Projektas
, 262
Vilnius
„12 1 . Likviduojamas subjektas – Europos Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam pagal finansinės grupės pertvarkymo planą arba pagal pertvarkymo planą, kai šis juridinis asmuo nepriklauso finansinei grupei, numatoma, kad jis turi būti likviduojamas iškeliant bankroto bylą, arba pertvarkytinai finansinei grupei priklausantis subjektas, kuris pats nėra pertvarkytinas finansų sektoriaus subjektas ir kuriam pagal finansinės grupės pertvarkymo planą finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija ne n umato pasinaudoti teisėmis pagal šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 5–9 punktų ir 58 straipsn io 1 dalies nuostatas.“
1. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Pertvarkymo institucija likviduojamiems subjektams nenustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo
. Neatsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalies nuostatas, pertvarkymo institucija turi teisę įvertinti, ar yra pagrįsta likviduojamam subjektui individualiai nustatyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, lygų sumai, viršijančiai sumą, kurios pakaktų nuostoliams padengti. Spręsdama dėl konkretaus reikalavimo dydžio nustatymo pagrįstumo, pertvarkymo institucija turi įvertinti galimą šio reikalavimo poveikį finansų sistemos finansiniam stabilumui ar neigiamo poveikio plitimo finansų sistemoje riziką,
taip pat indėlių draudimo sistemų finansavimo galimybes.4
2. Jeigu pertvarkymo institucija, atlikusi šio straipsnio 41 dalyje nurodytą vertinimą, likviduojamam subjektui nustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą , jis šį reikalavimą įvykdo naudodamas vieną ar daugiau iš šių priemonių:1 ) nuosavas lėšas;2 ) įsipareigojimus, atitinkančius Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus šio reglamento 72b straipsnio 2 dalies b ir d punktus, nurodytus tinkamumo kriterijus;3
251 straipsnio 2 ir 3 dalyse.43
. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalis ir 78a straipsnis netaikomi likviduojamiems subjektams, kuriems pertvarkymo institucija nenustatė minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo .4
4. Patronuojamųjų įmonių, kurios yra likviduojami subjektai, kuriems pertvarkymo institucija nenustatė minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo , turimų nuosavų lėšų priemonių suma ir tinkamų įsipareigojimų priemonių suma neatskaitomos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 5 dalį.45
. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 44 dalies nuostatas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, bet yra pertvarkytino subjekto ar trečiosios valstybės subjekto, kuris būtų pertvarkytinas subjektas, jeigu jis būtų įsteigtas ES, patronuojamosios įmonės, turima įstaigų, kurios yra jų patronuojamosios įmonės ir kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei ir yra likviduojami subjektai, kuriems pertvarkymo institucija nenustatė minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo
, nuosavų lėšų priemonių suma atskaitoma, jeigu šių turimų nuosavų lėšų priemonių bendra suma yra lygi 7 procentams visos atitinkamo subjekto nuosavų lėšų ir įsipareigojimų, kurie atitinka šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus, sumos, apskaičiuojamos nuo kiekvienų metų gruodžio 31 dienos kaip praėjusių 12 mėnesių vidurkis, arba viršija šią sumą.
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 .
likviduojamam subjektui, išskyrus atvejus, kai, vadovaudamasi šio įstatymo 25 straipsnio41 dalies nuostatomis, pertvarkymo institucija šiam subjektui nustatė minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą . “
2. Papildyti254
straipsnį 61 dalimi: „6
4 1 dalies nuostatomis, likviduojamam subjektui nustatė minimal aus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą , ji pagal Reglamento (ES) 2021/763 reikalavimus nustato šio subjekto ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo pareigų turinį ir dažnumą bei likviduojamą subjektą informuoja apie šias pareigas. Nustatydama šias pareigas, pertvarkymo institucija nereikalauja pateikti ataskaitų ir atskleisti informacijos daugiau, negu būtina, siekiant stebėti pagal šio įstatymo 25 straipsnio4 1 dalį nustatyto reikalavimo tenkinimą.
. Neatsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, pertvarkymo institucija turi teisę nuspręsti, kad į staigos, kurios yra pertvarkytino subjekto arba trečiosiose valstybėse įsteigto subjekto partronuojamosios įmonės, bet pačios nėra pertvarkytini subjektai, privalo konsoliduotai tenkinti šio įstatymo 25, 252 , 253 straipsniuose nurodytus reikalavimus, jeigu pertvarkymo institucija padaro išvadą, kad tenkinamos visos šios sąlygos:1 ) patronuojamoji įmonė atitinka vieną iš šių sąlygų: a ) patronuojamąją įmonę tiesiogiai valdo pertvarkytinas subjektas ir: i ) pertvarkytinas subjektas yra ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė; ii
) tiek patronuojamoji įmonė, tiek pertvarkytinas subjektas yra įsteigti toje pačioje valstybėje narėje ir priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei; iii ) pertvarkytinas subjektas tiesiogiai nevaldo jokios kitos patronuojamosios įmonės, kuri yra įstaiga ar šio įstatymo
nurodytas subjektas, kai tam subjektui taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai ar šio įstatymo 25, 252 , 253 straipsniuose nurodyti reikalavimai, išskyrus atitinkamą patronuojamąją įmonę; iv ) patronuojamajai įmonei atskaitymai, kuriuos reikalaujama atlikti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 5 dalį, turėtų neproporcingai didelį poveikį; b ) patronuojamajai įmonei papild
omo kapitalo reikalavimas taikomas tik konsoliduotai, o šio įstatymo 25, 252 , 253 straipsniuose nurodytus reikalavimus nustačius konsoliduotai, taikant šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nebūtų pernelyg padidinti pogrupio, kurį sudaro į jo atitinkamą konsolidavimo taikymo sritį įtraukti subjektai, rekapitalizavimo poreikiai, ypatingą dėmesį skiriant atvejams, kai toje pačioje konsolidavimo taikymo srityje didesnę dalį sudaro likviduojami subjektai;2 ) šio įstatymo 25, 252 , 253 straipsniuose nurodytų reikalavimų tenkinimas konsoliduotai vietoj to, kad jis būtų tenkinamas individualiai, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio: a ) grupės pertvarkymo strategijos patikimumui ir įgyvendinamumui arba b
) patronuojamosios įmonės gebėjimui laikytis savo nuosavų lėšų reikalavimo, kai pertvarkymo institucija jos atžvilgiu pasinaudojo teisėmis pagal šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 5–9 punktų ir 58 straipsni o 1 dalies nuostatas, arba c ) atitinkamos patronuojamosios įmonės ar kitų pertvarkytinos grupės subjektų vidinio nuostolių perkėlimo ir rekapitalizavimo mechanizmo pakankamumui, įskaitant kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą ar konvertavimą pagal
. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą tenkina konsoliduotai, į šio subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą įtraukiami šie įsipareigojimai, kuriuos pagal šio straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas išleido ES įsteigta patronuojamoji įmonė, įtraukta į to subjekto konsolidavimą:1 ) įsipareigojimai, išleisti pertvarkytinam subjektui ir jo įsigyti tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus subjektus, kurie priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei ir nėra įtraukti į subjekto, konsoliduotai tenkinančio minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, konsolidavimą;2 ) įsipareigojimai, išleisti esamam akcininkui, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei. “
3. Papildyti
262 straipsnį 7 dalimi: „
7. Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti įsipareigojimai negali viršyti sumos, nustatytos iš minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo, taikomo į konsolidavimą įtrauktai patronuojamajai įmonei, sumos atėmus visų šių elementų sumą:1 ) įsipareigojimų, išleistų subjektui, konsoliduotai tenkinančiam minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, ir jo įsigytų tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus, įtrauktus į to subjekto konsolidavimą;2 ) nuosavų lėšų, išleistų pagal šio straipsnio 5 dalies 2 punktą, sumos. “
.
1 . Pakeisti Įstatymo priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
.“
2. Pakeisti Įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
. 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 262
aiškinamasis raštas1 . Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Teikiamu Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 25, 254 , 262 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeliamos 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1174, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kiek tai susiję su tam tikrais minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo aspektais, (toliau – Direktyva (ES) 2024/1174) nuostatos, reglamentuojančios techninius pakeitimus, susijusius su vidinio minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo (angl.
Minimum Requirement for Own Funds and Eligible Liabilities ) (toliau – MREL) traktavimu pertvarkymo grupėse.
Teikiamo Įstatymo projekto tikslas yra patobulinti vidinio MREL taikymo pertvarkymo grupėse taisykles, siekiant:
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė (tel. +370 5 239 0174)) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (skyriaus vedėja Joana Daukševič (tel. +370 5 239 0171)) patarėja Viktorija Stankevičienė (tel. +370 5 239 0110).3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Išskiriami 2 esminiai keičiami galiojančio teisinio reguliavimo aspektai:1
) Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme reglamentuota MREL nustatymo kredito įstaigoms tvarka. MREL – pertvarkymo institucijos (Lietuvos Respublikoje pertvarkymo institucija yra Lietuvos bankas, euro zonos lygiu – Bendra pertvarkymo valdyba) nustatomas reikalavimas, kurio laikymasis užtikrina, kad kredito įstaigos ištikus krizei pačios turėtų pakankamai lėšų savo nuostoliams padengti bei rekapitalizuotis ir, atlikus pertvarkymą, tęstų iki pertvarkymo vykdytas svarbias visuomenei funkcijas. Pagrindinis MREL reikalavimo tikslas – ištikus krizei užtikrinti veiksmingą ir patikimą kredito įstaigų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės (angl. bail-in ) taikymą, t. y. kad su finansiniais sunkumais susidūrusios kredito įstaigos prireikus būtų pertvarkomos naudojant privačias lėšas.
