Projektas Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 20 straipsniO Pakeitimo įstatymas 2026 m. d. Nr.
20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų mokestinio laikotarpio pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-100720 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įvertinus nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojusį reglamentavimą, siekiant užtikrinti apmokestinimo sąlygų aiškumą ir tikslumą. 2025 m. birželio mėn. svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 6, 13-1, 16, 17, 18, 18-2, 19, 20, 21, 23, 27, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo be kita ko siūlyta nustatyti didesnį pajamų mokesčio progresyvumą, priklausomai nuo bendro asmens pajamų lygio, buvo atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymą nustatyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD) vaikus auginantiems tėvams, numatant jo taikymą nuo 2027 m. sausio 1 d., kartu buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 20 straipsnio 7 dalies pakeitimas įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d.
Atitinkamai 2026 metams liko galioti esama GPMĮ 20 straipsnio 7 dalies formuluotė, kas reiškia, kad pagrindinio NPD taikymo tikslais apskaičiuojant metines gyventojo pajamas, į jas neįtraukiamos pajamos, kurioms taikomas 15 procentų mokesčio tarifas (metinė tam tikrų pajamų dalis, neviršijanti 12 vidutinių darbo užmokesčių), o pajamos, kurioms taikomas 5 procentų tarifas (atliekų perleidimo pajamos) – įtraukiamos. Tokiu būdu tik 2026 m. mokestiniam laikotarpiui buvo pakeistas metinio NPD apskaičiavimo principas, t. y. eilę metų iki 2026 m. mokestinio laikotarpio buvo nustatyta, kad apskaičiuojant metinį NPD neatsižvelgiama į pajamas, kurioms taikomas 5 procentų tarifas (atliekų perleidimo pajamos), o kitos apmokestinamosios pajamos turi įtakos metinio NPD dydžiui.
Pagal galiojantį GPMĮ nuo 2027 m. grįžtų iki 2026 m galiojęs NPD taikymo principas, t. y. nustatant metinio NPD dydį būtų neatsižvelgiama tik į 5 procentų tarifu apmokestinamas pajamas iš atliekų perleidimo – išskirtinis reguliavimas galiotų tik vieną mokestinį laikotarpį. Aptartą nenuoseklų reguliavimą sąlygoja tai, kad GPMĮ 20 straipsnio 7 dalyje išskirtinai 2026 m. mokestinį laikotarpį nustatyta nuoroda į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, o turėtų būti nuoroda į 6 straipsnio 7 dalį (techninė klaida redaguojant įstatymo projektą).
Pažymėtina, kad metinis NPD yra taikomas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, t. y. apskaičiuojant ir deklaruojant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamas iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., kas reiškia, kad 2026 m. mokestinio laikotarpio pajamos bus deklaruojamos iki
siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų nuo įstatymo projekto priėmimo ir galiotų apskaičiuojant bei deklaruojant 2026 m. mokestinio laikotarpio pajamas. Įstatymo projektu siūlomo redakcinio patikslinimo tikslas
iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal GPMĮ 20 straipsnio nuostatas, kurios galioja 2026 m. mokestinį laikotarpį, gyventojo metinės pajamos yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo
nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino metinio NPD.
Tuo tarpu, pagal GPMĮ 20 straipsnio nuostatas, kurios įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d., gyventojo metinės pajamos yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo
dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai ar ją nutraukus, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo
metinio NPD ir papildomo NPD.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma keisti GPMĮ 20 straipsnio 7 dalį ir joje esančią nuorodą į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį pakeisti į nuorodą į šio straipsnio 7 dalį. Tokiu būdų būtų užtikrinta, kad ir 2026 m. mokestinį laikotarpį metinis NPD būtų taikomas nuosekliai, t. y. nustatant metinio NPD dydį būtų neatsižvelgiama tik į 5 procentų tarifu apmokestinamas pajamas iš atliekų perleidimo, o kitos apmokestinamosios pajamos turėtų įtakos metinio NPD dydžiui.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
plėtrai Įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma.
atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės.
projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Atsižvelgiant į tikslą, kurio siekiama Įstatymo projektu – atitaisyti redakcinę klaidą, galimas poveikis valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamoms , nevertinamas.
metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Gyventojų pajamų mokestis“, „neapmokestinamasis pajamų dydis“.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai