Projektas
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 104 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „3 ) keisti žemės paviršiaus lygį, išskyrus: a ) kai įgyvendinami šios dalies 2 punkto a papunktyje nurodyti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir (ar) statomi šios dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodyti statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, kai žemės paviršiaus lygio keitimo sprendiniai yra statinio projekto dalis. b ) kai vykdoma naudingųjų iškasenų gavybos veikla, kuri nedidina potvynių grėsmės šalia esančioms teritorijoms.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
ir uždaviniai
2025 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui Nr. XIII-2166 2, 6, 7, 8, 9, 11, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 41, 42, 43, 46, 47, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 69, 73, 74, 75, 79, 80, 84, 86, 88, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 110, 124, 134, 139, 141 straipsnių, III skyriaus aštunto skirsnio, V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimų ir įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymui (toliau – Įstatymas), draudžiama keisti žemės paviršiaus lygį didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose (104 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl šiose teritorijose kietųjų naudingųjų iškasenų gavybos veikla tapo negalima, nes neįmanoma atvirais kasiniais (karjerais) eksploatuoti naudingąsias iškasenas, nekeičiant žemės paviršiaus lygio.
Įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte buvo dėstoma, kad 104 straipsnio 1 dalis keičiama siekiant riboti rizikingą urbanizaciją (statybas), tačiau nebuvo įvertinta, kad šis draudimas tiesiogiai, be jokių išimčių, palies naudingųjų iškasenų gavybos sektorių. Juolab, kad iš Įstatymo pakeitimo projekto aiškinamojo rašto matyti, jog tuo siekiama drausti keisti reljefą į teigiamas formas (pylimai, įdaubų užpylimai ir pan.), nes dėl to nukenčia žemiau esančios urbanizuotos teritorijos, o naudingųjų iškasenų gavyba sukuria neigiamas reljefo formas.
Pažymėtina, kad naudingųjų iškasenų gavybai Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka dažniausiai atliekamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo arba poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurių metu atsižvelgiama ir į planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir artimoje aplinkoje galimą potvynių riziką bei galimas grėsmes gyventojams, visuomenės sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir pan., aprašoma ir pagrindžiamas reikšmingo neigiamo poveikio galimybė (atrankos atveju) ar įvertinamas numatomos poveikio aplinkai nepalankiausiomis sąlygomis, t. y. galimų potvynių metu, reikšmingumas (poveikio aplinkai vertinimo atveju).
Nustatomos poveikio išvengimo ar mažinimo priemonės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsniu veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytos sąlygos ir poveikio išvengimo ar mažinimo priemonės ar atrankos metu nustatytos poveikio išvengimo priemonės perkeliamos į veiklą leidžiančius leidimus, žemės gelmių naudojimo atveju į leidimą ir žemės gelmių naudojimo planą.
Tačiau Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami, todėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingoji institucija, nustačiusi, kad planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais privalo priimti sprendimą nepradėti PAV proceso.
Be to, poveikio aplinkai vertinimo netaikomos, jei planuojamos ūkinės veiklos objektas užima mažesnį nei 0,5 ha plotą. Tokiais atvejais poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai analizuojamas bei įvertinamas teritorijų planavimo proceso metu, t. y. rengiant žemės gelmių naudojimo planus. Šiuo įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas (išimtis), kad iš esmės naudingųjų iškasenų gavybos veikla didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose būtų galima, jeigu tai nedidins potvynio grėsmės gretimoms teritorijoms. O galima neigiamo reikšmingo neigiamo poveikio rizika būtų vertinama atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo metu arba rengiant žemės gelmių naudojimo planus individualiai.
Papildomai įstatymo projektu tikslinamas žemės paviršiaus lygio keitimo (reljefo formavimo) reglamentavimas kai statomi gyvenamieji ir visuomeninės paskirties pastatai su jų priklausiniais miestuose, miesteliuose ir kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, kuriose, įgyvendinami teritorijų planavimo dokumentų potvynių valdymo sprendiniai, ir (ar) statomi kiti statiniai ir įrengiami įrenginiai, nurodyti 104 str. 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose.
Papildoma, kad žemės paviršiaus lygio keitimas būtų galimas tais atvejais, kai sprendiniai yra teritorijų planavimo dokumentų ar statinio projekto dalis ir įgyvendinami laikantis nustatytų reikalavimų.
atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo nariai Audrius Radvilavičius, Tadas Sadauskis.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
paviršiaus lygį didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, išskyrus aiškiai apibrėžtus atvejus, susijusius su teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimu ar tam tikrų statinių ir įrenginių statyba. Toks teisinis reguliavimas lemia, kad šiuo metu nėra numatytos išimties naudingųjų iškasenų gavybos veiklai, todėl ši veikla negali būti vykdoma šiose teritorijose.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę (išimtis) vykdyti naudingųjų iškasenų gavybos veiklą su tam tikromis sąlygomis.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymas neigiamų pasekmių neturės.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymas gerins verslo sąlygas, sukurs daugiau darbo vietų.
įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams .
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti nereikės.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto nereikės. Valstybės biudžetas pasipildys, mokant mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra . 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai