Projektas
„122
1Tas, kas sunaikino, sugadino ar kitaip sutrikdė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio ar gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas atliekančio objekto ar jo dalies arba jų ryšio ar informacinės sistemos funkcionavimą, arba padarė labai didelę turtinę žalą, siekdamas pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.
1 . Tas, kas vykdydamas užsienio valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį, nurodymą ar prašymą, padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų.2
. Tas, kas turėdamas pareigą užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio ar gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas atliekančio objekto ar jo dalies arba jų ryšio ar informacinės sistemos funkcionavimą, siekdamas pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki keturiolikos metų.3 .
Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO NR. VIII-1968 PAPILDYMO 1221 STRAIPSNIU, ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 17 STRAPSNIO PAKEITIMO IR KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, teritorinis vientisumas, konstitucinė santvarka yra valstybės egzistencinės reikšmės pagrindai, kurie dabartinės geopolitinės ir saugumo aplinkos kontekste yra ardomi priešiškai nusiteikusių valstybių, organizacijų ar jų atstovų tokiais metodais ir veikomis, į kuriuos būtina reaguoti realią saugumo padėtį atspindinčiais baudžiamosios politikos instrumentais. Šiandieną itin svarbu ne tik sukurti tvirtą krašto apsaugos sistemą, gebančią užkardyti karinio konflikto atsiradimo galimybę ir užtikrinti Lietuvos saugumą tokio konflikto metu, bet ir turėti tokius baudžiamosios politikos instrumentus, kuriais Lietuvos teisės sistema būtų įgalinta adekvačiai reaguoti į sabotažo pobūdžio nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybingumą ir Lietuvos Respublikos egzistencinius interesus. Todėl atsiranda būtinybė atitinkamai koreguoti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso tekstą, reaguojant į nusikalstamas veikas, kuriomis atliekama arba ruošiamasi atlikti sabotažo nusikaltimą.
Sabotažo atvejų daugėjimą visoje Europoje ir tinkamo reagavimo į juos būtinybę pabrėžia tarptautiniai ekspertai, akcentuojama ne tik reakcijos būtinybė, bet ir skubos jausmas imtis veiksmų, gyvenant rusijos ir baltarusijos pasienyje. Plačiai sutariama, kad sabotažo nusikaltimų tikslas visoje Europoje – tai sėti baimę, nepasitikėjimą ir kurti įspūdį, kad valstybė nebekontroliuoja padėties. Dar 2024 m. pabaigoje generalinė prokurorė teigė, kad Lietuvoje yra atliekama bent keliolika ikiteisminių tyrimų dėl galimo sabotažo [1] .
Sistemiškai įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso tekstą kaip visumą ir ypač Baudžiamojo kodekso XVI skyri aus ,,
Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“ nuostatas, šiuo projektu siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti nauju straipsniu - 122-1. Siūlomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso pakeitimas yra naujo straipsnio pavadinimu ,,Sabotažas“ įtvirtinimas baudžiamojo įstatymo tekste. Sabotažo aktų krimimalizavimą pagrindžančių priežačių yra bent keletas:
I.
Kasmet augantis sabotažo aktų skaičius Europoje pagrindžia aktualumą ir būtinybę į tai reaguoti teisinėmis priemonėmis . Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Europoje ir globaliai sabotažo aktų kasmet daugėja. Antai, Tarptautinio strateginių studijų instituto atliktame tyrime, kuriame vertintas sabotažo papiltimas laikotarpyje tarp 2018 ir 2025 metų, teigiama, kad rusija sabotažo, diversijos, vandalizmo, šnipinėjimo ir kitokiais slaiptais veiksmais vykdo nekonvencinio karo veiksmus prieš Europą. [2]
Vienas iš tokių sabotažo operacijų sėkmės faktorių, kaip nuorodoma tyrimo rezultatuose, yra spragos Europos šalių teisinėse sistemose, kas liečia teisinę atsakomybę už sabotažo veikas ir žalos atlyginimą. Iki karo Ukrainoje pradžios rusijos sabotažo ir diversijos aktai buvo reti ir nukreipti į karinius objektus.
Laikotarpyje tarp 2022 ir 2026 metų, sabotažo ir diversijos aktų, kaip teigiama Strateginių ir tarptautinių studijų centro, įsikūrusio Vašingtone, atliktame tyrime, išaugo daugiau negu keturiais kartais. Tyrimo autorių teigiama, kad per trejus pastaruosius metus Europoje įvykdyti daugiau negu 150 sabotažo ir diversijos aktai, kurie susiję su rusijos dalyvavimu juos planuojant, organizuojant ir vykdant. [3] II.
Geopolitinis kontekstas, lemiantis sudėtingą saugumo padėtį Rytų ir Centrinės Europos regione, kuriame priešiški rusijos ir baltarusijos režimai ir jiems prijaučiantys asmenys užsiima sabotažo aktų planavimu, organizavimu ir vykdymu
. Europos Sąjungos rytiniame flange esančių valstybių teritorijose sabotažo aktai yra dažnesni nei kitur Europoje. Tai lemia rusijos režimo tradicinis mąstymas traktuojant šio regiono valstybes kaip savo interesų lauką. Be to, šiose valstybėse yra didelė dalis žmonių, kurie supranta rusų kalbą ir ją naudoja, o tai palengvina įsiskverbimo per samdomus asmenis galimybę atlikti šio regiono valstybių teritorijose sabotažo veikas. Geopolitinė situacija ir saugumo iššūkiai regione beveik identiški, tačiau baudžiamosios teisės politika ir atitinkamas teisinis reguliavimas reaguojant ir užkardant sabotažo ar diversijos nusikaltimus yra skirtingi ir neretai prieštaringi.
III.
Nevienareikšmė sabotažo kriminalizavimo Rytų ir Centrinės Europos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose padėtis . Lyginant Rytų ir Centrinės Europos valstybių teisinį reguliavimą, pastebima, kad nėra vieningos pozicijos, ar ir kaip apibrėžti sabotažo aktus baudžiamuosiuose įstatymuose. Pasirinktas atvejis lyginamajai analizei yra Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso atnaujintas tekstas. Lenkijos ir Lietuvos bendra geopolitinė padėtis, taip pat su sabotažo veiksmais susiję pastarųjų kelių metų atvejai rodo, kad abi valstybės susiduria su tokiais pačiais saugumo iššūkiais, taigi ir teisinės priemonės reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją gali būti lyginamosios analizės objektu.
2023 metais Lenkijos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas pataisomis, kurios turėjo būti atsaku į nusikalstamas veikas, priešiškų režimų nukreiptas prieš Lenkijos valstybę, Lenkijos saugumo interesus ir kritinę infrastruktūrą. Konkrečiai, Lenkijos BK 130 straipsnis pavadinimu ,,Šnipinėjimas“ papildytas 7 ir 8 dalimis ir jose tiesiogiai kalbama apie sabotažo ir diversijos aktus. Lenkijos BK 130 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta: ,, Tas, kas, dalyvaudamas užsienio žvalgybos tarnybos veikloje arba veikdamas jos vardu, užsiima diversija, sabotažu ar įvykdo teroristinį aktą, baudžiamas laisvės atėmimu ne trumpesniam kaip 10 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. “ Lenkijos BK 130 str. 8 d.
teigiama: ,, Tas, kas rengiasi padaryti 130 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 6 mėnesių iki 8 metų.“ Nauja sunkinanti 130 straipsnyje apibrėžiamo šnipinėjimo nusikaltimo rūšis, nurodyta 130 straipsnio
žvalgybos tarnybos veikloje arba veikdamas jos vardu, vykdo diversiją, sabotažą ar teroristinį nusikaltimą. Be dviejų tekste analizuojamų požymių, įstatymų leidėjas taip pat įtraukė veiksmus, kurie sudaro teroristinio nusikaltimo įvykdymą. Priešingai nei teroristinio nusikaltimo kategorija, kuri visose ES šalyse yra įtvirtinta baudžiamuosiuose kodeksuose, įstatymų leidėjas nepateikė sabotažo ir diversijos veiksmų teisinio apibrėžimo.
Apskritai, visame Lenkijos BK tekste nėra apibrėžta, ką reiškia sabotažo ar diversijos sąvokos.
Ieškant Centrinėje ir Rytų Europoje kitų panašių pavyzdžių, tai galima teigti, kad Lenkijos atvejis unikalus ir neturi analogų. Aišku ir tai, kad Lietuvoje kriminalizuojant sabotažo ir/ar diverisjos nusikalstamas veikas reikia išmokti Lenkijos pamokas. Svarbiausia, prieš imantis Baudžiamojo kodekso korekcijų, išsiaiškinti sabotažo ir diverisijos sąvokų reikšmes, jas apsibrėžti ir tik tada žengti kriminalizavimo keliu. Paminėtina ir tai, kad be Lenkijos pavyzdžio, galima rasti ir kitokių pavyzdžių Rytų Centrinėje Europoje. Pavyzdžiui, Čekijos Respublikos teisiniame reguliavime yra įtvirtinta sabotažo kategorija, kuri yra numatyta Čekijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 309 straipsnyje, kuriame kriminalizuojama valstybės išdavystė. Valstybės išdavystė pagal šį straipsnį, gali būti įvykdyta Čekijos piliečio, kuris veikia kartu su užsienio valstybe ar užsienio agentu, planuojant, organizuojant r įvykdant sabotažo aktą.
Pažymėtina, kad Čekijos Respublikos BK 309-1 straipsnis nukreipia į 314 straipsnį, kuriame tiesiogiai apibrėžiama ir kriminalizuojama sabotažo nusikalstama veika. Remiantis ja, Čekijos Respublikos įstatymų leidėjui sabotažo vykdytojas yra Čekijos pilietis, kuris, siekdamas pakenkti konstitucinei tvarkai ar valstybės gynybiniams pajėgumams arba pakenkti tarptautinei organizacijai, piktnaudžiauja savo pareigomis ar funkcijomis arba atlieka kitą veiksmą, siekdamas: (a) sutrukdyti atlikti svarbią tarptautinės organizacijos, valdžios institucijos, ginkluotųjų pajėgų ar saugumo pajėgų, ekonominės organizacijos ar kitos institucijos užduotį arba;
(b) sutrikdyti ar padaryti kitokią didelę žalą tokios institucijos, organizacijos ar institucijos veiklai. Toks Čekijos Respublikos teisinis reguliavimas po sabotažo nusikaltimo sparnu apima tai, kas būdinga diversijos aktui ir tai, kas atitinka tikrąją sabotažo akto prasmę ir reikšmę.
Šalia lyginamosios analizės, kuriai pasirinkti Lenkijos ir Čekijos Respublikos atvejai, buvo atlikta ir platesnė teisinio reguliavimo apžvalga, apimanti tam tikras Europos šalis ir kitų regionų valstybes. Latvijos įstatymai sabotažą ekspicitiškai apibrėžia kaip nusikaltimą, kuriuo tyčia sunaikinami ekonomikos, transporto sektoriai ar kita valstybinės reikšmės institucinė veikla. Už tokį nusikaltimą numatytas laisvės atėmimas nuo 5 iki 12 metų.
Belgijos baudžiamojoje teisėje sabotažas priskiriamas prie nusikaltimų, apimančių tyčinia padaryta žalą strateginės reikšmės kompiuterinėms sistemoms ir duomenims. Baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju kyla už duomenų ar infrastruktūros sabotažą.
Ukrainos įstatymai kriminalizuoja sabotažą kaip veiksmus, kuriais siekiama susilpninti valstybės saugumą ir už tai gresia nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vokietijos baudžiamajame kodekse yra teisinių nuostatų, pagal kurias kriminalizuojami su sabotažu susiję veiksmai. Tai apima veikimą sabotažo tikslais arba tokių veiksmų rengimą, kas baudžiama laisvės atėmimu arba bauda. Be to, kitas straipsnis Vokietijos baudžiamojo kodekso tekste įtvirtina sabotažą prieš karinius išteklius ar įrenginius (gynybinės infrastruktūros naikinimas arba sugadinimas), už kurį baudžiama iki 10 metų nelaisvės. Ispanijos baudžiamasis kodeksas nemini sbotažo ar diversijos sąvokų. Tėra vienas straipsnis baudžiamojo kodekso tekste, kuris gali būti vertinamas kaip kriminalizuojantis kompiuterinį sabotažą, kuomet sabotažo akto taikinys yra strateginės reikšmės duomenys arba kompiuterinės sistemos.
kalbant apie sabotažo veikas, stygius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso tekste, kas suponuoja galimybę netiksliai ar klaidingai naudoti ar painioti tarpusavyje susijusias, bet savo turiniu ir reikšme skirtingas, sabotažo, diverisijos, teroristinio akto ir kitas veikas .
Šią dieną Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nėra apibrėžęs sabotažo sąvokos, ji nėra minima Baudžiamojo kodekso tekste. Tokia teisinį netikrumą kurianti teisinė padėtis, kai sabotažo nusikaltimai nėra apibrėžti įstatymu, (konkrečiai – baudžiamuoju kodeksu), nedera su konstituciniais teisinės valstybės reikalavimais. Sabotažas pagal apibrėžimą ir sampratą nėra identiška teroristinio akto sampratai, todėl sabotažą atlikusių asmenų traukimas baudžiamojon atsakomybėn už teroristinį aktą nedera su iš teisinės valstybės principo kylančiais teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo reikalavimais. Toks teisinis reguliavimas yra ne be prieštaravimų, neaiškus, dvipasmiškas, kai tuo tarpu Konstitucija imperatyviai nurodo, kad teisinės formuluotės, susijusios su konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimu, jų ribojimu, turi būti aiškios, apibrėžtos ir visiems suprantamos.
Teisinių formuluočių aiškumo ir tikslumo reikalavimo įgyvendinimas yra būtina konstitucinė sąlyga, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus. Paminėtina ir tai, kad Konstitucijos 31 str. 4 d. nuostatoje yra įtvirtintas principas nulla poena sine lege reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas už veiką, už kurią jos atlikimo metu pagal įstatymą nebuvo baudžiama. Kaip Konstitucinis Teismas pažymėjo 2004 m. gruodžio 13 d.,
tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų: atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto ( nulla poena sine lege ); veika nėra nusikalstama, jeigu tai nėra numatyta įstatyme ( nullum crimen sine lege ).
Atlikta lyginamoji Europos šalių teisinio reguliavimo analizė rodo, kad kriminalizuojant sabotažo veikas einama dvejais keliais: a) sabotažo veika atskiriama nuo teroristinių nusikaltimų ir apibrėžiama savarankiškai, kartais sabotažo nusikaltimus siejant su karo padėtimi šalyje, arba b) išplečiamas Baudžiamajame kodekse numatytas teroristinio akto apibrėžimas, į kurį patenka visos su sabotažu, diversija ir kt. susijusios veikos. Šiai dienai Lietuva žengia antruoju keliu ir visas nusikalstamas veikas, kurios yra sabotažo prigimties, aiškina plečiamuoju būdu per teroristinio akto prizmę. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso tekste teroristinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžtos skyriuje, skirtame nusikaltimams visuomenės saugumui. Manytina, kad sabotažo veikos objektas yra valstybės strateginiai interesai, pati valstybė ir jos egzistencinis saugumas, jos nepriklausomybė (pavyzdžiui, energetinė), teritorinis vientisumas ir konstitucinė santvarka, todėl sabotažo nusikaltimo dispozicija turėtų atsidurti skyriuje skirtame nusikaltimams prieš valstybę, kitaip tariant, Baudžiamojo kodekso skyriuje, kuriame apibrėžiami nusikaltimai valstybės nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir konstitucinei santvarkai.
apibrėžtumo, kalbant apie sabotažo veikas, stygius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso tekste, kas suponuoja galimybę netiksliai ar klaidingai naudoti ar painioti tarpusavyje susijusias, bet savo turiniu ir reikšme skirtingas, sabotažo, diverisijos, teroristinio akto ir kitas veikas . Siekiant aiškumo atribojant sabotažo, diversijos ir kitas panšias veikas, vertinga pasiremti moksliniais šaltiniais. Šnipinėjimo veikoms skirtuose darbuose, pavyzdžiui, knygoje Espionage, Terrorism and Subversion in an Industrial Society: An Examination and Philosophy of Defence for Management , parašytoje Peter Hamilton [4]
, teigiama, kad žvalgybinė ir šnipinėjimo veikla yra dažnai vertinama kitomis ardančiomis veiklomis, pavyzdžiui sabotažu ar diversija. Vokietijoje tarpukariu mokslinės studijos teigė, kad įgyvendinant pareigą užkardyti šnipinėjimo veiksmus tuo pačiu atremiamas ir sabotažas, kadangi šnipinėjimo veikos įgalina sabotažo papilitimą.
Siekiant identifikuoti sabotažo sąvokos prasmę ir ją atskirti nuo diversijos definicijos, išsinagrinėti sabotažo sampratos klausimus. Definicija, kuri iki šiandienos kai kurių mokslininių, teisėkūros subjektų klaidingai naudojama kaip sinonimas sabotažui, yra diversija. Klaidingas sabotažo ir diversijos naudojimas kaip sinonimų atsirado dėl apibrėžtumo ir aiškumo atskiriant terminus stokos.
Kariniame kontekste diversiją pirmiausia sudaro fizinis pasirinktų priešo infrastruktūros objektų naikinimas, siekiant sutrikdyti jų operacijas ir pakenkti jų gynybiniams bei logistiniams pajėgumams. Dažniausiai puolami taikiniai: viadukai, tiltai, kelių ir geležinkelių sankryžos, oro uostų ir jūrų uostų elementai, radijo ir televizijos stotys, ryšių mazgai, kuro ir vandens vamzdynai bei siurblinės, hidrotechniniai įrenginiai, vandens rezervuarų pralaidos, taip pat energijos perdavimo ir paskirstymo tinklai. Tokioms užduotims atlikti naudojamos tiek įprastinės, tiek netradicinės naikinimo priemonės. Todėl diversiją galima laikyti strateginės svarbos tyčinių naikinamųjų veiksmų forma karinėse ir žvalgybinėse operacijose.
Nuo karinės diversijos ir sabotažo, kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai linkę atskirti idealoginę diversiją. Ideologinės diversijos tikslas surengti sisteminį (ideologinį) perversmą priešiškoje valstybėje. Teigiama, kad tokia diversija reiškia organizuotą įtaką asmenų ir bendruomenių elgesiui, siekiant sužlugdyti arba perimti valdžią, kurios atspirties taškas yra visuomenės skaldymas ir demoralizacija, vertybių sistemos griovimas ir konfliktų tarp visuomenės grupių kėlimas (destabilizacija), o galiausiai valdžios delegitimumas ir krizė. Lyginant visas tris sąvokas – ideologinę diversiją, diversiją ir sabotažą, kurias, manytina, kad reikia atskirti, gali išryškėti skirtumai tarp šių sąvokų ir labai konkrečios sąvokų prasmės.
Kalbant apie tikslą, kuris turimas visų trijų nusikaltimų atvejais, ideologinė diversija asmenys siekia destabilizuoti politinę ir socialinę sistemą iš vidaus. Diversija, tikslo prasme, siekiama nukreipti priešo dėmesį, o sabotažu siekiama tam tikrų resursų naudojimo sutrikdymo arba jų visiško sunaikinimo. Sąvokų prigimties prasme, ideologinė diversija yra psichologinio pobūdžio kategorija. Diversija – karinio ir strateginio arba taktinio pobūdžio reiškinys, o sabotažas – fizinio, materialaus ir kibernetinio pobūdžio. Kalbant apie šių veikų atvirą arba slaptą atlikimo pobūdį, ideologinė diversija yra išimtinai slapta veikla. Diversija yra iš dalies slapta arba imituojamojo pobūdžio veikla. Sabotažas – dažniausiai slapta veika.
Laiko trukmės prasme, ideologinei diversijai būdingas ilgalaikškumas. Diversija atliekama per trumpą laiką. Tuo tarpu sabotažui būdingas trumpalaikiškumas turint labai konkretų veiksmų taikinį. Sabotažo pavyzdžiu galėtų būti civilinės ar karinės infrastruktūros (karinių bazių, fabrikų, transporto mazgų, IT technologijų ar pan.) fizinis sunaikinimas arba sugadinimas. Labai konkretus sabotžo pavyzdys įvyko Lenkijoje, kur susprogdinta geležinkelio linija, dėl ko įvyko traukinio avarija. Visos trys veikos panašios tuo, kad siekia susilpninti oponentą arba priešą, tačiau kiekviena naudoja skirtingas priemones veikiant skirtingai dėl socialinės, taktinės ar fizinės veikimo specifikos.
Apibendrintai, galima pasakyti, kad sabotažas reiškia tyčinį sugadinimo, sutrikdymo arba sunaikinimo veiką, paprastai siekiant pakenkti organizacijai, valstybei ar tam tikrai strateginę reikšmę turinčiai sistemai. Išskirtini tokie pagrindiniai bruodžai, apibūdinantys sabotažo nusikaltimą: tokios nusikalstamos veikos apima aktyviais veiksmais atliktą tyčinį sugadinimą ar sunaikinimą; tokios veikos esminis tikslas sutrikdyti, pabloginti ar sustabdyti tam tikrus procesus ar operacijas; tokia veika dažnai slapta, bet gali būti ir atvira. Sabotažo aktas atliekamas užsienio šalies (tarnybų) naudai, o rezultate sutrikdomas arba sunaikinamas objektas, tinklai arba duomenys.
Tokiu būdu suduodamas smūgis strateginiams valstybės interesams, nacionalinės reikšmės šalies infrastruktūrai ir pan. Visa tai gali būti padaroma kibernetine ataka arba padarant fizinės žalos. Sabotažo veika gali būti atliekama tiesiogiai užsienio šalies tarnybų arba per jų atstovus ar kitus asmenis bei organizacijas, veikiančius tos užsienio šalies interesams. Sabotažas Europos Sąjungos teisiniame kontekste suprantamas kaip tyčinis, piktybinis veiklos, infrastruktūros, sistemų ar turto sutrikdymas arba sunaikinimas. Pavyzdys galėtų būti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai skirta Europos Sąjungos direktyva nr. 2022/2557.
Pagal šią direktyvą, ES nustato ir saugo ypatingos svarbos infrastruktūrą (energiją, transportą ir kt.) nuo fizinių ir kibernetinių grėsmių, įskaitant sabotažą. Paminėtoje direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų „Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus“ ir įvertintų grėsmes, įskaitant sabotažą. Direktyvos preambulės 15 punkte išskiriamos trys priešiškų subjektų keliamos grėsmės: teroristiniai nusikaltimai, nusikalstamo pasaulio įsiskverbimas ir sabotažas. Sabotažo galimas pavyzdys: kai užpuolama ES šalies elektros tinklo stotis, siekiant sutrikdyti elektros tiekimą, tai yra fizinio sabotažo atvejis. Kibernetinė ataka, išjungianti transporto kontrolės ar elektros tiekimo sistemas, pagal ES teisę vertinama kaip kibernetinis sabotažas.
VI.
Europos Sąjungos vidaus saugumo strateginė kryptis, be kita ko, susijusi su tinkamu reagavimu į sabotažo veikas ir jų užkardymu . Europos Komisija 2025 metų viduryje priėmė Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją [5] , kuri, kaip soft law dalis įtvirtina programą, pagal kurią Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės sieks vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo. Naujos strategijos pirmoje dalyje teigiama, kad ,,<...naujajame grėsmių saugumui amžiuje, kuriame dabar gyvename, ES valstybių narių gebėjimas užtikrinti savo piliečių saugumą labiau nei bet kada priklauso nuo bendro europinio požiūrio į mūsų vidaus saugumo apsaugą...>“.
Pabrėžiama, kad ,,<...rusija internete ir realiame gyvenime vykdo hibridinę kampaniją prieš ES ir jos partnerius, siekdama sutrikdyti visuomenės sanglaudą ir demokratinius procesus bei jiems pakenkti ir išbandyti ES solidarumą su Ukraina. Priešiškos užsienio valstybės ir valstybių remiami subjektai siekia įsiskverbti į mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą ir tiekimo grandines ir jas sutrikdyti, neteisėtai pasisavinti neskelbtinus duomenis ir įsitvirtinti, kad ateityje galėtų vykdyti kuo didesnio masto trikdymo veiklą...>“.
Strategijos ketvirtoje dalyje pažymima, kad ,,<..,suintensyvėjo prieš ES, jos valstybes nares ir partnerius nukreiptos hibridinės kampanijos, apimančios prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą nukreiptus sabotažo veiksmus, padegimus, kibernetinius išpuolius, kišimąsi į rinkimus, užsienio vykdomą kišimąsi ir manipuliavimą informacija...>“.
Strategijoje akcentuojama, kad ,,<...didžiausią susirūpinimą kelia grėsmės ypatingos svarbos infrastruktūrai, įskaitant hibridines grėsmes, pavyzdžiui, sabotažą ir kibernetinę kenkimo veiklą, visų pirma infrastruktūrai, jungiančiai valstybes nares, nesvarbu, ar tai būtų energijos jungiamosios linijos, ar tarpvalstybiniai ryšių kabeliai, ir transporto srityje; nuo rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios, ypač 2024 m., padaugėjo prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus nukreiptų sabotažo veiksmų, kurie daro poveikį daugeliui valstybių narių...>“.
Apibendrinant galima teigti, kad geopolitinis kontekstas, nuolat augantis sabotažo veikų skaičius Europoje ir Lietuvoje, sabotažo kaip nusikaltimo objekto, kuris yra daugiau negu visuomenės saugumas, specifika, teisinio reguliavimo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, kriminalizuojant sabotažo veikas, fragmentiškumas ir stygius, galiausiai, būtinybė baudžiamosios politikos priemonėmis reaguoti į sabotažo kaip nusikaltimo prieš valstybės strateginius interesus, visa tai ir daugiau lemia, kad sabotažo nusikaltimui būtina sukurti atskirą straipsnį baudžiamojo įstatymo tekste, konkrečiai, nusikaltimų prieš valstybę XVI skyriuje. Siūloma įtvirtinti naują 122-1 straipsnį Baudžiamojo kodekso tekste, kuriuo būtų kriminalizuojamos sabotažo veikos.
BK 122-1 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad ,, Tas, kas sunaikino, sugadino ar kitaip sutrikdė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto ar jo dalies arba jų ryšio ar informacinės sistemos funkcionavimą, ar padarė labai didelę turtinę žalą siekdamas pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų “. BK 122-1 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad ,, Tas, kas vykdydamas užsienio valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį, nurodymą ar prašymą, padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų. “.
Baudžiamojo kodekso 122-1 straipsnio 3 dalimi įtvirtinama, kad ,, Tas, kas turėdamas pareigą užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto ar jo dalies arba jų ryšio ar informacinės sistemos funkcionavimą, siekdamas pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki keturiolikos metų .“ Pabrėžtina, kad 3 dalyje įtvirtintas reguliavimas kalba apie neveikimo forma atliktą sabotažo nusikaltimą. Netinkamai atlikti savo pareigas galima atliekant jas ne tik dėl neatsargumo, bet ir neatliekant jų tyčia. Galiausiai Baudžiamojo kodekso 122-1 straipsnio 4 dalimi įtvirtinama, kad ,, Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Įstatymo tikslas
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Giedrė Balčytytė.
Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso tekste nėra niekur apibrėžta sabotažo nusikaltimo kategorija. Iki šiandienos Lietuvos institucijos sabotažo veikas, kurių objektas, visų pirma, yra Lietuvos valstybės interesai, strateginės svarbos infrastruktūra, vertina išimtinai per teroristinio nusikaltimo, kuris apibrėžtas Baudžiamojo kodekso skyriuje, skirtame nusikaltimams prieš visuomenės saugumą, prizmę.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti BK naują 122-1 straipsnį, kuris kriminalizuotų sabotažo nusikalstamas veikas, kuriomis sunaikinama, sugadinama ar kitaip sutrikdoma
strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto ar jo dalies arba jų ryšio ar informacinės sistemos funkcionavimas arba yra padaroma labai didelė turtinė žala, siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos interesams. Tikimasi, kad sabotažo kriminalizavimas leis valstybės institucijoms deramai, tai yra griežtomis baudžiamosios politikos priemonėmis, reaguoti į tokio pobūdžio veikas, kurių skaičius Europoje nuosekliai auga. Taip pat tikimasi, kad tai leis ištaisyti tam tikrą įstatyminę spragą, kuomet sabotažo veikos buvo vertinamos per teroristinio nusikaltimo sudėties prizmę traktuojant tokias veikas esant nukreiptas prieš visuomenės saugumo vertybę, kai akivaizdu, jog sabotažo nusikaltimų objektas yra valstybės strateginiai interesai, valstybės nepriklausomybė, konstitucinė santvarka ir pan. Dar daugiau, tikimasi, kad toks Lietuvos Respublikos žingsnis, sukuriant Baudžiamojo kodekso tekste specialiąją teisės normą, skirtą grynai sabotažo nusikaltimui, paskatins ir kitas Europos Sąjungos valstybes eiti panašiu keliu, kad Europos Sąjungos valstybių teisinis reguliavimas galėtų kalbėti vienu balsu prieš sabotažo nusikaltimus atliekančius asmenis. Tai ypač reikšminga, artėjant Lietuvos Respublikos pirmininkavimui Europos Sąjungoje 2027 metų pirmą pusmetį.
Tuo pačiu siūloma keisti ir Žvalgybos bei Kriminalinės žvalgybos įstatymus suteikiant tokius pat įgaliojimus žvalgybos institucijoms pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą tiriant naujuoju projektu įvedamas sabotažo veikas.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės.
įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms įtakos neturės.
projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, o Europos Sąjungos teisę (taip pat Europos Sąjungos švelniąja teisę (sof law) ne tik, kad atitinka, bet ir tinkamai įgyvendina.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymo projektą Generalinė prokuratūra turės parengti metodinius nurodymus ir gaires, kaip turi būti įgyvendinamas ir taikomas naujai priimtas BK straipsnis, kaip juose aptariama veika bei jų kvalifikavimas turi būti atribota nuo kitų BK įtvirtintų normų susiformavusios taikymo praktikos.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Lėšų poreikis nenumatomas.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. ,,sabotažas“
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narė Giedrė Balčytytė [1] https://bns.lt/naujiena/generaline-prokurore-sako-jog-tyrimuose-del-sabotazo-aktu-daugeja-itariamuju-papildytas-abo7wzy6 [2] https://www.iiss.org/globalassets/media-library---content--migration/files/research-papers/2025/08/pub25-095-the-scale-of-russian-sabotage-operations.pdf [3]
https://csis-website-prod.s3.amazonaws.com/s3fs-public/2025-03/250318_Jones_Russia_Shadow.pdf [4] Peter Hamilton. Espionage, terrorism and subversion: an examination and a philosophy of defense for management . Peter A. Heims Ltd, 1979. [5] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A52025DC0148