181
Nr. Vilnius
„
2Šio kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso 2 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.“
8
1Pakeisti 82 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4
) neturėti mokestinės ir (ar) nemokestinės nepriemokos ar būti laikomas neskolingu Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko tvirtinamose mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėse nustatyta tvarka;“.
2. Pakeisti 82 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Transporto saugos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–4 punktuose nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos, įspėja vežėją ar įmonę, turinčią taksi leidimą, (toliau – taksi įmonė) apie galimą leidimų galiojimo sustabdymą ir suteikia 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti, jeigu:1 ) vežėjas pažeidžia keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 15 ir 16 dalyse, kai leidime yra nurodytas vienas lengvasis automobilis;2 ) vežėjas nebeatitinka šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto reikalavimo;3 ) atliekant valstybinę kelių transporto priežiūrą paaiškėja, kad leidime nurodyta informacija yra pasikeitusi;4
) taksi įmonė nevykdo šio kodekso 181 straipsnio 13 dalyje nustatytų pareigų.“
3. Pakeisti 82 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) vežėjas ar taksi įmonė buvo įspėtas (-a) apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą pagal šio straipsnio 9 dalies 1 ar 4 punktą, tačiau per 5 darbo dienas nepašalino nurodytų pažeidimų ir nepranešė apie jų pašalinimą Transporto saugos administracijai ;“.
4. Pakeisti 82 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) vežėjas nebeatitinka bent vieno iš šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų reikalavimų;“.
5. Pakeisti 82 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14
. Lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:1 ) buvo nuteistas bent už vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII, XVIII skyriuose, 144, 145 straipsniuose, XX, XXI skyriuose, 156–162 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;2 ) buvo nuteistas bent už vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso XX ir XXI skyriuose, ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo);3 ) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“6
. Pakeisti 82 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) turėti taksometrą, sujungtą su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus atitinkančiu spausdintuvu, arba taksometrą ir kasos aparatą, įrengtus pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką; draudžiama naudoti techninę ir programinę įrangą, vietoj taksometro apskaičiuojančią kelionės kainą, kurią turėtų sumokėti keleivis už suteiktą paslaugą; taksometras turi būti vežėjo vardu įregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka; “.
84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir kitų pažeidimų, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje ir IV priede nurodytus pažeidimus, sąrašas nurodytas šio kodekso 1 priede.“
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5 .
Autobusų stočių valdytojai ir oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi priemiestinio, tarpsavivaldybinio, tolimojo ar tarptautinio susisiekimo maršrutai, valdytojai privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams, vežantiems keleivius šiais maršrutais, ir keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriams naudotis autobusų stočių infrastruktūra ir teikiamomis paslaugomis, taip pat atitinkama oro uostų teritorijose esančia infrastruktūra ir teikiamomis paslaugomis.
Autobusų stočių valdytojai ir oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi priemiestinio, tarpsavivaldybinio, tolimojo ar tarptautinio susisiekimo maršrutai, valdytojai privalo viešai skelbti informaciją apie galimybes naudotis savo infrastruktūra ir teikiamomis paslaugomis, be to, informuoti maršrutus nustačiusius keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatorius apie vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio ir viešai skelbti šią informaciją susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatyta tvarka. Informacija apie vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio nedelsiant teikiama per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą automatizuotu būdu.
Tais atvejais, kai informacija apie vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriams negali būti pateikta per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą automatizuotu būdu, ši informacija teikiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo reisų tvarkaraštyje nustatyto išvykimo laiko arba nuo to momento, kai vežėjas apie nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio praneša autobusų stoties valdytojo, oro uosto valdytojo ir vežėjo sutartyje nustatytu būdu, o jeigu sutartis tokio būdo nenustato, – raštu ar kitu būdu, kuriuo galima įrodyti pranešimo perdavimo ir gavimo faktą.“
181 straipsnio pakeitimas1
. Pakeisti 181 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslauga (toliau – taksi paslauga) gali būti užsakoma iš taksi įmonės per taksi dispečerinę arba tiesiogiai iš savarankiškai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą vykdančio asmens ar taksi įmonės darbuotojo, vairuojančio lengvąjį automobilį taksi, (toliau kartu – taksi vairuotojas).“
2. Papildyti 181 straipsnį nauja 13 dalimi: „13
. Taksi įmonė turi užtikrinti, kad lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos taksi paslaugos, vairuotojai įdarbinimo metu turėtų galiojantį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti lengvąjį automobilį (B kategorijos motorinę transporto priemonę), ir ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą ir atitiktų šio kodekso 82 straipsnio 14 dalyje nurodytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Taksi vairuotojas privalo taksi įmonei pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą ir dokumentus, patvirtinančius jo atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, taip pat nedelsdamas informuoti taksi įmonę apie tai, kad jis prarado teisę vairuoti arba neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.“3 .
Buvusias 181 straipsnio 13–16 dalis laikyti atitinkamai 14–17 dalimis.
Papildyti Kodeksą 1 priedu: „Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso1 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMUOSE NUMATYTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ, ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ IR KITŲ PAŽEIDIMŲ, KURIE ATITINKA REGLAMENTO (EB) NR. 1071/2009 6 STRAIPSNIO 1 DALYJE IR IV PRIEDE NURODYTUS PAŽEIDIMUS, SĄRAŠAS Eil. Nr.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, už kuriuos baustas vežėjas, vežėjo vadovas ir (ar) transporto vadybininkas praranda nepriekaištingą reputaciją Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nustatyta tvarka:
straipsnio „Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms“ 2 dalis
straipsnio „Muitinės apgaulė“ 3 dalis 10.
BK 1992 straipsnio „Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“ 3 ir 4 dalys
20.
BK 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“ 2 dalis
straipsnio „Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda“ 3 ir 4 dalys 29.
BK 261 straipsnis „Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams“
36.
BK 307 straipsnio „Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“ 3 ir 4 dalys
Eil. Nr. Administraciniai nusižengimai, už kuriuos baustas vežėjo vadovas ir (ar) transporto vadybininkas praranda nepriekaištingą reputaciją Kelių transporto kodekso nustatyta tvarka
4.
ANK 372 straipsnio „Tachografų techninės priežiūros atlikimo reikalavimų, draudimo gaminti, platinti, reklamuoti prietaisus, sukonstruotus ir (arba) skirtus manipuliuoti tachografo duomenimis, ar prekiauti šiais prietaisais nesilaikymas“ 6 ir 7 dalys
7.
ANK 429 straipsnis „Leidimas važiuoti gedimų turinčia transporto priemone ar pažeidžiant kitas taisykles“
12.
ANK 453 straipsnio „Mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbo laiko ir jo apskaitos pažeidimai“ 10 ir 11 dalys
17.
ANK 505 straipsnis „Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas“ Eil. Nr. Pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (toliau – UĮ), už kuriuos baustas vežėjas, vežėjo vadovas ir (ar) transporto vadybininkas praranda nepriekaištingą reputaciją Kelių transporto kodekso nustatyta tvarka:
“.
Buvusį Kodekso priedą laikyti 2 priedu.
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d.2 . Susisiekimo ministras ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
,84 , 11 IR 181
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1, 82 , 84 , 11 ir 181 straipsnių, Kodekso priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1 priedu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į:
Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) 2025 m. vasario 26 d. raštu Nr. SD-127-3998 „Dėl teisės aktų taikymo“, adresuotu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (toliau – Susisiekimo ministerija), Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – Administracija) ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 84 straipsnio 7 dalį ir ją papildyti, kad Administracija tvirtina sąrašą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009
(EB) Nr. 1071/2009
IV priede nurodytų pažeidimų atitikties ne tik Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo tam tikriems straipsniams. Įstatymo projektu keičiamo Kodekso 82 straipsnio pakeitimo (toliau – 82 straipsnio pakeitimas) tikslas –užtikrinti aiškų ir vienodą reikalavimo subjektui būti neskolingam taikymą keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais sektoriuje ir užtikrinti paprastesnį leidimų vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais išdavimą (toliau – leidimai).82
straipsnio pakeitimu siūloma patikslinti reikalavimo subjektui būti neskolingam taikymą susiejant jį su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) nustatyta tvarka. Pakeitimas nedaro įtakos pačiam reikalavimui, tačiau užtikrina, kad vežėjams būtų aišku, ką reiškia statusas „neskolingas“ ir kaip jis nustatomas.
