Projekt as LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-1835 4, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 17, 37, 38,41 1 , 42, 421 , 43, 45,45 1 , 452 , 46, 471 , 49, 50, 51, 52, 53, 531 , 54, 56, 57, 58, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 70, 701
2026 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 4 .
Bendrovės įstatuose nurodomas šaltinis, kuriame skelbiami bendrovės vieši pranešimai, turi būti Lietuvos Respublikos dienraštis arba Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo leidžiamas elektroninis leidinys viešiems pranešimams skelbti. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad bendrovės vieši pranešimai skelbiami dviejuose šaltiniuose, t. y. ir įstatuose nurodytame dienraštyje, ir Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti. “2 .
Pakeisti 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Steigiamos bendrovės įstatai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui per 6 mėnesius nuo dienos, kurią juos pasirašė visi steigėjai. “
Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Bendrovės steigimo sutartis pateikiama juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui kartu su kitais įstatymų nustatytais bendrovei įregistruoti reikalingais dokumentais. Steigimo sutartį pakeitus iki bendrovės įregistravimo, juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui kartu su steigimo sutartimi pateikiami ir pakeitimai. “
Pakeisti 8 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta turto vertinimo ataskaita kartu su kitais bendrovei įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais turi būti pateikta juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. “
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Steigimo ataskaita pateikiama juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui kartu su kitais akcinei bendrovei įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais. “
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje.2
. Bendrovė įregistruojama po to, kai yra įvertinti nepiniginiai įnašai, kuriais iš dalies apmokamos akcijos, sudaryta steigimo sutartis ar steigimo aktas, pasirašyti steigiamos bendrovės įstatai, įmokėti visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas, įvyko steigiamasis susirinkimas (išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį), kuriame išrinktas pagal bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas bendrovės organas, patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita, taip pat išrinkta valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad ji sudaroma), išrinktas bendrovės vadovas ir įvykdytos kituose įstatymuose ir steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytos prievolės, taip pat juridinių asmenų registro duomenų
tvarkytojui pateikti įstatymų nustatyti dokumentai.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodoma:1 ) duomenys apie stebėtojų tarybos narius, nurodant stebėtojų tarybos pirmininką, jų išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos datos;2 ) duomenys apie valdybos pirmininką, taip pat valdybos narių ir bendrovės vadovo išrinkimo bei įgaliojimų pabaigos datos;3
) kiekybinio atstovavimo taisyklė, jeigu bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas, bei duomenys apie asmenis, kurie pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę turi teisę kartu veikti bendrovės vardu, jų teisių ribos, įgaliojimų terminas, jeigu jis yra nustatytas;4 ) duomenys apie bendrovės akcininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 21 dalyje, visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo datos (steigiant bendrovę visų akcijų įgijimo data laikoma bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje data), kai bendrovės akcininkas yra vienas asmuo;5 ) bendrovės veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;6
) duomenys apie likvidatorių, jo paskyrimo ir įgaliojimų pabaigos datos, likvidatoriaus įgaliojimai, išskyrus numatytus įstatymuose ir bendrovės įstatuose;7 ) bendrovės interneto svetainės adresas, jeigu bendrovė ją turi.2
. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodyti duomenys apie fizinius asmenis yra fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas, o duomenys apie juridinius asmenis – juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė. Apie užsienio valstybės fizinius asmenis papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas, o apie užsienio valstybės juridinius asmenis papildomai nurodoma valstybės, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, pavadinimas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data.3
. Kai keičiami juridinių asmenų registro informacinės sistemos duomenys ar bendrovės įstatai arba turi būti teikiami kiti įstatymų numatyti dokumentai, bendrovės vadovas per įstatymų nustatytus terminus turi pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui bendrovės organo sprendimą patvirtinantį dokumentą, jeigu toks sprendimas būtinas pagal įstatymus, ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.4
. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininką, visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo datas, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, teikia Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų tvarkytojui šio Įstatymo 411 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teikiant Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų tvarkytojui šiuos duomenis, kartu Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka pateikiamas prašymas šiuos duomenis įregistruoti juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų tvarkytojas šiuos duomenis perduoda juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui per vieną darbo dieną nuo duomenų ir dokumentų pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų tvarkytojui dienos.
5. Bendrovė, turėdama santykių su trečiaisiais asmenimis, gali remtis juridinių asmenų registro informacinės sistemos duomenimis, informacija ir dokumentais tiktai po to, kai jie buvo viešai paskelbti juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys žinojo apie juos. Tačiau vykdant sandorius, sudarytus anksčiau nei šešioliktą dieną po viešo paskelbimo, remtis juridinių asmenų registro informacinės sistemos duomenimis, informacija ir dokumentais bendrovė negali, jeigu tretieji asmenys įrodo, kad apie juos negalėjo žinoti.6
. Tretieji asmenys gali remtis bendrovės duomenimis, informacija ir dokumentais, dėl kurių sprendimai yra priimti, bet kurių pateikimo juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ar įrašymo (įregistravimo) juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje formalumai dar nėra baigti. Tačiau pakeistais bendrovės įstatais tretieji asmenys gali remtis tik nuo jų įrašymo juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje.
7. Po to, kai juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas paskelbia duomenis apie asmenis, turinčius teisę veikti bendrovės vardu, bendrovė, turėdama santykių su trečiaisiais asmenimis, negali remtis asmenų, turinčių teisę veikti bendrovės vardu, išrinkimo procedūrų pažeidimu, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys apie tai žinojo.8
. Jeigu juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo paskelbti bendrovės duomenys ir informacija, taip pat bendrovės dokumentai ar nuorodos į dokumentus neatitinka juridinių asmenų registro informacinei sistemai pateiktų dokumentų, bendrovė, turėdama santykių su trečiaisiais asmenimis, negali remtis paskelbtu tekstu, tačiau tretieji asmenys gali remtis paskelbtu tekstu, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys yra susipažinę su juridinių asmenų registro informacinei sistemai pateiktais dokumentais.9
. Bendrovė juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui gali savanoriškai teikti bendrovės įstatų ir kitų įstatymų numatytų dokumentų, taip pat juridinių asmenų registro informacinės sistemos duomenų vertimus į vieną ar kelias oficialias Europos Sąjungos valstybių narių kalbas. Pateikti vertimai turi būti viešai skelbiami juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka. Jeigu juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateikti bendrovės duomenys ir dokumentai neatitinka jų vertimų, turėdama santykių su trečiaisiais asmenimis, bendrovė negali remtis šiais vertimais, tačiau tretieji asmenys gali jais remtis, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tretieji asmenys yra susipažinę su juridinių asmenų registro informacinei sistemai pateiktais bendrovės duomenimis ir dokumentais, kurių vertimais jie remiasi.
“
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Turto vertinimo ataskaita arba šio Įstatymo 451 straipsnio 5 dalyje nurodyta pažyma ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta akcinei bendrovei ir juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. “
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Jei visos bendrovės akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija, išskyrus Įstatymo 42 straipsnio 2¹ dalyje nurodytas daugiabalses akcijas,
visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Jeigu akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra skirtingos nominalios vertės, tai viena mažiausios nominalios vertės akcija, išskyrus daugiabalsę akciją, jos savininkui suteikia vieną balsą, o kitų akcijų suteikiamų balsų skaičius yra lygus jų nominaliai vertei, padalytai iš mažiausios nominalios akcijos vertės.
Viena bendrovės daugiabalsė akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia bendrovės įstatuose šiai klasei nustatytą balsų skaičių. Viena daugiabalsė akcija gali suteikti ne daugiau kaip dešimt balsų.“
1. Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 .
Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas ir pateikia dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar
stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. “
2. Pakeisti 37 straipsnio 12 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12 ) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui;“.
3. Pakeisti 37 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14
. Kai visas akcinės bendrovės akcijas įgyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, asmuo įgyja dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, akcinės bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“
Pakeisti 38 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas. Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įgytos savos akcijos. Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų. Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įrašymo juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje dienos pabaigoje. Pakeisti bendrovės įstatai, pasirašyti valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovo), turi būti pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kartu su įstatymų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis akcijų anuliavimą, jeigu akcijos anuliuojamos.“
1. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų tvarkytojui teikiami šie duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus:1 ) duomenys apie akcininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 21 dalyje;2 ) akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų, akcijos nominali vertė;3
) akcijų įgijimas, nurodant įgijimo būdą (įsteigus uždarąją akcinę bendrovę, padidinus jos įstatinį kapitalą ar įgijus iš kito asmens) ir įgijimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų;4 ) akcijų perleidimas, nurodant perleidimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų;5 ) akcijų anuliavimas, nurodant anuliavimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų;6 ) akcijų klasės konvertavimas, nurodant konvertavimo datą;7 ) akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, nurodant akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo datą.2
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų tvarkytojui pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje , duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo akto ar steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje . Pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų
tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos.
3. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų tvarkytojui atsakingas bendrovės vadovas.
4. Ginčus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų ir jų pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų tvarkytojui sprendžia teismas.
5. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiama informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:1
) teikiama uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys apie juos, kartą per kalendorinius metus;2 ) perduodama informacinėms sistemoms;3 ) teikiama valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis ;4 ) teikiama žurnalistams Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis.
6. Atlyginimo už informacijos teikimą dydis neturi viršyti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža.“
1. Papildyti 42 straipsnį 21 dalimi: „21
. Bendrovė, išskyrus akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, gali išleisti naujas akcijas arba , vadovaujantis visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintu akcijų konvertavimo tvarkos aprašu, bendrovės išleistas paprastąsias akcijas konvertuoti į akcijas, suteikiančias daugiau negu vieną balsą (toliau – daugiabalsės akcijos), keisti daugiabalsių akcijų, taip pat jų suteikiamų balsų skaičių
, jeigu kvalifikuota balsų dauguma šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai. Vienodas teises suteikiančios bendrovės daugiabalsės akcijos sudaro atskirą paprastųjų akcijų klasę. Daugiabalses akcijas perleidus, šios akcijos laikomos paprastosiomis akcijomis , kurios suteikia šio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą balsų skaičių ir nelaikomos daugiabalsėmis . Bendrovės įstatuose taip pat gali būti nustatomos papildomos daugiabalsių akcijų neturinčių akcininkų interesus užtikrinančios priemonės. Daugiabalses akcijas paveldėjus, šių akcijų suteikiamos teisės nesikeičia.“
2. Pakeisti 42 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 .
Bendrovės privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuotos į paprastąsias akcijas arba kitos klasės privilegijuotąsias akcijas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, jeigu kvalifikuota balsų dauguma šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai. Bendrovės privilegijuotosios akcijos konvertuojamos vadovaujantis visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintu akcijų konvertavimo tvarkos aprašu. Kai konvertuojamos ne visos visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą konvertuoti privilegijuotąsias akcijas į kitos klasės akcijas, sprendime numatytos akcijos ir šiame visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime buvo numatyta tokia galimybė, bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose turi atitinkamai pakeisti akcijų skaičių pagal klases ir (ar) nominalią vertę ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Konvertuodama privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu į paprastąsias, taip pat į kitos klasės privilegijuotąsias akcijas su nekaupiamuoju dividendu, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų pabaigos. “
421 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 421 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12
. Išpirkusi išperkamąsias akcijas, bendrovė turi sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama išpirktas akcijas. Bendrovei to nepadarius, įstatinis kapitalas sumažinamas anuliuojant akcijas teismo sprendimu. Teisę kreiptis į teismą turi bendrovės vadovas, valdyba, akcininkas ir kreditorius. Teismui priėmus sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) privalo bendrovės įstatuose atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ir atitinkamai anuliuoti bendrovės išpirktas akcijas. Pakeisti bendrovės įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
2. Pakeisti 421
straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
13. Apie išperkamųjų akcijų išpirkimą bendrovės vadovas turi pranešti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui per 10 dienų nuo išperkamųjų akcijų išpirkimo dienos. Pranešime turi būti nurodyta išpirktų išperkamųjų akcijų klasė, skaičius, jų nominali vertė. “
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Bendrovė, jeigu tai yra nustatyta jos įstatuose, gali išleisti darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją. Ši emisija negali būti išleidžiama tol, kol nepasibaigęs akcijų, pasirašytų bendrovės steigimo metu, apmokėjimo terminas. Darbuotojų akcijų statusą turinčioms
akcijoms taikomus perleidimo apribojimus patvirtinantis dokumentas pateikiamas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui per 10 dienų nuo sprendimo padidinti įstatinį kapitalą išleidžiant darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją priėmimo dienos. “
Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitai taikomi reikalavimai, nustatyti šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje. Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta bendrovei iki akcijų pasirašymo. Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui kartu su kitais dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistiems bendrovės įstatams įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais. “
451 straipsnio pakeitimas Pakeisti 451 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 4 dalyse
nurodyta turto vertinimo ataskaita kartu su kitais dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistiems bendrovės įstatams įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais turi būti pateikta juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta pažyma turi būti pateikta juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos. “
452 straipsnio pakeitimas Pakeisti 452 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta valdymo organo ataskaita kartu su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl finansinės pagalbos sandorio sudarymo per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti pateikta juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“18
straipsnis.
Pakeisti 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Iki bendrovės įsteigimo arba dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistų įstatų įrašymo juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje akcijas pasirašęs asmuo neturi teisės perleisti akcijų kitiems asmenims.“
471 straipsnio pakeitimas Pakeisti 471 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12
. Akcijų suteikimo taisyklės skelbiamos bendrovės interneto svetainėje arba sudaroma galimybė bendrovės akcininkams, darbuotojams ir (ar) organų nariams ir, jeigu taip nustatyta šiose taisyklėse, kitiems asmenims su jomis susipažinti bendrovės buveinėje. Kai Akcijų suteikimo taisyklėse nustatomos disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygos (suvaržymai), šių sąlygų (suvaržymų) faktą patvirtinantis dokumentas pateikiamas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui per 10 darbo dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl Akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo dienos.“
1. Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, dokumentas, patvirtinantis sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, taip pat dokumentas, kuriame nurodyta akcijų, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, klasė, skaičius, nominali vertė ir suteikiamos teisės, juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateikiamas per 10 dienų nuo visuotinio akcininko sprendime nurodyto termino, per kurį, pasibaigus konvertuojamųjų obligacijų išpirkimo terminui, konvertuojamųjų obligacijų savininkai gali kreiptis dėl obligacijų konvertavimo į akcijas, pabaigos.“2
. Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Tuo atveju, kai sprendimą padidinti įstatinį kapitalą pirmą kartą nuo tokios teisės suteikimo priima valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas), juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui kartu su šio straipsnio 5 dalyje nurodytu dokumentu turi būti pateiktas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas suteikti teisę valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą.“
3. Pakeisti 49 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Kai per akcijoms pasirašyti skirtą laiką pasirašytos ne visos akcijos, įstatinis kapitalas gali būti didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma, jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo), priėmusių sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, sprendime buvo numatyta tokia galimybė. Remdamasi šiuo sprendimu, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose turi atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią jų vertę ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“
4. Pakeisti 49 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įrašius pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje. Visuotinio akcininkų susirinkimo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus sprendimą dėl konvertuojamųjų obligacijų išleidimo, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui per 6 mėnesius nuo sprendimo padidinti įstatinį kapitalą priėmimo dienos. Pažeidus šį terminą, įnašai už pasirašytas akcijas jas pasirašiusio asmens raštišku pareikalavimu turi būti nedelsiant grąžinti be jokių atskaitymų.“
5. Pakeisti 49 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistus įstatus įrašius juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje, uždarosios akcinės bendrovės vadovas įstatuose nustatyta tvarka turi pranešti akcininkams apie naujų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų atsiėmimo tvarką. Akcijas iki jų atsiėmimo saugo bendrovė. Jei akcijos nematerialios, naujos akcijos fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.“
1. Pakeisti 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Išleidusios konvertuojamąsias obligacijas bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas, konvertuojamųjų obligacijų išleidimo sprendime nurodytos klasės ir nominalios vertės akcijas, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, jei jų savininkas per sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytą terminą raštu pareiškė norą keisti šias obligacijas į akcijas. Akcijos už konvertuojamąsias obligacijas suteikiamos pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytam terminui. Bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas), pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytam terminui ir jų savininkams raštu pareiškus norą keisti šias obligacijas į akcijas, turi bendrovės įstatuose atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Šiuo atveju apmokėjimas už konvertuojamąsias obligacijas laikomas apmokėjimu už akcijas, į kurias pakeistos šios obligacijos.“
2. Pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais pakeisti bendrovės įstatai įrašomi juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje po to, kai yra pasirašytos akcijos ir įmokėti pradiniai įnašai.“
Pakeisti 51 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Sprendimą padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų visuotinis akcininkų susirinkimas arba, kai tokia teisė suteikta, valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) priima vadovaudamiesi bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu. Jei sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, gali būti vadovaujamasi metinių finansinių ataskaitų rinkiniu. Jei sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, tokį sprendimą priimančiam bendrovės organui turi būti pateiktas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki sprendimo padidinti įstatinį kapitalą priėmimo dienos. Siekiant įregistruoti pakeistus įstatus, juridinių asmenų registro
duomenų tvarkytojui pateikiamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys ir teisės aktų nustatyti dokumentai, reikalingi pakeistiems įstatams įregistruoti. “
1. Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų,
priimamas vadovaujantis bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu. Jei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą priimamas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, gali būti vadovaujamasi metinių finansinių ataskaitų rinkiniu. Jei sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą priimamas praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, visuotiniam akcininkų susirinkimui turi būti pateiktas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki visuotinio akcininkų susirinkimo
. Sprendimas priimamas tik tuo atveju, kai bendrovės finansinių ataskaitų rinkinyje nėra nurodytų nepaskirstytųjų nuostolių ir ilgalaikių įsipareigojimų. Reikalavimas dėl ilgalaikių įsipareigojimų netaikomas, kai dėl to yra rašytinis visų kreditorių, kuriems bendrovė turi ilgalaikių įsipareigojimų, sutikimas.
Siekiant įregistruoti pakeistus įstatus, juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateikiamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys ir teisės aktų nustatyti dokumentai, reikalingi pakeistiems įstatams įregistruoti. “
2. Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Sumažinus įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, su akcininkais atsiskaitoma tik pinigais. Pinigai akcininkams gali būti išmokami ne anksčiau, negu pakeisti bendrovės įstatai įrašomi juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje, ir turi būti išmokėti per vieną mėnesį nuo pakeistų bendrovės įstatų įrašymo dienos. Išmokas turi teisę gauti asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ir turi šią teisę ar kitokiu teisėtu pagrindu turi tokią teisę, o išmokų dydžiai turi būti proporcingi jų turėtų akcijų nominalių verčių sumai. Per šioje dalyje nustatyto vieno mėnesio terminą išmokų negavę asmenys turi teisę jiems priklausančias lėšas išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditoriai. Akcininkui išmokėtą išmoką bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad išmoka yra paskirta ir (arba) išmokėta neteisėtai.“
3. Pakeisti 52 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Bendrovė, mažindama įstatinį kapitalą, pirmiausia turi anuliuoti tas jos išleistas akcijas, kurias yra įgijusi pati bendrovė ar jos dukterinės bendrovės. Likusių akcijų nominali vertė ar akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įrašymo juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje dienos pabaigoje, nominaliai vertei. Pakeistus bendrovės įstatus įrašius juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje, akcinė bendrovė per vieną darbo dieną privalo Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui pateikti jo nustatytus dokumentus įrašams vertybinių popierių sąskaitose pakeisti.“4
. Pakeisti 52 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“
5. Pakeisti 52 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11 . Įstatinis kapitalas laikomas sumažintu tik pakeistus įstatus įrašius juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį.“24
straipsnis.
1. Pakeisti 53 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo gali reikalauti kreditorius, kurio teisės atsirado ir nepasibaigė iki juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo paskelbimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo ar teismo sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dienos. Bendrovės kreditorius savo reikalavimus gali pateikti bendrovei ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo paskelbimo apie sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dienos.“
2. Pakeisti 53 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „6
. Dėl įstatinio kapitalo sumažinimo pakeisti bendrovės įstatai pateikiami juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui po to, kai buvo įvykdyti visi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti veiksmai, bet ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams nuo juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo paskelbimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo ar teismo sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dienos ir ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį. Pakeisti dėl įstatinio kapitalo sumažinimo bendrovės įstatai gali būti pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui nesilaikant šioje dalyje nustatyto 2 mėnesių termino, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:“.3
. Pakeisti 53 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Jei teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo, dėl įstatinio kapitalo sumažinimo pakeisti įstatai negali būti pateikiami juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.“
531 straipsnio pakeitimas Pakeisti 531 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, laikomi pakeistais tik įrašius pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje.“
Pakeisti 54 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13
. Teismui priėmus sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) privalo bendrovės įstatuose atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ir atitinkamai anuliuoti bendrovės savas akcijas. Pakeisti bendrovės įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.“
Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“
1 .
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų ir terminą, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“2 .
Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų ir terminą, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui įteikiamas pasirašytinai ar išsiunčiamas registruotu laišku. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje ar pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“3 .
Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Visuotinio akcininkų susirinkimo arba, kai teisė spręsti dėl įstatinio kapitalo didinimo suteikta valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui), valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) nustatytas terminas, per kurį akcininkas, pasinaudodamas pirmumo teise, gali įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, negali būti trumpesnis kaip 14 dienų nuo juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo viešo paskelbimo dienos ar nuo pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkui dienos.“4 .
Pakeisti 57 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Sprendimas dėl pirmumo teisės atšaukimo per 10 dienų turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“
1
. Pakeisti 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.“2
. Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Jeigu šio Įstatymo 601 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka bendrovė priima sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys per 30 dienų nuo bendrovės organo sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“
1 . Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Sprendimas dėl reorganizavimo gali būti priimtas ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo dienos, kai juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas ar bendrovės interneto svetainės, kurioje skelbiamos reorganizavimo sąlygos, nuorodą, suteikiančią prieigą prie šių reorganizavimo sąlygų ir paskelbimo bendrovės interneto svetainėje datos, kaip nustatyta šio Įstatymo 63 straipsnio 9 ar 10 dalyje.“2 .
Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Dokumentas, patvirtinantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendrovę, ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“
1 . Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Reorganizavimo sąlygos turi būti įvertintos auditoriaus ar audito įmonės, su kuria sutartį sudaro kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė. Jeigu norima sudaryti sutartį su bendru auditoriumi ar audito įmone, tokiam auditoriui ar audito įmonei turi pritarti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas .“2 .
Pakeisti 63 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Reorganizavimo sąlygos juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui turi būti pateiktos ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų sudarymą bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje dieną. Kartu su reorganizavimo sąlygomis juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui turi būti pateikta reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita, jeigu ji rengiama.“3
. Pakeisti 63 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas.“4 . Pakeisti 63 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Šio straipsnio 9 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, jeigu bendrovė ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje dieną juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui kartu su šio straipsnio 8 dalyje nurodytais dokumentais pateikia bendrovės interneto svetainės, kurioje skelbiamos reorganizavimo sąlygos, nuorodą, suteikiančią prieigą prie šių reorganizavimo sąlygų ir jų paskelbimo bendrovės interneto svetainėje datos. Tokiu atveju juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas paskelbia bendrovės pateiktą interneto svetainės nuorodą.“5 .
Pakeisti 63 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12
. Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas informaciją apie gautas reorganizavimo sąlygas ar bendrovės pateiktą interneto svetainės nuorodą skelbia iki reorganizavimo pabaigos. Su šia informacija ar nuoroda kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti neatlygintinai.“
Pakeisti 64 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime akcinės bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma − vadovas) privalo parengti išsamią rašytinę ataskaitą. Ataskaitoje turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, paaiškintos reorganizavimo sąlygos, veiklos tęstinumas ir nurodyti reorganizavimo terminai, teisiniai bei ekonominiai reorganizavimo sąlygų pagrindai, ypač nustatant akcijų keitimo santykį ir akcijų paskirstymo po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcininkams taisykles. Ataskaita turi būti pateikta juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitos parengimą ir duomenys apie juridinių asmenų registro duomenų tvarkytoją, kur saugomos reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime akcinių bendrovių dokumentų bylos.“
Pakeisti 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui negali būti teikiami dokumentai dėl bendrovių, kurios veiks po reorganizavimo, ar jų įstatų įregistravimo bei dokumentai dėl bendrovių, kurios po reorganizavimo pasibaigs, išregistravimo, jeigu nėra papildomai užtikrintas prievolių įvykdymas to reikalaujančiam kreditoriui, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo.“
Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Reorganizuotų bendrovių visas turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms nuo naujai sukurtų bendrovių įregistravimo ar po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių pakeistų įstatų įrašymo juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje, jeigu reorganizavimo sąlygose nenustatyta kitaip. Turtas, teisės ir prievolės bendrovėms priskiriamos pagal reorganizavimo sąlygas.“
1. Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Iki bendrovės, kuri po reorganizavimo tęs veiklą, dokumentų pateikimo juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui sušaukiamas šios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas tais atvejais, kai tai numatyta šiame Įstatyme ar reorganizavimo sąlygose. Šiame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti tiek po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcininkai, tiek po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcininkai, kuriems pagal reorganizavimo sąlygas priskirtos po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcijos.“
2. Pakeisti 69 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Po reorganizavimo sukuriama nauja bendrovė įregistruojama po to, kai įvyko šios bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, išrinkęs pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamus bendrovės organus, kai yra išrinkti valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad valdyba sudaroma), bendrovės vadovas ir juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateikti įstatymuose nurodyti dokumentai.“
3. Pakeisti 69 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Reorganizuota bendrovė pasibaigia nuo jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro informacinės sistemos.“
1. Pakeisti 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) vienas ar keli po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, per 30 dienų nuo dienos, kai juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas ar bendrovės interneto svetainės, kurioje skelbiamos reorganizavimo sąlygos, nuorodą, suteikiančią prieigą prie šių reorganizavimo sąlygų ir jų paskelbimo bendrovės interneto svetainėje datos, kaip nustatyta šio Įstatymo 63 straipsnio 9 ar 10 dalyje, turi teisę pareikalauti, kad būtų sušauktas po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau akcininkai šia teise nepasinaudoja.“
2. Pakeisti 70 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju visuotinis akcininkų susirinkimas nešaukiamas, sprendimą dėl reorganizavimo prijungimo būdu pasibaigus šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytam terminui priima po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės valdyba, jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas. Sprendimu dėl reorganizavimo patvirtinamos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės įstatai. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą reorganizuoti bendrovę, ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“
701 straipsnio pakeitimas Pakeisti 701 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) vienas ar keli po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, per 30 dienų nuo dienos, kai juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas ar bendrovės interneto svetainės, kurioje skelbiamos reorganizavimo sąlygos, nuorodą, suteikiančią prieigą prie šių reorganizavimo sąlygų ir jų paskelbimo bendrovės interneto svetainėje datos, kaip nustatyta šio Įstatymo 63 straipsnio 9 ar 10 dalyje, turi teisę pareikalauti, kad būtų sušauktas po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau akcininkai šia teise nepasinaudoja.“
1. Pakeisti 72 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą pertvarkyti bendrovę, turi būti pateiktas juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną.“
2. Pakeisti 72 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
14. Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, turto vertinimo ataskaita arba šio Įstatymo 45¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta pažyma ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo dienos turi būti pateikta juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“
3. Pakeisti 72 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25
. Naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įrašomi juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje ir juridinių asmenų registro informacinės sistemos duomenys pakeičiami po to, kai yra išrinkti (sudaryti) naujos teisinės formos juridinio asmens valdymo organai, suteiktas papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimas to pareikalavusiems kreditoriams ir atsirado įstatymuose numatytos aplinkybės, taip pat pateikti įstatymuose nustatyti dokumentai. Pakeisti steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui per 6 mėnesius nuo sprendimo pertvarkyti bendrovę priėmimo.“
4. Pakeisti 72 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26
. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens pakeistų steigimo dokumentų įrašymo juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje dienos.“
1. Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Kai sprendimą likviduoti bendrovę priima juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo iniciatyva.“
2. Pakeisti 73 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Jei likvidavimo pagrindas yra laikotarpio, kuriam buvo įsteigta bendrovė, pabaiga, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir išrinkti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti bendrovės įstatus. Šiuo atveju priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, bendrovė likviduojamos bendrovės statusą įgyja kitą dieną po įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą terminą likvidatoriaus neišrenka, akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, taip pat juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių.“
3. Pakeisti 73 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Likvidatorius ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie bendrovės likvidavimą dieną turi pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendrovę, ir duomenis apie save.“
4. Pakeisti 73 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „
17. Dokumentai, patvirtinantys sprendimą likviduoti bendrovę, taip pat atšaukti likvidavimą, turi būti pateikti juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.“
Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) pateikti juridinių asmenų registro duomenų
tvarkytojui bendrovės likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą arba finansines ataskaitas, kaip nurodyta šios dalies 1 punkte, bendrovės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti; “.
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Užsienio bendrovių filialais laikomi:1 ) Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtų bendrovių filialai;2 ) Europos ekonominės erdvės susitarimo 77 straipsnyje bei XXII priedo 8 punkte nurodytose valstybėse įsteigtų bendrovių filialai;3
) kitose šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nenurodytose valstybėse įsteigtų juridinių asmenų, kurių teisinės formos yra panašios į bendrovių teisines formas, filialai.
2. Užsienio bendrovės filialas laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje.
3. Juridinių asmenų registro informacinei sistemai pateikiami tik šio Įstatymo 76 straipsnyje nurodyti dokumentai ir 77 straipsnyje nurodyti duomenys. Už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro informacinei sistemai atsako užsienio bendrovės filialo vadovas.4
. Užsienio bendrovių filialų dokumentuose, kuriuos jie naudoja turėdami santykių su kitais asmenimis, turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija apie filialą įsteigusią užsienio bendrovę bei nurodytas registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie užsienio bendrovės filialą, ir užsienio bendrovės filialo kodas. Registras, kuriame įregistruota užsienio bendrovė, nenurodomas, jei užsienio bendrovei taikoma teisė nereikalauja įregistravimo.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija turi būti ir užsienio bendrovės filialo interneto svetainėje, jeigu jis ją turi.
6. Užsienio bendrovės filialas savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.7
. Apie užsienio bendrovės filialo veiklos nutraukimą filialo vadovas turi viešai paskelbti Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti šiame leidinyje vieną kartą ir pranešti visiems kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime turi būti šio straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys ir terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo viešo paskelbimo dienos.8
. Viešai paskelbus apie užsienio bendrovės filialo veiklos nutraukimą, užsienio bendrovės filialo kreditoriai turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę ar kad užsienio bendrovė, kuriai priklauso filialas, suteiktų papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Ginčus dėl prievolių įvykdymo ar papildomo užtikrinimo sprendžia teismas.
9. Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui negali būti teikiami dokumentai dėl užsienio bendrovės filialo išregistravimo, jeigu nėra įvykdytos prievolės ar papildomai užtikrintas prievolių įvykdymas to pareikalavusiems kreditoriams, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo ar papildomo užtikrinimo.10
. Veiklą nutraukusio užsienio bendrovės filialo dokumentai iki filialo išregistravimo perduodami saugoti įmonėms Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
11. Juridinių asmenų registro
duomenų tvarkytojas, per Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemą gavęs informaciją apie likvidavimo procedūrų kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą, pertvarkymo, reorganizavimo ar buveinės perkėlimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę procedūrų kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoja tos bendrovės filialą. Nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas gauna informaciją apie šioje dalyje nurodytų procedūrų pradžią, bendrovės filialas įgyja atitinkamai likviduojamos užsienio bendrovės filialo, pertvarkomos užsienio bendrovės filialo, reorganizuojamos užsienio bendrovės filialo, perkeliančios buveinę į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas gauna informaciją apie šių procedūrų pabaigą. Šiais atvejais
mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 7, 9, 10 dalys.
12. Juridinių asmenų registro
duomenų tvarkytojas, per Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemą gavęs informaciją apie nemokumo procedūrų (bankroto, restruktūrizavimo ar kitų analogiškų nemokiai bendrovei taikomų procedūrų) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoja tos bendrovės filialą. Nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas gauna informaciją apie šioje dalyje nurodytų procedūrų pradžią, bendrovės filialas įgyja nemokios užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas gauna informaciją apie šių procedūrų pabaigą. Užsienio bendrovės filialo vadovas turi apie tai nedelsdamas viešai paskelbti Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną pranešti visiems kreditoriams raštu.
