Projektas
2026 m. d. Nr.
1. Papildyti 16 straipsnio 12 dalį 4 punktu: „4 . Laikotarpiu nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. biodujų energinė vertė laikoma 3 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, jeigu jos yra pagamintos iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro tvirtinamame žaliavų sąraše, kaip tai nustatyta šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.
Laikotarpiu nuo 2030 metų šiame punkte nurodytų biodujų energetinė vertė apskaičiuojama remiantis šio straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
2. Energetikos ministras iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo
rengimą paskatino Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto (toliau – Ekonomikos komitetas) 2026 m. kovo 18 d. posėdyje svarstytas parlamentinės kontrolės klausimas „Biometano sektoriaus esamos padėties apžvalga ir tolesnės plėtros bei vartojimo skatinimo Lietuvoje alternatyvos“. Svarstymo metu Energetikos ministerija pristatė esamą biometano sektoriaus padėtį bei akcentavo tikslą, kad reikia ieškoti būdų, kurie skatintų Lietuvoje pagaminto biometano vartojimą Lietuvoje, o ne jo eksportą. Pagal Energetikos ministerijos bei Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos duomenis, šiuo metu yra eksportuojama 50 – 60 proc. Lietuvoje pagaminto biometano. Taip pat buvo pristatyti duomenys, kad jau šiuo metu investicijos Lietuvoje į biometano gamybą sudaro apie 200 mln. Eur., 2025 metais sukurta pridėtinė vertė sudaro apie 40 mln. Eur ir šią pridėtinę vertę iki 2030 metų siekiama padidinti iki 140 mln. Eur.
Parlamentinės kontrolės klausimo svarstymo metu rinkos dalyviai, įskaitant prekybos įmones, degalų gamintojus, transporto sektorių vienijančias asociacijas, biometano gamintojus bei juos vienijančias asociacijas bei šakines asociacijas išreiškė vieningą poziciją, kad būtina ieškoti teisinio reguliavimo priemonių, kurios atpigintų galutinę biometano kainą vartotojui, taip paskatinant transporto sektoriaus konversiją iš naftos į biometano panaudojimą.
Įstatymo projekto tikslas – paskatinti biometano vietinį vartojimą, sudarant sąlygas mažinti jo kainą galutiniams esamiems ir potencialiems biometano vartotojams Lietuvoje. Įstatymo projektas leistų užtikrinti biometano gamintojams (pardavėjams) papildomas alternatyvias pajamas iš degalų iš AEI apskaitos vienetų pardavimo degalų tiekėjams ir tokiu atveju biometano kaina galutiniams vartotojams būtų ženkliai mažesnė nei biometano gamybos savikaina. Potencialiai tai leistų atpiginti biometaną iki 50 proc., taigi, padidinti jo patrauklumą, keičiant dyzelinu varomas transporto priemones biometanu varomomis transporto priemonėmis. Rengiant įstatymo projektą buvo gautas Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos pasiūlymas dėl projekto turinio, kuris po įvertinimo Seimo Ekonomikos komiteto 2026 m. kovo 25 d. posėdyje, buvo pasirinktas kaip Seimo Ekonomikos komiteto narių teiktinas įstatymo projekto variantas.
Šiuo Įstatymo projektu yra siekiama, kad iki 2030 metų sunkiasvorių transporto priemonių, naudojančių biometaną, kiekis išaugtų nuo 651 (2026 m. duomenys) iki 3200 (2030 m. tikslas) ir joms būtų panaudota nuo 0,2 TWh biometano (2026 m. duomenys) iki 1 TWh biometano (2030 m. tikslas vartojimui transporto sektoriuje iš NEKSVP ir NENS keliamo 1,4 TWh gamybos tikslo 2030 m.).
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius ir kiti Ekonomikos komiteto nariai.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojančio Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo
nuostatą, kad biodegalų ir pažangiųjų biodegalų energinė vertė laikoma 2 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro tvirtinamame žaliavų sąraše. Šiuo metu Įstatyme nėra nustatyta atskiro biometano skatinimo šiems pažangiesiems biodegalams, nustatant didesnę nei 2 kartus energetinę vertę, palyginti su pradine energine verte.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamu Įstatymo projektu yra siūloma papildyti Įstatymo 16 straipsnio
m. gruodžio 31 d. biodujų (biometano) energinė vertė laikoma 3 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, jeigu jos yra pagamintos iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro tvirtinamame žaliavų sąraše. Tokiu būdu Įstatyme būtų įtvirtintas laikinas biodujų (biometano) panaudojimo papildomas skatinimas (vietoje šiuo metu taikomos energetinės vertės daugiklio 2 taikant daugiklį 3).
Įstatymo projekto priėmimas atpigintų biometano kainą galutiniam vartotojui ir todėl leistų susiformuoti biometano vartojimo vidaus rinkai. 2026 m. – 2029 m. laikotarpiu susiformavusi biometano vidaus vartojimo rinka ne tik leistų degalų tiekėjams įvykdyti itin ambicingus Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus AEI panaudojimo patiektuose degaluose metinius įpareigojimus, bet ir kartu sudarytų galimybę mažinti galutinę degalų kainą vartotojams: tiek tiesiogiai mažinti biometano kainą, tiek netiesiogiai mažinti iškastinių degalų (dyzelino) kainą, kadangi mažesnė biometano kaina, tačiau tuo pat metu didesnė jo vertė (dėl didesnio daugiklio), vykdant įsipareigojimus per DAEI vienetų įsigijimą), reikštų mažesnius įpareigojimų vykdymo kaštus degalų tiekėjams.
Nurodyta biometano panaudojimo Lietuvos transporto sektoriuje plėtra leistų Lietuvai pasiekti Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą biodujų panaudojimo tikslą 2030 m. ir efektyviai išnaudoti Lietuvos žemės ūkyje susidarantį mėšlą bei srutas biometano gamybai, tokiu būdu maksimaliai įtraukiant žemės ūkio sektorių, bei skatintų tolesnę biometano gamybą Lietuvoje ir su tuo susijusių darbo vietų ir verslo plėtrą. Taip pat, biometano panaudojimo transporto sektoriuje plėtra leistų didinti energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir išvengti kainų kilimo, nuo kurio tiesiogiai nukenčia galutiniai vartotojai.
rezultatai
(jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus Įstatymo projektą atpigtų ir todėl būtų papildomai skatinamas biometano panaudojimas Lietuvos transporto sektoriuje, įgyvendinami žiedinės ekonomikos principai, siekiama klimato ir aplinkos tikslų bei sukuriama pridėtinė vertė šalies ekonomikai.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas leis sparčiau kurti pridėtinę ekonominę vertę valstybės nacionalinėje ekonomikoje, skatindamas biometano gamybą ir panaudojimą Lietuvos transporto sektoriuje, su tuo susijusių darbo vietų ir verslo plėtrą, įtraukiant vietos ūkininkus, taip pat gerins degalų tiekėjų veiklos sąlygas, siekiant įvykdyti Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus metinius įpareigojimus.
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams ir įgyvendina šiuos strateginius valstybės politikos tikslus: 1)
Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 patvirtintos dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 598 punktą, kuris numato: „ Skatinsime naudingą biologinių atliekų – biodujų ir biometano – panaudojimą, jų gamybos bei vartojimo Lietuvos transporto ir pramonės sektoriuose tolesnę plėtrą, suteikdami žemdirbiams ir kaimo bendruomenėms galimybę gauti papildomų pajamų .”.
m. birželio 27 d. nutarimu Nr. XIV-2856 patvirtintos Nacionalinės darbotvarkės
„Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“ (toliau – NENS)
nuostatas:
skiriama<…> tvarių biodujų ir biometano gamintojams, <…> bei kitoms pramonės rūšims, kurios galėtų reikšmingai prisidėti prie Lietuvos ekonominės gerovės augimo
(NENS 38.3 p.);
gamtinių dujų poreikis turėtų išnykti, o visą likusią metano dujų pasiūlą turėtų sudaryti biometanas, kuris bus gaminamas iš Lietuvoje esančių biomasės išteklių, ir galimai sintetinis metanas, jeigu jo gamyba iš žaliojo vandenilio ir biogeninio anglies dioksido bus konkurencinga su kitomis kuro rūšimis. Bus siekiama išnaudoti Lietuvoje susidarančių atliekų ir liekanų potencialą ir nuosekliai didinti biometano gamybą, kuri sudarytų apie 1,4 TWh 2030 m. ir 2040 m. pasiektų 3,4 TWh (NENS 78 p.); c)
Pagrindiniai rodikliai siekiant transporto sektoriaus dekarbonizacijos: suminė biodujų ir nebiologinės kilmės skystųjų ir dujinių degalų iš AEI dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, turi sudaryti ne mažiau kaip 5,5 proc. 2030 m. (NENS 182 p.);
kartos energetikos vertės grandinės vystymąsi Lietuvoje, bus sukuriamos palankios investicinės sąlygos Lietuvoje plėtoti daug energijos vartojančios, tvarios pramonės ir paslaugų rūšis: tvarių biodujų ir biometano gamybą (NENS 213.1 p.). 3)
Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės 28.1 ir 28.1.7 p., kurie numato, kad siekiant iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 11 proc., palyginti su 2005 m., pasiekti, kad 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo būtų naudojama biodujoms gaminti:
skiriama<…> tvarių biodujų ir biometano gamintojams, <…> bei kitoms pramonės rūšims, kurios galėtų reikšmingai prisidėti prie Lietuvos ekonominės gerovės augimo (NENS 38.3 p.); b)
Planuojama, kad iki 2050 m. gamtinių dujų poreikis turėtų išnykti, o visą likusią metano dujų pasiūlą turėtų sudaryti biometanas, kuris bus gaminamas iš Lietuvoje esančių biomasės išteklių, ir galimai sintetinis metanas, jeigu jo gamyba iš žaliojo vandenilio ir biogeninio anglies dioksido bus konkurencinga su kitomis kuro rūšimis. Bus siekiama išnaudoti Lietuvoje susidarančių atliekų ir liekanų potencialą ir nuosekliai didinti biometano gamybą, kuri sudarytų apie 1,4 TWh 2030 m. ir 2040 m. pasiektų 3,4 TWh (NENS 78 p.); c)
Pagrindiniai rodikliai siekiant transporto sektoriaus dekarbonizacijos: suminė biodujų ir nebiologinės kilmės skystųjų ir dujinių degalų iš AEI dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, turi sudaryti ne mažiau kaip 5,5 proc. 2030 m. (NENS 182 p.);
kartos energetikos vertės grandinės vystymąsi Lietuvoje, bus sukuriamos palankios investicinės sąlygos Lietuvoje plėtoti daug energijos vartojančios, tvarios pramonės ir paslaugų rūšis: tvarių biodujų ir biometano gamybą (NENS 213.1 p.).
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeistos šių poįstatyminių teisės aktų nuostatos:
(i) Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2025 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1-219; (ii) Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-379 .
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,
Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka : Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus : Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
įgyvendinamųjų teisės aktų,
ir kada juos turėtų priimti:
Energetikos ministras iki 2026 m. birželio 30 d. turėtų pakeisti šių poįstatyminių teisės aktų nuostatas: (i) Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2025 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1-219, nuostatas; (ii) Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-379 , nuostatas.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės.
išvados: Nėra.
žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis : Nėra.
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai