2026 m. d. Nr.
1. Papildyti 23 straipsnį nauja 20 dalimi: „20
. Nuo 2028 m. sausio 1 d. visose degalinėse, turinčiose bent tris degalų kolonėles ir esančiose šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui, arba ne didesniu kaip 3 km atstumu nuo artimiausio išvažiavimo iš TEN-T kelio, teritorijose turi būti įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, jeigu nuo degalinės teritorijos ne didesniu kaip 500 metrų atstumu jau yra įrengta viešoji, ne mažesnės nei 50 kW galios įkrovimo prieiga arba jei viešai prieinamos didelės galios įkrovimo prieigai įrengti reikalingos elektros galios didinimo kaštai yra didesni nei 1 % praėjusių metų šios degalinės gautų pajamų.“2
. Papildyti 23 straipsnį nauja 21 dalimi: „
21. Nuo 2028 m. sausio 1 d. visose autobusų ir geležinkelių stotyse, oro uostose ir jūrų uostuose turi būti įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, jeigu nuo atitinkamos teritorijos ne didesniu kaip 500 metrų atstumu jau yra įrengta viešoji, ne mažesnės nei 50 kW galios įkrovimo prieiga. “
3. Buvusias 20–28 dalis laikyti atitinkamai 22–30 dalimis.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.2 .
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir energetikos, susisiekimo bei aplinkos ministrai iki 2027 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – užtikrinti 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES, (toliau – Reglamentas (ES) 2023/1804) nuostatų įgyvendinimą.
Reglamente (ES) 2023/1804 nustatyta, kad siekiant padidinti patogumą vartotojams, turėtų būti įrengta pakankamai viešai prieinamų greitojo įkrovimo prieigų, skirtų lengvosioms elektrinėms transporto priemonėms, visų pirma, TEN-T tinkle, kad būtų visiškai užtikrintas tarpvalstybinis susisiekimas ir elektrinės transporto priemonės galėtų važinėti po visą Europos Sąjungą. Svarbu, kad viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros diegimas, visų pirma, būtų privačių rinkos investicijų rezultatas.
Įgyvendinant Reglamento (ES) 2023/1804 nuostatas, Įstatymo projektu siekiama, kad nuo 2028 m. sausio 1 d. būtų įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW visų degalinių, turinčių bent tris degalų kolonėles ir esančių šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui, arba ne didesniu kaip
siekiama, kad būtų įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW visose autobusų ir geležinkelių stotyse, oro uostose ir jūrų uostuose. Šie reikalavimai nebūtų taikomi, jeigu nuo minėtų teritorijų ne didesniu kaip 500 metrų atstumu jau yra įrengta viešoji, ne mažesnės nei 50 kW galios įkrovimo prieiga.
Atkreiptinas dėmesys į Europos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros apžvalgą (žiūrėti žemėlapį), kurioje remiantis 2025 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis daugelis Europos Sąjungos šalių, tarp kurių ir Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo savo ambicingų tikslų. Iki 2030 m. Europos Sąjungoje numatyta įrengti 3,5 mln. įkrovimo stotelių, tačiau kol kas jų yra tik apie 912 500.
Žvelgiant į žemėlapį ir naujausius 2025–2026 m. duomenis, Lietuvos situaciją galima apibūdinti kaip sparčiai besivystančią, bet vis dar netolygią. Žemėlapyje matome, kad didelė dalis Lietuvos teritorijos (ypač šiaurės rytai, pietų Lietuva ir rajonai toliau nuo pagrindinių kelių) vis dar pažymėti šviesiai raudona ar rausva spalva, kuri rodo „ribotą“ arba „prastą“ padengimą, kur iki įkrovimo stotelės gali tekti važiuoti 20 km ir daugiau. Ir nors elektromobilių įkrovimo infrastruktūra auga, Lietuva, kaip ir visa ES, susiduria su iššūkiu pasiekti 2030 m. tikslus, kad įkrovimas būtų toks pat prieinamas kaip ir įprastos degalinės, todėl Įstatymo projektu siūloma nuo 2028 m. sausio 1 d. visose degalinių, turinčių bent tris degalų kolonėles ir esančių šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui, arba ne didesniu kaip
įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW, o taip pat, kad visose autobusų ir geležinkelių stotyse, oro uostuose ir jūrų uostuose būtų įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia yra ne mažesnė kaip 50 kW.
Be to, Įstatymo projekto tikslas yra ne tik užtikrinti Lietuvos teisės suderinimą su ES reglamentais, bet ir nacionalinį saugumą bei ekonominį stabilumą bei siekti mažinti Lietuvos transporto sektoriaus priklausomybę nuo importuojamų išteklių. Skirtingai nei iškastinis kuras (nafta), kuris yra importuojamas, elektra transportui vis dažniau gaminama pačioje Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, o tai prisideda prie kapitalo išlaikymo šalies viduje.
Įstatymo projekte numatyta 500 metrų išlyga, taip pat išimtis, kad jei viešai prieinamos didelės galios įkrovimo prieigai įrengti reikalingi elektros galios didinimo kaštai viršija 1 % praėjusių metų šios degalinės pajamų, nebus reikalaujama neracionalių išlaidų ar perteklinių investicijų. Tai padės išvengti neproporcingų kapitalo sąnaudų tose vietose, kur elektros tinklo pajėgumai yra nepakankami.
Pastebėtina, kad daugelis Europos Sąjungos šalių taiko panašius įpareigojimus strateginės infrastruktūros objektams. Pavyzdžiui, Vokietijoje įgyvendinamas
„Deutschlandnetz“ modelis tiesiogiai sieja degalinių tinklo plėtrą su įkrovimo
stotelių prievole, kas per dvejus metus leido padidinti greitojo įkrovimo tinklą daugiau nei 30 proc.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų
įstatyme numatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose degalinėse turi būti įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW. Viešai prieinamos įkrovimo prieigos, skirtos elektromobiliams įkrauti, šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui šiuo metu įstatyme numatytos įrengti Lietuvos didžiuosiuose miestuose, miestų transporto mazguose, saugiose ir apsaugotose stovėjimo aikštelėse.
Taip pat šiuo metu Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų
įstatyme numatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose autobusų ir geležinkelio stotyse, oro uostuose ir jūrų uostuose turi būti įrengta bent viena viešai prieinama įkrovimo prieiga.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma nuo 2028 m. sausio 1 d. visose degalinių, turinčių bent tris degalų kolonėles ir esančių šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui, arba ne didesniu kaip 3 km atstumu nuo artimiausio išvažiavimo iš TEN-T kelio, teritorijose turi būti įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas nebūtų taikomas, jeigu nuo degalinės teritorijos ne didesniu kaip 500 metrų atstumu jau yra įrengta viešoji ne mažesnės nei 50 kW galios įkrovimo prieiga.
Įstatymo projektu nustatoma išimtis, kad jei viešai prieinamos didelės galios įkrovimo prieigai įrengti reikalingos elektros galios didinimo kaštai yra didesni nei 1 % praėjusių metų šios degalinės gautų pajamų, tokiu atveju nustatytas reikalavimas tokioms degalinėms nebūtų taikomas. Ši išimtis nustatoma siekiant išvengti neproporcingų kapitalo sąnaudų tose vietose, kur elektros tinklo pajėgumai yra nepakankami. Maksimalios įkrovimo prieigai įrengti reikalingos elektros galios didinimo investicijų ribos susiejimas su degalinės metinėmis pajamomis užtikrins ekonominį stabilumą smulkiesiems rinkos dalyviams bei apsaugos nuo neracionalių infrastruktūros plėtros kaštų, kurie galutiniame rezultate nugultų ant vartotojų pečių per prekių ir paslaugų kainas.
Be to, Įstatymo projektu siūloma, kad nuo 2028 m. sausio 1 d. visose autobusų ir geležinkelių stotyse, oro uostuose ir jūrų uostuose būtų įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia yra ne mažesnė kaip
atitinkamos teritorijos ne didesniu kaip 500 metrų atstumu jau yra įrengta viešoji ne mažesnės nei 50 kW galios įkrovimo prieiga.
Numatoma, kad šie siūlymai prisidės prie tolygaus, prognozuojamo ir prieinamo viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklo visoje Lietuvos teritorijoje užtikrinimo. Be to, šie pakeitimai sudarys prielaidas Lietuvai ne tik vykdyti minimalius reikalavimus, bet ir suteiks vartotojams patogią infrastruktūrą ten, kur sustojimo įpročiai jau yra susiformavę, t. y. degalinėse, prie svarbiausių kelių ir transporto mazgų.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymas tiesiogiai įgyvendins Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 patvirtintos Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 591 punktą
„Spartinsime naujausių elektros energijos kaupimo technologijų (baterijų)
diegimą ir skirstomųjų tinklų plėtrą, leidžiančią prijungti daugiau smulkių saulės ir vėjo elektrinių, taip pat įrengti daugiau viešųjų elektromobilių krovimo stotelių, tarp jų ir prie daugiabučių namų “ bei 600 punktą „Sudarysime sąlygas verslui vystyti tiek viešojo, tiek privataus (individualaus) transporto, įskaitant vandens transportą, priemonėms būtinų elektros įkrovimo ir biometano (ateityje ir žaliojo vandenilio) pildymo stotelių tinklą.“.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nereikės.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, iki 2027 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir energetikos, susisiekimo bei aplinkos ministrams reikės koreguoti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus .
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „greitojo įkrovimo prieiga“, „degalų kolonėlė“, „autobusų stotis“, „geležinkelio stotis“, „oro uostas“, „jūrų uostas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai