Projektas
2026 m. d. Nr.
Papildyti 6 straipsnį 13 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
13. Elektros energijos skirstomųjų tinklų ir (ar) gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriams priklausantys energetikos objektai įrengiami:1 ) valstybinės žemės sklypuose – nustatant servitutą;2 ) bendrojo naudojimo žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, – gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą energetikos objektui įrengti.131
. Šio straipsnio 13 dalyje nurodytais atvejais elektros energijos skirstomųjų tinklų ir (ar) gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriai, prieš kreipdamiesi į valstybinės žemės patikėtinį dėl servituto nustatymo ar sutikimo energetikos objektui įrengti išdavimo, pateikia raštu bendrijos valdybai ar pirmininkui energetikos objekto įrengimo projektą, nurodydami ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą pastaboms pateikti. Jeigu sodininkų bendrijos pirmininkas ar valdyba per nustatytą terminą nepateikia nuomonės raštu, laikoma, kad projektiniams sprendiniams neprieštaraujama. Gautos pastabos pridedamos prie valstybinės žemės patikėtiniui teikiamų dokumentų, kreipiantis į jį dėl servituto nustatymo ar sutikimo energetikos objektui įrengti išdavimo. Valstybinės žemės patikėtinis, įvertinęs pateiktus dokumentus ir gautas pastabas, priima sprendimą nustatyti servitutą ar išduoti sutikimą energetikos objektui įrengti arba pagrįstai atsisako tenkinti prašymą. Pranešimą apie priimtą sprendimą valstybinės žemės patikėtinis išsiunčia elektros energijos skirstomųjų tinklų ir (ar) gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriams ir bendrijos valdybai ar pirmininkui.
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros
plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, išskyrus 6 straipsnio 13 dalyje nurodytus atvejus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo projekto rengimą (toliau
Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas sodininkų bendrijos narių susirinkimui suteikta išimtinė teisė spręsti dėl bendrijos bendrojo naudojimo turto, įskaitant bendrojo naudojimo valstybinę žemę.
Praktikoje bendrijų narių susirinkimai vyksta retai, dažnai nesusirenka kvorumas, pakartotinių susirinkimų organizavimas užtrunka, o sprendimų priėmimo procesai neretai trunka nuo kelių mėnesių iki metų. Tai lemia nepagrįstai ilgas vartotojams priklausančių energetikos įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų procedūras, nors techniniu požiūriu darbai galėtų būti atlikti žymiai greičiau, ir daro tiesioginę neigiamą įtaką tinklų operatorių galimybei laiku ir tinkamai suteikti prijungimo paslaugą.
Užsitęsus sprendimų priėmimui, operatorius negali pradėti įrengimo darbų, nukenčia planuojamų investicijų grafikai, sudėtingėja techninis planavimas, didėja prijungimo terminų rizika ir kyla poreikis kompensuoti vartotojams dėl objektyviai nepagrįstų delsimo aplinkybių. Be to, pasitaiko atvejų, kai keliami pertekliniai, su projektiniais sprendiniais nesusiję reikalavimai, kas taip pat nepagrįstai apsunkina projektų įgyvendinimą.
Galiojantis reguliavimas neatitinka sisteminės valstybinės žemės valdymo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Žemės įstatymas nenumato galimybės perduoti valstybinės žemės naudojimo ar valdymo sprendimų jokiems kitiems subjektams, išskyrus valstybinės žemės patikėtinius. Todėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimas, susijęs su valstybinės žemės naudojimu infrastruktūros projektams, sukuria nepagrįstą teisinį lūkestį tiek bendrijoms, tiek patikėtiniams, kad sodininkų bendrija turi sprendžiamąją kompetenciją valstybinės žemės klausimais. Tai nesuderinama su Žemės įstatyme įtvirtinta valstybinės žemės valdymo sistema.
Įstatymo projekto tikslas – suderinti Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas su Žemės įstatyme įtvirtinta valstybinės žemės valdymo sistema, pašalinti teisinį neapibrėžtumą ir sudaryti sąlygas operatyviam infrastruktūros projektų įgyvendinimui sodininkų bendrijų teritorijose.
įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Seimo narė Ilona Gelažnikienė bendradarbiaudama su Energetikos ministerija.
teisiniai santykiai.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą sodininkų bendrijos narių susirinkimui suteikta išimtinė teisė spręsti dėl bendrijos bendrojo naudojimo turto, įskaitant bendrojo naudojimo valstybinę žemę. Praktikoje tai lemia nepagrįstą projektų vilkinimą, nes tokie žemės sklypai dažnai priklauso dideliam skaičiui bendraturčių, o vieno asmens nesutikimas ar pasyvumas faktiškai blokuoja viešajam interesui svarbių projektų įgyvendinimą.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas
sprendimo teisė
dėl elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriams ir (ar) gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriams priklausančių energetikos objektų įrengimo valstybinės žemės sklypuose ar bendrojo naudojimo žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, priklausytų valstybinės žemės patikėtiniui. Energetikos objektai galėtų būti įrengiami gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, arba nustačius žemės servitutą teisės aktų nustatyta tvarka.
Sodininkų bendrijos dalyvavimas būtų užtikrinamas informavimo ir nuomonės pateikimo forma
Gavęs sodininkų bendrijos pirmininko ar valdybos nuomonę, valstybinės žemės patikėtinis įvertina, ar pateikti prieštaravimai pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis; priima sprendimą leisti įrengti energetikos objektus ir išduoti sutikimą ar pritarti servituto nustatymui, arba motyvuotai atsisako tai padaryti.
Tokiu būdu būtų aiškiai įtvirtinta, kad galutinę sprendimo teisę dėl valstybinės žemės naudojimo turi patikėtinis, kaip tai numato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas , o sodininkų bendrija dalyvauja konsultacine, bet ne sprendžiamąja forma.
Pritarus Projektui bus pašalintas norminis neapibrėžtumas ir galimas prieštaravimas tarp Sodininkų bendrijų įstatymo ir Žemės įstatymo. Aiškiai apibrėžta subjektų kompetencija sumažins ginčų riziką ir skirtingą teisės normų aiškinimą praktikoje. Atsisakius privalomo bendrijos narių susirinkimo sprendimo bus išvengta kelių mėnesių trunkančių sprendimų vilkinimo; sutrumpės vartotojų energetikos įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų terminai. Aiški 10 darbo dienų nuomonės pateikimo procedūra sumažins administracinę naštą tiek operatoriams, tiek sodininkų bendrijoms, užtikrins proceso operatyvumą.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamų įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai. Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Siūlomi pakeitimai turės teigiamą įtaką elektros energijos tiekėjų vykdomai veiklai.
Sumažės investicinių projektų rizika, bus užtikrintas sklandesnis elektros ir dujų tinklų plėtojimas sodininkų bendrijų teritorijose, o vartotojai greičiau gaus jiems priklausančias prijungimo paslaugas. Siūlomas reguliavimas sukurs aiškią, proporcingą ir su žemės valdymo sistema suderintą procedūrą, kuri leis efektyviau įgyvendinti energetikos infrastruktūros projektus, kartu išsaugant sodininkų bendrijų teisę būti informuotoms ir teikti argumentuotas pastabas.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamą Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymams įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai projektų žodžiai yra „sodininkų bendrija,“ „valstybinės žemės patikėtinis“, „ elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai “ . 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. Teikia Seimo narė Ilona Gelažnikienė