P rojektas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2 IR 7 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymAS
Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: “
12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos (prioriteto tvarka) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse , Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme Statybos įstatyme. Šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.”
1 . Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo objektas, naudojamas kultūros paslaugoms teikti ir kurio valdytojas, kaip jis apibrėžtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – valdytojas), yra sudaręs apsaugos sutartį, nurodytą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – apsaugos sutartis), galiojančią visą mokestinį laikotarpį;“2 .
Papildyti 7 straipsnio 2 dalį nauju 20 punktų ir jį išdėstyti taip: „20 ) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo objektas, naudojamas kultūros paslaugoms teikti ir kurio valdytojas yra sudaręs apsaugos sutartį, galiojančią visą mokestinį laikotarpį;“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Išanalizavus informaciją apie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme numatytų lengvatų taikymą kultūros paveldo objektams, paaiškėjo, kad savivaldybės, iš esmės, netaiko Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme numatytų lengvatų kultūros paveldo objektų valdytojams fiziniams ir juridiniams asmenims, nes savivaldybės nėra suinteresuotos savo biudžeto sąskaita nustatyti mokestines lengvatas kultūros paveldo objektų valdytojams. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais yra nustatyti gana ženklūs šio nekilnojamojo turto naudojimo apribojimai, be to, kultūros paveldo objektų remonto, restauravimo ir kiti priežiūros darbai, dėl šiems darbams taikomų specialių reikalavimų, kainuoja ženkliai brangiau negu statybos darbai atliekami statiniuose, kurie nėra registruoti Kultūros vertybių registre.
Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes buvo nuspręsta patikslinti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą Nr. X-233 ir jame nustatyti, kad mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį moka fizinis ar juridinis asmuo, kai nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) yra registruotas Kultūros vertybių registre, kaip kultūros paveldo objektas, yra naudojamas kultūrinei veiklai ir jį valdantis fizinis ar juridinis asmuo yra sudaręs apsaugos sutartį, nurodytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, galiojusią visą mokestinį laikotarpį.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Simonas Kairys
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra išskirta lengvata, kad nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui yra neapmokestinamas. Neaiškus lengvatos gavėjų rato apibrėžimas prisideda prie to, kad savivaldybės gali labai plačiai arba labai siaurai taikyti tokią lengvatą. Atsižvelgiant į tai reikalingas aiškus lengvatos gavėjų rato apibrėžimas. Juridiniai asmenys valdantis kultūros paveldo objektus yra apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
straipsnio pakeitimu siekiama įvesti nuorodą į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kuris padėtų išaiškinti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme atsiradusias naujas sąvokas.
taikymo lengvata kita aiškiau apibrėžiant jos gavėjų ratą, bei įvedama lengvata juridiniams asmenims. Pritarus pasiūlymams kultūros paveldo objektų savininkai būtų skatinami su už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingomis institucijomis sudaryti apsaugos sutartis, kuriomis jie įsipareigotų laikytis nustatytų paveldosaugos reikalavimų, nuolat rūpintis kultūros paveldo objektų priežiūra ir laiku atlikti jų tvarkybos darbus. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas gali turėti teigiamos įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai, nes atleidus kultūros vertybių objektų valdytojus nuo nekilnojamojo turto mokesčio valdytojai turės papildomų lėšų investuoti į jų restauravimą bei priežiūrą, kas gali sukurti papildomos ekonominės vertės tiek savivaldybėms kuriuose jie randasi tiek valstybei.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijoms įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Nekilnojamojo turto mokestis“ „Kultūros vertybių registras“, „ kultūros paveldo objektas“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: