Projektas
I-67
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu:
1 ) jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais;2 ) jis yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla;3 ) jis yra pats arba kartu su Seimo narių grupe rengęs ir (arba) teikęs Seimui svarstyti ir (arba) balsavęs dėl teisės akto, kurio atitiktis Konstitucijai ar įstatymui yra tiriama byloje, projekto arba pats išleidęs teisės aktą, kurio atitiktis Konstitucijai ar įstatymui yra tiriama byloje;4
) jis su dalyvaujančiais byloje asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai ir (ar) buvo su jais susijęs politinio (asmeninio) pasitikėjimo ryšiais. Šis Konstitucinio Teismo teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas taikomas vienerius metus po to, kai asmuo nustojo eiti v alstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas.5 ) yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Europos Komisija teisės viršenybės principo taikymo ataskaitoje dar 2023 m. atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, skiriant politikus Konstitucinio Teismo teisėjais nėra taikomas joks atšalimo laikotarpis ( https://commission.europa.eu/system/files/2023-07/35_1_52617_coun_chap_lithuania_en.pdf ).
Tokiu atveju nėra užtikrinamas efektyvus valdžių, politinės bendruomenės ir teismų, atskyrimo principo veikimas,
kas gali sukurti Teismo ir jo priimamų sprendimų priklausomumą nuo politikų. Akivaizdu, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo politizavimo grėsmė tapo europiniu klausimu ir gautos Europos Komisijos pastabos dėl teisės viršenybės principo rodo, kad esama situacija Lietuvą diskredituoja tarptautinės bendruomenės akyse.
Be to, Lietuvoje jau turėjome precedentą, kai Konstitucinio Teismo teisėjas vertino įstatymą už kurį pats neseniai balsavo Seime ir, šiuo metu nesant imperatyvaus nusišalinimo reikalavimo, visuomenei pagrįstai kyla klausimai, kodėl teisėjas nenusišalino, kaip jis objektyviai ir sąžiningai interpretavo pakankamai abstrakčias nusišalinimą reguliuojančias nuostatas. Tokios
„pilkosios zonos“ situacijos, kuomet neaišku, kokiu etikos ir teisės standartu
vadovaujasi Konstitucinio Teismo teisėjai spręsdami dėl nusišalinimo, mažina pasitikėjimą ir pačiu Konstituciniu Teismu. Dėl to, siekiant užtikrinti, kad tarptautinėje bendruomenėje nekiltų abejonių dėl to, kaip Lietuva įgyvendina teisės viršenybės principą, ir siekiant, kad visuomenėje būtų išlaikytas aukštas pasitikėjimas Konstituciniu Teismu, yra siūloma Konstitucinio Teismo įstatymą papildyti nuostatomis, kurios sukonkretintų šio Teismo teisėjo pareigą nusišalinti tuomet, kai teisėjas iki jo paskyrimo yra aktyviai dalyvavęs politikoje kaip valstybės politikas arba buvo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju.
atitinka Vyriausybės programos525 punkto nuostatą „Užtikrinsime, kad paskyrimai į Konstitucinį teismą atitiktų tarptautinius standartus ir būtų depolitizuoti“, taigi, prisidės ir prie Vyriausybės programos įgyvendinimo.
Įstatymo projektą iniciavo jį pasirašiusių Seimo narių grupė.
santykiai
Šiuo metu įstatymo tekste expressis verbis nėra įtvirtintos nuostatos, kad valstybės politikas ar politinio pasitikėjimo tarnautojas, tapęs Konstitucinio Teismo teisėju, nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos, kur ginčijamas teisės akto, kurį jis, pavyzdžiui, rengė arba už kurį balsavo, teisėtumas. Taip pat nėra ir atšalimo laikotarpio, kuomet teisėjas negali nagrinėti jo paties buvusių kolegų-politikų kreipimųsi į Konstitucinį Teismą. Įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri įtvirtina nusišalinimą/nušalinimą kai „
yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu“ nėra pakankamai aiški, dėl to sąlygoja skirtingą taikymo praktiką ir kelia klausimus dėl Teismo sprendimų politizavimo, kuomet ką tik buvęs valstybės politiku asmuo nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo.
teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įtvirtinti du naujus nusišalinimo/teisėjo nušalinimo pagrindus:
1) kai jis yra pats rengęs ir (arba) teikęs Seimui svarstyti ir (arba) balsavęs dėl teisės akto, kurio atitiktis Konstitucijai ar įstatymui yra tiriama byloje, arba išleidęs teisės aktą, kurio atitikimas Konstitucijai ar įstatymui yra tiriamas byloje;
1) kai jis su dalyvaujančiais byloje asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai ir (ar) buvo su jais susijęs politinio (asmeninio) pasitikėjimo ryšiais. Šis Konstitucinio Teismo teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas taikomas vienerius metus po to, kai asmuo nustojo eiti v alstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. Projekto priėmimas didins skaidrumą ir pasitikėjimą Konstituciniu Teismu.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai
Priėmus projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma, Konstitucinio Teismo teisėjams bus aiškesni nusišalinimo pagrindai, kuomet galimas interesų konfliktas dėl jų iki paskyrimo vykdytos politinės veiklos.
Poveikio verslui ar jo plėtrai nenumatoma.
dokumentams Projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Teikiamo projekto tikslai atitinka Vyriausybės programos
Konstitucinį teismą atitiktų tarptautinius standartus ir būtų depolitizuoti“, taigi, prisidės ir prie Vyriausybės programos įgyvendinimo.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomų teisės aktų priimti nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Teikiamas projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.
kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės.
išvados Vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Konstitucinis Teismas“, „nusišalinimas“, „interesų konfliktas“.
Nėra Seimo nariai: