AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 M. GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO NR. IX-907„DĖL NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektu (toliau – Projektas) siekiama atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, pritaikant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos nuostatas prie reikšmingai pasikeitusios šalies saugumo aplinkos ir atsižvelgiant į būtinybę stiprinti šalies pasirengimą užkardyti ir atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2025 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 75 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galioja Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte yra atnaujinamas nacionalinio saugumo interesų sąrašas ir pateikiamas aktualus Lietuvos Respublikos saugumo aplinkos vertinimas, nurodant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.
Atsižvelgiant į saugumo aplinkos pokyčius ir esminį atnaujinamos Nacionalinio saugumo strategijos tikslą – atgrasymo ir pasirengimo valstybės gynybai karinės agresijos atveju stiprinimą, reaguojant į ilgalaikę, tiesioginę ir realią Rusijos Federacijos keliamą grėsmę, Projekte atnaujinami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai, kurie sugrupuoti pagal tris ramsčius: valstybės ginkluotos gynybos, paramos ginkluotai gynybai ir valstybės atsparumo bei Lietuvos Respublikos interesus atitinkančios tarptautinės saugumo sistemos. Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos leis tinkamai ir visapusiškai sustiprinti šalies saugumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto teisės akto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teisės aktą, bus sudarytos sąlygos visapusiškai užtikrinti valstybės saugumą, įgyvendinant nacionalinio saugumo politiką, sprendžiančią esminius šalies saugumo iššūkius. Neigiamų priimto teisės akto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas teisės aktas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekte numatomos priemonės, skirtos diversinei veiklai užkardyti, infrastruktūros objektų apsaugai, kibernetiniam saugumui stiprinti, finansinio ir organizuoto nusikalstamumo bei korupcijos keliamoms grėsmėms visuomenės saugumui, valstybės ekonominiam ir politiniam atsparumui atremti, terorizmo, ekstremizmo ir radikalizacijos prevencijai įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, teisės aktas turės teigiamą poveikį gerinant kriminogeninę situaciją. 7.
Projekte numatomos priemonės, kuriomis bus stiprinimas valstybės pasirengimas gynybai, politinis ir ekonominis atsparumas, santykiai su užsienio partnerėmis, taip pat sprendžiami demografijos disbalanso keliami iššūkiai, taip sudarant sąlygas tvariai valstybės raidai ir ekonomikos vystymuisi. Šios priemonės apims nacionalinės gynybos ir saugumo pramonės vystymą, bendradarbiavimą su privačiomis kompanijomis integruojant pažangiąsias technologijas į Lietuvos Respublikos gynybos pajėgumus, bendradarbiavimą su sąjungininkėmis ir kitomis partnerėmis gynybos ir saugumo pramonės, prekybos, energetikos ir kitose ekonominio bendradarbiavimo srityse, korupcijos kontrolę ir prevenciją, strateginių sektorių investicijų ir sandorių kontrolės sistemos vystymą, susisiekimo, energetinio ir kibernetinio saugumo stiprinimą, eksporto geografijos plėtrą, dalyvavimo pasaulinėse vertės grandinėse didinimą, tiekimo grandinių atsparumo užtikrinimą, kvalifikuotos darbo jėgos ugdymą, pritraukimą ir išlaikymą, kompleksinių ir ilgalaikių gimstamumo skatinimo sprendimų įgyvendinimą, pasaulio lietuvių grįžimo skatinimą, finansų sistemos apsaugos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu stiprinimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teisės aktas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar nutarimo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Teisės akto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Vadovaudamasi Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kiekvienais metais nustatys grėsmių šalinimo ar mažinimo prioritetus.
Nacionalinio saugumo strategija taip pat bus pagrindas rengiant ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, Nacionalinio saugumo strategijos ir šių programų nuostatos bus įtrauktos į kitus strateginio planavimo dokumentus. 10. Ar projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Nacionalinio saugumo strategija įgyvendinama per įvairius planavimo dokumentus: Nacionalinį pažangos planą, ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, plėtros programas ir nacionalines darbotvarkes, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina, kad Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos būtų įtrauktos į kitus strateginio planavimo dokumentus, taip užtikrinant jų įgyvendinimą. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks nutarimui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įgyvendinant Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžiamą valstybės ginkluotos gynybos uždavinių ramstį ir stiprinant Lietuvos kariuomenę, iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 5–6 procentai bendrojo vidaus produkto, o po šio laikotarpio ir toliau turėtų būti užtikrinamas tinkamas krašto apsaugos finansavimas sukurtiems kariniams pajėgumams išlaikyti ir modernizuoti. Nacionalinio saugumo strategijoje taip pat nurodoma būtinybė skirti reikiamus resursus inovatyvios ir technologiškai pažangios žvalgybos ir kontržvalgybos plėtrai bei civilinių pajėgumų plėtrai kaip svarbiems paramos ginkluotai gynybai elementams. 14. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Inicijavus Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimą, organizuoti šeši viešųjų konsultacijų su visuomene ciklo renginiai. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, 2025 m. gegužės 20 d. suorganizuotas pirmasis renginys, kuriame nagrinėti Nacionalinio saugumo strategijos sandaros ir bendradarbiavimo su sąjungininkais klausimai. 2025 m. gegužės 30 d., bendradarbiaujant su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, suorganizuotas antrasis renginys, skirtas Lietuvos Respublikos saugumo aplinkos pokyčiams, šalies gynybos poreikiams ir technologijų įtakai šalies nacionaliniam saugumui įvertinti. 2025 m. birželio 25 d. vyko trečiasis renginys, organizuotas bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, skirtas jūrinio saugumo, visuotinės gynybos, valstybės ir visuomenės atsparumo temoms. 2025 m. liepos 1 d. vyko ketvirtasis renginys, organizuotas kartu su Geopolitikos ir saugumo studijų centru ir skirtas transatlantinio saugumo klausimams.
