Projektas
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymas 2026 m. d. Nr.
Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4 ) restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais“.
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai: Šis įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į sparčiai blogėjančią maitinimo sektoriaus ekonominę situaciją. 2025 metais maitinimo sektorius susidūrė su reikšmingais finansiniais iššūkiais. Išlaidų dalis nuo pardavimo pajamų jau viršija 100 proc. ir siekia 102,7 proc., o tai reiškia, kad sektoriaus veiklos sąnaudos viršija generuojamas pajamas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis maitinimo sektoriuje per metus padidėjo 11,5 proc. – nuo 1215 iki 1354 eurų. Augantis kaštų spaudimas jau turi apčiuopiamų pasekmių darbo rinkai ir verslo stabilumui: sektorius per metus neteko apie 1000 darbo vietų, o bankrotų skaičius išaugo daugiau kaip 50 proc. – nuo 62 bankrotų 2024 metais iki 95 bankrotų 2025 metais.
Analitiniai vertinimai rodo, kad 2025 metais ženkliai padidėjo maitinimo sektoriaus įmonių įsiskolinimai, o tai didina nemokumo riziką ir lemia tolimesnį bankrotų augimą. Vienu iš pagrindinių bankroto veiksnių verslo atstovai įvardija standartinio 21 proc. PVM tarifo taikymą, kuris reikšmingai didina paslaugų kainą galutiniam vartotojui ir mažina sektoriaus konkurencingumą.
Papildoma ekonominė analizė rodo, kad sprendimas grąžinti standartinį
išsekimo“ tašką. Nors 2024 metais biudžetas surinko apie 119 mln. eurų daugiau PVM pajamų, bendras fiskalinis efektas gali būti gerokai mažesnis. Dėl sulėtėjusio atlyginimų augimo ir mažėjančio sektoriaus pelningumo buvo prarasta apie 61 mln. eurų darbo užmokesčių, o pelno mokesčio surinkimas sumažėjo apie 21 mln. eurų.
Papildomi fiskaliniai skaičiavimai rodo, kad sumažintas PVM tarifas maitinimo paslaugoms galėtų turėti teigiamą ilgalaikį poveikį valstybės biudžetui. Vertinant prognozuojamas biudžeto pajamas: Metai
2026 m.
2027 m.
Šie skaičiavimai rodo, kad nors trumpuoju laikotarpiu biudžeto pajamų skirtumas būtų minimalus, vidutiniu laikotarpiu mažesnis PVM tarifas galėtų generuoti didesnes pajamas. Tai būtų susiję su sektoriaus stabilizavimu, didesniu vartojimu, mažesne šešėlinės ekonomikos dalimi ir išsaugotomis darbo vietomis.
Šio įstatymo projekto tikslas – nustatyti 12 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo paslaugoms, suvienodinant jų apmokestinimą su apgyvendinimo paslaugomis, mažinant mokestinę naštą viešojo maitinimo sektoriui, gerinant jo konkurencingumą bei sudarant sąlygas šio sektoriaus stabilumui ir veiklos tęstinumui.
Projekto uždaviniai:
1Nustatyti lengvatinį 12 procentų PVM tarifą maitinimo paslaugoms,
išskyrus alkoholinių gėrimų tiekimą.
analogišką PVM tarifą maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms.
bankrotų riziką ir veiklos nestabilumą.
Sąjungos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje valstybių taikomi mažesni PVM tarifai.
smulkiajame bei vidutiniame versle.
pajamų deklaravimą.
turizmo ir svetingumo ekosistemą.
Lietuva taip pat išsiskiria Europos Sąjungos kontekste. Iš 27 ES valstybių net 21 taiko sumažintą PVM tarifą maitinimo paslaugoms, o ES vidutinis tarifas šiame sektoriuje siekia apie 12,30 proc. Tuo tarpu Lietuva kartu su Latvija ir Estija išlieka tarp šalių, taikančių vieną didžiausių PVM tarifų regione. Pavyzdžiui, Lenkijoje maitinimo paslaugoms taikomas 8 proc. tarifas, Vokietija sumažino tarifą iki 7 proc., Airija sugrąžino 9 proc. tarifą.
Ši situacija formuoja regioninę konkurencinę asimetriją ir silpnina Lietuvos patrauklumą tiek vietos vartotojams, tiek atvykstamajam turizmui. Tai ypač aktualu, turint omenyje, kad gastronominis turizmas Lietuvoje tampa vis svarbesne turizmo dalimi - vertinama, kad apie 70 proc. užsienio turistų kelionės kryptį renkasi atsižvelgiant į gastronomines patirtis. Lietuva turi augantį gastronominio turizmo potencialą - šalyje jau yra 4 „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinti restoranai ir 37 į „Michelin“ gidą įtrauktos vietos.
2Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė.
aptariami teisiniai santykiai:
Šiuo metu restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.
laukiama: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad lengvatinis 12 procentų PVM tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais būtų taikomas neribotam laikui.
Tai sukurs palankias konkurencines sąlygas smulkiam vidutiniam verslui, skatins ekonominį jo augimą, mažins sektoriaus šešėlį, stiprins darbo rinką,
kokybiško maisto įperkamumą ugdymo įstaigų valgyklose, kas reikšmingai įtakos jaunimo, visuomenės sveikatingumą bei gimstamumo rodiklius Lietuvoje.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Vertinant turimus statistinius duomenis apie viešojo maitinimo sektoriaus finansinę būklę, bankrotų skaičiaus augimą bei kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką taikant lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tarifus, darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės teigiamą poveikį šio sektoriaus veiklos tęstinumui, konkurencingumui ir darbo vietų išsaugojimui.
PVM mokesčio surinkimas. Taikant 12 proc. PVM tarifą, 2026 m. į biudžetą būtų surinkta apie 96 mln. Eur, o 2027 m. – apie 106 mln. Eur. Taikant 21 proc. PVM tarifą, 2026 m. būtų surinkta apie 158 mln. Eur, o 2027 m. – apie 162 mln. Eur. Todėl PVM pajamų skirtumas sudarytų apie 62 mln. Eur 2026 m. ir mažėtų iki 56 mln. Eur 2027 m., tačiau šį netekimą kompensuotų kitų mokesčių augimas.
Pelno mokesčio surinkimas.
Taikant
apie 12 mln. Eur, o 2027 m. – apie 9 mln. Eur. Papildomos įplaukos į biudžetą sudarytų atitinkamai 18 mln. Eur 2026 m. ir apie 17 mln. Eur 2027 m. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas. Taikant
122 mln. Eur. Taikant 21 proc. PVM tarifą, 2026 m. būtų surinkta apie 81 mln. Eur, o 2027 m. – apie 89 mln. Eur. Tai reiškia, kad esant 12 proc. PVM tarifui GPM pajamų būtų surinkta apie 25 mln. Eur daugiau 2026 m. ir apie 33 mln. Eur daugiau 2027 m. Socialinės išmokos. Esant 21 proc.
PVM, dėl darbuotojų atleidimų ir papildomų išlaidų ugdymo įstaigų nemokamam maitinimui, biudžetas netektų apie 17 mln. eurų.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, o stabiliai palanki mokestinė bazė leis sektoriui išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas, ypač socialiai jautrioms visuomenės grupėms, didinti darbuotojų darbo užmokestį, puoselėti jų socialinį gerbūvį. Palankios mokestinės sąlygos ypač svarbios maitinimo sektoriui, kuris yra intensyviai priklausomas nuo darbo jėgos, reikalauja nuolatinio klientų aptarnavimo kokybės užtikrinimo ir prisideda prie vidaus vartojimo didinimo.
Palanki mokestinė bazė leis verslui investuoti į aptarnavimo kultūros ir klientų patirčių gerinimą, kas itin svarbu stiprinant Lietuvos kaip gastronominio turizmo krypties patrauklumą. Sutaupytos lėšos galės būti nukreiptos į finansinio tvarumo atgavimą, patalpų atnaujinimą ir plėtrą, taip pat į technologinių inovacijų diegimą ir tvarių sprendimų kūrimą.
Be to, Europos šalių praktika rodo, kad mažesnis PVM tarifas maitinimo paslaugoms yra dažnai naudojamas kaip efektyvi priemonė šio sektoriaus plėtrai skatinti. Europos Sąjungos šalių vidutinis PVM tarifas maitinimo paslaugoms siekia 12,3 proc. 23 iš 27 ES šalių taiko lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms.
Atsižvelgiant į šią praktiką, mažesnis PVM tarifas ne tik padėtų Lietuvos maitinimo sektoriui išlaikyti konkurencingumą regioniniame ir tarptautiniame kontekste, bet ir taptų strateginiu žingsniu stiprinant ekonomikos augimą bei darbo rinką. Palankios sąlygos verslui leistų darbdaviams pritraukti aukštos kvalifikacijos virėjus, dietologus į ugdymo įstaigų, ligoninių valgyklas, siūlyti sveikuoliškesnį ir patrauklesnį maistą bei didinti jo populiarumą jaunimo tarpe.
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.9
. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.11
. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. Lietuva yra Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos šalis, ratifikavusi sutartį 1993 m. rugsėjo 22 d., kuria yra teisiškai įpareigota užtikrinti Lietuvos jurisdikcijoje esančių vaikų teisę į pragyvenimo lygį, tinkamą vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, įskaitant ir tinkamą mitybą ugdymo įstaigose.
LR Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai reglamentuoja tinkamos vaikų mitybos ugdymo įstaigose sąvoką: karštas, subalansuotas maistas, atitinkantis sugriežtintus sveikatingumo reikalavimus.
įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Biudžeto netekimai dėl lengvatinio tarifo būtų laikinai kompensuojami kitų mokesčių (GPM, pelno mokesčio) augimu. Stabiliai palanki mokestinė aplinka mažintų bedarbių skaičių ir to pasekoje mažėtų socialinės išmokos.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„PVM tarifas“, „restoranai“, „maitinimo įstaigos“, „ maitinimo paslaugos “, „kavinės“, „išsinešti tiekiamas maistas“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai