Projektas
CIVILINIO PROCESO KODEKSO 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241 , 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 IR 7711
ĮSTATYMo nr.
2026 m. d. Nr.
1. Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Šio įstatymo 1, 8, 10, 11 straipsniai, 12 straipsnio 1 dalis, 19, 25, 38 ir 39 straipsniai įsigalioja
2. Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip : „8 . Vyriausybė iki 2027 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina šio įstatymo 10 straipsniu pakeistoje Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 3 dalyje nurodytus vykdymo išlaidų dydžius, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą .
Respublikos Prezidentas
590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241 , 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 IR 7711
ĮSTATYMo nr. XIV-2317
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241 , 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-2317 [1]
(toliau – Įstatymas) 43 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2026 m. birželio 30 d. patvirtina Įstatymo 10 straipsniu pakeistoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 3 dalyje nurodytus vykdymo išlaidų dydžius, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką. Vykdymo išlaidų dydžiai, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka turi būt nustatomi vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodika (toliau – Metodika). Įstatymo 1, 8, 10, 11 straipsniais, 12 straipsnio 1 dalimi, 19, 25, 38 ir 39 straipsniais pakeistos atitinkamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, susijusios su vykdymo išlaidų reglamentavimu, o Įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios nuostatos įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. (Įstatymo 43 straipsnio 4 dalis).
administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) [2]
bei susijusių teisės aktų pakeitimai (vadinamoji „Vieno langelio“ reforma), pagal kuriuos prievoles valstybei administruos ir tam tikrais atvejais išieškojimą į valstybės biudžetą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). „Vieno langelio“ reforma numato, kad pinigines prievoles valstybei administruoja ir tokių prievolių išieškojimą iš skolininkų sąskaitų 180 dienų vykdo VMI. Nepavykus išieškoti skolos per 180 dienų, VMI priims MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nurodytą sprendimą (dėl išieškojimo iš turto) ir išieškojimą perduos antstoliams.
Jeigu asmuo neturi sąskaitų arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš šio asmens, VMI, atlikusi skolininko turto ir pajamų vertinimą ,
išieškojimą iš šio asmens iš karto perduos vykdyti antstoliui. Siekiant išvengti neperspektyvių antstolių vykdomųjų bylų sukeliamos administracinės ir finansinės naštos, visais atvejais išieškojimas antstoliams bus perduodamas tik tuo atveju, jeigu asmuo turi turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas (išskyrus baudas už nusikalstamas veikas ir Konkurencijos tarybos paskirtos piniginės ekonominės sankcijos).
Rengiant Metodiką ir pagal jos nuostatas modeliuojant prognozuotinus vykdymo išlaidų dydžius, buvo analizuojami Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenys apie vykdomąsias bylas bei vertinami metinių antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitų [3] duomenys a
pie antstolių gautas pajamas, patirtas išlaidas, antstolių kontorose dirbusių darbuotojų užimtų etatų skaičių . Nustatyta, kad VMI antstoliams pateikiamos vykdyti bylos sudaro daugiau nei pusę visų antstolių gaunamų vykdomųjų bylų: iš 2024 m. užvestų bylų, 61 proc. bylų buvo pateiktos VMI. Iš VMI bylų antstoliai surenka apie trečdalį pajamų.
Siekiant įvertinti, kiek dėl „Vieno langelio“ reformos antstoliai gali netekti vykdomųjų bylų, nustatyta, kad 58 procentuose VMI 2024 m. pateiktų bylų nebuvo išieškota vykdymo išlaidų (jose nevyko išieškojimas), taigi, preziumuojama, kad tokios bylos bus laikomos neperspektyviomis ir įsigaliojus
„Vieno langelio“ reformai jų VMI neperduos antstoliams vykdyti. Taip pat iš AIS
duomenų nustatyta, kad 22 procentai VMI 2024 m. pateiktų bylų buvo visiškai įvykdytos (išieškota skola ir vykdymo išlaidos) per 180 dienų nuo jų užvedimo. Dalies tokių bylų VMI taip pat nebepateiks antstoliams, nes jai suteikiama teisė pačiai vykdyti išieškojimą 180 dienų. Pažymėtina, kad Mokestinių ir nemokestinių nepriemokų perdavimo vykdyti antstoliams taisyklėse [4]
nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti asmuo, kad būtų priimamas sprendimas dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo iš turto ir perduodamas antstoliams. Tačiau šiuo metu nėra galimybių tiksliai įvertinti, kiek konkrečiai tokių atvejų, kai asmenys atitiks nustatytus kriterijus, bus ir kiek realiai vykdomųjų bylų antstoliai neteks dėl to, kad pati VMI kurį laiką galės vykdyti išieškojimą. Taip pat nėra galimybių įvertinti, koks tiksliai poveikis bus antstolių pajamoms, nes nėra aišku, kiek efektyvus bus išieškojimas VMI perduotose bylose (tiek tose, kurias perduos iš karto, tiek po 180 dienų vykdyto išieškojimo).
Po „Vieno langelio“ reformos, jei skolininkas turės kitų bylų, kuriose antstoliai jau vykdo išieškojimą arba skolininkas neturės sąskaitų, bet turės kito turto, VMI antstoliams teiks vykdomuosius dokumentus ir dėl mokestinių nepriemokų išieškojimo, ko iki tol nedarė. Tačiau nėra žinoma, kiek tokių vykdomųjų dokumentų antstoliai gaus ir koks bus išieškojimo efektyvumas, taigi ir šio poveikio šiuo metu negalima įvertinti.
Vykdymo išlaidų dydžiams apskaičiuoti yra reikalingi duomenys apie vykdomąsias bylas (per metus užvestų vykdomųjų bylų, vykdomųjų bylų, kuriose išieškota vykdymo išlaidų, skaičiai) taip pat duomenys apie antstolių patiriamas sąnaudas. Nesant tikslių duomenų apie tai, kaip po „Vieno langelio“ reformos keisis antstolių gaunamų vykdomųjų bylų kiekiai bei koks bus jų sąnaudų pokytis, nėra galimybės objektyviais duomenimis pagrįsti vykdymo išlaidų dydžių.
Pažymėtina, kad vykdomosios bylos ir su jomis susiję dokumentai ir duomenys tvarkomi elektronine forma AIS [5]
. Vieni iš svarbiausių AIS uždavinių – centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams teisės aktų pavestoms funkcijoms atlikti, automatizuoti vykdymo procesą, formuoti elektronines vykdomąsias bylas. Taigi, bet kokie su antstolių veikla ir vykdymo procesu susiję teisinio reguliavimo pokyčiai tiesiogiai daro įtaką ir AIS funkcionalumams.
Derinant Metodikos projektą, VĮ Registrų centras pateikė pastabas, kad
pasirengti naujo teisinio reguliavimo taikymui būtinas atitinkamas terminas, skaičiuojamas nuo vykdymo išlaidų dydžių, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo, apimantis ne trumpesnį kaip 2 mėnesių analizės etapą (pakeitimų apimties ir poveikio AIS įvertinimui) bei ne trumpesnį kaip 4–6 mėnesių techninio įgyvendinimo etapą (programavimo, testavimo ir diegimo darbams), siekiant užtikrinti sklandų naujų teisės aktų nuostatų taikymą nuo jų įsigaliojimo dienos.
Pastebėtina, kad VĮ Registrų centras nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2026 m. birželio mėn. įgyvendina
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės fondo lėšomis finansuojamą projektą „Antstolių informacinės sistemos (AIS) modernizavimas sukuriant elektronines paslaugas antstoliams, išieškotojams ir skolininkams bei nemokumo administratoriams“. Įgyvendinant Projektą buvo i dentifikuota vėlavimo rizika, kurią suvaldyti siekiama, be kita ko, įtraukiant papildomus VĮ Registrų centro ir rangovo specialistus. VĮ Registrų centro pajėgumai skirti šio projekto sėkmingam įgyvendinimui, todėl bet kokie kiti AIS funkcionalumų atnaujinimo darbai reikštų specialistų atitraukimą nuo projekto veiklų.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad techniškai pritaikyti AIS naujiems vykdymo išlaidų dydžiams, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkai iki 2026 m. birželio 30 d. nėra įmanoma. Įstatymo pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – atidėti naujų vykdymo išlaidų dydžių, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos nustatymą iki 2027 m. rugsėjo 1 d., tam, kad būtų galima kuo tiksliau ir objektyviau įvertinti „Vieno langelio“ reformos įtaką antstolių veiklai bei tinkamai pritaikyti AIS naujų vykdymo išlaidų skaičiavimui.
iniciatoriai ir rengėjai. Seimo narė Rita Tamašunienė.
projektuose aptariami teisiniai santykiai. Įstatymo
nustato, kad
Įstatymo 1, 8, 10, 11 straipsniai, 12 straipsnio 1 dalis, 19, 25, 38 ir 39 straipsniai įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Šiais Įstatymo straipsniais ar jų dalimis keičiamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, susijusios su vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo reglamentavimu. Įstatymo 43 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta , kad Vyriausybė iki 2026 m. birželio 30 d. patvirtina šio įstatymo 10 straipsniu pakeistoje Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 3 dalyje nurodytus vykdymo išlaidų dydžius, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką.
Šiuo metu vykdymo išlaidų dydžiai, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka reglamentuojama Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija).
rezultatų laukiama. Kaip minėta, pagal Metodikos nuostatas modeliuojant vykdymo išlaidų dydžius, analizuojami AIS duomenys apie vykdomąsias bylas bei vertinami metinių
antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitų, kurias antstoliai Teisingumo ministerijai turi pateikti kasmet iki gegužės 1 d., duomenys. Tam, kad atliekami skaičiavimai būtų tikslūs, o vykdymo išlaidų dydžiai objektyvūs, turi būti lyginami tų pačių metų ir AIS, ir finansinių ataskaitų duomenys. Taigi, siekiant tinkamai įvertinti „Vieno langelio“ reformos poveikį, turėtų būti vertinami 2026 m. AIS duomenys apie vykdomąsias bylas ir antstolių finansinių ataskaitų už 2026 m. duomenys, kuriuos Teisingumo ministerija gaus iki 2027 m. gegužės 1 d.
Įsigaliojus „Vieno langelio“ reformai ir VMI pačiai 180 dienų vykdant išieškojimą, antstoliams tolimesniam vykdymui vykdomieji dokumentai bus pradėti perduoti per 20 dienų nuo 180 dienų termino pabaigos, taigi tikslesni skaičiai, kiek tokių vykdomųjų dokumentų antstoliai gauna, pradės matytis tik 2027 m. I ketvirčio pabaigoje – II ketvirčio pradžioje.
Atsižvelgus į nurodytus argumentus, siūloma nustatyti, kad Vyriausybė būtų įpareigota naujus vykdymo išlaidų dydžius, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką patvirtinti iki 2027 m. rugpjūčio 31 d., taigi ir naujas Įstatymo 1, 8, 10, 11 straipsniais, 12 straipsnio 1 dalimi, 19, 25, 38 ir 39 straipsniais Civilinio proceso kodekse nustatomas teisinis reguliavimas dėl vykdymo išlaidų dydžių įsigaliotų tik 2027 m. rugsėjo 1 d.
Atidėjus naujų vykdymo išlaidų dydžių, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimą b
us galimybė objektyviai įvertinti, kiek vykdomųjų bylų gauna antstoliai įsigaliojus „Vieno langelio“ reformai, koks tose bylose išieškojimo efektyvumas, ir kokios yra realiai antstolių patiriamos sąnaudos negaunant neperspektyvių bylų. Taip pat nustačius vėlesnį aptariamų nuostatų įsigaliojimą, bus sudarytos sąlygos tinkamai pasirengti ir pritaikyti AIS naujų vykdymo išlaidų skaičiavimui.
Priverstinis teismo sprendimų vykdymas, kaip baigiamoji teisingumo vykdymo stadija, privalo išlikti prieinamas, turi būti prognozuojamas bei aiškus, iš kitos pusės, tam, kad sistema veiktų tinkamai – turi būti užtikrintas ir ekonominis antstolių nepriklausomumas.
„Vieno langelio“ reforma yra esminis ir reikšmingas pokytis vykdymo
procesui ir antstolių veiklai, taigi būtinas bent minimalus pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų galima realiai ir objektyviai įvertinti pokyčių įtaką sistemai ir vykdymo proceso dalyviams. Atidėjus naujų vykdymo išlaidų dydžių, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimą, toliau būtų taikomi Instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai.
Tai leistų laikinai visai vykdymo sistemai likti toje pačioje situacijoje ir, įvertinus realų poveikį, tiksliau prognozuoti būsimus vykdymo išlaidų dydžius ir jų įtaką tiek antstolių veiklai, tiek skolininkams ir išieškotojams. Be to, būtų sudaryta galimybė tinkamai pritaikyti AIS.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
dokumentams? Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus.9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės.
įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jis nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai,
juos priimti turintys subjektai. Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
išvados. Rengiant Įstatymo projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai.
Reikšminiai Į statymų projektų žodžiai, kuriuos reikia jam įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: CPK projekto: „antstolis“, „skolininkas“, „išieškojimas“, „vykdymo išlaidos“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. Seimo narė Rita Tamašunienė [1] XIV-2317 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 6... (lrs.lt) [2] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2805 [3] K asmet iki gegužės 1 d. šias ataskaitas antstoliai teikia Teisingumo ministerijai. [4] Patvirtintos VMI viršininko 2025 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. VA-76
„Dėl Mokestinių ir nemokestinių nepriemokų perdavimo vykdyti antstoliams
taisyklių patvirtinimo”. [5]
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 3 punktas, Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-140 „Dėl Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių patvirtinimo“ , 8 punktas.