2025 m. liepos 11 d. vyko penktasis renginys, organizuotas kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru, nagrinėti gynybos pramonės klausimai. 2025 m. rugsėjo 5 d. vyko šeštasis renginys, kuriame su Lietuvos savivaldybių merais ir kitais šalies savivaldybių atstovais aptarti savivaldos lygmeniu kylantys iššūkiai užtikrinant nacionalinį saugumą. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: civilinė gynyba, grėsmė valstybės saugumui, nacionalinis saugumas, valstybės atsparumas, valstybės gynyba, valstybės saugumas, viešasis saugumas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-03-09 Nr. XVP-1253 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Strategijos 32.8 papunktyje formuluotę
„aktyviai formuoti ES politiką“ siūlytina, atsižvelgus į subjektų, formuojančių
Europos Sąjungos politiką, pobūdį, keisti į formuluotę „aktyviai dalyvauti formuojant ES politiką“. 2. Strategijos 38.5 papunktyje formuluotės „ugdyti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turinčių kitų šalių piliečių ryšį su Lietuvos valstybe“ siūlytina atsisakyti ir šią formuluotę sujungti su Strategijos 38.7 papunkčio esme. 3. Strategijos 40.3 papunktyje vartojama „Europos Tarybos (ET)“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad Strategijos 6 punkte vartojama „Europos Tarybos“ sąvoka, neįvedant trumpinio, o visame Strategijos tekste „Europos Tarybos“ sąvoka pavartota tik du kartus, siūlytina Strategijos 40.3 papunktyje trumpinio (ET) atsisakyti. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Strategijos daugelyje skirtingų punktų yra vartojamos skirtingos formuluotės „Euroatlantinė bendrija“, „Euroatlantinė bendruomenė“, atsižvelgiant į tai, siūlytina šias vartojamas formuluotes suvienodinti. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė K. Capel Cuevas, tel. (0 5) 209 6168, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (0 5)
D. Šataitytė-Molienė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected]
KOMITETO IŠVADA dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
Užsienio reikalų komitetas
2026 m. balandžio 22 d. Nr. 105-P-31
pirmininkas Remigijus Motuzas, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Linas Balsys, Ruslanas Baranovas, Giedrius Drukteinis, Arminas Lydeka, Karolis Neimantas. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė ir Justas Valantinas, padėjėja Vilnė Kundrotaitė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos, Teisės departamentas, 2026-03-09
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Strategijos 32.8 papunktyje formuluotę
„aktyviai formuoti ES politiką“ siūlytina, atsižvelgus į subjektų,
formuojančių Europos Sąjungos politiką, pobūdį, keisti į formuluotę „aktyviai dalyvauti formuojant ES politiką“. Pritarti
kanceliarijos, Teisės departamentas, 2026-03-09 38.5. 2.
„ugdyti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turinčių kitų šalių piliečių
ryšį su Lietuvos valstybe“ siūlytina atsisakyti ir šią formuluotę sujungti su
pagrindiniam komitetui
kanceliarijos, Teisės departamentas, 2026-03-09
„Europos Tarybos (ET)“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad Strategijos 6 punkte
vartojama „Europos Tarybos“ sąvoka, neįvedant trumpinio, o visame Strategijos tekste „Europos Tarybos“ sąvoka pavartota tik du kartus, siūlytina
kanceliarijos, Teisės departamentas, 2026-03-09
4Atkreiptinas dėmesys,
kad Strategijos daugelyje skirtingų punktų yra vartojamos skirtingos formuluotės „Euroatlantinė bendrija“, „Euroatlantinė bendruomenė“, atsižvelgiant į tai, siūlytina šias vartojamas formuluotes suvienodinti. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: pasiūlymų pagal Užsienio reikalų komiteto kompetenciją negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Simonas Kairys
15Argumentai:
Šių dienų realybėje vis didesnę įtaką daro ilgalaikės, sisteminės poveikio priemonės, nukreiptos į visuomenės sąmonę, tapatybę ir valstybės istorinį pasakojimą. Rusijos Federacijos veikimas aiškiai rodo, kad poveikis per kultūrą, istorijos interpretaciją, švietimą ir informacinę erdvę yra sąmoningai pasirinkta geopolitinė strategija. Per tokius instrumentus siekiama ne tik formuoti palankias nuostatas, bet ir silpninti pasitikėjimą valstybės institucijomis, menkinti istorinį valstybingumo pagrindą bei skaldyti visuomenę.
Tokia praktika jau ne kartą tapo įžanga į veiksmus, kai iš anksto paruošta informacinė ir kultūrinė terpė leidžia legitimuoti vėlesnius politinius ar karinius sprendimus. Lietuva šioje situacijoje yra tiesioginis taikinys. Veikimas per kultūros paveldą, istorinės atminties objektus, akademinius leidinius ar informacinę erdvę rodo nuoseklų siekį daryti įtaką Lietuvos visuomenės suvokimui apie savo valstybę ir jos istoriją. Nacionalinio saugumo strategija turi aiškiai pasakyti: poveikis per kultūrą, istoriją ir informacinę erdvę yra saugumo klausimas, o ne tik kultūros ar švietimo politikos dalis. Todėl būtina iš esmės peržiūrėti požiūrį į šio pobūdžio grėsmes, jas aiškiai įvardyti, detalizuoti ir numatyti ne simbolines, o sistemines atsako priemones. Valstybė, kuri nekuria savo naratyvo, neišvengiamai gyvena pagal svetimą. Siūlomi papildymai leistų pereiti nuo deklaratyvaus problemos pripažinimo prie realaus, koordinuoto ir ilgalaikio veikimo, stiprinančio Lietuvos atsparumą ir saugumą. Pasiūlymas:
punktu ir jį išdėstyti taip:
„15. Rusijos Federacija aktyviai siekia išlaikyti įtaką
postsovietinėje erdvėje, kuria ideologinį pagrindą savo agresijai pateisinti, institucionalizuoja „minkštąją galią“, kaip oficialią valstybės politiką. 2022 m. rugsėjo mėn. išleistas dekretas „Dėl Rusijos Federacijos valstybės politikos humanitarinėje srityje užsienyje pagrindų“ apibrėžia „rusiškąjį pasaulį“ ir sistemingai kuria Rusijos Federacijos įtaką užsienio šalyse. Šiame dekrete, kuris yra Rusijos Federacijos saugumo politikos dalis, Baltijos šalys (tarp jų ir Lietuva) įvardijamos kaip teritorijos, kuriose kyla grėsmė „rusiškajam pasauliui“.
Rusijos Federacijos baudžiamasis kodeksas tebesaugo sovietinį palikimą, traktuojamą kaip paveldą, užsienio šalyse, aktyviai persekioja oficialius Lietuvos politikus, ekspertus, teisėjus, kitus piliečius, inicijuodama baudžiamąjį persekiojamą neturėdama tam jokios teisinės kompetencijos. Aktyvus palankaus Rusijai istorijos naratyvo skleidimas tampa agresijos pateisinimu ir pretekstu, ką matome aiškiai Ukrainoje.“
iš dalies Argumentai: Siūlomam Strategijos papildymui nauju 15 punktu gali būti pritarta iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siekiama papildyti dokumento dėl Lietuvos Respublikos saugumo aplinkos dalies kontekstą, tačiau pasiūlymo formuluotė yra pernelyg detali ir neatitinka Nacionalinio saugumo strategijos kaip aukšto lygmens strateginio dokumento pobūdžio bei teisinės stilistikos. Be to, siūlomo papildymo turinys iš esmės yra aptariamas dokumento 13 punkto nuostatose, kuriose įvardijamos tokios hibridinės grėsmės kaip propaganda, dezinformacija ir istorijos falsifikavimas. Šios formuluotės apima ir ideologinių naratyvų, „minkštosios galios“ instrumentų bei teisinio spaudimo naudojimą, todėl atskiras jų detalizavimas, su nuorodomis į Rusijos Federacijos nacionalinės teisės aktus naujame punkte būtų perteklinis ir iš dalies dubliuotų jau įtvirtintas nuostatas. Atsižvelgiant į tai, dalis pasiūlymo pagrįstai integruotinas į Strategijos 13 punktą, jį papildant bendresnio pobūdžio formuluote, kuri išlaikytų strateginio dokumento vientiso dėstymo lygį, tačiau kartu leistų aiškiau atspindėti ideologinių ir teisinių instrumentų naudojimą Rusijos Federacijos vykdomoje hibridinėje veikloje. Toks sprendimas užtikrintų dokumento nuoseklumą, išvengtų perteklinio detalumo ir išlaikytų atitiktį dokumento teisiniam stiliui.
Pasiūlymas: Žr. Išvados 6.1. papunktį, Komiteto siūlymą Nr. 3. 2. Seimo narys Simonas Kairys
39Argumentai:
Išdėstyti aukščiau. Pasiūlymas:
punktu ir jį išdėstyti taip:
„39. Lietuvos institucijos kol kas vykdo tik
reaktyvius veiksmus, tuo tarpu Rusijos Federacija dirba kryptingai, o tokie pavyzdžiai kaip Donelaičio muziejaus transformavimas Tolminkiemyje ar Lietuvos istorijos monografijos išleidimas tik aiškūs planingo veikimo įrodymai. Rusijos Federacija kultūrą naudoja kaip įtakos infrastruktūrą, privalu aiškiai identifikuoti „minkštosios galios“ grėsmes, jas konkretinti ir imtis atsako ilgalaikėmis priemonėmis:
įtaką;
(ypač XX a. istoriją ir ypač tautinių mažumų atstovams);
privalomąjį įgūdį;
naratyvą;
regioninę (Baltijos šalių, Vidurio Europos) tapatybę; 39.6. veikti ten, kur veikia Rusija; 39.7. jungti tarpusavy saugumo, švietimo, kultūros politikas, sukurti aiškų jų koordinavimo mechanizmą“
Argumentai: Siūlomas Strategijos papildymas 39 punktu nėra tikslus, nes jis neatitinka Nacionalinio saugumo strategija struktūros logikos. Šiuo punktu siūloma papildyti Strategijos dalį, skirtą aptarti Lietuvos Respublikos interesus atitinkančiai tarptautinei saugumo sistemai, kurioje nacionalinis saugumas apžvelgiamas per užsienio politikos priemones, tuo tarpu pateiktame pasiūlyme dominuoja vidaus politikos priemonės, susijusios su švietimo, kultūros ir visuomenės atsparumo stiprinimu. Be to, dalis siūlomų priemonių jau yra įgyvendinamos praktikoje, todėl jų įtvirtinimas dokumente būtų perteklinis.
Pavyzdžiui, saugumo ir kultūros politikų koordinavimas jau vykdomas instituciniu lygmeniu, tai patvirtina ir 2025 m. birželio 12 d. įvykęs krašto apsaugos ir kultūros ministrų susitikimas, kuriame sutarta stiprinti bendradarbiavimą atsparumo dezinformacijai srityje. Taip pat reikšminga dalis pasiūlyme numatytų priemonių, susijusių su visuomenės atsparumo stiprinimu, jau yra aptariamos Strategijos
dezinformacijai, ugdyti kritinį mąstymą, plėtoti medijų ir informacinį raštingumą bei užtikrinti įvairių sektorių bendradarbiavimą. Todėl siūlomas naujas punktas iš esmės dubliuotų jau esamas nuostatas. Atsižvelgiant į tai, tikslingiau būtų ne pildyti Strategiją nauju punktu, o papildyti dokumento 38.1.3 papunktį, jį konkretizuojant nuostata dėl Lietuvos valstybingumo istorijos ir tapatybės naratyvo formavimo ir sklaidos tiek valstybės viduje, tiek užsienyje. Toks papildymas būtų svarbus, nes nuoseklus ir vientisas istorijos pasakojimas bei tapatybės suvokimas stiprintų visuomenės atsparumą priešiškai informacijai, padėtų aiškiai identifikuoti ir atremti išorės bandymus primesti alternatyvias istorijos interpretacijas ar diskredituoti valstybingumo pagrindus. Be to, bendras supratimas apie valstybės istoriją ir tapatybę prisidėtų prie pilietinės sąmonės formavimo, stiprintų pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis bei kurtų pagrindą kryptingai strateginei komunikacijai tiek vidaus, tiek tarptautinėje erdvėje. Tai leistų efektyviau atsverti Rusijos Federacijos skleidžiamus priešiškus naratyvus. Pasiūlymas:
Žr. Išvados 6.1. papunktį, Komiteto siūlymą Nr. 8. 3. Seimo narė Viktorija Čmilytė – Nielsen
30Argumentai:
Pateiktą Nacionalinio saugumo strategijos projektą vertiname kaip dokumentą, kurio pavadinimas neatitinka turinio.
Tiksliau būtų jį vadinti nacionalinio saugumo ir užsienio politikos strategija, kurią bandoma pateikti kaip „svarbiausių saugios ir atsparios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visumą“. Deja, nuostatų visuma užgožia prioritetines strategines nacionalinio saugumo politikos kryptis, prioritetus, realizavimo būdus. Suprantamas noras įvertinti Lietuvą supančią tarptautinę aplinką. Tačiau projekte pateiktas vertinimas „įstrigęs“ praeityje, pasigendame įžvalgų apie besikeičiančią pasaulio tvarką. Nacionaliniam saugumui šiame projekte skirti tik 9 puslapiai („Valstybės ginkluota gynyba“), kuriuose dėmesys skirtas gynybinių pajėgumų stiprinimui. Siūlome nuostatas konkretinti ir užtikrinti, kad jos atspindėtų šiandienos iššūkius, rodytų nuoseklumą ir užtikrintų saugumo ir gynybos politikos tęstinumą. Siūlome atsisakyti nuostatos dėl gynybos finansavimo įsipareigojimo iki 2030 metų. Akivaizdu, kad bent 5-6% gynybos finansavimas bus aktualus ir po 2030 metų. Todėl siūlome sieti finansavimą su grėsmėmis ir nuosekliu gynybinių pajėgumų stiprinimu, o ne konkrečia data. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„30. Pagrindinis patikimos gynybos sistemos,
galinčios sėkmingai atgrasyti ir prireikus pasipriešinti agresijai nepriklausomai nuo aplinkybių, ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti svarbiausiu tikslu, laikantis įsipareigojimo iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5–6 procentus bendrojo vidaus produkto ir toliau užtikrinant tinkamą krašto apsaugos finansavimą sukurtiems kariniams pajėgumams išlaikyti ir modernizuoti.
Sąjungininkų parama būtina patikimam atgrasymui ir valstybės gynybai užtikrinti, todėl būtina išlaikyti ir plėsti kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, aktyviai stiprinti NATO pasirengimą kolektyvinei gynybai naudojantis ES finansiniais ir kt. instrumentais ir įgyvendinti skubią sąjungininkų Europoje gynybinių pajėgumų plėtrą.“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Siūlymas atsisakyti nuostatos dėl gynybos finansavimo įsipareigojimo iki 2030 metų nėra tikslus, nes toks terminas nėra atsitiktinis – jis atspindi jau prisiimtus nacionalinius ir tarptautinius politinius įsipareigojimus, įtvirtintus strateginio planavimo ir gynybos politikos dokumentuose. Pavyzdžiui, 2025 m. sausio 17 d. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą dėl įsipareigojimo 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai skirti nuo 5 iki 6 procentų BVP, taip pat šiuo metu galiojantys kiti nacionalinio lygmens strateginiai dokumentai orientuoti į laikotarpį iki 2030 m., pavyzdžiui, 2023 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta 2023–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nacionalinę kibernetinio saugumo plėtros programą ir pan. 2030 metų laikotarpis atitinka tarptautinėje praktikoje nusistovėjusį strateginio planavimo horizontą, naudojamą tiek NATO gynybos planavimo procesuose (pvz. 2022 m.
2022 m. NATO valstybių narių vadovų susitikime patvirtinta NATO Saugumo koncepcija nustatant NATO prioritetus, pagrindines užduotis ir veikimo kryptis artimiausiam dešimtmečiui), tiek Europos Sąjunga dokumentuose, tokiuose kaip Strateginis kompasas. Taip pat, konkrečios datos nustatymas leidžia užtikrinti aiškų finansavimo planavimą, politinį įsipareigojimų tęstinumą ir atskaitomybę tiek nacionaliniu, tiek sąjungininkų lygmeniu, ypač NATO kontekste. Be to, laikotarpio iki 2030 m. įtvirtinimas yra susijęs su vidutinės trukmės gynybos planavimo ciklais ir pajėgumų vystymo tikslais, todėl jo atsisakymas mažintų strateginį aiškumą ir galėtų apsunkinti ilgalaikių projektų įgyvendinimą. Nors pagrįsta siekti, kad aukštas gynybos finansavimo lygis būtų išlaikomas ir po 2030 metų, tai nepaneigia konkretaus laikotarpio reikšmės kaip orientyro. Atsižvelgiant į tai, tikslingiau išlaikyti nuorodą į 2030 metus, kartu papildant nuostatą bendresniu įsipareigojimu užtikrinti adekvatų gynybos finansavimą ir po šio laikotarpio, atsižvelgiant į saugumo aplinką ir grėsmių pobūdį, o ne visiškai atsisakyti termino. Pasiūlymas:
Žr. Išvados 6.1. papunktį, Komiteto siūlymą Nr. 5. 4. Seimo narė Viktorija Čmilytė – Nielsen 2026-04-15 31.5. Argumentai: Vertinant Rusijos karo prieš Ukrainą ir kitų konfliktų patirtį, dronų pajėgumų vystymas turi tapti vienu iš strateginių prioritetų. 1. Papildyti Nacionalinio saugumo strategiją nauju 31.5. papunkčiu ir jį išdėstyti taip:
sukuriant dronų sieną – daugiasluoksnę išmaniąją gynybos sistemą, skirtą stebėti ir saugoti valstybės sieną bei kritinę infrastruktūrą naudojant autonominius dronus, jutiklius, dirbtinį intelektą ir pan;
laikyti 31.6.-31.16 papunkčiais. Svarstyti pagrindiniam komitetui
narė Viktorija Čmilytė – Nielsen 2026-04-15 31.6.
Argumentai: Siūloma strategijoje įtvirtinti pasirengimą visuotinio šaukimo sistemai, siekiant užtikrinti pakankamą parengtą rezervą valstybės gynybai. Platesnis piliečių įsitraukimas didina visuomenės atsparumą ir stiprina ryšį su valstybės gynyba. Tai taip pat prisideda prie teisingesnio gynybos naštos paskirstymo. 1. Papildyti Nacionalinio saugumo strategiją nauju 31.6. papunkčiu ir jį išdėstyti taip:
„31.6. Aktyviai ruoštis visuotinio šaukimo į
privalomąją karinę tarnybą sistemai;“
pagrindiniam komitetui
narė Viktorija Čmilytė – Nielsen 2026-04-15 32.5. Argumentai: Siūlome strategijoje įtvirtinti dvišalio bendradarbiavimo su Lenkija svarbą, atsižvelgiant į jos strateginę reikšmę regiono saugumui. Praktinis karinis bendradarbiavimas su šia valstybe yra esminis užtikrinant regioninį mobilumą ir atgrasymą. Toks patikslinimas sustiprintų strategijos nuoseklumą ir atspindėtų realius saugumo prioritetus. Pasiūlymas:
ir jį išdėstyti taip:
partnerėmis saugumo ir gynybos srityje, taip pat vystyti dvišalį su Lenkija, daugiašalius Baltijos ir Šiaurės šalių regioninius formatus, stiprinančius karinį bendradarbiavimą;“ Nepritarti Argumentai: Siūlymas papildyti Strategijos 32.5 papunktį atskirai įvardijant dvišalį bendradarbiavimą su Lenkija nėra tikslingas. Visų pirma, tai neatitinka Nacionalinio saugumo strategijos dėstymo vientisumo ir sistemiškumo, o taip pat Strategijoje jau yra aiškiai ir detaliai reglamentuotas bendradarbiavimas tiek su Lenkija (42.3 papunktis), tiek su Šiaurės ir Baltijos valstybėmis (42.7 papunktis), todėl siūlomas papildymas 32.5 papunktyje iš esmės dubliuotų jau įtvirtintas nuostatas, tačiau siauresne ir mažiau išplėtota apimtimi.
Be to, Strategijos 32.5 papunktis yra bendro pobūdžio ir skirtas apibrėžti pagrindines bendradarbiavimo kryptis ginkluotos gynybos kontekste ir nesiekia detalizuoti konkrečius dvišalius ar regioninius formatus. Tuo tarpu konkretūs prioritetai ir partnerystės jau yra sistemiškai išskleisti kitoje strategijos dalyje, skirtoje Lietuvos interesus atitinkančiai tarptautinei saugumo sistemai. Toks struktūrinis atskyrimas leidžia išlaikyti dokumento aiškumą ir nuoseklumą. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas papildymas pasirinktinai išskiria tik vieną strateginį partnerį, nors papunktyje kalbama apie bendradarbiavimą su strateginėmis partnerėmis apskritai. Neišskiriant kitų Lietuvai svarbių partnerių, tokių kaip, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Vokietija, būtų nepagrįstai susiaurinama papunkčio apimtis ir neatitinka jo esmės. Be to, teiginiai, kad strategijos turinys pernelyg orientuotas į užsienio politiką, nėra pagrįsti, nes užsienio politika šiame dokumente yra integrali nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonė, o ne atskira sritis. Todėl bendradarbiavimo su partneriais nuostatų detalizavimas atskiroje strategijos dalyje yra sistemiškai pagrįstas ir nereikalauja dubliavimo kituose skyriuose. Atsižvelgiant į tai, siūlomas 32.5 papunkčio papildymas laikytinas pertekliniu, dubliuojančiu ir sistemiškai nepagrįstu, todėl tikslinga išlaikyti esamą jo formuluotę. 7. Seimo narė Viktorija Čmilytė – Nielsen 2026-04-15
gynybinių pajėgumų stiprinimo, įskaitant galimą bendrų pajėgų kūrimą kaip NATO papildantį elementą.
Tai prisidėtų prie didesnio Europos strateginio savarankiškumo ir stiprintų kolektyvinės gynybos sistemą. Pasiūlymas:
ir jį išdėstyti taip:
„32.8. aktyviai formuoti ES politiką Lietuvos
Respublikai svarbiausiose gynybos ir saugumo srityse, tokiose kaip pajėgumų vystymas, gynybos ir saugumo pramonė, karinis mobilumas, išorės sienos gynyba, kova su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetinis saugumas, ES karinės ir civilinės misijos ir operacijos, bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityse su ES partnerėmis, kartu užtikrinant ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos suderinamumą su NATO tikslais ir jos atvirumą transatlantiniams partneriams, stiprinant NATO ir ES bendradarbiavimą, bei inicijuoti ES diskusijas apie Europos kariuomenės kaip integralios NATO dalies kūrimą;“ Nepritarti Balsavimo rezultatai dėl pasiūlymo: už – 1, prieš – 5; susilaikė – 2. 8. Seimo narė Viktorija Čmilytė – Nielsen 2026-04-15 32.11. Argumentai:
Įtraukti nuostatą dėl aiškaus teisinio ir socialinio statuso Lietuvos piliečiams, dalyvaujantiems Ukrainos gynyboje. Tai apimtų socialines garantijas, teisinę apsaugą ir valstybės paramą. Toks sprendimas užtikrintų nuoseklų valstybės požiūrį į savo piliečių indėlį į bendrą saugumą. 1. Papildyti Nacionalinio saugumo strategiją nauju 32.11. papunkčiu ir jį išdėstyti taip:
„32.11.Užtikrinti pilną socialinį paketą ir
teisinę apsaugą Lietuvos Respublikos piliečiams, kovojantiems Ukrainos pusėje.“
pagrindiniam komitetui9 Seimo narė Viktorija Čmilytė – Nielsen 2026-04-15 32.12. Argumentai: Siūlome sudaryti palankias sąlygas Ukrainos gynybos sektoriaus įmonėms kurtis Lietuvoje. Tai skatintų technologijų perdavimą, stiprintų vietinę gynybos pramonę ir didintų ekonominį bei karinį atsparumą.
Toks bendradarbiavimas taip pat prisidėtų prie ilgalaikės paramos Ukrainai. 1. Papildyti Nacionalinio saugumo strategiją nauju 32.12. papunkčiu ir jį išdėstyti taip: „32.12. Sudaryti prioritetines sąlygas Ukrainos gynybos srityje dirbančių įmonių įsikūrimui Lietuvoje.“
pagrindiniam komitetui
narė Viktorija Čmilytė – Nielsen 2026-04-15 32.13 Argumentai: Siūloma sistemingai integruoti Ukrainos sukauptą karinę ir technologinę patirtį į Lietuvos gynybos planavimą. Tai leistų greičiau adaptuoti efektyvius sprendimus ir didintų kariuomenės operacinį pasirengimą. Praktinių pamokų perėmimas yra būtinas siekiant būti pasirengus šiuolaikiniam karui. 1. Papildyti Nacionalinio saugumo strategiją nauju 32.13. papunkčiu ir jį išdėstyti taip: „32.13. Įsisavinti ukrainiečių gynybos strateginę, taktinę bei operatyvinę patirtį, jų naudojamas technologines inovacijas.“
pagrindiniam komitetui
narė Viktorija Čmilytė – Nielsen 2026-04-15 38.2.2. Argumentai: Siūlome įtraukti nuostatą dėl viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityje supaprastinimo ir debiurokratizavimo. Dabartinės procedūros dažnai yra pernelyg ilgos ir nepakankamai pritaikytos skubiems poreikiams. Efektyvesni procesai leistų operatyviau įsigyti reikalingas priemones ir didintų valstybės pasirengimą. 1. Papildyti Nacionalinio saugumo strategiją nauju 38.2.2. papunkčiu ir jį išdėstyti taip: „38.2.2. Supaprastinti, pagreitinti ir debiurokratizuoti viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, procedūras;“
pagrindiniam komitetui
narė Viktorija Čmilytė – Nielsen 2026-04-15 38.2.3. Argumentai: Pasitikėjimas valstybe yra visuomenės atsparumo pagrindas. Siūlome įsteigti gynybos įsigijimų ombudsmeno instituciją, atskaitingą Seimui.
Tai užtikrintų skaidrumą, didintų visuomenės pasitikėjimą ir stiprintų parlamentinę kontrolę. Institucija prisidėtų prie efektyvaus ir atsakingo viešųjų lėšų naudojimo. 2. Papildyti Nacionalinio saugumo strategiją nauju 38.2.3. papunkčiu ir jį išdėstyti taip: „38.2.3. Įsteigti Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingą gynybos įsigijimų ombudsmeno instituciją;“
atitinkamai laikyti 38.2.4.-38.2.13 papunkčiais. Svarstyti pagrindiniam komitetui
pasiūlymai: 6.1. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
p. 1. Užsienio reikalų komitetas, 2026-04-22 11.1. Argumentai: Siūlomas formuluotės pakeitimas yra tikslingas, nes jis ne tik įtvirtina piliečių teisę rinkti savo politinius atstovus, bet ir aiškiai apibrėžia, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laisvuose ir sąžininguose rinkimuose (angl. „free and fair elections“) – tai yra tarptautiniu mastu pripažintas demokratinių rinkimų standartas, taikomas, be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Komisijos Demokratija per teisę (Venecijos komisijos) praktikoje. Tokiu būdu sustiprinamas demokratinės konstitucinės santvarkos turinys ir atsparumas, ypač atsižvelgiant į šiuolaikines hibridines grėsmes, nukreiptas į rinkimų proceso skaidrumą ir legitimumą. Be to, patikslinimas, akcentuojantis demokratinės valstybės raidą ir pilietinės visuomenės gerovę, leistų nuosekliau susieti nacionalinio saugumo interesus su demokratijos kokybe, pabrėžiant, kad ne tik formalių teisių egzistavimas, bet ir jų realus, skaidrus įgyvendinimas yra esminė valstybės stabilumo ir atsparumo sąlyga.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar Strategijos 11.1 papunktyje nurodyta „<…> piliečių teisė laisvai rinkti savo politinius atstovus <...>“ apima tik teisę rinkti Seimą ir Respublikos Prezidentą, ar turima mintyje ir teisė rinkti savivaldybės tarybas bei merus. Jei turima mintyje ir teisė rinkti savivaldos institucijas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstituciją ir įstatymus ši teisė suteikta ne tik piliečiams, bet ir atitinkamo administracinio vieneto nuolatiniams gyventojams, todėl, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslą ir apimtį, aptariamo Strategijos papunkčio redakcija tikslintina. Pasiūlymas:
Pakeisti Strategijos 11.1. papunktį įr jį išdėstyti taip: „11.1. valstybės nepriklausomybė, suverenitetas, teritorinis vientisumas ir demokratinė konstitucinė santvarka. Atgrasymo priemonių stiprinimas ir pasirengimas valstybės gynybai karinės agresijos atveju užtikrina teritorinį vientisumą, Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir konstitucinę santvarką, todėl Lietuvos Respublika turi ir toliau skirti daug dėmesio pasirengimui užkardyti ir atremti karines grėsmes ir hibridinius veiksmus. Piliečių teisė laisvai laisvuose ir sąžininguose rinkimuose rinkti savo politinius atstovus, dalyvauti referendumuose bei galimybė teikti peticijas, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, yra gyvybingos demokratinės konstitucinės santvarkos, žmogaus teisių bei laisvių apsaugos ir valstybės suverenumo garantas. Priemonės, kuriomis užtikrinamas šis nacionalinio saugumo interesas, sudaro demokratinės valstybės raidos ir pilietinės visuomenės gerovės kūrimo pagrindą;“
2Užsienio reikalų komitetas,
2026-04-22 11.3.
Argumentai: Poreikis nedubliuoti ES ir NATO veiklos kyla iš efektyvumo, ribotų išteklių ir strateginio aiškumo principų. Dubliavimas lemtų ne tik finansinių ir karinių resursų perskirstymą, bet ir institucinių kompetencijų persidengimą, kuris gali mažinti sprendimų priėmimo greitį bei operacinį veiksmingumą. Tuo tarpu aiškus funkcijų pasidalijimas leidžia išnaudoti kiekvienos organizacijos stiprybe, taip užtikrinant didesnį bendrą saugumo architektūros nuoseklumas, patikimumą ir efektyvumą. Ši nuostata taip pat atspindi ilgalaikę Lietuvos poziciją, grindžiamą nacionalinio saugumo interesais ir siekiu išlaikyti stiprų transatlantinį ryšį bei veiksmingą kolektyvinės gynybos sistemą. Pasiūlymas:
Pakeisti Strategijos 11.3. papunktį ir jį išdėstyti taip: „11.3. euroatlantinės bendrijos gyvybingumas ir vieningumas. NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai išlieka kertinis Lietuvos Respublikos saugumo garantas, o stiprus transatlantinis ryšys ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) karinis buvimas Lietuvos Respublikoje ir Europoje bei Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – Vokietija) ir kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvos Respublikoje – Rusijos Federacijos atgrasymo pagrindas. Kritinę reikšmę įgyja ES vaidmuo užtikrinant saugumą Europos žemyne, jos indėlis stiprinant ES valstybių narių gynybinius pajėgumus ir vieningumas su NATO, grindžiamas tarpusavio papildomumo principu, vengiant funkcijų dubliavimo ir užtikrinant efektyvų atsakomybės pasidalijimą. ES remia Lietuvos Respublikos ir kitų regiono šalių infrastruktūros ir gynybos projektus, didinančius Baltijos valstybių karinį, ekonominį ir energetinį saugumą. Visapusiškas Europos saugumas neįmanomas be nepriklausomos, suverenios ir saugios Ukrainos ir jos integracijos į euroatlantinę erdvę.“
3Užsienio reikalų komitetas,
2026-04-22 13.
Argumentai: Siūlomas 13 punkto papildymas yra būtinas, nes juo siūloma aiškiai įvardinti kišimąsi į demokratinius procesus, įskaitant rinkimus, kaip vieną iš esminių Rusijos Federacijos plačiai taikomų hibridinių priemonių. Tokiu būdu būtų išplečiamas ir patikslinamas grėsmių spektras, atsižvelgiant į pastarųjų metų praktiką, kai demokratinių valstybių rinkimų procesai tampa sisteminiu Rusijos išorės poveikio taikiniu. Šis papildymas leistų nuosekliau susieti informacines, kibernetines ir politinio poveikio operacijas į vieningą hibridinių veiksmų visumą, parodant, kad propaganda, dezinformacija ir kibernetiniai išpuoliai dažnai yra naudojami koordinuotai, siekiant paveikti rinkimų rezultatus, visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir politinį stabilumą. Taip pat, aiškus kišimosi į rinkimus įvardijimas sustiprintų demokratinės konstitucinės santvarkos apsaugos svarbą kaip nacionalinio saugumo dalį bei prisidėtų prie aktualesnio grėsmių vertinimo bei sudarytų prielaidas efektyvesniam prevencinių priemonių planavimui. Toks papildymas taip pat svarbus, atsižvelgiant ir į tai, kad Strategijos 17 p. referuojama į Kinijos Liaudies Respublikos praktikas skleidžiant dezinformaciją ir kišantis į rinkimus. Taip pat, atsižvelgiant į Išvados 5 punkte aptartą Seimo nario Simono Kairio pasiūlymą Nr.1, Komitetas siūlo papildyti 13 punktą, praplečiant Rusijos Federacijos naudojamų hibridinio poveikio priemonių spektrą. Pasiūlymas:
Pakeisti Strategijos 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Rusijos Federacija yra pasiryžusi ilgalaikei konfrontacijai su
euroatlantine bendrija, o šios valstybės agresyvios imperialistinės ambicijos įgyvendinamos pasitelkiant tiek karines, tiek hibridines priemones.
Rusijos Federacijos pasiryžimą ilgalaikei konfrontacijai su euroatlantine bendrija demonstruoja didelio masto karinių pajėgumų plėtra, vykdomos diversijos, kibernetiniai išpuoliai, kišimasis į demokratinius procesus, įskaitant rinkimus, skleidžiama propaganda ir dezinformacija, istorijos falsifikavimas, ideologinių naratyvų, tokių kaip vadinamasis „rusiškasis pasaulis“, pasitelkimas ir teisinio spaudimo instrumentų naudojimas siekiant plėsti įtaką užsienyje, išpuoliai prieš valstybių pareigūnus ir piliečius, ypatingos svarbos infrastruktūrą, kurie naudojami kaip spaudimo priemonė šios bendrijos valstybėms ir yra didesnės prieš ją nukreiptos strategijos dalis.“
4Užsienio reikalų komitetas,
16Argumentai:
Siūlomas papildymas aktualizuoja iš Baltarusijos kylančių grėsmių pobūdį, papildomai įvardijant konkrečius hibridinių veiksmų pavyzdžius, tokius kaip meteorologinių balionų pasitelkimas kontrabandai ir Lietuvos oro erdvės trikdymui. Toks konkretizavimas leistų tiksliau atspindėti kintančią saugumo aplinką Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimo laikotarpiu ir naujai pasireiškiančias netradicines grėsmes, kurios neapsiriboja jau įvardyta instrumentalizuota nelegalia migracija. Taip pat šiuo papildymu parodoma, kad hibridiniai veiksmai gali apimti ne tik politinio ar socialinio spaudimo priemones, bet ir technologinius bei operacinius incidentus, turinčius tiesioginį poveikį valstybės sienų ir oro erdvės saugumui. Pasiūlymas:
Pakeisti Strategijos 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16.
Baltarusijos Respublikos politinio režimo įsitraukimas į Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą didina nenuspėjamumą ir kelia naujų grėsmių saugumui, nes visapusiška parama Rusijos Federacijos agresijai prieš Ukrainą demonstruoja, kad Baltarusijos Respublika bet kada gali būti pasitelkiama įgyvendinti bet kokiems agresyviems veiksmams prieš regiono valstybes, įskaitant hibridinius veiksmus, tokius kaip instrumentalizuota nelegali migracija ar meteorologinių balionų su kontrabanda trikdoma Lietuvos oro erdvė. Politinė, ekonominė ir karinė Baltarusijos Respublikos priklausomybė nuo Rusijos Federacijos neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“
530. Argumentai:
Žr. Išvados 5 punktą, Seimo narės Viktorijos Čmilytės - Nielsen pasiūlymą Nr.3. Pasiūlymas:
1Pakeisti Strategijos 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
„30. Pagrindinis patikimos gynybos sistemos,
galinčios sėkmingai atgrasyti ir prireikus pasipriešinti agresijai nepriklausomai nuo aplinkybių, ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti svarbiausiu tikslu, laikantis įsipareigojimo iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5–6 procentus bendrojo vidaus produkto ir toliau užtikrinant tinkamą krašto apsaugos finansavimą sukurtiems kariniams pajėgumams išlaikyti ir modernizuoti, taip pat reaguoti į saugumo aplinkos pokyčius ir kylančias grėsmes. Sąjungininkų parama būtina patikimam atgrasymui ir valstybės gynybai užtikrinti, todėl būtina išlaikyti ir plėsti kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, aktyviai stiprinti NATO pasirengimą kolektyvinei gynybai naudojantis ES finansiniais ir kt. instrumentais ir įgyvendinti skubią sąjungininkų Europoje gynybinių pajėgumų plėtrą.“
6Užsienio reikalų komitetas,
2026-04-22 31.2.
Argumentai: Komiteto nuomone Strategijos 31.2. papunktyje būtina neapsiriboti bendrine nuoroda į NATO viršūnių susitikimų sprendimus, bet aiškiai įvardinti esminį jų turinį – perėjimą nuo oro policijos misijos prie rotacinės oro gynybos Baltijos valstybėse. Toks konkretizavimas leistų tiksliau parodyti kokybinį pokytį Aljanso laikysenoje: nuo reagavimo ir patruliavimo funkcijų prie integruotos, nuolatinės oro gynybos, stiprinančios atgrasymą ir operacinį pasirengimą. Be to, aiškus šio perėjimo įvardijimas didintų strateginį aiškumą nacionaliniu lygmeniu, padėtų geriau derinti Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtrą su sąjungininkų planais ir siųstų nuoseklų signalą apie ilgalaikį siekį stiprinti kolektyvinę gynybą regione. Tai taip pat prisididėtų prie efektyvesnio resursų planavimo ir glaudesnės integracijos su NATO oro gynybos architektūra. Pasiūlymas:
Pakeisti Strategijos 31.2. papunktį ir jį išdėstyti taip: „31.2. stiprinti valstybės saugumo poreikius atitinkančius oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą ir gynybą, bendradarbiaujant su gynybos ir saugumo pramone bei pasitelkiant sąjungininkų pajėgumus, atsižvelgiant į NATO viršūnių susitikimuose priimtus sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo nuo oro policijos misijos Baltijos valstybėse pereinant prie rotacinės oro gynybos, taip pat didinti elektromagnetinės kovos pajėgumus, užtikrinti naujos kartos ryšių ir informacinių sistemų plėtrą, saugų informacijos perdavimą bei valdymą ir vadovavimą, Lietuvos kariuomenei bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis;“
7Užsienio reikalų komitetas,
2026-04-22 32.8. Argumentai: Žr. Išvados 6.1. papunktį, Komiteto siūlymą Nr. 2. Pasiūlymas: Pakeisti Strategijos 32.8 punktą ir jį išdėstyti taip: „32.
politiką Lietuvos Respublikai svarbiausiose gynybos ir saugumo srityse, tokiose kaip pajėgumų vystymas, gynybos ir saugumo pramonė, karinis mobilumas, išorės sienos gynyba, kova su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetinis saugumas, ES karinės ir civilinės misijos ir operacijos, bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityse su ES partnerėmis, kartu užtikrinant ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos suderinamumą su NATO tikslais, grindžiant ją papildomumo principu ir vengiant funkcijų dubliavimo, ir jos atvirumą transatlantiniams partneriams, stiprinant NATO ir ES bendradarbiavimą;
8Užsienio reikalų komitetas,
2026-04-22 38.1.3. Argumentai: Žr. Išvados 5 punktą, Seimo nario Simono Kairio pasiūlymą Nr.2. Pasiūlymas: Pakeisti Strategijos 38.1.3. papunktį ir jį išdėstyti taip: „38.1.3. stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms, tobulinant švietimo sistemą, plėtojant kultūros paslaugas ir kultūrą pasitelkiant kaip minkštąją galią, ugdant kritinį mąstymą ir vykdant koordinuotas žiniasklaidos, medijų ir informacinio raštingumo programas bei strateginės komunikacijos kampanijas, formuoti ir nuosekliai skleisti Lietuvos valstybingumo istorijos ir tapatybės naratyvą tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje erdvėje, stiprinti viešojo, privataus, mokslo ir nevyriausybinio sektorių, šalies regionų, tautinių mažumų bendradarbiavimą,. 9. Užsienio reikalų komitetas, 2026-04-22 41.4. Argumentai:
Siūlomas papildymas yra pagrįstas tuo, kad jis siekia įtvirtinti nuoseklią ir ilgalaikę Lietuvos užsienio politikos kryptį – remti Rytų kaimynystės valstybių europinę integraciją, grindžiamą nuopelnais ir būtinais demokratiniais bei instituciniais pokyčiais. Lietuva nuosekliai pasisako už Europos Sąjunga plėtrą į Rytų kaimynystės regioną, laikydama ją vienu iš pagrindinių demokratijos, teisės viršenybės ir stabilumo skatinimo instrumentų.
Toks papildymas atspindi siekį, kad europinė integracija būtų prieinama Rytų kaimynystės valstybėms, kurios įgyvendina narystei būtinas sąlygas, taip prisidedant prie demokratinių standartų plėtros regione. Demokratinių, atsparių ir ekonomiškai integruotų kaimyninių valstybių stiprėjimas tiesiogiai atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nes mažina nestabilumo, išorės įtakos ir hibridinių grėsmių riziką bei stiprina bendrą Europos saugumo architektūrą. Pasiūlymas:
Pakeisti Strategijos 41.4. punktą ir jį išdėstyti taip: „41.4. nuosekliai ir aktyviai remti NATO atvirų durų politiką, Ukrainos narystės NATO siekį, remti Ukrainos ir Moldovos Respublikos stojimą į ES, siekiant spartinti abiejų valstybių lygiagretų nuopelnais grįstą pasirengimo narystei procesą, suteikti ekspertinę pagalbą vykdant būtinas reformas, siekti didesnės ES paramos Rytų partnerystės valstybių saugumui ir atsparumui, ypatingą dėmesį skiriant integracijos į ES siekiančioms valstybėms, taip pat remti kitų Rytų kaimynystės valstybių europinės integracijos siekius, joms įgyvendinus narystei būtinas sąlygas ir reformas;“
10Užsienio reikalų komitetas,
2026-04-22 42.12. Argumentai: Naujo 42.12. papunkčio įtraukimas grindžiamas tuo, kad Arkties regionas tampa vis svarbesne globalios saugumo dalimi, darančia tiesioginę įtaką tarptautinei tvarkai, klimato politikai ir geopolitiniam jėgų balansui. Nors Lietuva nėra Arkties valstybė, ji nuosekliai stebi šio regiono raidą, vertindama ją platesniame saugumo kontekste, o tai atitinka poreikį plėsti nacionalinės saugumo strategijos apimtį. Arktis vis labiau tampa strateginės konkurencijos erdve, kur klimato kaitos procesai atveria naujus jūrų maršrutus, energijos ir išteklių prieigą, kartu sukurdami reikšmingas geoekonomines ir geopolitines pasekmes.
Dėl šių priežasčių tarptautinis bendradarbiavimas šiame regione yra esminė sąlyga užtikrinti, kad Arktis išliktų taikus, tarptautine teise grindžiamas ir glaudaus bendradarbiavimo regionas, o ne eskaluojamos konkurencijos ar militarizacijos erdvė. Ypač svarbu tai, kad Rusijos Federacija didina savo karinius pajėgumus regione, o jos veiksmai platesniame kontekste siejami su tarptautinės taisyklėmis grindžiamos tvarkos silpninimu, todėl Arkties saugumo dimensija tampa neatsiejama nuo bendros euroatlantinės saugumo sistemos. Taip pat būtina atsižvelgti į augantį Kinijos Liaudies Respublikos aktyvumą, įskaitant siekį įsitvirtinti kaip Arkties regionui artima valstybė, kas didina konkurenciją regione ir kelia papildomų saugumo iššūkių. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, Lietuvos interesas plėsti bendradarbiavimą su Arkties regiono valstybėmis ir prisidėti prie taisyklėmis grindžiamos, stabilios regiono raidos yra tiesiogiai susijęs su nacionalinio saugumo stiprinimu ir atitinka tiek Europos Sąjungos, tiek transatlantinio bendradarbiavimo kryptis, kuriose Arktis vis labiau vertinama kaip strateginės svarbos globalios saugumo sistemos dalis. Pasiūlymas:
ir jį išdėstyti taip:
„42.12. siekti plėsti bendradarbiavimą su Arkties regiono valstybėmis,
pripažįstant šio regiono svarbą globaliam saugumui, ir prisidėti prie Arkties išlaikymo kaip taikaus, tarptautine teise grindžiamo bei glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo regiono, atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus geopolitinius ir geoekonominius pokyčius bei siekiant riboti Rusijos Federacijos ir Kinijos Liaudies Respublikos įtakos didėjimą šiame regione.“
42.13. papunkčiu. 11. Užsienio reikalų komitetas, 2026-04-22 43.4.
Argumentai: Naujo 43.4 papunkčio įtraukimas siekia įtvirtinti Lietuvos Respublikos ilgalaikę politiką remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratines jėgas, kuri iki šiol dokumente nėra aiškiai išskirta, nepaisant jos svarbos nacionalinio ir regioninio saugumo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusija išlieka politiškai, ekonomiškai ir kariniu požiūriu priklausoma nuo Rusijos Federacijos, demokratinių procesų skatinimas šioje valstybėje gali būti vienintelis reikšmingas veiksnys mažinantis ilgalaikes grėsmes Lietuvos saugumui. Papunktyje siūlomas įtvirtinti siekis sudaryti sąlygas laisviems ir sąžiningiems rinkimams, teisės viršenybei bei pilietinių ir politinių teisių užtikrinimui atitinka tarptautinius demokratijos standartus ir Europos Sąjungos poziciją dėl prielaidų santykių su Baltarusija normalizavimui, grindžiamą demokratinės transformacijos prielaidomis. Tai sustiprina Lietuvos užsienio politikos nuoseklumą ir suderinamumą su ES politika bei transatlantiniais partneriais. Įsipareigojimas nuosekliai Lietuvos paramai demokratinei opozicijai prisideda prie ilgalaikio tikslo – demokratinės, stabilios ir su tarptautine teise suderintos kaimynystės – įgyvendinimo, kuris yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Pasiūlymas:
jį išdėstyti taip:
„43.4. nuosekliai remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratinę
opoziciją, įskaitant veikiančią egzilyje, siekiant sudaryti sąlygas demokratiniams pokyčiams Baltarusijoje, įskaitant laisvų ir sąžiningų rinkimų, atitinkančių tarptautinius demokratinius standartus, surengimą, teisės viršenybės atkūrimą bei pilietinių ir politinių teisių užtikrinimą.“
atitinkamai laikyti 43.5. ir 43.6. papunkčiais. 6.2. Sprendimas: pritarti pateiktam nutarimo projektui Nr.
XVP-1235 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, ir pritarti Komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: už - 8; prieš - 0; susilaikė - 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Motuzas, Žygimantas Pavilionis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. Komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Inga Milašiūtė