarbiauti su Agentūra, eismo saugos institucija ir jos valstybės tarnautojais ir netrukdyti įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų , nustatančių eismo saugos ar geležinkelių sistemos sąveikumo reikalavimus, suteiktų teisių;2 ) sudaryti Agentūrai, eismo saugos institucijai ir jos valstybės tarnautojams patikrinimui reikiamas sąlygas ir pateikti patikrinimui reikalingą informaciją ir reikalingus dokumentus eismo saugos institucijos nustatyta tvarka.7
. Eismo saugos institucija kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d., parengia su geležinkelių infrastruktūros valdytojais, geležinkelio įmonėmis (vežėjais) suderina ir savo interneto svetainėje paskelbia kitų metų eismo saugos planą, kuriame nustatomos priemonės bendriesiems eismo saugos tikslams pasiekti. Šis planas tikslinamas Europos Komisijai patvirtinus ar pakeitus bendruosius eismo saugos tikslus. Eismo saugos institucija, rengdama šio straipsnio 9 dalyje nurodytą eismo saugos ataskaitą, įvertina, ar metinis geležinkelių transporto eismo saugos planas buvo įgyvendintas.8
. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 31 d. pateikia eismo saugos institucijai praėjusių metų eismo saugos ataskaitą. Šių ataskaitų reikalavimus nustato eismo saugos institucija.
9. Eismo saugos institucija kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., savo interneto svetainėje skelbia praėjusių metų metinę eismo saugos ataskaitą ir pateikia ją Agentūrai. Eismo saugos institucijos metinėje eismo saugos ataskaitoje pateikiama informacija apie:1 ) eismo saugos tobulinimą ir bendruosius eismo saugos rodiklius, kuriuos nustato susisiekimo ministras;2 ) nacionalinių taisyklių pakeitimus;3
) bendrųjų saugos sertifikatų išdavimo geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir saugos leidimų išdavimo geležinkelių infrastruktūros valdytojams procedūrų tobulinimą;4 ) geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) priežiūros rezultatus ir su ja susijusią patirtį, įskaitant eismo saugos patikrinimų ir auditų skaičių ir rezultatus;5 ) geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtį taikant atitinkamus bendruosius saugos būdus.
10. Eismo saugos institucijos metinėje eismo saugos ataskaitoje taip pat nurodomos už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingų asmenų sertifikavimo sistemos, nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/779 , išimtys ir jų pagrindimas, tai yra kad:1
) Lietuvos Respublikoje netaikomas reikalavimas paskirti Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojamų trečiosiose valstybėse įsteigtose organizacijose (asociacijose) įregistruotų prekinių ir keleivinių vagonų, kurių techninė priežiūra atliekama pagal tos organizacijos (asociacijos), kurioje registruoti šie geležinkelių riedmenys, dokumentus, techninį prižiūrėtoją, kaip tai numatyta šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje;2 ) asmenys, pageidaujantys atlikti geležinkelių riedmenų, naudojamų 1 520 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo dalyje, techninę priežiūrą, turi gauti geležinkelių riedmenų, naudojamų 1 520 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo dalyje, techninio prižiūrėtojo sertifikatą arba Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/779
nustatyta tvarka išduotą už techninę priežiūrą atsakingo asmens sertifikatą (toliau – ECM sertifikatas), kaip tai numatyta šio įstatymo 18 straipsnyje.
1. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrąjį saugos sertifikatą išduoda, atnaujina, papildo, pakeičia, laikinai apriboja, sustabdo, apriboja, panaikina jo laikiną apribojimą, sustabdymą arba galiojimą:“.
2. Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dienos, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys buvo informuoti, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai, eismo saugos institucija priima motyvuotą sprendimą išduoti bendrąjį saugos sertifikatą, išduoti bendrąjį saugos sertifikatą kitomis sąlygomis, negu nurodytos prašyme, arba atsisakyti išduoti bendrąjį saugos sertifikatą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja prašymą pateikusius asmenis. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas bendrojo saugos sertifikato išdavimu.“
3. Pakeisti 8 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14
. Poveikio priemonės bendrojo saugos sertifikato turėtojui taikomos nustačius šio straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 21 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus, pažeidimą ir (ar) į geležinkelių transporto eismo saugos institucijos patvirtintą sąrašą įtrauktą didelį susirūpinimą keliantį eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį, taip pat į eismo saugos institucijos nustatytą minėtąjį sąrašą neįtrauktą, tačiau pakartotinį, kaip numatyta šio straipsnio 141 dalyje, nustatytą geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį.
Eismo saugos institucija per 3 darbo dienas raštu įspėja bendrojo saugos sertifikato turėtoją apie galimą laikiną bendrojo saugos sertifikato galiojimo apribojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai, kai nustatyti pažeidimai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais – apie bendrojo saugos sertifikato galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Nustačiusi didelį susirūpinimą keliantį geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį arba
į eismo saugos institucijos nustatytą minėtąjį sąrašą neįtrauktą, tačiau pakartotinį, kaip numatyta šio straipsnio 141 dalyje, geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį, eismo saugos institucija parengia ir su bendrojo saugos sertifikato turėtoju suderina sertifikuojamos veiklos trūkumų šalinimo planą ir plane nurodo ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai.
Jeigu per eismo saugos institucijos nustatytą terminą pažeidimams pašalinti ar eismo saugos institucijos ar sertifikuojamos veiklos trūkumų šalinimo plane nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių šio sertifikato turėtojas buvo įspėtas, eismo saugos institucija laikinai apriboja bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai, kai nustatyti trūkumai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais sustabdo bendrojo saugos sertifikato galiojimą per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį bendrojo saugos sertifikato turėtojas turėjo pašalinti pažeidimus, dėl kurių buvo įspėtas, arba nuo trūkumų šalinimo plane nustatyto termino pabaigos ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti.
Trūkumų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Nepašalinus trūkumų, dėl kurių bendrojo saugos sertifikato galiojimas tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai buvo laikinai apribotas arba kitais atvejais sustabdytas, eismo saugos institucija per 3 darbo dienas nuo trūkumų pašalinimo termino pabaigos atitinkamai apriboja bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai arba panaikina bendrojo sertifikato galiojimą ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo apriboti bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai arba panaikinti bendrojo sertifikato galiojimą priėmimo dienos informuoja Agentūrą ir pateikia tokį sprendimą pagrindžiančius įrodymus.
Tuo atveju, kai bendrąjį saugos sertifikatą išdavė Agentūra ir jo turėtojas per eismo saugos institucijos nustatytą terminą, kuris yra ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, nepašalina trūkumų, dėl kurių bendrojo saugos sertifikato galiojimas tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai buvo laikinai apribotas arba kitais atvejais sustabdytas, eismo saugos institucija pateikia Agentūrai prašymą atitinkamai apriboti Agentūros išduoto bendrojo saugos sertifikato galiojimą, jeigu nustatyti trūkumai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais jį panaikinti.“
4. Papildyti 8 straipsnį 141 dalimi: „141 .
Nustačius, kad bendrojo saugos sertifikato turėtojas netaiko arba netinkamai taiko eismo saugos valdymo sistemos priemones, kurios nėra įtrauktos į šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą didelį susirūpinimą keliančių geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejų sąrašą, šis atvejis pažymimas šio bendrojo saugos sertifikato turėtojo veiklos patikrinimo dokumente kaip šalintinas trūkumas, tačiau poveikio priemonės bendrojo saugos sertifikato turėtojui netaikomos.
Jeigu atitinkamas bendrojo saugos sertifikato turėtojas per metus nuo trūkumo nustatymo dienos jo nepašalina, laikoma, kad trūkumas nustatytas pakartotinai. Tokiu atveju šiam bendrojo saugos sertifikato turėtojui taikomos poveikio priemonės mutatis mutandis šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.“
5. Pakeisti 8 straipsnio 19 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) bendrojo saugos sertifikato turėtojas pateikia prašymą panaikinti bendrojo saugos sertifikato galiojimą, kuriame nurodo pageidaujamą bendrojo saugos sertifikato galiojimo panaikinimo datą. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti bendrojo saugos sertifikato galiojimą nuo prašyme nurodytos datos ir informuoja prašymą pateikusį asmenį apie bendrojo saugos sertifikato galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos;“.
6. Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 19 dalies 3 punktą.
7. Pakeisti 8 straipsnio 21 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti taip: „2
) užtikrinti, kad eismo saugos valdymo sistema atitiktų šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, ir taikyti eismo saugos valdymo sistemoje nustatytas priemones ir procedūras;“.
8. Pakeisti 8 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 22 .
Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia juridinio asmens, kuriam išduotas bendrasis saugos sertifikatas, pavadinimą, juridinio asmens teisinę formą, kodą, bendrojo saugos sertifikato numerį, išdavimo, galiojimo atnaujinimo datą, bendrojo saugos sertifikato galiojimo laikino apribojimo ar sustabdymo, laikino galiojimo apribojimo ar sustabdymo panaikinimo ir bendrojo saugos sertifikato apribojimo ar galiojimo panaikinimo, galiojimo pabaigos datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmeniui yra išduotas bendrasis saugos sertifikatas ir jis galioja.
Duomenys apie asmenį, kuriam išduotas bendrasis saugos sertifikatas, duomenys apie bendrojo saugos sertifikato galiojimo atnaujinimą, galiojimo laikiną apribojimą ar sustabdymą, laikino galiojimo apribojimą, sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamo sprendimo priėmimo dienos ir skelbiami iki bendrojo saugos sertifikato galiojimo pabaigos datos, jeigu bendrasis saugos sertifikatas neatnaujinamas šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka arba iki bendrojo saugos sertifikato galiojimo panaikinimo šio straipsnio 14 ir 19 dalyse nustatytais atvejais.
Informacija apie pasikeitusius juridinio asmens, kuriam išduotas bendrasis saugos sertifikatas, duomenis, taip pat informacija apie bendrojo saugos sertifikato papildymą paskelbiama eismo saugos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamai sprendimo pakeisti ar papildyti bendrąjį saugos sertifikatą priėmimo dienos.“
1. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Saugos leidimą išduoda, atnaujina, papildo, pakeičia, sustabdo, panaikina jo sustabdymą arba galiojimą eismo saugos institucija.“
2. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dienos, kai geležinkelių infrastruktūros valdytojas buvo informuotas, kad yra gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai, eismo saugos institucija priima motyvuotą sprendimą išduoti saugos leidimą, išduoti saugos leidimą kitomis sąlygomis, negu nurodytos prašyme, arba atsisakyti išduoti saugos leidimą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja geležinkelių infrastruktūros valdytoją. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas saugos leidimo išdavimu.“
3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „13
. Prašymo atnaujinti ar papildyti saugos leidimą pateikimui ir vertinimui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4, 5 ir 8 dalyse nustatyti reikalavimai. Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo dienos, kai geležinkelių infrastruktūros valdytojas buvo informuotas, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai, eismo saugos institucija priima motyvuotą sprendimą atnaujinti ar papildyti saugos leidimą arba atsisakyti atnaujinti ar papildyti saugos leidimą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja geležinkelių infrastruktūros valdytoją. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas saugos leidimo išdavimu.
4. Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Poveikio priemonės bendrojo saugos leidimo turėtojui taikomos nustačius
šio straipsnio 18 dalyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 18 dalies 2 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus, pažeidimą ir (ar) į geležinkelių transporto eismo saugos institucijos patvirtintą sąrašą įtrauktą didelį susirūpinimą keliantį eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį, taip pat į eismo saugos institucijos nustatytą minėtąjį sąrašą neįtrauktą, tačiau pakartotinį, kaip numatyta šio straipsnio 171 dalyje,
eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį, saugos leidimo turėtojui taikomos poveikio priemonės. Eismo saugos institucija per 3 darbo dienas raštu įspėja saugos leidimo turėtoją apie galimą saugos leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai.“
5. Pakeisti 9 straipsnio 17 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) saugos leidimo turėtojas pateikia prašymą panaikinti saugos leidimo galiojimą, kuriame nurodo pageidaujamą saugos leidimo galiojimo panaikinimo datą. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti saugos leidimo galiojimą nuo prašyme nurodytos datos ir informuoja prašymą pateikusį asmenį apie saugos leidimo galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos;“.
6. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą.
7. Papildyti 9 straipsnį 171 dalimi: „171 .
Nustačius, kad saugos leidimo turėtojas netaiko arba netinkamai taiko eismo saugos valdymo sistemos priemones, kurios nėra įtrauktos į šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą didelį susirūpinimą keliančių geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejų sąrašą, šis atvejis pažymimas šio saugos leidimo turėtojo veiklos patikrinimo dokumente kaip šalintinas trūkumas, tačiau poveikio priemonės saugos leidimo turėtojui netaikomos.
Jeigu atitinkamas saugos leidimo turėtojas per metus nuo trūkumo nustatymo dienos jo nepašalina, laikoma, kad trūkumas nustatytas pakartotinai. Tokiu atveju šiam saugos leidimo turėtojui taikomos poveikio priemonės mutatis mutandis šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.“8
. Pakeisti 9 straipsnio 18 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti taip: „
2. užtikrinti, kad eismo saugos valdymo sistema atitiktų šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, ir taikyti eismo saugos valdymo sistemoje nustatytas priemones ir procedūras;“.
9. Pakeisti 9 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 19 .
Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia asmens, kuriam išduotas saugos leidimas, vardą (vardus), pavardę (pavardes), jeigu jis yra fizinis asmuo, juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, jeigu jis yra juridinis asmuo, saugos leidimo numerį, saugos leidimo išdavimo, galiojimo atnaujinimo datą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, galiojimo pabaigos datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmeniui yra išduotas saugos leidimas ir jis galioja.
Duomenys apie asmenį, kuriam išduotas saugos leidimas, duomenys apie saugos leidimo galiojimo atnaujinimą, galiojimo sustabdymą, sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamo sprendimo priėmimo dienos ir skelbiami iki saugos leidimo galiojimo pabaigos datos, jeigu saugos leidimas neatnaujinamas šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka arba iki saugos leidimo galiojimo panaikinimo šio straipsnio 16 ir 17 dalyse nustatytais atvejais.
Informacija apie pasikeitusius asmens, kuriam išduotas saugos leidimas, duomenis, taip pat apie saugos leidimo papildymą paskelbiama eismo saugos institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamai prašymo ir duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos arba sprendimo papildyti saugos leidimą priėmimo dienos. Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“
Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7
) fiziniams asmenims, atliekantiems su eismo saugai užtikrinti svarbių užduočių atlikimu nesusijusius darbus pavojingojoje geležinkelio zonoje, kai traukinių eismas darbų atlikimo metu yra nutrauktas. Šiame punkte nurodyti asmenys darbus atlieka, jeigu yra geležinkelių infrastruktūros valdytojo sutikimas. Geležinkelių infrastruktūroje darbus organizuojantys asmenys turi supažindinti fizinius asmenis su pavojų geležinkelių infrastruktūroje keliančiais veiksniais ir apsisaugojimo nuo jų būdais iki darbuotojų atvykimo į pavojingąją geležinkelio zoną . “
1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Asmenys, pageidaujantys atlikti geležinkelių riedmenų, naudojamų 1 435 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo dalyje (toliau šiame straipsnyje – geležinkelių riedmenys), techninę priežiūrą, turi gauti ECM sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad šio sertifikato turėtojas parengė geležinkelių riedmenų techninės priežiūros sistemą, vadovaudamasis šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais. Eismo saugos institucija, vadovaudamasi nepriklausomumo, kompetencijos, nešališkumo principais, ECM sertifikatą išduoda 5 metams. ECM sertifikatas gali būti atnaujintas eismo saugos institucijos sprendimu, pateikus jai atitinkamą prašymą.“
2. Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo tinkamai įforminto prašymo ir dokumentų gavimo dienos eismo saugos institucija priima sprendimą išduoti, atnaujinti arba atsisakyti išduoti ECM sertifikatą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas ECM sertifikato išdavimu ar atnaujinimu.“
3. Pripažinti netekusiu galios 17 straipsnio 15 dalies 3 punktą.
4. Papildyti 17 straipsnio 6 dalį 5 punktu: „5
) techninis prižiūrėtojas, įgijęs ECM sertifikatą, pateikia prašymą panaikinti ECM sertifikato galiojimą, kuriame nurodo pageidaujamą ECM sertifikato galiojimo panaikinimo datą. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti ECM sertifikato galiojimą nuo prašyme nurodytos datos ir informuoja prašymą pateikusį asmenį apie ECM sertifikato galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.“
5. Pakeisti 17 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 17 .
Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia asmens, kuriam išduotas ECM sertifikatas, vardą (vardus), pavardę (pavardes), jeigu jis yra fizinis asmuo, juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, jeigu jis yra juridinis asmuo, sertifikato numerį, išdavimo, galiojimo atnaujinimo datą, laikino galiojimo srities apribojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo srities apribojimo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, galiojimo pabaigos datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmeniui yra išduotas ECM sertifikatas ir jis galioja.
Duomenys apie asmenį, kuriam išduotas ECM sertifikatas, duomenys apie ECM sertifikato galiojimo atnaujinimą, laikiną galiojimo srities apribojimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo srities apribojimą, galiojimo sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamo sprendimo priėmimo dienos ir skelbiami iki ECM sertifikato galiojimo pabaigos datos, jeigu ECM sertifikatas neatnaujinamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba iki ECM sertifikato galiojimo panaikinimo šio straipsnio 6 dalies 5 punkte, 10 ir 15 dalyse nustatytais atvejais.
Informacija apie pasikeitusius asmens, kuriam išduotas ECM sertifikatas, duomenis, taip pat apie ECM sertifikato papildymą paskelbiama eismo saugos institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamai prašymo ir duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos ar sprendimo papildyti ECM sertifikatą priėmimo dienos. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“
1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Asmenys, pageidaujantys atlikti geležinkelių riedmenų, naudojamų 1 520 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techninę priežiūrą, turi gauti geležinkelių riedmenų, naudojamų 1 520 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techninio prižiūrėtojo sertifikatą (toliau – techninio prižiūrėtojo sertifikatas), kuriuo patvirtinama, kad šio sertifikato turėtojas parengė geležinkelių riedmenų techninės priežiūros sistemą, vadovaudamasis šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais. Eismo saugos institucija, vadovaudamasi nepriklausomumo, kompetencijos, nešališkumo principais, techninio prižiūrėtojo sertifikatą išduoda 5 metams. Techninio prižiūrėtojo sertifikatas gali būti atnaujintas eismo saugos institucijos sprendimu, pateikus jai atitinkamą prašymą.“
2. Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Techninių prižiūrėtojų sertifikatų išdavimui, atnaujinimui, papildymui, pakeitimui, sertifikato galiojimo sustabdymui, jo galiojimo srities apribojimui, galiojimo panaikinimui, duomenų apie asmenis ir jų įgytus sertifikatus paskelbimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 3–8, 10–15 ir 17 dalių nuostatos. Prašymo išduoti, atnaujinti ir atlikti kitus su techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimu susijusius veiksmus, techninio prižiūrėtojo sertifikato formą patvirtina eismo saugos institucija.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Asmenys, kurie neprivalo būti sertifikuoti šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, gali teikti prašymą gauti ECM sertifikatą ir (ar) techninio prižiūrėtojo sertifikatą. Šių sertifikatų išdavimui (atnaujinimui, papildymui, pakeitimui), asmens, įgijusio sertifikatą, priežiūrai, sertifikato galiojimo sustabdymui, jo galiojimo srities apribojimui, galiojimo panaikinimui, duomenų apie asmenis ir jų įgytus sertifikatus paskelbimui mutatis mutandis taikomos atitinkamai šio įstatymo 17 ar 18 straipsnio nuostatos.“
191 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 191 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Darbuotojai, kurie ketina atlikti Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773
nurodytas eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, kurias leidžiama atlikti tik asmenims, prieš paskyrimą pasitikrinusiems sveikatą, taip pat darbuotojai, kurie ketina tiesiogiai vadovauti geležinkelių riedmenų manevravimo veiksmams, prieš paskyrimą atlikti atitinkamas eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis turi pasitikrinti sveikatą, o dirbdami tikrintis ją Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 nustatytais atvejais ir periodiškumu. Eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekančio darbuotojo sveikatos patikra apima Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773
nurodytą sveikatos, įskaitant psichikos sveikatą, patikrinimą. Vadovaudamasis šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais sveikatos apsaugos ministro nustatytais sveikatos reikalavimais ir patikrinimo tvarka, ligų sąrašu, gydytojas, turintis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją, išduoda dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad buvo atlikta šioje dalyje nurodyta eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekančio darbuotojo sveikatos patikra ir šis darbuotojas dėl savo sveikatos būklės galės saugiai atlikti jam pavestas pareigas.“
2. Pakeisti 191 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) užtikrina, kad jų eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekantys darbuotojai turėtų lygias galimybes tobulinti kvalifikaciją. Jie atsako už savo eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekančių darbuotojų kvalifikaciją ir pareigų, nustatytų Deleguotajame reglamente (ES) 2018/762 , taip pat, jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) taikoma, Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773
nurodytų pareigų, susijusių su eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekančių darbuotojų mokymu ir vertinimu, tinkamą vykdymą. Kvalifikacijos tobulinimo priemonės ir žinių patikrinimo procedūros nustatomos geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemose.“
3. Pakeisti 191 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar geležinkelio įmonė (vežėjas) eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis paveda atlikti ūkio subjektui, įdarbinusiam fizinius asmenis, arba savarankiškai dirbantiems fiziniams asmenims, kurie nėra atitinkamo geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojai, ūkio subjektas užtikrina, kad įdarbinti fiziniai asmenys atitiktų, geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojams, atliekantiems analogiškas eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Taip pat savarankiškai dirbantys asmenys, kuriems pavesta atlikti eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, užtikrina atitiktį reikalavimams, kurie keliami analogiškas eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekantiems geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojams. Šioje dalyje nurodytiems fiziniams asmenims keliami kvalifikaciniai, mokymo ir žinių patikrinimo reikalavimai nustatomi geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemose.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Reikalavimai fiziniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje „1
. Fiziniai asmenys, kurie nėra geležinkelių infrastruktūros valdytojų arba geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojai, tačiau siekia įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje, išskyrus fizinius asmenis, atliekančius darbus, nesusijusius su eismo saugai užtikrinti svarbių užduočių atlikimu, kai traukinių eismas nutrauktas, turi išlaikyti žinių patikrinimo egzaminą (toliau šiame straipsnyje – egzaminas) ir gauti eismo saugos institucijos išduodamą fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimą (toliau šiame straipsnyje – pažymėjimas) šio įstatymo ir eismo saugos institucijos nustatyta tvarka.2
. Fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelių zonoje, eismo saugos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančius egzaminus organizuoja, eismo saugos institucijos nustatyta tvarka žinias tikrina ir egzamino išlaikymą patvirtinantį dokumentą išduoda šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyti egzaminavimo centrai.3
. Per 20 darbo dienų nuo eismo saugos institucijos nustatytos formos prašymo išduoti pažymėjimą ir egzamino išlaikymą patvirtinančio dokumento gavimo dienos, eismo saugos institucija, įvertinusi gautus dokumentus, priima sprendimą išduoti pažymėjimą. Eismo saugos institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja prašymą pateikusį fizinį asmenį, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalina eismo saugos institucijos nurodytų trūkumų.4
. Siekdami atnaujinti pažymėjimo galiojimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymėjimą įgiję fiziniai asmenys privalo kas 5 metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytuose mokymo centruose išklausyti 8 valandų trukmės eismo saugos institucijos nustatyto turinio mokymus, susijusius su darbu pavojingojoje geležinkelio zonoje ir eismo saugos institucijos nustatyta tvarka kreiptis į ją dėl pažymėjimo galiojimo atnaujinimo, pateikdami eismo saugos institucijos nustatytos formos prašymą atnaujinti pažymėjimo galiojimą ir mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus.
Eismo saugos institucija priima sprendimą atsisakyti atnaujinti pažymėjimo galiojimą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja prašymą pateikusį fizinį asmenį, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalina eismo saugos institucijos nurodytų trūkumų.5
. Eismo saugos institucija, nustačiusi, kad prašymas išduoti ar atnaujinti pažymėjimo galiojimą neatitinka jos nustatytų reikalavimų ir (ar) nepateiktas egzamino išlaikymą patvirtinantis dokumentas, šiuose dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos praneša prašymą pateikusiam asmeniui ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų eismo saugos institucijos sprendimu, pateikus motyvuotą prašymą.6
. Fiziniams asmenims, įgijusiems pažymėjimą, tačiau nepateikusiems šio straipsnio 4 dalyje nurodytų mokymų išklausymą patvirtinančių dokumentų, eismo saugos institucija, įspėjusi šį fizinį asmenį apie galimą išduoto pažymėjimo galiojimo sustabdymą prieš 20 darbo dienų iki šio straipsnio 3 dalyje nurodyto termino pabaigos, sustabdo išduoto pažymėjimo galiojimą nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto termino pabaigos ir nustato 20 darbo dienų terminą pateikti eismo saugos institucijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus; šis terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų eismo saugos institucijai pateikus raštu motyvuotą prašymą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas per 3 darbo dienas, kai fizinis asmuo pateikia eismo saugos institucijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus.
7. Eismo saugos institucija panaikina pažymėjimo galiojimą jeigu fizinis asmuo, įgijęs pažymėjimą, pateikia prašymą panaikinti pažymėjimo galiojimą, kuriame nurodo pageidaujamą pažymėjimo galiojimo panaikinimo datą. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti pažymėjimo galiojimą nuo prašyme nurodytos datos ir informuoja prašymą pateikusį asmenį apie pažymėjimo galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.8
. Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažymėjime nurodytų duomenų pasikeitimo dienos turi kreiptis į eismo saugos instituciją dėl turimo pažymėjimo pakeitimo ir pateikti duomenų pasikeitimą patvirtinančius dokumentus. Eismo saugos institucija pakeičia pažymėjimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos.
9. Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia fizinio asmens, kuriam suteikta teisė dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje ir išduotas pažymėjimas, vardą (vardus), pavardę (pavardes), pažymėjimo numerį, išdavimo datą, pažymėjimo galiojimo atnaujinimo, sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog fiziniam asmeniui yra išduotas pažymėjimas
ir jis galioja. Duomenys apie fizinį asmenį, kuriam suteikta teisė dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje, duomenys apie pažymėjimo galiojimo atnaujinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamo sprendimo išduoti priėmimo dienos ir skelbiami iki pažymėjimo galiojimo pabaigos datos, jeigu pažymėjimo galiojimas neatnaujinamas šio straipsnio 3–4 dalyse nustatyta tvarka arba iki pažymėjimo galiojimo panaikinimo šio straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais. Informacija apie pasikeitusius fizinio asmens, kuriam suteikta teisė dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje ir išduotas pažymėjimas, duomenis paskelbiama eismo saugos institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas
nuo prašymo ir duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos . Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.10
. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi trečiosiose valstybėse pagal darbo ar kitą sutartį įdarbintiems fiziniams asmenims, kuriuos geležinkelio įmonė (vežėjas) pasitelkia keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo pasienio geležinkelių linijose ar tranzitu veiklai vykdyti. Tokiu atveju geležinkelio įmonė (vežėjas), įgyvendindama (įgyvendindamas) savo eismo saugos valdymo sistemą, turi užtikrinti, kad šie fiziniai asmenys bus supažindinti su nacionalinėmis taisyklėmis ir sugebės saugiai vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Reikalavimai fiziniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams1
. Krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovai vadovauja krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams ir atsako už saugų krovinių krovimą į vagonus ir tvirtinimą juose.
2. Fiziniai asmenys, kurie nėra geležinkelių infrastruktūros valdytojų arba geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojai, tačiau kurie siekia įgyti teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, turi išlaikyti žinių patikrinimo egzaminą (toliau šiame straipsnyje – egzaminas) ir gauti eismo saugos institucijos išduodamą krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimą (toliau šiame straipsnyje – pažymėjimas) šio įstatymo ir eismo saugos institucijos nustatyta tvarka. Fiziniai asmenys, įgiję pažymėjimus, turi teisę vykdyti veiklą savarankiškai.3
. Eismo saugos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančius egzaminus organizuoja, eismo saugos institucijos nustatyta tvarka fizinių asmenų žinias tikrina ir šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyti egzaminavimo centrai.4
. Per 20 darbo dienų nuo eismo saugos institucijos nustatytos formos prašymo išduoti pažymėjimą ir egzamino išlaikymą patvirtinančio dokumento gavimo dienos, eismo saugos institucija, įvertinusi gautus dokumentus, priima sprendimą išduoti pažymėjimą ar jį atnaujinti. Eismo saugos institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja prašymą pateikusį fizinį asmenį, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalina eismo saugos institucijos nurodytų trūkumų.5
. Siekdami atnaujinti pažymėjimo galiojimą, teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams ir pažymėjimus įgiję fiziniai asmenys privalo kas 5 metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytuose mokymo centruose išklausyti 16 valandų trukmės eismo saugos institucijos nustatyto turinio mokymus, eismo saugos institucijos nustatyta tvarka kreiptis į ją dėl pažymėjimo galiojimo atnaujinimo, pateikdami eismo saugos institucijos nustatytos formos prašymą atnaujinti pažymėjimo galiojimą ir mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus.
Eismo saugos institucija priima sprendimą atsisakyti atnaujinti pažymėjimą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja prašymą pateikusį fizinį asmenį, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalina eismo saugos institucijos nurodytų trūkumų.
6. Eismo saugos institucija, nustačiusi, kad prašymas išduoti ar atnaujinti pažymėjimo galiojimą neatitinka jos nustatytų reikalavimų ir (ar) nepateiktas egzamino
išlaikymą patvirtinantis dokumentas, šiuose dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos praneša prašymą pateikusiam asmeniui ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų eismo saugos institucijos sprendimu, pateikus motyvuotą prašymą.
7. Jeigu fizinis asmuo nepateikia šio straipsnio 5 dalyje nurodytų mokymų išklausymą patvirtinančių dokumentų, eismo saugos institucija, įspėjusi šį fizinį asmenį prieš 20 darbo dienų apie galimą išduoto pažymėjimo galiojimo sustabdymą iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino pabaigos, sustabdo išduoto pažymėjimo galiojimą nuo šio straipsnio5
dalyje nurodyto termino pabaigos ir nustato 20 darbo dienų terminą pateikti eismo saugos institucijai šio straipsnio5 dalyje nurodytus dokumentus; šio straipsnio5 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų eismo saugos institucijai pateikus eismo saugos institucijai raštu motyvuotą prašymą.8
. Eismo saugos institucija panaikina pažymėjimo galiojimą jeigu fizinis asmuo, įgijęs pažymėjimą, pateikia prašymą panaikinti pažymėjimo galiojimą, kuriame nurodo pageidaujamą pažymėjimo galiojimo panaikinimo datą. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti pažymėjimo galiojimą nuo prašyme nurodytos datos ir informuoja prašymą pateikusį asmenį apie pažymėjimo galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
9. Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažymėjime nurodytų duomenų pasikeitimo dienos turi kreiptis į eismo saugos instituciją dėl turimo pažymėjimo pakeitimo ir pateikti duomenų pasikeitimą patvirtinančius dokumentus.
Eismo saugos institucija pakeičia pažymėjimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos.10
. Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia fizinio asmens, kuriam išduotas pažymėjimas, vardą (vardus), pavardę (pavardes), pažymėjimo numerį, išdavimo datą, pažymėjimo galiojimo atnaujinimo, sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog fiziniam asmeniui yra išduotas pažymėjimas ir jis galioja. Duomenys apie fizinį asmenį, kuriam išduotas pažymėjimas, pažymėjimo galiojimo atnaujinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamo sprendimo priėmimo dienos ir skelbiami iki pažymėjimo galiojimo pabaigos datos, jeigu pažymėjimo galiojimas neatnaujinamas šio straipsnio 5–4 dalyse nustatyta tvarka arba iki pažymėjimo galiojimo panaikinimo šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais. Informacija apie pasikeitusius fizinio asmens, kuriam išduotas pažymėjimas duomenis paskelbiama eismo saugos institucijos interneto svetainėje
nuo prašymo ir duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos . Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“
1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Asmenys, siekiantys egzaminuoti fizinius asmenis, siekiančius įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje, ir (ar) fizinius asmenis, siekiančius įgyti teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, turi gauti eismo saugos institucijos išduodamus įgaliojimus egzaminuoti atitinkamus fizinius asmenis (toliau – įgaliojimai egzaminavimo centrams). Įgaliojimai egzaminavimo centrams išduodami neterminuotai šiame straipsnyje ir eismo saugos institucijos nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Asmenys, siekiantys gauti įgaliojimus egzaminavimo centrams, turi atitikti šiuos reikalavimus:1
) turėti egzaminavimo kokybės valdymo sistemą, apimančią priemones, kurios užtikrintų, kad fiziniams asmenims bus sudarytos nediskriminacinės galimybės laikyti egzaminus, egzaminai bus vykdomi eismo saugos institucijos nustatyta egzaminavimo tvarka, egzaminai bus vykdomi nešališkai, be spaudimo ar paskatų, kurios galėtų turėti poveikį egzamino rezultatų vertinimui ar egzamino vykdymo būdui, bus laikomasi egzaminų klausimų ir atsakymų slaptumo principo;2 ) turėti eismo saugos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančius klausimų ir atsakymų katalogus;3 ) užtikrinti egzaminų rezultatų atsekamumą;4
) užtikrinti, kad asmens, siekiančio gauti įgaliojimus egzaminavimo centrui, kolegialių valdymo organų nariai, vadovai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti egzaminavimo centrui, yra nepriekaištingos reputacijos asmenys;5 ) užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos teikiamomis paslaugomis naudotis asmenims su negalia ar riboto judumo asmenims.“
3. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų eismo saugos institucijos nurodytų dokumentų gavimo dienos eismo saugos institucija priima sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti prašymą pateikusiam asmeniui įgaliojimus egzaminavimo centrui ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos
informuoja prašymą pateikusį asmenį. Sprendimą atsisakyti išduoti įgaliojimus egzaminavimo centrui eismo saugos institucija priima, jeigu asmuo, pageidaujantis gauti įgaliojimus egzaminavimo centrui, neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalina eismo saugos institucijos nurodytų trūkumų arba kreipiasi į eismo saugos instituciją dėl įgaliojimų egzaminavimo centrui gavimo anksčiau, negu nurodyta šio straipsnio 12 dalyje.“
4. Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia asmens, kuriam išduoti įgaliojimai egzaminavimo centrui, vardą (vardus), pavardę (pavardes), jeigu jis yra fizinis asmuo, juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, jeigu jis yra juridinis asmuo, įgaliojimų egzaminavimo centrui numerį, išdavimo datą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmeniui yra išduoti įgaliojimai egzaminavimo centrui ir jie galioja. Duomenys apie asmenį, kuriam išduoti įgaliojimai egzaminavimo centrui,
duomenys apie įgaliojimų egzaminavimo centrui galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamo sprendimo priėmimo dienos ir skelbiami iki įgaliojimų egzaminavimo centrui galiojimo panaikinimo šio straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais. Informacija apie pasikeitusius asmens, kuriam išduoti įgaliojimai egzaminavimo centrui, duomenis paskelbiama eismo saugos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos. Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“5
. Pakeisti 22 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) fizinių asmenų egzaminus, kurių klausimai turi būti sudaromi tik iš su eismo saugos institucija suderintų klausimų ir atsakymų katalogų, vykdyti raštu arba per informacinę sistemą, jeigu egzaminavimo centras tokią sistemą turi;“.
6. Pakeisti 22 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) egzaminą išlaikiusiems fiziniams asmenims išduoti egzamino išlaikymą patvirtinančius dokumentus;
7. Pakeisti 22 straipsnio 6 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) per 5 darbo dienas nuo duomenų, nurodytų įgaliojimuose egzaminavimo centrui, pasikeitimo dienos apie tai pranešti eismo saugos institucijai ir pateikti prašymą pakeisti turimus įgaliojimus egzaminavimo centrui – nurodyti pakeistus duomenis ir pateikti duomenų pasikeitimą patvirtinančius dokumentus;
eismo saugos institucija pakeičia įgaliojimus egzaminavimo centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos;“.
8. Pakeisti 22 straipsnio 11 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) egzaminavimo centras pateikia prašymą panaikinti įgaliojimus egzaminavimo centrui, kuriame nurodo pageidaujamą įgaliojimų egzaminavimo centrams galiojimo panaikinimo datą. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti įgaliojimų egzaminavimo centrams galiojimą nuo prašyme nurodytos datos ir informuoja prašymą pateikusį asmenį apie įgaliojimų egzaminavimo centrams galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos;“.
9. Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnio 11 dalies 2 punktą.
10. Pakeisti 22 straipsnio 121 dalį ir ją išdėstyti taip: „121 .
Egzaminavimo centras, kuriam buvo sustabdyti arba panaikinti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai, privalo eismo saugos institucijai neatlygintinai eismo saugos institucijos nustatyta tvarka perduoti visus turimus duomenis apie fizinių asmenų išlaikytus egzaminus, jeigu egzaminavimo centras šiems asmenims nespėjo išduoti egzamino išlaikymą patvirtinančių dokumentų iki įgaliojimų egzaminavimo centrui sustabdymo arba panaikinimo dienos, kad eismo saugos institucija išduotų atitinkamus pažymėjimus.“
11. Pakeisti 22 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 .
Jeigu nėra egzaminavimo centrų, egzaminavimo centro funkcijas atlieka eismo saugos institucija, mutatis mutandis vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis. Jeigu eismo saugos institucija sustabdo įgaliojimus egzaminavimo centrui arba juos panaikina, ji išduoda pažymėjimus fiziniams asmenims, kurie išlaikė tokio egzaminavimo centro vykdytus egzaminus, tačiau egzaminavimo centras jiems nespėjo išduoti egzamino išlaikymą patvirtinančių dokumentų iki įgaliojimų egzaminavimo centrui sustabdymo arba panaikinimo dienos.“
1. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos teikiamomis paslaugomis naudotis asmenims su negalia ar riboto judumo asmenims.“2
. Pakeisti 23 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) baigusiems mokymus fiziniams asmenims išduoti mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus;“.
3. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia asmens, kuriam suteikta teisė vykdyti mokymo centro veiklą, vardą (vardus), pavardę (pavardes), jeigu jis yra fizinis asmuo, juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, jeigu jis yra juridinis asmuo, teisės vykdyti mokymo centro veiklą suteikimo datą, teisės sustabdymo, teisės sustabdymo panaikinimo ir teisės panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmeniui yra suteikta teisė vykdyti mokymo centro veiklą ir ji nėra panaikinta.
Duomenys apie asmenį, kuris įgijo teisę vykdyti mokymo centro veiklą, duomenys apie teisės vykdyti mokymo centro veiklą galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai asmuo įgyja teisę vykdyti mokymo centro veiklą ar priimamas atitinkamas sprendimas, ir skelbiami iki teisės vykdyti mokymo centro veiklą panaikinimo šio straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais. Informacija apie pasikeitusius asmens, kuriam suteikta teisė vykdyti mokymo centro veiklą, duomenis paskelbiama eismo saugos institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos.
Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“
4. Pakeisti 23 straipsnio 11 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) mokymo centras pateikia prašymą panaikinti suteiktą teisę vykdyti mokymo centro veiklą, kuriame nurodo pageidaujamą teisės vykdyti mokymo centro veiklą panaikinimo datą. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti teisės vykdyti mokymo centro veiklą galiojimą nuo prašyme nurodytos datos ir informuoja prašymą pateikusį asmenį teisės vykdyti mokymo centro veiklą galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos;“.5
. Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 11 dalies 2 punktą.
6. Papildyti 23 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
12. Mokymo centras, kuriam buvo sustabdyta arba panaikinta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teisė vykdyti mokymo centro veiklą, privalo eismo saugos institucijai neatlygintinai eismo saugos institucijos nustatyta tvarka perduoti visus turimus duomenis apie fizinių asmenų išklausytus mokymus, jeigu mokymo centras šiems asmenims nespėjo išduoti mokymų išklausymą patvirtinančių dokumentų iki teisės vykdyti mokymo centro veiklą sustabdymo arba panaikinimo dienos, kad eismo saugos institucija atnaujintų atitinkamų pažymėjimų galiojimą.“
7. Papildyti 23 straipsnį 13 dalimi ir ją išdėstyti taip: „13
. Jeigu nėra mokymo centrų, mokymo centro funkcijas atlieka eismo saugos institucija, mutatis mutandis vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis. Jeigu eismo saugos institucija sustabdo teisė vykdyti mokymo centro veiklą arba ją panaikina, ji išduoda mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus fiziniams asmenims, kurie išklausė tokio mokymo centro vykdytus mokymus, tačiau mokymo jiems nespėjo išduoti mokymų išklausymą patvirtinančių dokumentų iki teisės vykdyti mokymo centro veiklą sustabdymo arba panaikinimo dienos.“
1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Asmenys, pageidaujantys mokyti fizinius asmenis, siekiančius gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, ir (ar) traukinio mašinistus, turi gauti eismo saugos institucijos išduodamą traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimą (toliau šiame straipsnyje – traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimas), kuris galioja neterminuotai.“
2. Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų eismo saugos institucijos nurodytų dokumentų gavimo dienos eismo saugos institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį.“
3. Pakeisti 25 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 9 .
Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia asmens, kuriam išduotas traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimas, vardą (vardus), pavardę (pavardes), jeigu jis yra fizinis asmuo, juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, jeigu jis yra juridinis asmuo, traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimo numerį, pažymėjimo išdavimo datą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmeniui yra išduotas traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimas ir jis galioja.
Duomenys apie asmenį, kuriam išduotas traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimas, duomenys apie traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamos sprendimo priėmimo dienos ir skelbiami iki traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo šio straipsnio 15 dalyje nustatytais atvejais. Informacija apie pasikeitusius asmens, kuriam išduotas traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimas, duomenis paskelbiama eismo saugos institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos.
Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“
4. Pakeisti 25 straipsnio 15 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) traukinio mašinistų mokymo centrui pateikus prašymą panaikinti traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimo galiojimą, kuriame nurodo pageidaujamą traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo datą. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimo galiojimą nuo prašyme nurodytos datos ir informuoja prašymą pateikusį asmenį apie traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimo galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos;“.
5. Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 15 dalies 5 punktą.
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Asmenys, pageidaujantys organizuoti traukinio mašinistų ir (ar) asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimus, egzaminavimą traukinio mašinisto pažymėjimui ir (ar) traukinio mašinisto sertifikatui gauti ir (ar) papildyti, turi gauti eismo saugos institucijos išduodamus įgaliojimus organizuoti traukinio mašinistų ir (ar) asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimus ar sertifikatus, egzaminavimą (toliau šiame straipsnyje – įgaliojimai traukinio mašinistų egzaminavimo centrams), kurie galioja neterminuotai. Įgaliojimai traukinio mašinistų egzaminavimo centrams suteikiami šiame straipsnyje ir eismo saugos institucijos nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) užtikrinti egzaminų rezultatų atsekamumą;“.
3. Pakeisti 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų eismo saugos institucijos nurodytų dokumentų gavimo dienos eismo saugos institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti įgaliojimus traukinio mašinistų egzaminavimo centrams ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja prašymą pateikusį asmenį.“
4. Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 7 .
Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia asmens, kuriam išduoti įgaliojimai traukinio mašinistų egzaminavimo centrams, vardą (vardus), pavardę (pavardes), jeigu jis yra fizinis asmuo, juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, jeigu jis yra juridinis asmuo, įgaliojimų traukinio mašinistų egzaminavimo centrams numerį, išdavimo datą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmeniui yra išduoti įgaliojimai traukinio mašinistų egzaminavimo centrams ir jie galioja.
Duomenys apie asmenį kuriam išduoti įgaliojimai traukinio mašinistų egzaminavimo centrams, duomenys apie įgaliojimų traukinio mašinistų egzaminavimo centrams galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamo sprendimo priėmimo dienos ir skelbiami iki įgaliojimų traukinio mašinistų egzaminavimo centrams galiojimo panaikinimo šio straipsnio 14 dalyje nustatytais atvejais. Informacija apie pasikeitusius asmens, kuriam išduoti įgaliojimai traukinio mašinistų egzaminavimo centrams, duomenis paskelbiama eismo saugos institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos.
Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“
5. Pakeisti 26 straipsnio 14 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) traukinio mašinistų egzaminavimo centras pateikė prašymą panaikinti įgaliojimų traukinio mašinistų egzaminavimo centrams galiojimą, kuriame nurodo pageidaujamą įgaliojimų traukinio mašinistų egzaminavimo centrams panaikinimo datą. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti įgaliojimus traukinio mašinistų egzaminavimo centrams nuo prašyme nurodytos datos ir informuoja prašymą pateikusį asmenį apie įgaliojimų traukinio mašinistų egzaminavimo centrams galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos;“.
6. Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnio 14 dalies 6 punktą.
1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Fiziniai asmenys, pageidaujantys egzaminuoti fizinius asmenis, siekiančius gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, ir (ar) traukinio mašinistus, siekiančius gauti ir (ar) papildyti traukinio mašinisto sertifikatą, turi gauti eismo saugos institucijos išduodamus traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimus (toliau šiame straipsnyje – traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimai). Traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimai išduodami šio straipsnio ir eismo saugos institucijos nustatyta tvarka neterminuotai.“
2. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Eismo saugos institucija per 20 darbo dienų nuo tinkamai įformintų prašymo ir visų eismo saugos institucijos nurodytų dokumentų gavimo dienos išduoda traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimą arba priima sprendimą atsisakyti jį išduoti ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja prašymą pateikusį fizinį asmenį. Sprendimas atsisakyti išduoti traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimą priimamas, jeigu prašymą pateikęs fizinis asmuo neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų arba prašymą pateikęs fizinis asmuo per nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 4 dalyje nurodytų trūkumų.“
3. Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnio 12 dalies 6 punktą.4
. Pakeisti 27 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „
13Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia fizinio asmens, kuriam išduotas traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimas, vardą (vardus), pavardę (pavardes), pažymėjimo numerį, išdavimo datą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog fiziniam asmeniui yra išduotas traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimas ir jis galioja.
Duomenys apie fizinį asmenį, kuriam išduotas traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimas, duomenys apie traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamo sprendimo priėmimo dienos ir skelbiami iki traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo panaikinimo šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais.
Informacija apie pasikeitusius asmens, kuriam išduotas traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimą, duomenis, taip pat informacija apie pažymėjimo papildymą paskelbiama eismo saugos institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamai prašymo pakeisti turimą traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimą ir duomenų pasikeitimą patvirtinančių ar eismo saugos institucijos sprendimo papildyti traukinio mašinisto egzaminuotojo pažymėjimą priėmimo dienos. Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Atitikties vertinimo įstaigos veiklą, kaip tai numatyta Reglamente (ES) Nr. 402/2013 , gali vykdyti juridiniai asmenys, turintys galiojantį akreditavimo pažymėjimą, išduotą Atitikties vertinimo įstatymo nustatyta tvarka (toliau – atitikties vertinimo įstaigos).
2. Akredituotų atitikties vertinimo įstaigų veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą vykdo nacionalinė akreditacijos įstaiga, vadovaudamasi Atitikties vertinimo įstatymu.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Atitikties vertinimo įstaigos, pageidaujančios atlikti Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikrą ir (ar) Europos Bendrijos patikrą, turi gauti Vyriausybės įgaliotosios institucijos (toliau – įgaliotoji institucija) įgaliojimus vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą. Įgaliojimai vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą išduodami vadovaujantis Atitikties vertinimo įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Atitikties vertinimo įstaigos, pageidaujančios Lietuvos Respublikoje gauti įgaliojimus vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą, be Atitikties vertinimo įstatymo 141 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi atitikti šiuos reikalavimus:1
) visais atvejais ir dėl kiekvienos atitikties vertinimo procedūros ir kiekvienos gaminių rūšies ar kategorijos, dėl kurių atitikties vertinimo įstaigai, kaip notifikuotajai įstaigai, suteikti įgaliojimai, turėti parengtus atitikties vertinimo atitinkamus procedūrų aprašus ir užtikrinti tų procedūrų taikymą ir vykdymą; atitikties vertinimo įstaigos veikloje turi būti taikomos tinkamos procedūros, kuriomis užtikrinamas funkcijų, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitų jos atliekamų funkcijų atskyrimas;2
) turėti darbo organizavimo vidaus tvarkos, darbų vykdymo taisykles, pagal kurias atitikties vertinimo įstaiga galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į savo dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamų gaminių technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis;3
) užtikrinti, kad atitikties vertinimo įstaigos vadovas, jo pavaduotojas (pavaduotojai), taip pat už Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikrą ir (ar) Europos Bendrijos patikrą atsakingi darbuotojai būtų nešališki ir negalėtų nei tiesiogiai, nei kaip įgaliotieji atstovai būti susiję su geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių ar struktūrinių geležinkelių posistemių projektavimu, gamyba, konstravimu, prekyba, technine priežiūra ar naudojimu; jie nesiima jokios veiklos, kuria būtų pažeistas jų sprendimo, susijusio su atitikties vertinimo veikla, kuriai atlikti notifikuotajai įstaigai yra suteikti įgaliojimai, nepriklausomumas ir (ar) sąžiningumas; šis draudimas visų pirma taikomas konsultavimo paslaugoms; prireikus už projektavimą, gamybą, tiekimą, surinkimą, naudojimą ar priežiūrą atsakingi asmenys ar jų įgalioti asmenys ir notifikuotoji įstaiga gali keistis technine informacija; notifikuotoji įstaiga gali dalyvauti verslo asociacijos arba profesinio susivienijimo, atstovaujančių įmonėms, susijusioms su notifikuotosios įstaigos vertinamų gaminių projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, veikloje, jeigu užtikrinamas jos nešališkumas ir nekyla interesų konflikto; šiame punkte nustatyti nešališkumo reikalavimai netrukdo notifikuotajai įstaigai naudoti įvertintų gaminių, kurie yra būtini jos veiklai, arba šioje dalyje nurodytiems fiziniams asmenims tokių gaminių naudoti asmeniniais tikslais;
4 ) užtikrinti, kad atitikties vertinimo įstaigai pavaldžių asmenų ar subrangovų veikla neturėtų poveikio atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui;5
) užtikrinti, kad atitikties vertinimo įstaiga ir už Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikros ir (ar) Europos Bendrijos patikros atlikimą atsakingi darbuotojai geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių atitikties arba tinkamumo naudoti ir (ar) struktūrinių geležinkelių posistemių Europos Bendrijos atitikties vertinimą atliktų sąžiningai ir profesionaliai (įskaitant techninę kompetenciją); atitikties vertinimo įstaiga turi užtikrinti, kad asmenys, ypač tie, kuriuos gali paveikti Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikros ir (ar) Europos Bendrijos patikros rezultatai, negalės daryti atitikties vertinimo įstaigai, kaip notifikuotajai įstaigai, ir už Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikrą ir (ar) Europos Bendrijos patikrą atsakingiems darbuotojams jokio spaudimo ar įtakos, ypač finansinės, skatinančios ir (ar) verčiančios priimti tam tikrą sprendimą arba pakeisti atliekamo tikrinimo rezultatus;
6 ) turėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų reikiamų priemonių (įrangos, įrenginių) ir darbuotojų, turinčių techninių žinių ir reikiamos patirties, leidžiančių tinkamai atlikti su geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikra ir (ar) struktūrinių geležinkelių posistemių Europos Bendrijos patikra susijusias technines ir administracines užduotis;7
) užtikrinti už geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikrą ir (ar) struktūrinių geležinkelių posistemių Europos Bendrijos patikrą atsakingų darbuotojų nepriklausomumą; atitikties vertinimo įstaigos vadovų ir pavaduotojo (pavaduotojų) ir geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikrą ir (ar) struktūrinių geležinkelių posistemių Europos Bendrijos patikrą atliekančių darbuotojų atlyginimas negali priklausyti nuo atliktų vertinimų skaičiaus ar tų vertinimų rezultatų;8 ) būti apsidraudę apsidraudusios ketinamos vykdyti veiklos civilinę atsakomybę, kaip nustatyta 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB
dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančio Sprendimą 93/465/EEB ir EN ISO/IEC 17065;9 ) užtikrinti, kad atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai saugos profesinę paslaptį, susijusią su visa informacija, kuri jiems tapo žinoma atliekant pareigas ir užduotis, išskyrus atvejus, kai tokią informaciją pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikia teikti kompetentingoms valstybės institucijoms;10 ) užtikrinti, kad atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai, atsakingi už geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikrą ir (arba) struktūrinių geležinkelių posistemių Europos Bendrijos patikrą, turi atitikti atitiktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;11
) būti įregistruotos Lietuvos Respublikoje teisės aktų, reglamentuojančių juridinių asmenų registravimą, nustatyta tvarka.
3. Už geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikrą ir (arba) struktūrinių geležinkelių posistemių Europos Bendrijos patikrą atsakingi atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai turi atitikti šiuos reikalavimus:1 ) turėti techninį ir profesinį pasirengimą, apimantį visą atitikties vertinimo veiklą, kurią notifikuotoji įstaiga įgaliota atlikti;2 ) turėti reikiamų žinių apie Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikros ir Europos Bendrijos patikros reikalavimus ir atitikties vertinimo įstaigos reikalaujamos jų atlikimo patirties, kuri nustatoma atsižvelgiant į Sprendimo
Nr. 768/2008/EB ir EN ISO/IEC 17065 reikalavimus;3 ) išmanyti esminius reikalavimus, taikomus darniuosius standartus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius atitikties vertinimo atlikimą;4 ) gebėti rengti Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikros sertifikatus ir Europos Bendrijos patikros sertifikatus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas atliktas vertinimas.
4. Atitikties vertinimo įstaigos, pageidaujančios vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą, ir už geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikros ir (ar) struktūrinių geležinkelių posistemių Europos Bendrijos patikros atlikimą atsakingi darbuotojai turi būti organizacine ir teisine forma nepriklausomi nuo eismo saugos institucijos.5
. Kai nacionalinė akreditavimo įstaiga, įvertina ir patvirtina atitikties vertinimo įstaigos atitiktį EN ISO/IEC 17065, EN ISO/IEC 17020 ar kitame darniajame standarte, į kurį nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nustatytiems reikalavimams ir šis darnusis standartas apima šio straipsnio 2–4 dalyse nustatytus reikalavimus, preziumuojama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek tuos reikalavimus apima taikyti darnieji standartai arba jų dalys. Atitiktį šiems reikalavimams nacionalinė akreditacijos įstaiga vertina ir patvirtina, išduodama akreditavimo pažymėjimą.6
. Notifikuotosios įstaigos teikia informaciją apie Europos Bendrijos patikros sertifikatus ir Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti sertifikatus Agentūrai, kuri sudaro išduotų Europos Bendrijos patikros sertifikatų ir Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti sertifikatų sąrašus.
7. Notifikuotosios įstaigos informuoja įgaliotąją instituciją apie:1 ) kiekvieną atsisakymą išduoti Europos Bendrijos patikros sertifikatą ar Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti sertifikatą, Europos Bendrijos patikros sertifikato ar Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti sertifikato galiojimo apribojimą, sustabdymą ar panaikinimą; ši informacija pateikiama ir eismo saugos institucijai;2
) bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos notifikuotosios įstaigos įgaliojimų apimčiai ir sąlygoms;3 ) kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;4 ) jeigu prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pagal suteiktus įgaliojimus, ir bet kokią kitą veiklą, įskaitant tarpvalstybiniu mastu vykdytą veiklą ir subrangą.
8. Notifikuotosios įstaigos teikia panašią tokių pačių gaminių atitikties vertinimo veiklą vykdančioms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją apie klausimus, susijusius su neigiamais ir, jeigu prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.9
. Notifikuotosios įstaigos atlieka Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikras ir Europos Bendrijos patikras pagal taikomose techninio sąveikumo specifikacijose numatytas atitikties vertinimo procedūras, laikydamosi proporcingumo principo ir stengdamosi nesukurti perteklinės naštos ūkio subjektams. Notifikuotosios įstaigos, vykdydamos savo veiklą, atsižvelgia į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis.10
. Notifikuotosios įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje, taip pat notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupės, sukurtos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, veikloje arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti vertinimą atliekantys jų darbuotojai, o tos grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus taiko kaip bendrąsias gaires, taip pat dalyvauja Europos Komisijos įsteigtos geležinkelių transporto sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupės veikloje.
11. Notifikuotosios įstaigos, kurios yra notifikuotos geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos ir (arba) riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių srityje, dalyvauja ERTMS grupės, nurodytos Reglamento (ES) 2016/796
29 straipsnyje, veikloje arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti vertinimą atliekantys jų darbuotojai. Jos laikosi gairių, parengtų pagal tos grupės veiklos rezultatus, nuostatų. Jeigu, susijusių notifikuotųjų įstaigų nuomone, gairės yra netinkamos arba jų taikyti neįmanoma, savo pastabas jos pateikia aptarti ERTMS grupėje, kad gairės būtų nuolat tobulinamos.12
. Notifikuotoji įstaiga, gavusi kliento sutikimą, konkrečioms su atitikties vertinimu susijusioms užduotims atlikti gali pasitelkti subrangovą ar pavaldų asmenį. Jeigu notifikuotoji įstaiga atitikties vertinimui atlikti pasitelkia subrangovą arba pavaldų asmenį, jie ir jų darbuotojai, atsakingi už geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikrą ir (arba) struktūrinių geležinkelių posistemių Europos Bendrijos patikrą, turi atitikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga apie tai informuoja įgaliotąją instituciją ir prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžių asmenų (nepriklausomai nuo to, kur jie yra įsteigti) atliekamas užduotis. Notifikuotoji įstaiga saugo dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžių asmenų kvalifikacijos vertinimu ir pagal atitinkamą TSS jų atliktu darbu, kad prireikus įgaliotoji institucija juos galėtų gauti.
13. Atitikties vertinimo veiklą, būtiną Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priedo A1, A2, C1 arba C2 moduliuose nurodytoms procedūroms, taip pat Sprendimo 2010/713/ES I priedo CA1 ir CA2 moduliuose nurodytoms procedūroms įgyvendinti, gali atlikti pareiškėjo savarankiškas ir atskiras padalinys, kuris turi atitikti šiuos reikalavimus:1 ) turėti nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotą akreditavimo pažymėjimą; apie tokį padalinį Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms nepranešama; įgaliotajai institucijai jos prašymu informaciją apie tokį padalinį teikia pareiškėjas;2
) padalinys ir jo darbuotojai negali dalyvauti projektuojant, gaminant, konstruojant, parduodant ir naudojant jų vertinamas geležinkelių sistemos sąveikaujančias dalis ar struktūrinius geležinkelių posistemius ar atliekant jų techninę priežiūrą;3 ) pareiškėjo organizacinėje struktūroje turi būti aiškiai apibrėžtos padalinio atliekamos funkcijos ir nustatyti atskaitingumo pareiškėjui metodai, užtikrinantys jų atliekamo vertinimo nešališkumą;4 ) atitikties vertinimo paslaugas teikti išimtinai pareiškėjui.14
. Kai Europos Komisijai kyla abejonių, ar yra gautas skundas dėl notifikuotosios įstaigos atitikties teisės aktų reikalavimams, notifikuotosios įstaigos veiksmų ar neveikimo, Europos Komisijos prašymu įgaliotoji institucija pateikia visą turimą informaciją, susijusią su Europos Komisijos prašyme nurodytomis aplinkybėmis.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Atitikties vertinimo įstaigos, pageidaujančios atlikti Lietuvos Respublikos patikrą, turi gauti įgaliotosios institucijos įgaliojimus vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą. Įgaliojimai vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą išduodami šiame straipsnyje nustatyta tvarka.2
. Atitikties vertinimo įstaigos, pageidaujančios gauti įgaliojimus vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą, turi atitikti notifikuotosioms įstaigoms taikomus reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 29 straipsnio 2–4 dalyse, taip pat joms taikoma 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta atitikties prezumpcija. Tačiau vietoj šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo gerai išmanyti darniuosius standartus, atitikties vertinimo įstaigos darbuotojams, atsakingiems už struktūrinių geležinkelių posistemių Lietuvos Respublikos patikrą, taikomas reikalavimas išmanyti nacionalines taisykles, taip pat esminius reikalavimus, ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius atitikties vertinimo atlikimą.3
. Paskirtoji įstaiga turi atitikti notifikuotosioms įstaigoms taikomus reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje (vietoj reikalavimų teikti informaciją, susijusią su Europos Bendrijos patikros sertifikato ar Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti sertifikato galiojimu ir notifikuotosios įstaigos atliktais veiksmais, taikomi reikalavimai teikti informaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos patikros sertifikato galiojimu ir paskirtosios įstaigos atliktais veiksmais), 9 dalyje (vietoj reikalavimų atliekant Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikras ir Europos Bendrijos patikras, taikomi reikalavimai, atliekant Lietuvos Respublikos patikras), 10 dalyje (taikomas tik reikalavimas dalyvauti atitinkamoje standartizacijos veikloje), 12 dalyje (išskyrus reikalavimą dėl dokumentų, kurie turi būti laikomi, kad juos būtų galima pateikti įgaliotajai institucijai).
4. Atitikties vertinimo įstaigos, pageidaujančios įgyti įgaliojimus vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą, įgaliotajai institucijai turi pateikti šiuos dokumentus (jų kopijas):1 ) paraišką tapti paskirtąja įstaiga (toliau – paraiška); paraiškoje nurodomas pareiškėjo pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, juridinio asmens kodas, kontaktinė informacija ryšiui su paskirtąja įstaiga palaikyti – kontaktinio asmens vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, taip pat struktūriniai geležinkelių posistemiai, kurių Lietuvos Respublikos patikrą atitikties vertinimo įstaiga pageidauja atlikti;2
) atitiktį šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinančius dokumentus (atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį);3 ) deklaraciją, kuria patvirtinama atitiktis šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai pateikiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais ir Vyriausybės tvirtinamų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka.6
. Įgaliotoji institucija, gavusi paraišką, per 5 darbo dienas įvertina, ar ji atitinka šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir ar prie jos pridėti visi šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti dokumentai. Jeigu paraiška atitinka nustatytus reikalavimus ir prie jos pridėti visi nurodyti dokumentai, įgaliotoji institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atlikto paraiškos ir dokumentų įvertinimo dienos informuoja paraišką pateikusią atitikties vertinimo įstaigą, kad ji įgijo teisę vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą.7
. Įgaliotoji institucija, nustačiusi, kad paraiška neatitinka šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir (ar) prie jos pridėti ne visi šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti dokumentai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atlikto paraiškos ir dokumentų įvertinimo dienos praneša apie tai paraišką pateikusiai atitikties vertinimo įstaigai ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Terminas patikslintiems ar trūkstamiems dokumentams pateikti gali būti pratęstas 20 darbo dienų įgaliotosios institucijos sprendimu, gavus prašymą. Jeigu paraišką pateikusi atitikties vertinimo įstaiga pašalina įgaliotosios institucijos nurodytus trūkumus per nustatytą terminą, įgaliotoji institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po trūkumų pašalinimo dienos informuoja paraišką pateikusią atitikties vertinimo įstaigą, kad ji įgijo teisę vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą.
8. Įgaliotoji institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti įgaliojimus vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja paraišką pateikusią atitikties vertinimo įstaigą, jeigu ji per įgaliotosios institucijos nustatytą terminą nepašalina įgaliotosios institucijos nurodytų trūkumų.
9. Siekdama sudaryti sąlygas įsitikinti, jog atitikties vertinimo įstaigai yra išduoti įgaliojimai vykdyti atitinkamo struktūrinio geležinkelių posistemio Lietuvos Respublikos patikrą ir jie galioja, įgaliotoji institucija savo interneto svetainėje skelbia:1 ) atitikties įvertinimo įstaigų, kurioms suteikti įgaliojimai vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą, sąrašą;2
) atitikties vertinimo įstaigas, kurių įgaliojimų galiojimas yra sustabdytas, panaikintas galiojimo sustabdymas arba panaikintas įgaliojimų galiojimas;3 ) įgaliojimų suteikimo, sustabdymo, įgaliojimų sustabdymo ar įgaliojimų panaikinimo datą;4 ) suteiktų įgaliojimų apimtį.
10. Paskirtosios įstaigos įgytų įgaliojimų galiojimas sustabdomas jos prašymu arba nacionalinei akreditacijos įstaigai pranešus įgaliotajai institucijai apie akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą po 3 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo ar nacionalinės akreditacijos įstaigos pranešimo gavimo.11
. Paskirtosios įstaigos įgytų įgaliojimų galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu nacionalinė akreditacijos įstaiga praneša įgaliotajai institucijai apie akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ar paskirtoji įstaiga pateikia prašymą panaikinti paskirtosios įstaigos prašymu įgytų įgaliojimų galiojimo sustabdymą. Paskirtosios įstaigos įgytų įgaliojimų galiojimo sustabdymas panaikinamas po 3 darbo dienų nuo atitinkamai nacionalinės akreditacijos įstaigos pranešimo ar paskirtosios įstaigos prašymo gavimo.12
. Paskirtosios įstaigos įgytų įgaliojimų galiojimas panaikinamas jos prašymu arba nacionalinei akreditacijos įstaigai pranešus įgaliotajai institucijai apie akreditavimo pažymėjimo galiojimo panaikinimą. Paskirtosios įstaigos įgytų įgaliojimų galiojimas panaikinamas po 3 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo ar nacionalinės akreditacijos įstaigos pranešimo gavimo.13
. Jeigu nėra paskirtosios įstaigos, akredituotos atlikti struktūrinio geležinkelių posistemio Lietuvos Respublikos patikrą, arba paskirtosios įstaigos įgaliojimų atlikti struktūrinio geležinkelių posistemio Lietuvos Respublikos patikrą galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas, šio geležinkelių posistemio Lietuvos Respublikos patikrą atlieka eismo saugos institucija susisiekimo ministro ir eismo saugos nustatyta tvarka.“
1. Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 9 dalies 2 punktą.
2. Papildyti 32 straipsnio 91 dalimi: „91
. Prašyme panaikinti traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimą nurodoma pageidaujama traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo panaikinimo data, kuri turi būti ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimą nuo prašyme nurodytos datos ir informuoja prašymą pateikusį asmenį apie traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 9 dalies 3–6 punktuose nustatytais atvejais eismo saugos institucija informuoja asmenį apie sprendimą panaikinti traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimą nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kai traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimas panaikinamas.“3
. Pakeisti 32 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia fizinio asmens, kuriam išdavė traukinio mašinisto pažymėjimą, vardą (vardus), pavardę (pavardes), pažymėjimo numerį, išdavimo, pratęsimo datą, pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, galiojimo pabaigos datą, kad būtų galima įsitikinti, jog fiziniam asmeniui yra išduotas traukinio mašinisto pažymėjimas ir jis galioja. Duomenys apie fizinį asmenį, kuriam išduotas traukinio mašinisto pažymėjimas, traukinio mašinisto pažymėjimo pratęsimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo išduoti, pratęsti, sustabdyti pažymėjimo galiojimą, panaikinti pažymėjimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos ir skelbiami iki traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo pabaigos datos, jeigu traukinio mašinisto pažymėjimas nepratęsiamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, arba iki traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo panaikinimo šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais. Informacija apie pasikeitusius
(ES) Nr. 36/2010 dėl traukinio mašinisto pažymėjimų, papildomų sertifikatų, patvirtintų papildomų sertifikatų nuorašų ir prašymo išduoti traukinio mašinisto pažymėjimą formų Bendrijos modelių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB
su visais pakeitimais I priedo 3 skyriaus 4 pastraipos d punkto 1–5 papunkčiuose nurodytus ir traukinio mašinisto pažymėjime įrašytus privalomus duomenis, taip pat apie traukinio mašinisto pažymėjimo papildymą paskelbiama eismo saugos institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo eismo saugos institucijos sprendimo pakeisti ar papildyti traukinio mašinisto pažymėjimą priėmimo dienos, kad būtų galima įsitikinti, jog fiziniam asmeniui yra išduotas traukinio mašinisto pažymėjimas ir jis galioja. Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“
4. Pakeisti 32 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
14. Informacija apie traukinio mašinisto pažymėjimų išdavimą, papildymą, pratęsimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą ir pakeitimą yra kaupiama eismo saugos institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“
Pakeisti 33 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11
. Nutrūkus sutarčiai, pagal kurią traukinio mašinistas dirbo, geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar geležinkelio įmonė (vežėjas), su kuria (kuriuo) traukinio mašinistas yra sudaręs sutartį, jam išduoda mokymąsi, kvalifikaciją, patirtį patvirtinančių dokumentų kopijas ir apie sutarties nutraukimą nedelsdami informuoja eismo saugos instituciją. Išduodamas naują traukinio mašinisto sertifikatą, geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar geležinkelio įmonė (vežėjas), kuri (kuris) naudojasi geležinkelių infrastruktūra, privalo įvertinti fizinio asmens turimus dokumentus.“
Pakeisti 34 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) vykdant vežimus, kuriems naudojami istorinę reikšmę turintys geležinkelių riedmenys, kurie yra įtraukti į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą;“.
Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 3 dalį.
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo sudaryti traukinio mašinisto sertifikatų sąrašus, kaupti duomenis apie išduotus traukinio mašinisto sertifikatus, traukinio mašinistų išsilavinimą, išklausytus mokymus ir žinių patikrinimus ( išlaikytus egzaminus ) , periodinius sveikatos patikrinimus. Eismo saugos institucijai paprašius, geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo šią informaciją pateikti eismo saugos institucijai. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.“
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 6 dalis, 7 straipsnio 1 ir 6 dalis, 9 straipsnio 1 ir 3 dalis, 10 straipsnio 1 dalį, 13 ir 14 straipsnius, 15 straipsnio 1 ir 9 dalis, 16 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 1 ir 5 dalis, 18 straipsnio 1 ir 6 dalis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.
2. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 6 dalys, 7 straipsnio 1 ir 6 dalys, 9 straipsnio 1 ir 3 dalys, 10 straipsnio 1 dalis, 13 ir 14 straipsniai, 15 straipsnio 1 ir 9 dalys, 16 straipsnio 5 dalis, 17 straipsnio 1 ir 5 dalys, 18 straipsnio 1 ir 6 dalys, 19 straipsnio 1 ir 2 dalys, 23 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2027 m. lapkričio 1 d.3
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius iki 2026 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 6 dalis, 7 straipsnio 1 ir 6 dalis, 9 straipsnio 1 ir 3 dalis, 10 straipsnio 1 dalį, 13 ir 14 straipsnius, 15 straipsnio 1 ir 9 dalis, 16 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 1 ir 5 dalis, 18 straipsnio 1 ir 6 dalis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 3 dalį, įgyvendinamuosius teisės aktus.4
. Lietuvos transporto saugos administracija pakeičia šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 6 dalis, 7 straipsnio 1 ir 6 dalis, 9 straipsnio 1 ir 3 dalis, 10 straipsnio 1 dalį, 13 ir 14 straipsnius, 15 straipsnio 1 ir 9 dalis, 16 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 1 ir 5 dalis, 18 straipsnio 1 ir 6 dalis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 3 dalį įgyvendinančius teisės aktus iki 2027 m. liepos 31 d.5
. Fiziniai asmenys, įgiję teisę mokyti fizinius asmenis, įgijusius teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje ir (ar) teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, iki 2026 m. lapkričio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka, nuo 2026 m. lapkričio 1 d. moko atitinkamus asmenis, nereikalaujant įgyti teisę mokyti fizinius asmenis, įgijusius teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje ir (ar) teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams. Per 20 darbo dienų nuo 2026 m. lapkričio 1 d. eismo saugos institucija raštu apie tai informuoja mokymo centrus.6
. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) įvertina Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytose geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemose nustatytas priemones ir nusprendę, kad jų nepakanka šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 191 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytoms geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) pareigoms tinkamai įvykdyti, pakeičia savo eismo saugos valdymo sistemas per 9 mėnesius nuo 2026 m. lapkričio 1 d.7
. Ūkio subjektai, įdarbinę fizinius asmenis, įgijusius fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimą, arba fizinius asmenis, įgijusius krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimą, kuriems geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) pavedė atlikti eismo saugai svarbias užduotis, įvertinę reikalingumą, pakeičia sutartis su geležinkelių infrastruktūros valdytoju arba geležinkelio įmone (vežėju) šalių susitarimu ir nustato arba patikslina minėtųjų fizinių asmenų kvalifikacijos tobulinimo ir žinių patikrinimo tvarką per 9 mėnesius nuo 2026 m. lapkričio 1 d.8
. Fiziniams asmenims, iki 2027 m. lapkričio 1 d. išlaikiusiems eismo saugos institucijos reikalavimus atitinkantį žinių patikrinimo egzaminą, kaip numatyta Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalyje, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytuose egzaminavimo centruose arba iki 2027 m. lapkričio 1 d. pateikusiems Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems egzaminavimo centrams mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus, kaip numatyta šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 5 dalyje, asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimai ar krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimai išduodami ar jų galiojimas atnaujinamas pagal iki 2027 m. lapkričio 1 d. galiojusią Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytą tvarką. pagal iki 2027 m. lapkričio 1 d. galiojusią Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytą tvarką.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1905 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 17, 18, 19, 191
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamu Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 (toliau – GTESĮ) 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 17, 18, 19, 191 , 20, 21, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) siekiama:1
. Sudaryti sąlygas vykdyti lankstesnę, rizika pagrįstą ūkio subjektų priežiūrą. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu GTESĮ 8 ir 9 straipsniuose, geležinkelių transporto eismo saugos institucija (toliau – eismo saugos institucija) privalo taikyti poveikio priemones (pvz., stabdyti bendrojo saugos sertifikato ar saugos leidimo galiojimą) už bet kokį, net formalų pažeidimą, jeigu neįgyvendinama eismo saugos valdymo sistemos priemonė ar procedūra. Įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą eismo saugos institucijai, remiantis ekspertiniu vertinimu, patvirtinti didelį susirūpinimą keliančių geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos (toliau – eismo saugos valdymo sistema) netaikymo arba netinkamo taikymo atvejų sąrašą. Poveikio priemonės būtų taikomos nustačius į sąrašą įtrauktą eismo saugos valdymo sistemos priemonės ar procedūros netaikymo ar netinkamo taikymo atvejį. Taip pat siūloma poveikio priemones taikyti nors ir į sąrašą ir neįtrauktą, tačiau pakartotinį eismo saugos valdymo sistemos netaikymo ar netinkamo taikymo atvejį, nes pakartotinis eismo saugos valdymo sistemos priemonių ar procedūrų netaikymo faktas jau kelia didelį susirūpinimą.
2. Suderinti GTESĮ nuostatas su pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, panaikinti teisinio reguliavimo dubliavimą, ištaisyti netikslumus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ), sprendimus dėl teisės vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą priima viešojo administravimo įgaliojimus turintys subjektai. GTESĮ įtvirtinta praktika, kad asmenims, siekiantiems įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje ir (arba) vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimus ir krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimus išduoda privatūs ūkio subjektai – egzaminavimo centrai, veikiantys komerciniu pagrindu, neatitinka imperatyvių VAĮ normų. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiuos pažymėjimus išduoda viešojo administravimo subjektas – eismo saugos institucija ir nauja redakcija išdėstyti atitinkamus GTESĮ straipsnius, reglamentuojančius minėtųjų teisių ūkio subjektams suteikimą.
Taip pat 2020 m. gruodžio 3 d. buvo priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo Nr. VIII-870 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-31 (toliau – Atitikties vertinimo įstatymas Nr. XIV-31), kuriuo, be kita ko, pakeistos GTESĮ vartojamos sąvokos. Kadangi GTESĮ nauja redakcija buvo išdėstytas 2020 m. lapkričio 10 d., nuostatos ir jose vartojamos sąvokos liko neatnaujintos.
Be to, 2025 m. rugsėjo 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 5, 9, 10, 11, 12, 19, 23, 24, 29, 30, 31, 33, 35, 37, 40 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo III1 skyriumi, 331 straipsniu ir priedu bei 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XV-441 (toliau – VAĮ Nr. 441). Šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstyto VAĮ III1 skyriaus nuostatos įsigalioja 2027 m. lapkričio 1 d. ir nuo šios datos kai kurios GTESĮ nuostatos dubliuotų VAĮ III1 skyriaus 282 nuostatas. Atsižvelgiant į tai, atlikta GTESĮ ir VAĮ Nr. 441 nuostatų analizė bei Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti GTESĮ pakeitimus, kurie įsigalios 2027 m. lapkričio 1 d.3
. Siekiant teisinio aiškumo, suderinti GTESĮ nuostatas su ES praktika. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti dvi naujas sąvokas – „geležinkelių posistemių techninės taisyklės“ ir „geležinkelių transporto eismo saugos taisyklės“, kurios šiuo metu yra apibrėžtos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Nacionalinių taisyklių rengimo ir tvirtinimo tvarkos apraše [1] (toliau – Tvarkos aprašas)
, tačiau vartojamos tiek pačiame GTESĮ, tiek kituose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Taip pat siūloma patikslinti, kad susisiekimo ministras nustato nacionalinių taisyklių rengimo, tvirtinimo, paskelbimo ir jų įtraukimo į nacionalinių geležinkelių taisyklių sąrašą tvarką. Šiuo metu GTESĮ formuluotė nurodo, kad susisiekimo ministras tvirtina nacionalinių taisyklių sąrašą. Iš tiesų, šis sąrašas yra dinamiškas ir jį sudaro susisiekimo ministro bei ES teisės aktų nustatyta tvarka Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra) tvarkomose duomenų bazėse skelbiamos geležinkelių posistemių techninės taisyklės ir eismo saugos taisyklės.4
. Patikslinti darbuotojų sveikatos patikros reikalavimus. Galiojančios redakcijos GTESĮ 191 straipsnyje nėra nurodyta, kad reikalavimas pasitikrinti sveikatą, prieš pradedant eiti eismo saugai užtikrinti svarbias pareigas, o vėliau ją tikrintis periodiškai, yra taikomas taip pat Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773 [2] išvardytoms darbuotojų grupėms. Šiuo metu tik nurodyta, kad sveikatos patikra prieš pradedant dirbti taikoma manevrų vadovams.
Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projektu siūloma papildyti GTESĮ 191 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai geležinkelių infrastruktūros valdytojai ar geležinkelio įmonės (vežėjai) [3]
paveda eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atlikti fiziniams asmenims, kurie nėra atitinkamo geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojai. Pirma, siūloma nurodyti, kad bendrai kvalifikacijos tobulinimo priemonės ir žinių patikrinimo procedūros nustatomos geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemose. Antra, ūkio subjektai, kurie yra įdarbinę fizinius asmenis, atliekančius eismo saugai svarbias užduotis, arba savarankiškai dirbantys asmenys turi užtikrinti atitiktį reikalavimams, kurie keliami analogiškas eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekantiems geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojams eismo saugos valdymo sistemose. Atsižvelgiant į tai, šiems asmenims, kurie nėra geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojai, tačiau jiems pavestos eismo saugai užtikrinti svarbios užduotys, keliami kvalifikaciniai, mokymo ir žinių patikrinimo reikalavimai taip pat nustatomi ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemose.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija). Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Geležinkelių transporto grupės (grupės vadovas – Vidmantas Tamulis, tel. +370 680 40669, el. paštas [email protected] ) patarėja Monika Žilinskaitė-Veželienė (tel. +370 690 90496, el. paštas [email protected] ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1 . Dėl geležinkelių transporto eismo saugos taisyklių, geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąvokų, jų apibrėžčių, nacionalinių taisyklių sąrašo
GTESĮ 2 straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad nacionalinės taisyklės – tai Lietuvos Respublikoje privalomos taisyklės, kurios taikomos geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir kurias sudaro eismo saugos taisyklės ir geležinkelių posistemių techninės taisyklės. Įstatyme nepateiktos eismo saugos taisyklių ir geležinkelių posistemių techninių taisyklių apibrėžtys. Sąvoka „geležinkelių posistemių techninės taisyklės“ vartojama GTESĮ 7 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 9 dalyje; sąvoka „geležinkelių transporto eismo saugos taisyklės“ vartojama GTESĮ 4 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 9 dalyje. Taip pat sąvoka „geležinkelių posistemių techninės taisyklės“ yra vartojama Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių
[4] nuostatose. Geležinkelių transporto eismo saugos taisyklių ir geležinkelių posistemių techninių taisyklių, nacionalinio taisyklių sąrašo (toliau – nacionalinių taisyklių sąrašas) apibrėžtys, nacionalinių taisyklių rengimo, tvirtinimo, be kita ko, viešųjų konsultacijų vykdymo, paskelbimo ir įtraukimo į nacionalinių taisyklių sąrašą tvarka yra nustatyta Tvarkos apraše. Tvarkos aprašo 2.1 papunktyje nurodyta, kad geležinkelių posistemių techninės taisyklės – tai Lietuvos Respublikoje geležinkelių posistemiams ar jų dalims keliami techniniai reikalavimai, kurie yra būtini esminiams reikalavimams įvykdyti ir geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti; 2.2 papunktyje – geležinkelių transporto eismo saugos taisyklės (toliau – eismo saugos taisyklės) – Lietuvos Respublikoje taikomi geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimai. Remiantis Tvarkos aprašo 3 punktu, eismo saugos institucija yra įgaliota pranešti apie nacionalinių taisyklių sąrašo pakeitimus Agentūrai, Susisiekimo ministerija – rengti nacionalinių taisyklių sąrašo pakeitimus Tvarkos aprašo II skyriuje nustatyta tvarka.
Tvarkos aprašo 13 punkte numatyta, kad: „Eismo saugos taisyklės ir geležinkelių posistemių techninės taisyklės yra laikomos patvirtintomis nacionalinėmis taisyklėmis, jeigu jos yra įtrauktos į Tvarkos aprašo 131 punkte nustatyta tvarka skelbiamą <...> taisyklių sąrašą <...> “. Remiantis 131 punktu, „ <...> taisyklių sąrašą sudarančios eismo saugos taisyklės ir stacionariųjų geležinkelių posistemių techninės taisyklės yra skelbiamos Reglamento (ES) 2016/796 [5] 27 straipsnyje nurodytoje informacinėje sistemoje – Agentūros tvarkomoje Bendrojoje taisyklių duomenų bazėje, geležinkelių riedmenis sudarantiems geležinkelių posistemiams taikomos geležinkelių posistemių techninės taisyklės skelbiamos Reglamento (ES) 2016/796
27 straipsnyje nurodytoje informacinėje sistemoje – Agentūros tvarkomoje Pamatinių dokumentų duomenų bazėje. Pastabos: 1. Bendroji taisyklių duomenų bazė: https://srd.era.europa.eu/home . 2. Pamatinių dokumentų duomenų bazė: https://rdd.era.europa.eu/rdd/ .“ Vis dėlto šiuo metu galiojančios redakcijos GTESĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susisiekimo ministras nustato ne tik nacionalinių taisyklių rengimo ir tvirtinimo tvarką, tačiau tvirtina ir patį nacionalinių taisyklių sąrašą. 3.2 . Dėl bendrųjų eismo saugos tikslų įgyvendinimo priemonių
GTESĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija nustato bendrųjų eismo saugos tikslų įgyvendinimo priemones. Tačiau GTESĮ 7 straipsnio 9 dalyje jau nustatyta, kad eismo saugos institucija kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d., parengia su geležinkelių infrastruktūros valdytojais, geležinkelio įmonėmis (vežėjais) suderina ir savo interneto svetainėje paskelbia kitų metų eismo saugos planą, kuriame nustatomos priemonės bendriesiems eismo saugos tikslams (toliau – BST) pasiekti. Šis planas tikslinamas Europos Komisijai patvirtinus ar pakeitus BST. Eismo saugos institucija, rengdama GTESĮ 7 straipsnio 12 dalyje nurodytą eismo saugos ataskaitą, įvertina, ar metinis eismo saugos planas buvo įgyvendintas.
Remiantis Direktyvos (ES) 2016/798 [6] 3 straipsnio 5 dalimi, „bendrieji saugos tikslai (BST) – būtiniausi saugos lygiai, kuriuos turi pasiekti visa sistema ir, jei įmanoma, skirtingos Sąjungos geležinkelių sistemos dalys (kaip antai paprastųjų geležinkelių sistema, greitųjų geležinkelių sistema, ilgieji geležinkelio tuneliai ar linijos, naudojamos tik krovinių vežimui);“ (ši nuostata yra perkelta į GTESĮ 2 straipsnio 2 dalį). Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/798 7 straipsnyje nustatytu reguliavimu, Agentūra rengia BST projektus bei jų dalinių pakeitimų projektus, teikia atitinkamas rekomendacijas Komisijai, kuri rengia ir priima įgyvendinimo reglamentus dėl BST turinio ir jų turinio dalinių pakeitimų. Direktyvos (ES) 2016/798
7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės narės priima visus būtinus savo nacionalinių taisyklių dalinius pakeitimus, kad būtų pasiekti bent BST, taip pat ir patikslinti BST pagal prie jų pridėtus įgyvendinimo grafikus. Į tuos dalinius pakeitimus atsižvelgiama metiniuose saugos planuose , nurodytuose Direktyvos (ES) 2016/798
(ES) 2016/798 4 straipsnio 1 dalies f ir g punktus, valstybės narės rengia ir skelbia metinius saugos planus, kuriuose nustatomos numatomos priemonės pasiekti BST, ir atitinkamais atvejais padeda Agentūrai stebėti geležinkelių saugos plėtojimą Sąjungos lygiu). Direktyvos (ES) 2016/798
16 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė privalo įsteigti nepriklausomą nuo rinkos dalyvių eismo saugos instituciją, kuri, be kita ko, padeda Agentūrai
„išduoti, atnaujinti, iš dalies pakeisti ir panaikinti leidimus pateikti transporto priemonę rinkai pagal Direktyvos
(ES) 2016/797 [7]
(ES) 2016/797 24 straipsnį, bendrus saugos sertifikatus, išduotus pagal 10 straipsnio 5 dalį, stebi, skatina taikyti saugos reguliavimo sistemą, prireikus užtikrina jos taikymą ir ją atnaujinti, prižiūri geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytojus pagal Direktyvos (ES) 2016/797
17 straipsnį“ ir pan. Taigi, eismo saugos institucija (ne Vyriausybė) yra nacionalinė įstaiga, kuriai pagal šią direktyvą pavestos eismo saugos užtikrinimo užduotys (Direktyvos (ES) 2016/798 3 straipsnio 7 dalis).
Be to, GTESĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdydama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, valstybinį eismo saugos valdymą atlieka Vyriausybė. Iš tikrųjų, vadovaujantis GTESĮ nuostatomis, Vyriausybė tik įgalioja institucijas atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, GTESĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad eismo saugos institucija, gavusi prašymą ir kitus nustatytus reikalavimus patvirtinančius dokumentus ir juos įvertinusi, ne vėliau kaip per 8 darbo dienas pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai užsakymą išrašyti traukinio mašinisto pažymėjimą. Manytina, kad įgaliojimų suteikimas neturėtų būti prilygintas valstybiniam eismo saugos valdymui, kadangi, priešingu atveju, Lietuvos Respublikos Seimas, kuris priima įstatymus, turėtų būti taip pat laikomas valstybinį eismo saugos valdymą atliekančia institucija (kaip ir visų kitų valstybės reguliuojamų sričių).
3.3 . Dėl didelį susirūpinimą keliančių eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo ar netinkamo taikymo atvejų sąrašo Remiantis GTESĮ 4 straipsnio 2 dalimi, geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės (vežėjai), siekdami užtikrinti saugų geležinkelių sistemos naudojimą ir eismo saugai kylančių pavojų kontrolę, parengia susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus atitinkančias eismo saugos valdymo sistemas Reglamente (ES) 2018/762 [8] nustatyta tvarka. Eismo saugos valdymo sistema – geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytų priemonių ir procedūrų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad šie asmenys veiklą vykdys saugiai, visuma (GTESĮ 2 straipsnio 27 dalis).
Vadovaujantis GTESĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, geležinkelio įmonės (vežėjai), kitos įmonės, pageidaudamos vykdyti su geležinkelių transportu susijusią veiklą, privalo įgyti eismo saugos institucijos arba Agentūros išduodamą bendrąjį saugos sertifikatą, geležinkelių infrastruktūros valdytojai, siekdami teisėtai valdyti geležinkelių infrastruktūrą, – eismo saugos institucijos išduodamą saugos leidimą (pagal GTESĮ 9 straipsnio 2 dalį).
Bendrojo saugos sertifikato ar saugos leidimo paskirtis – įrodyti, kad minėtieji subjektai parengė savo eismo saugos valdymo sistemas ir patvirtino priemones, kurios užtikrina techninio sąveikumo specifikacijose (toliau – TSS), kituose ES teisės aktuose ir nacionalinėse taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi, geležinkelio įmonės (vežėjai), kitos įmonės geba kontroliuoti riziką, teikti saugias keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas geležinkelių tinkle ar jo dalyje ir (ar) saugiai naudotis geležinkelių infrastruktūra, manevruodami ir (ar) važiuodami į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos, geležinkelių infrastruktūros valdytojai – užtikrinti saugų geležinkelių infrastruktūros projektavimą, valdymą, priežiūrą ir naudojimą bei traukinių eismo valdymą ir organizavimą.
Todėl viena iš svarbiausių geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), kitų įmonių pareigų yra įgyvendinti eismo saugos valdymo sistemose nustatytas priemones (GTESĮ 8 straipsnio 21 dalies 2 punktas ir 9 straipsnio 18 dalies 2 punktas). Vadovaujantis GTESĮ 8 straipsnio 14 ir 21 dalimis, nustačiusi reikalavimo
įgyvendinti eismo saugos valdymo sistemoje nustatytas priemones (ir procedūras) pažeidimą, eismo saugos institucija per 3 darbo dienas raštu įspėja bendrojo saugos sertifikato turėtoją apie galimą laikiną bendrojo saugos sertifikato galiojimo apribojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai arba kitais atvejais – apie bendrojo saugos sertifikato galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.
Jeigu per eismo saugos institucijos nustatytą terminą pažeidimams pašalinti ar eismo saugos institucijos ar sertifikuojamos veiklos trūkumų šalinimo plane nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių šio sertifikato turėtojas buvo įspėtas, eismo saugos institucija laikinai apriboja bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai, arba kitais atvejais sustabdo bendrojo saugos sertifikato galiojimą per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį bendrojo saugos sertifikato turėtojas turėjo pašalinti pažeidimus, dėl kurių buvo įspėtas, arba nuo trūkumų šalinimo plane nustatyto termino pabaigos ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti.
Nepašalinus trūkumų, dėl kurių bendrojo saugos sertifikato galiojimas tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai buvo laikinai apribotas arba kitais atvejais sustabdytas, eismo saugos institucija per 3 darbo dienas nuo trūkumų pašalinimo termino pabaigos atitinkamai apriboja bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai arba panaikina bendrojo sertifikato galiojimą ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo apriboti bendrojo saugos sertifikato galiojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai arba panaikinti bendrojo sertifikato galiojimą priėmimo dienos informuoja Agentūrą ir pateikia tokį sprendimą pagrindžiančius įrodymus.
(Tuo atveju, kai bendrąjį saugos sertifikatą išdavė Agentūra ir jo turėtojas per eismo saugos institucijos nustatytą terminą, kuris yra ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, nepašalina trūkumų, dėl kurių bendrojo saugos sertifikato galiojimas tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai buvo laikinai apribotas arba kitais atvejais sustabdytas, eismo saugos institucija pateikia Agentūrai prašymą atitinkamai apriboti Agentūros išduoto bendrojo saugos sertifikato galiojimą, jeigu nustatyti trūkumai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais jį panaikinti.)
Remiantis GTESĮ 9 straipsnio 14, 15, 17 dalimis, nustačiusi, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas neįgyvendina eismo valdymo sistemos priemonių (ir procedūrų), eismo saugos institucija per 3 darbo dienas raštu įspėja saugos leidimo turėtoją apie galimą saugos leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Jeigu per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių saugos leidimo turėtojas buvo įspėtas, eismo saugos institucija sustabdo saugos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį saugos leidimo turėtojas turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai.
Saugos leidimo galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį saugos leidimo turėtojas privalėjo pašalinti nustatytus pažeidimus, dėl kurių saugos leidimo galiojimas buvo sustabdytas, pabaigos. Vis dėlto eismo saugos valdymo sistema – tai oficialus, dokumentuotas ir nuolat veikiančių procesų rinkinys, pasižymintis didele apimtimi. Remiantis eismo saugos institucijos patirtimi, vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vienų eismo saugos valdymo sistemos priemonių ir procedūrų netaikymas arba netinkamas taikymas gali sukelti arba realiai kelia grėsmę eismo saugai, tačiau kitų priemonių neįgyvendinimas ir procedūrų nesilaikymas de facto pasekmių nesukelia ir yra labiau formalaus pobūdžio.
Remiantis Reglamento (ES) 2018/763 [9]
, kuris taikomas vertinant eismo saugos valdymo sistemų projektus, prieš išduodant bendrąjį saugos sertifikatą, 12 straipsnio 2 dalimi, ir Reglamento (ES) 2018/761 [10] 2 straipsnio b dalimi, trūkumai yra skirstomi į šalinamus trūkumus, t. y. kuriuos reikia pašalinti, siekiant įgyti bendrąjį saugos sertifikatą, ir į nedidelius trūkumus, kurie netrukdo išduoti bendrąjį saugos sertifikatą arba saugos leidimą ir kurį galima palikti vėlesnei priežiūrai. Pastarieji trūkumai Reglamente (ES) 2018/763 įvardijami kaip „susirūpinimą keliantys klausimai“.
Kitaip tariant, Reglamente (ES) 2018/763
yra numatytas tam tikras trūkumų diferencijavimas, išduodant bendrąjį saugos sertifikatą. Tačiau analogiškas eismo saugos valdymo sistemų priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo kaip pažeidimo diferencijavimas GTESĮ šiuo metu nėra numatytas, todėl de jure eismo saugos institucija turi laikinai apriboti bendrojo saugos sertifikato galiojimą arba jį sustabdyti, nustačiusi bet kokį, net ir formalaus pobūdžio eismo saugos valdymo sistemoje nustatytos priemonės (ir procedūros) netaikymo atvejį.
Reglamento (ES) 2018/761
7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinė saugos institucija nustato ir paskelbia sprendimų priėmimo kriterijus, pagal kuriuos ji vertina, ar geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) teisingai taiko eismo saugos valdymo sistemą ir ar taikant eismo saugos valdymo sistemą yra veiksmingai valdoma su geležinkelių infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės (vežėjo) veikla susijusi rizika.
Šie kriterijai apima informaciją, kaip nacionalinė eismo saugos institucija elgiasi nustačiusi geležinkelių infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės (vežėjo) eismo saugos valdymo sistemos neatitikties faktą. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, eismo saugos institucija, remdamasi savo, kaip priežiūros institucijos, patirtimi, galėtų nustatyti didelį susirūpinimą
[11] keliančius eismo saugos valdymo sistemos netaikymo arba netinkamo taikymo atvejus ir patvirtinti jų sąrašą eismo saugos institucijos vadovo įsakymu. 3.4 . Dėl teisinio reguliavimo dubliavimo atsisakymo GTESĮ 7 straipsnyje yra reglamentuojamos nacionalinės geležinkelių transporto eismo saugos institucijos funkcijos ir pareigos, perkeliant Direktyvą (ES) 2016/797 ir Direktyvą (ES) 2016/798
. Kadangi Lietuvos Respublikos nacionalinė geležinkelių transporto eismo saugos institucija yra klasikinė ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdanti institucija, viešojo administravimo subjektas, GTESĮ yra tikslinga nustatyti specifines, tik su jos veikla susijusias normas. Tačiau šiuo metu GTESĮ 7 straipsnyje yra ir bendrinių nuostatų, kurios atkartoja šiuo metu galiojančios redakcijos VAĮ įtvirtintą reguliavimą.
GTESĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad eismo saugos institucija „<....> prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių eismo saugos klausimus, reikalavimų;“, kitaip tariant „atlieka ūkio subjektų veiklos priežiūrą“, kuri VAĮ 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta kaip viešojo administravimo subjektų veikla prižiūrint, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų ir administracinių sprendimų, o ūkio subjektas – tai fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis).
GTESĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 dalyje nustatyta, kad eismo saugos institucija „<...> o prireikus imasi priemonių, kuriomis įpareigoja šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus asmenis laikytis šių taisyklių reikalavimų;“ yra perteklinė, nes ūkio subjektai turi konstitucinę pareigą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų. Taip pat kaip perteklinė vertintina GTESĮ 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, kad eismo saugos institucija, kuri dalyvauja rengiant teisės aktų, susijusių su eismo sauga, geležinkelių sistemos sąveikumu ir TSS įgyvendinimu, projektus, taip pat atlieka jų analizę (kadangi tai yra savaime suprantama). Be to, GTESĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eismo saugos institucija turi teisę atlikti patikrinimus, siekdama nustatyti, ar traukinio mašinistai, geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės (vežėjai) laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių riedmenų valdymą ir naudojimą, reikalavimų. Remiantis VAĮ 31 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad viešojo administravimo subjektas vykdo ūkio subjekto veiklos priežiūrą, jeigu atlieka ūkio subjekto veiklos patikrinimus ir jam atitinkamai taikomos IV skyriaus „Licencijavimas ir ūkio subjektų veiklos priežiūra“ nuostatos.
GTESĮ 7 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad: „Asmenys, kurių veiklos patikrinimas yra atliekamas, turi teisę dalyvauti atliekant jų vykdomos veiklos sąlygų laikymosi patikrinimus ir teikti eismo saugos institucijai paaiškinimus“. VAĮ 27 straipsnyje yra reglamentuoti ūkio subjektų priežiūros institucijų atliekamiems patikrinimams vietoje keliami reikalavimai. VAĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „2. Paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti ir kartu su tikrintojų parašais pridedami prie patikrinimo akto (išvados).“
GTESĮ 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad: „Eismo saugos institucijos veikla grindžiama viešumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Atlikdama jai pavestas funkcijas, eismo saugos institucija privalo užtikrinti, kad visi su eismo saugos institucijos atliekamomis funkcijomis susiję asmenys turėtų galimybę pateikti savo paaiškinimus, ir pateikti savo priimamų sprendimų motyvus.“ VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: „<...> 5) išsamumo.
Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 6) lygiateisiškumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių; <...> 11) skaidrumo.
Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;“. VAĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama, vadovaujantis šiais principais: „<...> 2) nediskriminavimo. Šis principas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai negali vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūros, kuria būtų diskriminuojami ūkio subjektai dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje ūkio subjektas yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius šių subjektų požymius, jeigu kitos sąlygos, turinčios reikšmės ūkio subjekto rizikingumui, iš esmės nesiskiria; <...> 4) viešumo.
Šis principas reiškia, kad informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus, procedūras ir rezultatus, atskleidžiamus apibendrinta forma, yra vieša. Šis principas netaikomas, jeigu informacijos atskleidimas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų arba gali būti pažeisti kituose teisės aktuose nustatyti konfidencialumo reikalavimai;“. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad, be kita ko, administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai. Taigi VAĮ yra įtvirtinti visi Direktyvoje 2016/798
Lietuvos Respublikos nacionalinei geležinkelių transporto saugos institucijai taikomi principai ir bendrieji reikalavimai, kurie šiuo metu taip pat yra išvardyti GTESĮ 7 straipsnio 8 dalyje, o šios dalies antrasis sakinys dėl paaiškinimų teikimo netgi dubliuoja to paties GTESĮ 7 straipsnio 6 dalį. 2027 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančio VAĮ Nr. 441 11 straipsnyje išdėstyto VAĮ III1282 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad licencija išduodama jos duomenų rinkinį sudarius ir įregistravus tam skirtoje informacinėje sistemoje, Europos Sąjungos informacinėje sistemoje ar registre arba sudarius oficialų elektroninį dokumentą.
Šiuo metu GTESĮ nuostatose, reglamentuojančiose licencijos (sertifikato, leidimo, pažymėjimo) išdavimą, nurodyta, kad išduodamas elektroninės formos dokumentas. Taip pat VAĮ Nr. 441 285 straipsnio 5 dalimi, nustatyta, kad administracinio sprendimo dėl licencijos išdavimo ir administracinio sprendimo dėl licencijos papildymo, pakeitimo ar patikslinimo priimti nereikia, išskyrus atvejus, kai pareiškėjo prašymas išduoti, papildyti, pakeisti ar patikslinti licenciją tenkinamas tik iš dalies arba kai papildant, pakeičiant ar patikslinant licenciją susiaurinamos licencija suteiktos teisės, ir licencijavimą nustatančiame įstatyme nustatytas išimtis .
GTESĮ beveik visuose straipsniuose, reglamentuojančiuose leidimų, pažymėjimų, sertifikatų išdavimą, numatyta, kad priimamas administracinis sprendimas dėl jų išdavimo. Remiantis VAĮ Nr. 441 282 8 dalimi, licencijos turėtojas I arba II kategorijos licencijomis suteiktos teisės negali perleisti ar perduoti kitam asmeniui, išskyrus juridinio asmens reorganizavimo ar pertvarkymo atvejus, jeigu licencijavimą nustatančiame įstatyme nenustatyta kitaip . GTESĮ nuostatose taip pat draudžiama savo vardu įgalioti kitus asmenis ar kitaip perleisti kitiems asmenims įgytą teisę vykdyti tam tikrą veiklą. Be to, vadovaujantis VAĮ Nr.
straipsnio 14 dalimi, licencija netenka galios licencijos turėtojui fiziniam asmeniui mirus arba licencijos turėtoją juridinį asmenį, o jeigu licencija išduota juridinio asmens ar kitos organizacijos filialui ar atstovybei, – juridinio asmens ar kitos organizacijos filialą ar atstovybę išregistravus iš registro informacinės sistemos, kurioje tvarkomas Juridinių asmenų registras. GTESĮ taip pat numatyta, kad licencija (sertifikatas, leidimas, pažymėjimas) netenka galios, jeigu juridinis asmuo likviduojamas ar reorganizuojamas ir baigia savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas arba fizinis asmuo miršta. 3.5 . Dėl darbuotojų, kurie atlieka eismo saugai svarbias užduotis, sveikatos patikros
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojai atlieka eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, jeigu jų funkcijos apima geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemose arba Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773 nurodytų eismo saugai užtikrinti svarbių užduočių atlikimą, tačiau tik darbuotojams, nurodytiems Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 priedo 4.7.1 punkte, privalomai taikomas reikalavimas pasitikrinti sveikatą.
Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773
priedo 4.7.1 papunkčiu, privalomai sveikatą turi tikrintis: 1) traukinius lydintys darbuotojai (išskyrus traukinio mašinistus), 2) darbuotojai, kurie atlieka traukinių parangos užduotis arba 3) tvarko traukinių eismą ir duoda leidimus traukiniams važiuoti. Sveikatos patikrinimo periodiškumas, turinys, atvejai, kai papildomai atliekamas psichikos sveikatos patikrinimas, ir bendrieji medicininiai (arba fizinio parengtumo) reikalavimai yra nustatyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 priedo 4.7.2 ir 4.7.3 papunkčiuose.
Darbuotojų, kurie tiesiogiai vadovauja ir (ar) tvarko manevrų eismą, sveikatos būklės pablogėjimas gali turėti neigiamą įtaką eismo saugai, todėl GTESĮ 191 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad jų sveikata taip pat privalo būti patikrinta prieš pavedant vykdyti eismo saugai užtikrinti svarbią užduotį (tiesiogiai vadovauti ir (ar) tvarkyti manevrų eismą) ir vėliau tikrinama Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 priedo nustatytu periodiškumu.
Vis dėlto GTESĮ 191 straipsnio 4 dalyje, priešingai nei kitose 191 straipsnio dalyse, pavyzdžiui, GTESĮ 191 straipsnio 1–3 dalyse [12] , nėra nė menkiausios užuominos, kad Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773
nurodyti traukinius lydintys darbuotojai (išskyrus traukinio mašinistus), darbuotojai, kurie atlieka traukinių parangos užduotis arba tvarko traukinių eismą ir duoda leidimus traukiniams važiuoti, privalo pasitikrinti sveikatą, prieš pradėdami vykdyti šias eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis.
191 straipsnio 6 ir 7 dalyse akcentuojama eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekančių asmenų tinkamos kvalifikacijos svarba, tačiau nenurodoma, kad kvalifikacijos tobulinimo priemonės ir žinių patikrinimo procedūros nustatomos geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemose. 3.6
. Dėl subjektų, išduodančių fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje ir (arba) krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimus Vadovaujantis GTESĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, fiziniai asmenys, kurie nėra geležinkelių infrastruktūros valdytojų arba geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojai, tačiau siekia įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje, turi, o eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekantys darbuotojai gali eismo saugos institucijos nustatyta tvarka išlaikyti eismo saugos institucijos reikalavimus atitinkantį žinių patikrinimo egzaminą ir gauti elektroninės formos fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimą.
Fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelių zonoje, egzaminus organizuoja, jų žinias tikrina ir pažymėjimą išduoda, pakeičia, atnaujina pažymėjimo galiojimą, sustabdo pažymėjimo galiojimą, panaikina pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir panaikina pažymėjimo galiojimą GTESĮ 22 straipsnyje nurodytas egzaminavimo centras.
Taip pat vadovaujantis 21 straipsnio 2 ir 3 dalimis, fiziniai asmenys, kurie nėra geležinkelių infrastruktūros valdytojų arba geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojai, tačiau kurie siekia įgyti teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, turi, o eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekantys darbuotojai gali eismo saugos institucijos nustatyta tvarka išlaikyti eismo saugos institucijos reikalavimus atitinkantį žinių patikrinimo egzaminą ir gauti elektroninės formos krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimą. Fiziniai asmenys, įgiję pažymėjimus, turi teisę vykdyti veiklą savarankiškai.
Egzaminus organizuoja, fizinių asmenų žinias tikrina ir minėtuosius pažymėjimą išduoda, pakeičia, atnaujina pažymėjimo galiojimą, sustabdo pažymėjimo galiojimą, panaikina pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir panaikina pažymėjimo galiojimą šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyti egzaminavimo centrai eismo saugos institucijos nustatyta tvarka.
Remiantis GTESĮ 22 straipsnio 1 dalimi patys egzaminavimo centrai siekiantys egzaminuoti fizinius asmenis, siekiančius įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje, ir (ar) fizinius asmenis, siekiančius įgyti teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, turi gauti eismo saugos institucijos išduodamus elektroninės formos įgaliojimus egzaminuoti atitinkamus fizinius asmenis (toliau šiame skyriuje – įgaliojimai egzaminavimo centrams). GTESĮ 22 straipsnyje yra nustatytos įgaliojimų egzaminavimo centrams suteikimo sąlygos, veiklos sąlygos, įgaliojimų sustabdymo, panaikinimo sąlygos ir pan. Taigi pažymėjimus išduodantys egzaminavimo centrai yra privatūs ūkio subjektai, kurie siekdami vykdyti egzaminavimo centro veiklą, turi įgyti viešojo administravimo subjekto – eismo saugos institucijos suteikiamus įgaliojimus.
Taip pat remiantis GTESĮ 20 straipsnio 3 dalimi, fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimą įgiję fiziniai asmenys privalo kas 5 metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos GTESĮ 23 straipsnyje nurodytame mokymo centre išklausyti 8 valandų trukmės eismo saugos institucijos nustatyto turinio mokymus, susijusius su darbu pavojingojoje geležinkelio zonoje, kreiptis į egzaminavimo centrą dėl pažymėjimo galiojimo atnaujinimo ir pateikti mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus. Teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams ir pažymėjimą įgiję fiziniai asmenys, remiantis GTESĮ 21 straipsnio 5 dalimi, privalo kas 5 metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos GTESĮ 23 straipsnyje nurodytame mokymo centre išklausyti 16 valandų trukmės eismo saugos institucijos nustatyto turinio mokymus, kreiptis į egzaminavimo centrą dėl pažymėjimo galiojimo atnaujinimo ir pateikti mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus.
Vis dėlto VAĮ 2 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad licencija – dokumentas ar įrašas Licencijų informacinėje sistemoje, kuriuo įstatymų nustatytais atvejais suteikiama teisė vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą. Fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimą suteikia teisę fiziniams asmenims teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje, krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimai suteikia fiziniams asmenims teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams. Remiantis VAĮ 29 straipsnio 1 dalimi, licencijas išduoda viešojo administravimo subjektai. VAĮ 5 straipsnyje nėra numatyta galimybė viešojo administravimo įgaliojimus suteikti privatiems ūkio subjektams, tad ir licencijų jie išduoti neturėtų.
Be to, praktikoje identifikuota problema, kad, vadovaujantis GTESĮ 20 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimą privalo turėti visi fiziniai asmenys, dirbantys pavojingojoje geležinkelio zonoje [13] , net ir tais atvejais, kai realaus pavojaus eismo ar darbuotojų ar eismo saugai nėra, pavyzdžiui, fiziniai asmenys pjauna žolę, kai traukinių eismas nevyksta (yra sustabdytas). Šie darbai nėra susiję su eismo saugai svarbių užduočių atlikimu ir reikalavimas jiems įgyti pažymėjimą vertintinas kaip perteklinis. Siekiant užtikrinti šių asmenų ir eismo saugą, darbams atlikti turėtų būti gautas geležinkelių infrastruktūros valdytojo leidimas, asmenys
supažindinti su pavojų geležinkelių infrastruktūroje keliančiais veiksniais ir apsisaugojimo nuo jų būdais ir nutrauktas traukinių eismas. 3.7 . Kiti pakeitimai. GTESĮ 28–30 straipsniuose reglamentuojamas atitikties vertinimo įstaigų, siekiančių atlikti Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikras, Europos Bendrijos patikras ar Lietuvos Respublikos patikras, įgaliojimų suteikimas, galiojimo sustabdymas ir panaikinimas. 2020 m. gruodžio 3 d. buvo priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo Nr. VIII-870 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-31 (toliau – Atitikties vertinimo įstatymas Nr. XIV-31), kuriuo, be kita ko, pakeistos sąvokos. GTESĮ, kuris nauja redakcija buvo išdėstytas 2020 m. lapkričio 10 d. [14]
, nuostatos ir jose vartojamos sąvokos liko neatnaujintos, todėl reikalingi 3.8 skyriuje nurodyti patikslinimai. GTESĮ 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytas Kultūros paveldo registras nebeatitinka pagal prasmę naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžtos sąvokos „registro informacinė sistema“.
GTESĮ straipsniuose, reglamentuojančiuose licencijų (leidimų, sertifikatų, pažymėjimų) išdavimą nėra nustatyta, per kokį laikotarpį eismo saugos institucija informuoja prašymą pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą.
Be to, GTESĮ straipsniuose, reglamentuojančiuose licencijų išdavimą yra nustatyta, kad duomenys apie asmenį, kuriam išduota licencija (leidimas, sertifikatas, pažymėjimas) skelbiami iki dienos, kai jos galiojimas panaikinamas, nenumačius aplinkybės, kad licencijos galiojimas gali pasibaigti, asmeniui nepateikus prašymo atnaujinti jos galiojimą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 . Dėl geležinkelių transporto eismo saugos taisyklių, geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąvokų, jų apibrėžčių, nacionalinių taisyklių sąrašo
Atsižvelgiant į tai, kad eismo saugos taisyklių ir geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąvokos yra vartojamos GTESĮ nuostatose, taip pat kituose teisės aktuose, Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti GTESĮ 2 straipsnį nauja 141 dalimi ir nustatyti, kad „ Geležinkelių posistemių techninės taisyklės – Lietuvos Respublikoje geležinkelių posistemiams ar jų dalims keliami techniniai reikalavimai, kurie yra būtini esminiams reikalavimams įvykdyti ir geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti.
“ ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti GTESĮ 2 straipsnį nauja 261
dalimi ir nustatyti, kad „ Geležinkelių transporto eismo saugos taisyklės (toliau – eismo saugos taisyklės) – Lietuvos Respublikoje taikomi eismo saugos reikalavimai.
“ Šių sąvokų apibrėžtys šiuo metu yra nustatytos Tvarkos apraše, aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir įtrauktos į Terminų banką.
Taip pat Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma patikslinti GTESĮ 5 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad nacionalines taisykles tvirtina ir (arba) kitų subjektų patvirtintas nacionalines taisykles į nacionalinių taisyklių sąrašą įtraukia susisiekimo ministras. Susisiekimo ministras nustato nacionalinių taisyklių rengimo, tvirtinimo, paskelbimo ir jų įtraukimo į nacionalinių taisyklių sąrašą tvarką , t. y. visa tai, kas šiuo metu reglamentuota Tvarkos apraše. Kaip jau minėta, nacionalinių taisyklių sąrašą sudaro Tvarkos aprašo nustatyta tvarka parengtos, patvirtintos ir paskelbtos:1
) geležinkelių transporto eismo saugos taisyklės ir stacionariesiems geležinkelių posistemiams taikomos techninės geležinkelių posistemių taisyklės, kurios yra skelbiamos Agentūros tvarkomoje Bendrųjų taisyklių duomenų bazėje https://srd.era.europa.eu/home. Agentūra 2020–2024 m. atliko Lietuvos Respublikos notifikuotų eismo saugos ir stacionariesiems geležinkelių posistemiams taikomų techninių geležinkelių posistemių taisyklių peržiūrą, kaip tai numatyta Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnio 1 dalyje, ir teigiamai įvertintas taisykles įtraukė į Bendrųjų taisyklių duomenų bazę. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/796
27 straipsniu, Bendrųjų taisyklių duomenų bazė yra pagrindinis ir pirminis informacijos apie valstybėje narėje taikomas nacionalines eismo saugos taisykles ir stacionariesiems geležinkelių posistemiams taikomas nacionalines taisykles šaltinis;2
) geležinkelių posistemių, kurie sudaro geležinkelių riedmenis, nacionalinės geležinkelių posistemių techninės taisyklės, kurios yra skelbiamos Agentūros tvarkomoje informacinėje sistemoje – Pamatinių dokumentų duomenų bazėje https://rdd.era.europa.eu/rdd/. Agentūra 2017 m. ir pakartotinai 2024–2025 m. (įsigaliojus naujos redakcijos techninio sąveikumo specifikacijoms) atliko geležinkelių posistemių techninių taisyklių, taikomų riedmenis sudarantiems geležinkelių posistemiams, peržiūrą ir teigiamai įvertintas taisykles įtraukė į Pamatinių dokumentų duomenų bazę. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/796
27 straipsniu, Pamatinių dokumentų duomenų bazė yra pagrindinis ir pirminis informacijos apie valstybėje narėje geležinkelių riedmenims taikomas nacionalines technines taisykles šaltinis.
Agentūra sukūrė Bendrųjų taisyklių duomenų bazę ir Pamatinių dokumentų duomenų bazę, kuriose skelbiamos valstybių narių nacionalinės taisyklės, siekdama kelių pagrindinių, tarpusavyje susijusių tikslų: 1) centralizuoti ir užtikrinti nacionalinių taisyklių prieinamumą: pagrindinis tikslas buvo surinkti į vieną vietą ir viešai paskelbti įvairias nacionalines geležinkelių sektoriaus taisykles, kurios anksčiau buvo išskaidytos ir sunkiai surandamos. Geležinkelio įmonės (vežėjai), gamintojai, geležinkelių infrastruktūros valdytojai, nacionalinės institucijos ir kitos suinteresuotosios šalys nuo šiol galės lengvai rasti ir susipažinti su konkrečioje valstybėje narėje galiojančiomis taisyklėmis; 2) skatinti geležinkelių sistemos sąveikumą ir integraciją: nacionalinių taisyklių skirtumai yra viena iš kliūčių sklandžiai tarpvalstybinei geležinkelių transporto veiklai. Nors ES siekia suderinti taisykles TSS ir taikydama bendrą saugos metodiką, tam tikrose srityse nacionalinės taisyklės yra vis dar reikalingos, todėl jų viešas skelbimas padeda geriau suprasti šiuos nacionalinius skirtumus ir laikytis nacionalinio reglamentavimo; 3) remti ES geležinkelių teisės aktų įgyvendinimą: duomenų bazių sukūrimas buvo numatytas IV geležinkelių pakete
[15] ; 4) didinti saugą ir efektyvumą: lengvesnė prieiga prie eismo saugos taisyklių padeda geležinkelio įmonėms geriau suprasti ir įgyvendinti saugos reikalavimus visoje ES. Be to, prieiga prie eismo saugos ir geležinkelių posistemių techninių taisyklių minėtose duomenų bazėse supaprastina ir pagreitina Direktyvoje (ES) 2016/797 ir Direktyvoje (ES) 2016/798 numatytų leidimų geležinkelių infrastruktūros valdytojams ir geležinkelių įmonėms (vežėjams) gavimo procesą, tad taisyklių priėmimo (derinimo su Agentūra) ir paskelbimo (įtraukimo į sąrašą) procedūra turi būti vienoda visose ES valstybėse narėse.
GTESĮ formuluotė, kad susisiekimo ministras tvirtina nacionalinių taisyklių sąrašą, yra klaidinanti, kadangi susisiekimo ministras nustato nacionalinių taisyklių parengimo, tvirtinimo, paskelbimo ir jų įtraukimo į sąrašą tvarką, susisiekimo ministras gali pats priimti (patvirtinti) teisės aktus, kurie laikomi nacionalinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklės [16] , arba jas gali patvirtinti kiti subjektai, pavyzdžiui, nacionalinė akreditavimo įstaiga gali patvirtinti nacionalinius standartus, nustatančius geležinkelių posistemių reikalavimus.
Vis dėlto patį sąrašą sudaro nacionalinės taisyklės, skelbiamos Agentūros tvarkomose duomenų bazėse. Atsižvelgiant į tai, susisiekimo ministro 2025 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3-265 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3-461 „Dėl Nacionalinių taisyklių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo ir kai kurių susisiekimo ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ buvo pripažinti netekusiais galios susisiekimo ministro 2005 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 3-146 „Dėl Lietuvos Respublikoje taikomų geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąrašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais ir susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 3-506 „Dėl Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
4.2 . Dėl bendrųjų eismo saugos tikslų įgyvendinimo priemonių Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios GTESĮ 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato BST įgyvendinimo priemones.
Eismo saugos institucija GTESĮ 7 straipsnio 9 dalyje (Įstatymo projektu siūlomos naujos redakcijos 7 straipsnio 6 dalyje) jau yra įgaliota nustatyti BST įgyvendinimo priemones plane, kurį parengia ir suderina su geležinkelių infrastruktūros valdytojais, geležinkelio įmonėmis (vežėjais) bei paskelbia savo interneto svetainėje kiekvienais metais iki gruodžio 31 d. Tokia praktika visiškai atitinka ES teisės aktuose nacionalinei eismo saugos institucijai numatytą misiją – užtikrinti ir nuolat gerinti geležinkelių sistemos saugumą šalyje, taip pat padėti Agentūrai įgyvendinti jai pavestas užduotis. Kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 3.1 dalyje, Agentūra rengia bei teikia BST projektus, kuriuos tvirtina Komisija.
Be to, Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma atsisakyti GTESĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad valstybinį eismo saugos valdymą atlieka ir Vyriausybė , kadangi tai neatitinka faktinės situacijos. 4.3 . Dėl didelį susirūpinimą keliančių geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos netaikymo ar netinkamo taikymo atvejų sąrašo
Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma išdėstyti nauja redakcija GTESĮ 7 straipsnį ir jo 2 dalies 3 punkte įtvirtinti eismo saugos institucijos pareigą, remiantis atliekant ūkio subjektų priežiūrą įgyta patirtimi, nustatyti didelį susirūpinimą keliančius geležinkelių transporto eismo valdymo sistemų priemonių (ir procedūrų) netaikymo ar netinkamo taikymo atvejus ir patvirtinti jų sąrašą .
Sąrašas turėtų būti periodiškai, ne rečiau kaip kartą per pusę metų, peržiūrimas ir, jeigu reikia, atnaujinamas. Taip pat Sąrašo atnaujinimas privalėtų būti inicijuojamas nedelsiant, nustačius didelį susirūpinimą keliantį eismo saugos valdymo sistemų priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį– pusė metų yra siūlomas maksimalus terminas Sąrašo peržiūrai.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir pašalinti bet kokias prielaidas eismo saugos institucijų valstybės tarnautojų subjektyviam situacijos vertinimui, didelį susirūpinimą keliančių geležinkelių transporto
eismo valdymo sistemų priemonių ir (ar) procedūrų netaikymo ar netinkamo taikymo atvejų sąrašas būtų derinamas su suinteresuotaisiais asmenimis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka [17]
, tvirtinamas ir keičiamas eismo saugos institucijos vadovo sprendimu (įsakymu) bei skelbiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų registre. Įstatymo projekto 6 ir 7 straipsnių 2 dalimis siūloma GTESĮ 8 straipsnio ir 9 straipsnio 14 dalį papildyti nuostatomis, kad eismo saugos institucija įspėja bendrojo saugos sertifikato turėtoją apie galimą laikiną bendrojo saugos sertifikato galiojimo apribojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai, kai nustatyti pažeidimai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais – apie bendrojo saugos sertifikato galiojimo arba saugos leidimo sustabdymą, nustačiusi ne bet kokį, tačiau didelį susirūpinimą keliantį geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti.
Didelį susirūpinimą keliantis geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymą arba netinkamą taikymą siūloma apibrėžti kaip geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) veiksmus ar neveikimą, kai netaikomos ar netinkamai taikomos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonės ir procedūros ir tai sukelia tiesioginę ir (arba) reikšmingą grėsmę geležinkelių transporto eismo saugai. (Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti GTESĮ 2 straipsnį 21 dalimi).
Vis dėlto siūlomi pakeitimai negali lemti, kad kiti, atitinkamo susirūpinimo nekeliantys eismo saugos valdymo sistemų priemonių netaikymo atvejai būtų nefiksuojami ir reikalaujama pašalinti neatitiktį. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalimi ir 7 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti GTESĮ 8 straipsnį nauja 141 dalimi ir 9 straipsnį nauja 171 dalimi – numatyti, kad nustačius, kad bendrojo saugos sertifikato ar saugos leidimo turėtojas netaiko arba netinkamai taiko eismo saugos valdymo sistemos priemones, kurios nėra įtrauktos į šio įstatyme nurodytą didelį susirūpinimą keliančių geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejų sąrašą, šis atvejis pažymimas šio bendrojo saugos sertifikato ar saugos leidimo turėtojo veiklos patikrinimo dokumente kaip šalintinas trūkumas, tačiau poveikio priemonės saugos leidimo turėtojui netaikomos. Jeigu atitinkamas bendrojo saugos sertifikato ar saugos leidimo turėtojas per metus nuo trūkumo nustatymo dienos jo nepašalina, laikoma, kad trūkumas nustatytas pakartotinai.
Tokiu atveju taikomos priemonės mutatis mutandis, nustatytos Įstatymo projekto 6 ir 7 straipsnių 2 dalimis siūlomoje GTESĮ 8 straipsnio ir 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka. Taigi tuo atveju, jeigu eismo saugos institucija, pavyzdžiui, kito patikrinimo metu nustatytų, kad minėtos geležinkelių transporto
eismo valdymo sistemos priemonės toliau yra netaikomos arba taikomos netinkamai, bendrojo saugos sertifikato arba saugos leidimo turėtojui jau būtų taikomos GTESĮ 8 straipsnio 14 dalyje arba 9 straipsnio 14 dalyje nustatytos poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, kad vien pats faktas, jog neatitiktis nėra pašalinta ir ūkio subjektas toliau nevykdo eismo saugos institucijos nurodymo tinkamai įgyvendinti eismo valdymo sistemos priemones, kelia didelį susirūpinimą. Atitinkamai Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalimi ir 7 straipsnio 4 dalimi siūloma GTESĮ 8 straipsnio 14 dalį ir 9 straipsnio 14 dalį papildyti nuostatomis,
kad eismo saugos institucija įspėja bendrojo saugos sertifikato turėtoją apie galimą laikiną bendrojo saugos sertifikato galiojimo apribojimą arba kitais atvejais – apie bendrojo saugos sertifikato galiojimo arba saugos leidimo sustabdymą, nustačiusi į eismo saugos institucijos patvirtintą sąrašą įtrauktą didelį susirūpinimą keliantį geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį arba į minėtąjį sąrašą neįtrauktą, tačiau antrą kartą nustatytą geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos priemonių netaikymo arba netinkamo taikymo atvejį . Bendrojo saugos sertifikato ar saugos leidimo turėtojui neatsižvelgus į įspėjimą, taikomos griežtesnės poveikio priemonės - bendrojo saugos sertifikato ar saugos leidimo galiojimo sustabdymas ir pan.
Be to, Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalimi ir 7 straipsnio 4 dalimi siūloma patikslinti GTESĮ 8 ir 9 straipsnių 14 dalis – nurodyti, kad poveikio priemonių neužtraukia GTESĮ 8 straipsnio 21 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytų reikalavimų ir GTESĮ 9 straipsnio 18 dalies 2 ir 6 punktuose nustatytų pareigų [18] nesilaikymo pažeidimas , kadangi, pirma, GTESĮ 8 straipsnio 21 dalies 2 punkte yra nustatytas reikalavimas, jog eismo saugos valdymo sistema atitiktų jai keliamus reikalavimus – siekiant šio tikslo Reglamente (ES) 2018/762 , GTESĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės akuotose nustatytos eismo saugos valdymo sistemos įvertinimo priemonės ir patvirtinimo tvarka. Kitaip tariant, eismo saugos valdymo sistema nebūtų patvirtinta, jeigu neatitiktų reikalavimų.
Taip pat GTESĮ 8 straipsnio 21 dalies 2 punkte yra nustatytas reikalavimas įgyvendinti eismo saugos valdymo sistemoje nustatytas priemones (ir procedūras) – siekiant šio tikslo Įstatymo projektu siūloma nustatyti šiame skyriuje aprašytą specialųjį reguliavimą: eismo saugos institucija taiko GTESĮ 8 straipsnyje nustatytas priemones, jeigu eismo saugos valdymo sistemos netaikymo arba netinkamo taikymo atvejis kelia didelį susirūpinimą arba, kitu atveju, patikrinimo metu pažymi neatitiktį patikrinimo akte ir pakartotinio patikrinimo metu vėl nustačiusi tą patį eismo saugos valdymo sistemos netaikymo ar netinkamo taikymo atvejį taip pat taiko GTESĮ 8 straipsnyje nustatytas poveikio priemones; antra, GTESĮ 8 straipsnio 21 dalies 9 dalyje ir GTESĮ 9 straipsnio 18 dalies 6 punkte yra nustatytas reikalavimas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki bendrojo saugos sertifikato, saugos leidimo galiojimo pabaigos pateikti eismo saugos institucijai arba Agentūrai prašymą atnaujinti bendrąjį saugos sertifikatą ar saugos leidimą.
Jeigu pareiškėjas pateiktų prašymą vėliau nei nustatytu terminu, poveikio priemonių taikymas – įspėjimas apie galimą sertifikato ar leidimo galiojimą ar sertifikato, leidimo galiojimo sustabdymas vertintinas kaip nelogiškas, taip pat nepagrįstas eismo saugos institucijos išteklių eikvojimas, nes vienintelė priežastis, kodėl nustatomas terminas prašymui pateikti – kad eismo saugos institucija spėtų atnaujinti bendrąjį saugos sertifikatą ar saugos leidimą. Praleidęs šį terminą, pareiškėjas rizikuoja, kad bendrasis saugos sertifikatas arba saugos leidimas neteks galios.
Tad, Susisiekimo ministerijos vertinimu, Įstatymo projekto 6 ir 7 straipsniais siūlomos pakeisti 8 ir 9 straipsnio 14 dalyje nurodyti, kokie veiksmai atliekami nustačius GTESĮ 8 straipsnio 21 dalies 2 ir 9 punktuose ar GTESĮ 9 straipsnio 18 dalies 2 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimus yra netikslinga, nes tai dubliuotų kitose GTESĮ straipsniuose įtvirtintas nuostatas.
Siūlomas teisinis reguliavimas leistų eismo saugos institucijai diferencijuoti eismo saugos valdymo sistemos priemonių neįgyvendinimo ar netinkamo įgyvendinimo pažeidimo lygį ir imtis jį atitinkančių priemonių, taip iš dalies įgyvendinant Reglamento (ES) 2018/761
nuostatas, kad nacionalinė saugos institucija skelbia savo sprendimų priėmimo kriterijus, pagal kuriuos ji vertina, ar geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) teisingai taiko eismo saugos valdymo sistemą ir ar taikant eismo saugos valdymo sistemą veiksmingai valdoma su geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo veikla susijusi rizika.4 .4 . Dėl teisinio reguliavimo dubliavimo atsisakymo Dėl pakeitimų gausos Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma GTESĮ 7 straipsnį išdėstyti nauja redakcija, atsisakant: -
1 dalyje žodžių junginio „darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje pateikta valstybės tarnautojo sąvoka, biudžetinėse įstaigose viešojo administravimo funkcijų atlikimas (įskaitant ir administracinių sprendimų priėmimą) yra siejamas su valstybės tarnautojo statusu (atitinkamai šio žodžių junginio siūloma atsisakyti visame GTESĮ tekste);
nurodant, kad eismo saugos institucija atlieka ūkio subjektų, kurie gali turėti įtakos saugiam geležinkelių eksploatavimui, veiklos priežiūrą ; -
2 dalies 5 punkto nuostatos, kad eismo saugos institucija analizuoja teisės aktų projektus, kaip perteklinės, nurodant, kad eismo saugos institucija įgyvendindama šį įstatymą, priima teisės aktus eismo saugos ir geležinkelių sistemos sąveikumo srityse , taip pat dalyvauja rengiant teisės aktų, susijusių su eismo sauga, geležinkelių sistemos sąveikumu ir TSS įgyvendinimu, projektus; -
8 dalies, kurioje nustatytas teisinis reguliavimas dubliuoja VAĮ 3 straipsnio 5 ir 6 dalis, 11 dalį, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, 30 straipsnio 2 ir 4 dalis, 33 straipsnio 1 dalį. Taip pat Įstatymo projekto 25 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios 36 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad eismo saugos institucija turi teisę atlikti patikrinimus. GTESĮ 7 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad geležinkelių transporto eismo saugos institucija yra biudžetinė įstaiga prie Susisiekimo ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto (GTESĮ 7 straipsnio 1 dalis), atlieka ūkio subjektų, kurie gali turėti įtakos saugiam geležinkelių eksploatavimui, veiklos priežiūrą (naujai suformuluotas siūlomas GTESĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai visiškai atitinka VAĮ 2 straipsnio 14, 16 dalyse ir IV skyriuje įtvirtintą viešojo administravimo subjekto, vykdančio ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas ir pareigas, sampratą, todėl eismo saugos institucijai taikomi visi šio aiškinamojo rašto 3.4 dalyje nurodyti VAĮ principai ir nuostatos, kurias netikslinga atkartoti GTESĮ. Be to, VAĮ viešojo administravimo ir ūkio subjektų veiklos principinės nuostatos išdėstytos išsamiau.
Nors VAĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti ir kartu su tikrintojų parašais pridedami prie patikrinimo akto (išvados)“, nėra akivaizdu, kad asmenys turi teisę teikti paaiškinimus eismo saugos institucijai. Apie asmenų teisę dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje nurodoma tik VAĮ 22 straipsnio 5 dalyje (šis straipsnis reglamentuoja asmenų, dėl kurių galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra, teises). Vertinant VAĮ IV skyriaus „Licencijavimas ir ūkio subjektų veiklos priežiūra“ nuostatas, galima suprasti, kad ūkio subjektai gali dalyvauti jų veiklos patikrinimuose, tačiau tiesiogiai tai nėra nurodyta.
Atsižvelgiant į tai, Įsakymo projektu siūloma patikslinti keičiamo GTESĮ 7 straipsnio nuostatą, nustatant, kad: „Asmenys, kurių veiklos patikrinimas yra atliekamas, turi teisę dalyvauti atliekant jų vykdomos veiklos sąlygų laikymosi patikrinimus ir teikti eismo saugos institucijai paaiškinimus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka .“ Be to, siekiant teisinio aiškumo ir tinkamai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2016/798 , GTESĮ 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūloma patikslinti, nurodant, kad eismo saugos institucija:
vykdomi už reikalavimai, keliami už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingiems asmenims ; -
padeda Agentūrai stebėti geležinkelių transporto eismo saugos plėtojimą Europos Sąjungos lygiu, pateikdama Agentūrai prašomą informaciją ir dalyvaudama vertinant esamas ar rengiamas TSS;
, tačiau šie asmenys neprivalo tokios pagalbos teikti.
Tikslinant GTESĮ 7 straipsnį, Įstatymo projekto 5 straipsnyje GTESĮ 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte klaidingai pateikta nuoroda į to paties straipsnio 10 dalį, kadangi 4 punkto nuostata nukreipia į metinį eismo saugos planą, kuris nurodytas šio straipsnio 9 dalyje (Įstatymo projekto 7 dalyje). Taip pat ištaisoma GTESĮ 7 straipsnio 9 dalyje klaidingai pateikta nuoroda į to paties straipsnio 12 dalį, kadangi pagrindiniai reikalavimai eismo saugos ataskaitai yra nustatyti to paties straipsnio 11 dalyje (Įstatymo projekto 9 dalyje), atliekamos kitos neesminės, tačiau daugiau teisinio aiškumo suteikiančios korekcijos.
Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nuo 2027 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus VAĮ Nr. 441 11 straipsnyje išdėstyto VAĮ III1282 straipsnio 4 dalies nuostatoms, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, licencijos (sertifikatai, leidimai, pažymėjimai) turės būti išduodamos elektroninės formos, išskyrus tuos atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip, Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsniu, 10 straipsniu, 13 straipsniu, 12 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi siūloma GTESĮ 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje atsisakyti nuostatos, jog išduodami elektroninės formos dokumentai, atitinkantys licencijos sampratą.
Be to, VAĮ Nr. 441 282 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog licencija netenka galios licencijos turėtojui fiziniam asmeniui mirus arba licencijos turėtoją juridinį asmenį, o jeigu licencija išduota juridinio asmens ar kitos organizacijos filialui ar atstovybei, – juridinio asmens ar kitos organizacijos filialą ar atstovybę išregistravus iš registro informacinės sistemos, kurioje tvarkomas Juridinių asmenų registras. Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalimi, 7 straipsnio 6 dalimi, 9 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsniu, 14 straipsniu, 15 straipsnio 9 dalimi, 16 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 5 dalimi, 18 straipsnio 6 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi, 23 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusiais galios GTESĮ 8 straipsnio 19 dalies 3 punktą, 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą, 17 straipsnio 15 dalies 3 punktą, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 22 straipsnio 11 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 11 dalies 2 punktą, 25 straipsnio 15 dalies 5 punktą, 26 straipsnio 14 dalies 6 punktą, 27 straipsnio 12 dalies 6 punktą ir 32 straipsnio 9 dalies 2 punktą, nustatančius, kad licencijos (sertifikato, leidimo, pažymėjimo) galiojimas netenka galios, jeigu juridinis asmuo yra likviduojamas, reorganizuojamas ir baigia savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas arba fizinis asmuo miršta.
Pritarus Įstatymo projektui, straipsniai, kuriais siūloma atsisakyti išvardytų GTESĮ nuostatų, įsigaliotų tą pačią dieną kaip ir VAĮ Nr. 441 11 straipsnyje išdėstyto VAĮ III1 282 straipsnio nuostatos – 2027 m. lapkričio 1 d. VAĮ Nr. 441 282 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad: „ Administracinio sprendimo dėl licencijos išdavimo ir administracinio sprendimo dėl licencijos papildymo, pakeitimo ar patikslinimo priimti nereikia, išskyrus atvejus, kai pareiškėjo prašymas išduoti, papildyti, pakeisti ar patikslinti licenciją tenkinamas tik iš dalies arba kai papildant, pakeičiant ar patikslinant licenciją susiaurinamos licencija suteiktos teisės, ir licencijavimą nustatančiame įstatyme nustatytas išimtis
.“ Įvertinus GTESĮ 8 straipsnio 6, 9 ir 13 dalių nuostatas, vis dėlto nuspręsta jų nekeisti, kadangi įstatyme yra įtvirtinta išimtis – „nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas bendrojo saugos sertifikato išdavimu.“ Bendrasis saugos sertifikatas yra formalus patvirtinimas, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar geležinkelio įmonė (vežėjas) tinkamai parengė eismo saugos valdymo sistemą. Tai pernelyg svarbus dokumentas, kuris neturėtų būti laikomas išduotu, net jeigu eismo saugos institucija vėluoja atlikti vertinimą ir patvirtinti sertifikato išdavimą. Eismo saugos institucija gali vėluoti priimti sprendimą dėl dokumentų gausos arba dėl to, kad turi įsitikinti faktinių aplinkybių egzistavimu, atlikdama fizinį patikrinimą.
Dėl šių priežasčių taip pat yra tikslinga palikti GTESĮ 9 straipsnio, 17 ir 18 straipsnių nuostatas, kad saugos leidimai, ECM sertifikatai ir geležinkelių riedmenų techninio prižiūrėtojo sertifikatai išduodami ir atnaujinami eismo saugos institucijos sprendimu. Saugos leidimas patvirtina eismo saugos valdymo sistemos tinkamą paregimą, sertifikatai – geležinkelių riedmenų techninės priežiūros sistemos parengimą ir yra saugaus geležinkelių riedmenų naudojimo pagrindas. Atitinkamai dėl licencijomis (leidimais, pažymėjimais) patvirtinamų aplinkybių svarbos Įstatymo projektu nesiūloma koreguoti GTESĮ 22, 25, 26 ir 27 straipsnių nuostatų.
Taip pat, kadangi VAĮ Nr. 441 282 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad licencijos turėtojas I arba II kategorijos licencijomis suteiktos teisės negali perleisti ar perduoti kitam asmeniui, išskyrus juridinio asmens reorganizavimo ar pertvarkymo atvejus , jeigu licencijavimą nustatančiame įstatyme nenustatyta kitaip
, Įstatymo projekto 6–10 straipsniais, 14–18 straipsniais nėra siūloma pripažinti netekusiais galios GTESĮ 8 straipsnio 21 dalies 11 punktą, 9 straipsnio 18 dalies 3 punktą, 17 straipsnio 15 dalies 3 punktą, 22 straipsnio 6 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 25 straipsnio 10 dalies 1 punktą, 26 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir 27 straipsnio 6 dalies 2 punktą, kuriuose draudžiama savo vardu įgalioti kitus asmenis ar kitaip perleisti kitiems asmenims įgytą teisę vykdyti tam tikrą veiklą. Nors VAĮ Nr. 441 numato galimybę licencija suteiktas teises perleisti ar perduoti kitam asmeniui, jeigu juridinis asmuo yra reorganizuojamas ar pertvarkomas, tačiau Susisiekimo ministerijos vertinimu toliau išvardytais atvejais tokios galimybės taikymas, vadovaujantis VAĮ Nr. 441 nuostatomis, yra netikslingas dėl nurodytų priežasčių.
Bendruoju saugos sertifikatu (I kategorijos licencija) būtina užtikrinti, kad juo galėtų naudotis tik jį įgijęs asmuo. Pripažinus netekusia galios GTESĮ 8 straipsnio 21 dalies 11 punkto nuostatą, atsirastų galimybė teisę naudotis bendruoju saugos sertifikatu kitam asmeniui. Tačiau, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/798
10 straipsnio 1 dalimi, bendrojo saugos sertifikato tikslas yra įrodyti, kad atitinkama geležinkelio įmonė yra nustačiusi savo saugos valdymo sistemą ir kad ji gali saugiai veikti numatytame veiklos vietoje. Paraiškoje dėl bendrojo saugos sertifikato geležinkelio įmonė nurodo geležinkelių eksploatavimo veiklos, kuriai taikomas sertifikatas, rūšį ir mastą bei numatomą veiklos vietą. Remiantis to paties straipsnio 11 dalimi, bendruosiuose saugos sertifikatuose nurodomi geležinkelių eksploatavimo veiklos, kuriai jie taikomi, rūšis, mastas ir vieta (nuostatos perkeltos į GTESĮ 8 straipsnio 21 dalies 3 ir 4 punktus: „Bendrojo saugos sertifikato turėtojai, vykdydami sertifikuojamą veiklą, privalo: <...> 3) vykdyti tik tą veiklą, kurios rūšis nurodyta bendrajame saugos sertifikate ir jame nustatytu veiklos mastu; 4) vykdyti veiklą tik bendrajame saugos sertifikate nurodytoje veiklos vietoje <...> ). Įvykdžius juridinio asmens reorganizavimą ar pertvarkymą, gali pasikeisti jo vykdomos veiklos mastas, vieta, iš dalies ir rūšis (pvz., pradėti vykdyti naują papildomą veiklą), todėl, vertintina, kad subjektas turėtų įgyti bendrąjį saugos sertifikatą iš naujo.
Tas pats pasakytina ir apie saugos leidimo turėtoją, kuris, kaip ir bendrojo saugos sertifikato turėtojas, įgyja leidimą tik patvirtinus eismo saugos valdymo sistemą, kurioje nustatytos priemonės yra glaudžiai susijusios su veiklos mastu, vieta, rūšimi. Įstatymo projekto 9 straipsniu nėra siūloma pripažinti netekusiu galios 17 straipsnio 8 dalies 4 punktą (atitinkamai 9 straipsniu nėra siūloma pripažinti netekusiu galios 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą), t. y. panaikinti nuostatas, kad yra draudžiama geležinkelių riedmenų techninio prižiūrėtojo sertifikatą ar ECM sertifikatą (I kategorijos licencija) turintiems asmenims perleisti teisę vykdyti techninio prižiūrėtojo sertifikate nurodytą veiklą kitiems asmenims.
Remiantis Saugos direktyvos 14 straipsnio 2 dalimi, už techninę priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad transporto priemonės, už kurių techninę priežiūrą jis yra atsakingas, veiktų saugiai.
Tuo tikslu už techninę priežiūrą atsakingas subjektas nustato tų transporto priemonių techninės priežiūros sistemą: „<...> Už techninę priežiūrą atsakingas subjektas valdymo funkciją vykdo pats, tačiau b-d punktuose nurodytas techninės priežiūros funkcijas arba jų dalį gali pavesti vykdyti kitoms susitariančiosioms šalims, kaip antai techninės priežiūros dirbtuvėms.“ Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, prekinių vagonų priežiūros atveju „<...> kiekvieną už techninę priežiūrą atsakingą subjektą sertifikuoja akredituota arba pripažinta įstaiga arba nacionalinė saugos institucija <...> šiomis sąlygomis: <...> b) sertifikavimo sistema pateikia įrodymus, kad už techninę priežiūrą atsakingas subjektas nustatė techninės priežiūros sistemą, jog būtų užtikrinta tai, kad visos transporto priemonės, už kurių techninę priežiūrą jis yra atsakingas, veiktų saugiai; c) ECM sertifikavimas grindžiamas už techninę priežiūrą atsakingo subjekto gebėjimo atitikti atitinkamus reikalavimus ir vertinimo kriterijus, įtvirtintus III priede, ir juos nuosekliai taikyti.
Tai apima priežiūros sistemą, kad būtų užtikrinta nuolatinė tų reikalavimų ir vertinimo kriterijų atitiktis po to, kai išduodamas ECM sertifikatas (nuostatos iš dalies perkeltos į GTESĮ, nes priėmus Saugos direktyvą, 2019 m. gegužės 16 d. priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/779 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomos išsamios už transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos nuostatos ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011 , kuris atkartojo Direktyvos (ES) 2016/798
nuostatas). Susisiekimo ministerijos vertinimu, techniniams prižiūrėtojams išduodami ECM arba techninio prižiūrėtojo sertifikatai yra glaudžiai susiję su jų parengtomis konkrečių geležinkelių riedmenų priežiūros sistemomis, išduodant sertifikatą, vertinama asmens, įgijusio ECM arba techninio prižiūrėtojo sertifikatą, kompetencija, kuri gali būti prarasta reorganizavus ar pertvarkius juridinį asmenį.
Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalimi nėra siūloma pripažinti netekusiu galios ir GTESĮ 22 straipsnio 6 dalies 1 punktą, kuris numato, kad egzaminuoti fizinius asmenis, siekiančius įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje, ir (ar) fizinius asmenis, siekiančius įgyti teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, eismo saugos institucijos įgaliojimus (I kategorijos licencija) gavę egzaminavimo centrai negali savo vardu įgalioti kitų asmenų ir kitiems asmenims perleisti teisės vykdyti įgaliojimuose egzaminavimo centrams nurodytą veiklą.
Asmenys, siekiantys įgyti įgaliojimus egzaminavimo centrams, turi atitikti tam tikrus reikalavimus: turėti eismo saugos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkantį klausimų ir atsakymų katalogą, užtikrinti, kad asmens, pageidaujančio gauti įgaliojimus egzaminavimo centrui, kolegialių valdymo organų nariai, vadovai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti egzaminavimo centrui, turi būti nepriekaištingos reputacijos asmenys ir pan. (GTESĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Nors vadovaujantis GTESĮ 22 straipsnio 6 straipsnio 12 dalimi, egzaminavimo centrai vykdydami veiklą privalo atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, manytina, bet kuriuo atveju: a) perleidus teisę vykdyti egzaminavimo centro veiklą kitam asmeniui, įvykdžius reorganizaciją ar pratvarkymą, eismo saugos institucija privalėtų būti informuota apie pasikeitusį juridinį asmenį, b) turėtų patikrinti, ar šis juridinis asmuo atitinka reikalavimus, ypatingai tuos kurie gali pasikeisti (pavyzdžiui, reikalavimai klausimų-atsakymų katalogams) arba gali pasikeisti faktinės aplinkybės – kolegialių valdymo organų nariais, vadovais ir jų įgaliotais asmenimis, kuriems taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, gali tapti kiti asmenys.
Taigi naujas juridinis asmuo turėtų pateikti atitiktį reikalavimams patvirtinančius dokumentus, kas iš esmės prilygtų pakartotiniam licencijos gavimui. Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerijos vertinimu, nekorektiška įstatyme nustatyti nuostatą, kad įgytas teises galima perleisti kitam asmeniui, jeigu tas kitas asmuo vis tiek turės įvykdyti licencijos gavimo reikalavimus. Tas pats pasakytina apie Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamą GTESĮ 23 straipsnį, 16 straipsniu keičiamą 25 straipsnį, 17 straipsniu keičiamą GTESĮ 26 straipsnį ir 18 straipsniu keičiamą 27 straipsnį. 4.5 . Dėl darbuotojų, kurie atlieka eismo saugai svarbias užduotis, sveikatos patikros
Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalimi siūloma patikslinti GTESĮ 191 straipsnio 4 dalį – nustatyti, kad: „ Darbuotojai, ketinantys atlikti Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773 nurodytas eismo saugai svarbias užduotis, kurias leidžiama atlikti tik asmenims, prieš paskyrimą pasitikrinusiems sveikatą, įskaitant darbuotojus, kurie ketina tiesiogiai vadovauti geležinkelių riedmenų manevravimo veiksmams, prieš paskyrimą atlikti atitinkamas eismo saugai svarbias užduotis turi pasitikrinti sveikatą, o dirbdami tikrintis ją Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 nustatytais atvejais ir periodiškumu.<...>
“, atsižvelgiant į aplinkybę, jog šiuo metu skaitant įstatymo nuostatą, t. y. GTESĮ 191
straipsnio 4 dalį, gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog sveikatą prieš paskyrimą atlikti eismo saugai svarbias užduotis privalo pasitikrinti tik asmenys, kurie ketina tiesiogiai vadovauti geležinkelių riedmenų manevravimo veiksmams. ES reglamentų nuostatų į nacionalinę teisę perkelti neprivaloma, tačiau teisės aktuose teikiamos į juos nuorodos, siekiant suteikti teisinį aiškumą subjektams, kurie turi taikyti įstatymo nuostatas. Manytina, kad šiuo atveju GTESĮ 191 straipsnio 1 dalyje trūksta nuorodos į Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/773
, kadangi subjektai, kuriems taikomas įstatymas, turi patys suprasti, kad be įstatyme tiesiogiai įvardintų darbuotojų (kurie ketina tiesiogiai vadovauti geležinkelių riedmenų manevravimo veiksmams) sveikatą papildomai dar turi pasitikrinti trys darbuotojų, nurodytų Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773 , grupės.
Taip pat, siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti 191 straipsnio 6 dalį, nurodant, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo priemonės ir žinių patikrinimo procedūros nustatomos geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemose (kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/762
I ir II priedo 4.2 punkte). Taip pat Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalimi siūloma patikslinti 191 straipsnio 7 dalį, pirma, numatant, kad fiziniai asmenys turi atitikti geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojams, atliekantiems analogiškas eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, keliamus kvalifikacijos reikalavimus, jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar geležinkelio įmonė (vežėjas) eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis paveda atlikti ūkio subjektui, įdarbinusiam fizinius asmenis arba savarankiškai dirbantiems fiziniams asmenims , kurie nėra atitinkamo geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojai, nes tai tiksliau atspindi faktinę situaciją (geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar geležinkelio įmonė (vežėjas) negali tiesiogiai pavesti atlikti eismo saugai svarbias užduotis asmenims, jeigu nėra jų darbdavys, tai aptariama sutartyje su partneriu). Antra, siūloma nurodyti, kad nurodytiems fiziniams asmenims keliami kvalifikaciniai, mokymo ir žinių patikrinimo reikalavimai taip pat nustatomi geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemose.
Vadovaujantis Reglamento
(ES) 2018/762 I ir II priedų 5.3.1 papunkčiu, geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) nustato ir valdo eismo saugos riziką, kylančią dėl užsakomųjų paslaugų, įskaitant veiklą ar bendradarbiavimą su rangovais, partneriais ir tiekėjais. „ Siekdama valdyti 5.3.1 dalyje nurodytą saugos riziką, įmonė nustato rangovų, partnerių ir tiekėjų atrankos kriterijus ir sutartinius reikalavimus, kuriuos jie turi atitikti, įskaitant sutartyje nustatytoms užduotims atlikti būtiną kompetencijos lygį (žr. 4.2 skirsnį „Kompetencija“)“ (Reglamento 2018/762 I ir II priedų 5.3.2 papunkčio b) atvejis). Remiantis Agentūros gairėmis [19]
, tai reiškia, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojai, teikdami prašymus išduoti saugos leidimą, ir geležinkelio įmonės (vežėjai), teikdami prašymus išduoti bendruosius saugos sertifikatus, turi nurodyti, kaip jie užtikrins, kad atliekant tas pačias užduotis tarp jų darbuotojų ir rangovų, kuriuos jie samdo, darbuotojų kompetencijos nebūtų jokio skirtumo. Įmonėje „ turėtų būti tam tikrų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad veiklą vykdantys pagal sutartis dirbantys darbuotojai būtų kompetentingi ją vykdyti. Tai ypač svarbu, jei tai susiję su rangovais, kurie rūpinasi tik darbininkų samdymu, o kompetencija galbūt tikrinama mažiau uoliai. <...>“, „ Kompetencijos lygis, kurio reikalaujama panašiai veiklai vykdyti iš tiesiogiai įmonės pasamdytų darbuotojų ir iš rangovų, turėtų būti vienodas .“
[20] Taip pat Agentūra savo išaiškinimuose [21] pabrėžia, kad atsakomybės už saugą negalima tiesiog „perduoti“ rangovui. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas), net ir pasamdžiusi kitą įmonę darbams atlikti, visada išlieka galutinai atsakinga už bendrą eismo saugą. Pareiškėjas, < siekiantis įgyti bendrąjį saugos sertifikatą ar saugos leidimą >, turėtų įrodyti, kad taiko procesus, skirtus rangovų bei kitų tiekėjų kompetencijai nustatyti ir jų saugos rezultatams įvertinti kaip pirkimo proceso dalį. Sutartyse turi būti aiškiai apibrėžti vaidmenys, atsakomybė ir kompetencijos, būtinos perduotoms (išorės paslaugų teikėjų) užduotims vykdyti.
Šios kompetencijos yra tokios pačios, kokios yra aprašytos savų darbuotojų kompetencijų valdymo sistemoje.
4.6 . Dėl subjektų, išduodančių fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje ir (arba) krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimus Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje ir (arba) krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimus, vadovaujantis VAĮ nuostatomis, gali išduoti tik viešojo administravimo subjektai, Įstatymo projektu siūloma perduoti šios funkcijos atlikimą eismo saugos institucijai, pakoregavus GTESĮ 20-24 straipsnius.
Įstatymo projekto 13 ir 14 straipsniais siūlomų išdėstyti nauja redakcija 20 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, kurie nėra geležinkelių infrastruktūros valdytojų arba geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojai, išskyrus fizinius asmenis, atliekančius darbus, nesusijusius su eismo saugai užtikrinti svarbių užduočių atlikimu, kai traukinių eismas nutrauktas, tačiau siekia įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje, ir (arba) fiziniai asmenys, kurie nėra geležinkelių infrastruktūros valdytojų arba geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojai, tačiau kurie siekia įgyti teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, turi išlaikyti žinių patikrinimo egzaminą ir gauti eismo saugos institucijos išduodamą
fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje ir (arba) krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimą (toliau šiame skyriuje – pažymėjimas). Krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose vadovams pažymėjimas suteikia teisę dirbti savarankiškai.
Priešingai nei dabar galiojančios redakcijos GTESĮ 20 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 2 dalyje nesiūloma nurodyti, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojų arba geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojai, atliekantys eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, gali įgyti pažymėjimus, kadangi tai jų teisė, galimybė tačiau ne prievolė ir to nebūtina nustatyti įstatymu. Ši nuostata buvo įtvirtinta 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16-1, 19-1 straipsniais įstatymu Nr. XIV-3068, kuriuo panaikinta prievolė geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojams, kurie atlieka eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, mokytis GTESĮ 23 nurodytuose mokymo centruose, išlaikyti egzaminus GTESĮ 22 straipsnyje nurodytuose egzaminavimo centruose ir įgyti egzaminavimo centrų išduodamus kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus. Tuo metu, siekiant teisinio aiškumo, įstatyme nurodyta, kad ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų arba geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojams, atliekantiems eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, nedraudžiama įgyti pažymėjimus.
Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelių zonoje, ir (ar) įgyti teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams eismo saugos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančius egzaminus organizuoja, eismo saugos institucijos nustatyta tvarka žinias tikrina ir egzamino išlaikymą patvirtinantį dokumentą išduoda GTESĮ 22 straipsnyje nurodyti egzaminavimo centrai, tačiau nebenumatoma, kad jie išduoda pažymėjimus.
Per 20 darbo dienų nuo eismo saugos institucijos nustatytos formos prašymo išduoti pažymėjimą ir egzamino išlaikymą patvirtinančio dokumento gavimo dienos, įvertinusi gautus dokumentus, sprendimą išduoti pažymėjimą eismo saugos institucija. Eismo saugos institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja prašymą pateikusį fizinį asmenį, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalina eismo saugos institucijos nurodytų trūkumų. (Įstatymo projekto siūlomos naujos redakcijos 21 straipsnio 3 dalis ir 22 straipsnio 4 dalis).
Kaip ir šiuo metu galiojančios redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 5 dalyje, Įstatymo projekto siūlomos naujos redakcijos 21 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad siekdami atnaujinti pažymėjimo galiojimą, asmenys, dirbantys pavojingojoje geležinkelio zonoje privalo kas 5 metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos GTESĮ 23 straipsnyje nurodytuose mokymo centruose išklausyti 8 valandų trukmės eismo saugos institucijos nustatyto turinio mokymus, susijusius su darbu pavojingojoje geležinkelio zonoje, krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovai – 16 valandų trukmės eismo saugos institucijos nustatyto turinio mokymus. Tačiau dėl pažymėjimo galiojimo atnaujinimo jie turi kreiptis ne į GTESĮ 22 straipsnyje nurodytą egzaminavimo centrą, bet į eismo saugos instituciją, pateikdami eismo saugos institucijos nustatytos formos prašymą atnaujinti pažymėjimo galiojimą ir mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus.
Fiziniams asmenims, įgijusiems pažymėjimą, tačiau nepateikusiems šio straipsnio nurodytų mokymų išklausymą patvirtinančių dokumentų, eismo saugos institucija, įspėjusi šį fizinį asmenį apie galimą išduoto pažymėjimo galiojimo sustabdymą prieš 20 darbo dienų iki mokymų išklausymo termino pabaigos, sustabdo išduoto pažymėjimo galiojimą ir nustato 20 darbo dienų terminą pateikti eismo saugos institucijai šio straipsnio mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus; šis terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų eismo saugos institucijai pateikus raštu motyvuotą prašymą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas per 3 darbo dienas, kai fizinis asmuo pateikia eismo saugos institucijai šio straipsnio mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus.
(Įstatymo projekto siūlomos naujos redakcijos 21 straipsnio 6 dalis ir 22 straipsnio 7 dalis). Kitose 20 straipsnio ir 21 straipsnio dalyje nustatomos standartinės nuostatos dėl dokumentų trūkumų šalinimo, pažymėjimų galiojimo panaikinimo fizinio asmens prašymu, informacijos skelbimo apie išduotą pažymėjimą ir asmenį, kuriam jis išduotas, pan.
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Įstatymo projektą egzaminavimo centrai nebeišduos ir neatnaujins pažymėjimų, Įstatymo projektu taip pat siūlomos GTESĮ 22 straipsnio korekcijos: vietoje reikalavimo egzaminavimo centrui neatlygintinai teikti eismo saugos institucijai informaciją apie fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimo ir krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimo išdavimą, pakeitimą, galiojimo atnaujinimą, sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą nustatoma prievolė egzaminą išlaikiusiems fiziniams asmenims išduoti egzamino išlaikymą patvirtinančius dokumentus ir atliekamos kitos redakcinio pobūdžio korekcijos .
Įstatymo projekto 15 straipsnio 10 ir 11 dalimi ir 16 straipsnio 6 ir 7 dalimis siūloma įtvirtinti nuostatas, taikytinas tais atvejais, kai egzaminavimo ar mokymo centras dėl įgaliojimų sustabdymo ar panaikinimo nespėtų užbaigti pradėtas procedūras, taip pat nuostatas, taikytinas, jeigu neliktų nė vieno veiklą vykdančio egzaminavimo ar mokymo centro.
Egzaminavimo centras, kuriam buvo sustabdyti arba panaikinti šio straipsnio įgaliojimai, privalėtų eismo saugos institucijai neatlygintinai eismo saugos institucijos nustatyta tvarka perduoti visus turimus duomenis apie fizinių asmenų išlaikytus egzaminus, jeigu egzaminavimo centras šiems asmenims nespėjo išduoti egzamino išlaikymą patvirtinančių dokumentų iki įgaliojimų egzaminavimo centrui sustabdymo arba panaikinimo dienos, kad eismo saugos institucija išduotų atitinkamus pažymėjimus, mokymo centras, kuriam buvo sustabdyta arba panaikinta šio straipsnio nurodyta teisė vykdyti mokymo centro veiklą, privalėtų eismo saugos institucijai neatlygintinai eismo saugos institucijos nustatyta tvarka perduoti visus turimus duomenis apie fizinių asmenų išklausytus mokymus, jeigu mokymo centras šiems asmenims nespėjo išduoti mokymų išklausymą patvirtinančių dokumentų iki teisės vykdyti mokymo centro veiklą sustabdymo arba panaikinimo dienos, kad eismo saugos institucija atnaujintų atitinkamų pažymėjimų galiojimą.
(Įstatymo projekto 13 straipsnio 10 dalimi siūloma GTESĮ 121 dalis ir Įstatymo projekto 15 straipsnio 11 dalimi siūloma GTESĮ 12 dalis).
Jeigu neliktų egzaminavimo centrų, egzaminavimo centro funkcijas atliktų eismo saugos institucija, mutatis mutandis vadovaudamasi GTESĮ 22 straipsnio nuostatomis. Jeigu eismo saugos institucija sustabdytų įgaliojimus egzaminavimo centrui arba juos panaikintų, ji išduotų pažymėjimus fiziniams asmenims, kurie išlaikė tokio egzaminavimo centro vykdytus egzaminus, tačiau egzaminavimo centras jiems nespėjo išduoti egzamino išlaikymą patvirtinančių dokumentų iki įgaliojimų egzaminavimo centrui sustabdymo arba panaikinimo dienos. Jeigu neliktų mokymo centrų, mokymo centro funkcijas atliktų eismo saugos institucija, mutatis mutandis vadovaudamasi GTESĮ 23 straipsnio nuostatomis. Jeigu eismo saugos institucija sustabdytų teisę vykdyti mokymo centro veiklą arba ją panaikintų, ji išduotų mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus fiziniams asmenims, kurie išklausė tokio mokymo centro vykdytus mokymus, tačiau mokymo jiems nespėjo išduoti mokymų išklausymą patvirtinančių dokumentų iki teisės vykdyti mokymo centro veiklą sustabdymo arba panaikinimo dienos.
(Įstatymo projekto 15 straipsnio 11 dalimi siūloma GTESĮ 13 dalis ir Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalimi siūloma GTESĮ 13 dalis). Be to, Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma papildyti GTESĮ 13 straipsnio 1 dalį 7 punktu nustatyti, kad draudimas būti pavojingojoje zonoje netaikomas fiziniams asmenims, atliekantiems su eismo saugai užtikrinti svarbių užduočių atlikimu nesusijusius darbus pavojingojoje geležinkelio zonoje, kai traukinių eismas darbų atlikimo metu yra nutrauktas.
Šiame punkte nurodyti asmenys darbus atlieka, jeigu yra geležinkelių infrastruktūros valdytojo sutikimas. Geležinkelių infrastruktūroje darbus organizuojantys asmenys turi supažindinti fizinius asmenis su pavojų geležinkelių infrastruktūroje keliančiais veiksniais ir apsisaugojimo nuo jų būdais iki darbuotojų atvykimo į pavojingąją geležinkelio zoną.
Taip sudaromos sąlygos Įstatymo projekto 13 straipsniu siūlomo išdėstyti nauja redakcija 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti išimtį – nenustatyti reikalavimo įgyti pažymėjimą fiziniams asmenins, atliekantiems darbus, nesusijusius su eismo saugai užtikrinti svarbių užduočių atlikimu, kai traukinių eismas nutrauktas. 4.7 . Kiti pakeitimai
Atitikties vertinimo įstatymu Nr. XIV-31 sąvoka „atitikties įvertinimas“ buvo pakeista į „atitikties vertinimas“, „Nacionalinis akreditacijos biuras“ nurodomas kaip „nacionalinė akreditacijos įstaiga“. Kadangi šios sąvokos vartojamos didžiojoje daugumoje GTESĮ 28–30 straipsnio nuostatų, Įstatymo projekto 19–21 straipsniais siūloma jas išdėstyti nauja redakcija, kartu kai kurias nuostatas suformuluojant nuosekliau ir aiškiau.
Įstatymo projekto 20 straipsniu siūloma papildyti GTESĮ 29 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuriame nustatomas reikalavimas atitikties vertinimo įstaigai, siekiančiai tapti notifikuotąja: „8) būti apsidraudę ketinamos vykdyti veiklos civilinę , kaip nustatyta 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 768/2008/EB
dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančio Sprendimą 93/465/EEB ir EN ISO/IEC 17065 . Geležinkelių sąveikaujančių dalių ir geležinkelių posistemių atitikties vertinimą atliekančioms įstaigoms taikomi analogiški arba labai panašūs reikalavimai, kaip ir kitoms gaminių atitiktį vertinančioms įstaigoms. Nuostata dėl būtinumo apsidrausti atsakomybę perkelta iš Direktyvos 2016/797 , tačiau analogiškas reikalavimas yra nustatytas 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB R17 straipsnio 9 dalyje ir EN ISO/IEC 17065.
Nacionalinė akreditavimo įstaiga, išduodama akreditavimo pažymėjimą (visos paskirtosios įstaigos, vadovaujantis GTESĮ 28 straipsnio 1 dalimis ir 30 straipsnio 2 dalimi, turi būti akredituotos) vertina atitikties vertinimo įstaigos, siekiančios tapti notifikuotąja ar paskirtąja įstaiga atitiktį LST EN ISO/IEC 17065, kurio 4.3.1 papunktyje taip pat įtvirtintas reikalavimas sertifikavimo įstaigai turėti atitinkamų priemonių (pvz., draudimą ar rezervus) sertifikavimo veikloms įsipareigojimams padengti. Direktyvos 2016/797 30 straipsnio 4 dalyje taip pat leidžiama valstybei pasirinkti: reikalauti apsidrausti atsakomybės draudimu, valstybei prisiimti atsakomybę pagal nacionalinę teisę arba pačiai valstybei narei tiesiogiai atsakyti už atitikties vertinimą. Perkeliant Direktyvą 2016/797
, buvo nuspręsta įtvirtinti reikalavimą būti apsidraudus civilinę atsakomybę. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos teisės aktuose nėra įtvirtintų griežtų draudimo sąlygų, pavyzdžiui, draudimo sumos, kadangi remiamasi „proporcingumo rizikai“ principu, atsižvelgiant į tai, kad skirtingų įstaigų rizika drastiškai skiriasi. Pavyzdžiui, laboratorijos, tikrinančios stiklainių dangtelių atsparumą, galimos žalos mastas yra nepalyginamai mažesnis nei laboratorijos, tikrinančios tiltų gelžbetonines konstrukcijų atsparumą. Taigi atitikties vertinimo įstaiga privalo apsidrausti tokia suma, kuri adekvačiai padengtų jos specifinės veiklos riziką.
Kaip jau minėta, nacionalinė akreditacijos įstaiga pagal LST EN ISO/IEC 17065 vertina, ar įstaigos turimas draudimas yra pakankamas. Pati atitikties vertinimo įstaiga turi atlikti savo veiklos rizikos vertinimą ir pagrįsti, kodėl pasirinko būtent tokią draudimo sumą. Jei akreditacijos įstaigos ekspertai vertintų, kad įstaiga atlieka didelės rizikos bandymus, bet apsidraudė tik minimalia (pavyzdžiui, 10 000 Eur) suma, akreditacija gali būti nesuteikta arba sustabdyta, nes tai neatitinka standarto reikalavimo „turėti atitinkamas priemones atsakomybei padengti“.
Atitikties vertinimo įstaigos draudimo sumą, nustato atsižvelgdamos į sutartinius įsipareigojimus (didelės įmonės, užsakydamos sertifikavimo paslaugas, pačios sutartyje nustato reikalavimą būti apsidraudus tam tikra suma), viešųjų pirkimų reikalavimus (jei atitikties vertinimo įstaiga dalyvauja viešajame pirkime, viešojo pirkimo dokumentuose būna nurodyta civilinės atsakomybės draudimo suma) arba draudimo bendrovės (draudikai) pagal savo vidines metodikas apskaičiuoja maksimalią galimą žalą ir pasiūlo draudimo sumos limitus.
Taip pat Įstatymo projekto 20 straipsniu siūloma papildyti GTESĮ 29 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti reikalavimai atitikties vertinimo įstaigoms, siekiančioms Lietuvos Respublikoje gauti įgaliojimus vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą, sąlyga „
11) būti įregistruotos Lietuvos Respublikoje teisės aktų, reglamentuojančių juridinių asmenų registravimą, nustatyta tvarka .“. Šis reikalavimas taip pat yra nustatytas Atitikties vertinimo įstatymo Nr. XIV-31 141 straipsnio 4 dalyje, tačiau Atitikties vertinimo įstatymas Nr. XIV-31 nėra taikomas GTESĮ 30 straipsnyje reglamentuotoms paskirtosioms įstaigoms, kurios atlieka struktūrinių geležinkelių posistemių atitikties patikrą geležinkelių posistemių techninėms taisyklėms. Direktyvos (ES) 2016/797
36 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas būti įsisteigusioms valstybėje narėje, kurioje teikia paraišką dėl notifikavimo (paskyrimo), tiek notifikuotosioms įstaigoms, tiek paskirtosioms įstaigoms. GTESĮ 30 straipsnyje yra referuojama į GTESĮ 29 straipsnyje nustatytus reikalavimus notifikuotosioms įstaigoms, kurie taikomi ir paskirtosioms įstaigoms (taigi ir reikalavimas būti įregistruotoms Lietuvos Respublikoje teisės aktų, reglamentuojančių juridinių asmenų registravimą, nustatyta tvarka).
Įstatymo projekto 20 straipsniu siūloma papildyti GTESĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nustatomi reikalavimai notifikuotosios įstaigos darbuotojams: „2) turėti reikiamų žinių apie Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikros ir Europos Bendrijos patikros reikalavimus ir atitikties vertinimo įstaigos reikalaujamos jų atlikimo patirties, kuri nustatoma atsižvelgiant į Sprendimo Nr. 768/2008/EB ir EN ISO/IEC 17065 reikalavimus . Vadovaujantis LST EN ISO/IEC 17065 6.1.2.1 papunktyje nustatyta, kad sertifikavimo įstaiga turi parengti, įgyvendinti ir prižiūrėti, personalo, dalyvaujančio sertifikavimo procese, kompetencijos valdymo procedūrą, kurioje turi būti: a
) nustatyti kompetencijos kriterijai personalui, atliekančiam kiekvieną sertifikavimo proceso funkciją, atsižvelgiant į sertifikavimo schemos reikalavimus, b ) nustatyti mokymo poreikius ir, kai reikia, parengtos mokymo programos, susijusios su sertifikavimo procesais, reikalavimais, metodikomis, veiksmais ir kitais atitinkamais sertifikavimo schemos reikalavimais, c ) įrodymai, kad personalas turi reikalaujamą kompetenciją jų atliekamoms pareigoms ir įsipareigojimams vykdyti, d ) oficialiai įgaliotų personalą atlikti sertifikavimo proceso funkcijas, e ) reikalavimas sertifikavimo įstaigai atlikti personalo veiklos monitoringą.
Kaip jau minėta, nacionalinė akreditacijos įstaiga, išduodama akreditavimo pažymėjimą, įvertina kompetencijos valdymo procedūrą.
Atitikties vertinimo įstaigos taip pat vadovaujasi Agentūros sertifikavimo schema 000MRA1044. Pavyzdžiui, jei darbuotojas turi magistro laipsnį (inžinerinį ar techninį), dažniausiai reikalaujama bent 3–4 metų profesinės patirties. Didžioji jos dalis turi būti susijusi su geležinkelių sektoriumi arba konkrečia technine sritimi (pvz., geležinkelių riedmenimis, signalizacija, geležinkelių infrastruktūra). Jei darbuotojas turi bakalauro laipsnį, reikalaujama didesnės, dažniausiai 5–6 metų profesinės patirties. Tai kompensuoja trumpesnį akademinį pasirengimą, užtikrinant, kad asmuo praktiškai išmano sektoriaus specifiką ir pan. Kitaip tariant, patirties reikalavimas priklauso nuo konkrečios situacijos ir, ar jos pakanka, sprendžia darbdavys.
Be to, Įstatymo projekto 20 straipsniu siūloma papildyti GTESĮ 29 straipsnį nuostata, kad: „ Notifikuotosios įstaigos atlieka Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikras ir Europos Bendrijos patikras pagal taikomose techninio sąveikumo specifikacijose numatytas atitikties vertinimo procedūras, laikydamosi proporcingumo principo ir stengdamosi nesukurti perteklinės naštos ūkio subjektams. Notifikuotosios įstaigos, vykdydamos savo veiklą, atsižvelgia į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis .“, kaip tai numatyta Direktyvos (ES) 2016/797 41 straipsnio 2 dalyje.
Įstatymo projekto 21 straipsniu siūloma patikslinti GTESĮ 30 straipsnio 8 dalį, nustatant, kad: „Jeigu nėra paskirtosios įstaigos, akredituotos atlikti struktūrinio geležinkelių posistemio Lietuvos Respublikos patikrą, arba paskirtosios įstaigos įgaliojimų atlikti struktūrinio geležinkelių posistemio Lietuvos Respublikos patikrą galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas , šio geležinkelių posistemio Lietuvos Respublikos patikrą atlieka eismo saugos institucija.“ Vertintina, kad šis patikslinimas yra reikalingas, siekiant teisinio aiškumo, kadangi Įstatymo projekto rengimo metu vienintelės Lietuvoje veikusios paskirtosios įstaigos įgaliojimų galiojimas buvo sustabdytas.
Lietuvoje nėra notifikuotųjų įstaigų ir vienintelė paskirtoji įstaiga, kurios įgaliojimų galiojimas Įstatymo projekto rengimo metu buvo sustabdytas, yra registruota Lietuvoje, tad nurodyti Projektu siūlomi GTESĮ 28–30 straipsnių pakeitimai administracinės naštos nesukels. Įstatymo projekto 25 straipsniu patikslinamas GTESĮ 34 straipsnio 5 dalies 2 punktas, žodžių junginį „Kultūros paveldo registras“ pakeičiant į „Kultūros paveldo registro informacinė sistema“. Įsigaliojus naujos redakcijos 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymui Nr. XIV-2436, pasikeitė registrų ir valstybės informacinių sistemų sąvokų prasmė ir šiuo atveju ji turi būti keičiama naudojant sąvoką „registro informacinės sistemos“.
GTESĮ straipsniuose, reglamentuojančiuose licencijų (leidimų, sertifikatų, pažymėjimų) išdavimą: 8 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje, 17 straipsnio 6 dalyje, 20 ir 21 straipsniuose, 22 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 7 dalyje, 26 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio naujoje 5 dalyje, 32 straipsnio 9 dalies 1 punkte Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 2 dalimi, 9straipsnio 2 dalimi, 13 ir 14 straipsniais, 15 straipsnio 3 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad eismo saugos institucija informuoja prašymą išduoti licenciją (leidimą, pažymėjimą, sertifikatą) pateikusį asmenį apie sprendimą išduoti licenciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Be to, GTESĮ straipsniuose, reglamentuojančiuose licencijų išdavimą: 8 straipsnio 22 dalyje, 9 straipsnio 19 dalyje, 17 straipsnio 17 dalyje, 20 ir 21 straipsniuose, 22 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 9 dalyje, 26 straipsnio 7 dalyje, 27 straipsnio 13 dalyje, 32 straipsnio 12 dalyje Įstatymo projekto 6 straipsnio 8 dalimi, 7 straipsnio 9 dalimi, 9 straipsnio 5 dalimi, 13 ir 4 straipsniais, 14 straipsnio 10 dalimi, 15 straipsnio 4 dalimi, 16 straipsnio 3 dalimi, 17 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 4 dalimi, 19 straipsnio 4 dalimi, 23 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti, kad duomenys apie licencijos galiojimą skelbiami iki licencijos galiojimo pabaigos datos, jeigu licencija neatnaujinama arba iki dienos, kai licencijos galiojimas panaikinamas GTESĮ nustatytais atvejais. Informacija apie pasikeitusius asmens, kuriam išduota licencija, duomenis, taip pat apie licencijos papildymą paskelbiama eismo saugos institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamai prašymo ir duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos ar sprendimo papildyti licenciją priėmimo dienos . Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.
4.8 . Dėl įstatymo įgyvendinamųjų nuostatų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, įstatymo įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2026 m. lapkričio 1 d., išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 6 dalis, 7 straipsnio 1 ir 6 dalis, 9 straipsnio 1 ir 3 dalis,10 straipsnio 1 dalį, 13 ir 14 straipsnius, 15 straipsnio 1 ir 9 dalis, 16 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 1 ir 5 dalis, 18 straipsnio 1 ir 6 dalis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 3 dalį. Vyriausybė, susisiekimo ministras ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie nurodyti šio aiškinamojo rašto 11 dalyje, iki 2026 m. liepos 31 d.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 6 dalys, 7 straipsnio 1 ir 6 dalys, 9 straipsnio 1 ir 3 dalys, 10 straipsnio 1 dalis, 13 ir 14 straipsniai, 15 straipsnio 1 ir 9 dalys, 16 straipsnio 5 dalis, 17 straipsnio 1 ir 5 dalys, 18 straipsnio 1 ir 6 dalys, 19 straipsnio 1 ir 2 dalys, 23 straipsnio 3 dalis turėtų įsigalioti 2027 m. lapkričio 1 d., kaip ir jas „pakeisiantis“ VAĮ Nr. 441 11 straipsnyje išdėstyto VAĮ III1 skyrius. Lietuvos transporto saugos administracija turėtų pakeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 6 dalis, 7 straipsnio 1 ir 6 dalis, 9 straipsnio 1 ir 3 dalis, 10 straipsnio 1 dalį, 13 ir 14 straipsnius, 15 straipsnio 1 ir 9 dalis, 16 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 1 ir 5 dalis, 18 straipsnio 1 ir 6 dalis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, 23 straipsnio 3 dalį įgyvendinančius teisės aktus iki 2027 m. liepos 31 d.
Fiziniai asmenys, įgiję teisę mokyti fizinius asmenis, įgijusius teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje ir (ar) teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, iki 2026 m. lapkričio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 23 straipsnyje nustatyta tvarka, nuo 2026 m. lapkričio 1 d. moko atitinkamus asmenis, nereikalaujant įgyti teisę mokyti fizinius asmenis, įgijusius teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje ir (ar) teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams. Per 20 darbo dienų nuo 2026 m. lapkričio 1 d. eismo saugos institucija raštu apie tai informuoja mokymo centrus.
Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) turėtų įvertinti eismo saugos valdymo sistemose nustatytas priemones ir nusprendę, kad jų nepakanka Įstatymo projekto 10 straipsnyje nurodyto GTESĮ 191 straipsnio 7 dalyje nustatytoms geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) pareigoms tinkamai įvykdyti (pavyzdžiui, nepakankamai detaliai nustatyta fizinių asmenų, kurie nėra jų darbuotojai, tačiau vykdo eismo saugai svarbias užduotis, kvalifikacijos kėlimo, mokymų ir žinių patikrinimo tvarka arba nustatyta tvarka nebeatitinka aktualių GTESĮ nuostatų), turėtų pakeisti savo eismo saugos valdymo sistemas per 9 mėnesius nuo 2026 m. lapkričio 1 d. (iki 2027 m. liepos 1 d.).
Taip pat ūkio subjektai, įdarbinę fizinius asmenis, įgijusius fizinio asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimą, arba fizinius asmenis, įgijusius krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimus, ir kuriems geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) pavedė atlikti eismo saugai svarbias užduotis, turėtų susitarti su atitinkamu geležinkelių infrastruktūros valdytoju arba geležinkelio įmone (vežėju) dėl sutarties pakeitimo, nustatant arba patikslinant minėtųjų fizinių asmenų kvalifikacijos tobulinimo ir žinių patikrinimo tvarką, per 9 mėnesius nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
Atitinkamas terminas nustatytas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad šie pakeitimai galimai prilygtų esminiams eismo saugos valdymo sistemos pakeitimams [22] . Apie esminius eismo saugos valdymo sistemos pakeitimus būtina pranešti eismo saugos valdymo institucijai, kuri juos įvertina Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklių [23]
nustatyta tvarka. Įvertinusi pakeitimus ir nusprendusi, kad eismo saugos valdymo sistemos priemonių nepakanka bendrajame saugos sertifikate ar saugos leidime nurodytai veiklai saugiai vykdyti, eismo saugos institucija nurodo nustatytus eismo saugos valdymo sistemos trūkumus, įpareigoja juos pašalinti ir apie tai pranešti. Tad eismo saugos valdymo sistemos pakeitimo procesas gali užtrukti, tačiau 9 mėnesių terminas laikytinas įprastu [24] ir protingu pakeitimams atlikti.
Apsaugant teisėtus lūkesčius, fiziniams asmenims, iki 2027 m. lapkričio 1 d. išlaikiusiems eismo saugos institucijos reikalavimus atitinkantį žinių patikrinimo egzaminą, kaip numatyta GTESĮ įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalyje šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytuose egzaminavimo centruose arba iki 2027 m. lapkričio 1 d. pateikusiems GTESĮ 22 straipsnyje nurodytiems egzaminavimo centrams mokymų išklausymą patvirtinančius dokumentus, kaip numatyta šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 5 dalyje, asmens, dirbančio pavojingojoje geležinkelio zonoje, pažymėjimai ar krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo pažymėjimai išduodami ar jų galiojimas atnaujinamas pagal iki 2027 m. lapkričio 1 d. galiojusią GTESĮ nustatytą tvarką.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių korupcijos prevencijos požiūriu nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numatomas teigiamas poveikis verslui: įstatymo projektu sukuriamas didesnis teisinis aiškumas turėtų paskatinti ūkio subjektus vykdyti veiklą geležinkelių transporto sektoriuje.8
. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Įstatymo projektui, turės būti pakeisti šie teisės aktai:1
. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1668 „Dėl geležinkelių transporto objektų ir jų sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo“;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 3-574 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų patvirtinimo“;
4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 3-461 „Dėl Nacionalinių taisyklių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;6
. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 2BE-22 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos atliekamų geležinkelių transporto srities patikrinimų kontrolinių klausimynų formų patvirtinimo“;
7. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2025 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 2BE-122 „Dėl Įgaliojimų egzaminuoti fizinius asmenis, siekiančius įgyti teisę dirbti pavojingojoje geležinkelio zonoje, ir (ar) fizinius asmenis, siekiančius įgyti teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.8
. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 2BE-172 „Dėl Fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę vadovauti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbams, žinių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
9. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 2BE-17 „Dėl Teisės mokyti fizinius asmenis, kurių darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir (ar) krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
10. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 2BE-183 „Dėl Krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų mokymų turinio reikalavimų patvirtinimo“;11
. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo tvirtinamas didelį susirūpinimą keliančių geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos netaikymo ar netinkamo taikymo atvejų sąrašas.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.14
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „geležinkelių transportas“, „geležinkelių transporto eismo sauga“, „eismo saugos institucija“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Nacionalinių taisyklių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas susisiekimo ministro 2022 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3-461 „Dėl Nacionalinių taisyklių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [2]
2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2025 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/458. [3]
Remiantis GTESĮ 1 straipsnio 3 dalimi, šio įstatymo nuostatos, taikytinos geležinkelio įmonėms (vežėjams), mutatis mutandis taikomos kitoms įmonėms (juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, juridinių asmenų, kitų organizacijų filialams), kurios neįgijusios geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudojasi geležinkelių infrastruktūra, manevruodamos ir (ar) važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos. Atitinkamai šio aiškinamojo rašto išaiškinimai dėl geležinkelio įmonėms (vežėjams) taikytino teisinio reguliavimo taikyti ir manevravimo paslaugas teikiančioms įmonėms. [4]
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“. [5] 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004. [6] 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1530. [7]
2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje su pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1530. [8] 2018 m. kovo 8 d. Europos Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/762, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Europos Komisijos reglamentai (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/782. [9]
2018 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/763, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomos bendrų saugos sertifikatų išdavimo geležinkelio įmonėms praktinės taisyklės ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 653/2007. [10] 2018 m. vasario 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/761, kuriuo nustatomi nacionalinių saugos institucijų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 išdavusių bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą, vykdomos priežiūros bendrieji saugos būdai ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012. [11]
Siūloma vartoti Reglamente (ES) 2018/763 vartojamos formuluotės „susirūpinimą keliantis atvejis“, kuris neužkerta kelio išduoti bendrąjį saugos sertifikatą ar saugos leidimą, priešingybę – „didelį susirūpinimą keliantis atvejis“, kuris nedelsiant reikalautų eismo instituciją imtis veiksmų. [12]
Nuostatose nurodyta, jog: „Laikoma, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) darbuotojai atlieka eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, jeigu jų funkcijos apima geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemose arba Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773 nurodytų eismo saugai užtikrinti svarbių užduočių atlikimą.“ Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773 nustatytais atvejais eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis atliekantys darbuotojai turi atitikti Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/773 nurodytus ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų bei geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos valdymo sistemose detalizuotus kalbos mokėjimo reikalavimus ir pan. [13]
Vadovaujantis GTESĮ 2 straipsnio 43 dalimi, pavojingoji geležinkelio zona – zona, kuri tęsiasi 2,5 m į abi puses nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų, arba zona, kuri tęsiasi nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų iki asmenų prieigą prie geležinkelio kelio ribojančių techninių priemonių. [14] 2020 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3424. [15] https://ltsa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gelezinkeliu-transportas/ketvirtasis-gelezinkeliu-paketas/ . [16] Susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“. [17]
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 728 „ėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“. [18] Pareiga užtikrinti, kad eismo saugos valdymo sistema atitiktų nustatytus reikalavimus, ir taikyti eismo saugos valdymo sistemoje nustatytas priemones, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki bendrojo saugos sertifikato ar saugos leidimo galiojimo pabaigos, pateikti eismo saugos institucijai prašymą atnaujinti bendrąjį saugos sertifikatą ar saugos leidimą. [19]
Agentūros vadovas „Saugos valdymo sistemos reikalavimai, išduodant saugos sertifikatus ir saugos leidimus“, 41 psl.: https://www.era.europa.eu/domains/common-safety-methods/safety-management-system-requirements-csm_en [20] Ibidem 19, 43 psl. [21] Ibidem 19, 80-90 psl. [22] Esminių geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos pakeitimų sąrašas, patvirtintas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 2BE-435 „Dėl Esminių geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos pakeitimų sąrašo patvirtinimo“. [23]
Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklės, patvirtintos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3-37 „Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“. [24] Atitinkamas terminas nustatytas Įstatymo Nr. XIV-3068 24 straipsnio 3 dalyje.