P rojektas Lietuvos Respublikos SEIMAS
m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 99 straipsnio pavadinimą:
„
4 dalimi : „4
. Jeigu raštu pareikalauja ne mažiau kaip 1/3 meno kūrėjo statusą turinčių „Kultūros asamblėjos“ narių arba ne toliau kaip 300 metrų atstumu nuo Seimo rūmų viešosios tvarkos paisantys protestuotojai uždega ne mažiau kaip 13 laužų, arba ne mažiau kaip 13 Lietuvos meno ir kultūros įstaigų vienu metu atliekama (arba grojama iš įrašų) M. K. Čiurlionio simfonija „Jūra“, Seimo posėdis pereina į „Fluxus“ režimą (virsta antiposėdžiu). Veikdamas pagal šį straipsnį, Seimas pripažįsta plenarinį posėdį ir bet kokią jo formą, taip pat Seimo narių praktiką posėdyje kaip performatyvų kūrinį, kuriuo išbandomi nekonvenciniai parlamentarizmo instrumentai. Antiposėdžio pretekstas – viešosios erdvės raiška kaip priešprieša rutininiam valdančiųjų teisėkūros principų pažeidinėjimui ir jų piktnaudžiavimui tautos pasitikėjimu.
1 ) Seimas turi teisę laikinai atšaukti tradicines posėdžių procedūras su tikslu dekonstruoti tradicinę hierarchiją ir perskyrą tarp pozicijos ir opozicijos. „Fluxus“ režimu nustoja galioti Seimo statutas, išskyrus 99 straipsnio 4 dalį.2 ) Posėdžio eiga gali vykti kiekvieno Seimo nario laisva valia ir kūrybine raiška kaip tarpdisciplininis atlikimas (intermedija) derinant žodžius, garsus, vaizdus ir įvairius veiksmo elementus. Veiksmas atliekamas kaip laisva interpretacija be dirbtinių apribojimų kartu užtikrinant posėdžio dalyvių saugumą.3 ) Posėdžiuose skatinamas atsitiktinumo, improvizacijos ir žaidimo elementų taikymas. Jokios procedūrinės taisyklės negali nepagrįstai slopinti Seimo nario kūrybinio-politinio eksperimentavimo saviraiškos.4
) Seimo nariai arba bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis posėdžiui gali pateikti laisvos formos instrukcijas arba performanso scenarijus, kurie pripažįstami kaip formalūs posėdžio dokumentai.5 ) Skatinamas kolektyvinis kūrybinis darbas tarp Seimo narių, bendruomenių, menininkų. Visi dalyviai gali savo nuožiūra lemti renginio eigą. Bet koks posėdžio formatas pripažįstamas kaip kolektyvinė visų jo dalyvių autorystė.6 ) Seimo veikla posėdžio metu integruojama į viešąją kasdienybę transliuojant posėdžius įprastais kanalais, priimant svečius plenarinių posėdžių salėje, taip pat performatyviomis Seimo narių intervencijomis į viešąsias erdves.7
) Seimo posėdžio performansas privalo remtis paprastumu, ekonomiškumu, saikingumu. Posėdyje vengiama perteklinės biurokratijos ir formalumų, kaklaraiščių ir aukštakulnių, skatinama tvari ir ekologiška posėdžio dalyvių raiška.8 ) Seimo posėdyje užtikrinamas nepriklausomumo nuo komercinio intereso principas. Posėdžio pobūdis, procesas ir jo laikinumas pripažįstami vertingais patys savaime ir turi teisinę apsaugą.9 ) Seimo plenarinių posėdžių salė „Fluxus“ režimu yra atvira kiekvienam, turinčiam galiojantį leidimą patekti į Seimą.10 ) Šio straipsnio taikymas negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Seimo nario mandatui, viešajai tvarkai, asmenų ir turto saugumui.“ Seimo Pirmininkas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
NR. I-399 99
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
asario 25 d. šeši daugumai priklausantys parlamentarai registravo Seimo statuto pataisas (registracijos Nr. XVP-1245), pagal kurias Seimo narių pasiūlymai galėtų būti atmesti juos subendrinant su kitais, o Seimo posėdyje teikiant pasiūlymą atsirastų sąlyga Seimo nariui nesuteikti žodžio.
radijo ir televizijos įstatymo projektas, pagal kurį LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas balsavus ne mažiau kaip 1/2 visų LRT Tarybos narių. Nors įstatymo pataisa sulaukė didelio pasipriešinimo, Seimas po pateikimo jai pritarė ypač operatyviai – 2025 m. lapkričio 27 d.
Reaguodama į Europos žiniasklaidos laisvės aktui prieštaraujančias pataisas, pilietinė visuomenė 2025 m. gruodžio 9 d. susibūrė į pirmą protestą prie Seimo „Šalin rankas“. 2025 m. gruodžio 15 d. Seimo dauguma užregistravo naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektą, pagal kurį LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas balsavus daugiau kaip pusei LRT Tarybos narių.
Reaguodama į tokį Seimo daugumos veiksmą, pilietinė visuomenė 2025 m. gruodžio 16–18 d. surengė tris pakartotinius protestus, į kuriuos susirinko dešimtys tūkstančių gyventojų.
Nepaisant didelio pasipriešinimo, Seimas įstatymo pataisos svarstymo stadijos metu 2025 m. gruodžio 16 d. posėdžiavo iki 02 val. 07 min. 46 sek. Tokios trukmės priežastis buvo Seimo pozicijos paskelbta įstatymo priėmimo skuba ir Seimo opozicijos vykdoma demokratiška parlamentinės rezistencijos priemonė – vadinamasis „filibusteris“.
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narys Simonas Kairys.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
2025 m. gruodžio 17 d. Seimo pozicija, vadovaudamasi skuba, sušaukė nenumatytą Seimo posėdį. 2025 m. gruodžio 16 d. ir 18 d. Seimo Kultūros komitetas surengė posėdžius masiškai pateiktiems opozicijos pasiūlymams apsvarstyti – bendra šių posėdžių trukmė sudarė apie 6 valandas. Teisiniu požiūriu šis procesas buvo reikšmingas Lietuvos demokratijos išbandymas. Kartu nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 18 d. vykusį teisėkūros procesą parlamente verta įprasminti tarpdisciplininiu požiūriu. Nežiūrint į proceso turinį, o vien formą, jo eiga priminė meninę akciją arba performansą (Seimo nariai ne tik citavo rašytojų kūrybą, bet ir patys kūrė originalios saviraiškos etiudus; Kultūros komiteto pirmininko stoiška laikysena apie 8 val. su pertraukomis stovėti ant kojų parlamento tribūnoje buvo artima performanso žanrui).
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Atsižvelgiant į Seimo pozicijos išradingumą 2024–2028 m. kadencijos 3 eilinės sesijos metu, siūloma keisti Seimo statutą įteisinant performatyvią, tarpdisciplininę Seimo posėdžio formą. Toks Seimo posėdis vyktų vadovaujantis meninio judėjimo „Fluxus“ principais, pritaikius juos kaip demokratiškiausio politinio būvio raišką demokratinime parlamente. Seimo narių praktika tokiame posėdyje atitiktų performatyvų kūrinį, kuriuo taikomi nekonvenciniai parlamentarizmo instrumentai. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą įstatymo projektą kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte pateikiama naujų sąvokų, kurios yra įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įgyvendinus siūlomus įstatymo pakeitimus, papildomo finansavimo nereikės.
ir išvados: Negauta.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Fluxus“
paaiškinimai: Nėra.