Projektas
2026 m. d. Nr.
1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Laboratorijos, atliekančios taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) matavimus ir tyrimus ir (ar) imančios ėminius tyrimams atlikti, išskyrus laboratorijas, atliekančias aplinkos ministro nustatytus ir
ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje nurodytus matavimus ir tyrimus ir (ar) imančias ėminius šiems tyrimams atlikti, turi turėti leidimus vykdyti šią veiklą arba būti akredituotos kaip atitinkančios standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti. Aplinkos ministro nustatytus ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytų į aplinką išmetamų ir (arba) išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus atliekančios ir (ar) ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti imančios laboratorijos turi būti akredituotos kaip atitinkančios standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
2Šio įstatymo 1 straipsnio nuostata taikoma ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoms, kurios buvo patvirtintos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Tadas Sadauskis Vytautas Jucius Raimondas Šukys Remigijus Žemaitaitis Dainoras Bradauskas Daiva Žebelienė Kęstutis Bilius Martynas Gedvilas Petras Dargis Saulius Bucevičius Robert Puchovič Aidas Gedvilas Tomas Domarkas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MONITORINGO ĮSTATYMO NR. VIII-529 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-52911 straipsnio pakeitimo
įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įvertinus ir susisteminus teisinio reglamentavimo problemas, susijusias su Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimu, kurios įsigaliojo nuo 2026 m. sausio 1 d., t. y. jog nuo 2026 m. sausio 1 d. ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytų į aplinką išmetamų ir (arba) išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) (toliau – teršalų sritys) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus atliekančios ir (ar) ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti imančios laboratorijos turi būti akredituotos kaip atitinkančios standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti.
Pastaraisiais metais dėl padidėjusių energijos išteklių kainų, geopolitinės situacijos ir kitų ekonominių veiksnių, verslo subjektų finansinės galimybės vykdyti investicijas reikšmingai sumažėjo. Tai turėjo įtakos ir laboratorijas eksploatuojantiems ūkio subjektams, kuriems reikalingos papildomos investicijos laboratorijų modernizavimui, patalpų pritaikymui bei tyrimų įrangos įsigijimui. Be to, sutrikusios tiekimo grandinės ir logistikos trikdžiai lėmė tyrimų įrangos ir medžiagų tiekimo vėlavimus bei jų kainų augimą. Dėl šių aplinkybių daliai laboratorijų akreditacijos pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025 procesai užsitęsė ilgiau, nei buvo planuota.
Susiklosčius aukščiau minimai situacijai, nuo 2026 m. sausio 1 d. rinkoje nėra pakankamo skaičiaus laboratorijų, akredituotų pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025 ir galinčių atlikti tam tikrų teršalų sričių, mėginių ėmimą ir tyrimus. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis laboratorijų yra pradėjusios, tačiau dar nebaigusios akreditavimo procedūrų, siūloma patikslinti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatant, kad akreditacijos reikalavimas būtų taikomas ne visiems teršalams ir tyrimų metodams, o tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytiems reikšmingiausiems teršalams ir metodams, kurie yra numatyti ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje.
Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas nuosekliam ir realiomis rinkos galimybėmis pagrįstam laboratorijų akreditavimo procesui, kartu užtikrinant aplinkos monitoringo duomenų patikimumą ir mažinant ūkio subjektams tenkančią administracinę ir finansinę naštą vykdant aplinkos monitoringo reikalavimus.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengėjas ir iniciatorius – Seimo narys Tadas Sadauskis.
projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatyme
įtvirtinta, jog Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytų į aplinką išmetamų ir (arba) išleidžiamų teršalų sritims laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus atliekančios ir (ar) ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti imančios laboratorijos turi būti akredituotos kaip atitinkančios standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti.
Įstatyme įtvirtinta, kad visų teršalų sritims, kurių stebėsena yra ūkio subjektų aplinkos monitoringo programose, būtina laboratorijų akreditacija.
Ūkio subjektai susiduria su situacija, kai laiku neakreditavus aplinkos monitoringo programoje numatytų teršalų sritims laboratorijų ir jų naudojamų metodų, ribojamos galimybės laiku atlikti privalomus aplinkos monitoringo tyrimus ir matavimus, dėl ko gali būti sutrikdomas monitoringo programų vykdymas, didėti administracinė našta bei atsirasti papildomų organizacinių ir finansinių sąnaudų ieškant akredituotų laboratorijų, galinčių atlikti reikiamus tyrimus.
Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra ūkio subjektams išduoda leidimus dėl veiklos vykdymo, o akreditacija yra techninės kompetencijos įrodymas, o ne „leidimas vykdyti veiklą“. Šiuo atveju ISO 17025 akreditacija parodo, jog ūkio subjektas taiko standartizuotą metodą – tas pats metodas turi būti taikomas taip pat visose akredituotose laboratorijose, privalomą neapibrėžties skaičiavimą – be jo rezultatai nėra palyginami, atsekamumą – rezultatas „susietas“ su SI vienetais per kalibravimų grandinę, nuolatinę priežiūrą – ne kartą „pasiekta“, o kasmet tikrinama sistema.
Įvertinus viešai skelbiamas ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas, taip pat savivaldybių ir valstybinio aplinkos monitoringo programas, matyti, kad jose dažniausiai numatomi standartiniai ir plačiai taikomi aplinkos kokybės bei taršos rodikliai, tokie kaip kietųjų dalelių, azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių koncentracija aplinkos ore, biocheminis ir cheminis deguonies suvartojimas, bendras azotas ir fosforas, suspenduotos medžiagos bei naftos produktai nuotekose ir paviršiniuose vandenyse, taip pat nitratai, amonio azotas, chloridai ar sunkieji metalai požeminiame vandenyje ir dirvožemyje. Šie tyrimai yra metodologiškai nusistovėję, dažnai atliekami ir jų atlikimo metodikos yra plačiai taikomos laboratorinėje praktikoje.
Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas sudaro sąlygas turėti galimybę tokių teršalų tyrimus atlikti akredituotu metodu ir aukšto lygio patikimumu, išlaikant rezultatų palyginimo galimybę plačiąja prasme, kartu paliekant galimybę dalį tokių standartinių matavimų ir tyrimų kitiems mažiau reikšmingiems ar rečiau pasitaikantiems teršalams atlikti laboratorijoms, turinčioms leidimą vykdyti šią veiklą, taip sumažinant ūkio subjektų administracinę ir finansinę naštą.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ne visiems ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytų į aplinką išmetamų ir (arba) išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus atliekančios ir (ar) ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti imančios laboratorijos turi būti akredituotos, bet tik tos laboratorijos, kurios atlieka aplinkos ministro įtvirtintų teršalų matavimus ir ima tų teršalų mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Poveikio konkurencijai vertinimas neatliekamas, nes leidimų išdavimo instituto ūkio subjektams neliečia.
Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma.
Siūlomu teisinio reguliavimo pakeitimu siekiama mažinti ūkio subjektų administracinę ir finansinę naštą, susijusią su ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymu. Pagal šiuo metu galiojančią nuostatą visi ūkio subjektų aplinkos monitoringo programose numatyti į aplinką išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų tyrimai, matavimai ir ėminių ėmimas turi būti atliekami tik laboratorijose, akredituotose pagal standartą LST EN ISO/IEC
riboja galimybes pasirinkti laboratorinių paslaugų teikėjus ir didina ūkio subjektų patiriamas sąnaudas.
Įstatymo projektu sudaromos sąlygos platesniam laboratorinių paslaugų teikėjų ratui teikti paslaugas, didinama konkurencija laboratorinių paslaugų rinkoje, mažinamos ūkio subjektų patiriamos išlaidos ir administracinė našta vykdant aplinkos monitoringą, kartu išlaikant reikiamą aplinkos monitoringo duomenų patikimumo ir kokybės užtikrinimo lygį.
situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto priėmimas neturės neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, aplinkos apsaugai nuo neigiamo augalų apsaugos produktų poveikio, nes bus išlaikytas reikšmingiausių taršos sričių tyrimų patikimumas ir užtikrintumas, kurios bus įtvirtintos Aplinkos ministro nustatyta tvarka. Šios prielaidos skatins sąžiningą ūkio subjektų veiklą, nepriklausomai nuo ūkio subjekto finansinės situacijos.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo , Teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti prireikus papildomų teisės aktų, juos turėtų rengti Aplinkos ministerija.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektu įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta.
15R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminių žodžių, kuriuos reikėtų įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis, nėra.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. Teikia Seimo nariai Tadas Sadauskis Vytautas Jucius Raimondas Šukys Remigijus Žemaitaitis Dainoras Bradauskas Daiva Žebelienė Kęstutis Bilius Martynas Gedvilas Petras Dargis Saulius Bucevičius Robert Puchovič Aidas Gedvilas Tomas Domarkas