Projektas
, 156 IR 157
Vilnius
„
27Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.“
„2
. Atlyginimo už paimtą investavimo objektą dydis nustatomas Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymu ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka ir turi atitikti turto vertę, buvusią prieš pat atlygintiną paėmimą arba prieš viešą paskelbimą apie tai, atsižvelgiant, kas pirmiau įvyksta (toliau – vertinimo dieną). Atlyginimas turi būti išmokamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo investavimo objekto atlygintino paėmimo dienos Lietuvos nacionaline valiuta. Į atlyginimo sumą įskaičiuojamos palūkanos, lygios Vyriausybės vertybinių popierių, kurių trukmė iki vienų
metų, aukcionų, įvykusių praėjusį kalendorinį ketvirtį, metinės palūkanų normos aritmetiniam svertiniam vidurkiui per laikotarpį nuo investavimo objekto atlygintino paėmimo iki atlyginimo išmokėjimo dienos (toliau – vėlavimo laikotarpiui).“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Valstybė sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms ir užtikrina efektyvų valstybės lėšų ir valstybinės žemės, skirtų investavimui skatinti, panaudojimą siekiant kuo didesnės ekonominės ir socialinės naudos.“
1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) Žemės įstatymo ir šio įstatymo
nustatytais atvejais valstybinė žemė investuotojui išnuomojama ne aukciono būdu, investuotojas gali būti atleidžiamas nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, taip pat valstybinė žemė investuotojui gali būti parduodama, jeigu kiti įstatymai to nedraudžia, už kainą, nustatytą pagal vidutinę valstybinės žemės sklypo rinkos vertę ir apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;“.2 .
Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 81 punktu: „81
) valstybės valdomų bendrovių arba jų dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, (toliau – dukterinė bendrovė) nuosavybės teise valdoma žemė, šių bendrovių kompetentingam valdymo organui pritarus, investuotojui, įgyvendinančiam stambų projektą, gali būti išnuomojama be konkurso, parduodama ne aukciono būdu arba perleidžiama investuotojui, atitinkančiam šio įstatymo 157 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatytus kriterijus, trišalės sutarties pagrindu, pagal kurią investuotojas įgyja nuosavybės teisę į žemę, nuosavybės teisę perleidžia valstybės valdoma bendrovė arba jos dukterinė bendrovė, o perleidėjai atlygina valstybė ; “.
131 straipsnio pakeitimas1 . Pakeisti 131 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Užsienietis, kuris atvyksta dirbti pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytoje sukurti darbo vietoje, gali pradėti dirbti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu pateikimo dienos. Šis užsienietis turi teisę dirbti.“2 .
Pakeisti 131 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kreipiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba pas užsienietį, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytu pagrindu, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu arba gali kreiptis vienas iš pilnamečių šeimos narių ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Šeimos narys, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas šioje dalyje nustatytu pagrindu, turi teisę dirbti. Jeigu šeimos narys dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad šeimos narys atitinka Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.“
156 straipsnio pakeitimas
156 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10. Savivaldybės skatinamos rengti, keisti ar koreguoti savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti sprendinius, reikalingus stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje
ir (ar) šio įstatymo 157 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatytais atvejais savivaldybės tarybai priėmus sprendimą atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio bei įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, ne anksčiau kaip kitais biudžetiniais metais po stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo gali būti skiriama speciali tikslinė iki 10 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai, kuri suprantama taip, kaip savivaldybės infrastruktūra apibrėžiama Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, plėtoti. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką nustato ekonomikos ir inovacijų ministras. Ši dotacija neskiriama tais atvejais, kai stambus projektas įgyvendinamas laisvosios ekonominės zonos teritorijoje.“
157 straipsnio pakeitimas1 . Pakeisti 157 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 .
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas trejiems metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu trejus metus.
Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui. Šeimos nariui, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui.
Užsieniečiai turi teisę dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“
2. Papildyti 157 straipsnio 6 dalį 4, 5 ir 6 punktais: „4 )
investuotojas, investuojantis Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 250 milijonų eurų ir įgyvendinantis stambų projektą, kuris yra įvertintas ne mažesniu kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu investicijų projekto kvalifikaciniu balu, gali būti prioriteto tvarka visiškai ar iš dalies atleidžiamas nuo valstybinės žemės, išskyrus valstybinę žemę, įtrauktą į laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, teritorijas, nuomos mokesčio savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus arba valstybės valdomų bendrovių arba jų dukterinių bendrovių nuosavybės teise valdoma žemė, šių bendrovių kompetentingam valdymo organui pritarus, išskyrus žemę, įtrauktą į laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, teritorijas, šiam investuotojui gali būti perleidžiama trišalės sutarties pagrindu, pagal kurią investuotojas įgyja nuosavybės teisę į žemę, nuosavybės teisę perleidžia valstybės valdoma bendrovė arba jos dukterinė bendrovė, o perleidėjai atlygina valstybė, atstovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Investuotojas, įgyvendinantis stambų projektą Lietuvos teritorijoje, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miesto savivaldybių teritorijas, gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiamas nuo valstybinės žemės, išskyrus valstybinę žemę, įtrauktą į laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, teritorijas, nuomos mokesčio savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.
Kai atleidžiama nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, savivaldybei yra skiriama speciali tikslinė dotacija šio įstatymo 156 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės valdomoms bendrovėms arba jų dukterinėms bendrovėms turi būti teisingai atlyginama už jų nuosavybės teise valdomą, investuotojo nuosavybėn perleidžiamą žemę pagal turto vertę, nustatytą šios žemės perleidimo sutarties sudarymo metu, taikant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatytą privalomąjį turto arba verslo vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Su valstybės valdoma bendrove arba jos dukterine bendrove atsiskaito Ekonomikos ir inovacijų ministerija
iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o atlyginimo skyrimo tvarką nustato ekonomikos ir inovacijų ministras;5 ) stambiems investuotojams, atitinkantiems šios dalies 4 punkte nustatytus kriterijus ir pasiekusiems stambaus projekto investicijų sutartyje nustatytus sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus ir privačių kapitalo investicijų sumos kriterijus, valstybinės žemės pardavimo, jeigu kiti įstatymai to nedraudžia, kaina nustatoma Žemės įstatymo nustatyta tvarka;6
) laikantis šios dalies 4 punkte nurodytų sąlygų, stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybės valdomų bendrovių arba jų dukterinių bendrovių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, išskyrus žemę, įtrauktą į laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, teritorijas, gali būti perleidžiami investuotojui trišalės sutarties pagrindu, pagal kurią investuotojas įgyja nuosavybės teisę į žemę, nuosavybės teisę perleidžia valstybės valdoma bendrovė arba jos dukterinė bendrovė, o perleidėjai atlygina valstybė, tik po to, kai investuotojas pasiekia stambaus projekto investicijų sutartyje nustatytus sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus ir privačių kapitalo investicijų sumos kriterijus. “
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, ekonomikos ir inovacijų ministras iki 2026 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3
. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 157 straipsnio 6 dalies 4, 5 ir 6 punktų nuostatos dėl investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio arba valstybinės žemės pardavimo kainos nustatymo, taip pat valstybės valdomų bendrovių arba jų dukterinių bendrovių nuosavybės teise valdomos žemės nuosavybės teisės perleidimo taikomos investuotojams, kurie stambaus projekto investicijų sutartį pasirašė 2026 m. lapkričio 1 d. ir vėliau.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 156 IR 157
11
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Teikiami Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 7, 12, 13, 131 , 156 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Investicijų įstatymo), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės įstatymo) projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai)
parengti siekiant gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa):
Įstatymų projektų rengimą paskatino siekis sudaryti palankesnę investicinę aplinką Lietuvoje. 2024 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje apie valstybių taikomas investicijų paskatas, nurodyta, kad šalys, su kuriomis Lietuva konkuruoja dėl investicijų pritraukimo, pavyzdžiui, Vengrija, Latvija, Slovakija [1]
, investuotojams suteikia žemę nuosavybėn ar išnuomoja ją lengvatinėmis sąlygomis. Investicijų projektams, ypač stambiems apdirbamosios gamybos srities investuotojams, žemės nuosavybės įgijimas ar nuoma palankiomis sąlygomis yra itin svarbi sąlyga. Tuo tarpu šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas tokių investicijų skatinimo priemonių nenumato – nėra numatyta galimybė valstybinę žemę stambiam investuotojui nuomoti mažesne nei rinkos kaina, šių kainų skirtumą fiksuojant kaip vieną iš valstybės teikiamos pagalbos stambiems investuotojams formą. Todėl vis agresyvėjant valstybių konkurencijai dėl stambių investicijų, kai kurie investuotojai, rinkdamiesi šalį, kurioje įgyvendinti savo projektus, gali teikti pirmenybę toms šalims, kurios numato palankesnes sąlygas nuomotis ar įsigyti žemę.
Taip pat svarbu paminėti, kad valstybės valdomos bendrovės arba jų dukterinės akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, (toliau – valstybės valdoma bendrovė) taip pat nuosavybės teise gali valdyti žemę, kuri galėtų būti efektyviai panaudojama į ją pritraukiant stambius investuotojus. Pavyzdžiui, į Kauno laisvosios ekonominės zonos ribas patenka AB „Ignitis gamyba“ nuosavybės teise valdomas sklypas netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Šis sklypas turi išskirtines sąlygas duomenų centrų projektų įgyvendinimui. Tačiau, toks sklypas, pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą [2]
, investuotojams galėtų būti išnuomojamas ar parduodamas tik viešo aukciono ar konkurso tvarka. Tačiau, tokia nuomos ar pardavimo tvarka stambiems investuotojams nėra priimtina, nesuteikia jokių garantijų, kad jie šį sklypą galės išsinuomoti, tampa neaiški sklypo kaina ir pan. Todėl, siekiant sudaryti galimybes tokius sklypus paprasčiau suteikti investuotojams, siūloma Investicijų įstatyme, kaip investicijas skatinančią priemonę įtvirtinti atitinkamas nuostatas, leisiančias užtikrinti lankstesnes sąlygas išnuomojant ar parduodant valstybės valdomoms bendrovėms priklausančius žemės sklypus (esant valstybės valdomų bendrovių sutikimui).
Be to, siekiant nustatyti teisinį pagrindą valstybės biudžeto lėšomis valstybės valdomoms bendrovėms atlyginti už investuotojui nuosavybėn perleidžiamą žemę (esant valstybės valdomų bendrovių sutikimui), Investicijų įstatyme įtvirtinama tokios žemės nuosavybės teisės perleidimo investuotojui, trišalės sutarties pagrindu, pagal kurią investuotojas įgyja nuosavybės teisę į žemę, nuosavybės teisę perleidžia valstybės valdoma bendrovė, o perleidėjai atlygina valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, galimybė.
Projektu yra nustatoma, kad perleidžiant valstybės valdomų bendrovių nuosavybės teise valdomus žemės sklypus nuosavybėn stambiems investuotojams, valstybės valdomoms bendrovėms bus atlyginama šių sklypų rinkos vertė iš valstybės lėšų. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, jei tokie sklypai būtų pripažinti reikalingais stambiems projektams, kurie tuo pačiu yra ir valstybei svarbūs projektai, įgyvendinti, būtų galimybė taikyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kurių metu valstybės valdomoms bendrovėms taip pat būtų atlyginta paimamos žemės rinkos vertė.
Todėl projektais siūlomas reguliavimas iš esmės nekeičia teisinės aplinkos, tačiau sudaro galimybę valstybės valdomoms bendrovėms ir stambius projektus įgyvendinantiems investuotojams susitarus, greičiau perleisti valstybės valdomų bendrovių valdomą žemę investuotojams, išvengiant ilgų ir sudėtingų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, tačiau tuo pačiu užtikrinant teisingą praradimų atlyginimą valstybės valdomoms bendrovėms.
Apibendrinant galima teigti, kad Įstatymų projektuose numatytos specialios žemės suteikimo stambiems projektams sąlygos reikšmingai prisidėtų prie investicinės aplinkos gerinimo ir investicijų pritraukimo į Lietuvą. Lietuva įgytų daugiau investicijų skatinimo įrankių, taip didintų savo konkurencingumą stambių investicijų pritraukimo procese
. Didelių gamybos projektų, turinčių didelę pridėtinę vertę, įgyvendinimas mažose valstybėse daro reikšmingą įtaką ekonomikai – prisideda prie biudžeto pajamų per mokesčius, skatina vietos verslus perkant jų prekes ir paslaugas bei kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas .2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai1 ) Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas Esamas teisinis reguliavimas numato, kad
valstybė sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms ir užtikrina efektyvų valstybės lėšų, skirtų investavimui skatinti, panaudojimą siekiant kuo didesnės ekonominės ir socialinės naudos. Investicijų įstatyme taip pat numatyta galimybė investuotojui išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono. Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas nenumato žemės nuomos mokesčio sumažinimo kaip investicijų skatinimo priemonės.
Investicijų įstatymas taip pat numato galimybę savivaldybėms skirti tikslines dotacijas, kai savivaldybė prisideda prie teritorijos, kurioje kuriasi stambus projektas, išankstinio išvystymo.2 ) Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
Galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę investuotojui išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono, o įsigyti valstybinę žemė stambus investuotojas be aukciono gali, kai ši žemė užstatyta investuotojui priklausančiais statiniais. Taip pat pagal galiojantį teisinį reguliavimą, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo gali spręsti tik savivaldybės taryba ir tik labai specifiniais Žemės įstatyme numatytais atvejais.
Galiojantis Žemės įstatymo reguliavimas taip pat nenumato galimybės elektros perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriams, turintiems teisę vykdyti elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklą pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, statant transformatorių pastotes ar skirstyklas (jų statinius)
, nuomotis valstybinę žemę be aukciono. Todėl praktikoje susidaro ydinga situacija, kai naujų transformatorių pastočių ar skirstyklų statinių statybai reikalingas valstybinės žemės plotas operatoriams formaliai gali būti nuomojamas tik aukciono būdu, nors tokių statinių statyba yra būtina elektros pajėgumų didinimui šalyje. Pavyzdžiui, prie esamos elektros pastotės norint statyti papildomus statinius, kuriems reikia naujo žemės ploto, tokio žemės ploto nuomai turėtų būti skelbiamas aukcionas, nors jokia kita vieta tokių statinių statybai nebūtų tinkama.4 .
1 ) Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo projekto Investicijų įstatymo pakeitimu yra siūloma numatyti galimybę
valstybei, sudarant palankias sąlygas privačioms investicijoms, skatinti privačias investicijas ne tik valstybės lėšomis, bet ir valstybine žeme. Išimtis yra daroma tik valstybinei žemei, kuri yra valdoma privačių operatorių, t .y valstybinei žemei, įtrauktai į laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, nes ši valstybinė žemė yra nuomojama komercinėmis sąlygomis.
Investicijų įstatymo pakeitimu taip pat siūloma numatyti galimybę įstatymų numatytais atvejais investuotojams be aukciono ar konkurso nuomoti ne tik valstybinę žemę, bet ir valstybės valdomų bendrovių žemę (taip pat ją perleisti nuosavybėn), jei tokia žemė gali būti efektyviai panaudota naujų stambių investicijų pritraukimui. Toks reguliavimas suteiktų galimybę valstybės valdomų bendrovių nuosavybės teise valdomą žemę paprastesne tvarka išnuomoti ar perleisti nuosavybėn stambiems investuotojams.
Taip pat siūloma sukurti papildomą valstybės pagalbos teikimo formą stambiems investuotojams – sudaryti galimybę atleisti stambius investuotojus nuo valstybinės žemės, išskyrus
valstybinę žemę, įtrauktą į laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, nuomos mokesčio [3] , šią žemę investuotojui parduoti (jei kiti įstatymai to nedraudžia) už mažesnę kainą nei turto vertė arba valstybės valdomų bendrovių nuosavybės teise valdomą žemę perleisti investuotojams trišalės sutarties pagrindu, pagal kurią investuotojas įgyja nuosavybės teisę į žemę, nuosavybės teisę perleidžia valstybės valdoma bendrovė, o perleidėjai atlygina valstybė, atstovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos [4] . Pakeitimais yra nustatomi specialūs atvejai, kada tokia lengvata gali būti taikoma: ·
Kai stambų projektą įgyvendinančio investuotojo privačių kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje vertė siekia ne mažiau kaip 250 milijonų eurų, o įgyvendinamas stambus projektas yra įvertintas ne mažesniu kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu investicijų projekto kvalifikaciniu balu [5]
. Šiuo atveju lengvatinė tvarka būtų taikoma itin dideliems investiciniams projektams, kuriantiems Lietuvai didelę pridėtinę vertę. 250 milijonų eurų investicijų suma buvo pasirinkta siekiant lengvatas taikyti tik išimtiniams projektams (šiuo metu tik vienas stambus projektas viršija šią vertę), taip pat atsižvelgiant į šiuo metu esamų didžiausių stambių projektų investicijų sumų vidurkį. Itin stambūs investicijų projektai turi išimtinius poreikius, kurių nepatenkinusi Lietuva pralaimėtų konkurencinę kovą kitoms valstybėms, kurios gali pasiūlyti lengvatines žemės perleidimo sąlygas. Šiuo atveju būtų siekiama, kad investuotojas nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus būtų atleidžiamas prioriteto tvarka.
Šiais atvejais teisingo praradimų atlyginimo valstybės valdomoms bendrovėms tvarką numatytų ekonomikos ir inovacijų ministras, valstybės valdomoms bendrovėms atlyginant už nuosavybėn perleidžiamos žemės rinkos vertę (su valstybės valdomomis bendrovėmis atsiskaitytų Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų). Tuo tarpu savivaldybių praradimai būtų atlyginami koreguojant esamą mechanizmą – šiuo metu galiojančią tikslinių dotacijų skyrimo savivaldybėms tvarką, kurią tvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministras. Atitinkamai, Investicijų įstatymo 156
straipsnio 9 dalis tikslinama, didinant ir savivaldybėms maksimaliai galimą išmokėti tikslinės dotacijos dydį. Dotacijos dydį siūloma didinti iki 10 proc. (2–3 mln. Eur) stambaus projekto minimalių investicijų vertės (20 mln. Eur, Vilniuje – 30 mln. Eur), nes pagal šiuo metu žinomą stambių projektų praktiką, valstybinėje žemėje įgyvendinamų stambių projektų vidutinis sklypo dydis siekia apie 25 ha (atmetus kraštutinius atvejus, kurie vidurkį iškreipia), o tokio dydžio sklypo nuomos kaina vidutiniškai siekia apie 73 000 Eur/metus. Todėl, jei būtų siekiama stambų projektą atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio stambaus projekto investicijų sutarties galiojimo laikotarpiui (30 metų), bendra maksimali nuomos suma siektų apie 2,19 mln. Eur. Vadinasi, maksimali savivaldybei mokama dotacija galėtų šią sumą padengti
[6] . · Kai investuotojas, įgyvendina stambų projektą, kurio investicijų suma yra mažesnė, tačiau savo investicijų projektui jis renkasi Lietuvos regione esančią lokaciją (išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestus), tuomet aukščiau minėta lengvata dėl atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio investuotojui galėtų būti taikomą savivaldybės tarybos sprendimu pagal tarybos nustatytus kriterijus, atleidžiant investuotoją nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Nuo 2025 m, liepos 1 d. įsigaliojus Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalies pakeitimams, savivaldybių teisė atleisti nuo joms tenkančios valstybinės žemės nuomos buvo susiaurinta, paliekant du konkrečius atvejus, kai toks atleidimas yra galimas. Investicijų įstatymo projekto nuostatomis savivaldybėms būtų suteikiamos papildomos galios atleisti stambius investuotojus, besirenkančius Lietuvos regionus investicijų projektų įgyvendinimui, nuo valstybinės žemės nuomos, taip suteikiant savivaldybėms papildomų svertų skatinti investicijų pritraukimą į jos teritoriją.
Šiais atvejais išimtys yra daromos dėl didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Tokia išimtis pasirinkta dėl to, kad šiuose miestuose mokamas darbo užmokestis yra didžiausias Lietuvoje ir viršija apskrities darbo užmokesčio vidurkius. Kaip yra minima šiame aiškinamajame rašte, skaičiuojama, kad vienas pagal stambaus projekto investicijų sutartį vykdomas projektas vidutiniškai sukuria 272 darbo vietas, kurių vidutinis darbo užmokestis siekia 2 994 Eur arba 1,4 karto daugiau nei šalies apdirbamosios gamybos srities vidurkis. Todėl buvo nuspręsta, siekiant skatinti naujų stambių projektų, kurie kuria gerai apmokamas darbo vietas, kūrimąsi regionuose, papildomas galimybes dėl žemės nuomos kainos mažinimo numatyti ten, kur atlyginimo rodikliai yra mažesni, taip skatinant Lietuvos regionus šiuos projektus pritraukti į savo teritoriją.
Investicijų įstatymo pakeitime taip pat būtų nustatoma papildoma valstybės valdomų bendrovių nuosavybės teise valdomos žemės nuosavybės teisės lengvatinės perleidimo tvarkos stambiems investuotojams sąlygos – toks perleidimas trišalės sutarties pagrindu, pagal kurią investuotojas įgyja nuosavybės teisę į žemę, nuosavybės teisę perleidžia valstybės valdoma bendrovė, o perleidėjai atlygina valstybė, atstovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, būtų galimas tik pasiekus investicijų sutartyje nustatytus kriterijus – privačių kapitalo investicijų sumą ir sukurtų naujų darbo vietų skaičių (iki to laiko žemė turėtų būtų nuomojama). Taip būtų valdoma rizika, jog „neatlygintinai“ žemę įgijęs investuotojas nevykdys investicijų sutartyje numatytų įsipareigojimų.
Valstybinės žemės nuomos ir nuosavybės teisės perleidimo be aukciono tvarkas ir atleidimo nuo nuomos bei pardavimo vertės apskaičiavimo taisykles reglamentuoja Žemės įstatyme numatyti Vyriausybės nutarimai, todėl šie nutarimai būtų papildomi naujomis taisyklėmis dėl stambiems projektams taikomų lengvatų. Tuo tarpu valstybės valdomų bendrovių nuosavybės teise valdomos žemės nuomos, pardavimo (nuosavybės teisės perleidimo) ir kainos nustatymo taisykles reglamentuoja
Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, todėl nutarimas būtų papildomos naujomis taisyklėmis dėl stambiems projektams taikomų lengvatų.2 ) Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo projekto
Atsižvelgiant į planuojamus Investicijų įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma galimybė valstybinę žemę investuotojams nuomoti atleidžiant nuo nuomos mokesčio, Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje numatomoms bendrosioms valstybinės žemės, nuomojamos be aukciono, nuomos mokesčio taisyklėms būtų numatoma speciali išimtis, pateikiant nuorodą į Investicijų įstatymą.
Taip pat Žemės įstatyme yra numatoma galimybė elektros tinklų operatoriams (perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriams), turintiems teisę vykdyti elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklą pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, transformatorių pastočių ar skirstyklų statinių statybai ir eksploatavimui , nuomotis valstybinę žemę be aukciono [7]
. Šiuo atveju, žemės sklypai būtų išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas šiems objektams statyti ir eksploatuoti Žemės įstatyme taip pat siūloma numatyti nuostatas, kurios leistų Žemės įstatymo nustatyta tvarka perleidžiant valstybinės žemės sklypus stambiems investuotojams nuosavybėn, atitinkantiems
157 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytus kriterijus ir tos pačios dalies 5 punkte nustatytą sąlygą (pasiekusiems stambaus projekto investicijų sutartyje nustatytus sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus ir privačių kapitalo investicijų sumos kriterijus), žemės sklypo vertę apskaičiuoti pagal žemės verčių žemėlapius (
tokia išimtinė tvarka šiuo metu galioja ir parduodamų be aukciono naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų, taip pat įsiterpusių plotų vertės nustatymui [8] ).3 ) Laukiami teigiami siūlomų naujų teisinio reguliavimo nuostatų rezultatai Siūlomi pakeitimai skatintų dideles investicijas. Skaičiuojama, kad vienas pagal stambaus projekto investicijų sutartį vykdomas projektas vidutiniškai sukurs 272 darbo vietas, kurių vidutinis darbo užmokestis sieks 2 994 Eur arba 1,4 karto daugiau nei šalies apdirbamosios gamybos srities vidurkis. Vidutinė projekto investicija į ilgalaikį turtą siekia daugiau nei 88 mln. Eur. Stambūs projektai reikšmingai prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto augimo.
Viena pilnai įgyvendinto stambaus projekto darbo vieta sukurs 2,49 karto daugiau pridėtinės vertės nei šalies apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkis. Vieno stambaus projekto indėlis į šalyje sukurtos pridėtinės vertės augimą vidutiniškai sieks papildomus 18,9 mln. Eur per metus. Stambių projektų atnešamos naudos reikšmingai viršytų negautas biudžeto pajamas, susijusias su žemės sklypo nuoma ar pardavimu. Per pirmus 10 veiklos metų vidutinis stambus projektas atneš 27 mln. Eur vien iš darbo santykių mokesčių (darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų bei gyventojų pajamų mokesčių). Vidutinis stambiam projektui išnuomoto arba subnuomoto valstybei priklausančios žemės sklypo dydis 2025 m.
duomenimis siekė 49,9 ha, vidutinė VĮ Registrų centro skelbiama sklypo vertė – 2,01 mln. Eur, arba 13 kartų mažiau nei biudžeto pajamos iš darbo santykių mokesčių. Negautos pajamos iš žemės sklypo nuomos būtų dar mažesnės – 0,68 mln. Eur per 10 metų.5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Įstatymų pakeitimo pasekmių nenustatyta. Siūlomi Įstatymų pakeitimai pagerintų investicinę aplinką Lietuvoje ir padėtų pritraukti naujas vietos ir užsienio investicijas.6
. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų pakeitimai pagerins verslo sąlygas, kadangi sudarys palankesnes sąlygas suteikti investuotojams žemę, reikalingą stambiems investiciniams projektams įgyvendinti. Taip pat Įstatymų pakeitimai įtvirtins investicijų skatinimo priemones, kurios užtikrins investuotojams palankesnes sąlygas kurtis Lietuvoje.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9
. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.11
. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, turės būti keičiami: · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 665 „ Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“; ·
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 313 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 15-4, 15-5, 15-6 straipsnių ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16-2 ir 16-3 dalių nuostatų įgyvendinimo“; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“; ·
Regioninės valstybės pagalbos teikimo investuotojams, įgyvendinantiems stambius projektus, schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-292 „Dėl Regioninės valstybės pagalbos teikimo investuotojams, įgyvendinantiems stambius projektus, schemos patvirtinimo“; ·
Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarkos aprašas savivaldybių viešajai infrastruktūrai plėtoti, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijos ministro 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 4-1132 „Dėl Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarkos aprašo savivaldybių viešajai infrastruktūrai plėtoti patvirtinimo“.
Teisės aktų pakeitimus parengs Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomos įstatymų nuostatos bus įgyvendinamos iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdomos Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos lėšų.14 .
Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistų vertinimai ir išvados.15
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „investicijų skatinimas“, „stambus projektas“.16 .
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1]
Pavyzdžiui, Slovakijoje valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas investuotojui gali būti perduodamas arba išnuomojamas už mažesnę nei rinkos kainą, nustatytą turto vertinimu (Slovakijos Respublikos įstatymo Nr. 57/2018 dėl regioninės investicinės pagalbos ir kai kurių įstatymų pakeitimo 13 straipsnis (§ 13). Prieiga per internetą: https://www.slov-lex.sk/ezbierky/pravne-predpisy/SK/ZZ/2018/57/20240306 ). [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 665 „ Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“. [3]
Stambų projektą įgyvendinantis investuotojas nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio galėtų būti atleidžiamas stambaus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis negu 10 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos, ir stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos terminas (Investicijų įstatymo 156 str. 5 d. 5 p.). Stambaus projekto tęstinumo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 20 metų laikotarpis nuo stambaus projekto įgyvendinimo termino pabaigos, per kurį toliau vykdomi stambaus projekto investicijų sutartyje numatyti įsipareigojimai (Investicijų įstatymo 2 str. 24 d.). [4]
Tiek valstybinės žemės nuomos mokesčio, nuo kurio mokėjimo atleidžiamas stambų projektą įgyvendinantis investuotojas, suma, tiek skirtumas tarp valstybinės žemės pardavimo kainos, nustatytos atliekant individualų turto vertinimą valstybinės žemės pardavimo metu, ir valstybinės žemės sklypo rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, tiek valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo perleidžiamo investuotojui turto vertė, nustatytą šios žemės perleidimo sutarties sudarymo metu, taikant Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatytą privalomąjį turto arba verslo vertinimą, būtų laikoma valstybės pagalba ir būtų „išskaičiuojama“ iš bendros (investuotojui galinčios tekti) valstybės pagalbos sumos, t. y. investuotojas galėtų pretenduoti į atitinkamai mažesnę, pavyzdžiui, pelno mokesčio lengvatos sumą ar kt.
