Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 134 straipsnio paKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
13
1Pakeisti 134 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), išskyrus atvejus, kai nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kurių trukmė yra iki vaikui sukanka treji metai. Šių atostogų laikotarpį asmuo turi teisę imti visą iš karto, dalimis ar pakaitomis iki vaikui sukaks aštuoneri metai.“
2
. Pakeisti 134 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoneri metai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį sudaro 62 kalendorinės dienos, kurias kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.“
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rūta Miliūtė
IR
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais siūlomi šie pakeitimai:
laikotarpį ir užtikrinti tėvams galimybę išeiti vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueina 8 metai, vietoj šiuo metu įtvirtintos vaiko 3 metų amžiaus ribos. -
Nustatyti galimybę nepanaudotą vaiko priežiūros išmokos dalį, t.y. tą, kuri nebuvo išmokėta, jei tėvai grįžo į darbą anksčiau laiko, gauti vėliau – taip pat iki vaikui sueina 8 metai.
priežiūros atostogų dalį panaudoti taip pat iki vaikui sueina 8 metai, o ne tik iki vaikui sueinant 18 ar 24 mėnesių kaip nustatyta šiuo metu. Tokie siūlymai grindžiamas tarptautine praktika, socialinio teisingumo principais bei poreikiu geriau suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
Pirma, šie pasiūlymai leistų Lietuvai priartėti prie pažangesnės Europos Sąjungos šalių praktikos. Analitinė apžvalga rodo, kad daugelyje šių šalių leidžiama naudoti vaiko priežiūros atostogas (o kai kuriais atvejais – ir išmokas) ilgesnį laiką nei tik pirmaisiais 2 ar 3 vaiko gyvenimo metais. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Belgijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose tėvai gali panaudoti vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueina 8 – 12 metų. Tokį patį laikotarpį (iki 8 metų) yra nustačiusios ir Latvija, Danija, Graikija, Kipras ir kelios kitos šalys. Šios valstybės taip pat taiko lankstesnius vaiko priežiūros išmokų mokėjimo mechanizmus, įskaitant dalinį naudojimą ir galimybę atidėti nepanaudotą išmokos dalį vėlesniam laikotarpiui.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir globėjų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų individualią teisę į vaiko priežiūros atostogas, kurios turi būti paimtos iki vaikas sulauks nustatyto amžiaus ( iki aštuonerių metų amžiaus ), kuris turi būti apibrėžtas kiekvienos valstybės narės arba kolektyvinėmis sutartimis.
Antra, galimybė panaudoti nepanaudotas vaiko priežiūros atostogas ir, įstatyme nustatytais atvejais, nepanaudotą vaiko priežiūros išmokos dalį iki vaikui sueina 8 metai, atitinka socialinio teisingumo principą. Šiuo metu, jei tėvai grįžta į darbą anksčiau nei baigiasi išmokos mokėjimo laikotarpis, jie praranda nepanaudotą išmokos dalį. Toks modelis neskatina lankstaus tėvystės planavimo ir netgi interpretuotinas tarsi bauda už grįžimą į darbo rinką anksčiau laiko.
Leidus panaudoti nepanaudotą atostogų ir išmokos dalį vėliau, būtų užtikrinta, kad šeima nepraranda jai priklausančios paramos, o gali ją panaudoti tada, kai to labiausiai reikia – pavyzdžiui, pradėjus lankyti darželį, mokyklą ar susidūrus su kitais iššūkiais.
Trečia, toks pakeitimas sudarytų sąlygas efektyviau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Ilgesnis išmokos panaudojimo laikotarpis suteiktų tėvams didesnį lankstumą planuojant vaikų priežiūrą, ypač tais atvejais, kai abu tėvai dirba, neturi galimybės samdyti pagalbos ar kai vaikui dėl sveikatos ar adaptacijos iššūkių reikalinga papildoma tėvų priežiūra vėlesniame amžiuje.
Remiantis pastarųjų metų Sodros duomenimis, vyrai vis dar nepakankamai aktyviai naudojosi vaiko priežiūros atostogomis. Priėmus siūlomas nuostatas būtų prisidedama prie lyčių lygybės stiprinimo. Ilgesnis išmokos panaudojimo laikotarpis sudarytų palankesnes sąlygas tėčiams aktyviau įsitraukti į vaiko priežiūrą ne tik pirmaisiais mėnesiais, bet ir vėliau. Tai atitinka Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, skatinančias vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą šeimos pareigose.
Ne mažiau svarbus kontekstas, kuriame siūlomi pakeitimai turėtų būti vertinami, – tai demografinė Lietuvos situacija. Šalyje gimstamumo rodikliai pastaraisiais metais yra vieni žemiausių visoje Europos Sąjungoje. Remiantis preliminariu vertinimu 2025 m. suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki rekordiškai žemo lygio ir tesiekė 1,0 vaiko vienai moteriai (stabiliam populiacijos skaičiui užtikrinti reikalingas dydis – 2,1). Ši tendencija kelia grėsmę ilgalaikiam valstybės socialinės apsaugos ir darbo rinkos tvarumui. Sudarant lankstesnes sąlygas auginti vaiką, ilginant vaiko priežiūros išmokų panaudojimo laikotarpį ir užtikrinant paramos nepraradimą dėl ankstyvo grįžimo į darbą, gali būti prisidedama prie palankesnės aplinkos šeimų kūrimui ir apsisprendimo turėti daugiau vaikų. Todėl siūlomos priemonės vertintinos ir kaip dalis ilgalaikės demografinės politikos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlomas pakeitimas yra pagrįstas tiek tarptautine praktika, tiek šeimos politikos ir socialinės apsaugos tikslais. Jis padėtų sukurti lankstesnę, į vaikų ir tėvų realius poreikius orientuotą vaiko priežiūros išmokų sistemą Lietuvoje.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja Seimo narė Rūta Miliūtė.
projektuose aptarti teisiniai santykiai
Pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalį, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos iki vaikui sukanka 3 metai. Galiojanti nuostata nenumato galimybės suteikti vaiko priežiūros atostogas ar jų nepanaudotą dalį po to, kai vaikui sueina 3 metai. Pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalį, kiekvienam iš tėvų yra nustatyta neperleidžiama dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų dalis, kurią tėvai turi teisę panaudoti tik iki vaikui sukanka 18 arba 24 mėnesiai.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, apdraustasis asmuo turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką vaiko priežiūros atostogų metu iki vaikui sueina
straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 3 dalies atvejus, arba pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį suteiktas vaiko priežiūros atostogas, taip pat laikantis įstatyme numatytų apribojimų.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisė gauti vaiko priežiūros išmoką siejama su tuo, kad asmuo yra išėjęs į vaiko priežiūros atostogas įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą. Šiuo metu galiojantis reguliavimas nesuteikia teisės pasinaudoti nepanaudota iki vaikui suėjo 18 ar 24 mėnesiai vaiko priežiūros išmokos dalimi.
Pagal to paties įstatymo 23 straipsnio
arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo pasirinkto išmokos gavimo laikotarpio. Išmoka nutraukiama, kai vaiko priežiūros atostogos baigiasi ar asmuo grįžta į darbą nutraukęs atostogas.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, jeigu apdraustasis asmuo pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis 18 mėnesių, išmoka jam mokama iki vaikui sueis 18 mėnesių. Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato, kad išmoka nustatytomis dalimis mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio pagal 22 straipsnio 2 ir 4 dalis, o likusį laikotarpį – 60 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tačiau galiojantis reguliavimas nesuteikia teisės gauti nepanaudotos vaiko priežiūros išmokos dalies vėliau, po to, kai vaikui sueina 18 mėnesių.
Analogiškai, pagal to paties įstatymo
išmoką iki vaikui sueis 24 mėnesiai, išmoka jam mokama iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato, kad išmoka nustatytomis dalimis mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio pagal 22 straipsnio 2 ir 4 dalis, likusį laikotarpį iki 12 mėnesių – 45 proc., nuo 12 iki 24 mėnesių – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio. Galiojantis reguliavimas nesuteikia teisės pasinaudoti nepanaudota vaiko priežiūros išmokos dalimi po to, kai vaikui sueina 24 mėnesiai.
Taigi, esamas teisinis reguliavimas neužtikrina galimybės vėliau, iki vaikui sukanka 8 metai, gauti nepanaudotas vaiko priežiūros atostogas, jei jos nebuvo panaudotos iki vaikui suėjo 3 metai, arba vaiko priežiūros išmoką, nepanaudotą iki vaikui suėjo 18 ar 24 mėnesiai.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nurodytas asmuo turi teisę į vaiko priežiūros atostogas, kurių trukmė yra iki vaikui sueina 3 metai, taip pat nustatant teisę šių atostogų laikotarpį imti visą iš karto, dalimis ar pakaitomis iki vaikui sukaks 8 metai. Toks reguliavimas sudarytų galimybę vėlesniame vaiko amžiuje panaudoti vaiko priežiūros atostogas, o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytais atvejais – ir nepanaudotą vaiko priežiūros išmokos dalį, kuri liko nutraukus atostogas dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, nekeičiant bendros šių atostogų trukmės.
Kartu siūloma keisti ir Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad tėvai turėtų teisę jiems priklausančią neperleidžiamą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį panaudoti iki vaikui sueina 8 metai, o ne tik iki vaikui sueina 18 ar 24 mėnesių, kaip yra nustatyta šiuo metu. Tai labiau užtikrintų abiejų tėvų galimybę pasinaudoti šia dalimi.
Naujasis reguliavimas taip pat prisideda prie Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimo, skatinančių, kad tėvų neperleidžiamos dalys būtų naudojamos lanksčiai ir realiai, stiprinant tiek lyčių lygybę, tiek tėčių įsitraukimą į vaikų priežiūrą.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnį siūloma papildyti nauja – 13 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad asmuo, nutraukęs vaiko priežiūros atostogas dėl grįžimo į darbą ar tarnybą iki vaikui suėjo 18 arba 24 mėnesiai, turi teisę į vaiko priežiūros išmoką vėliau, iki vaikui sueina 8 metai, išėjus vaiko priežiūros atostogų, kurių trukmė yra ne ilgesnė negu vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, kuris buvo nepanaudotas iki vaikui suėjo 18 arba 24 mėnesiai.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas tikslinamas, išplečiant vaiko priežiūros išmokos mokėjimo atvejus ir numatant, kad ši išmoka gali būti mokama ir šio įstatymo 22 straipsnio 13 dalyje nustatytais atvejais.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio
straipsnio 13 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, numatant, kad išmoka gali būti mokama ir tais vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, kurie numatyti pagal minėtą nuostatą.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimais siūloma numatyti, kad jei apdraustasis asmuo pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 18 mėnesių, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, ar 24 mėnesiai, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, ir nutraukia vaiko priežiūros atostogas dėl grįžimo į darbą ar tarnybą iki vaikui atitinkamai suėjo 18 ar 24 mėnesiai, o vėliau, iki vaikui sueina 8 metai, vėl išeina vaiko priežiūros atostogų, jam skiriama anksčiau apskaičiuotoji išmoka už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, kurio trukmė yra ne ilgesnė negu vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, kuris buvo nepanaudotas iki vaikui suėjo atitinkamai 18 ar 24 mėnesiai.
Tikimasi, kad siūlomas reguliavimas paskatintų daugiau tėvų, ypač tėčių, aktyviau pasinaudoti jiems skirta neperleidžiama dviejų mėnesių dalimi, sudarytų palankesnes sąlygas tėvams suderinti šeimos ir profesinius įsipareigojimus, išvengti išmokos praradimo dėl ankstyvo grįžimo į darbo rinką, sustiprintų tėčių įsitraukimą į vaikų priežiūrą bei prisidėtų prie socialinio teisingumo didinimo.
Be to, atsižvelgiant į ypatingai žemą gimstamumo rodiklį Lietuvoje, siūlomos nuostatos gali būti vertinamos ir kaip viena iš kompleksinių priemonių, prisidedančių prie palankesnės aplinkos šeimoms kūrimo bei gimstamumo lygio stabilizavimo.
imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
Įstatymo projektas neturės tiesioginės finansinės įtakos verslui, tačiau gali paskatinti darbo organizavimo lankstumą, prisidedant prie šeimai palankios darbo aplinkos kūrimo.
strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymai tiesiogiai įgyvendins Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. XV-439 patvirtintos Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 8 punktą „Gerinsime sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje. <...> Gerinsime sąlygas derinti šeimos ir darbo santykius. <...>“ ir 193 punktą: „Skatinsime gimstamumą. Norime, kad šalies gyventojų skaičius didėtų, kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti bei deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. Vaikų gimimas neturi riboti nė vieno iš tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros pasiekimų, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės ar būti šeimos pajamų mažėjimo priežastimi.“. 9.
Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekto sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui reikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus.
išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Vaiko priežiūros atostogos“, „Vaiko priežiūros išmoka“, „Nepanaudotos
vaiko priežiūros atostogos“, „Nepanaudota vaiko priežiūros išmoka“.
paaiškinimai Nėra.