Projektas
2026 m. kovo 30 d. Nr.
1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti jas taip: „
2. Paramos gavėjams – juridiniams asmenims teikiamos paramos dalykai yra:1 ) piniginės lėšos;2 ) piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 1,2 procento (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 0,6 procento) gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1,2 procento (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 0,6 procento) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos;3 ) bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes;4 ) suteiktos paslaugos, atlikti darbai.“
1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti ją taip: „1 ) neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas, atliekant darbus;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, tikslai ir uždaviniai Šio Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengimą paskatino galiojamo reglamentavimo spraga ir egzistuojantis poreikis aiškiau sureguliuoti paramos ir labdaros teikimo teisinius santykius. Tuo pačiu būtų sudarytos geresnės galimybės tam tikrais atvejais ginti viešąjį interesą.
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme yra įtvirtintas baigtinis labdaros ir paramos dalykų sąrašas. Tai – piniginės lėšos, bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes, piniginės lėšos, sudarančios iki 1,2 procento pajamų mokesčio dalį (kai paramos gavėjas yra juridinis asmuo), taip pat suteiktos paslaugos. Įstatyme nėra aiškiai įvardyta, kad paramos dalyku gali būti ir darbai. Tuo tarpu praktikoje dažnu atveju paramos teikėjai norėtų suteikti paramą ne paslaugomis, o būtent darbais, pavyzdžiui, nutiesdami ar pastatydami visuomenei reikalingą infrastruktūrą, atlikdami projektavimo ar griovimo darbus ir pan. Paramos gavėjai būna linkę tokią paramą priimti, tačiau dėl neaiškaus įstatyminio reglamentavimo atsisako tai padaryti. Esant neaiškiam reguliavimui, susiklosto skirtinga institucijų praktika, kyla neaiškumai dėl apskaitos, mokesčių ir rizika, kad suteiktos paslaugos dėl savo pobūdžio nebus pripažintos parama.
Vienas iš ryškiausių pavyzdžių, parodančių, kaip esamas paramos teikimo tvarkos reglamentavimas užkerta kelią viešojo intereso gynimui, yra Maskvos namų, esančių Vilniuje, griovimo procesas. Yra konstatuota, kad šis statinys kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Statinys yra apleistas, tapęs asocialių asmenų susibūrimo vieta, jame jau ne vieną kartą kilo gaisras.
Viešojoje erdvėje ne kartą pasirodė pranešimų, kad pastate ir jo teritorijoje taip pat nuolat lankosi agresyviai nusiteikę paaugliai, kurie niokoja pastato vidų, nuo stogo mėto plytas ir akmenis, taip keldami riziką aplinkinių namų gyventojų turtui ar net žmonių sveikatai. Vilniaus miesto apylinkės teismas
suteikė teisę BĮ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) nugriauti šį pastatą. Tačiau VTPSI vykdomo griovimo darbų viešojo pirkimo procedūra tęsiasi iki šiol, dėl jos vyksta teisminiai ginčai, todėl nacionaliniam saugumui grėsmę keliantis statinys jau kelerius metus lieka nenugriautas. Paramos teikėjai – statybų įmonės – pareiškė norą neatlygintinai nugriauti minėtą pastatą. Atliekant darbus neatlygintinai, nebūtų poreikio vykdyti viešojo pirkimo procedūrų.
Tačiau VTPSI nuomone, galiojantis reguliavimas nenumato galimybės priimti tokių darbų natūra kaip paramos.
Todėl šiuo projektu siekiama įstatyme aiškiai įtvirtinti, jog darbai gali būti paramos dalyku lygiai taip pat, kaip ir paslaugos. Priėmus šį projektą, būtų sumažinta administracinė našta, sudaryta galimybė sutaupyti valstybės lėšų ir ateityje sudarytos sąlygos paramos teikėjams prisidėti prie visuomeninių projektų.
2Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo narys Martynas Katelynas 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad:
2Paramos gavėjams – juridiniams asmenims teikiamos paramos dalykai yra:
1) piniginės lėšos;
2) piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 1,2 procento (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 0,6 procento) gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1,2 procento (profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – iki 0,6 procento) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos;
3) bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes;
4) suteiktos paslaugos. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta:
1) neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą, numatant dar vieną labdaros ir paramos dalyko rūšį – atlikti darbai. Atitinkamai siūloma papildyti susijusį Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos turės teigiamas pasekmes ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam interesui.
situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą papildomų teisės aktų priėmimo ar keitimo nereikės.
Respublikos valstybinės
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nenustatoma.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Įstatymui įgyvendinti nereikės įstatymų įgyvendinamųjų aktų.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kitų fondų lėšų nereikės. Tiek valstybė, tiek savivaldybė galėtų sutaupyti lėšų, gavusi tam tikrus darbus kaip paramą. Vien Maskvos namų atveju galima būtų sutaupyti apytiksliai apie 2 milijonus Eur valstybės lėšų.
vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Nėra.
ir paaiškinimai Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Martynas Katelynas