MREL nesilaikymas gali daryti neigiamą poveikį kredito įstaigų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumams ir galiausiai – bendram pertvarkymo veiksmingumui. Jeigu MREL priemonę išleidžia finansinei grupei priklausanti patronuojamoji įmonė ir ją tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyja jos patronuojančioji įmonė, tai vadinama vidiniu MREL. Pagal galiojantį reglamentavimą, kredito įstaigos turi vykdyti vidinį MREL individualiai ir yra tik keli atvejai, kada vidinį MREL galima nustatyti konsoliduotu lygiu – Europos Sąjungos patronuojančiosioms įmonėms, kurios nėra pertvarkytini subjektai ir yra trečiųjų valstybių subjektų patronuojamosios įmonės, ir įstaigų ar subjektų, kurie neprivalo vykdyti vidinio MREL, patronuojančiosioms įmonėms.2
) Finansinio tvarumo įstatyme likviduojamas subjektas neapibrėžiamas, o vartojama sąvoka suprantama siauriau – subjektas, kuris turi būti likviduojamas iškeliant bankroto bylą, t. y. neapima viso reikalingo pertvarkymo sąrangos konteksto. Be to, pagal galiojančią tvarką, subjektams, kurie turi būti likviduojami iškeliant bankroto bylą, nustatomas MREL, lygus sumai, kuri būtina nuostoliams padengti ir kuri atitinka nuosavų lėšų reikalavimus. Tačiau tokiais atvejais MREL neapima jokio papildomo su pertvarkymo sąranga tiesiogiai susijusio reikalavimo šiam subjektui. Tai sukuria didelę administracinę naštą, kuri apima daugybės pertvarkymo institucijos ir subjekto, kuris turi būti likviduojamas iškeliant bankroto bylą, procedūrinių pareigų nustatymą ir vykdymą, tačiau nesukuria papildomos naudos dėl pertvarkymo perspektyvos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siūlomi šie galiojančio reguliavimo pakeitimai:1 ) pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai nustatyti vidinius MREL konsoliduotai taip pat ir tarpinėms patronuojamosioms įmonėms [1] , kai: 1) pagal Kapitalo reikalavimų reglamentą [2] taikant vidinio MREL atskaitymus [3] jų vidinis MREL neproporcingai padidėtų ar 2) nuosavų lėšų reikalavimai kredito įstaigai taikomi tik konsoliduotu lygiu;2 ) apibrėžiamas likviduojamas subjektas ir reglamentuojama, kad likviduojamiems subjektams MREL nenustatomas.
Likviduojamas subjektas –
Europos Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam pagal finansinės grupės pertvarkymo planą arba pagal pertvarkymo planą, kai šis juridinis asmuo nepriklauso finansinei grupei, numatoma, kad jis turi būti likviduojamas iškeliant bankroto bylą, arba pertvarkytinai finansinei grupei priklausantis subjektas, kuris pats nėra pertvarkytinas finansų sektoriaus subjektas ir kuriam pagal finansinės grupės pertvarkymo planą finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija ne n umato pasinaudoti teisėmis nurašyti ar konvertuoti kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus.
Pagal naują teisinį reguliavimą, pertvarkymo institucijoms panaikinama pareiga nustatyti MREL likviduojamiems subjektams. Atitinkamai tokiems subjektams panaikinamos ir prievolės, susijusios su MREL vykdymu. Tačiau pertvarkymo institucijoms paliekama galimybė likviduojamiems subjektams nustatyti MREL, jeigu jo dydis yra didesnis nei suma, būtina nuostoliams padengti.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai yra techninio pobūdžio. Atkeiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvoje nėra tokių finansinių grupių struktūrų, kuriose dalyvautų tarpinės patronuojamosios įmonės, todėl Europos Sąjungos reguliavimu siūloma nauja pertvarkytinos finansinės grupės vidinio MREL konsoliduoto nustatymo tvarka šiuo metu nėra aktuali Lietuvai. Kalbant apie pertvarkymo institucijos pareigos nustatyti MREL likviduojamiems subjektams panaikinimą, Lietuvos bankui, kaip Lietuvos pertvarkymo institucijai, pertvarkymo procese sumažės administracinė našta nustatyti MREL likviduojamiems subjektams, o pastariesiems nebereikės vykdyti prievolių, susijusių su MREL, nesukuriančių papildomos naudos dėl pertvarkymo perspektyvos.6
. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, bus prisidėta prie šalies finansinio stabilumo stiprinimo.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.10
. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Sąvoka „likviduojamas subjektas“ nustatyta tvarka yra suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija.
11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projektas buvo rengiamas kartu su Lietuvos banko specialistais.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
„Pertvarkymas“, „pertvarkymo priemonės“, „likviduojamas subjektas“, „
minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas “.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Tarpinės patronuojamosios įmonės – patronuojamosios įmonės, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, tačiau yra pertvarkytinų subjektų patronuojamosios įmonės ir kontroliuoja kitas tos pačios pertvarkytinos grupės patronuojamąsias įmones. [2]
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ( Reglamentas - 575/2013 - LT - KRR - EUR-Lex ). [3]
2 nuostatomis, t arpiniai subjektai turi atskaityti visus turimus vidiniam MREL vykdyti tinkamus išteklius, kuriuos išleido subjektai, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai ir kurie priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei. Taip užtikrinamas tinkamas vidinio nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo mechanizmų veikimas grupėje ir išvengiama tų subjektų vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių dvigubo skaičiavimo, kai tarpinis subjektas siekia įvykdyti savo paties vidinį MREL.