Projektas
. Pakeisti 71 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per kalendorinius metus neviršijo nustatytų ribų, kurios 2026 kalendoriniais metais yra 60 000 eurų, 2027 kalendoriniais metais yra 70 000 eurų, o 2028 ir vėlesniais kalendoriniais metais – 85 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nustatytų ribų, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nustatytas ribas, neatsižvelgiama į:“
2. Pakeisti 71 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
7. Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais , jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per kalendorinius metus viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu šie asmenys gali įrodyti, kad:“.
Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1
. Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta):
“
Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) bendra atlygio per kalendorinius metus už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma neviršija šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos. Jeigu visų ūkininko ir jo partnerių atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas bendra suma kartu minėtą ribą viršija, laikoma, kad ūkininkas šio reikalavimo neatitinka;“
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: LR Seimo narys Artūras Zuokas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 71, 92 IR 97 STRAIPSNIŲ
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas siekiant padidinti 45 000 eurų apyvartos ribą, nuo kurios apmokestinamiesiems asmenims kyla pareiga registruotis PVM mokėtojais. Siūlomas nuoseklus šios ribos didinimas: nuo 2026 m. – 60 000 eurų, 2027 m. – 70 000 eurų ir 2028 m. – 85 000 eurų apyvartos riba, kuri įtvirtinta 2020 m. vasario 18 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/285 pakeistoje 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva).
Lietuvoje šiuo metu taikoma registravimosi PVM mokėtoju apyvartos riba realiai nesikeitė nuo 2012 m., kai ji siekė 155 000 litų (atitikmuo 44891,10 eurų). Akivaizdu, kad nustatyta registravimosi PVM mokėtoju riba dėl infliacijos ir bendro atlyginimų bei kainų kilimo nebeatitinka Lietuvos ūkio realijų. Tai lemia, kad pareiga registruotis PVM mokėtojais kyla ir iš tiesų smulkiems amatininkams, verslininkams ir mažoms įmonėms, kuriems kylanti papildoma administracinė ir mokestinė našta yra nederinama su jų ekonominio pajėgumu. Tai prisideda prie įvairių veiklos skaidymo ar pajamų neapskaitymo praktikų bei trukdo tvariai plėtoti smulkųjį verslą.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai.
3Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal Lietuvoje taikomą PVM įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą PVM mokėtojais leidžiama nesiregistruoti tik Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems asmenims , neviršijantiems 45 000 eurų dydžio apyvartos ribos.
Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma PVM įstatyme nustatytą 45 000 eurų apyvartos ribą, nuo kurios kyla pareiga registruotis PVM mokėtojais, nuosekliai padidinti ir jos dydį suderinti su PVM Direktyvoje nustatytu dydžiu: 2026 m. taikyti 60 000 eurų apyvartos ribą, 2027 m. – 70 000 eurų ir 2028 ir vėlesniais kalendoriniais metais – 85 000 eurų apyvartos ribą.
PVM direktyvos 280a straipsnyje pateikiamas metinės apyvartos valstybėje narėje apibrėžimas sietinas su atitinkamais kalendoriniais metais bendra metine valstybėje narėje apmokestinamojo asmens patiektų prekių ir suteiktų paslaugų verte be PVM, todėl atitinkamai ir PVM įstatyme metinės apyvartos skaičiavimas sietina su kalendoriniais metais. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarką, reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES teisės aktus.
įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti neprireiks.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu negauta specialistų vertinimų.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Pridėtinės vertės mokestis“, „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo“, „PVM mokėtojas“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra.
Teikia: LR Seimo narys Artūras Zuokas