13. Užsienio bendrovės filialas filialo vadovo iniciatyva turi būti išregistruotas iš juridinių asmenų registro informacinės sistemos iki užsienio bendrovės išregistravimo, išskyrus atvejus, kai užsienio bendrovė išregistruota iš registro informacinės sistemos šią bendrovę pertvarkius, reorganizavus ar jos buveinę perkėlus į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę.“
Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Juridinių asmenų registro informacinei sistemai pateikiami užsienio bendrovės ir jos filialo dokumentai
1. Juridinių asmenų registro informacinei sistemai turi būti pateikiami šie užsienio bendrovės ir jos filialo dokumentai:1
) registro, kuriame saugoma užsienio bendrovės byla, išrašas, patvirtinantis, kad užsienio bendrovė įregistruota registre;2 ) užsienio bendrovės steigimo dokumentai, steigimo sutartis ir įstatai, jeigu tai yra atskiri dokumentai, taip pat visi šių dokumentų pakeitimai;3 ) ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengti toliau šiame punkte nurodyti dokumentai, paskutinės dienos užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir vadovybės ataskaita arba tvarumo ataskaita (jeigu rengiama pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra privalomas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę)
bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama tvarumo ataskaita, taip pat, jeigu turi būti rengiami, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir konsoliduotoji vadovybės ataskaita arba konsoliduotoji tvarumo ataskaita (jeigu rengiama pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra privalomas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į konsoliduotąją vadovybės ataskaitą pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę
privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais arba teikiama konsoliduotoji tvarumo ataskaita ;4 ) dokumentai, patvirtinantys nemokiai bendrovei taikomas procedūras.2
. Jeigu šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų užsienio bendrovių metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas vadovaujantis kitokiais, negu Europos Sąjungoje taikomi, reikalavimais, turi būti sudarytas ir vietoj šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio juridinių asmenų registro informacinei sistemai pateiktas užsienio bendrovės filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Užsienio bendrovės filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas finansinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.3
. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti dokumentai turi būti legalizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus tarptautinių sutarčių nustatytus atvejus.
4. Šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsienio bendrovės be dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, bent kartą per metus juridinių asmenų registro informacinei sistemai turi pateikti dokumentą, patvirtinantį užsienio bendrovės pasirašyto kapitalo dydį, jeigu pasirašyto kapitalo dydis nėra nurodytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytuose dokumentuose.“
Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Juridinių asmenų registro informacinės sistemos duomenys apie užsienio bendrovę ir jos filialą1
. Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje apie užsienio bendrovę ir jos filialą nurodomi šie duomenys:1 ) filialo adresas;2 ) filialo veikla;3 ) užsienio bendrovės pavadinimas ir teisinė forma bei filialo pavadinimas, jeigu jis skiriasi nuo užsienio bendrovės pavadinimo;4 ) duomenys apie asmenis, kurie kaip užsienio bendrovės organų nariai veikia užsienio bendrovės vardu esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teismo procesuose, jų paskyrimo bei įgaliojimų pabaigos datos;5 ) duomenys apie tai, ar šios dalies 4 punkte nurodyti asmenys, veikdami užsienio bendrovės vardu, gali veikti vienvaldiškai ar privalo veikti bendrai, jų teisių ribos, įgaliojimų terminas, jeigu jis yra nustatytas;6
) duomenys apie filialo vadovą, jo paskyrimo bei įgaliojimų pabaigos datos;7 ) užsienio bendrovės likvidatorių paskyrimo data, kai bendrovė likviduojama, duomenys apie likvidatorius, jų teisių ribos;8 ) užsienio bendrovės pasibaigimo data;9 ) filialo veiklos nutraukimo data.
2. Apie šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų užsienio bendrovių filialus juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų duomenų, taip pat nurodomas registras, kuriame laikoma užsienio bendrovės byla, ir bendrovės numeris tame registre.3
. Apie šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų užsienio bendrovių filialus juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų, taip pat nurodomi šie duomenys:1 ) užsienio bendrovei taikoma teisė;2 ) užsienio bendrovės teisinė forma, buveinė, veiklos sritis;3 ) jei pagal užsienio bendrovei taikomą teisę reikia įregistravimo – registras, kuriame įregistruota užsienio bendrovė, ir jos registravimo numeris tame registre;4 ) užsienio bendrovės pasirašyto kapitalo dydis, jeigu šis dydis nėra pažymėtas užsienio bendrovės steigimo dokumentuose.“
1. Papildyti 78 straipsnį naujomis 3–6 dalimis: „3
. Reguliuojamos rinkos operatorius, administruojantis reguliuojamą rinką, reguliuojamos rinkos operatoriai, administruojantys daugiašales prekybos sistemas, taip pat finansų maklerio įmonės negali apriboti bendrovės akcijų įtraukimo į prekybą dėl to, kad bendrovė yra išleidusi šio Įstatymo 42 straipsnio 21 dalyje nurodytas daugiabalses akcijas.
4. Bendrovė , išleidusi daugiabalses akcijas ir ketinanti savo akcijas įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje , rengdama prospektą, Europos Sąjungos augimo prospektą arba informacinį dokumentą, šiame dokumente turi pateikti informaciją apie:1 ) bendrovės išleistų visų akcijų skaičių
ir nurodyti akcijų, įskaitant į prekybą neįtraukiamas akcijas, klases. Taip pat turi būti nurodytos kiekvienos akcijų klasės suteikiamos teisės ir pareigos, jų procentinė dalis kapitale arba tos klasės akcijų skaičiaus procentinė dalis, skaičiuojama nuo visų akcijų, ir bendras balsų skaičius, kurį tos klasės akcijos suteikia;2 ) akcijų perleidimo apribojimus, taip pat bendrovei žinomus tarp akcininkų sudarytus susitarimus, galinčius lemti tokius apribojimus;3 ) akcijų suteikiamų teisių apribojimus, taip pat bendrovei žinomus tarp akcininkų sudarytus susitarimus, kurie gali lemti tokius apribojimus;4
) bendrovei žinomus akcininkus, kuriems priklausančios daugiabalsės akcijos suteikia daugiau kaip 5 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, bei fizinius ar juridinius asmenis, turinčius teisę naudotis šiomis balsavimo teisėmis tokių akcininkų vardu. Akcininko ar kito įgalioto asmens, kuris yra fizinis asmuo, tapatybei atskleisti nurodomas vardas ir pavardė; juridinio asmens tapatybei atskleisti nurodomas pavadinimas, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį .
5. Pasikeitus šio straipsnio 4 dalyje nurodytai informacijai, kuri buvo pateikta prospekte, Europos Sąjungos
augimo prospekte arba informaciniame dokumente, bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, privalo šią informaciją pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinyje.
6. Finansų maklerio įmonės ir reguliuojamos rinkos operatoriai, valdantys daugiašales prekybos sistemas, privalo laikytis pagal Direktyvos (ES) 2024/2810
nustatytų techninių reguliavimo standartų ir aiškiai identifikuoti, kad bendrovių, kurios yra išleidusios daugiabalses akcijas ir kurių akcijos įtrauktos į prekybą toje daugiašalėje sistemoje, akcijos yra daugiabalsės akcijos. Daugiabalses akcijas išleidusios bendrovės, ketinančios savo akcijas įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, laikydamosi minėtų techninių reguliavimo standartų, turi informuoti atitinkamas finansų maklerio įmones ir rinkos operatorius apie išleistas daugiabalses akcijas . “
2. Buvusias 78 straipsnio 3–8 dalis laikyti atitinkamai 6–12 dalimis.
3. Papildyti 78 straipsnį 13 dalimi: „
13. Šiame straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme.“
1. Pakeisti Įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
(ES) 2024/2810
dėl daugiabalses akcijas apimančių akcijų struktūrų bendrovėse, kurios siekia įtraukti savo akcijas į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje .“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ne vėliau kaip iki 2027 m. gruodžio 5 d. Europos Komisijai pateikia informaciją apie:1
) daugiabalses akcijas išleidusių bendrovių, kurių akcijos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje Lietuvos Respublikoje buvo įtrauktos po 2026 m. lapkričio 1 d., skaičių;2 ) sektorių, kuriame šios dalies 1 punkte nurodytos bendrovės veikė, ir informaciją apie šių bendrovių rinkos kapitalizaciją įtraukimo į prekybą metu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
4, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 17, 37, 38,41 1 , 42, 421 , 43, 45,45 1 , 452 , 46, 471 , 49, 50, 51, 52, 53, 531 , 54, 56, 57, 58, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 70, 701 , 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 4, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 17, 37, 38,
41 1 , 42, 421 , 43, 45,45 1 , 452 , 46, 471 , 49, 50, 51, 52, 53, 531 , 54, 56, 57, 58, 62, 63, 64, 66, 68, 69, 70, 701 , 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78
straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant pagerinti verslo sąlygas, skatinti bendrovių plėtrą, užtikrinti suinteresuotųjų asmenų bendrovėje teises, taip pat siekiant didinti Lietuvos, kaip verslui palankios jurisdikcijos patrauklumą, panaikinant esamas reguliacinės aplinkos kliūtis bei sudarant palankias sąlygas investicijų pritraukimui.
Įstatymo projekto tikslas – skatinti kapitalo rinkos plėtrą, sudarant galimybes bendrovėms, išskyrus akcines bendroves, kurių akcijomis leista prekiauti, mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ)
augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, pritraukti investicijų ir skatinti augimą pritraukiant kapitalą vertybinių popierių viešojoje rinkoje. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas akcininkams išsaugoti bendrovės kontrolę išleidžiant naujas akcijas arba išleistas bendrovės akcijas konvertuojant į akcijas, suteikiančias daugiau nei vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime, kartu užtikrinant skaidrumą ir kitų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
Įstatymo projektu į nacionalinę teisę perkeliamos 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2024/2810
dėl daugiabalses akcijas apimančių akcijų struktūrų bendrovėse, kurios siekia įtraukti savo akcijas į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje nuostatos (toliau – Daugiabalsių akcijų direktyva, Direktyva). Įstatymo projektas atitinka Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 98 ir 99 punktus dėl kapitalo rinkos modernizavimo ir Lietuvos įmonių teisės aktų peržiūros siekiant konsoliduoti kapitalo rinką su Baltijos šalių rinkomis bei integruotis į bendrą Europos Sąjungos (toliau – ES) kapitalo rinkų sąjungą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos grupės (vadovas Vaidotas Rudokas, [email protected] , tel. +370 640 92 443) (vyresnysis patarėjas Jaunius Petrauskas, [email protected] , tel. +370 658 89 106) patarėja Rūta Steckienė, [email protected] , tel. +370 640 92511, patarėja Asta Nareckaitė, [email protected] , tel. +370 667 66 581.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1 . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ)
40 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis, akcijos pagal suteikiamas teises skirstomos į klases ir skirtingų klasių suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. ABĮ 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės visos paprastosios akcijos suteikia balso teisę. Bendrovė taip pat gali išleisti skirtingų klasių privilegijuotąsias akcijas. Privilegijuotosios akcijos be balso teisės negali sudaryti daugiau kaip 1/2 įstatinio kapitalo dalies. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktais, visuotinis akcininkų susirinkimas ir dabar nustato bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą, taip pat priima sprendimą konvertuoti vienos klasės akcijas į kitos. Tačiau galimybė išleisti atskiros klasės paprastąsias akcijas, suteikiančias daugiau nei vieną balsą (toliau – daugiabalsės akcijos) ABĮ nėra įtvirtinta, todėl šio reguliavimo įtvirtinimas laikytinas svarbiu žingsniu stiprinant bendrovių, ypač MVĮ potencialą ieškoti naujų investicijų ir plėstis kartu sudarant galimybę išlaikyti svarbiausių sprendimų priėmimo kontrolę šias bendroves kontroliuojantiems akcininkams.
3.2 . ABĮ vartojami iki 2024 m. sausio 1 d. naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) įsigaliojimo vartoti terminai
„Juridinių asmenų registras“, „Juridinių asmenų registro tvarkytojas“, „
Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojas“.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 . Dėl galimybės išleisti daugiabalses akcijas (17, 42 straipsniai )
Daugiabalsių akcijų direktyva priimta siekiant įtvirtinti galimybę bendrovėms, kurios neturi akcijų, įtrauktų į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje arba reguliuojamoje rinkoje, ir siekia savo akcijas įtraukti į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, įskaitant MVĮ augimo rinką, nustatyti daugiabalses akcijas apimančių akcijų struktūras.
Siūlomas reguliavimas papildytų ABĮ įtvirtintą finansinių priemonių įvairovę ir taip pat atvertų daugiau galimybių pačioms bendrovėms. Be kita ko, siūlomas reguliavimas padėtų apsaugoti esamų akcininkų interesus, padėtų užtikrinti bendrovių akcijų valdymo kontrolę leidžiant bendrovėms efektyviau valdyti savo kapitalo struktūrą.
Bendrovės akcijų kontrolės esminio mažėjimo ar netekimo rizika yra viena iš priežasčių, dėl kurių steigėjai ir pagrindiniai akcininkai atsisako kapitalo pritraukimo viešosiose rinkose. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę bendrovėms išleisti paprastąsias akcijas, suteikiančias daugiau nei vieną balsą. Siūloma, kad tokias akcijas galėtų turėti bendrovė, išskyrus akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, MVĮ augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje. Šios akcijos galėtų būti išleidžiamos kaip nauja akcijų emisija arba bendrovės išleistos paprastosios akcijos galėtų būti į jas konvertuojamos. Siekiant sudaryti galimybę pasinaudoti daugiabalsėmis akcijomis bei pasiekti Įstatymo projektu siekiamų tikslų, bendrovėje turėtų būti bent kelios skirtingos akcijų klasės ir tokios skirtingos klasės turi suteikti skirtingą balsų skaičių. Išleidusios daugiabalses akcijas, taip pat konvertavusios bendrovės išleistas paprastąsias akcijas į daugiabalses akcijas, bendrovės galės siekti, kad jų akcijomis būtų prekiaujama viešai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu siūlomu reguliavimu siekiama sudaryti galimybes išleisti daugiabalses akcijas nesietina su šiuo metu ABĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu balsavimo teisių skirtumu, kai bendrovė yra išleidusi skirtingos nominalios vertės akcijas. Siūloma, kad bendrovės išleistos paprastosios daugiabalsės akcijos suteiktų bendrovės įstatuose nurodytą balsų skaičių.
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad Daugiabalsių akcijų direktyva siekiama skatinti bendroves (visų pirma MVĮ) pritraukti lėšų viešojoje rinkoje, Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad bendrovės kurios akcijos dar nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, turėtų teisę nustatyti daugiabalses akcijas apimančią akcijų struktūrą tam, kad jos galėtų būti įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje.
Todėl Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 42 straipsnį siūloma papildyti 21 dalimi nustatant, kad daugiabalses akcijas galėtų išleisti bendrovė, išskyrus akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, MVĮ augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai bus siekiama keisti jau išleistų daugiabalsių akcijų struktūrą, vadovaujantis Direktyvos 3 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo projektu siūloma, kad toks sprendimas taip pat galės būti priimamas tik bendrovėse, kurių akcijomis nėra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, MVĮ augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.
Taigi, visi sprendimai, susiję su daugiabalsių akcijų išleidimu, šių akcijų skaičiaus ar jų suteikiamų balsų skaičiaus keitimu, bendrovėje turėtų būti priimti iki sprendimo siekti, kad bendrovės akcijomis būtų prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, MVĮ augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad potencialūs smulkieji investuotojai būtų tinkamai informuoti apie daugiabalsių akcijų išleidimą ir šių akcijų dalį kapitale dar prieš įsigydami šios bendrovės akcijas viešojoje rinkoje.
Sprendimą išleisti daugiabalses akcijas arba jau išleistas bendrovės paprastąsias akcijas konvertuoti į daugiabalses akcijas įprastai priimtų visuotinis akcininkų susirinkimas. Šiuo aspektu pokyčių reguliavime nėra, nes ir pagal šiuo metu įtvirtintą reguliavimą sprendimą nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos, taip pat sprendimą konvertuoti vienos klasės akcijas į kitos
priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Tuo atveju, kai bendrovėje yra kelių klasių akcijos, šiam sprendimui balsuodami atskirai turi pritarti kiekvienos klasės akcijų savininkai. Bendrovės, kuri jau turi daugiabalsių akcijų, visuotinis akcininkų susirinkimas, be kita ko, galėtų priimti sprendimą dėl daugiabalsių akcijų klasės keitimo. Siūloma, kad šis sprendimas turėtų būti priimamas ta pačia visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma, kaip ir sprendimas jas išleisti ar konvertuoti paprastąsias bendrovės akcijas į daugiabalses akcijas. Tokiam sprendimui taip pat balsuodami atskirai turėtų pritarti kiekvienos klasės akcijų savininkai.
Pažymėtina, kad sprendimas išleisti naujas daugiabalses akcijas būtų priimamas didinant bendrovės įstatinį kapitalą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 19, 20, 24, 26, 261 , 262 , 28, 31, 32, 33, 34, 38, 39, 42, 451 , 452 , 461 , 49, 51, 52, 531 , 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 601 , 74, 76, 77 ir 78 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymą (įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.), ABĮ visuotiniam akcininkų susirinkimui įtvirtinama galimybė deleguoti teisę valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui) priimti sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis (kai išleidžiamos konvertuojamos obligacijos). Taigi, ši galimybė būtų taikoma ir daugiabalsių akcijų išleidimo atveju, jeigu tokį sprendimą deleguoti teisę valdymo organui spręsti dėl daugiabalsių akcijų išleidimo priimtų visuotinis akcininkų susirinkimas.
Išleidžiant naujas bendrovės akcijas didinant bendrovės įstatinį kapitalą arba konvertuojant jau išleistas bendrovės akcijas turi būti tvirtinami ir bendrovės įstatų pakeitimai, juose nurodant ne tik pasikeitusį bendrovės įstatinio kapitalo dydį, tačiau ir akcijų skaičių, taip pat jų skaičių pagal klases, nominalią vertę ir bendrovės skirtingų klasių akcijų suteikiamas teises.
Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas suteikti galimybę išleisti bendrovės akcijas, suteikiančias daugiau nei vieną balsą, yra svarbus investicijų pritraukimui. Daugiabalsių akcijų
direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės gali nustatyti, kad daugiabalsių akcijų suteikiamomis išplėstinėmis balsavimo teisėmis gali būti naudojamasi su sąlyga, kad bendrovės akcijos yra įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje
. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas turėtų suteikti naujų galimybių ir toms bendrovėms, kurios neturi (arba šiuo metu dar neturi) ketinimo savo akcijomis prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje. Nemažai aukštą pridėtinę vertę turinčių bendrovių didžiausius savo investuotojus pritraukia ne reguliuojamoje rinkoje ar prekiaujant akcijomis daugiašalėje prekybos sistemoje, o kapitalą pritraukdamos kitais būdais (rizikos kapitalo fondai, verslo angelai ir kt.). Visgi, net ir tokiais atvejais, steigėjai, siekdami išlaikyti aukštą pridėtinę vertę kuriančios bendrovės generuojamos idėjos kryptį, turi lūkestį išlaikyti bendrovės kontrolę. Siekiant skatinti jaunus verslus ieškoti galimybių drąsiau pritraukti naujas investicijas, Įstatymo projektu siūloma neapriboti atvejų ar neįtvirtinti sąlygų, kad daugiabalsėmis akcijomis būtų galima naudotis tik tuo atveju, kai kitomis bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, todėl šiuo aspektu
Daugiabalsių akcijų direktyvoje numatyta galimybe riboti taikymą nesinaudojama. Pažymėtina, kad siūlymas įtvirtinti galimybę išleisti daugiabalses akcijas turi būti subalansuotas kontroliuojančių bendrovės akcininkų ir mažesnes balsavimo teises turinčių akcininkų atžvilgiu bei nesudaryti prielaidų, kad kontroliuojantys akcininkai gautų išskirtinės asmeninės naudos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma pasirinkti vieną iš Daugiabalsių akcijų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b papunktyje numatytų apsaugos priemonių apribojant bendrovės daugiabalsių akcijų poveikį sprendimų priėmimui visuotiniame akcininkų susirinkime, t. y. riboti bendrovės daugiabalsių akcijų suteikiamų balsų skaičių.
Daugiabalsių akcijų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje numatyta, kad daugiabalsių akcijų poveikis sprendimų priėmimo procesui gali būti ribojamas nustatant daugiabalsių akcijų suteikiamų akcijų balsų skaičiaus ir mažiausiai balsavimo teisių suteikiančių akcijų suteikiamų balsų skaičiaus didžiausią santykį. ABĮ 17 straipsnio 2 dalyje šiuo metu įtvirtinta, kad jeigu visos bendrovės akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiname akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad viena daugiabalsė akcija gali suteikti ne daugiau kaip 10 (dešimt) balsų, t. y.
lyginant su mažiausiai balsų suteikiančiomis paprastosiomis akcijomis, daugiabalsių akcijų suteikiami balsai (jų santykis lyginant su paprastosiomis akcijomis, suteikiančiomis vieną balsą) negali viršyti dešimties kartų. Įtvirtinus siūlomą reguliavimą bendrovėms bus sudaryta galimybė išleisti daugiabalses akcijas, kurių kiekviena suteiktų daugiau nei vieną balsą, tačiau ne daugiau kaip 10 balsų. Toks daugiabalsių akcijų suteikiamų balsų skaičiaus ribojimas laikytinas subalansuotu ir nustatytas ne vienoje ES valstybėje narėje, kurios jau yra įtvirtinusios galimybę išleisti daugiabalses akcijas – Danijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Švedijoje.
Tose valstybėse narėse, kuriose iki Daugiabalsių akcijų direktyvos priėmimo, daugiabalsių akcijų reguliavimas buvo įtvirtintas, nenumačius ribojimo dėl šių akcijų suteikiamų balsų skaičiaus nacionaliniuose įstatymuose, toks daugiabalsių akcijų suteikiamų balsų santykis lyginant su mažiausią balsų skaičių suteikiančiomis akcijomis yra įprastai taikomas praktikoje. Siekiant apsaugoti daugiabalsių akcijų neturinčių bendrovės akcininkų interesus, svarbu įvertinti siūlomo reguliavimo sudaryti galimybę išleisti ir turėti daugiabalses akcijas tikslą. Tokia galimybė yra svarbi akcininkams (paprastai steigėjams), kurie nori išlaikyti bendrovės akcijų kontrolę priimant svarbiausius sprendimus bendrovėje ir kartu sudaryti galimybes bendrovei augti pritraukiant naujų investicijų.
Atsižvelgiat į tai, reguliavimas turi užtikrinti šią galimybę tol, kol šie asmenys yra bendrovės akcininkai. Tuo atveju, kai daugiabalsės akcijos perleidžiamos, asmenys, kuriems šios akcijos atitenka, turėtų turėti tokį patį statusą, kaip ir kiti bendrovės akcininkai. Visgi atvejais, kai kontroliuojančio akcininko turėtos akcijos pereina kitiems asmenims paveldėjimo būdu, turėtų būti sudaroma galimybė šiems asmenims išlaikyti daugiabalses akcijas. Taip būtų apsaugomi paveldėtojo interesai išlaikyti bendrovės akcijų kontrolę ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos pvz. šeimos nedidelėms bendrovėms nuosekliai augti, tačiau kartu išlaikyti jos akcijų kontrolę.
Pažymėtina, kad šios papildomos akcininkų neturinčių daugiabalsių akcijų interesų apsaugos priemonės nėra įtvirtintos Daugiabalsių akcijų direktyvoje kaip privalomos įgyvendinti nacionalinėje teisėje, tačiau vadovaujantis šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, valstybės narės gali numatyti papildomas apsaugos priemones, kad užtikrintų tinkamą daugiabalsių akcijų neturinčių akcininkų interesų apsaugą.
Tokios apsaugos priemonės visų pirma, gali apimti nuostatas, kuriomis siekiama užkirsti kelią daugiabalsių akcijų suteikiamoms išplėstinėms teisėms galioti po to, kai tos akcijos yra perduodamos trečiosioms šalims arba, kai pradinis tų daugiabalsių akcijų savininkas tampa neveiksnus arba išeina į pensiją (su perleidimu susijusi laikinojo galiojimo nuostata), taip pat kitus numatytus atvejus.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra numatomas reikalavimas daugiabalsių akcijų suteikiamų balsavimo teisių galiojimo pabaigos privalomai sieti akcininko išėjimo į pensiją atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad senatvės pensija yra socialinio draudimo srities kategorija, kuri nesusijusi su akcininko statuso praradimu ar nuosavybės teisės ribojimais. Be kita ko, jo teisės bendrovėje kyla iš nuosavybės, o ne jo profesinės ar kitos ekonominės veiklos bendrovėje. Visgi Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę pačioms bendrovėms apsispręsti dėl papildomų nei Įstatymo projekte siūlomų nustatyti daugiabalsių akcijų neturinčių akcininkų interesus užtikrinančių priemonių, tai nustatant bendrovės įstatuose, tokiu būdu užtikrinant reguliavimo lankstumą ir proporcingumą. Tai galėtų būti su perleidimu, terminu ar konkrečiu įvykiu susijusios laikinojo galiojimo apsaugos priemonės. Tokiu būdu bendrovėms būtų užtikrinamos galimybės pasinaudoti Daugiabalsių akcijų direktyvos 4 straipsnio 2 dalies numatytomis (siūlomomis) papildomomis apsaugos priemonėmis. Galimybė bendrovėms pačioms nusistatyti tinkamiausius ir aktualiausius akcininkų apsaugos elementus laikytina racionalia ir pagrįsta dėl skirtingos bendrovių veiklos specifikos, akcininkų struktūros, jų įsitraukimo ir verslo modelio.
Skaidrumas yra vienas iš pagrindinių bendrovės patikimumo principų, sudarantis pagrindą tvariam ir nuosekliam jos augimui, investuotojų pasitikėjimui. Siekiant skaidrumo, bendrovės turėtų laiku ir tinkamai atskleisti informaciją, susijusią su daugiabalsių akcijų išleidimu. Įgyvendinant Daugiabalsių akcijų
direktyvos 5 straipsnio nuostatas, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad bendrovė, išleidusi daugiabalsių akcijų ir ketinanti savo akcijas įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, MVĮ augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, rengdama prospektą, ES augimo prospektą arba informacinį dokumentą, paskelbtų Įstatymo projekte nurodytą informaciją, susijusią su bendrovės išleistomis akcijomis, jų suteikiamomis teisėmis, jų apribojimais ir šių akcijų, suteikiančių daugiau kaip 5 procentus balsų, savininkus. Tuo atveju, kai bendrovės akcijomis jau yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, MVĮ augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje ir prospekte, ES augimo prospekte ar informaciniame dokumente pateikta informacija, susijusi su daugiabalsėmis akcijomis pasikeičia, tokia informacija turėtų būti pateikta pagal Lietuvos Respublikos į monių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą rengiamame metinių finansinių ataskaitų rinkinyje.
Pažymėtina, kad nuostatas dėl bendrovės, išleidusios daugiabalses akcijas ir ketinančios savo akcijas įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, MVĮ augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje informacijos, susijusios su daugiabalsėmis akcijomis, atskleidimo siūloma įtvirtinti baigiamosiose nuostatose. Prospekto, taip pat ES augimo prospekto turinys įtvirtintas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1129
. Informacinis dokumentas – priežiūros institucijos nustatyto turinio dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie viešai siūlomus vertybinius popierius ir jų emitentą. Informacinio dokumento turinys įtvirtintas Lietuvos banko valdybos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 03-173 patvirtintame Informacinio dokumento, privalomo rengti viešai išleidžiant vidutinio dydžio emisijas ir sudarant vidutinio dydžio sutelktinio finansavimo sandorius, rengimo reikalavimų apraše. Taigi, dokumentų, kuriems taikomi atskleidimo reikalavimai vadovaujantis Daugiabalsių akcijų direktyva, turinys įtvirtintas tiek ES tiesioginio taikymo teisės aktuose, tiek nacionaliniuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Todėl manytina, kad šių nuostatų įtvirtinimas Įstatymo projekto, įtvirtinančio galimybes bendrovėms pasinaudoti teise išleisti daugiabalses akcijas, baigiamosiose nuostatose, laikytinas tinkamiausiu dėl reguliavimo nuoseklumo, šių nuostatų aiškumo ir taikymo efektyvumo.
Direktyvos 6 straipsniu įtvirtintos nuostatos dėl į nacionalinę valstybių narių teisę perkelto reguliavimo veiksmingumo ir galimos Direktyvos nuostatų peržiūros. ES valstybės narės įpareigotos iki 2027 m. gruodžio 5 d. atskleisti informaciją (parengiant ataskaitą) Europos Komisijai dėl daugiabalses akcijas apimančių akcijų struktūrą nustatančių bendrovių, kurių akcijos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje ir reguliuojamoje rinkoje buvo įtrauktos 2026 m. gruodžio 4 d. arba anksčiau skaičių (Lietuvai neaktualu, kadangi toks reguliavimas iki šios Direktyvos įgyvendinimo nebuvo įtvirtintas) ir daugiabalses akcijas apimančią akcijų struktūrą nustačiusių bendrovių, kurių akcijos į prekybą kiekvienoje daugiašalėje prekybos sistemoje ir reguliuojamoje rinkoje buvo įtrauktos po 2026 m. gruodžio 4 d., skaičių ir sektorių, kuriame šios bendrovės veikė bei atitinkamą kapitalizaciją įtraukimo į prekybą metu.
Direktyvos 6 straipsnio c punkte taip pat įtvirtinta, kad, tais atvejais, kai valstybė narė tokią informaciją turi, savo ataskaitoje Europos Komisijai ji turėtų atskleisti investuotojų apsaugos priemones, kurias aukščiau nurodytos bendrovės taiko daugiabalses akcijas apimančių struktūrų atžvilgiu.
Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad investuotojų apsaugos priemones bendrovės, išleisdamos ar jau išleidusios daugiabalses akcijas, turės teisę numatyti savo įstatuose. Vadovaujantis ABĮ įtvirtintu reguliavimu, pakeisti bendrovės įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Tačiau svarbu pažymėti, kad informacija apie bendrovės įstatuose numatytos investuotojų apsaugos priemones atskirai nėra kaupiama. Įpareigojimas atskirai kaupti tokią informaciją arba duomenis sukeltų papildomą administracinę naštą tiek registrui ar kitai institucijai, tiek pačioms bendrovėms dėl įpareigojimo tokią informaciją papildomai teikti, nors Direktyvos nuostatos nereikalauja tokio centralizuoto minėtos informacijos kaupimo. Todėl įgyvendinant Direktyvos nuostatas, Įstatymo projektu ši nuostata neperkeliama, siekiant išvengti papildomos administracinės naštos tiek registrui ar kitoms institucijoms, tiek bendrovėms.
Įstatymo projektu siūlomų ABĮ 78 straipsnio 3 ir 6 dalių nuostatų turinys susijęs su finansinių priemonių prekybos infrastruktūra, tačiau pagal savo esmę reguliuoja bendrovės daugiabalsių akcijų teisinį režimą ir emitento pareigas, todėl, siekiant sistemiškumo, nuostatos dėstomos ABĮ. 4.2 . Dėl Akcinių bendrovių įstatyme vartojamų terminų pakeitimų Atsižvelgiant į VIIVĮ nuostatas, kuriuo be kita ko, buvo patikslintos su atitinkamais subjektais susijusios sąvokos pagal jų atliekamas funkcijas, Įstatymo projektu siūloma tikslinti šiame įstatyme vartojamus terminus – vietoj „Juridinių asmenų registras“ vartoti „Juridinių asmenų registro informacinė sistema“, taip pat pagal
26 straipsnio 4 dalį vietoj „Juridinių asmenų registro tvarkytojas“ vartoti „Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas“, vietoj „ Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojas“ vartoti „Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų tvarkytojas“ .5 . Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai yra susiję su verslo galimybių gerinimu, verslo skatinimu, jo plėtra. Siūlomi pakeitimai sudarys galimybes bei prielaidas bendrovių, ypač MVĮ akcininkams ieškoti būtų plėtoti verslą, ieškoti naujų investicijų bei svarstyti galimybes šių bendrovių vertybinių popierių įtraukimui į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, MVĮ augumo rinkoje ar reguliuojamoje rinkoje. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus bus ne tik skatinimas verslas bei jo plėtra, bet ir didinamas Lietuvos, kaip verslui palankios jurisdikcijos, konkurencingumas.8 .
Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9 .
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka ES dokumentus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki Įstatymo projekte nustatyto termino turės būti priimti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimai.
13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Biudžeto lėšų prireiks Juridinių asmenų registro informacinės sistemos programinių priemonių pakeitimams, susijusiems su Įstatymo projekte numatytais pakeitimais dėl galimybės išleisti daugiabalses akcijas, kurių darbams preliminariu vertinimu reikės 25 000 eurų (be PVM). Lėšas numato skirti Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.15
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „daugiabalsės akcijos “, „ daugiau nei vienas balsas“ ,
„Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas“, „Juridinių asmenų registro informacinė sistema“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.