Projektas
2026 m. d. Nr.
Pakeisti Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymą Nr. VIII-1375 ir jį išdėstyti taip: „
Šis įstatymas nustato Turto arešto aktų registro (toliau – Registras), tvarkomo Turto arešto aktų registro informacinėje sistemoje (toliau – Informacinė sistema), rūšį, Registro objektus ir juos apibūdinančių duomenų rinkinius, Informacinės sistemos valdytoją, duomenų valdytoją, Informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų registravimo teisinių pasekmių atsiradimo momentą ir šių duomenų teisinį statusą, jų tvarkymo ir teikimo tvarką.
1 . Turto areštas
2 . Turto arešto aktas
sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą.3 . Turto disponavimo teisės apribojimas
Turto naudojimo teisės apribojimas
Turto valdymo teisės apribojimas
daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį.6
. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
1. Registras pagal Registro objektų svarbą priskiriamas kitų registrų rūšiai.
2. Registro objektai yra teismo, antstolio, prokuroro, kito valstybės institucijos ar įstaigos pareigūno ar valstybės įgalioto asmens (toliau
1. Informacinėje sistemoje tvarkomi šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti Registro objektus apibūdinančių duomenų rinkiniai apie turto arešto aktą, areštuotą turtą, kreditorių, skolininką, areštuoto turto savininką (-us) ir šių duomenų registraciją .2 . Duomenų rinkinius sudarantys duomenys detalizuojami Informacinės sistemos nuostatuose.
Informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Turto arešto aktų registravimo teisinių pasekmių atsiradimas ir Informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teisinis statusas
1. Asmeniui, kurio turtas areštuotas, teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Informacinėje sistemoje momento, jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip.
2. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Informacinėje sistemoje momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.3
. Visi turto arešto akto duomenys, įrašyti į Informacinę sistemą, laikomi teisingais ir išsamiais tol, kol jie nenuginčyti ir (ar) nepatikslinti įstatymų, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka .
1 . Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši. Su šiais duomenimis Informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo.
2. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys žinomi, jeigu turto arešto aktas įregistruotas Informacinėje sistemoje.3
. Informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų tvarkymo tikslas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomo turto arešto akto duomenų viešinimas.
1. Turto arešto aktas įregistruojamas, išregistruojamas, jo duomenys keičiami arba atsisakoma turto arešto aktą įregistruoti, išregistruoti ar pakeisti jo duomenis šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais Informacinėje sistemoje nedelsiant, ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo turto arešto akto duomenų gavimo Informacinėje sistemoje dienos.2
. Duomenų tvarkytojo sprendimas dėl Registro objekto registravimo priimamas įrašant duomenis į Informacinę sistemą, juos pakeičiant arba išbraukiant iš jos, išskyrus Informacinės sistemos nuostatuose nustatytus atvejus, kai Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys įrašomi į Informacinę sistemą automatiniu būdu.3
. Duomenų tvarkytojo sprendimai turto arešto aktą įregistruoti, išregistruoti, pakeisti jo duomenis arba atsisakyti turto arešto aktą įregistruoti, išregistruoti ar pakeisti jo duomenis gali būti suformuojami automatizuotai Informacinės sistemos nuostatuose nustatytais atvejais ir tvarka. Tokiuose sprendimuose nurodoma Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta informacija ir informacija, kad duomenų tvarkytojo sprendimas priimamas automatizuotai, sprendimai nepasirašomi.4 .
Pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą ar jo duomenų pakeitimą arba pranešimas apie atsisakymą turto arešto aktą įregistruoti, išregistruoti ar pakeisti jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo turto arešto akto įregistravimo, išregistravimo ar jo duomenų pakeitimo dienos pateikiamas įgaliotam subjektui , priėmusiam turto arešto aktą.
5. Turto arešto aktų registravimo tvarka nustatyta Informacinės sistemos nuostatuose.
Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys keičiami, kai duomenų tvarkytojui
pateikiami dokumento (sprendimo, nutarties, nutarimo, papildomo turto arešto akto ir kt.), kuriuo pakeistas ar papildytas įregistruotasis turto arešto aktas ar panaikintas dalies areštuoto turto areštas, duomenys, kai gaunamas kitos informacinės sistemos, kurioje registruotas turtas, duomenų tvarkytojo pranešimas apie areštuoto turto duomenų pasikeitimą arba kai duomenys suformuojami automatizuotai Informacinės sistemos nuostatų nustatytais atvejais ir tvarka.
Turto arešto aktas išregistruojamas iš Informacinės sistemos ar jo duomenys keičiami Informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka , kai yra bent vienas iš šių išregistravimo pagrindų :1
) turto arešto aktą priėmusio ar jį panaikinti turinčio teisę įgalioto subjekto sprendimas;2 ) pateikti turto pardavimo (perdavimo išieškotojui) akto duomenys, kai turtas parduotas (perduotas išieškotojui) Civilinio proceso kodekso 702 straipsnyje, 746 straipsnio 7 dalyje ir 766 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka;3 ) Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalyje numatytas antstolio pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigą;4 ) pasibaigęs turto arešto terminas;5 ) Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais;6 ) Civilinio kodekso 6.927 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;7
) kai Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių, kitų valstybių juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturintis subjektas, jo filialas ar atstovybė, Informacinėje sistemoje registruotame turto arešto akte nurodytas kaip skolininkas ar areštuojamo turto savininkas, yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro informacinės sistemos;8
) kai Informacinėje sistemoje registruotame turto arešto akte nurodytas areštuotas turtas yra netinkamai identifikuotas (nepateikti (pateikti ne visi) Informacinės sistemos nuostatuose nurodyti turtą identifikuojantys duomenys, nepateiktas informacinės sistemos, kurioje registruojamas turtas, suteiktas identifikavimo kodas (jeigu turtas registruotas informacinėje sistemoje), išskyrus Civilinio proceso kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse numatytus atvejus, kuriais išsamūs turtą identifikuojantys duomenys gali būti nenurodyti);9 ) areštuotą turtą konfiskavus valstybės naudai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nutartį, įsakymą, nutarimą ar nuosprendį (toliau
1. Duomenų tvarkytojas atsisako įregistruoti, išregistruoti turto arešto aktą ar pakeisti jo duomenis, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:1 ) turto arešto akte nėra Informacinės sistemos nuostatuose nustatytų duomenų, būtinų asmeniui ir (ar) turtui, dėl kurių priimtas turto arešto aktas, identifikuoti;2 ) turto arešto aktą ar sprendimą dėl jo duomenų pakeitimo ar panaikinimo priėmė ar pateikė asmuo, kuris pagal Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą ar kitus įstatymus nėra subjektas, turintis teisę pateikti arba priimti, pakeisti ar panaikinti turto arešto aktą;3
) pateiktas Informacinėje sistemoje neregistruoto turto arešto akto ar jo duomenų pakeitimą, panaikinimą patvirtinantis dokumentas arba turto arešto aktas pateiktas pakartotinai;4 ) vykdyti pateiktas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, išskyrus teisės aktuose nustatytus skubaus teismo sprendimo vykdymo atvejus.
2. Atsisakymas įregistruoti, išregistruoti turto arešto aktą ar pakeisti jo duomenis įforminamas ir pateikiamas turto arešto aktą, jo duomenų pakeitimą ar panaikinimą patvirtinantį dokumentą priėmusiam įgaliotam subjektui Informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka.
3. Atsisakymas įregistruoti, išregistruoti turto arešto aktą ar pakeisti jo duomenis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
1. Informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimo tvarka nustatyta Informacinės sistemos nuostatuose.2 . Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys teikiami atlygintinai, jeigu šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.3 .
Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys neatlygintinai teikiami:1 ) duomenų subjektams – įgyvendinant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB
(Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 15 straipsnyje įtvirtintą teisę susipažinti su asmens duomenimis;2 ) kitoms informacinėms sistemoms per sąveiką;3 ) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti;4 ) žurnalistams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis.
4. Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys teikiami laikantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų, Reglamento (ES) 2016/679
5 straipsnyje apibrėžtų asmens duomenų tvarkymo principų ir 6 straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus asmens kodo tvarkymo ypatumus.
5. Duomenų tvarkytojo sprendimai dėl Informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimo priimami šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.6 . Informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys informacinėje sistemoje yra atveriami pakartotinai naudoti, išskyrus asmens duomenis ir duomenis, susijusius su valstybės ar tarnybos paslaptimi, taip pat duomenis, sudarančius juridinio asmens konfidencialiąją informaciją ar galinčius atskleisti jo komercinę (verslo) paslaptį.
Šis įstatymas taikomas turto arešto aktams, priimtiems nuo 2002 m. sausio 1 d. Turto areštas, įregistruotas informacinėje sistemoje, kurioje įregistruotas turtas, iki 2001 m. gruodžio 31 d., išregistruojamas iš informacinės sistemos, kurioje įregistruotas turtas, kai šios informacinės sistemos tvarkytojui pateikiamas sprendimas dėl turto arešto panaikinimo ar kitas dokumentas, patvirtinantis turto arešto pabaigą.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3 .
Įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose vartojamą pavadinimą „Turto arešto aktų registras“ atitinka pavadinimas „Turto arešto aktų registro informacinė sistema“, o pavadinimą „Turto arešto aktų registro įstatymas“ atitinka pavadinimas „Turto arešto aktų registravimo įstatymas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (toliau – VIIVĮ), kuriuo įtvirtintas naujas valstybės informacinių išteklių valdysenos, valdymo ir tvarkymo modelis. VIIVĮ iš esmės pakeista registro sąvoka, registrą apibrėžiant kaip informacinėje sistemoje tvarkomą registruojamą objektą ar objektus apibūdinantį duomenų rinkinį ar rinkinius, kuriems nustatomos specialios registravimo sąlygos.
VIIVĮ pakeitimo įstatymo
pateikia Lietuvos Respublikos Seimui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtų registrų ir kadastrų, įskaitant valstybės registrus ir žinybinius registrus (toliau kartu – registrai), valstybės, kitų ir (ar) vidaus administravimo informacinių sistemų (toliau kartu – informacinės sistemos) veiklą nustatančių Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo projektus, ministrai pateikia Vyriausybei tvirtinti kitų teisės aktų, nustatančių registrų ir informacinių sistemų veiklą, išskyrus jų nuostatus, projektus, informacinių sistemų ir duomenų valdytojai pakeičia ir priima kitus teisės aktus, nustatančius registrų ir informacinių sistemų veiklą.
Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 pakeitimo įstatymo projektas (toliau
yra parengtas siekiant suderinti šiuo metu galiojančio Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas su VIIVĮ nuostatomis, nustatyti Turto arešto aktų registrą (toliau – Registras) sudarančius duomenų rinkinius, kurie bus tvarkomi Registro informacinėje sistemoje, Registro informacinės sistemos valdytoją ir duomenų valdytoją, nustatyti Registro duomenų tvarkymo pagrindus, Registro duomenų teisinį statusą ir kitas Registro veiklą reglamentuojančias nuostatas. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos),
keičiamame teisės akte keičiama ir (ar) pripažįstama netekusiais galios daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų (įskaičiuojant pildymą naujomis struktūrinėmis dalimis), visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas dėstomas nauja redakcija.
statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Turto arešto aktų registro įstatyme yra nustatytas Registro statusas, Registro objektas, Registro valdytojas ir tvarkytojas, Registro objekto registravimo tvarka, Registro duomenų teikėjai.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir proporcingumą, teisėkūros ekonomiškumą bei atsižvelgiant į tai, kad Registro informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų tvarkymas grindžiamas VIIVĮ nuostatomis, parengtas Įstatymo projektas. Pastebėtina, kad teikiamu Įstatymo projektu turto arešto aktų registravimo teisinis reguliavimas iš pagrindų nėra keičiamas, jokių techninių ir programinių pokyčių nėra atliekama, duomenų tvarkymo procesas, Registro objektas ir tvarkomų duomenų aibė nesikeičia.
Atsižvelgiant į VIIVĮ įtvirtintą naują valstybės informacinių išteklių valdysenos teisinio reguliavimo modelį ir duomenų valdysenos principus:
Turto arešto aktų registro įstatymo pavadinimas keičiant jį į Turto arešto aktų registravimo įstatymą; [1]
Registro objektai registruojami Registro informacinėje sistemoje;
Registro informacinės sistemos nuostatuose;
Įstatymo projekto 2 straipsnyje „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ atsisakoma sąvokų „turto arešto akto įregistravimas“, „turto arešto aktų registras“, kadangi sąvokos –
„įregistravimas“ kaip viena iš duomenų tvarkymo proceso dalių, taip pat ir „registras“, yra apibrėžiamos VIIVĮ. Taip pat Įstatymo projekte tikslinama turto arešto akto sąvoka:
1) su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 5 dalimi, papildoma, kad turto areštas apima ir „išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui“;
2) su
Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais [2]
, kuriais įtvirtintos naujos mokestinių ir nemokestinių prievolių sąvokos, patikslinama, kad turto areštas taikomas siekiant užtikrinti baudų, nesumokėtų įmokų, mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimą bei kitų įstatymų pagrindu kylančių prievolių įvykdymą. Dėl Registro objekto Registre registruojami teismo, antstolio, prokuroro, kito valstybės institucijos ar įstaigos pareigūno ar valstybės įgalioto asmens sprendimas ,
kuriuo įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą , jį areštuojant. Kaip minėta, šis teisinis reguliavimas nėra keičiamas. Toks reguliavimas buvo nustatytas vadovaujantis civilinio procesui taikomomis teismingumo nuostatomis, siejančias ginčo nagrinėjimo procedūras su turto buvimo vieta (turto arešto aktas yra viena iš priverstinių turto ribojimo priemonių), taip pat su baudžiamojo proceso metu taikomomis priverstinėmis priemonėmis dėl nusikalstamų veikų nagrinėjamų Lietuvos Respublikos teritorijoje. Registras neturi sąveikų su užsienio registrais, kuriuose registruojamas turto areštas, todėl į Registrą įrašyti užsienio valstybėje registruoto turto duomenys nebūtų perduodami užsienio valstybėms, bei nebūtų susieti ir perduoti Lietuvos Respublikoje veikiančiomis informacinėms sistemoms. Šiuo atveju p rokurorai, priimdami nutarimus dėl užsienio valstybėje esančio turto arešto, laikosi taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1805 dėl nutarimų areštuoti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo.
Dėl Įstatymo projekte naudojamų sąvokų Pastebėtina, kad Registras turi sąveiką su 12 veikiančių Lietuvos Respublikos informacinių sistemų (Nekilnojamojo turto registro, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registro, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro, Lietuvos Respublikos dizaino registro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, Ginklų registro ir kitomis informacinėmis sistemomis), kurioms nedelsiant perduoda duomenis dėl turto arešto. Atsižvelgiant į šį skaičių ir laikantis teisėkūros ekonomiškumo principo, Įstatymo projekte nenurodomi konkretūs informacinių sistemų pavadinimai (Įstatymo projekte
registruojamas turtas“).
Dėl poreikio Registro informacinės sistemos veiklą reglamentuoti atskiru teisės aktu Registras veikia nuo
yra vienintelis toks registras, kuriame centralizuotai kaupiami duomenys apie turto arešto apribojimus, taikomus tiek civiliniame, tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese. Šio registro specifika lemia, kad jo objektas nėra susietas su viena konkrečia proceso rūšimi ar vienu kodeksu – turto areštas yra universali apribojimo priemonė, taikoma skirtingų institucijų ir pagal skirtingus procesinius įstatymus. Dėl šios priežasties galiojančio Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatų neįmanoma perkelti į vieną teisės aktą, pavyzdžiui, Civilinio proceso kodeksą, nes toks sprendimas neišvengiamai sukeltų teisinio reguliavimo fragmentaciją ir neatitiktų skirtingų procesų poreikių.
Be to, j
ei šios nuostatos būtų išskaidytos tarp Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso, atsirastų rizika, kad skirtinguose procesuose būtų taikomos skirtingos taisyklės, o tai pažeistų teisinio tikrumo, aiškumo ir proporcingumo principus.
Galiojantis Turto arešto aktų registro įstatymas nustato bendrąsias, visiems procesams vienodai taikomas taisykles: registravimo terminus, atsisakymo registruoti pagrindus, išregistravimo pagrindus, duomenų viešumo ir tvarkymo tikslus, registro duomenų teisingumo prezumpciją, duomenų teikėjų pareigas ir kt. Šios nuostatos yra būtinos tam, kad būtų užtikrintas vienodas ir nuoseklus turto arešto apribojimų taikymas nepriklausomai nuo to, kuri institucija priima sprendimą (teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, antstolis, mokesčių administratorius ar kt.).
Pažymėtina, kad naujos redakcijos VIIVĮ nenumato draudimo registrą, kuris nėra pagrindinis, reguliuoti atskiru įstatymu. Priešingai – VIIVĮ suteikia lankstumo pasirinkti tinkamiausią teisinio reguliavimo formą, atsižvelgiant į registro pobūdį, duomenų jautrumą ir teisinius padarinius. Turto arešto aktų registro duomenys sukelia tiesiogines teisines pasekmes nuosavybės teisėms, todėl jų tvarkymo pagrindai turi būti nustatyti įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais. Atsisakius atskiro įstatymo ir šias nuostatas išskaidžius tarp kelių procesinių kodeksų, būtų pažeistas konstitucinis teisinio reguliavimo stabilumo principas, nes registro veikimo taisyklės taptų priklausomos nuo skirtingų kodeksų pakeitimų ir galėtų būti keičiamos fragmentiškai.
Šiuo aspektu aktuali Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2025‑12‑03 išvada Nr. 102‑P‑47 [3] dėl Administracinių nusižengimų registro įstatymo pripažinimo netekusiu galios. Išvadoje pažymėta, kad registro nuostatų perkėlimas į kodeksą pažeistų teisinio reguliavimo nuoseklumą ir stabilumą, todėl tikslinga ne naikinti atskirą įstatymą, o jį tobulinti. Analogiška situacija yra ir Turto arešto aktų registro atveju: registro veikimas yra savarankiška, tarpsektorinė funkcija, kuri negali būti efektyviai reguliuojama vieno proceso kodekso rėmuose.
Atsižvelgiant į tai, siūloma išlaikyti atskirą Turto arešto aktų registro įstatymą, jį suderinant su VIIVĮ reikalavimais. Tai užtikrina teisinio reguliavimo nuoseklumą, stabilumą, aiškumą ir proporcingumą, išvengiant nuostatų dubliavimo Civilinio proceso kodekse, Baudžiamojo proceso kodekse ir Administracinių nusižengimų kodekse bei užtikrinant vienodą turto arešto apribojimų taikymą visose proceso rūšyse.
Dėl kitų Įstatymo projekto nuostatų Keičiamas Turto arešto aktų registro įstatymas tikslinamas redakciniu aspektu, taip pat atsisakoma toliau Įstatymo projekte nenaudojamų sąvokų tokių, kaip „Areštuoto turto administratorius“, „Areštuoto turto aprašas“, „Turto saugotojas“, kurios bus apibrėžtos Registro informacinės sistemos nuostatuose.
Pastebėtina,
kad tvarkant Registrą vis dar atsiranda atvejų, kai Registro tvarkytojui pateikiami sprendimai dėl turto arešto, įregistruoto turto registre iki Turto arešto aktų registro darbo pradžios (t.y. iki 2002 m. sausio 1 d.), panaikinimo. Įvertinant tai, šiuo metu galiojančio Turto arešto aktų registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis (Įstatymo projekto 13 straipsnis) yra vis dar aktuali ir jos atsisakyti Įstatymo projekte kol kas negalima.
umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus Įstatymo projektą, bus užtikrintas Registro veiklą reglamentuojančių teisės aktų suderinamumas su VIIVĮ nuostatomis.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai neturės.
ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Vadovaujantis Teisės aktų projektų rekomendacijų 140 punktu, priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti teisės aktus, kuriuose yra nuorodų į pakeistą teisės akto pavadinimą (taip pat tikslinant šiuose teisės aktuose nurodomas sąvokas pagal VIIVĮ reikalavimus): Lietuvos Respublikos c ivilinio kodekso 6.927 str. 3 d., Civilinio proceso kodekso 145 str. 8 d., 675 str. 3 d. ir 4 d,
dal., Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos kriptoturto rinkų įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą.
r Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo p rojekte tikslinamos turto arešto, turto disponavimo, naudojimo, valdymo teisių apribojimo sąvokos, kurios suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, iki jo įsigaliojimo:
netekusiu galios.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto nereikės.
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Registras“, „informacinė sistema“, „turto areštas“.
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija parengė ir 2025-07-15 raštu Nr. S-3174 „Dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo“ institucijoms pateikė rekomendacijas, skirtas įgyvendinti valstybės informacinių išteklių valdysenos teisinį reguliavimą. [2]
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIV-2805 įtvirtinamos naujos sąvokos, tokios kaip ,, ekonominė piniginė sankcija“ (MAĮ 2 str. 41 d.),
„nemokestinė nepriemoka“ (MAĮ 2 str. 292
d.), ,,nemokestinė prievolė “ (MAĮ 2 str. 293 d.). [3] XVP-783 PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA dėl Administracinių nusižengimų registro įstatymo Nr. XII-603 pripaži...