[5] Bus pakeistas Paraiškų dėl stambių projektų investicijų sutarčių sudarymo teikimo ir planuojamų investicijų projektų vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 313 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 154 , 155 , 156 straipsnių ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 ir 163 dalių nuostatų įgyvendinimo“, jame numatant dvi kvalifikacinio balo ribas – vieną būtiną stambaus projekto statuso gavimui, kitą (aukštesnę) siūlomuose Investicijų įstatymo 157 str. 7 d. 4 ir 5 p. įvardytų sąlygų taikymui. [6]
Priėmus įstatymų projektus, vienkartinės dotacijos apskaičiavimo ir skyrimo tvarka būtų numatyta (detalizuota), keičiant Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarkos aprašą savivaldybių viešajai infrastruktūrai plėtoti, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijos ministro 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 4-1132 „Dėl Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarkos aprašo savivaldybių viešajai infrastruktūrai plėtoti patvirtinimo“.
Dotacijos dydis negalėtų viršyti per atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio terminą (maksimaliai, per projekto įgyvendinimo terminą – 30 metų) susidarančios sumos, apskaičiuotos pagal nuomos sutarties sudarymo metu nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį. Taip pat, preliminariai numatoma, kad dotacijos dydžiai būtų atitinkami, kai: · investuojama ne mažiau kaip 250 milijonų eurų. Atleidimas nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio – prioriteto tvarka. Dotacija – iki 100 % mokesčio, nuo kurio atleidžiama, vertės; · investuojama iki 250 milijonų eurų. Dotacija – 10 % mokesčio, nuo kurio atleidžiama, vertės. [7]
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas įtvirtina perdavimo sistemos operatoriaus pareigą užtikrinti perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikį pralaidumą pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti. Perdavimo sistemos operatorius, vykdydamas savo veiklą, įgyvendina valstybės energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiuos uždavinius įgyvendinančias nacionalinių plėtros programų priemones, taip pat užtikrina energetikos sistemos plėtrą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 1 dalis numato, kad elektros energetikos objektai ir įrenginiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, statomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Perdavimo sistemos operatoriaus valdomos pastotės/skirstyklos susideda iš pastatų ir inžinerinių statinių. Dalis statinių yra priskirtini ypatingųjų statinių kategorijai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 18 straipsnis 1 dalyje numatyta, kad žemė energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka, t. y. parduodama ar išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka, laikantis įstatymų nustatytų žemės pardavimo ar nuomos aukciono būdu reikalavimų, o įstatymų nustatytais atvejais – be aukciono.
Siūlomu pakeitimu siekiama suteikti teisę, be kita ko, perdavimo sistemos operatoriui be aukciono nuomotis valstybinės žemės sklypus, reikalingus skirstykloms/pastotėms (jų statiniams) statyti ar plėsti, ypač tais atvejais, kai šie sklypai ribojasi su esamais elektros perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybės/nuomos teise valdomais žemės sklypais jau užstatytais skirstyklos/pastotės statiniais. Tokiu atveju perdavimo sistemos operatorius, esant poreikiui plėsti skirstyklą, turėtų pirmumo teisę išsinuomoti šalia esamos skirstyklos suformuotą valstybinės žemės sklypą ir išvengti papildomų rizikų dėl trečiųjų asmenų.
Tam tikrais atvejais, galimas sprendimas yra pastočių/skirstyklų plėtra taikant žemės servitutus, tačiau praktikoje tai kelia daug rizikų (galima žemės sklypo nuoma ar pardavimas tretiesiems asmenims, sklypo pertvarkymas, naudojimo būdo keitimas, infrastruktūros apsauga reikalauja visiškos pastotės/skirstyklos teritorijos kontrolės, o naudojimasis servituto suteikiamomis teisėmis turi kuo mažiau varžyti tarnaujančiojo daikto savininko teises, atsiradus poreikiui rekonstruoti pastotę/skirstyklą servitutas gali būti nepakankamas). Pažymėtina, kad skirstyklos/pastotės teritorija yra visiškai kontroliuojama operatoriaus – aptverta, stebima, saugoma, patekimas į teritoriją leidžiamas tik įgaliotiems asmenims. Todėl kitiems asmenims naudotis šia teritorija nėra jokios galimybės.
Perdavimo sistemos operatoriaus valdomos 330 kV skirstyklos/pastotės yra priskiriamos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčiai infrastruktūrai. Tokios infrastruktūros plėtra valstybinėje žemėje atitinka visuomenės poreikį ir turėtų būti kuo sklandesnė. [8] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“