Projektas
2026 m. d. Nr.
Pakeisti Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymą Nr. XII-2608 ir jį išdėstyti taip: „
1 . Šis įstatymas nustato asmenis, kuriems gali būti teikiamos pagalbinio apvaisinimo ar vaisingumo išsaugojimo paslaugos, šių asmenų teises, pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus ir tvarką.
2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
1
. Nevaisingumas
Pagalbinis apvaisinimas
Pagalbinis apvaisinimas in vitro
Pagalbinis apvaisinimas in vivo
. Pavojinga nepageidaujama reakcija
. Pavojingas nepageidaujamas reiškinys
. Vaisingumo išsaugojimo paslaugos
Žmogaus embrionas (toliau
Žmogaus embriono donoras (toliau
. Žmogaus embriono donorystė (toliau – embriono donorystė) – sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims arba vyrui ir moteriai, bendrai gyvenantiems ne mažiau kaip 1 metus ir turintiems tikslą sukurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje, kuriems (-iai) suteiktos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, sukurto žmogaus embriono (-ų) savanoriškas atsisakymas, kad jis (jie) būtų naudojamas (-i) kito asmens pagalbiniam apvaisinimui.11 .
Žmogaus embriono recipientas (toliau
kurių pagalbiniam apvaisinimui naudojamas žmogaus embriono donoro atsisakytas embrionas.12 . Žmogaus lytinės ląstelės (toliau – lytinės ląstelės)
Žmogaus lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių įsigijimas (toliau – įsigijimas) – veiksmai, kuriuos atliekant įsigyjamos atrinktų donorų, kurių tinkamumas įvertintas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, žmogaus lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai.14
. Žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų konservavimas (toliau – konservavimas) – žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų apdorojimas cheminėmis medžiagomis, jų laikymo aplinkos sąlygų arba kitų priemonių pakeitimas, siekiant sustabdyti arba sulėtinti biologinį arba fizinį šių ląstelių, audinių ir (ar) embrionų irimą.15 .
Žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų paruošimas (toliau – paruošimas) – žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų tvarkymas ir konservavimas jų kokybę ir saugumą užtikrinančiomis sąlygomis.16
. Žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų autologinis naudojimas (toliau – autologinis naudojimas) – žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų naudojimas asmens, kurio jie yra, pagalbiniam apvaisinimui.17 . Žmogaus lytinių ląstelių bankas (toliau – lytinių ląstelių bankas)
Žmogaus lytinių ląstelių donoras (toliau – lytinių ląstelių donoras)
Žmogaus lytinių ląstelių donorystė (toliau – lytinių ląstelių donorystė)
lytinių ląstelių savanoriškas davimas kito asmens pagalbiniam apvaisinimui .20 . Žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embriono tranzitas (toliau – lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embriono tranzitas) – žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embriono vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiosios šalies teritorijos į trečiosios šalies teritoriją.21 .
Žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embriono laikymas (toliau – laikymas)
. Žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embriono paskirstymas (toliau – paskirstymas)
Žmogaus lytinių ląstelių recipientas
Žmogaus reprodukciniai audiniai (toliau – reprodukciniai audiniai) – žmogaus lytinių organų audiniai, kuriuose yra lytinių ląstelių.25 . Žmogaus zigota (toliau – zigota)
. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 , kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, ir asmens sveikatos priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose.
1. Visi sprendimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti priimami:1 ) užtikrinant geriausius vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesus;2 ) vadovaujantis moters sveikatos prioriteto ir asmenų, kurie kreipiasi dėl pagalbinio apvaisinimo, lygiateisiškumo principu;3 ) įvertinus galinčią kilti naudą bei žalą motinai ir (ar) vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo.2
. Pagalbinis apvaisinimas negali būti taikomas kaip lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo modifikavimo priemonė ir negali būti naudojamas pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikroms savybėms, taip pat ir norimai lyčiai suteikti.
3. Lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektais.
4. Pagalbinis apvaisinimas atliekamas pilnamečiams veiksniems sveikatos priežiūros srityje asmenims – sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims arba vyrui ir moteriai, bendrai gyvenantiems ne mažiau kaip 1 metus ir turintiems tikslą sukurti šeiminius santykius, (toliau – pora) arba moteriai, nesančiai poroje. Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik gydytojų konsiliumo sprendimu esant abiem šioms sąlygoms:1
) nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti sunkią negalią sukeliančios arba gyvybei gresiančios ligos ar sveikatos sutrikimo, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;2 ) nėra medicininių kontraindikacijų, susijusių su moters anatominėmis ir (ar) fiziologinėmis savybėmis, reikalingomis nėštumui sukelti, vaisiui išnešioti ir (ar) pagimdyti, ir (arba) grėsme moters sveikatai ir (ar) gyvybei, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.5
. Pora arba moteris, nesanti poroje, norintys (-i), kad jiems (jai) būtų atliekamas pagalbinis apvaisinimas, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pasirašo informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir pateikia rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir kitus sveikatos apsaugos ministro nustatytus dokumentus bei medicinos dokumentus, patvirtinančius sąlygų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, buvimą, išskyrus, kai šie medicinos dokumentai tvarkomi valstybės informacinėje sistemoje ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai pateiktas prašymas atlikti pagalbinį apvaisinimą, turi prieigą prie šių dokumentų arba šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus administravimo informacinėje sistemoje .6
. Rašytinio prašymo atlikti pagalbinį apvaisinimą ir informuoto paciento sutikimo atlikti pagalbinį apvaisinimą reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
7. Preimplantacinis genetinis embriono tyrimas atliekamas šiais atvejais:1 ) kai pagalbinis apvaisinimas atliekamas siekiant išvengti sunkią negalią sukeliančios arba gyvybei gresiančios ligos ar sveikatos sutrikimo, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;2 ) kitais sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, siekiant išvengti sunkią negalią sukeliančios arba gyvybei gresiančios ligos ar sveikatos sutrikimo, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.8
. Pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik naudojant poros arba moters, nesančios poroje, lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai bent vieno asmens iš poros arba moters, nesančios poroje, lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui arba nustatyta rizika perduoti ligą ar sveikatos sutrikimą, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei ir (arba) sukelia sunkią nuolatinę negalią ir kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, ir šios rizikos negalima išvengti atlikus preimplantacinį genetinį embriono tyrimą.9
. Embriono donorystė leidžiama, tik jei embrionas laikomas lytinių ląstelių banke ne trumpiau kaip 2 metus nuo jo konservavimo dienos ir jei pora arba moteris, nesanti poroje, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka raštu sutiko dėl embriono donorystės. Visi poros arba moters, nesančios poroje, donuoti embrionai gali būti panaudojami tik vienos poros arba vienos moters, nesančios poroje, pagalbiniam apvaisinimui. Donuoto embriono panaudojimo kitos poros arba moters, nesančios poroje, pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.10
. Lytinių ląstelių recipiento ar embriono recipiento, lytinių ląstelių donoro, kuris nepriklauso prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą pateikusiai porai (toliau – lytinių ląstelių donoras (trečiasis asmuo), embriono donoro (-ų) ir vaiko, pradėto panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donoro (-ų) embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs. Lytinių ląstelių recipientui ar embriono recipientui, jo sutuoktiniui (įregistravusiam partnerystę asmeniui) ir vaikui, gimusiam panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donoro (-ų) embrioną, lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) ar embriono donoro (-ų) tapatybė neatskleidžiama, o lytinių ląstelių donorui (trečiajam asmeniui) ar embriono donorui (-ams) neatskleidžiama lytinių ląstelių recipiento ar embriono recipiento, jo sutuoktinio (įregistravusio partnerystę asmens) ir vaiko tapatybė, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus.
11. Informacija apie:1 ) lytinių ląstelių donorą (trečiąjį asmenį), embriono donorą ar vaiką, gimusį panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donoro embrioną, gali būti suteikta vaikui, gimusiam po pagalbinio apvaisinimo panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donoro embrioną, taip pat lytinių ląstelių donorui (trečiajam asmeniui) ar embriono donorui teismo leidimu, jeigu ši informacija yra svarbi vaiko, lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) ar embriono donoro sveikatai ar dėl kitų teismo nustatytų priežasčių. Kriterijus, kuriais vadovaujantis vertinama, ar informacija yra svarbi vaiko, lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) ar embriono donoro sveikatai, tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
2 ) lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) ar embriono donoro tapatybę, jiems sutikus, gali būti atskleista vaikui, gimusiam po pagalbinio apvaisinimo panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donoro embrioną, kai šis sulaukia pilnametystės ar tampa veiksniu sveikatos priežiūros srityje . Šiame punkte numatytos teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito sąlygos
1. Lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono įvežimas ir importas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas ir eksportas iš jos yra draudžiami, išskyrus:1
) lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimą ir importą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą ir eksportą iš jos;2 ) lytinių ląstelių donorų (trečiųjų asmenų) lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių.
2. Lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ir embrionus, skirtus autologiniam naudojimui, įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti bei eksportuoti iš jos turi teisę lytinių ląstelių bankas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.3
. Lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ir embrionus, skirtus autologiniam naudojimui, importuoti turi teisę lytinių ląstelių bankas, turintis kompetentingos institucijos išduotą leidimą vykdyti lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų, skirtų autologiniam naudojimui, importą iš valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – trečioji valstybė) (toliau – importo leidimas). Importo leidimas išduodamas sveikatos apsaugos ministro tvirtinamo importo leidimų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – leidimų išdavimo aprašas) nustatyta tvarka esant visoms šioms sąlygoms:1
) lytinių ląstelių bankas yra sudaręs leidimų išdavimo apraše nustatytus reikalavimus atitinkantį (-čius) rašytinį (-ius) susitarimą (-us) su trečiojoje valstybėje įsteigtu žmogaus lytinių ląstelių banku ar kita įstaiga, kuri yra atsakinga už lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų, kuriuos ji tiekia importuojančiajam lytinių ląstelių bankui, eksportą į Europos Sąjungą (toliau – trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) tiekėjas);2 ) trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) tiekėjas (-ai) trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) nustatyta tvarka yra įgijęs teisę eksportuoti lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ir (ar) embrionus;3
) trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) nustatyti lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų kokybės ir saugumo reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose, reguliuojančiuose lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų paėmimą, paruošimą, laikymą, paskirstymą ir naudojimą, nustatytus reikalavimus.4
. Lytinių ląstelių bankas, siekiantis gauti importo leidimą, leidimų išdavimo apraše nustatyta tvarka kompetentingai institucijai pateikia prašymą išduoti importo leidimą ir kitus leidimų išdavimo apraše nustatytus dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms (toliau – kiti dokumentai). Kompetentinga institucija importo leidimą išduoda ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai užpildyto prašymo išduoti importo leidimą ir kitų dokumentų gavimo dienos. Leidimo neišdavimas arba motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą nepateikimas per 20 darbo dienų nelaikomas leidimo išdavimu. Vienas importo leidimas išduodamas vykdyti lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų importą iš vieno trečiosios valstybės tiekėjo. Importo leidimo galiojimas yra neterminuotas arba, kai prašyme išduoti importo leidimą nurodyta, kad importas vykdomas vieną kartą, importo leidimas galioja iki lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų importo datos. Duomenys apie importo leidimą įrašomi Licencijų informacinėje sistemoje jo išdavimo dieną ir skelbiami iki importo leidimo galiojimo termino pabaigos, kai importo leidimas terminuotas, arba iki importo leidimo panaikinimo šio straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu, kai importo leidimas neterminuotas.
5. Kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kai nustato, kad lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų importas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nustatytų sąlygų, leidimo turėtojui raštu praneša apie nustatytus trūkumus ir nurodo, kad per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos jų nepašalinus importo leidimo galiojimas bus sustabdytas. Importo leidimo galiojimas sustabdomas 40 darbo dienų nuo sprendimo sustabdyti importo leidimo galiojimą priėmimo dienos. Importo leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jei ne vėliau kaip per importo leidimo galiojimo sustabdymo terminą importo leidimo turėtojas pašalina trūkumus ir pateikia trūkumų pašalinimą patvirtinančius dokumentus.6
. Importo leidimo galiojimas panaikinamas esant bent vienai iš šių sąlygų:1 ) kompetentinga institucija nustato, kad lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų importas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų;2 ) kompetentinga institucija nustato, kad lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų importas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nustatytų sąlygų, o importo leidimo turėtojas per importo leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino trūkumų ir nepateikė trūkumų pašalinimą patvirtinančių dokumentų. Šiame punkte nurodytu atveju importo leidimo galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po importo leidimo galiojimo sustabdymo termino pasibaigimo dienos;3
) importo leidimo turėtojas pateikia prašymą panaikinti importo leidimo galiojimą. Šiame punkte nurodytu atveju importo leidimo galiojimas panaikinamas prašyme panaikinti importo leidimo galiojimą nurodytą dieną.
7. Importo leidimo turėtojas privalo:1 ) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šiame punkte nurodytos informacijos sužinojimo dienos informuoti kompetentingą instituciją: a ) apie tai, kad trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) tiekėjas (-ai) nebeatitinka šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo; b
) apie trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) kompetentingos institucijos priimtą sprendimą, kad trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) tiekėjas (-ai) nesilaiko šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) nustatytų lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų kokybės ir saugumo reikalavimų;2 ) kai importo leidimas terminuotas, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų importo dienos informuoti apie atliktą importą kompetentingą instituciją.8
. Apie importo leidimo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir importo leidimo galiojimo panaikinimą importo leidimo turėtojui pranešama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo dėl importo leidimo galiojimo priėmimo dienos.
9. Lytinių ląstelių donorų (trečiųjų asmenų) lytinių ląstelių įvežimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo ir pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kurias teikiant naudojamos įvežtos lytinių ląstelių donorų (trečiųjų asmenų) lytinės ląstelės, teikia universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.10
. Lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embriono tranzitas vykdomas gavus kompetentingos institucijos leidimą vykdyti lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją (toliau – tranzito leidimas). Tranzito leidimas išduodamas sveikatos apsaugos ministro tvirtinamo tranzito leidimų išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo tinkamai užpildyto prašymo dėl tranzito leidimo išdavimo gavimo dienos. Leidimo neišdavimas arba motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą nepateikimas per 20 darbo dienų nelaikomas leidimo išdavimu. Tranzito leidimas galioja iki lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų tranzito datos. Vienas tranzito leidimas išduodamas vykdyti lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų tranzitą į vieną trečiąją valstybę. Tranzito leidimas išduodamas esant visoms šioms sąlygoms:
1 ) prašyme dėl tranzito leidimo išdavimo nurodyta įmonė, įstaiga ar organizacija, kuriai bus perduodami lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ir (ar) embrionai trečiojoje valstybėje, arba prašymą dėl tranzito leidimo išdavimo pateikusi įmonė, įstaiga ar organizacija, kai ji pati yra lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų gavėja trečiojoje valstybėje, turi teisę vykdyti lytinių ląstelių banko veiklą;2
) prašymą dėl tranzito leidimo išdavimo pateikusi įmonė, įstaiga ar organizacija yra sudariusi sutartį su trečiosios valstybės, į kurią vežamos lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ir (ar) embrionai, įmone, įstaiga ar organizacija, kuriai bus perduodamos lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ir (ar) embrionai, išskyrus, kai prašymą dėl tranzito leidimo išdavimo pateikusi įmonė, įstaiga ar organizacija pati yra lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų gavėja trečiojoje valstybėje.11
. Įmonė, įstaiga ar organizacija, siekianti gauti tranzito leidimą, tranzito leidimų išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kompetentingai institucijai pateikia prašymą išduoti tranzito leidimą ir kitus tranzito leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 10 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytoms sąlygoms. Duomenys apie tranzito leidimą įrašomi Licencijų informacinėje sistemoje jo išdavimo dieną ir skelbiami iki jo galiojimo termino pabaigos.12
. Kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kai nustato, kad lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų tranzitas neatitinka šio straipsnio 10 dalyje nustatytų sąlygų, tranzito leidimo turėtojui raštu praneša apie nustatytus trūkumus ir nurodo, kad per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos jų nepašalinus, tranzito leidimo galiojimas bus sustabdytas. Tranzito leidimo galiojimas sustabdomas 40 darbo dienų nuo sprendimo sustabdyti tranzito leidimo galiojimą priėmimo dienos. Tranzito leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jei ne vėliau kaip per tranzito leidimo galiojimo sustabdymo terminą tranzito leidimo turėtojas pašalina trūkumus ir pateikia trūkumų pašalinimą patvirtinančius dokumentus.13
. Tranzito leidimo galiojimas panaikinamas esant bent vienai iš šių sąlygų:1 ) kompetentinga institucija nustato, kad lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų tranzitas neatitinka šio straipsnio 10 dalyje nustatytų sąlygų, o tranzito leidimo turėtojas per tranzito leidimo galiojimo sustabdymo terminą nepašalino trūkumų ir nepateikė trūkumų pašalinimą patvirtinančių dokumentų. Šiame punkte nurodytu atveju tranzito leidimo galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tranzito leidimo galiojimo sustabdymo termino pasibaigimo dienos;2 ) tranzito leidimo turėtojas pateikia prašymą panaikinti tranzito leidimo galiojimą. Šiame punkte nurodytu atveju tranzito leidimo galiojimas panaikinamas prašyme panaikinti tranzito leidimo galiojimą nurodytą dieną.
14. Tranzito leidimo turėtojas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų tranzito dienos informuoti apie tai kompetentingą instituciją.
15. Apie tranzito leidimo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir tranzito leidimo panaikinimą tranzito leidimo turėtojui pranešama ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo dėl tranzito leidimo galiojimo priėmimo dienos.
Teisė teikti pagalbinio apvaisinimo, vaisingumo išsaugojimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas1
. Pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi teisę teikti tik Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ar užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje (toliau šiame straipsnyje – juridiniai asmenys), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyta tvarka gavę asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ir asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti lytinių ląstelių banko paslaugas. Vaisingumo išsaugojimo paslaugas turi teisę teikti tik juridiniai asmenys, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyta tvarka gavę asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ir asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti lytinių ląstelių banko paslaugas.
2. Lytinių ląstelių banko paslaugas turi teisę teikti juridiniai asmenys, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyta tvarka gavę asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, kurioje nurodyta, kad jie įgijo teisę teikti lytinių ląstelių banko paslaugas.
3. Juridiniai asmenys, siekiantys gauti asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti lytinių ląstelių banko paslaugas, privalo atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytus reikalavimus asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijai gauti ir šias sąlygas:1
) juridinio asmens nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos patalpos, įranga ir medžiagos, kurios bus naudojamos atliekant lytinių ląstelių banko paslaugų procedūras, atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus lytinių ląstelių banko paslaugų teikimo reikalavimus, užtikrinančius kokybiškas ir saugias lytinių ląstelių banko paslaugas;2
) juridinio asmens darbuotojai, kurie dalyvaus teikiant lytinių ląstelių banko paslaugas, yra asmens sveikatos priežiūros ir kitos sveikatinimo veiklos specialistai, kurie turi sveikatos apsaugos ministro nustatytą kvalifikaciją, suteikiančią kompetencijų, reikalingų kokybiškoms lytinių ląstelių banko paslaugoms teikti (reprodukcinės sveikatos ir (arba) veiksmų su žmogaus ląstelėmis, audiniais ir embrionais srityje), ir yra išklausę mokymo kursus, suteikiančius žinių apie reikalavimus lytinių ląstelių bankams ir jų veiklai, kurių programų reikalavimus ir užsienyje išklausytų kursų įskaitymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras;3
) lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo organizavimas ir valdymas atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus lytinių ląstelių banko paslaugų teikimo reikalavimus, užtikrinančius kokybiškas ir saugias lytinių ląstelių banko paslaugas;4 ) įdiegta sistema, užtikrinanti lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono atsekamumą nuo paėmimo iki panaudojimo ar sunaikinimo;5 ) įdiegta kokybės sistema užtikrina saugos reikalavimų laikymąsi, įskaitant užteršimo valdymo priemones.4
. Juridinių asmenų, siekiančių gauti asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, darbuotojai, kurie dalyvaus teikiant pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugas, yra asmens sveikatos priežiūros ir kitos sveikatinimo veiklos specialistai, kurie turi sveikatos apsaugos ministro nustatytą kvalifikaciją, suteikiančią kompetencijų, reikalingų kokybiškoms pagalbinio apvaisinimo paslaugoms teikti (reprodukcinės sveikatos ir (arba) veiksmų su žmogaus ląstelėmis, audiniais ir embrionais srityje), ir yra išklausę mokymo kursus, suteikiančius žinių apie reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ir jų veiklai, kurių programų reikalavimus ir užsienyje išklausytų kursų įskaitymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Pagalbinio apvaisinimo metodai yra pagalbinis apvaisinimas in vivo ir pagalbinis apvaisinimas in vitro . Pagalbinio apvaisinimo atlikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
1. Prieš porai arba moteriai, nesančiai poroje, duodant informuoto paciento sutikimą dėl pagalbinio apvaisinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis pagalbinį apvaisinimą, privalo suprantamai informuoti porą arba moterį, nesančią poroje, apie:1 ) pagalbinio apvaisinimo galimybes;2 ) numatomus naudoti pagalbinio apvaisinimo metodus, alternatyvas;3
) pagalbinio apvaisinimo naudą, riziką, taip pat daugiavaisio nėštumo keliamą riziką motinai ir vaisiui, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes;4 ) pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę, nurodydamas klinikinių nėštumų ir gimdymų skaičių (ir bendrai žinomą medicinos praktikoje (remiantis oficialiais, patikimais ir patikrintais duomenimis), ir konkrečiai pasiekiamą pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje), tenkantį numatomam taikyti pagalbinio apvaisinimo metodui;5 ) sukurtų, tačiau į moters organizmą neperkeltų embrionų laikymo lytinių ląstelių banke terminus ir sąlygas, nurodytus šio įstatymo 10 straipsnyje;6
) preliminarią viso pagalbinio apvaisinimo kainą, apskaičiuojamą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
2. Informuoto paciento sutikime, kurį pasirašo pora arba moteris, nesanti poroje, turi būti visa informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, taip pat turi būti nurodytas poros arba moters, nesančios poroje, pageidaujamas sukurti embrionų skaičius, nepanaudotų embrionų laikymo terminas, sutikimas ar nesutikimas dėl embriono donorystės šio įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais, informacija apie galimybę atšaukti informuoto paciento sutikimą ir atšaukimo tvarką.3
. Informuoto paciento sutikimas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti atšauktas iki in vivo arba in vitro pagalbinio apvaisinimo metodo taikymo pradžios. Tokiu atveju lytinės ląstelės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sunaikinamos, išskyrus kai šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka asmuo duoda informuoto paciento sutikimą dėl vaisingumo išsaugojimo paslaugos teikimo. Informuoto paciento sutikime nurodytas sutikimas arba nesutikimas dėl embrionų panaudojimo embriono donorystei šio įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti atšauktas bet kuriuo metu iki šio įstatymo 10 straipsnio 8 arba 9 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos.
.
Lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimas, paruošimas, laikymas, paskirstymas ir naudojimas
1. Lytinės ląstelės gali būti paimamos tik gavus rašytinį informuoto paciento sutikimą.
2. Draudžiama imti ir (ar) naudoti pagalbiniam apvaisinimui mirusio asmens lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai yra mirusio asmens rašytinis sutikimas dėl jo lytinių ląstelių naudojimo po jo mirties sutikime nurodyto asmens pagalbiniam apvaisinimui. Jeigu asmuo, kurio lytinės ląstelės laikomos lytinių ląstelių banke, miršta ir nėra jo rašytinio sutikimo dėl jo lytinių ląstelių naudojimo po jo mirties, lytinių ląstelių banke laikomos jo lytinės ląstelės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sunaikinamos.3
. Lytinių ląstelių paėmimą atliekantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo ar vaisingumo išsaugojimo paslaugas, darbuotojas prieš lytinių ląstelių paėmimą įsitikina, ar yra paciento sutikimas dėl lytinių ląstelių paėmimo, ar paėmimas atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, užtikrinančius lytinių ląstelių paėmimo saugumą donorui bei recipientui ir vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, ir padaro atitinkamus įrašus paciento medicinos dokumentuose. Sveikatos apsaugos ministras nustato kontraindikacijų, dėl kurių lytinės ląstelės negali būti paimamos ir (ar) naudojamos, sąrašą ir užteršimo rizikos įvertinimo bei valdymo tvarką.
4. Lytinės ląstelės yra laikomos lytinių ląstelių banke.5
. Lytinės ląstelės lytinių ląstelių banke yra laikomos informuoto paciento sutikime nurodytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai lytines ląsteles davęs asmuo pažeidžia susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl lytinių ląstelių laikymo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, tai yra pagrindas nutraukti šį susitarimą arba miršta nedavęs informuoto paciento sutikimo naudoti jo lytines ląsteles kito asmens pagalbiniam apvaisinimui.. Lytinės ląstelės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sunaikinamos:1 ) pasibaigus lytinių ląstelių laikymo laikotarpiui;2 ) lytines ląsteles davusiam asmeniui pažeidus susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl lytinių ląstelių laikymo, kai, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, tai yra pagrindas nutraukti šį susitarimą;3
) kai asmuo miršta nedavęs informuoto paciento sutikimo naudoti jo lytines ląsteles kito asmens pagalbiniam apvaisinimui.
6. Lytinių ląstelių paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
7. Reprodukcinių audinių paėmimui, paruošimui, laikymui, paskirstymui ir naudojimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1–6 dalys.
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje teisę teikti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, pasinaudoti vaisingumo išsaugojimo paslauga, tik jeigu nustatyta liga ar sveikatos sutrikimas ir (arba) prognozuojami sveikatos sutrikimai, ir (arba) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens tolesnio vaisingumo, gali:1
) veiksnus sveikatos priežiūros srityje pilnametis asmuo;2 ) emancipuotas arba sudaręs santuoką nepilnametis asmuo;3 ) nepilnametis asmuo, atstovaujamas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nustato gydytojų konsiliumas.
3. Asmuo, norintis, kad jam būtų suteiktos vaisingumo išsaugojimo paslaugos, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pasirašo informuoto paciento sutikimą dėl vaisingumo išsaugojimo paslaugos teikimo ir pateikia rašytinį prašymą dėl vaisingumo išsaugojimo paslaugos teikimo ir kitus sveikatos apsaugos ministro nustatytus dokumentus
bei medicinos dokumentus, patvirtinančius sąlygų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, buvimą, išskyrus, kai šie medicinos dokumentai tvarkomi valstybės informacinėje sistemoje ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai pateiktas prašymas dėl vaisingumo išsaugojimo paslaugos teikimo , turi prieigą prie šių dokumentų arba šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus administravimo informacinėje sistemoje .4
. Prieš asmeniui duodant informuoto paciento sutikimą dėl vaisingumo išsaugojimo paslaugos teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, teikiantis šią paslaugą, privalo asmeniui suprantama forma jį informuoti (jei asmuo nepilnametis – ir jo atstovą) apie vaisingumo išsaugojimo ir lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių naudojimo galimybes (ir bendrai žinomas medicinos praktikoje (pagal viešai prieinamus duomenis), ir konkrečiu atveju), vaisingumo išsaugojimo alternatyvas, naudą, riziką, galimas vaisingumo išsaugojimo procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, veiksmus, susijusius su reprodukcine sveikata, pastojimo planavimu ir pagalbinio apvaisinimo procedūrų atlikimu ateityje, taip pat vaisingumo išsaugojimo paslaugos apmokėjimo tvarką. Ši informacija, taip pat lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo terminas, turi būti pateikta ir raštu informuoto paciento sutikime.
5. Rašytinio prašymo dėl vaisingumo išsaugojimo paslaugos teikimo ir informuoto paciento sutikimo dėl vaisingumo išsaugojimo paslaugos teikimo reikalavimus tvirtina ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
6. Teikiant vaisingumo išsaugojimo paslaugą paimtos ir užkonservuotos lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai laikomi lytinių ląstelių banke asmens (-ų), pateikusio (-ių) prašymą suteikti vaisingumo išsaugojimo paslaugą, informuoto paciento sutikime nurodytą laiką.
7. Teikiant vaisingumo išsaugojimo paslaugą medicinos dokumentuose fiksuojama informacija apie:1 ) paimtų reprodukcinių audinių skaičių;2 ) paimtų vyriškų lytinių ląstelių ėminių ar subrendusių moteriškų lytinių ląstelių skaičių;3
) konservuotų ir laikomų vyriškų lytinių ląstelių ėminių arba subrendusių moteriškų lytinių ląstelių skaičių;4 ) reprodukcinių audinių ir lytinių ląstelių sunaikinimą.
8. Visi sprendimai, susiję su vaisingumo išsaugojimo paslaugos teikimu, priimami vadovaujantis šią paslaugą gaunančio asmens sveikatos prioriteto principu, įvertinus galimą naudą ir žalą šiam asmeniui ir (ar) vaikui (vaikams), kuris (kurie) galėtų gimti naudojant išsaugotus reprodukcinius audinius ar lytines ląsteles.
1. Valstybė organizacinėmis, teisinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, vystymą.2
. Sprendimą dėl pageidaujamo sukuriamų embrionų skaičiaus priima pora arba moteris, nesanti poroje, įvertinę šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją ir pasitarę su gydytoju. Sprendimas nurodomas informuoto paciento sutikime ir medicinos dokumentuose. Vienu metu į moters organizmą gali būti perkeliami ne daugiau kaip trys embrionai.
3. Teikiant pagalbinio apvaisinimo paslaugą medicinos dokumentuose fiksuojama informacija apie:1 ) paimtų moteriškųjų lytinių ląstelių skaičių;2 ) paimtų subrendusių moteriškųjų lytinių ląstelių skaičių;3 ) apvaisintų moteriškųjų lytinių ląstelių skaičių;4 ) embrionų, tinkamų perkelti į moters organizmą, skaičių;5 ) į moters organizmą perkeltų embrionų skaičių;6
) šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju laikomų embrionų skaičių;7 ) embrionų, kurie buvo laikomi šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, perkėlimą į moters organizmą;8 ) embrionų, kurių laikymas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais buvo nutrauktas ir jie sunaikinti arba šio straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju palaidoti arba kremuoti, skaičių.
4. Įvertinus galinčią kilti žalą motinos ir (ar) tėvo, ir (ar) vaiko (vaikų), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai, leidžiamos tik sveikatos apsaugos ministro patvirtintame pagalbinio apvaisinimo ar vaisingumo išsaugojimo procedūrų su lytinėmis ląstelėmis, reprodukciniais audiniais ar embrionais sąraše nurodytos procedūros, atliekamos laikantis sveikatos apsaugos ministro nustatytos tvarkos.5
. Biomedicininiai tyrimai su embrionais atliekami Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
6. Iki perkėlimo į moters organizmą embrionai gali būti auginami in vitro (ne moters kūne) ne ilgiau kaip 7 paras po apvaisinimo (zigotos susidarymo).
7. Pagalbiniam apvaisinimui sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti gyvybingi embrionai laikomi lytinių ląstelių banke poros arba moters, nesančios poroje,
informuoto paciento sutikime nurodytą laiką, bet ne trumpiau kaip 2 metus nuo konservavimo dienos. Lytinių ląstelių banke embrionai laikomi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionų laikymas 2 metus nuo embrionų konservavimo dienos, taip pat likusių vieno asmens ar vienos poros donuotų embrionų, kurie nebuvo panaudoti embriono recipiento (-ų) pagalbiniam apvaisinimui, laikymas 2 metus nuo vieno ar kelių pirmųjų embrionų perkėlimo į moters organizmą dienos lytinių ląstelių banke Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, o po to iki informuoto paciento sutikime nurodyto embrionų laikymo termino pabaigos tęsiamas poros ar moters, nesančios poroje, lėšomis. Kol šio straipsnio nustatyta tvarka embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami.
8. Jei pora arba moteris, nesanti poroje, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka yra sutikusi dėl embrionų panaudojimo donorystei, embrionų laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip 10 metų nuo embrionų donorystės dienos šiais atvejais:1 ) pasibaigus informuoto paciento sutikime nurodytam embrionų laikymo terminui;2 ) porai arba moteriai, nesančiai poroje, pažeidus susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl embrionų laikymo, kai, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, tai yra pagrindas nutraukti šį susitarimą;3 ) mirus poros vyrui, kai
nėra jo rašytinio sutikimo dėl poros embriono naudojimo po jo mirties poros moters pagalbiniam apvaisinimui, mirus poros moteriai arba abiem poros asmenims arba moteriai, nesančiai poroje;4 ) pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei, arba poros santykiams.
9. Draudžiama nutraukti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto ir į moters organizmą neperkelto gyvybingo embriono laikymą ir jį sunaikinti, išskyrus atvejus, kai:1 ) pasibaigia poros, moters, nesančios poroje, informuoto paciento sutikime nurodytas embrionų laikymo terminas ir nėra jų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl laikomų embrionų panaudojimo embrionų donorystei arba prašymo pratęsti embrionų laikymo terminą;2
) pora ar moteris, nesanti poroje, pažeidžia susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl embrionų laikymo ir, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, tai yra pagrindas nutraukti šį susitarimą, ir nėra jų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl laikomų embrionų panaudojimo embrionų donorystei;3 ) miršta moteris, nesanti poroje, poros vyras, kai nėra jo rašytinio sutikimo dėl poros embriono naudojimo po jo mirties poros moters pagalbiniam apvaisinimui, poros moteris ar abu poros asmenys ir nėra moters, nesančios poroje, arba poros sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl laikomų embrionų panaudojimo embrionų donorystei;4
) pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė, ar poros santykiai ir nėra abiejų buvusių sutuoktinių, partnerystę įregistravusių asmenų ar poros asmenų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl laikomų embrionų panaudojimo embrionų donorystei;5 ) pasibaigia šio straipsnio 8 dalyje nurodytas 10 metų terminas, per kurį valstybės biudžeto lėšomis laikomi donuoti embrionai nebuvo panaudoti donorystei;6 ) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nustatoma embriono genetinė patologija, kuri sukelia ligas ar sveikatos sutrikimus, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei ir (arba) sukelia sunkią nuolatinę negalią ir kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.10
. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija strateginio lygmens planavimo dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Embrionų donorystės palaikymo priemonės turi apimti ir užtikrinti:1 ) asmens sveikatos priežiūros specialistų ir kitos sveikatinimo veiklos specialistų, dalyvaujančių embrionų donorystės procese, darbą ir jų kvalifikacijos kėlimą;2 ) donuotų embrionų laikymui reikalingos infrastruktūros, įrangos ir priemonių įsigijimą bei palaikymą;3 ) donuotų embrionų transportavimą.11
. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, embrionas vieno arba abiejų poros asmenų arba moters, nesančios poroje, prašymu gali būti laidojamas arba kremuojamas.
Civiliniai sandoriai, kai viena moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kitam asmeniui ar asmenims vaiką, atsisakydama savo motinystės teisių į pagimdytą vaiką (surogacija), yra niekiniai ir negalioja.
Pora laikoma vaiko, gimusio po pagalbinio apvaisinimo, tėvais pagal įstatymą, o moteris, nesanti poroje, laikoma vaiko, gimusio po pagalbinio apvaisinimo, motina pagal įstatymą. Pora arba moteris, nesanti poroje, lytinių ląstelių donoras (trečiasis asmuo), embriono donoras ar vaikas, gimęs po pagalbinio apvaisinimo naudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donoro embrioną, neturi teisės reikalauti, kad lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) ar embriono donoro tėvystė (motinystė) būtų pripažinta ar nustatyta dėl vaiko, pradėto pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donoro embrioną. Lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens), embriono donoro ir vaiko, gimusio po pagalbinio apvaisinimo naudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donoro embrioną, bei jų giminaičių tarpusavio asmeninės neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos neatsiranda.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ir lytinių ląstelių bankai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo registruoti, tirti ir pranešti šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai apie kiekvieną pavojingą nepageidaujamą reiškinį ir (ar) reakciją bei tyrimo, skirto pavojingo nepageidaujamo reiškinio ir (ar) reakcijos priežasčiai (priežastims) ir vėlesniems padariniams nustatyti, išvadas.
1. Duomenys apie lytines ląsteles, reprodukcinius audinius bei embrionus ir jų naudojimą turi būti atsekami jų įsigijimo, paruošimo, laikymo ir paskirstymo metu.2
. Duomenys apie lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių laikymą lytinių ląstelių banke, jų paskirstymą ir naudojimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktas pagalbinio apvaisinimo procedūras, jų metodus, sukurtų, į moters organizmą perkeltų, lytinių ląstelių banke laikomų embrionų skaičių, taip pat embrionų, kurių laikymas buvo nutrauktas ir jie sunaikinti, skaičių tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo reikalavimų .
1. Kompetentinga institucija yra sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija.
2. Kompetentinga institucija:1 ) prižiūri lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimą, tyrimą, paruošimą, laikymą ir paskirstymą;2
) prižiūri lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono atsekamumo sistemos sukūrimą, įdiegimą ir atlieka šios sistemos priežiūrą;3 ) organizuoja patikrinimus ir imasi kontrolės priemonių įvykus pavojingam nepageidaujamam reiškiniui ir (ar) reakcijai;4 ) ne rečiau kaip kas 2 metus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios teisę teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, lytinių ląstelių banko paslaugas ir (ar) vaisingumo išsaugojimo paslaugas, auditą – patikrina teikiamų paslaugų atitiktį šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatytiems reikalavimams – ir viešai skelbia audito išvadas;5
) iki kiekvienų metų birželio 30 dienos pateikia Europos Komisijai kompetentingos institucijos gautų pranešimų apie pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir reakcijas metinę ataskaitą;6 ) teikia informaciją apie vykdomus patikrinimus ir kontrolės priemones Europos Komisijai ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms;7 ) atlieka kitas sveikatos apsaugos ministro pavestas funkcijas.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, apmokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo priedas
1. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB , nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus.
2. 2006 m. vasario 8 d. Komisijos direktyva 2006/17/EB , įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB , nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, žmogaus audinių ir ląstelių kokybės ir saugos standartus.
3. 2006 m. spalio 24 d. Komisijos direktyva 2006/86/EB , įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB
dėl atsekamumo reikalavimų, pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir reiškinius bei žmogaus audinių ir ląstelių kodavimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo tam tikrų techninių reikalavimų.“
1. 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja:1 ) tokia šio įstatymo 1 straipsniu nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies redakcija: „
6. Teikiant vaisingumo išsaugojimo paslaugą paimtos ir užkonservuotos lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai laikomi lytinių ląstelių banke asmens (-ų), pateikusio (-ių) prašymą suteikti vaisingumo išsaugojimo paslaugą,
informuoto paciento sutikime nurodytą laiką. Asmenų, ne vyresnių nei sveikatos apsaugos ministro nustatytas amžius, vaisingumo išsaugojimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymą lytinių ląstelių banke, teikiamos dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ligų ir sveikatos sutrikimų ir paskirto gydymo, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens tolesnio vaisingumo, sąraše nurodytų ligų, sveikatos sutrikimų ir (ar) paskirto gydymo, finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Amžius nustatomas atsižvelgiant į mokslinius duomenis apie asmenų amžių, iki kurio asmens lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai yra tinkami reprodukcijai ir (arba) iki kurio moteris gali sėkmingai išnešioti vaisių.“2
) tokia šio įstatymo 16 straipsnio redakcija: „
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymą lytinių ląstelių banke, šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis apmokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.“
2. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsniu nauja redakcija išdėstyto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies redakcija: „2
. Duomenys apie lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių laikymą lytinių ląstelių banke, jų paskirstymą ir naudojimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktas pagalbinio apvaisinimo procedūras, jų metodus, sukurtų, į moters organizmą perkeltų, lytinių ląstelių banke laikomų embrionų skaičių, taip pat embrionų, kurių laikymas buvo nutrauktas ir jie sunaikinti, skaičių, nėštumų ir gimdymų skaičių po pagalbinio apvaisinimo , taip pat apie po pagalbinio apvaisinimo gimusius vaikus tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo reikalavimų .“
3. 2029 m. sausio 1 d. įsigalioja:1 ) tokia šio įstatymo 1 straipsniu nauja redakcija išdėstyto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies redakcija: „6
. Teikiant vaisingumo išsaugojimo paslaugą paimtos ir užkonservuotos lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai laikomi lytinių ląstelių banke asmens (-ų), pateikusio (-ių) prašymą suteikti vaisingumo išsaugojimo paslaugą,
informuoto paciento sutikime nurodytą laiką. Asmenų, ne vyresnių nei sveikatos apsaugos ministro nustatytas amžius, vaisingumo išsaugojimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymą lytinių ląstelių banke, teikiamos dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ligų ir sveikatos sutrikimų ir paskirto gydymo, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens tolesnio vaisingumo, sąraše nurodytų ligų, sveikatos sutrikimų ir (ar) paskirto gydymo, finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, o laikymas lytinių ląstelių banke sveikatos apsaugos ministro nustatytą laikotarpį – valstybės biudžeto lėšomis, o po to iki informuoto paciento sutikime nurodyto laikymo termino pabaigos tęsiamas asmens (-ų), pateikusio (-ių) prašymą suteikti vaisingumo išsaugojimo paslaugą,
lėšomis. Amžius nustatomas atsižvelgiant į mokslinius duomenis apie asmenų amžių, iki kurio asmens lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai yra tinkami reprodukcijai ir (arba) iki kurio moteris gali sėkmingai išnešioti vaisių, o šioje dalyje nurodytas lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo laikotarpis – atsižvelgiant į šiuos duomenis bei laiką, per kurį gali būti išgydytas sveikatos sutrikimas ir (arba) pabaigtas gydymas, ir vaisingumo būklę.“2 ) tokia šio įstatymo 1 straipsniu nauja redakcija išdėstyto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies redakcija: „
7. Pagalbiniam apvaisinimui sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti gyvybingi embrionai laikomi lytinių ląstelių banke poros arba moters, nesančios poroje,
informuoto paciento sutikime nurodytą laiką, bet ne trumpiau kaip 2 metus nuo konservavimo dienos. Lytinių ląstelių banke embrionai laikomi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionų konservavimas ir laikymas 2 metus nuo embrionų konservavimo dienos, taip pat likusių vieno asmens ar vienos poros donuotų embrionų, kurie nebuvo panaudoti embriono recipiento (-ų) pagalbiniam apvaisinimui, laikymas 2 metus nuo vieno ar kelių pirmųjų embrionų perkėlimo į moters organizmą dienos lytinių ląstelių banke Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, o po to iki informuoto paciento sutikime nurodyto embrionų laikymo termino pabaigos tęsiamas asmens (-ų), pateikusio (-ių) prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą,
lėšomis. Kol šio straipsnio nustatyta tvarka embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami.“
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras:1 ) priima šio įstatymo, išskyrus šio straipsnio 1–3 dalis, įgyvendinamuosius teisės aktus;2 ) iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio straipsnio 1 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus;3 ) iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 2 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus;4 ) iki 2028 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 3 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus.5
. Iki 2028 m. gruodžio 31 d. teikiant vaisingumo išsaugojimo paslaugą pradėtų laikyti žmogaus lytinių ląstelių ir žmogaus reprodukcinių audinių laikymas tęsiamas iki 2028 m. gruodžio 31 d. galiojusios Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakcijos nustatyta tvarka.
6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems laikyti žmogaus embrionams taikomas minimalus jų laikymo, Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojamo valstybės biudžeto lėšomis, terminas, nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalyje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
IR
NR. I-1626 2, 5, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I- 1626
2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Donorystės ir transplantacijos įstatymo projektas) sprendžiamos problemos:1 ) Gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po tūkstantį ir daugiau: 2023 m. gimė 2063 vaikai, 2024 m. – 19 086 vaikai. Lietuvoje apie 15–20 proc. porų (kas penkta šešta pora) susiduria su vaisingumo problemomis: 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir 6 866 moterims, o 2023 m. 965 vyrams ir 6 758 moterims.
Nevaisingumas yra liga, kurios kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), įdiegtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10 AM) įdiegimo“, yra N97 (nuo N97.0 iki N97.9) ir N46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, š
iai ligai diagnozuoti ir gydyti Lietuvos akušerių ginekologų draugija yra parengusi Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodiką. Ši metodika skelbiama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje (adresu Nevaisingumo metodika SAM_2019-07-22.pdf) ir taikoma pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
Gimstamumo problemą padeda spręsti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos. Per septynerius metus 2018–2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2 800 vaikų, t. y. apie 400 vaikų kasmet (2023 m. gimė 473 vaikai, 2024 m. – 433 vaikai). 35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei, tai reiškia, kad vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu gali susilaukti asmenys, kurie dėl medicininių priežasčių negali susikurti savo embriono. Šie donuoti embrionai laikomi universiteto ligoninių žmogaus lytinių ląstelių bankuose. Tikėtina, kad 2026 m. gali gimti pirmieji du vaikai, pradėti naudojant dovanotus embrionus (Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose lapkritį donuotu embrionu pasinaudojo pirmoji recipientų pora, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose moteriai nustatytas nėštumas po dviejų embrionų perkėlimų).
Taigi būtina gerinti Lietuvos demografinę situaciją ir sudaryti galimybes dar daugiau asmenų padėti natūraliu būdu negalintiems susilaukti vaikų asmenims jų susilaukti pagalbinio apvaisinimo būdu. 2 ) 2025 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą Nr.
KT19-N4/2025 (toliau – KT nutarimas), kuriame konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, esant atitinkamų medicininių priežasčių ir nesant medicininių kontraindikacijų, sveikatos priežiūros paslauga – pagalbinis apvaisinimas – negali būti teikiama vien dėl to, kad jie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės, vertintinas kaip pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamas žmogaus teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties, taip pat kartu konstatavo, kad ginčijamoje Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatęs konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo neatitinkantį teisinį reguliavimą, diskriminuojantį nesusituokusius ar neįregistravusius partnerystės asmenis, kuriems nustatytas objektyvus medicininis pagalbinio apvaisinimo poreikis, įstatymų leidėjas, reguliuodamas sveikatos priežiūros paslaugos – pagalbinio apvaisinimo – teikimo sąlygas, nesilaikė iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą, bei pripažino, kad Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai.
3 ) Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1452 „Dėl Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas),
nėra tiesiogiai nustatyta, kad embrionui preimplantacinės genetinės diagnostikos metu nustačius didelę riziką perduoti didelę negalią sukeliančią ligą, šie embrionai pagalbiniam apvaisinimui negali būti naudojami, bet kompleksiškai vertinant kitas Aprašo nuostatas (pvz., Aprašo 20.2 papunktyje kaip išimtis numatyta galimybė pagalbiniam apvaisinimui naudoti ne partnerių lytines ląsteles, kai yra didelė rizika su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis perduoti didelę negalią sukeliančią ligą) ir vadovaujantis protingumo principu praktikoje tokie embrionai į moters kūną neperkeliami, tačiau vadovaujantis Įstatymu vis tiek turi būti laikomi dvejus metus ir tik po to gali būti sunaikinami. Be to, laukiant, kol pasibaigs tokio embriono laikymo laikas (t. y. bus galima kurti naujus embrionus), moteriai gali sukakti amžius, kai ji praranda teisę pasinaudoti nemokamomis (apmokamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto) pagalbinio apvaisinimo paslaugomis. Pažymėtina, kad pagal
Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 „Dėl Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, viena iš nėštumo nutraukimo medicininių indikacijų – jei vaisius serga tam tikra minėto aprašo 2 priede nurodyta liga, kuri taip pat sukelia didelę negalią. Taigi Įstatymu turėtų būti leista sunaikinti, laidoti arba kremuoti embrionus, kuriems nustatoma embriono genetinė patologija, kuri sukelia ligas ar sveikatos sutrikimus, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei ir (arba) sukelia sunkią nuolatinią neįgalią.4
) Įstatyme numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas siekiant suteikti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus atvejus, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti.
Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinio ar partnerio, lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.
Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti, ir tais atvejais, kai esama asmens sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai, paskirtas gydymas ir (arba) reprodukcinės sveikatos pokyčiai, išskyrus kai jie susiję tik su asmens amžiumi, kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens tolesnio vaisingumo, ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.
Didelę negalią sukeliančios ligos kriterijai nustatyti Aprašo 21 punkte, kuriame didelę negalią sukelianti liga apibrėžiama kaip sveikatos sutrikimas, atitinkantis bent vieną iš šių kriterijų: tai yra sunkią nuolatinią neįgalią sukeliantis sveikatos sutrikimas; tai yra gyvybei gresiantis sveikatos sutrikimas. Tai turėtų būti aiškiai įvardinta Įstatyme, kad pagalbinio apvaisinimo sąlygos taptų aiškesnės ir būtų vienodai taikomos. Taip pat Įstatyme turėtų būti nurodyta, kad kai pagalbinis apvaisinimas atliekamas siekiant išvengti šių ligų ir sveikatos sutrikimų, būtina atlikti embriono preimplantacinį genetinį tyrimą, taip pat nurodyti, jog toks tyrimas, kai minėtų ligų ir sveikatos sutikimų rizika egzistuoja dėl kitų priežasčių, atliekamas ir esant kitoms sveikatos apsaugos ministro nustatytoms indikacijoms.
Atlikus preimplantacinį genetinį embriono tyrimą galima nustatyti, kuris embrionas turi genetinę patologiją, kuri sukelia ligas ar sveikatos sutrikimus, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei ir (arba) sukelia sunkią nuolatinę negalią, ir tokio embriono nenaudoti pagalbiniam apvaisinimui. Tad esant tokiai galimybei turėtų būti naudojamos poros arba, jei prašymą dėl pagalbinio apvaisinimo atlikimo pateikia tik moteris, – apvaisinamos moters lytinės ląstelės ir tik nesant tokios galimybės turėtų būti leidžiama naudoti donorų lytines ląsteles.5
) Siekiant išvengti galimų kraujomaišos atvejų, Žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus embrionų ir žmogaus reprodukcinių audinių donorystės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1468 „Dėl Žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus embrionų ir žmogaus reprodukcinių audinių donorystės reikalavimų aprašo“, 93 punkte nustatyta, kad visi embrionai, kurių atsisakė vieni partneriai, gali būti panaudojami tik kitos vienos poros (partnerių) pagalbiniam apvaisinimui. Kadangi embriono donorystės ir donuotų embrionų naudojimo sąlygos reguliuojamos Įstatymu, ši nuostata taip pat turėtų būti įtvirtinta Įstatymu.6
) Įstatymo 3 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatyta, kad lytinių ląstelių ir embriono įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas iš jos yra draudžiami, išskyrus lytinių ląstelių ir (ar) embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos bei lytinių ląstelių donorų (trečiųjų asmenų) lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių. Taip pat numatyta, kad lytinių ląstelių ir embriono tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą. Sveikatos apsaugos ministrui suteikti įgaliojimai nustatyti lytinių ląstelių ir embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos tvarką, lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką bei lytinių ląstelių ir embriono tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką.
Žmogaus lytinių ląstelių ir embrionų, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos, lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką, bei lytinių ląstelių ir embrionų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1450 „Dėl Žmogaus lytinių ląstelių ir embrionų, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos, lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką, bei lytinių ląstelių ir embrionų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-1450), numatyta, kad, siekiant vykdyti lytinių ląstelių ir embrionų, skirtų autologiniam naudojimui, importą iš trečiųjų valstybių, turi būti gautas kompetentingos institucijos, t. y. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas leidimas ir turi būti nustatytos lytinių ląstelių ir embriono įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito pagrindinės sąlygos, importo leidimo ir tranzito leidimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ir kt. sąlygos. Šios sąlygos turėtų būti perkeltos iš įsakymo Nr. V-1450.
Įstatyme numatyta, kad kompetentingos institucijos leidimą vykdyti lytinių ląstelių ir embrionų tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją išduoda sveikatos apsaugos ministras. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija formuoja politiką sveikatos apsaugos ministrui priskirtose valdymo srityse ir organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja jos įgyvendinimą, tikslinga numatyti, kad tranzito leidimus, kaip ir importo leidimus, išduotų kompetentinga institucija, t. y. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nei Įstatyme, nei įsakyme Nr. V-1450 nėra numatyta reprodukcinių audinių įvežimo, išvežimo, importo, eksporto ir (ar) tranzito galimybės ir sąlygos. Todėl siekiant reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo tikslinga tai nustatyti Įstatymu.7
) Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas), vaisingumo išsaugojimo paslaugos negali būti apmokamos
lėšomis, kadangi jos nėra nei privalomojo sveikatos draudimo draudžiamasis įvykis, nei paslauga, leidžianti išvengti draudžiamojo įvykio. Kadangi vaisingumo išsaugojimo paslaugų, teikiamų dėl asmens esamos sveikatos būklės ir (ar) paskirto gydymo keliamos rizikos asmens vaisingumui, kaip ir pagalbinio apvaisinimo paslaugų tikslas yra sudaryti sąlygas susilaukti vaikų asmenims, kurie negali arba negalės susilaukti jų natūraliai, vaisingumo išsaugojimo paslaugos, teikiamos dėl
sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ligų ir sveikatos sutrikimų ir paskirto gydymo, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens tolesnio vaisingumo, sąraše nurodytų ligų, sveikatos sutrikimų ir (ar) paskirto gydymo , taip pat turėtų būti apmokamos
lėšomis.
Be to, kadangi pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai dvejus metus laikomi valstybės biudžeto lėšomis, tokia pat garantija turėtų būti taikoma ir kai dėl asmens esamos sveikatos būklės, prognozuojamų sveikatos sutrikimų, paskirto gydymo ir (arba) reprodukcinės sveikatos pokyčių, išskyrus kai jie susijusių tik su asmens amžiumi, keliamos rizikos asmens vaisingumui teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos. Kadangi PSDF biudžeto lėšomis pagalbinio apvaisinimo paslaugos apmokamos, kai moteris yra ne vyresnė kaip tam tikro amžiaus (šiuo metu Apraše nustatytas 42 metų amžius), vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo metu lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo valstybės biudžeto lėšomis laikotarpis taip pat turėtų būti susietas su šia riba, taip pat jį nustatant turėtų būti atsižvelgiama į laiką, reikalingą sveikatos sutrikimui išgydyti ir (arba) gydymui pabaigti, ir asmens vaisingumo būklę (jei baigus gydymą ar asmeniui pasveikus jo vaisingumas išlieka pakankamo lygio, toliau laikymas neturėtų būti tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis).
Įstatyme numatyta, kad dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios embrionų laikymas
lytinių ląstelių banke Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nustatyta tvarka finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Pagal Įstatyme pateiktą pagalbinio apvaisinimo pradžios apibrėžtį, tai yra moteriai skirtų hormoninių vaistų lytinėms ląstelėms susidaryti vartojimo pradžia arba, atliekant pagalbinį apvaisinimą natūralaus ciklo sąlygomis, vyro lytinių ląstelių paruošimo konkrečiai pagalbinio apvaisinimo procedūrai pradžia. Tai reiškia, kad embrionų laikymo finansavimo pradžios momentas skaičiuojamas nuo tada, kai embrionas dar net nėra sukurtas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyta, kad dveji valstybės lėšomis finansuojamo embrionų laikymo metai skaičiuojami nuo faktinės jų laikymo pradžios, t. y. jų konservavimo (užšaldymo). Taip pat nei Įstatyme, nei Sveikatos draudimo įstatyme nenumatytas pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų konservavimo, kuris paprastai kainuoja 450
laikymas
Kadangi vieno asmens ar vienos poros donuoti embrionai gali būti panaudoti tik vienos kitos poros ar asmens pagalbiniam apvaisinimui, jiems (jam) panaudojus vieną ar kelis tokius embrionus, gali išlikti poreikis ir kitus embrionus panaudoti vėliau, jei naudojant pirmuosius pagalbinis apvaisinimas nepavyktų. Tad kaip ir pirmą kartą sukurtų embrionų laikymo atveju, ir šių likusių embrionų laikymas , siekiant skatinti naudojimąsi pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, dvejus metus nuo vieno ar kelių pirmųjų embrionų perkėlimo į moters organizmą dienos turėtų būti apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.
Įstatymo formuluotė, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos apmokamos vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu, sukelia lūkestį, kad šios paslaugos privalo būti apmokamos visais atvejais, tačiau pagal Sveikatos draudimo įstatymą ir Aprašą, apmokėjimui yra nustatytos tam tikros sąlygos. Tad tikslingiau būtų numatyti, jog pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.8
) Įstatyme numatyta, kad lytinės ląstelės lytinių ląstelių banke yra laikomos informuoto paciento sutikime nurodytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai lytines ląsteles davęs asmuo pažeidžia susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl lytinių ląstelių laikymo arba miršta nedavęs informuoto paciento sutikimo naudoti jo lytines ląsteles konkrečiam asmeniui taikant pagalbinio apvaisinimo būdą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tad minėta Įstatymo nuostata tikslintina papildant, kad susitarimo su lytinių ląstelių banku pažeidimas turi būti toks, kad tai būtų pagrindas nutraukti šį susitarimą.
Analogiška nuostata, leidžianti nutraukti sutartį su lytinių ląstelių banku dėl susitarimo pažeidimo, turėtų būti numatyta ir embrionų laikymo, kai jis tęsiamas praėjus dvejiems metams nuo embrionų konservavimo, atveju. Tokia nuostata reikalinga, kadangi pasitaiko atvejų, kai embrionus laikantys asmenys ilgą laiką, pvz., 10 metų (tai dažniausiai pagalbinio apvaisinimo paslauga besinaudojančių asmenų pasirenkamas terminas sukurtiems embrionams laikyti), nebemoka už jų laikymą ir nėra pasirašę sutikimo dėl jų donavimo, o lytinių ląstelių bankas negali su jais susisiekti dėl susitarimo nutraukimo ir turi laikymą tęsti savo lėšomis. Dėl to lytinių ląstelių bankai patiria nuostolių (vieni embrionų laikymo metai kainuoja apie 744 Eur, priklausomai nuo klinikos, naudojamos technikos, metodų, stebėsenos sistemų, specialistų kvalifikacijos). Tokiais atvejais embrionus lytinių ląstelių bankams turėtų būti leidžiama sunaikinti po vienašalio susitarimo dėl embrionų laikymo nutraukimo.
9 ) Įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija planavimo dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Iš šios formuluotės nėra aišku, kokios embrionų donorystės palaikymo priemonės turėtų būti įtrauktos, todėl įstatyme tikslinga tai detalizuoti, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančiame
2025–2027 metų embrionų donorystės palaikymo priemonių įgyvendinimo veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-1023 „Dėl 2025–2027 metų embrionų donorystės palaikymo priemonių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, numatytas priemones ( asmens sveikatos priežiūros specialistų ir kitos sveikatinimo veiklos specialistų, dalyvaujančių embrionų donorystės procese, darbą ir jų kvalifikacijos kėlimą, donuotų embrionų laikymui reikalingos infrastruktūros, įrangos ir priemonių įsigijimą bei palaikymą, donuotų embrionų transportavimą).10 ) Įstatyme numatyta, kad informacija apie
lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) ar embriono donoro tapatybę, jiems sutikus, gali būti suteikta vaikui, gimusiam po pagalbinio apvaisinimo panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donoro embrioną, kai šis sulaukia pilnametystės ar tampa veiksniu sveikatos priežiūros srityje
. Taip pat numatyta, kad informacija apie lytinių ląstelių donorą (trečiąjį asmenį), embriono donorus ar vaiką, gimusį panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donorų embrioną, gali būti suteikta vaikui, gimusiam po pagalbinio apvaisinimo panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embriono donorų embrioną, taip pat lytinių ląstelių donorui (trečiajam asmeniui) ar embriono donorams teismo leidimu, jeigu ši informacija reikalinga dėl vaiko, lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) ar embriono donorų sveikatos ar kitų svarbių priežasčių. Šios nuostatos nepažeidžia Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies, pagal kurią vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, ir turėtų būti išlaikytos, kadangi atitinka
Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Gauvin-Fournis and Silliau v. France padarytą išvadą, jog atsisakymas leisti asmenims, gimusiems pagalbinio apvaisinimo būdu, naudojant trečiojo asmens lytines ląsteles, susipažinti su informacija apie donorą vadovaujantis teisės akto nuostata, garantuojančia lytinių ląstelių donorystės anonimiškumą, nepažeidė teisės į privatų gyvenimą. Teismas motyvavo, kad „anonimiškumo principas nesutrukdė gydytojams gauti medicininės informacijos ir atskleisti ją asmenims, gimusiems iš atitinkamos lytinių ląstelių donorystės, esant terapiniam poreikiui. Tai apėmė ir kraujomaišos rizikos prevenciją, kurią pareiškėjai laikė pagrindiniu savo teisės į sveikatą pažeidimu. Tuo pačiu principu 2015 m. lapkričio mėn.
Valstybės Taryba nusprendė, kad neidentifikuojanti medicininė informacija gali būti gaunama kaip prevencinė priemonė, ypač poros, kurioje abu partneriai gimė iš lytinių ląstelių donorystės, atveju. Be to, ankstesniuose teisės aktuose taip pat buvo numatyta, kad donoras, diagnozavus genetinę ligą, gali įgalioti savo gydytoją susisiekti su lytinių ląstelių donorystės centru, kad šis galėtų informuoti iš donorystės gimusį vaiką.
Be to, nebuvo Europos sutarimo dėl medicininės informacijos atskleidimo ir teisės būti informuotam apie savo sveikatą.“ Vis dėlto būtina patikslinti nuostatą „jeigu ši informacija reikalinga dėl <...> sveikatos“ – turėtų būti numatyta, jog informacija yra svarbi sveikatai, ir sveikatos apsaugos ministrui nustatyta pareiga numatyti šios informacijos svarbos vertinimo kriterijus.
Įstatymų projektų tikslai: padidinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą, užtikrinti saugias ir kokybiškas pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugas bei panaikinti Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo prieštaravimus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 53 straipsnio 1 daliai.
Įstatymų projektų uždaviniai:1 )
numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas santuokos nesudariusiems ar partnerystės neįregistravusiems asmenims ir vienišoms moterims ;2 ) numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis atvejus ir sąlygas;3 ) patikslinti embrionų laikymo ir jo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sąlygas, kad jos būtų nuoseklios ir išsamios;4 ) Įstatyme numatyti aiškias lytinių ląstelių ir embrionų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito sąlygas, leidimų įvežti l
ytines ląsteles ir embrionus, skirtus autologiniam naudojimui, iš trečiųjų valstybių, taip pat leidimų vykdyti lytinių ląstelių ir embrionų tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją leidimų išdavimo, galiojimo stabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo pagrindus.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Įstatyme numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti teikiamas asmenims, tik jei jie yra sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę.
Vadovaujantis Įstatymu, dvejus metus draudžiama naikinti embrionus, net jei jiems preimplantacinės genetinės diagnostikos metu nustatyta genetinė patologija, kuri sukelia ligas ar sveikatos sutrikimus, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei ir (arba) sukelia sunkią nuolatinę negalią. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teisė į reprodukcinių audinių ir lytinių ląstelių (vaisingumo) išsaugojimo paslaugas atsiranda, jei esama sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai, paskirtas gydymas ir (arba) reprodukcinės sveikatos pokyčiai, išskyrus kai jie susiję tik su asmens amžiumi, kelia pagrįstų abejonių dėl asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.
Įstatyme numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas siekiant suteikti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus atvejus, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti.
Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, sutuoktinio ar partnerio, lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.
Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti, ir tais atvejais, kai esama asmens sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai, paskirtas gydymas ir (arba) reprodukcinės sveikatos pokyčiai, išskyrus kai jie susiję tik su asmens amžiumi, kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.
Įstatyme nustatytos embriono donorystės ir donuotų embrionų naudojimo sąlygos, tačiau nėra nuostatos, kad visi poros arba moters donuoti embrionai gali būti panaudojami tik kitos vienos poros arba vienos moters pagalbiniam apvaisinimui (siekiant išvengti galimų kraujomaišos atvejų). Tai nustatyta Žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus embrionų ir žmogaus reprodukcinių audinių donorystės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1468 „Dėl Žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus embrionų ir žmogaus reprodukcinių audinių donorystės reikalavimų aprašo“, 93 punkte.
Įstatymo 3 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatyta, kad lytinių ląstelių ir embriono įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas iš jos yra draudžiami, išskyrus lytinių ląstelių ir (ar) embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos bei lytinių ląstelių donorų (trečiųjų asmenų) lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių. Taip pat numatyta, kad lytinių ląstelių ir embrionų tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą. Sveikatos apsaugos ministrui suteikti įgaliojimai patvirtinti lytinių ląstelių ir embrionų, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos tvarką, lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką bei lytinių ląstelių ir embrionų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką.
Įstatyme numatyta, kad dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios embrionų laikymas lytinių ląstelių banke Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Pagal pagalbinio apvaisinimo pradžios apibrėžtį, pateiktą Įstatyme, tai yra moteriai skirtų hormoninių vaistų lytinėms ląstelėms susidaryti vartojimo pradžia arba, atliekant pagalbinį apvaisinimą natūralaus ciklo sąlygomis, vyro lytinių ląstelių paruošimo konkrečiai pagalbinio apvaisinimo procedūrai pradžia.
Įstatyme nustatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos apmokamos vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu. Apraše numatyta, kad PSDF biudžeto lėšomis pagalbinio apvaisinimo paslaugos apmokamos, kai moteris yra ne vyresnė kaip 42 metų ir yra viena iš šių sąlygų: partneriai yra nevaisingi arba yra Aprašo 23.3.6 papunktyje nurodyta pagalbinio apvaisinimo indikacija (t. y. rizika su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis perduoti didelę negalią sukeliančią ligą: jei vienas ar abu partneriai serga paveldima liga, kuri sukelia didelę negalią; jei vienas ar abu partneriai yra monogeninės mutacijos nešiotojai; jei vienas ar abu partneriai yra chromosomų aberacijos nešiotojai; jei yra embriono spontaninės monogeninės mutacijos ir (ar) chromosomų aberacijos rizika).
Įstatyme numatyta, kad lytinės ląstelės lytinių ląstelių banke yra laikomos informuoto paciento sutikime nurodytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai lytines ląsteles davęs asmuo pažeidžia susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl lytinių ląstelių laikymo arba miršta nedavęs informuoto paciento sutikimo naudoti jo lytines ląsteles konkrečiam asmeniui taikant pagalbinio apvaisinimo būdą.
Įstatymo 10 straispnio 7 dalyje nustatyta, kad kol pagalbiniam apvaisinimui sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti gyvybingi embrionai laikomi lytinių ląstelių banke šio straispnio nustatyta tvarka, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami. Šis ribojimas taikomas, nes žmogaus embrionas laikomas ypatingu teisinio ir etinio statuso objektu. Šis principas atitinka 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/23/EB
, nustatančioje žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus, audinių ir ląstelių naudojimo logiką, kuri pabrėžia saugų, etišką ir racionalų naudojimą. Siekiama, kad medicininių technologijų naudojimas nevestų į perteklinį embrionų kaupimą, kuris medikams ir pacientams kuria teisines bei moralines dilemas, didina embrionų, kurie vėliau bus sunykę ar sunaikinti, skaičių, sukuria papildomą naštą dėl ilgalaikio jų laikymo. Taip pat pažymėtina, kad pagalbinis apvaisinimas yra brangus procesas, todėl perteklinių embrionų kūrimas kelia papildomas valstybės, pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančių įstaigų ir pacientų išlaidas.
Įstatyme numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija planavimo dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.
Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu, vaisingumo išsaugojimo paslaugos negali būti apmokamos
lėšomis. Vadovaujantis Donorystės ir transplantacijos įstatymu, Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre nenumatyta kaupti duomenų apie po pagalbinio apvaisinimo gimusius vaikus.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Atsižvelgiant į KT nutarimą ir ypač jame akcentuojamą būtinumą užtikrinti asmenų, kuriems nustatytas objektyvus medicininis pagalbinio apvaisinimo poreikis, teisių įgyvendinimą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti asmenų lygiateisiškumo principą atitinkantį teisinį reguliavimą, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos galėtų būti atliekamos asmenims, neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį (sudarę santuoką ar registravę partnerystę), t. y. numatyti, kad pagalbinis apvaisinimas atliekamas veiksniam (-iems) asmeniui (-ims) – vyro ir moters porai, kurie yra sutuoktiniai arba partnerystę įregistravę asmenys, arba bendrai gyvenantys ne mažiau kaip vienus metus, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (toliau – pora),
arba vienai moteriai, esant medicininiam poreikiui, t. y. kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti ligos ar sveikatos sutrikimų, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei ir (arba) sukelia sunkią nuolatinę negalią . Kartu sudaroma galimybė poros neturinčiai nevaisingai moteriai arba moteriai, su kurios lytinėmis ląstelėmis galima perduoti minėtas ligas, naudoti vienintelį galimą saugų apvaisinimo būdą panaudojant donorines vyro ir (ar) moters lytines ląsteles. Tai leis daugiau asmenų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir susilaukti vaikų.
Įstatymo projektu siūloma leisti sunaikinti arba laidoti, arba kremuoti embrionus, kuriems nustatyta embriono genetinė patologija, kuri sukelia ligas ar sveikatos sutrikimus, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei ir (arba) sukelia sunkią nuolatinę negalią. Tai, visų pirma, sudarys sąlygas asmeniui (-ims) kurti naujus embrionus, jei jam (jiems) ir toliau reikalingos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, taip pat leis taupyti lėšas, kurios šiuo metu skiriamos tokių embrionų laikymui.
Pažymėtina, kad
tiek vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo metu, tiek pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo metu su lytinėmis ląstelėmis ir embrionais atliekami analogiški veiksmai, kurie nekenkia vaiko vystymuisi, tad užtikrinamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis. Įstatymo projektu numatyti reikalavimai juridiniams asmenims, siekiantiems gauti asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją lytinių ląstelių banko paslaugoms teikti, turėti įdiegtą lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo sistemą, užtikrinančią atsekamumą, taip pat pareiga teikti /įrašyti duomenis į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą garantuoja priežiūrą ir atsekamumą, tad grėsmės, kad lytinės ląstelės ar embrionai taps komercinių sandorių objektu, nekyla. Šių reikalavimų vykdymą prižiūri kompetentinga institucija (Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos).
Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti, kad teikiant vaisingumo išsaugojimo paslaugą paimtų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymas lytinių ląstelių banke nustatytą laikotarpį būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, o likusi vaisingumo išsaugojimo paslaugos dalis, įskaitant konservavimą, apmokama PSDF biudžeto lėšomis . Atsižvelgiant į tai, kad lėšos šiems poreikiams valstybės biudžete ir PSDF biudžete turi būti suplanuotos, taip pat priimti įgyvendinamieji teisės aktai, numatoma, kad šios nuostatos įsigaliotų vėliau.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kai pagalbinis apvaisinimas atliekamas siekiant išvengti sunkios negalią sukeliančios arba gyvybei gresiančios ligos ar sveikatos sutrikimo, būtina atlikti embriono preimplantacinį genetinį tyrimą, taip pat nustatyti, jog toks tyrimas, kai minėtų ligų ir sveikatos sutikimų rizika egzistuoja dėl kitų priežasčių, atliekamas ir esant kitoms sveikatos apsaugos ministro nustatytoms indikacijoms. Tai leis nustatyti embrionų genetines patologijas ir tokius embrionus sunaikinus, palaidojus ar kremavus kurti naujus embrionus ir taip užtikrinti sėkmingą pagalbinį apvaisinimą.
Be to, kadangi atlikus preimplantacinį genetinį embriono tyrimą galima nustatyti, kuris embrionas turi minėtą genetinę patologiją, ir tokio embriono nenaudoti pagalbiniam apvaisinimui, o naudoti kitus tokios patologijos neturinčius embrionus, siūloma nustatyti, kad tik nesant galimybės preimplantacinio genetinio tyrimo metu nustatyti embrionų genetinės patologijos turėtų būti leidžiama naudoti donorų lytines ląsteles, o kitais atvejais (t. y. esant minėtai galimybei) turėtų būti naudojamos poros arba, jei prašymą dėl pagalbinio apvaisinimo atlikimo pateikia tik moteris, – apvaisinamos moters lytinės ląstelės.
Įstatymo projektu įstatymo lygmeniu siūloma nustatyti, kad visi embrionai, kurių atsisakė asmuo (-enys), gali būti panaudojami tik vieno asmens arba vienos poros, pateikusio (-ios) prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą, pagalbiniam apvaisinimui.
Kadangi vieno asmens ar vienos poros donuoti embrionai gali būti panaudoti tik vienos kitos poros ar asmens pagalbiniam apvaisinimui, jiems (jam) panaudojus vieną ar kelis tokius embrionus gali išlikti poreikis ir kitus embrionus panaudoti vėliau, jei naudojant pirmuosius pagalbinis apvaisinimas nepavyktų. Tad siūloma nustatyti, kad ir šių likusių embrionų laikymas, siekiant skatinti naudojimąsi pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, dvejus metus nuo vieno ar kelių pirmųjų embrionų perkėlimo į moters organizmą dienos turėtų būti apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad tiek lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai, tiek embrionai gali būti naikinami (nutraukus jų laikymą
), jei asmenys, kurių lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ar embrionai laikomi lytinių ląstelių banke pažeidžia susitarimą su lytinių ląstelių banku ir tai yra pagrindas nutraukti šį susitarimą (esminis sutarties pažeidimas, pvz., asmuo nemoka už laikymą ilgą laiką ar kt.). Pažymėtina, kad embrionai šiuo pagrindu galėtų būti naikinami tik prasidėjus laikotarpiui, kai asmenys už jų laikymą moka patys, t. y. po dvejų metų nuo jų konservavimo dienos, ir tik jei nėra jų sutikimo dėl laikomų embrionų panaudojimo embrionų donorystei.
Dvejų metų privalomas embrionų laikymo terminas Įstatyme (Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-201) buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad mažiausiai dveji metai nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios yra pakankamas laiko tarpas asmenims apsispręsti panaudoti laikomus embrionus arba ne, taip pat tokio minimalaus apsisprendimo laiko nustatymas turėtų užtikrinti, kad nebūtų apsimestinių sandorių perleidžiant embrionus donorystei iš karto po to, kai jie yra sukuriami pagalbinio apvaisinimo metu.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad siekiant vykdyti lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų, skirtų autologiniam naudojimui, importą iš trečiųjų valstybių bei lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją reikalingas kompetentingos institucijos, t. y. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas leidimas, ir lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito pagrindines sąlygas, importo leidimo ir tranzito leidimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ir kt. sąlygas.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punkte numatyti leidimo išdavimo reikalavimai, kurių nebeatitinkant leidimo galiojimas stabdomas 40 darbo dienų. Šis terminas proporcingas ir pagrįstas, nes minėti reikalavimai susiję su trečiosios valstybės tiekėjo teisės eksportuoti lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ir (ar) embrionus įgijimu ir susitarimo su šiuo tiekėju sudarymu. Tad tiekėjui praradus minėtą leidimą arba nesant susitarimo, leidimui įgyti ar susitarimui sudaryti reikia pakankamo laiko (palyginimui, Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalis „Kompetentinga institucija importo leidimą išduoda ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai užpildyto prašymo išduoti importo leidimą ir kitų dokumentų gavimo dienos.“).
Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad vienas importo leidimas išduodamas vykdyti importą iš vieno trečiosios valstybės tiekėjo. Šis reikalavimas laikytinas proporcingu, nes Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai siejami su konkrečiu trečiosios valstybės tiekėju (importo leidimo turėtojas turi būti sudaręs sutartį su juo ir jis turi turėti teisę eksportuoti lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ir (ar) embrionus), todėl importo leidimas negali būti išduodamas vykdyti lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų importą iš neapibrėžto trečiosios valstybės tiekėjų rato.
Taip pat siūloma numatyti, kokias priemones turi apimti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos
embrionų donorystės palaikymo priemonės, numatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos planavimo dokumentuose. Nuo 2029 m. sausio 1 d. siūloma nustatyti embrionų konservavimo apmokėjimą valstybės biudžeto lėšomis. Nuo 2026 m. liepos 1 d. Sveikatos draudimo įstatymo projektu siūloma
biudžeto lėšomis apmokėti vaisingumo išsaugojimo paslaugas . Veiksniam sveikatos priežiūros srityje pilnamečiam arba emancipuotam, arba sudariusiam santuoką nepilnamečiam asmeniui, arba nepilnamečiam asmeniui, atstovaujamam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos apimtų lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimą ir konservavimą ,
jeigu jos teikiamos dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ligų ir sveikatos sutrikimų ir paskirto gydymo, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens tolesnio vaisingumo, sąraše nurodytų ligų, sveikatos sutrikimų ir (ar) paskirto gydymo. Siūloma, kad apdraustųjų, kuriems vaisingumo išsaugojimo paslaugos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, amžių nustatytų sveikatos apsaugos ministras pagal įstatyme nustatytus kriterijus.
Nuo 2029 m. sausio 1 d. siūloma nustatyti paimtų ir konservuotų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių teikiant vaisingumo išsaugojimo paslaugas laikymo lytinių ląstelių banke apmokėjimą valstybės biudžeto lėšomis. Siūloma taikymo ir pereinamąsias nuostatas, kad:
2029 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Įstatymo projektu 1 straipsniu nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies redakcija, kuria nustatomas lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo lytinių ląstelių banke apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis .
.
Priėmus įstatymus pagalbinio apvaisinimo paslaugos bus teikiamos asmenims, neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį, o tik pagal medicinines indikacijas. Embrionai, kuriems preimplantacinės genetinės diagnostikos metu bus nustatyta pirmiau minėta genetinė patologija, galės būti sunaikinami nepraėjus dvejų metų terminui, tad asmenys galės greičiau kurti naujus embrionus ir susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu. Visa tai, taip pat teikiant vaisingumo išsaugojimo paslaugas dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ligų ir sveikatos sutrikimų ir paskirto gydymo, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens tolesnio vaisingumo, sąraše nurodytų ligų, sveikatos sutrikimų ir (ar) paskirto gydymo
paimtų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių konservavimo ir kitų vaisingumo išsaugojimo procedūrų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o jų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymas – valstybės biudžeto lėšomis sudarys palankias sąlygas daugiau asmenų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugomis, susilaukti vaikų visiems asmenims, kurie jų nori, ir padidinti gimstamumą šalyje.
Donorystės ir transplantacijos įstatyme siūlomi pakeitimai leis užtikrinti Įstatymo projekto 14 straipsnio įgyvendinimą, t. y. duomenų apie
nėštumų ir gimdymų skaičių po pagalbinio apvaisinimo, taip pat apie po pagalbinio apvaisinimo gimusius vaikus kaupimą ir naudojimą pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumui stebėti bei asmenų informavimui apie pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų nuostatų įgyvendinimas įtakos
kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos įgyvendina Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 193, 207 ir 208 punktus: -
„193. Skatinsime gimstamumą. Norime, kad šalies gyventojų skaičius didėtų, kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti bei deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. Vaikų gimimas neturi riboti nė vieno iš tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros pasiekimų, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės ar būti šeimos pajamų mažėjimo priežastimi.“,
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų.
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.11
. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. Įstatymo projekto nuostatos, leidžiančios pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu nesusituokusiems asmenims, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio dėl diskriminacijos draudimo nuostatas.12 .
Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymų projektams įgyvendinti reikės parengti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus:1
. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1270 „Dėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo įgyvendinimo ” pakeitimo projektą ;
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 20 16 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V- 1468 „ Dėl žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus embrionų ir žmogaus reprodukcinių audinių donorystės reikalavimų aprašo patvirtinimo “ pakeitimo projektą;
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. V-1452 „Dėl Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;4
. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1450 „Dėl Žmogaus lytinių ląstelių ir embrionų, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos, lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką, bei lytinių ląstelių ir embrionų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. V-1630 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo bei su šiomis paslaugomis susijusių priedų, mokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo projektą;6
. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo (-ų) projektą (-us), kuriuo (-iais) būtų: a ) nustatytas laikotarpis, per kurį lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymas lytinių ląstelių banke finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis; b ) nustatyta, kokio amžiaus asmenims vaisingumo išsaugojimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymą, apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, o laikymas lytinių ląstelių banke – valstybės biudžeto lėšomis.
Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams ir partneriams, reikės daugiau PSDF biudžeto lėšų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti. Kiek tokiomis paslaugomis pasinaudotų ir kiek papildomai tam reikėtų lėšų, šiuo metu tiksliai prognozuoti sudėtinga. Vienišos moterys ir nesusituokusios poros, pageidaujančios pagalbinio apvaisinimo, šiuo metu pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu neturi teisės, todėl statistikos duomenų apie tai, kiek jų norėtų pagalbinio apvaisinimo, Lietuvoje nėra. Iš viešai prieinamų kitų užsienio šalių duomenų [1]
matyti, kad, priklausomai nuo šalies, vienišos moterys sudaro nuo 6 iki 12 proc. visų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne (toliau – IVF) atvejų. Atsižvelgiant į tai, planuojama, kad Lietuvoje vienišoms moterims [2] atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius sudarys apie 10 proc. nuo visų atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų [3] , t. y. 2026 m. 246 procedūros, o nesusituokusioms poroms [4]
, t. y. 2026 m. – 492 procedūros. Vienišų moterų ir nesusituokusių porų pagalbiniam apvaisinimui 2026 m. reikėtų papildomai 0,51 mln. [6] Eur PSDF biudžeto lėšų. Sveikatos draudimo įstatymo projektui įgyvendinti – vaisingumo išsaugojimo paslaugoms apmokėti reikės 1,1 mln. Eur PSDF biudžeto lėšų per metus, iš jų:
Teikiant vaisingumo išsaugojimo paslaugą lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymui reikės 4,72
mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Lėšų poreikis skaičiuotas laikant, kad embrionų (kuriami suaugusiems asmenims) laikymas truks 10 metų, o kiaušidžių ir sėklidžių audinio laikymas – 20 metų (kadangi dažniausiai šie audiniai imami vaikams, skaičiuota 10 metų iki pilnametystės ir papildomai 10 metų). Jei būtų nuspręsta (kaip minėta laikymo terminą nustatys sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į paciento amžių bei laiką, kurio reikia sveikatos sutrikimui išgydyti ir (arba) gydymui pabaigti), kad laikymo terminas būtų trumpesnis, ši suma būtų atitinkamai mažesnė).
Kadangi valstybės biudžeto lėšos ateinantiems trejiems metams Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymu Nr. XV-651 jau suplanuotos,
pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų konservavimo apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis numatomas nuo 2029 m.
(vidutiniškai per metus atliekama apie 1100 embrionų, sukurtų pagalbinio apvaisinimo metu, konservavimo procedūrų, vienos procedūros kaina 450–600 Eur). Taigi iš viso įstatymų projektams įgyvendinti reikės papildomai 5,27 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (nuo 2029 m.) ir 1,61 mln. Eur PSDF biudžeto lėšų.
14. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Rengiant Įstatymo projektą konsultuotasi su Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovais, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojais akušeriais ginekologais.
Rengiant Sveikatos draudimo įstatymo projektą konsultuotasi su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „pagalbinis apvaisinimas“ „vaisingumo išsaugojimas“, „embrionas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
[1] Pavyzdžiui, remiantis Jungtinės Karalystės Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos tarnybos duomenimis, 2022 m. vienišos moterys sudarė apie 6 proc. visų pagalbinio apvaisinimo moters kūne (intrauterininės inseminacijos (toliau – IUI) procedūrų šalyje ir apie 9 proc. visų pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų (IUI ir IVF procedūrų). [2] T. y. kurios nėra ištekėjusios ar sudariusios registruotos partnerystės sutarties. [3] 2024 m. pagalbinio apvaisinimo paslaugos, apmokamos iš PSDF biudžeto, suteiktos 2 461 asmeniui (joms išleista 1,7 mln. Eur). [4] T. y. poros, kurios nėra susituokusios ar sudariusios registruotos partnerystės sutarties. [5]
Kadangi nesusituokusią porą sudaro du asmenys, planuojama, kad nesusituokusioms poroms atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius bus du kartus didesnis nei numatomas vienišoms moterims atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius. [6] (1,7 mln. x 30 proc.) / 100 proc.