Projektas
13 d. Nr.
Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 4 punktu:1 ) turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;2 ) keleivių vežimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms;3 ) visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos. „4 ) M1 grynieji elektromobiliai, neviršijantys 50 000 eurų (įskaitant PVM) vertės. “.
5 punktu:
„5) keleivių vežimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms.“.
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio nuostatas, nustatant palankesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) režimą M1 klasės gryniesiems elektromobiliams bei keleivių ir jų bagažo vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms. Projektu siekiama didinti patrauklumą darnaus judumo priemonėms, viešojo transporto paslaugų prieinamumą, mažinti gyventojų patiriamas judumo išlaidas ir kartu prisidėti prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Liberalų sąjūdžio frakcija.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad keleivių vežimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šių keleivių bagažo vežimo paslaugoms taikomas 12 procentų lengvatinis PVM tarifas. Kitos PVM tarifų taikymo lengvatos yra nurodytos atskirose šio straipsnio dalyse, o M1 klasės gryniesiems elektromobiliams specialios PVM lengvatos nustatytos nėra.
teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma panaikinti 19 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir papildyti 19 straipsnio 5 dalį nauju punktu, nustatančiu, kad keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais bei su jomis susijusioms bagažo vežimo paslaugoms būtų taikomas 5 procentų PVM tarifas, taip šias paslaugas perkeliant į vieną iš palankiausių apmokestinimo kategorijų. Toks sprendimas vertinamas kaip strateginė priemonė, skirta sušvelninti energetinių išteklių kainų svyravimų poveikį gyventojų perkamajai galiai, ypač atsižvelgiant į padidėjusį kainų nepastovumą dėl geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių sutrikimų. Viešojo transporto apmokestinimo sumažinimas sukurtų ekonominį pranašumą prieš asmeninį transportą, prisidėtų prie socialinio teisingumo užtikrinimo mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir kartu veiktų kaip antiinfliacinė priemonė. Mažinant paslaugos savikainą būtų skatinamas gyventojų perėjimas prie viešojo transporto, mažinama priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir stiprinamas tvaresnis transporto sektoriaus modelis, derantis su valstybės žaliuoju kursu. Taip pat tikimasi, kad šie pokyčiai prisidės prie viešojo transporto kainų mažėjimo, kokybės gerinimo, didins paslaugų prieinamumą ir skatins jų naudojimą.
Taipogi siūloma papildyti 19 straipsnio 3 dalį 4 punktu. Juo siūloma išplėsti PVM lengvatą ir taikyti 12% PVM tarifą M1 klasės gryniesiems elektromobiliams, kurių vertė neviršija 50 000 eur. Šiuo būdu skatinami ekonominės klasės elektromobilių pardavimai ir greitinama žalioji transformacija, mažinant nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms keleivių vežimo sektoriuje, nes sumažės mokestinė našta, padidės veiklos prognozuojamumas ir gali būti sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms bei paslaugų plėtrai. Taip pat būtų didinamas viešojo transporto konkurencingumas kitų transporto rūšių atžvilgiu.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijoms įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nepareikalaus. Nors dėl nulinio PVM tarifo taikymo prognozuojamas nominalus biudžeto pajamų sumažėjimas, šios lėšos liks gyventojų disponuojamose pajamose ir grįš į ekonomiką per padidėjusį kitų prekių bei paslaugų vartojimą.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Pridėtinės vertės mokestis (PVM)“, „PVM tarifas“, „keleivių vežimas“,
„viešasis transportas“, „reguliaraus susisiekimo maršrutai“, „elektromobilis“.
„PVM tarifas“, „keleivių vežimas“,
„viešasis transportas“, „reguliaraus susisiekimo maršrutai“, „elektromobilis“.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.