Svarstytas Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XVP-1224(2) (lydintysis projektą Nr. XVP-1404). Remiantis Teisės departamento bei Vyriausybės išvadomis, komitetas bendru sutarimu nusprendė projektą atmesti.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Nuspręsta projektą atmesti bendru sutarimu.
Nuotaika: formalus — Taigi du pagal dvi išvadas priėmėm sprendimą.
#Seimo statutas #atmetimas
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
XVP-1224(2) Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 straipsnio pakeitimo“ projekto... PradžiaPaieškaPaprasta paieška Dokumentų paieška Detali teisės aktų paieška Detali teisės aktų projektų paieška Vedlys Mano vykdytos paieškos Peržiūrėti dokumentai Vertinimų vidurkis: 0 LT LT ? Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 straipsnio pakeitimo“ projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Rūšis:
Lyginamasis variantas Dokumento Nr.: XVP-1224(2) Reg. data: 2026-04-15 Institucija: Lietuvos Respublikos Seimas Būsena: Parengtas Eurovoc terminai: Nėra Parengė: Seimo narė Ligita Girskienė, [email protected] Kalba: Lietuvių Ryšys su ES teisės aktais: Nėra Dokumento struktūra Padaryti matomą: Rodyti tik:
Susijusi informacija Pakeistas dokumentas ( ) Negalioja de jure ( ) Netaikoma (sustabdoma) teismo nutarimu ( ) Laikinai sustabdyto galiojimo TA ( ) Atstatyto laikinai sustabdyto galiojimo TA ( ) Susiję dokumentai ( ) Dokumento tekstasSpausdinti Komentaras dokumentui Antraštė* ???upload.NONE.UNSPECIFIED.header???Pridėti???upload.NONE.UNSPECIFIED.emptyMessage??? ???upload.NONE.UNSPECIFIED.header??? SiuntėjasVardas* Pavardė* Organizacija Siuntėjo adresasAdresas El. pašto adresas* Kontrolinis laukas SiųstiDokumento pateikimas Seimui ???submitted.??? Uždaryti Siunčiama
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 1 PRIEDO PAKEITIMO PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo projektai parengti siekiant tobulinti Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo komandos teisinį reglamentavimą, aiškiai įtvirtinant Seimo nario patarėjo–teisininko pareigybę. Praktikoje Seimo nario veikla apima teisėkūros iniciatyvų rengimą, pasiūlymų dėl teisės aktų projektų teikimą, teisinių išvadų vertinimą, atstovavimą komitetų ir komisijų darbe, todėl kvalifikuotos teisinės pagalbos poreikis yra nuolatinis ir objektyviai pagrįstas. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tokios patarėjo–teisininko pareigybės aiškiai nenumato, nors realus Seimo nario patarėjo darbo turinys reikalauja specializuotų teisinių žinių, todėl šiuo projektu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, skaidrumą ir atitiktį faktiniams parlamentinės veiklos poreikiams. Projekto tikslas – sudaryti prielaidas efektyvesniam ir kokybiškesniam teisėkūros procesui, stiprinant Seimo nario galimybes profesionaliai įvertinti rengiamų teisės aktų atitiktį Konstitucijai, galiojančiai teisei ir teisėkūros principams, o uždavinys – Seimo statuto lygmeniu įtvirtinti atskirą Seimo nario patarėjo–teisininko pareigybę kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybę.
Pažymėtina, kad šiuo metu Seimo nario patarėjams taikomas išsilavinimo reikalavimas, tačiau specialus aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas nėra privalomas, nors pagal patvirtintą LR Seimo nario patarėjo pareigybės aprašymą patarėjas atlieka specialiosios veiklos srities funkcijas įstatymų leidybos ir parlamentinės kontrolės proceso aptarnavimo srityje, rengia Seimo nario teikiamus teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, analizuoja registruotus teisės aktų projektus, rengia atsakymus į prašymus ir skundus, taip pat privalo būti gerai susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Seimo statutu bei kitais teisės aktais ir gebėti rengti teisės aktų projektus bei išvadas. Šios funkcijos savo turiniu atitinka kvalifikuoto teisinio darbo pobūdį ir reikalauja sisteminių teisės žinių bei gebėjimo taikyti teisės normas, tačiau (kaip minėta) galiojantis teisinis reguliavimas dabar nenumato pareigos patarėjo pareigybės apraše įtvirtinti teisinės kvalifikacijos reikalavimo ir taip sudaro prielaidas paskirti šias funkcijas vykdyti tinkamo išsilavinimo neturintį asmenį. Taip pat svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame teisinių pareigybių sąrašo 9 punkte yra nustatyta, kad teisine pareigybe laikoma ir ,,Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėjas – sekretorius“. Čia reikia pažymėti, kad šis nutarimas nėra tinkamai suderintas su galiojančiu Seimo statutu, kuriame minėta pareigybė panaikinta ir išskirta į dvi kategorijas – Seimo nario patarėją ir Seimo nario padėjėją.
Visgi, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje yra išaiškinta, kad teisine specialybe laikytinas tik toks darbas ar pareigos, kurioms užimti yra būtinas teisinio išsilavinimo reikalavimas, Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo darbas negali būti savaime traktuojamas kaip teisininko darbas, kaip pažymi Konstitucinis Teismas: ,,teisinis darbas pagal teisininko specialybę yra toks darbas, kurį gali dirbti tik aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys ir kurio negali dirbti asmenys, neturintys tokio išsilavinimo“ (Konstitucinio Teismo 2026 m. sausio 15 d. išvada). Atitinkamai tik dirbant teisinį darbą yra skaičiuojamas ir teisinio darbo stažas. Todėl dabar esantis teisinis neapibrėžtumas (kai teisinio darbo stažas turi būti atskirai įrodinėjamas) mažina motyvaciją prie Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo patarėjų komandos prisijungti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintiems asmenims siekiantiems dirbti teisinį darbą prisidedant prie reikšmingų teisėkūros procesų. Pažymėtina, kad projektu siekiamų tikslų negalima efektyviai pasiekti kitomis teisinėmis priemonėmis, t. y. nekeičiant Seimo statuto. Žemesnės teisinės galio teisės aktai turi turėti tinkamą įstatyminį pagrindą, o Seimo statuto nuostata apie steigiamą Seimo nario patarėjo pareigybę savaime nereiškia, jog iš kandidato į šias pareigas privaloma reikalauti aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Todėl, siekiant įtvirtinti tokią kvalifikaciją (aukštąjį teisinį išsilavinimą) ir teisinio pobūdžio funkcijas atitinkančią pareigybę, atitinkama patarėjo–teisininko pareigybė turėtų būti nedviprasmiškai numatyta Seimo statute. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė – Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Seimo statuto 16 straipsnio 4 dalis nustato, kad ,,Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai padeda Seimo nariui vykdyti parlamentinę veiklą. Kiekvienam Seimo nariui steigiamos jo pasirinkimu dvi arba trys Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – Seimo nario patarėjo ir (ar) Seimo nario padėjėjo – pareigybės. Šias pareigybes užimančių valstybės tarnautojų pareiginėms algoms skiriama bendra lėšų suma yra vienoda, nepriklausomai nuo to, kiek pareigybių – dvi ar trys – įsteigta. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, Seimo valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma – Seimo nario padėjėjo – pareigybė“. Taip pat Seimo nario patarėjo pareigybės aprašymo 4.1. punkte nustatyta, kad šis valstybės tarnautojas turi turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą, tačiau nors daug jo darbo funkcijų atitinka teisininko darbą, šioms pareigoms eiti nėra nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame teisinių pareigybių sąrašo 9 punkte yra nustatyta, kad teisine pareigybe laikoma ir ,,Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėjas – sekretorius“, pareigybė, kuri po Seimo statuto pakeitimo buvo panaikinta, nors šiuo metu de facto atitinka Seimo nario patarėjo pareigybę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma pakeisti Seimo statuto 16 straipsnio 4 dalį ir įtvirtinti, kad kiekvienam Seimo nariui jo pasirinkimu gali būti steigiama ir Seimo nario patarėjo–teisininko pareigybė.
Taip pat siekiant tarpusavyje suderinti susijusias teisės normas siūloma keisti ir Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 8 eilutę, kurioje dabar numatytos tik dvi Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės: Seimo nario patarėjo ir Seimo nario padėjėjo. Prie šių pareigybių pridedant ir Seimo nario patarėjo–teisininko pareigybę. Tikimasi, kad šis pakeitimas pašalins teisinį neapibrėžtumą dėl tokiam Seimo nario patarėjui keliamų kvalifikacijos reikalavimų ir jo pareigybės priskyrimo prie teisinių pareigybių, taip pat sudarys sąlygas į valstybės tarnybą pritraukti daugiau teisininkų ir tuo būdu pakelti Seimo narių darbo efektyvumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus statuto projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus statuto projektą, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus statuto projektą, įtaka verslo sąlygomis ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Statuto projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant inkorporuoti Statuto projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Statuto projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Statuto projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus šį pakeitimą reikės su juo suderinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 841, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kancleris turės patvirtinti naujus Seimo narių politinių (asmeninių) patarėjų pareigybių aprašymus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Šiuo pakeitimu nėra didinamas dabar Seimo statute nustatytas vienam Seimo nariui tenkančių patarėjų skaičius, todėl priėmus statuto projektą, papildomas savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų lėšų poreikis nenumatomas. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „patarėjas–teisininkas“, ,,teisėkūra“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Negauta. Teikia Seimo narėLigita Girskienė
XVP-1224(2) TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16... PradžiaPaieškaPaprasta paieška Dokumentų paieška Detali teisės aktų paieška Detali teisės aktų projektų paieška Vedlys Mano vykdytos paieškos Peržiūrėti dokumentai Vertinimų vidurkis: 0 LT LT ? TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 straipsnio pakeitimo“ projekto Rūšis:
Teisės departamento išvada Dokumento Nr.: XVP-1224(2) Reg. data: 2026-04-20 Institucija: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija Būsena: Parengtas Eurovoc terminai: Nėra Parengė: Teisės departamentas Kalba: Lietuvių Ryšys su ES teisės aktais: Nėra Dokumento struktūra Padaryti matomą: Rodyti tik: Susijusi informacija Pakeistas dokumentas ( ) Negalioja de jure ( ) Netaikoma (sustabdoma) teismo nutarimu ( ) Laikinai sustabdyto galiojimo TA ( ) Atstatyto laikinai sustabdyto galiojimo TA ( ) Susiję dokumentai ( ) Dokumento tekstasSpausdinti Komentaras dokumentui Antraštė* ???upload.NONE.UNSPECIFIED.header???Pridėti???upload.NONE.UNSPECIFIED.emptyMessage??? ???upload.NONE.UNSPECIFIED.header??? SiuntėjasVardas* Pavardė* Organizacija Siuntėjo adresasAdresas El. pašto adresas* Kontrolinis laukas SiųstiDokumento pateikimas Seimui ???submitted.??? Uždaryti Siunčiama
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL lietuvos respublikos Seimo statuto „DĖL lietuvos respublikos Seimo statuto nr. I-399 16 straipsnio pakeItimo“ projekto nr. XVP-1224(2) 2026-09-16 Nr. 113-P-31 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič, pirmininko pavaduotojas Tadas Sadauskis, komiteto nariai: Tadas Barauskas, Ričardas Juška, Saulius Luščikas, Audrius Petrošius, Valdas Rakutis, Vitalijus Šeršniovas, Violeta Turauskaitė. Komiteto biuras: vedėja Kristina Šimkutė, patarėjos: Aušra Balčiūnaitytė, Rasa Mačiulytė, Dalia Masaitienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų ministro patarėjas Šarūnas Legatas, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausiasis patarėjas Adrianas Mečkovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-04-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Seimo statuto 16 straipsnio 4 dalį ir joje įtvirtinti naują Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybę – Seimo nario patarėjo-teisininko pareigybę. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Seimo nario patarėjo pareigybė nėra įrašyta į Teisinių pareigybių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr.
841; šiuo metu Seimo nario patarėjams aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas nėra privalomas, nors pagal patvirtintą Seimo nario patarėjo pareigybės aprašymą patarėjo funkcijos savo turiniu atitinka kvalifikuoto teisinio darbo pobūdį ir reikalauja sisteminių teisės žinių bei gebėjimo taikyti teisės normas, tačiau galiojantis teisinis reguliavimas dabar nenumato pareigos patarėjo pareigybės apraše įtvirtinti teisinės kvalifikacijos reikalavimo ir taip sudaro prielaidas paskirti šias funkcijas vykdyti tinkamo išsilavinimo neturintį asmenį, todėl esą sudėtinga pritraukti teisininkus į šias pareigas. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu siekiamų tikslų negalima efektyviai pasiekti kitomis teisinėmis priemonėmis, t. y. nekeičiant Seimo statuto, siekiant įtvirtinti tokią kvalifikaciją (aukštąjį teisinį išsilavinimą) ir teisinio pobūdžio funkcijas atitinkančią pareigybę, atitinkama patarėjo–teisininko pareigybė turėtų būti nedviprasmiškai numatyta Seimo statute. Vis tik siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarime suformuotą doktriną dėl teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, teisinis darbas pagal teisininko specialybę yra toks darbas, kurį gali dirbti tik asmenys, turintys teisininko profesinę kvalifikaciją, įgytą baigus aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi lemiamas kriterijus, sprendžiant, ar pareigybė laikytina teisine, yra ne jos pavadinimas, bet nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai ir realus atliekamų funkcijų turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisinių pareigybių sąrašo, patvirtinto minėtu Vyriausybės nutarimu Nr.
841, 17 punkte jau yra įtvirtinta bendra taisyklė, pagal kurią, be kita ko, ir patarėjo pareigybė gali būti laikoma teisine, jeigu jos aprašyme nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Vadinasi, jeigu Seimo nario patarėjo pareigybės aprašyme būtų nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, tokia pareigybė ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtų laikoma teisine. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas teisėkūros tikslingumo principas reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Kaip minėta, Seimo nario patarėjo pareigybės aprašyme nustačius reikalavimą turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai nustačius teisinio pobūdžio funkcijas, pareigybė taptų teisine. Todėl abejotina, ar naujo pareigybės pavadinimo įtvirtinimas Seimo statute yra būtinas nurodomam tikslui pasiekti, ar tai atitiktų teisėkūros tikslingumo principą, kai keliamą tikslą galima pasiekti pakeičiant žemesnės teisinės galios dokumentus. Pritarti
2Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu nėra didinamas dabar Seimo statute nustatytas vienam Seimo nariui tenkančių patarėjų skaičius, todėl priėmus projektą, papildomas savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų lėšų poreikis nenumatomas, pažymėtina, kad projektu ir kartu teikiamu Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XVP-1404 iš esmės siekiama papildyti Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ratą: jį išplėsti nauja pareigybe – Seimo nario patarėjo–teisininko.
Todėl svarstytina, ar įsteigus naują pareigybę, nebūtų didinamas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ratas (skaičius), kas vis tik pareikalautų papildomų biudžeto asignavimų naujai įsteigtą pareigybę užėmusių asmenų darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai įvertintina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos nuomonė dėl projekto. Pritarta Vyriausybės išvada gauta 2026-07-22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2026-04-202
3Projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „Įstatymo įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „Statuto įsigaliojimas“. Neaktuali
Komitetas siūlo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2026-07-22 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2026 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. SVS696 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XVP-1224(2) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XVP-1404 (toliau – Įstatymų projektai) tikslui sudaryti prielaidas efektyvesniam ir kokybiškesniam teisėkūros procesui, stiprinant Lietuvos Respublikos Seimo nario galimybes profesionaliai įvertinti rengiamų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojančiai teisei ir teisėkūros principams, tačiau nepritarti Įstatymų projektuose siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
1Įstatymų projektuose siūloma teisinio reguliavimo priemonė nelaikytina nei būtina, nei tinkama siekiamam tikslui pasiekti. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja valstybės tarnautojų pareigybes bei tų pareigybių skirstymą į pareigybių grupes, tačiau šis įstatymas nenustato tas pareigybes einančių asmenų profesijų ar atliekamų funkcijų turinio. Toks įstatyminis reguliavimas reiškia, kad valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų pobūdį ir pareigybei keliamus specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus lemia ne įstatyme įtvirtintas pareigybės pavadinimas, o institucijos veiklos poreikiai ir atsižvelgiant į juos parengtas konkrečios pareigybės aprašymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2026 m. sausio 15 d. nutarime Nr. KT2-N1/2026 yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar tam tikra profesinė veikla laikytina teisiniu darbu pagal teisininko specialybę, lemiamą reikšmę turi ne formalus pareigybės pavadinimas, o nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai ir realiai atliekamų funkcijų turinys. Tais atvejais, kai Seimo nario parlamentinei veiklai reikalinga specializuota teisinė kompetencija, ji gali būti užtikrinama nustatant konkrečiai Seimo nario patarėjo pareigybei aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo reikalavimą ir aiškiai apibrėžiant teisinio pobūdžio funkcijas pareigybės aprašyme, nekeičiant įstatymo lygmens reguliavimo.
Vien pareigybės pavadinimo „Seimo nario patarėjas-teisininkas“ įtvirtinimas įstatymo lygmeniu savaime nesukurtų teisinio pagrindo tokią pareigybę laikyti teisine pareigybe ar pripažinti ją kaip susijusią su teisiniu darbu pagal teisininko specialybę. 2. Siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka galiojančio Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo komandos teisinio modelio. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienam Seimo nariui steigiamos jo pasirinkimu dvi arba trys Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – Seimo nario patarėjo ir (ar) Seimo nario padėjėjo – pareigybės, o šioms pareigybėms skiriama bendra lėšų suma yra vienoda, nepriklausomai nuo to, kiek pareigybių – dvi ar trys – yra įsteigta; šių valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų intervalus ir konkrečių koeficientų nustatymo sąlygas nustato Seimo valdyba. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas grindžiamas Seimo nario pasirinkimo laisve ir jo komandos lankstumu, o ne atskirų profesinių specializacijų įtvirtinimu įstatymo lygmeniu, todėl atskiros Seimo nario patarėjo-teisininko pareigybės įtvirtinimas su šiuo modeliu nėra sistemiškai suderinamas. 3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra pakankamai pagrįsta, kad siūlomas teisinis reguliavimas realiai leistų pasiekti deklaruojamą tikslą – sudaryti geresnes prielaidas pritraukti aukštąją teisinę kvalifikaciją turinčius specialistus į Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas.
Vien naujos specializuotos pareigybės įtvirtinimas įstatymo lygmeniu savaime nekeičia nei kvalifikacinių reikalavimų taikymo mechanizmo, nei darbo apmokėjimo sąlygų. Be to, pagal galiojantį teisinį reguliavimą šioms pareigybėms skiriama bendra lėšų suma išlieka vienoda, todėl siūlomas teisinis reguliavimas savaime nepadidintų šių pareigybių konkurencingumo darbo rinkoje. Siekiant realiai padidinti tokių specialistų pritraukimo galimybes galėtų atsirasti poreikis peržiūrėti šių pareigybių darbo apmokėjimo sąlygas ir atitinkamai numatyti papildomus valstybės biudžeto asignavimus, tačiau toks poreikis Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra įvertintas. 4. Įstatymo lygmeniu išskyrus vieną profesinę specializaciją – Seimo nario patarėjo-teisininko pareigybę – būtų nepagrįstai susiaurinta Seimo nario diskrecija formuojant parlamentinei veiklai reikalingą politinio (asmeninio) pasitikėjimo komandą ir sudarytos prielaidos analogiškai diferencijuoti kitas šios komandos pareigybes pagal specializaciją. Toks teisinis reguliavimas mažintų pareigybių sistemos nuoseklumą, lankstumą ir sistemiškumą, neatitiktų galiojančio bendrojo Seimo nario komandos modelio ir sudarytų prielaidas nepagrįstam šios sistemos fragmentavimui. Pritarti
6Komiteto pasiūlymai ir sprendimas:
6.1. Pasiūlymai: nėra. 6.2.
6.2. Sprendimas: 6.2.1. atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat įvertinus Vyriausybės išvadoje pateiktą poziciją nepritarti įstatymų projektuose siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms, kadangi projekto tikslui pasiekti nereikia keisti įstatymo lygmens reguliavimo (užtenka atitinkamus reikalavimus nustatyti konkrečios pareigybės aprašyme), siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektą Nr. XVP-1224(2) atmesti; 6.2.2. pritarti Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvaujant 9 iš 11 Komiteto narių). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Turauskaitė. Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Aušra Balčiūnaitytė