Projektas
I-1489
įstatymas 2026 m. kovo 6 d. Nr.
Pakeisti preambulę ir ją išdėstytai taip:
„ Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus ir jo gyvybės nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės, santuokinės šeimos, motinystės ir tėvystės, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo pripažinimu, demokratiniais santykiais. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų, kai remiasi Vakarų kultūrą suformavusiomis krikščioniškomis vertybėmis ir kai, jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija: „
Švietimo tikslai yra šie:1 ) išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, branginančiu šeimą, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;2
) nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir (ar) kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžiai kintančioje darbo rinkoje, perteikti technologijų, ekonomikos ir verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei darniai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;3 ) stiprinti visuomenės galias užtikrinant krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių darnų vystymąsi, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą;4 ) perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės ,
kriščioniškos kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;5 ) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės ir politinės kultūros pagrindus, didinti suvokimą apie tautinių mažumų svarbą valstybei, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos Respublikos piliečiui, Europos ir pasaulio bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui .;6 ) parengti asmenį santuokinei šeimai, motinystei ir tėvystei, darniam bendravimui šeimoje.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, pasirengimą šeimai, profesinės kompetencijos pradmenis.“
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas, gavus tėvų ar globėjų sutikimą, sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo tvarką mokykloje (išskyrus aukštąsias mokyklas) nustato sveikatos apsaugos ministras kartu su švietimo ir mokslo ministru. Mokyklose gali būti vykdomos tik Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ar savivaldybės institucijų patvirtintos mokinių sveikatinimo programos, atitinkančios Švietimo įstatymo tikslus.“
1. Papildyti 47 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8 ) spręsti dėl lytiškumo ugdymo turinio arba atskirų lytiško ugdymo temų poreikio savo vaikui;“
2. Buvusį 47 straipsnio 1 dalies 8 punktą laikyti atitinkamai 9 punktu.
1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d.
2. Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministerija iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Taigi Konstitucija šeimą laiko kertiniu valstybės ir visuomenės institutu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucinis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. konstatavo, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje garantuojama valstybės apsauga ir globa įgyvendinama įvairiais būdais, kuriant šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei, kaip konstitucinėms vertybėms, palankią aplinką. Įgyvendinant konstitucinę valstybės priedermę kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką gali būti plėtojamos įvairios jų apsaugos ir paramos joms formos, šioje srityje įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia valstybės materialines ir finansines galimybes, turi plačią diskreciją pasirinkti. Tačiau, pažymėtina, kad šeimos apsauga negali būti tik deklaratyvi, valstybė yra įpareigota imtis konkrečių priemonių.
Konstitucijos
m. rugsėjo 28 d. nutarime taip pat konstatavo, kad santuoka yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Gimstamumo skatinimas Lietuvoje reikalauja visapusiškos, ilgalaikės ir koordinuotos strategijos, apimančios kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius aspektus. Tik nuosekliai kuriant palankią aplinką vaikų gimimui, galima pasiekti teigiamų demografinių pokyčių. 2025 m. Lietuvos Respublikoje gimusiųjų skaičius – 17 tūkst. 478 kūdikiai. Tai yra 1 tūkst. 608 kūdikiais mažiau nei 2024 m.
Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito iki 1 vaiko moteriai. 2015-aisiais, gimusiųjų skaičius viršijo 30 tūkstančių, taigi per vieną dešimtmetį gimstamumas susitraukė beveik dvigubai. Tokia situacija neabejotinai šiandien suponuoja, kad lietuvių tauta nyksta ir ilgesnėje perspektyvoje susidursime su nepamatuojamomis demografinės krizės pasekmėmis. Apie tai kalbama ir Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau - Vizija
„Lietuva 2050“) konstatuojant, kad Lietuvoje, kaip ir kitose regiono šalyse,
dėl santykinai mažo gimstamumo, didelio darbingo amžiaus vyrų mirtingumo ir intensyvios emigracijos per pastaruosius tris dešimtmečius susiformavo populiacijos augimui nepalanki gyventojų amžiaus struktūra.
Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės iki apytikriai 2,2 mln. Toks prognozuojamas Lietuvos populiacijos mažėjimas dar labiau iškreiptų gyventojų amžiaus struktūrą – mūsų visuomenė taptų viena seniausių Europoje. Nuo 2000-ųjų vyresnių nei 65 m. ir darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų skaičiaus santykis išaugo beveik trečdaliu, nuo 22 iki 32 proc. Prognozuojama, kad ateityje šis santykis didės vis greičiau ir iki
gyventojams teks vienas senjoras. Šios demografinės tendencijos keltų iššūkių Lietuvos ekonomikai, viešajam sektoriui: didžiausią finansinį spaudimą pajustų socialinė sistema, išaugtų paramos gavėjų skaičius.
Tai atsilieptų šalies pensijų sistemai: prognozuojama, kad pensijų lygis, palyginti su buvusiomis pajamomis, kris nuo 31,7 proc. 2019 m. iki 24,7 proc. 2050 m. Visuomenės senėjimas taps rimtu iššūkiu ir šalies sveikatos apsaugos sistemai.
Vizijoje „Lietuva 2050“ viena iš trijų pagrindinių sričių, kurioje Lietuva turi siekti pažangos, yra visuomenės demografinio atsparumo ir kartų solidarumo didinimo, apimančio palankių sąlygų kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje sudarymą. Šioje srityje Vizija „Lietuva 2050“ numato, kad Lietuva: 1) Vyriausybės lygmeniu spręs demografinius klausimus ir stabilizuos gyventojų skaičių Lietuvoje; 2) sudarys palankesnes sąlygas kurti šeimas Lietuvoje ir auginti vaikus (didins būsto ir paslaugų šeimoms prieinamumą, daugiau dėmesio skirs daugiavaikėms šeimoms ir šeimoms su individualiųjų poreikių turinčiais vaikais ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje taip pat numatytas tikslas gerinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje.
Mokslinės valstybėse taikomų šeimos politikos veiksmingumo analizės rodo, kad vien fiskalinės ar darbo ir šeimos derinimo priemonės nėra pakankamos ilgalaikiam gimstamumo augimui, jei jos nėra derinamos su kultūrinės aplinkos pokyčiais. Šeimos politika gali turėti poveikį gimimų laiko pokyčiui, tačiau jos įtaka bendram gimstamumo lygiui yra ribota ir dažnai laikina [1] .
Taip pat nustatyta, kad skirtingų šeimos politikos modelių rezultatai labai priklauso nuo platesnio socialinio ir kultūrinio konteksto [2] . Demografiniai ir sociologiniai tyrimai papildomai rodo, kad kultūriniai bei religiniai veiksniai turi savarankišką poveikį demografinei elgsenai: religingumas statistiškai reikšmingai siejamas su didesniu vaikų skaičiumi [3]
, o kultūra ir vertybinės normos ilgainiui tampa net svarbesniu gimstamumo veiksniu nei vien socioekonominės sąlygos [4] . Atsižvelgiant į tai, valstybės politika, siekiant skatinti gimstamumą, turi pagrįstą tikslą stiprinti šeimai palankią kultūrinę aplinką, kuri papildytų ekonomines priemones ir sudarytų sąlygas asmenims laisvai rinktis šeimos kūrimą bei vaikų auginimą kaip socialiai vertinamą gyvenimo kelią.
Atitinkamai ir tarptautinių organizacijų dokumentuose yra pateikiamos aiškios kryptys bei veiksmai, kurių turėtų imtis valstybės, siekiant didinti gimstamumą ir stabilias santuokines šeimas. 2025 m. vasario mėn. EBPO parlamentinės asamblėjos ataskaitoje apie demografinius pokyčius, siūloma kompleksinė strategija, kaip skatinti gimstamumą ir mažinti neplanuotą vaikų neturėjimą. Ataskaita ypatingai akcentuoja kultūrinę paramą šeimai, kuri turėtų: 1) Skatinti teigiamą požiūrį į šeimą, tėvystę ir motinystę, didinti šeimos prestižą visuomenėje; 2) stiprinti santuokos stabilumą, nes tyrimai rodo, kad stabilios šeimos dažniau susilaukia daugiau vaikų; 3) skatinti viešąjį diskursą apie šeimos vertę ir vaikų svarbą, įtraukiant žiniasklaidą, švietimo sistemas ir populiariąją kultūrą.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo preambulės ir 3, 15, 22, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Švietimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – LRT įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Kultūros pagrindų įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai yra:
visuomenės, ypatingai jaunų žmonių, palankų požiūrį į šeimą, vaikų gimimą, skatinti santuokų stabilumą, pagarbą motinystei ir tėvystei, darnų bendravimą šeimoje;
krikščioniškomis vertybėmis, kurios yra Lietuvos istorinis bei kultūrinis pamatas, grįstą švietimą bei užtikrinti tėvų dalyvavimą sprendžiant kertinius su vaikų ugdymu susijusius klausimus;
į tautinių mažumų svarbą Lietuvos demografiniams vystymuisi, užtikrinti tematinį jų įtraukimą į kertinius švietimo tikslus.
projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narės Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė.
šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Dėl Švietimo įstatymo projekto
metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nėra numatyta jokių priemonių ar tikslų, kurie būtų orientuoti į vaikų ugdymą apie šeimos, santuokos, tėvystės ir motinystės svarbą, rengimą vaikų gimimui ir jų auginimui. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva susiduria su precedento neturinčia demografine krize, tematikos, susijusios su stiprios santuokinės šeimos kūrimu, pozityvaus požiūrio į motinystę bei tėvystę, vaikų auginimą, turėtų būti ne tik įtrauktos į mokymo programas, bet ir būti vienu iš kertinių švietimo tikslų. Priešingu atveju, net stiprinant socialinės garantijas šeimoms, negalima tikėtis pozityvių poslinkių gimstamumo srityje, jei švietimo sistemoje neskatinsime teigiamo požiūrio į šias, dažnu atveju sudėtingas ir didelės atsakomybės reikalaujančias Konstitucines vertybes, kurios yra mūsų valstybės išlikimo pagrindas.
Lietuvos Respublikoje valstybinės religijos nėra, tačiau neabejotina, kad krikščionybė yra ir Vakarų kultūros, ir vienas iš mūsų Tautos vystymosi pagrindų, kuris sukuria tvirtą moralinį bei etinį pamatą visuomenei. Kaip minėta aukščiau, religingumas ir religinės nuostatos yra susijusios su didesniu vaikų skaičiumi šeimose. Todėl manytina, kad švietimas apie santuokinę šeimą, motinystę ir tėvystę, vaikų auginimą galėtų būti grindžiamas ir krikščioniškomis vertybėmis, kurios akcentuoja šių pareigų svarbą tautos bei valstybės vystymuisi. Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme nėra numatytas tikslas organizuoti švietimą, atsižvelgiant į šias visose Vakarų valstybėse susiformavusias kertines krikščioniškas vertybes. 3.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 5 d. nustatyta, kad „tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“ Ši nuostata iš esmės atitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kuriuose akcentuojamas pagarbus požiūris į tėvų ar teisėtų globėjų laisvę rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu, vadovaujantis jų įsitikinimais. 1952 metais priimtame Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmame protokole nustatyta, kad valstybė, organizuodama švietimą ir mokymą, turi paisyti tėvų teisės pasirinkti savo vaikų ugdymo turinį pagal religinius ir filosofinius įsitikinimus.
Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika patvirtina, jog religiniai ir filosofiniai įsitikinimai apima ne tik konkrečios religijos doktriną (Campbell ir Cosans prieš Jungtinę Karalystę, 1982 m.), bet ir platesnę pažiūrų sistemą, kuri apima daugiau nei tikėjimo tiesas ar iš jų išplaukiančias moralės normas (Valsamis prieš Graikiją, 1996 m.). Ši sistema apima ir esmines vertybines nuostatas, susijusias, pavyzdžiui, su požiūriu į lytiškumą bei jo ugdymą. Viena iš tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus dalių – galimybė pasirinkti šeimos pasaulėžiūrą atitinkantį lytiškumo ugdymą savo vaikams.
Tačiau šiuo metu Švietimo įstatymas visapusiškai neužtikrina tėvų galimybės spręsti dėl atitinkamo švietimo, kuris gali būti nesuderinamas su šeimos religinėmis, dorovinėmis vertybės, taikymo vaikams.
nenumato jokių priemonių, tikslų, kurie užtikrintų vaikų švietimą apie Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas bei jų svarbą valstybės vystymuisi. Dėl LRT įstatymo ir Kultūros pagrindų įstatymo projektų
radijo ir televizijos įstatyme (toliau – LRT įstatymas), tiek Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme šiuo metu nėra akcentuojamas poreikis užtikrinti pozityvų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę ir tėvystę, vaikų auginimą. Manytina, kad būtent Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) kaip visuomeninis transliuotojas galėtų ženkliai prisidėti prie pozityvaus požiūrio į šias pamatines Konstitucines vertybes formavimo, užtikrinant didesnį dėmesį ir specializuotų radijo bei televizijos programų kūrimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad LRT misija turėtų būti nukreipta į visuomenei bei valstybei pačių svarbiausių klausimų viešinimą, todėl būtent poreikis stiprinti santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų auginimą, demografinės krizės priešakyje, visapusiškai atitiktų LRT misijai keliamus reikalavimus.
laukiama.
į 3 punkto 1-4 papunkčiuose išdėstytas problemas, Švietimo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Švietimo įstatymo preambulėje aiškiai numatoma, kad švietimas grindžiamas ir asmens gyvybės nelygstama verte, santuokine šeima, motinyste ir tėvyste kaip visuomenės ir valstybės pagrindo pripažinimu. Taip pat papildoma, kad švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, be kita ko, remiantis Vakarų kultūrą suformavusiomis krikščioniškomis vertybėmis. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo preambulės pakeitimai yra tik papildantys švietimo pamatus visuomenei svarbiausiomis vertybėmis. Būtent siūlomi pakeitimai leis užtikrinti, kad vaikų švietimas apimtų pozityvų mokymą apie stipriausią ir stabiliausią, Konstitucinę bendro gyvenimo kartu formą - santuokinę šeimą. Kartu akcentuojant preambulėje motinystės, tėvystės svarbą, būtų aiškiai nubrėžtos gairės skatinti jaunus asmenis prisiimti atsakomybę, užtikrinti į Tautos gyvybingumą orientuotos kartos ugdymą.
Švietimo įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Švietimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus tikslus. Pirma, šio straipsnio 1 punktą papildyti nauju požymiu, numatančiu, kad švietimu siekiama išugdyti šeimą branginantį asmenį. Toliau papildomas ir 3 punktas numatant tikslą perteikti asmeniui šalia kitų vertybinių nuostatų ir krikščioniškas vertybes. Taip pat siekiant stiprinti švietimą apie tautine mažumas, siūloma papildyti aptariamo straipsnio 5 punktą, aiškiai numatant poreikį sudaryti sąlygas didinti suvokimą apie tautinių mažumų svarbą valstybei.
Galiausiai, akcentuojant santuokinės šeimos, motinystės ir tėvystės svarbą, siūloma papildyti 3 straipsnį nauju 6 punktu, numatančiu, kad vienas iš švietimo tikslų yra parengti asmenį santuokinei šeimai, motinystei ir tėvystei, darniam bendravimui šeimoje. Būtent šių priemonių kompleksas leis užtikrinti, kad santuokinės šeimos, motinystės, tėvystės, krikščioniškų vertybių bei teigiamo požiūrio į tautines mažumas puoselėjimas nėra tik deklaruotini gėriai, o konkreti asmens švietimo siekiamybė. Apibrėžiant konkrečius švietimo tikslus yra sukuriamas pagrindas praktinėmis priemonėmis užtikrinti jų įgyvendinimą organizuojant švietimą, rengiant mokymo programas bei nustatant švietimo prioritetus.
Atsižvelgiant į tai tikimasi, kad siūlomi pakeitimai užtikrins naujos kartos, kuri bus ruošiama prisiimti atsakomybę kurti santuokinę šeimą, gausinti tautą ir įgyti suvokimą apie Lietuvos valstybės pamatą sudarančius elementus. Siekiant užtikrinti ir praktinį siūlomų pakeitimų įgyvendinimą, Švietimo įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamoje 11 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatoma, kad vidurinio ugdymo paskirtis yra pasirengti šeimyniniam gyvenimui.
Švietimo įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamoje 15 straipsni 1 dalyje ir 5 straipsniu keičiamoje 47 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti didesnį tėvų vaidmenį parenkant švietimo kryptis savo vaikams. Būtent Švietimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimai leis užtikrinti, kad neformaliojo švietimo programos būtų taikomos tik turint tėvų ar globėjų pritarimą, o 47 straipsnio pakeitimai numato teisę tėvams ir globėjams spręsti dėl formaliojo lytiškumo ugdymo turinio arba atskirų lytiško ugdymo temų poreikio savo vaikui. Šie pakeitimai leis užtikrinti ne tik su tarptautinės teisės reikalavimais suderinto tėvų ir globėjų dalyvavimo sprendžiant dėl vaikams švietimo procese teikiamo turinio suderinamumo su konkrečios šeimos religiniais bei moraliniais įsitikinimais, bet ir bus sustiprintas tėvų ir globėjų įsitraukimas į jų vaikų ugdymo procesą.
Galiausiai, Švietimo įstatymo projekto 4 straipsnio keičiamoje 22 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatoma, kad mokinių sveikatinimo programos privalo atitikti Švietimo įstatymo tikslus. Šis pakeitimas leis užtikrinti, kad ir sveikatinimo programos negalėtų nukrypti nuo švietimo tikslų.
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti LRT įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą LRT misiją, aiškiai numatant, kad LRT veikla yra grindžiama pagarba šeimai ir, kad LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją skatinančią palankų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų gimimą.
Taip pat siekiant užtikrinti, kad LRT misijoje įtvirtinti tikslai nebūtų tik deklaratyvaus pobūdžio, LRT įstatymo projekto 2 straipsnio keičiamame 5 straipsnyje yra siūloma įtvirtinti naują punktą, kuriuo LRT numatoma aiški pareiga rengti santuokinį šeimos gyvenimą, vaikų auginimą, motinystės ir tėvystės svarbą pabrėžiančias programas ir LRT interneto svetainės turinį, atskleidžiant šių Konstitucinių vertybių svarbą valstybės vystymuisi.
Kartu, užtikrinant kompleksinį požiūrį į santuokinės šeimos, motinystės ir tėvystės stiprinimą visuomenėje, Kultūros pagrindų įstatymo projekto 1 straipsniu yra siūloma papildyti Kultūros politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus uždavinius, įtvirtinant naują uždavinį - skatinti palankų požiūrį į santuokinę šeimą, vaikų gimimą, motinystę ir tėvystę. O Kultūros pagrindų įstatymo projektu 2 straipsniu įtraukiama, kad ir vaikus auginantys asmenys turi būti įtraukti į kultūrinę veiklą.
Manytina, kad tiek LRT įstatymo, tiek Kultūros politikos pagrindų įstatymo pakeitimais sukurs prielaidas stiprinti visuomenės pozityvų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų auginimą, kas neabejotinai turės teigiamų rezultatų tiek augančiai Lietuvos piliečių kartai, tiek dabartiniam kultūriniam kontekstui, siekiant didinti gimstamumą valstybėje. Kaip ir minėta ankščiau, gimstamumo didinimas susideda iš daugelio socialinių, ekonominių ir net politinių aplinkybių visumos, tačiau būtent santuokinės šeimos, motinystės, tėvystės, vaikų auginimo įtraukimas tiek į kultūros, tiek nacionalinio transliuotojo prioritetus gali būti pakankamas pagrindas formuotis pozityviam požiūriui į šias Konstitucines vertybes.
Įpareigojimas ne tik išsikelti misiją, bet ir numatyti konkrečias priemones LRT, gali duoti pozityvių rezultatų, pasiekti itin plačią auditoriją ir paskatinti teigiamus pokyčius demografijos srityje.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatoma, kad Įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės.
priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7.
Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad didėjant gimstamumui Lietuvoje ilgainiui pasipildys darbo rinka, nebereikės įsivežti trečiųjų šalių piliečių, siekiant užpildyti trūkstamas darbo vietas. Taip pat auganti visuomenė sukurs prielaidas ekonomikos plėtrai, užtikrins didesnį vartojimą ir paslaugų poreikį.
įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia.11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Įgyvendinant Švietimo įstatymo projektą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. reikės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo įstatymas numato pareigą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rengti formaliojo švietimo programų gaires ir tvirtinti konkrečias švietimo programas, jie turės užtikrinti, kad būtų parengtos naujos švietimo programų gairės, kurios visapusiškai įgyvendins Švietimo įstatymo projekto 2 straipsnyje ir kt. siūlomą įtvirtinti naują švietimo tikslą - parengti asmenį santuokinei šeimai, motinystei ir tėvystei, darniam bendravimui šeimoje. Taip pat turės būti parengti įgyvendinamieji teisės aktai dėl Švietimo įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomų 47 straipsnio pakeitimų, siekiant užtikrinti praktinį naujos teisės - spręsti dėl lytiškumo ugdymo turinio arba atskirų lytiško ugdymo temų poreikio savo vaikui, įgyvendinimą.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „santuoka“, „santuokinė šeima“, „motinystė“, „tėvystė“, „švietimas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Family policies in developed countries : a "fertility-booster" with side-effects - Royal Netherlands Academy of Arts and Sciences (KNAW) [2] Family policies in OECD countries: a comparative analysis - PubMed [3] Religious affiliation, religiosity, and male and female fertility (Volume
[4] Culture, Religion and Fertility: A Global View