Taip pat 82 straipsnio pakeitimu siūloma patikslinti lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Įstatymo projektu keičiamo Kodekso 84 straipsnio pakeitimo (toliau – 84 straipsnio pakeitimas) tikslas – sumažinti nelegalaus ir (ar) nedeklaruoto darbo transporto sektoriuje atvejus ir transporto sektoriaus įmonių piktnaudžiavimą savo teisėmis, taip užtikrinant vežėjų ir jų vadovų nepriekaištingą reputaciją.84 straipsnio pakeitimu siūloma patikslinti teisinį krovinių vežimo kelių transportu reguliavimą. Kodekso 84 straipsnio 7 dalies nuostata taps glaustesnė ir universalesnė, o Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nusikaltimų, administracinių nusižengimų ir kitų pažeidimų, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009
6 straipsnio 1 dalyje ir IV priede nurodytus pažeidimus, sąrašas bus nurodytas ne Administracijos direktoriaus tvirtinamame sąraše, o Kodekso priede. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, formuodamas šalies konstitucinę doktriną, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinės žmogaus teisės gali būti ribojamos tik įstatymu. Žmogaus teisė į darbą yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis). Todėl poįstatyminiu teisės aktu, tvirtinamu Administracijos, jos riboti negalima. Dėl to Lietuvos Respublikos teisės aktų straipsniai, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje ir IV priede nurodytus pažeidimus, Įstatymo projektu keičiamu Kodeksu bus įtvirtinti Kodekso 1 priede.
Įstatymo projektu keičiamo Kodekso 11 straipsnio 5 dalies pakeitimo (toliau – 11 straipsnio pakeitimas) tikslas – apibrėžti konkretų laiką ir būdus, kuriais autobusų stočių valdytojai turi pateikti informaciją apie vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio, taip pat nustatyti išimtį, kai šios informacijos teikti nereikia, jeigu ji surenkama automatizuotu būdu per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą. Kartu ištaisoma baziniame įstatyme likusi gramatinė klaida.
Įstatymo projektu keičiamo Kodekso 181 straipsnio pakeitimo (toliau – 181 straipsnio pakeitimas) tikslas – užtikrinti keleivių, kurie naudojasi vežėjų, vežančių keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi, paslaugomis, ir kitų eismo dalyvių saugumą, vežėjų atsakomybės neišvengiamumą.
straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti pareigas įmonėms, turinčioms keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi leidimą. Siūlomos pareigos taksi įmonėms yra įgyvendinamos jau dabar, tačiau norima pagerinti teikiamų paslaugų kokybę įtvirtinant reikalavimus įstatymo lygiu.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Susisiekimo ministerija.
Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Kelių transporto grupės (vadovas Dmitrijus Bialas, tel. +370 659 17473, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Jurgita Keblienė (tel. +370 661 69176, el. p. [email protected] ) ir patarėjas Marius Pakėnas (tel. +370 699 47697, el. p. [email protected] ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kodekso 82 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas
subjektui, siekiančiam gauti leidimą ir jį gavusiam, būti neskolingam (būti laikomam neskolingu) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas.
Praktikoje pastebima, kad sąvoka „laikomas neskolingu“ dažnai nėra aiški vežėjams, ypač fiziniams asmenims, ketinantiems vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Daugelis nežino, kad, pagal galiojančią tvarką, jei dėl tam tikrų priežasčių asmuo neturi galimybės nedelsiant sumokėti skolos, jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo atidedant arba išdėstant mokesčio sumokėjimo terminą. Sudarius šią sutartį, mokesčiai mokami pagal joje numatytus terminus, o mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu.
Kodekso 82 straipsnio 14 dalyje
yra akivaizdi klaida, t. y. Kodekso 82 straipsnio 14 dalis numato, kad „Lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:1 ) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;2 ) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo);3 ) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 11 straipsnis klasifikuoja nusikaltimus į tyčinius ir neatsargius. Tyčiniai nusikaltimai klasifikuojami į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Pagal esamą Kodekso redakciją, jei asmuo yra teistas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba yra įvykdęs nusikalstamą veiką, kuri laikoma baudžiamuoju nusižengimu, jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Tuo tarpu jei jo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs arba apysunkiai, kurie yra sunkesni nei baudžiamieji nusižengimai, asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Savo ruožtu toks teisinis reglamentavimas neatitinka protingumo kriterijų.
Kodekso 84 straipsnio 7 dalyje nustatyta , kad Administracija tvirtina Reglamento (EB) Nr. 1071/2009
(EB) Nr. 1071/2009 IV priede nurodytų pažeidimų atitikties Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniams sąrašą. Tačiau ši nuostata, įvardijanti konkrečius teisės aktus, yra ribota ir neišsami, todėl neužtikrina teisinio reguliavimo aiškumo ir universalumo. Atsakomybę už šiuos ar panašaus pobūdžio pažeidimus gali numatyti ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojami mokesčių teisės aktai ar kiti. Todėl konkretus šių teisės aktų vardijimas yra neišsamus ir perteklinis, neužtikrinantis, kad būtų apimti visi galimi atsakomybės šaltiniai.
Toks detalus, bet neišsamus vardijimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų teisėkūros principų:
Be to, tai prieštarauja ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijoms [1] , kurių 6 punkte pabrėžiama, kad tekstas turi būti dėstomas glaustai ir aiškiai, vengiant nereikalingo kartojimo. Esama formuluotė verčia nuolat peržiūrėti ir keisti Kodekso 84 straipsnio 7 dalį, atsiradus naujiems atsakomybės šaltiniams ar pasikeitus esamiems. Tai sukuria nepagrįstą administracinę naštą valstybės institucijoms ir mažina teisės akto stabilumą.
Kodekso 11 straipsnio 5 dalyje
numatytas terminas „nedelsiant“, per kurį autobusų stočių valdytojai turi pateikti informaciją maršrutus nustačiusiems keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriams apie nutrauktus reisus arba nukrypimus nuo reiso tvarkaraščio, sudaro neapibrėžtumą, koks laiko tarpas yra laikomas „nedelsiant“. Taip pat galiojantis reguliavimas nenumato išimčių, leidžiančių neteikti šios informacijos, jeigu ji jau yra gaunama automatizuotu būdu per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą.
Kodekso 181 straipsnyje
nėra įtvirtinta pareiga įmonei, turinčiai leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, užtikrinti, kad lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos, vairuotojai turėtų galiojantį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti lengvąjį automobilį (B kategorijos motorinę transporto priemonę), ir ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą ir atitiktų Kodekso 82 straipsnio 14 dalyje nurodytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.4
. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti aiškų ir vienodą reikalavimo subjektui „būti neskolingam“ taikymą keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais sektoriuje ir užtikrinti aiškesnį leidimų vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais išdavimą, siūloma: Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Kodekso 82 straipsnio 2 dalies 4 punkte patikslinti formuluotę ir aiškiai nurodyti, kad subjektas yra laikomas neskolingu pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintų mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių (toliau – Skolingumo nustatymo taisyklės) nustatytą tvarką.
Šiuo metu praktikoje pastebima, kad sąvoka „būti laikomam neskolingu“ dažnai nėra aiški vežėjams, ypač fiziniams asmenims. Daugelis nežino, kad pagal galiojančią tvarką asmuo laikomas neskolingu ne tik tada, kai neturi skolų, bet ir kai mokesčių mokėjimas yra atidėtas teisės aktų nustatyta tvarka arba sudaryta sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija dėl skolos mokėjimo grafiko. Dėl šių neaiškumų kyla interpretavimo problemų ir ginčų dėl leidimų išdavimo.
Patikslinus formuluotę, vežėjams bus aišku, kad reikalavimas grindžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis ir apima atidėjimo ar mokėjimo grafiko atvejus. Laukiami teigiami rezultatai: · Aiškus reikalavimo turinys ir vienodas taikymas visiems subjektams. · Sumažės interpretavimo problemų ir ginčų dėl leidimų išdavimo.
· Leidimų išdavimo procesas taps sklandesnis, nes reikalavimas bus susietas su Valstybinės mokesčių inspekcijos tvarka. · Bus užtikrintas skaidrumas ir teisinis tikrumas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais sektoriuje.
Pateikiant nuorodą į Skolingumo nustatymo taisykles, Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu vertinamoje nuostatoje atsisakoma nuorodos „išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas“, nes šie atvejai, kaip vertinami nustatant mokestinių ir nemokestinių prievolių valstybei įvykdymo būklę, pagal kurią mokesčių mokėtojas laikomas skolingas arba neskolingas valstybės ir savivaldybių biudžetams, valstybės pinigų fondams, yra aptarti Skolingumo nustatymo taisyklėse.
Taip pat, atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. R-4734 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 82 , 84 , 11 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“, reikalavimas „būti neskolingas (laikomas neskolingu) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas“ apima baudas [2] ir mokestinę nepriemoką.
Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2026 m. birželio 30 d. perima administruoti ekonomines pinigines sankcijas, procesines baudas, teismų priteistas sumas, todėl, Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymu, sąvoka „būti neskolingas (laikomas neskolingu)“ keičiama į „neturėti mokestinės ir (ar) nemokestinės nepriemokos ar būti laikomas neskolingu“.
Siekiant patikslinti lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Kodekso 82 straipsnio 14 dalyje atsisakoma nuostatos, jog lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu jie buvo nuteisti už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikę paskirtos bausmės.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2016 m. vasario 17 d. nutarimas ir kt.).
Pagal Kodeksą 82 straipsnio 14 dalį asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos padaręs bet kokią LR BK numatytą nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, nusikaltimą) ir nepriklausomai nuo kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo). Pavyzdžiui asmuo bus nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra netyčia padaręs nusikalstamą veiką, aprašytą LR BK 126 straipsnio dispozicijoje (Tas, kas sunaikino, sugadino ar prarado dėl tarnybos, darbo ar viešųjų funkcijų atlikimo jam patikėtą dokumentą, daiktą ar kitą materialų objektą, kurio turinys ar informacija apie jį yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis). Tokią nusikalstamą veiką padaręs asmuo nekelia pavojaus jo taksi automobiliu vežamiems keleiviams. Todėl akivaizdu, kad draudimas dirbti taksi vairuotoju asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 126 straipsnyje, pažeidžia konstitucinio proporcingumo principą. Analogiška situacija yra ir su kitomis LR BK numatytomis nusikalstamomis veikomis (pavyzdžiui, LR BK 125, 126, 223 straipsniai ir eilė kitų). Dėl to šiuo aspektu atitinkamai pakoreguotos Kodekso 8² straipsnio 14 dalies nuostatos.
Siekiant sumažinti nelegalaus ir (ar) nedeklaruoto darbo transporto sektoriuje atvejus ir transporto sektoriaus įmonių piktnaudžiavimą savo teisėmis, taip užtikrinant vežėjų ir jų vadovų nepriekaištingą reputaciją, siūloma: Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo Kodekso 84 straipsnio 7 dalyje pateikti apibendrintą nuorodą į visus Lietuvos Respublikos teisės aktų straipsnius, numatančius atsakomybę.
Šio pakeitimo būtinybę ir svarbą patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos praktika. Valstybinė darbo inspekcija, vykdydama nelegalaus darbo kontrolę transporto sektoriuje, nuolat gauna informacijos apie nelegalaus ir (ar) nedeklaruoto darbo atvejus. Per 2023–2024 metus Valstybinė darbo inspekcija tyrimų metu nustatė 185 transporto sektoriuje veikiančias įmones, kurių naudai nelegaliai dirbo 478 darbuotojai, iš kurių 85 proc. buvo trečiųjų šalių piliečiai. Šie duomenys, kartu su nustatytais nelegalaus darbo organizavimo būdais, pabrėžia sisteminio reguliavimo poreikį.
Valstybinė darbo inspekcija jau anksčiau, 2023 m. liepos 28 d. raštu Nr. SD-1-18074, kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl Kodekso 84 straipsnio 7 dalies pakeitimo, siūlydama įtraukti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo straipsnius. Tai rodo, kad galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai efektyviai leidžia kovoti su nelegaliu darbu ir užtikrinti vežėjų nepriekaištingą reputaciją.
Siūlomas Kodekso 84 straipsnio 7 dalies pakeitimas, apibendrinantis nuorodą į visus Lietuvos Respublikos teisės aktų straipsnius, numatančius atsakomybę, leis efektyviau ir visapusiškiau kovoti su nelegaliu darbu transporto sektoriuje. Šis sisteminis sprendimas užtikrins visų susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą ir vežėjų nepriekaištingos reputacijos principo realų taikymą, prisidėdamas prie skaidresnės transporto veiklos.
Taip pat pažymėtina, kad pagal Kodekso 84 straipsnio nuostatas Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje ir IV priede nurodytus pažeidimus atitinkantys Lietuvos Respublikos teisės aktų straipsniai, numatantys atsakomybę, asmenims sukelia teisines pasekmes, ribojančias jų teises dirbti tam tikrą darbą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, formuodamas šalies konstitucinę doktriną, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinės žmogaus teisės gali būti ribojamos tik įstatymu. Žmogaus teisė į darbą yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis). Todėl poįstatyminiu teisės aktu, tvirtinamu Administracijos, jos riboti negalima. Dėl to Lietuvos Respublikos teisės aktų straipsniai, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje ir IV priede nurodytus pažeidimus, Įstatymo projektu keičiamu Kodeksu bus įtvirtinti Kodekso 1 priede.
Įstatymo projektu keičiamoje Kodekso 11 straipsnio 5 dalyje optimizuojama informacijos apie reisų vykdymą teikimo tvarka ir apibrėžiama termino „nedelsiant“ apimtis (ne vėliau kaip per vieną valandą arba sutartyje nustatytu būdu). Skatinant transporto sektoriaus skaitmenizaciją ir efektyvų duomenų valdymą, Įstatymo projekte įtvirtinama išimtis, pagal kurią autobusų stočių valdytojams pareiga teikti informaciją netaikoma tais atvejais, kai vežėjų duomenys organizatoriams gali būti pateikti per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą automatizuotu būdu. Taip išvengiama dubliuojančio tų pačių duomenų suvedimo rankiniu būdu.
Siekiant teisinio aiškumo, įtvirtinta, kad visa ši informacija teikiama per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą. Toks reglamentavimas užtikrina duomenų vientisumą ir prisideda prie „vieno langelio“ principo įgyvendinimo. Atliekant pakeitimus taip pat ištaisoma baziniame įstatyme esanti gramatinė klaida (žodis „nedelsdamos“ keičiamas į „nedelsiant“).
Siekiant užtikrinti keleivių, kurie naudojasi vežėjų, vežančių keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi, paslaugomis, ir kitų eismo dalyvių saugumą, vežėjų atsakomybės neišvengiamumą siūloma: Įstatymo projekto 5 straipsnyje keičiamo Kodekso 181 straipsnį papildyti 13 dalimi, kurioje nustatomos taksi įmonės ir taksi vairuotojų pareigos. Šis įtvirtinimas įstatymo lygiu užtikrins teisinį aiškumą, veiksmingesnę kontrolę ir leis veiksmingiau įgyvendinti aukštesnius keleivių vežimo paslaugų kokybės ir saugumo standartus, prisidės prie skaidresnės ir patikimesnės sektoriaus veiklos.
Taip pat, atsižvelgiant į Finansų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. išvadą Nr. 2-2826 ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Kodekso 82 straipsnio 15 dalies 2 punktą taksometro įregistravimo reikalavimais. Taksometro įregistravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir jo dokumentų užpildymo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. VA-10 „Dėl Taksometro įregistravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir jo dokumentų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Teigiamos pasekmės: aiškesnis ir sklandesnis leidimo gavimas, vežėjų ir jų vadovų nepriekaištingos reputacijos užtikrinimas.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir krovinių vežimo kelių transportu rinkose, kadangi priėmus įstatymą bus užtikrinta sąžininga konkurencija šiose rinkose, bus aiškesni reikalavimai dėl veiklos pradžios.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus teikiamą įstatymą, Susisiekimo ministerija ir Administracija pagal savo kompetenciją turės peržiūrėti ir pakeisti galiojančius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su naujomis įstatymo nuostatomis.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.11
. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti įstatymo nuostatas, susisiekimo ministras ir Administracijos direktorius turės parengti ir iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Susisiekimo ministras turės pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 3-80 „Dėl Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“. Administracija turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 2BE-213 „Dėl Pažeidimų, už kuriuos bausti vežėjas, vežėjo vadovas ir (ar) transporto vadybininkas praranda arba gali prarasti nepriekaištingą reputaciją, sąrašo patvirtinimo“.
Įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki 2026 m. rugpjūčio 31
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais“, „nepriekaištinga reputacija“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1]
Patvirtintoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo “. [2] Kurios paskirtos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.