Projektas
IX-2183
d. Nr. Vilnius
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą Nr. IX-2183 ir jį išdėstyti taip: „
1Šis įstatymas nustato Lietuvos muitinės (toliau – muitinė) veiklos principus ir teisinius pagrindus, veiklos tikslą ir uždavinius, muitinės struktūros formavimo principus ir pagrindinius struktūros elementus, veiklos organizavimo tvarką, bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitais asmenimis, Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių institucijomis pagrindus, muitinės pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, garantijas, muitinės
įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo Lietuvos Respublikoje ypatumus.
2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
1. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų, kai prekės tikrinamos pagal muitinės įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.
2. Šis įstatymas taip pat taikomas, kai muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi muitinės įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais, taiko Sąjungos prekių gabenimo ar laikymo Sąjungos muitų teritorijoje, apibrėžtoje Reglamento (ES) Nr. 952/2013
.3
. Šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikomos kitų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės pareigūnams ir Europos Sąjungos institucijų pareigūnams, kurie vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktais atvyksta dirbti muitinėje.
1 . Fizinė prievarta – fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų ir (arba) specialiųjų Lietuvos muitinės priemonių naudojimas. 2 . Lietuvos muitinė – valstybės institucija, atsakinga už m uitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymą . 3 . Prekės – daiktai, įskaitant elektros energiją, kurie yra tarptautinės prekybos objektai arba gali jais būti. 4 .
Prievarta – Lietuvos muitinės
veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos muitinei pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Lietuvos muitinės reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Lietuvos muitinės pareigūnai šiame įstatyme nustatyta tvarka ir atvejais gali naudoti psichinę ar (ir) fizinę prievartą ar (ir) šaunamąjį ginklą.5 .
Psichinė prievarta
Specialiosios Lietuvos muitinės priemonės (toliau – specialiosios muitinės priemonės)
turimos lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, transporto priemonių priverstinio sustabdymo ir kitos įstatymais leidžiamos specialiosios priemonės.
7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) Nr. 952/2013 , Reglamente (ES) 2015/2446 , Reglamente (ES) 2015/2447
, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
Muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymas Lietuvos Respublikos teritorijoje
Muitinės įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kitaip.
1. Lietuvos Respublikos teritorijoje taikant m uitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose minima muitinė, nuostatas, laikoma, kad šios sąvokos reiškia muitinę ar jos struktūrinius padalinius, nurodytus šio įstatymo 15 straipsnyje
, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato kitaip.
2Lietuvos Respublikos teritorijoje taikant m uitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, suteikiančias muitinei sprendimo priėmimo teisę, sprendimus priima arba atitinkamų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato muitinės generalinis direktorius.
II
Muitinės veiklos teisiniai pagrindai Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 11 straipsnyje, šiuo įstatymu, Mokesčių administravimo įstatymu, Vidaus tarnybos statutu, Viešojo administravimo įstatymu, kitais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais muitinės veiklą.
Muitinės veikla grindžiama viešojo administravimo principais, nurodytais Viešojo administravimo įstatyme, taip pat vidaus tarnybos ir pareigūnų tarnybinės etikos principais, nurodytais Vidaus tarnybos statute.
1. Muitinės veiklos tikslas – įgyvendinti valstybės politiką finansų ministrui pavestoje mokesčių ir jų administravimo valdymo srityje ir vykdyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 3 straipsnyje nurodytas priemones.
2. Muitinės uždaviniai:1 ) muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų surinkimas, muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymas;2 ) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas;
3 ) prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistikos tvarkymas;4 ) muitinei pavestų saugumo ir saugos priemonių įgyvendinimas, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūra, grynųjų pinigų kontrolė, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių taikymas;5 ) muitinės procedūrų kontrolė.
Muitinė, siekdama savo veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas:1 ) tvarko muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų apskaitą ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų surinkimą bei vykdo mokestinių nepriemokų išieškojimą;2
) atlieka muitinės formalumus ir taiko muitinės priežiūrą į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ar iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms prekėms, kontroliuoja muitinės veiklai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų taikymą, koordinuoja prekių tikrinimą šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;3 ) prižiūri Kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą, administruoja tarifines kvotas pagal muitinės deklaracijos priėmimo laiką, rengia ir teikia Europos Komisijai antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymo ataskaitas bei duomenis, reikalingus Reglamento (ES) Nr. 952/2013
56 straipsnio 5 dalyje nurodytai prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba jų eksporto priežiūrai;4 ) renka, apdoroja ir teikia importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinius duomenis;5 ) taiko muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencijos priemones, nustato ir tiria muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimus, taiko sankcijas už nustatytus pažeidimus, taip pat atlieka muitinio tikrinimo veiksmus, reikalingus Europos Sąjungos išorinės sienos apsaugai;6 ) vykdo kriminalinę žvalgybą ir atlieka nusikalstamų veikų, išaiškėjusių atliekant muitinės funkcijas, ikiteisminį tyrimą;7
) atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos analizę, vertinimą ir taiko reikalingas priemones rizikoms valdyti;8 ) tikrina su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu susijusią asmenų ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat tikrina, kaip tvarkoma jos finansinė apskaita, sudaromi finansinių ataskaitų rinkiniai, įsipareigojimų muitinei vykdymą ir atitiktį muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimams;9 ) atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamų prekių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matavimus;10
) atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę;11
) atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos Tarybos darbo grupėse, Europos Komisijos komitetuose bei kitose prie Europos Sąjungos institucijų sudaromose darbo grupėse ir komitetuose, kuriuose nagrinėjami muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, rengia ir teikia išvadas (pastabas ir pasiūlymus) dėl muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų projektų;12 ) vykdo importuojamų ir eksportuojamų prekių, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonės, muitinės priežiūrą;13 ) rengia ir tvirtina Reglamento (ES) Nr. 952/2013
104 straipsnio 3 dalyje nurodytas muito sumų įtraukimo į finansinę apskaitą procedūrų aprašus, rengia ir teikia su Europos Sąjungos nuosavais ištekliais susijusias ataskaitas Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms;14 ) bendradarbiaudama su Europos Komisija, planuoja, koordinuoja ir vykdo Reglamento (ES) Nr. 952/2013
Nr. 70/2008/EB nurodytų ir kitų muitinės uždaviniams įgyvendinti reikalingų informacinių sistemų bei elektroninių paslaugų teikimo infrastruktūros projektavimo, kūrimo, diegimo ir priežiūros darbus, prireikus prašo Europos Komisijos priimti Reglamento (ES) Nr. 952/2013
6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą leisti laikinai naudoti informacijos mainams ir saugojimui ne elektronines duomenų apdorojimo priemones;15 ) rengia muitinės įgyvendinamuosius teisės aktus;16 ) koordinuoja su muitinės veikla susijusių Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų ir projektų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;17 ) atlieka Reglamente (ES) Nr. 608/2013 nurodyto kompetentingo muitinės padalinio funkcijas ir teikia šiame reglamente nurodytą informaciją Europos Komisijai;18
) organizuoja ir vykdo konsultacijas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, verslo ir visuomenės atstovais muitinės įgyvendinamų teisės aktų rengimo, taikymo praktikoje ir kitais aktualiais verslui muitinės veiklos klausimais, nusprendusi, kad tai tikslinga, prašo Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 282 straipsnyje nustatytomis sąlygomis Lietuvos Respublikoje išbandyti supaprastintus muitų teisės aktų taikymo reikalavimus;19 ) atlieka pretendentų mokytis pagal muitinės profesinio mokymo ar kitas švietimo įstaigų programas atranką;20 ) rengia muitinės pareigūnus pagal muitinės profesinio mokymo programas ir tobulina jų kvalifikaciją;21
) vykdo ekonominės veiklos vykdytojų atstovų mokymą ir asmenų, pageidaujančių teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, egzaminavimą profesinei kvalifikacijai suteikti;22 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose.
Muitinė, atlikdama savo funkcijas, turi šias teises:1 ) teikti finansų ministrui siūlymus dėl muitinės veiklos tobulinimo;2 ) duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimus, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybes juos pažeisti;3
) apriboti muitinės formalumų atlikimą asmeniui, dėl kurio padaryto Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimo muitinė atlieka tyrimą, kol bus baigtas tyrimas asmens atžvilgiu arba asmuo pateiks muitinei įrodymus, kad pašalino trūkumus, kurie lėmė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimą;4 ) kreiptis dėl teisės aktų pažeidimus padariusių asmenų ūkinės komercinės veiklos apribojimo į apriboti tokią veiklą pagal kompetenciją galinčias Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas;5
) neatlygintinai gauti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją ir duomenis, būtinus muitinės uždaviniams įgyvendinti;6 ) dėl galimo Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimo, galimos skolos, baudos ar kito įsipareigojimo muitinei įvykdymo užtikrinimo asmens atžvilgiu taikyti mutatis mutandis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus;7 ) rengti, dalyvauti rengiant ir sudaryti jos kompetencijai priskirtus susitarimus su Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitų valstybių institucijomis;8
) naudotis teisės aktuose, reglamentuojančiuose muitinės veiklą, suteiktomis teisėmis.
Muitinės įgyvendinami teisės aktai yra šie teisės aktai:1 ) muitų teisės aktai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punkte;2
) kiti Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos Sąjungos tarptautinės sutartys, nustatančios tvarką ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms, Europos Sąjungos valstybių narių muitinių bendradarbiavimo su trečiųjų šalių muitinėmis ir tarpusavyje tvarką, muitinės įgyvendinamų bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonių taikymo tvarką, muitinės vykdomos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos tvarką, prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių statistinių duomenų rinkimo tvarką ir kitus reikalavimus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;3 ) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, už kurių nuostatų įgyvendinimą atsakinga muitinė;4
) įgyvendinamieji teisės aktai, priimti muitinės, ir jos sudaryti susitarimai su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis.
1 . Visa muitinės turima informacija, išskyrus muitinės renkamus statistinius duomenis apie prekybą su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, saugoma, atskleidžiama ir teikiama šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 952/2013 , kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių informacijos saugojimą bei teikimą, nustatyta tvarka. Prekybos su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistiniai duomenys saugomi, atskleidžiami ir teikiami
Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos statistiką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių prekybos statistinių duomenų saugojimą ir teikimą, nustatyta tvarka.
2. Muitinė, turėdama informacijos apie įtariamus teisės aktų pažeidimus, kurių prevencija arba tyrimas priklauso kitoms Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms, nedelsdama ją pateikia šioms teisėsaugos institucijoms pagal kompetenciją.3 .
10 metų, išskyrus atvejus, kai kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos saugojimo terminus, nustatyti ilgesni saugojimo terminai.
Muitinės bendradarbiavimas su Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir kitų šalių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitais asmenimis
1. Muitinė, siekdama savo veiklos tikslo ir vykdydama savo uždavinius, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, taip pat Europos Sąjungos institucijomis, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinėmis bei kitomis institucijomis.2 .
Muitinė, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 952/2013
47 straipsniu, atlikdama muitinį tikrinimą, bendradarbiauja su kitais prekių tikrinimą ir ekonominės veiklos vykdytojų veiklos priežiūrą Lietuvos Respublikoje atliekančiais viešojo administravimo subjektais ir keičiasi su jais reikalinga informacija bei duomenimis.
3. Muitinė valdo duomenis, susijusius su muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimais ir jų rizika, kurie apdorojami ir kaupiami muitinės informacinėse sistemose, ir, vadovaudamasi šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, teikia juos šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bei Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir jais keičiasi su šiomis institucijomis tiesioginės prieigos prie muitinės informacinių sistemų ar kitais būdais.
4. Muitinė
dalyvauja Pasaulio muitinių organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų veikloje ir vykdo narystės įsipareigojimus.
1. Muitinė turi savo ženklą, vėliavą ir kitą atributiką. Muitinės ženklas turi būti ant muitinės pareigūno tarnybinės uniformos, juo žymimi muitinės pareigūnams ir kitiems asmenims teikiami apdovanojimai ir muitinės teikiamos informacijos sklaidai naudojamos priemonės, taip pat gali būti žymimas valstybės turtas, kurį muitinė valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja patikėjimo teise. Muitinės ženklą, vėliavą ir kitą atributiką ir jų naudojimo tvarką nustato muitinės generalinis direktorius.
2. Muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 diena – muitinės įkūrimo diena. III
1Muitinės struktūriniai padaliniai gali būti biuras, mokykla, valdyba, departamentas, muitinės postas, skyrius (tarnyba), poskyris.
2Biuro struktūra – ne mažiau kaip 2 valdybos ar muitinės postai, ar departamentai. Biure gali būti skyrių (tarnybų), nesančių valdybos ar departamento sudėtyje.
3Mokyklos struktūra – ne mažiau kaip 2 skyriai (tarnybos).
4Valdybos struktūra – ne mažiau kaip 2 skyriai (tarnybos).
5Departamento struktūra – ne mažiau kaip 2 skyriai.
6Muitinės posto struktūra – ne mažiau kaip 20 pareigybių.
ne mažiau kaip 5 pareigybės. Skyriaus (tarnybos) sudėtyje gali būti poskyrių, kurių struktūra – ne mažiau kaip 4 pareigybės.
1 . Muitinės postai veikia pagal muitinės generalinio direktoriaus patvirtintus nuostatus jo nustatytose muitinės posto veiklos zonose.2 . Muitinės posto pareigūno tarnybos vietovė yra muitinės posto, kuriame pareigūnas atlieka pareigas, veiklos zona.
1. Muitinės nuostatus tvirtina finansų ministras.
2. Muitinei vadovauja muitinės generalinis direktorius, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia finansų ministras.
3. Muitinės generalinis direktorius:1
) organizuoja muitinės veiklą taip, kad būtų vykdomi muitinės uždaviniai ir atliekamos muitinės funkcijos siekiant muitinės veiklos tikslo;2 ) priima įsakymus;3 ) atstovauja muitinei Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, kitų užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;4 ) tvirtina muitinės struktūrą;5 ) tvirtina muitinės personalo kvalifikacijos tobulinimo programas, sprendžia kvalifikacijos tobulinimo klausimus arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams arba darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ;6
) priima sprendimus, sudaro sutartis, susitarimus ir sandorius muitinės vardu arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;7 ) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl muitinės struktūrinių padalinių priimtų sprendimų ar dėl jų nepriėmimo arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams ir valstybės tarnautojams ir imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir teisės aktų pažeidimams pašalinti;8 ) sprendžia muitinės vidaus darbo tvarkos, personalo valdymo, profesinio rengimo, ūkinius ir administracinius klausimus arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;9
) atlieka kitas įstaigos vadovo kompetencijai teisės aktuose priskirtas funkcijas.
4. Muitinės generalinis direktorius gali sudaryti patariamąsias kolegijas ir konsultacinius komitetus ir patvirtinti jų sudėtį ir nuostatus.
1. Muitinės personalą sudaro muitinės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
2. Muitinės generalinis direktorius turi teisę įgalioti atlikti atskirus personalo valdymo veiksmus muitinės generalinio direktoriaus pavaduotoją arba muitinės struktūrinio padalinio vadovą, išskyrus veiksmus, dėl kurių sprendimus (įsakymus) gali priimti tik pats muitinės generalinis direktorius.
Muitinės personalo elgesio vertinimas atliekamas korupcijos prevencijos, muitinės personalo drausmės kontrolės tikslais arba kai yra asmenų, institucijų ar visuomenės informavimo priemonėse pateiktos arba kitaip teisėtu būdu gautos informacijos apie galimas neteisėtas muitinės personalo veikas. IV
1. Muitinės kursanto statusą įrodo muitinės kursanto pažymėjimas.
2. Muitinės kursanto pažymėjimo privalomąją formą tvirtina ir muitinės kursantų pažymėjimų išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiais tvarką nustato muitinės generalinis direktorius.
3. Kiti muitinės kursanto statuso klausimai reglamentuojami Vidaus tarnybos statute.
Muitinės pareigūnų rotacija Muitinės biuro vadovui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), valdybos vadovui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), mokyklos vadovui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), muitinės posto vadovui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams) taikoma Vidaus tarnybos statuto nustatyta pareigūnų rotacija.
.
1. Muitinės pareigūnas turi teisę duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir:1
) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir (arba) pateikti muitiniam tikrinimui į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas, iš jos išvežamas arba tranzitu vežamas, taip pat šioje teritorijoje laikomas ir naudojamas muitinės prižiūrimas prekes, su jų gabenimu, laikymu ir naudojimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus;2 ) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės;3
) tikrindamas transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes, naudoti technines priemones;4 ) imti gabenamų, tikrinamų asmenų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų ir naudojamų prekių pavyzdžius (mėginius);5 ) reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys, laikantys arba naudojantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas patikrinti prekes ir transporto priemones;6 ) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;7 ) atlikti asmens apžiūrą;8
) atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos finansinės apskaitos, finansinių ataskaitų rinkinių, susijusių su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu, tikrinimus, susipažinti su finansinės apskaitos, prekių gabenimo, įsigijimo ir (arba) kitais dokumentais, kompiuterinių duomenų laikmenomis, patikrinimų, revizijų medžiaga ir juos paimti, daryti šių dokumentų kopijas ar nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ir plombuoti prekių vietas;9
) atlikdamas asmenų ūkinės komercinės veiklos ir prekių, kurioms taikomos arba taikytinos muitinės priežiūros priemonės, tikrinimus, netrukdomai įeiti į tikrinamų arba prekes laikančių ar naudojančių asmenų administracines, gamybines ir kitas (įskaitant asmenų užplombuotas) patalpas ir teritorijas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai;10 ) gauti iš tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pažymas, dokumentus arba jų kopijas, kompiuterinius duomenis ir kitą informaciją;11 ) prašyti ir iš asmenų gauti muitinės uždaviniams įgyvendinti būtiną informaciją ir pagalbą;12 ) atlikdamas tarnybines pareigas, patekti į Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktų teritoriją;13
) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimo atvejais atidaryti patalpas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai, ar transporto priemones ir į jas patekti;14 ) atlikti prekių kontrolinius matavimus, asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu tikrinti jų patalpose laikomas ir naudojamas prekes ir transporto priemones;15 ) asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu prekių identifikavimo priemonėmis (muitinės plombomis ir kitomis prekių identifikavimo priemonėmis) žymėti dokumentų, pinigų, vertybinių popierių, prekių saugojimo vietas (patalpas, specialias saugyklas ir pan.), įrangą ir matavimo prietaisus;16 ) tikrinti asmenų, prekiaujančių su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, muitinei teikiamų statistinių duomenų kokybę;17
) naudoti specialius šviesos ir (arba) garso signalus;18 ) atsisakyti vykdyti neteisėtus tiesioginio vadovo arba kito aukštesnio pagal pavaldumą asmens nurodymus muitinės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka;19 ) naudotis kitomis muitinės pareigūnams suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais.
2. Muitinės pareigūnai privalo:1 ) vykdyti reikalavimus ir atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose muitinės veiklą;2 ) dirbdami su muitinės informacinėmis sistemomis, tvarkyti, analizuoti, priimti ir perduoti į muitinės informacines sistemas įkeliamus ir jose sukauptus duomenis (informaciją), užtikrinti jų apsaugą ir autentiškumą;3
) atlikdamas tarnybines pareigas, privalo prisistatyti, o kai neturi skiriamųjų ženklų arba kai asmuo reikalauja, – parodyti tarnybinį pažymėjimą;4 ) asmens, kurio prekės, transporto priemonė ar veikla tikrinami arba kuriam duoti muitinės pareigūno nurodymai, prašymu prisistatyti, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą;5 ) laikytis muitinės pareigūnų etikos kodekso, kurį tvirtina muitinės generalinis direktorius, reikalavimų;6 ) gavęs pranešimą arba pareiškimą apie rengiamą ar daromą teisės aktų pažeidimą arba pats tiesiogiai jį atskleidęs ar būdamas teisės aktų pažeidimo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamam ar daromam teisės aktų pažeidimui užkardyti, įvykio vietai, dokumentams ir kitiems įrodymams apsaugoti,
įvykio liudytojams nustatyti arba pranešti apie įvykį tiesioginiam vadovui arba kitoms kompetentingoms institucijoms;7 ) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės aktų pažeidimų asmenims ir asmenims, kurių būklė yra bejėgiška;8 ) imtis priemonių teisės aktų pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti.
1. Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, įtardamas, kad yra daroma ar padaryta nusikalstama veika, be kitų muitinės pareigūnui suteiktų teisių, turi teisę:1
) persekioti asmenis, sulaikyti, pristatyti į muitinės ar kitų teisėsaugos institucijų patalpas jų asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams ar kitiems dokumentams surašyti ar jų turimiems daiktams apžiūrėti;2 ) nekliudomas įeiti į visų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų nuosavybės formų ir rūšių patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su jų administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, atidaryti šias patalpas, taip pat transporto priemones ir į jas patekti;3
) reikalauti pateikti muitiniam tikrinimui dokumentus, kompiuterinių duomenų laikmenas arba prekes, daryti dokumentų kopijas ar nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ar plombuoti prekių, dokumentų, kompiuterinių duomenų laikmenų, vertybinių popierių ir pinigų saugojimo vietas;4 ) įtardamas, kad asmuo savo vidaus organuose gabena draudžiamų arba ribojamų platinti medžiagų, skirti medicininį tikrinimą šiam faktui nustatyti;5 ) sulaikyti ir tikrinti asmenis, prekes, dokumentus, sulaikyti ir tikrinti transporto priemones bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje, taip pat už jos ribų, kai tai numatyta muitinės įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;6
) laikinai apriboti asmenų teisę patekti į tam tikrą teritoriją, patalpą ar transporto priemonę, sustabdyti vykdomus darbus, jeigu tai trukdo atlikti tiesiogines muitinės pareigūno funkcijas;7 ) jeigu yra būtina muitinės uždaviniams įgyvendinti, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos, vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą;8
) vykdamas į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiodamas įtariamą nusikalstamą veiką padariusį asmenį, veždamas asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, nekliudomas naudotis visiems asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines arba konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto arba ryšių priemonėmis;9 ) nustatydamas asmenis, susijusius su neteisėtu prekių, kurioms taikomi draudimai arba apribojimai, gabenimu, laikymu ar naudojimu, taikyti kontroliuojamąjį gabenimą Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta tokio gabenimo tvarka;10
) naudotis kitomis Baudžiamojo proceso kodekse, Kriminalinės žvalgybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą, nustatytomis teisėmis.
2. Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, tirdamas nusikalstamas veikas, be pareigų, išvardytų šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, taip pat privalo vykdyti kitas pareigas, numatytas Baudžiamojo proceso kodekse, Kriminalinės žvalgybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą.
Muitinės pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, garantijos
Muitinės pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos Baudžiamojo proceso kodekse ir Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos dalyvių ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės.
V
1
. Muitinės pareigūnas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vykdydamas pareigas gali panaudoti prievartą. Muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Muitinės pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes ir (ar) pavojų keliančio objekto savybes.
2. Psichinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse išvardytais atvejais.3
. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems muitinės pareigūno saugomiems objektams.
4. Fizinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:1 ) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei, sveikatai ar turtui;2 ) siekdamas priversti asmenis paklusti, jeigu asmenys vengia vykdyti privalomus muitinės pareigūnų nurodymus, taip pat sulaikydamas asmenis, jeigu asmenys priešinasi;3
) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias muitinės priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;4 ) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;5 ) esant tarnybiniam būtinumui stabdydamas transporto priemonę, laivą, orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu;6 ) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms;7 ) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus;8
) kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.
5. Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:1 ) prieš agresyvius ar linkusius save žaloti asmenis;2 ) pristatydamas į muitinės patalpas, policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymu, ir atlikdamas šių asmenų apžiūrą.6
. Muitinės pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, muitinės pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja muitinės priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jeigu muitinės pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.7
. Muitinės pareigūnas kaip specialiąją muitinės priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.
8. Jeigu nėra pavojaus muitinės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias muitinės priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:1 ) prieš asmenis, jeigu muitinės pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie yra asmenys su negalia;2 ) prieš asmenis, jeigu muitinės pareigūnui žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;3
) prieš moteris, jeigu muitinės pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jos nėščios;4 ) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu muitinės pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių.
9. Muitinės pareigūnas, panaudojęs psichinę prievartą ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie muitinės pareigūno panaudotą psichinę prievartą ar fizinę prievartą, jeigu tai nulėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudota prievarta prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui.10
. Muitinės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės prievartos ar fizinės prievartos panaudojimu. Muitinės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.
11. Specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
1
. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė prievarta ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems muitinės pareigūno saugomiems objektams arba nusikalstamų veikų užkardymui.
2. Muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:1 ) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;2
) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;3 ) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jis savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų muitinės pareigūno arba kito asmens gyvybei.3
. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą arba transporto priemonę, kai kyla neišvengiamas pavojus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:1 ) kai kyla neišvengiamas pavojus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;2
) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.
4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, muitinės pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti privalomus muitinės pareigūno nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.5
. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.
6. Jeigu neišvengiamo pavojaus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:1 ) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;2 ) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui.7
. Muitinės pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie muitinės pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai nulėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudotas ginklas prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui .
8. Muitinės pareigūnai Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu.9
. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamas kaip specialioji muitinės priemonė. VI
1. Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnyje, turi teisę:1 ) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013
39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens vardu ir interesais arba savo vardu, tačiau kito asmens interesais;2 ) Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens arba savo vardu, tačiau kito asmens, kuris Reglamento (ES) Nr. 952/2013 170 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais neprivalo būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, interesais.2
. Muitinė suteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims identifikavimo kodus, kuriuos jie naudoja teikdami atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suteikiant identifikavimo kodus, jokios papildomos sąlygos ar reikalavimai juos naudosiantiems asmenims netaikomi.
3. Pašto paslaugų teikėjai, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2015/2446
(ES) 2015/2446
1 straipsnio 47 punkte, ir jiems atstovaujantys muitinės tarpininkai laikomi turinčiais jų siuntėjų arba gavėjų įgaliojimą deklaruoti tokias siuntas, kurių vertė neviršija 1 000 eurų, o neto masė neviršija 1 000 kilogramų, savo vardu, jeigu šie siuntėjai arba gavėjai nėra iš anksto informavę pašto paslaugų teikėjų arba skubių siuntų vežėjų, kad pageidauja deklaruoti savo siunčiamas arba gaunamas siuntas patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje.4
. Kai taikoma Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta speciali nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schema, asmenys, deklaruojantys prekes, laikomi turinčiais gavėjų įgaliojimą deklaruoti prekes savo vardu, jeigu tokių prekių gavėjai nėra iš anksto informavę šių asmenų, kad pageidauja deklaruoti savo gaunamas prekes patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje.5
. Asmenys, taikantys Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus aštuntajame skirsnyje nustatytą specialią importo pridėtinės vertės mokesčio deklaravimo ir mokėjimo procedūrą, laikomi turinčiais gavėjų įgaliojimą deklaruoti prekes, kurioms taikoma minėta procedūra, savo vardu, jeigu tokių prekių gavėjai nėra iš anksto informavę šių asmenų, kad pageidauja netaikant minėtos procedūros deklaruoti savo gaunamas prekes patys arba paskirdami atstovą muitinėje.
1. Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 952/2013
51 straipsnio 1 dalį, dokumentai ir informacija saugomi kaip finansinės apskaitos dokumentai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos saugojimo terminus, nustatyti ilgesni saugojimo terminai, neatsižvelgiant į juos saugančių asmenų naudojamas informacijos kaupimo laikmenas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pradžios.3
. Asmenys, kurie pagal muitinės įgyvendinamus teisės aktus privalo tvarkyti prekių apskaitą, turi šią apskaitą tvarkyti taip, kad jos duomenis būtų įmanoma susieti su šių asmenų tvarkomos finansinės apskaitos duomenimis.
4. Tvarkant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą, be kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų duomenų, turi būti registruojami su atitinkamomis operacijomis susiję muitinės ir finansinės atskaitomybės dokumentai.5
. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys privalo, kai muitinė tikrina jų saugomus dokumentus ir informaciją, neatlygintinai teikti tokiam tikrinimui atlikti reikalingą pagalbą ir paaiškinimus. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą pagal sutartį tvarko kitas asmuo, jis taip pat privalo neatlygintinai teikti pagalbą ir paaiškinimus, reikalingus šios apskaitos dokumentų ir duomenų muitiniam tikrinimui atlikti.
Kiti su muitinės veiklos tikslu ir muitinės uždaviniais susiję privalomi vykdyti nurodymai asmenims
1. Visi asmenys privalo vykdyti jiems taikytinus muitinės sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų nurodymus.2
. Asmenys, vykdydami muitinės sprendimus ir (arba) muitinės pareigūnų nurodymus, privalo nedelsdami neatlygintinai pateikti muitinei visą turimą informaciją, dokumentus (jų kopijas) ir kitus duomenis, kurie reikalingi muitinės priežiūrai vykdyti, ir nekliudyti muitinės pareigūnams atlikti tarnybinių pareigų.
3. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos privalo nedelsdamos pateikti muitinei visą turimą informaciją ir dokumentus apie rengiamus, daromus ir padarytus teisės aktų pažeidimus, jeigu šių teisės aktų pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso muitinės kompetencijai.4
. Transporto infrastruktūros, kuri naudojama keleiviams ir (arba) prekėms (įskaitant pašto ar panašias siuntas) pervežti į trečiąsias šalis ir iš jų į Lietuvos Respubliką, valdytojai, sandėlių ir logistikos (prekių perkrovimo) centrų valdytojai, taip pat vamzdynų ir elektros perdavimo linijų, sujungtų su atitinkamais kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių infrastruktūros objektais, valdytojai privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas muitinei užtikrinti gabenamų prekių muitinės priežiūrą ir tikrinti prekių gabenimo apskaitos duomenis ir dokumentus.5
. Muitinei pareikalavus, asmenys turi nugabenti prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių (mėginių) ėmimo vietas ir paruošti jas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių (mėginių) ėmimui. Dėl to atsiradusias išlaidas padengia asmenys, kurių prekės tikrinamos.
6. Muitinei pareikalavus, šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas atlikti muitinės formalumus, patikrinti gabenamas ir saugomas prekes, dokumentus bei kitą informaciją ir skirti tam reikalingas patalpas, techniką ir personalą.
1 . Muitinės plombų ir kitų prekių identifikavimo priemonių charakteristikas (pavyzdžių aprašymus), vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013
(ES) 2015/2447
301, 302, 317 ir 318 straipsnių nuostatomis ir kitais muitų teisės aktais, nustato muitinės generalinis direktorius .2 . Identifikavimo priemonės taip pat gali būti naudojamos m uitinės formalumams atlikti naudojamiems dokumentams žymėti, kai būtina kontroliuoti dokumentų tapatumą išduodant prekių kilmės sertifikatus ir panašiais atvejais. Šios priemonės turi būti naudojamos taip, kad nepablogėtų dokumento įskaitomumas.3 .
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais muitinė išduoda transporto priemonių (įskaitant konteinerius) tinkamumo prekėms gabenti su m uitinės plombomis liudijimus.
1
. Spausdinti muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankus, kuriems taikomi muitų teisės aktuose nustatyti apsaugos nuo klastojimo, savikopijavimo ar panašūs reikalavimai, galima tik gavus muitinės leidimą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik muitinei pritarus spaustuvės pateiktiems atitinkamų dokumentų blankų kontroliniams egzemplioriams.
3. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formas ir (arba) jų spausdinimo reikalavimus nustato muitinės generalinis direktorius.4
. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai muitinės įgyvendinami teisės aktai arba Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nurodyti šio įstatymo 11 straipsnio 1–3 punktuose, nustato kitokią muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formų bei jų spausdinimo reikalavimų nustatymo ir (arba) šių dokumentų spausdinimo tvarką.
VII
Muitinės ir jos struktūrinių padalinių sprendimai priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22, 23, 27–30 ir 33–35 straipsnius.
1
. Apie muitinės ir jos struktūrinių padalinių sprendimus asmenims pranešama ir (arba) su jais susiję dokumentai bei informacija perduodami tokiais būdais:1 ) tiesiogiai įteikiant;2 ) siunčiant registruotąja pašto siunta;3 ) galiniais įrenginiais;4 ) viešai paskelbiant;5 ) muitinės naudojamų informacinių technologijų priemonėmis arba tomis pačiomis priemonėmis, kurios naudojamos deklaracijai arba prašymui pateikti, jeigu toks pranešimo apie priimtus sprendimus ir (arba) su jais susijusių dokumentų bei informacijos perdavimo būdas pasirinktas ir nurodytas muitinei pateiktose deklaracijose ar kituose dokumentuose, muitinė informuota žodžiu arba kitokiu būdu.2 .
Registruotąja pašto siunta, įteikiama pasirašytinai, sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami pagal prašyme ar kitame asmens muitinės įstaigai pateiktame dokumente ar informacijoje nurodytą jo adresą arba asmens nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai adreso duomenų muitinės įstaiga neturi, dokumentai siunčiami pagal Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje nurodytą asmens adresą.
Dokumentų, siunčiamų registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma penkta darbo diena, einanti po muitinės siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.3
. Galiniais įrenginiais sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami per asmens naudojamas sąsajas su muitinės informacinėmis sistemomis arba asmens nurodytu elektroninio pašto adresu. Sprendimai ir (arba) dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Asmuo gali suderinti su muitine kitokias šio sprendimų ir (arba) dokumentų įteikimo būdo naudojimo sąlygas, jeigu asmeniui žinomas pats jų išsiuntimo faktas.4
. Kai sprendimų ir (arba) dokumentų asmeniui įteikti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais neįmanoma, muitinė savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame asmeniui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 10 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti į muitinę atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu. Jeigu asmuo per nustatytą terminą neatvyksta arba nesusisiekia su muitine kitu būdu, dokumentas laikomas įteiktu pasibaigus nustatytam terminui atvykti į muitinę atsiimti atitinkamo dokumento. Šioje dalyje nurodytų procedūrų muitinė neprivalo taikyti šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytais atvejais.5
. Sprendimų įteikimo diena, nustatyta šio straipsnio 2–4 dalyse, yra laikoma Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta sprendimo įsigaliojimo diena.
Skundai teikiami:1 ) dėl muitinės struktūrinių padalinių sprendimų ar jų nepriėmimo – muitinei;2 ) dėl muitinės sprendimų ar jų nepriėmimo – Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Skundai dėl muitinės struktūrinių padalinių sprendimų ar jų nepriėmimo teikiami muitinės generaliniam direktoriui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo arba laikomas gavusiu sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, – nuo dienos, kurią baigiasi atitinkamo sprendimo priėmimo terminas.
1. Asmens prašymu muitinės generalinis direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali atnaujinti skundo dėl šio įstatymo 34 straipsnio 1 punkte nurodytų sprendimų arba jų nepriėmimo teikimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.2
. Asmuo prašyme atnaujinti skundo teikimo terminą turi nurodyti termino praleidimo priežastis. Toks prašymas teikiamas kartu su termino praleidimo priežastis pagrindžiančiais įrodymais ir skundu.
1. Skundai dėl muitinės struktūrinių padalinių sprendimų ar jų nepriėmimo nagrinėjami ir sprendimai priimami per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos.
2. Prašymas atnaujinti skundo teikimo terminą turi būti išnagrinėtas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.3
. Muitinės generalinis direktorius ar jo įgaliotas asmuo išimties tvarka gali pratęsti asmens skundo nagrinėjimo terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų, arba sustabdyti skundo nagrinėjimą, jeigu tam būtina papildoma informacija ir muitinė kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos, užsienio valstybės arba Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių instituciją ir įstaigą ar kitą įstaigą, įmonę ar organizaciją arba tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo arba atlieka patikrinimą. Gavus skundui nagrinėti būtiną papildomą informaciją arba atlikus patikrinimą, skundo nagrinėjimas atnaujinamas.
Šio įstatymo 37 straipsnyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo dienos turi būti įteikti skundą pateikusiam asmeniui vienu iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1–3 ir 5 punktuose nurodytu būdu. Asmuo privalo pranešti apie savo adreso pasikeitimą skundo nagrinėjimo proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, muitinės generalinio direktoriaus sprendimai ir kita informacija siunčiami šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir yra laikomi įteiktais.
Reglamento (ES) Nr. 952/2013 45 straipsnio nuostatos taikomos visais šio įstatymo numatytais muitinės ir jos struktūrinių padalinių sprendimų apskundimo atvejais.
1. Dokumentai ir kiti įrodymai, susiję su skundo reikalavimais, kurie buvo teikti muitinei, teikiami valstybine lietuvių kalba arba išversti į ją. Neišversti į valstybinę lietuvių kalbą dokumentai ir kiti įrodymai nevertinami.
2. Muitinės generalinis direktorius nustato skundų dėl muitų teisės aktų taikymo nagrinėjimo muitinėje tvarką.
Šio įstatymo 34–40 straipsniai netaikomi nagrinėjant skundus dėl mokestinių ginčų, viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, kurių apskundimo tvarka nustatyta Viešojo administravimo įstatyme ar kituose specialiuosiuose įstatymuose.
VEIKSNIAI, KURIAIS REMIAMASI TAIKANT MUITINĖS ADMINISTRUOJAMUS MOKESČIUS IR KITAS SU PREKYBA PREKĖMIS SUSIJUSIAS PRIEMONES
1 . Muitinė, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius, bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemones, muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus ir apribojimus, naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą (toliau – integruotas tarifas), kuris yra informacijos apie minėtas su prekyba prekėmis susijusias priemones rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė.2
. Integruotą tarifą sudaro Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) duomenys, papildyti muitinės generalinio direktoriaus nustatytais duomenimis apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas su prekyba prekėmis susijusias priemones.
3. Integruotas tarifas tvarkomas ir naudojamas muitinės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
Nelengvatinę prekių kilmę įrodančius dokumentus Lietuvos Respublikoje išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, jeigu yra įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 61 straipsnio 3 dalyje nurodyti jų išdavimo reikalavimai.
1
. Jeigu prekių muitinės vertės elementai išreikšti ne eurais, o užsienio valiuta, šie elementai perskaičiuojami pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio užsienio valiutos ir euro santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.
2. Kai Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas neskelbia euro ir tam tikros užsienio valiutos, kuria išreikšti prekių muitinės vertės elementai, orientacinio santykio, jis perskaičiuojamas muitinės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. IX
1. R eglamente (EB) Nr.
1186/2009 ir (arba) jį įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, atleidimo nuo muitų tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Muitinės generalinis direktorius nustato specialias muitinės priežiūros priemones, būtinas piktnaudžiavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atleidimu nuo muitų prevencijai užtikrinti.
Jeigu skola muitinei atsirado dėl Reglamento (ES) Nr. 952/2013 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties, pranešimas skolininkui apie skolą muitinei pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.
Lietuvos Respublikoje nenaudojamos garantijos formos Mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti nenaudojamos tos Reglamento (ES) 2015/2446
Mokesčių administravimo įstatyme. X
PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJĄ IR IŠVEŽIMAS IŠ JOS PER LIETUVOS RESPUBLIKĄ BEI LAIKINASIS SAUGOJIMAS
1. Prekės į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką gali būti įvežamos ar iš Sąjungos muitų teritorijos per Lietuvos Respubliką išvežamos vykstant per pasienio kontrolės punktus, įskaitant punktus, veikiančius tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.2 .
Lietuvos
Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais prekės gali būti įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką ar išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos per Lietuvos Respubliką ir vykstant ne per pasienio kontrolės punktus.
1. Muitinės priežiūra taikoma:1 ) į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ir iš jos išvežamoms prekėms, kurių muitinės priežiūra numatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 134 straipsnio 1 dalyje ir 267 straipsnio 1 dalyje;2 ) prekėms, kurios neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos išvežamos;3 ) Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomoms, perkraunamoms, gabenamoms ar naudojamoms prekėms, kurioms taikomi muitinės įgyvendinami teisės aktai;4 ) visoms
transporto priemonėms, talpykloms ir pakuotėms, jeigu jose laikomos, gabenamos ar į jas perkraunamos arba gali būti laikomos ar gabenamos šios dalies 1–3 punktuose nurodytos prekės.
2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato m uitinės priežiūros taikymo tvarką :1 ) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo laivams;2 ) Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės transporto priemonėms, kai jos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudojamos kariuomenės kontingento ir jam priskirtų karinėse pajėgose tarnaujančių civilių tarnautojų vykimui ir (arba) karinių krovinių gabenimui;3
) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policijos transporto priemonėms, kai jos naudojamos šių institucijų pareigūnų tarnybinėms pareigoms vykdyti;4 ) Lietuvos Respublikoje esančių diplomatinių ar konsulinių atstovybių naudojamoms transporto priemonėms;5 ) Lietuvos Respublikos diplomatiniam paštui.3 .
Iš šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų transporto priemonių Lietuvos Respublikos teritorijoje iškraunamoms prekėms muitinės priežiūra taikoma įprasta tvarka.
1. Kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką, Reglamento (ES) Nr. 952/2013
nurodytomis į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų prekių pristatymo vietomis laikomos arčiausiai prie prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką vietos esančios ir atitinkamą kompetenciją turinčių muitinės struktūrinių padalinių aptarnaujamos prekių pateikimo muitinei vietos, nurodytos šio įstatymo 51 straipsnyje.
2. Muitinės generalinis direktorius turi teisę nustatyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 135 straipsnio 5 dalyje nurodytas specialias taisykles.
1. Lietuvos Respublikos teritorijoje prekės Reglamento (ES) Nr. 952/2013 nustatyta tvarka pateikiamos muitinei:1 ) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose;2 ) kitose muitinės generalinio direktoriaus nustatytose prekių pateikimo muitinei vietose, atitinkančiose Reglamento
(ES) 2015/2446 115 straipsnio 1 dalyje ir, ją taikant, muitinės generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus;3 ) judančiose transporto priemonėse atliekami muitinės formalumai.
2. Asmenys gali teikti muitinei prašymą, kad jų teritorijose arba patalpose, atitinkančiose muitinės generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, būtų nuolat arba laikinai įrengtos muitinės postų muitinio tikrinimo vietos. Patenkinus prašymą, muitinei panaudos pagrindais turi būti suteiktos tarnybinės, buitinės ir kitos muitinės formalumams atlikti reikalingos patalpos, teritorija bei techninės priemonės.
3. Muitinės generalinis direktorius turi teisę nustatyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 6 dalyje nurodytas specialias taisykles.
1 . Prekės turi būti pateikiamos muitinei muitinės posto darbo laiku, kurį, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 159 straipsnio 2 dalimi, nustato muitinės generalinis direktorius.2 . Muitinės posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laikas turi būti paskelbtas aptarnaujamiems asmenims gerai matomoje vietoje ir skelbiamas muitinės interneto svetainėje.
3. Asmens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei ir ne muitinės posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku. Patenkinus prašymą, prašymą pateikęs asmuo privalo muitinės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atlyginti visas su tuo susijusias muitinės išlaidas.
Lietuvos Respublikos teritorijoje prekės
laikinai saugomos:1 ) muitinės postų teritorijoje;2 ) laikinojo saugojimo sandėliuose, kurių turėjimo sąlygas ir tvarką, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013
(ES) 2015/2446 116, 117 ir 118 straipsniais, nustato muitinės generalinis direktorius;3 ) kitose muitinės generalinio direktoriaus nustatytose prekių laikinojo saugojimo vietose, atitinkančiose Reglamento (ES) 2015/2446
uitinės generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus.
1 . Be muitinės leidimo muitinės postų muitinio tikrinimo vietose draudžiama įrengti konstrukcijas, montuoti įrenginius ir statyti transporto priemones.2
. Asmenys turi paklusti muitinės pareigūnų nurodymui pasišalinti iš muitinės posto muitinio tikrinimo vietos atliekant prekių muitinį tikrinimą arba kitus muitinės formalumus.
3. Prekių turėtojai, gavę muitinės pareigūnų nurodymą išgabenti prekes iš muitinės posto muitinio tikrinimo vietos, turi nedelsdami jį įvykdyti.
4. Muitinė neatlygina jokių asmenų patirtų išlaidų, susijusių su šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymu. XI
Deklaracijos, pranešimai, prašymai, sprendimai ir kiti dokumentai bei informacija, naudojami atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą
Deklaracijų, pranešimų, prašymų, sprendimų ir kitų dokumentų bei informacijos, naudojamų atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą, turinį ir formą bei jų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo tvarką, įskaitant duomenų mainų tarp asmenų ir muitinės naudojantis muitinės informacinių sistemų priemonėmis sąlygas, arba konkrečius su tuo susijusius reikalavimus, kai juos nustatyti priskirta Europos Sąjungos valstybių narių arba muitinės kompetencijai, nustato muitinės generalinis direktorius.
1
. Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Muitinės prievolininkų registro objektus, jų identifikatorius kitose informacinėse sistemose, registravimo procedūras ir šio registro objektų registravimą rinkiniai. Duomenų rinkinius sudarantys duomenys, įskaitant asmens duomenis, nustatomi Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos nuostatuose. Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyti duomenys teikiami Muitinės prievolininkų registro duomenų tvarkytojui neatlygintinai.
2. Muitinės prievolininkų registro objektai:1 ) Lietuvos Respublikoje įsisteigę asmenys, vykdantys ar numatantys vykdyti veiklą, reglamentuojamą muitų teisės aktų;2
) ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę asmenys, kuriems nesuteiktas ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (toliau – EORI) kodas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kurie vykdo ar numato vykdyti Lietuvos Respublikoje veiklą, reglamentuojamą muitų teisės aktų;3 ) Lietuvos Respublikoje ir ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę asmenys, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai, tarp jų fiziniai asmenys, kai tenkinamos Reglamento (ES) 2015/2446 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos sąlygos;4
) Sąjungos muitų teritorijoje (išskyrus Lietuvos Respubliką) įsisteigę asmenys, kuriems EORI kodas nesuteiktas Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, muitinės, atsakingos už šių asmenų registravimą ir EORI kodų suteikimą, kai tai susiję su muitinės formalumų atlikimu Lietuvos Respublikoje;5 ) Lietuvos Respublikoje registruoti Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusių juridinių asmenų filialai, kai juos įsteigęs juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje vykdo arba numato vykdyti veiklą, reguliuojamą muitų teisės aktų, arba veikia kaip garantas;6
) Lietuvos Respublikoje registruotos Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusių juridinių asmenų atstovybės, kai jas įsteigęs juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje vykdo arba numato vykdyti veiklą, reguliuojamą muitų teisės aktų, arba veikia kaip garantas.
3. Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra muitinė.
4. Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos objektai Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje registruojami neatlygintinai.5
. Šio straipsnio 2 dalyje kaip Muitinės prievolininkų registro objektai nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys privalo Muitinės prievolininkų registro duomenų tvarkytojui pateikti Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos nuostatuose nurodytus registravimo duomenis.6
. Muitinės prievolininkų registro duomenų tvarkytojas, remdamasis disponuojama informacija, gali Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje savo iniciatyva registruoti ekonominės veiklos vykdytojus ir kitus asmenis arba patikslinti jų duomenis, jeigu jie tinkamai nevykdo šio straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigų, taip pat kitais Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytais atvejais, kai tokie atvejai būtini muitinės funkcijoms atlikti. Apie nurodytus veiksmus ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys informuojami Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka ir, jeigu duomenų tvarkymo veiksmai yra susiję su fiziniu asmeniu, laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatytų reikalavimų.
7. Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši. Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos duomenys teikiami laikantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų ir, jeigu teikiami fizinio asmens duomenys, Reglamento (ES) 2016/679
5 straipsnyje apibrėžtų asmens duomenų tvarkymo principų bei 6 straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus asmens kodo tvarkymo ypatumus.
8. Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, išskyrus asmens duomenis, duomenis, susijusius su visuomenės ir nacionaliniu saugumu, ir duomenis, sudarančius juridinio asmens konfidencialią informaciją ar galinčius atskleisti jo komercinę (verslo) paslaptį, yra atveriami pakartotinai naudoti.9
. Muitinės prievolininkų registro duomenų tvarkymo Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje tikslas – užtikrinti muitinės kontrolę, palengvinti muitinės formalumų atlikimą ir sumažinti mokesčių vengimo ar kitų pažeidimų riziką.
Deklaranto prašymu muitinė neatlygintinai muitinės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka patvirtina naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis jai pateiktų deklaracijų ir kitų dokumentų kopijų bei popieriuje surašytų deklaracijų ir kitų dokumentų kopijų tikrumą arba išduoda patvirtintas minėtų deklaracijų ir dokumentų kopijas arba išrašus.
1
. Pirmumo tvarka atliekamas prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas, kai tai nustatyta muitų teisės aktuose, taip pat kai muitinei pateikiamos nukentėjusiesiems nuo nelaimės skirtos prekės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009
esančioms diplomatinėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos arba jų išsiunčiamos prekės, gyvi gyvūnai, greitai gendančios prekės, kurių sąrašą tvirtina muitinės generalinis direktorius, taip pat kitos prekės, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis muitinės įgyvendinamais teisės aktais arba muitinės generalinio direktoriaus sprendimu turi būti atliekamas skubos tvarka.2
. Jeigu be muitinio tikrinimo turi būti atliekamas ir kitoks kitų kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tų pačių prekių tikrinimas, jis, kai tai įmanoma, atliekamas prekių muitinio tikrinimo vietose ir tuo pačiu laiku kaip ir muitinis tikrinimas, muitinei koordinuojant tikrinimą.
Muitinės procedūrų atlikimo tvarka Muitinės procedūrų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką prireikus išsamiau nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek šios tvarkos nereglamentuoja m uitinės įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
1
. Muitinė, gavusi asmens prašymą, gali jam suteikti leidimą naudotis TIR įgaliotojo siuntėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama įforminti prekėms TIR procedūrą – tranzito procedūrą, atliekamą vadovaujantis Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija), nepateikiant prekių ir TIR knygelės muitinei.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą TIR įgaliotojo siuntėjo statusą įgijęs asmuo šiuo statusu naudotis gali tik tuo atveju, kai TIR procedūra pradedama Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Leidimas naudotis TIR įgaliotojo siuntėjo statusu suteikiamas asmeniui, atitinkančiam Reglamento (ES) 2015/2446
(ES) Nr. 952/2013
(ES) 2015/2447 24, 25 ir 27 straipsniais.
4. Leidimų naudotis TIR įgaliotojo siuntėjo statusu suteikimo, leidimų naudotis TIR įgaliotojo siuntėjo statusu suteikiamų teisių įgyvendinimo ir muitinės priežiūros tvarką nustato muitinės generalinis direktorius.
Laisvosios zonos Lietuvos Respublikos teritorijoje yra:1 ) laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu ir atitinkamos laisvosios ekonominės zonos įstatymu;2 ) laisvasis uostas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą;3 ) teritorijos
tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatoma vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla, pripažintos laisvosiomis zonomis .
1. Tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose
gali būti įsteigtos muitinės prižiūrimos neapmuitinamos parduotuvės, kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis arba specialiąsias fiskalines teritorijas keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais prekių. Taikant šios dalies nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio arba laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikoje.2 .
Į neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo muitais ir mokesčiais neapmokestintomis prekėmis taip pat gali būti prekiaujama Lietuvos Respublikoje įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose, kuriais keleiviai iš Lietuvos Respublikos vežami į paskirties vietą trečiojoje šalyje, arba
finansų ministro patvirtintame specialiųjų fiskalinių teritorijų sąraše nurodytoje specialiojoje fiskalinėje teritorijoje . Taikant šią dalį, paskirties vieta laikoma pirmoji vieta ne Lietuvos Respublikoje, kurioje orlaivis nusileidžia arba laivas sustoja išlaipinti arba įlaipinti keleivių.3 . Keleiviai, vykstantys iš Lietuvos Respublikos į kitas Sąjungos muitų teritorijos dalis, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, neapmuitinamose parduotuvėse gali įsigyti tik prekių, apmokestintų importo muitais ir mokesčiais.4 .
Keleiviai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, gali įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose neapmuitinamose parduotuvėse importo muitais neapmokestintų prekių.
5. Neapmuitinamos parduotuvės steigiamos ir veikia kaip Reglamento
(ES) 2015/2446 201 straipsnio a punkte nurodyti muitinės sandėliai, kuriuose leidžiama mažmeninė prekyba, parduodant neapmokestintas importo muitais ir mokesčiais prekes iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis išvykstantiems keleiviams. Šioms prekėms taip pat taikomos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatos.
1. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 198 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais taikomos šio straipsnio nuostatos.2
. Muitinė prekes sulaiko muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytais pagrindais ir atvejais. Kitos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kompetentingos sulaikyti prekes, sulaikiusios Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčias prekes arba prekes, kurių muitinis statusas nežinomas, privalo nedelsdamos apie tai informuoti muitinę.
3. Sulaikytų ir (arba) konfiskuotų Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčių prekių apskaitos, saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.4
. Jeigu įsiteisėjus civilinėje, administracinėje, administracinių nusižengimų, baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) priimtam sprendimui arba kitam Lietuvos Respublikos kompetentingos sulaikyti prekes institucijos sprendimui, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui sulaikytas prekes, jų savininkas per 30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamą sprendimą arba jo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės realizuojamos. Už realizuotas prekes gautos lėšos, atskaičius jų realizavimo kainos dalį sudarančius importo muitus ir kitus mokesčius, jeigu jie taikytini, saugojimo, vežimo ir realizavimo išlaidas, grąžinamos prekių savininkui.
5. Prekės, kurios negali būti realizuotos, taip pat naikintinos prekės privalo būti sunaikintos vadovaujantis Reglamento
(ES) Nr. 952/2013 197 straipsniu.
1Muitinės arba kitų Lietuvos Respublikos valstybės kompetentingų institucijų sulaikytos ne Sąjungos prekės, neturinčios savininko arba kurių savininkas nežinomas, pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 199 straipsniu ir Reglamento (ES) 2015/2447 249 straipsnio 2 dalimi .
2Valstybės nuosavybėn perduotos prekės realizuojamos vadovaujantis šio įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
3Valstybės nuosavybėn negali būti perduotos prekės, nurodytos Reglamento (ES) 2015/2447 249 straipsnio 1 dalyje.
XII
1
. Taikant muitinės įgyvendinamus teisės aktus, reikšmingu muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimu laikoma asmens arba juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, už kurį šiems asmenims paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda, arba kitas teisės pažeidimas, už kurio padarymą atsakomybė nustatyta specialiajame įstatyme ir už kurį paskirta
. Kartotiniu muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimu laikomas toks pat antras ir kiekvienas paskesnis administracinis nusižengimas arba kitas teisės pažeidimas, už kurio padarymą atsakomybė nustatyta specialiajame įstatyme, išskyrus atvejus, kai teisės pažeidimas įstatymų nustatyta tvarka pripažintas mažai pavojinga veika arba mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu.
2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, vertinami asmens teisės aktų pažeidimai, padaryti per paskutinius 3 metus iki asmens padarytų teisės aktų pažeidimų vertinimo dienos, išskyrus atvejus, kai muitinės įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose teisės aktuose nustatyti kitokie terminai. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo priedas
1
. 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 254/2000 .
2. 1988 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3915/88 , išdėstantis nuostatas dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83 , nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 63c straipsnio įgyvendinimo.
3. 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97
dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/785 .
4. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos su pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243 .
5. 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009 , nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą.
6. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1224/2011 , išdėstantis Tarybos reglamento
(EB) Nr. 1186/2009 , nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų taisykles, 66–73 straipsnių taikymo nuostatas, su pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 .
7. 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1225/2011 , išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 , nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 42–52, 57 ir 58 straipsnių taikymo nuostatas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 504/2013 .
8. 2012 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 80/2012 , išdėstantis biologinių ir cheminių medžiagų, numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009
, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 53 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą, su pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 197/2013 .
9. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 .
10. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 , kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2399 .
11. 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1352/2013
, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo numatytos formos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2025 m. spalio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/2230 .
12. 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. balandžio 5 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2022/615 .
13. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 , kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013
papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. lapkričio 29 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2025/218 .
14. 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 , kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 , kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2025 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1728 .
15. 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341 , kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013
papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/234 .
16. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/ 1173 .
17. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037
dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/ 1173 .
18. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 .
19. 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2152 dėl Europos verslo statistikos, kuriuo panaikinama 10 teisės aktų verslo statistikos srityje, su pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1704 .
20. 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2399
, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 , su pakeitimais, padarytais 2024 m. liepos 3 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2024/2514 .
21. 2025 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/512 dėl elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 , kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninių priemonių. –––––––––––––––––––––“.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.2
. Įsigaliojus šiam įstatymui įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamus institucijų pavadinimus „Lietuvos Respublikos muitinė“, „Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, „teritorinė muitinė“, „specialioji muitinės įstaiga“, „Muitinės informacinių sistemų centras“, „Muitinės kriminalinė tarnyba“, „Muitinės laboratorija“ „Muitinės mokymo centras“ atitinka institucijos pavadinimą „Lietuvos muitinė“.
3. Lietuvos muitinės (toliau – muitinė) postų pareigūnams, kuriems tarnybos vieta buvo apibrėžta kaip teritorinės muitinės veiklos zona, įsigaliojus šiam įstatymui, tarnybos vietovė nustatoma konkretaus muitinės posto, kuriame jie pareigas atliko 2026 m. gruodžio 31 d., veiklos zona.4 .
Iki 2026 m. gruodžio 31 d. neterminuotai paskirti į pareigas muitinės postų viršininkai ir pavaduotojai toliau eina pareigas, kurioms pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 21 straipsnį taikoma rotacija, ir jiems nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatomas 5 metų laikotarpis eiti pareigas, kurioms taikoma rotacija.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IX-2183
12, 15 IR 1331 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO 2, 4, 6 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Muitinės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 12, 15 ir 1331 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 4, 6 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – didinti Lietuvos Respublikos muitinės veiklos efektyvumą ir skaidrumą, spartinti muitinės sprendimų priėmimą, muitinės paslaugų suteikimą ir sudaryti geresnes verslo sąlygas bei didinti jos konkurencingumą.
Siekiant šių tikslų siūloma optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės organizacinę struktūrą atsisakant juridinio asmens (biudžetinės įstaigos teisinės formos) statuso Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) pavaldžiose muitinės įstaigose (teritorinėse muitinėse ir specialiosiose muitinės įstaigose), jas prijungiant prie Muitinės departamento, o Muitinės departamento pavadinimą pakeisti į Lietuvos muitinę. Tokiu būdu vietoj 8 juridinių asmenų (muitinės įstaigų) veiktų vienas juridinis asmuo – Lietuvos muitinė (toliau – muitinė) su nauja patvirtinta struktūra, kuri įgyvendintų visas muitinei priskirtas funkcijas.
Pagrindinis tikslas keisti Muitinės įstatymą yra muitinės pertvarka – t.y. Lietuvos Respublikos muitinės pertvarkymas į vieną juridinį asmenį. Viešojo administravimo įstatymas šiuo metu, iš esmės, nustato dviejų hierarchinių lygių valdymo sistemą – departamentas (valdyba) ir skyrius (tarnyba). Akivaizdu, kad pertvarkius Lietuvos Respublikos muitinę į vieną juridinį asmenį Viešojo administravimo įstatyme nustatyta dviejų lygių valdymo sistema yra nepakankama ir nebūtų efektyvi nei funkcine nei vadybine prasme.
Tokiu būdu Projektu muitinėje siūloma nustatyti trijų hierarchinių lygių sistemą - biuras, departamentas (valdyba), skyrius (tarnyba), be to siūloma nustatyti specifinius padalinius – postus ir mokyklą.
Biuras būtų stambiausias struktūrinis padalinys steigiamas tuomet, kai reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti keletą muitinės veiklos sričių. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato statutinės biuro viršininko pareigybės kitokį lygį nei nustatyta Viešojo administravimo įstatyme. Vidaus tarnybos statuto priede biuro viršininko pareigybė priskirta 3 pareigybių grupei, kas atitinka statutinės įstaigos vadovo lygį.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Muitinės departamentas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1
. Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme nustatyta, kad muitinę sudaro Muitinės departamentas, teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos.
Muitinės departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti įstaiga. Teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga yra Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsteigtos ir jam atskaitingos biudžetinės įstaigos. 2012 metais muitinėje centralizavus personalo, finansų, dokumentų ir turto valdymo funkcijas, Muitinės departamentui pavaldžių įstaigų vadovai neatlieka visų biudžetinės įstaigos vadovui būdingų funkcijų, tačiau dėl šiuo metu esančio teisinio reguliavimo atskiri juridiniai asmenys turi tvarkyti finansų, turto, dokumentų valdymo klausimus, kas reikalauja papildomų žmogiškųjų išteklių, todėl tikslinga šias funkcijas centralizuoti visiškai, o tam būtina sujungti visas muitinės įstaigas į vieną juridinį asmenį.
Šiuo metu tiek Muitinės departamento, tiek jam pavaldžių muitinės įstaigų pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas, skatina, skiria tarnybines nuobaudas ir atleidžia iš pareigų Muitinės departamento generalinis direktorius. 3.2
. Muitinės įstatymas nustato, kad muitinės postai yra teritorinių muitinių struktūriniai padaliniai, veikiantys Muitinės departamento nustatytose vietose ir atliekantys muitinės formalumus ir kitas Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jiems nustatytas funkcijas. Muitinės mobiliosios grupės yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų struktūriniai padaliniai, vykdantys muitinės priežiūrą, atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus ir kitas Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas.
Muitinės posto pareigūnų tarnybos vieta yra teritorinės muitinės, į kurią skiriamas muitinės posto pareigūnas, veiklos zona. 3.3
. Muitinės įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius gali sudaryti jam patariantį organą – Muitinės departamento kolegiją, tvirtina jos sudėtį ir nuostatus. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Reglamento (ES) Nr. 952/2013 14 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, šio straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms konsultacijoms vykdyti ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams aktualiems muitinės veiklos klausimams nagrinėti sudaromas Muitinės konsultacinis komitetas. Šio komiteto struktūrą, sudėtį ir nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 3.4
. Muitinės įstatymas reglamentuoja muitinės įstaigų sprendimų priėmimą ir apskundimo tvarką. Muitinės įstaigų sprendimai priimami pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 , kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 22, 23, 27, 28, 29 ir 30 straipsnius. Muitinės įstatyme nustatyta, kad teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimai ar jų nepriėmimas skundžiami Muitinės departamentui, Muitinės departamento sprendimai ar jų nepriėmimas – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. 3.5
. Muitinės įstatyme nustatyta, kad Muitinės departamentas išimties tvarka gali pratęsti asmens skundo dėl jam apskųstų teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo nagrinėjimo terminą, bet ne ilgiau kaip 10 dienų. 3.6 . Muitinės įstatymo nuostatos dėl muitinės įstaigų sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarkos nėra taikomos mokestiniams ginčams. 3.7 . Muitinės įstatyme nustatyta, kad į gyvendinant Reglamento (ES) Nr. 952/2013
51 straipsnio 1 dalį, dokumentai ir informacija saugomi kaip apskaitos dokumentai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 8 metus, neatsižvelgiant į juos saugančių asmenų naudojamas informacijos kaupimo laikmenas. Muitinės turimos informacijos saugojimo terminai nenustatyti. 3.8
. Muitinės įstatyme nustatyta, kad, taikant muitinės įgyvendinamus teisės aktus, reikšmingu teisės aktų pažeidimu laikoma asmens arba juridinio asmens darbuotojo padaryta nusikalstama veika arba administracinis nusižengimas, už kurį šiems asmenims paskirta didesnė kaip 1 500 eurų administracinė bauda, kartotiniu teisės aktų pažeidimu – antras ir kiekvienas paskesnis administracinis nusižengimas, išskyrus mažai pavojingą (mažareikšmį) pažeidimą, kuris pagal šį įstatymą nelaikytinas reikšmingu. Muitinės įstatyme nenustatyta, kad reikšmingu teisės aktų pažeidimu laikoma ir pagal kitus specialiuosius įstatymus skirtos baudos. 3.9
. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga (jeigu jų nuostatuose yra numatytas mokesčių administravimo funkcijų atlikimas) – vietos mokesčių administratoriais. 3.10 . Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta, kad muitinės atliekamo mokestinio patikrinimo ataskaitą pasirašo muitinės administruojamų mokesčių patikrinimą atlikęs mokesčių administratoriaus pareigūnas ir to mokesčių administratoriaus viršininkas arba jo tam įgaliotas pareigūnas. 3.11
. Vidaus tarnybos statute vartojama sąvoka „Muitinės departamentas“ ir pateikiama finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų struktūra.
4. Kokios siūlomos naujos esminės teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 . Tęsiant 2012 metais pradėtą muitinės vykdomų funkcijų centralizavimo procesą, Muitinės įstatymo projektu siūloma optimizuoti muitinės organizacinę struktūrą ir atsisakyti juridinio asmens statuso Muitinės departamentui pavaldžiose muitinės įstaigose. Tokiu būdu būtų sudarytos teisinės prielaidos reorganizuoti Muitinės departamentui pavaldžias muitinės įstaigas, prijungiant jas prie Muitinės departamento ir pakeičiant Muitinės departamento pavadinimą į Lietuvos muitinę.
Kitų juridinių asmenų prijungimo būdas leistų sumažinti reorganizacijos administracinę naštą ir sumažintų darbuotojų, kuriems būtų įteikti įspėjimo lapeliai, skaičių, lyginant su reorganizavimu juridinių asmenų sujungimo būdu. Pavadinimas Lietuvos muitinė pasirinktas atsižvelgiant į Lietuvos policijos pavyzdį, siekiant suvienodinti įstaigų pavadinimus. Muitinės įstatymo projekte atsisakoma teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų, o vietoj jų muitinėje būtų steigiami biurai, valdybos, mokykla, departamentai, skyriai, poskyriai, muitinės postai, kurie atliktų muitinei priskirtas funkcijas.
Siūlomi pakeitimai leistų atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančių procesų vidaus administravimo srityje (atskirų juridinių asmenų, finansų, turto, dokumentų valdymo klausimai) bei leistų nukreipti atsilaisvinusius išteklius muitinei pavestoms funkcijoms vykdyti, paspartintų muitinės sprendimų priėmimą ir muitinės formalumų atlikimą, užtikrintų vienodą muitų teisės aktų interpretavimą ir taikymą bei vienodus kontrolės standartus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai taip pat didintų muitinės veiklos efektyvumą ir muitinės teikiamų paslaugų kokybę. Įvykdyti pokyčiai leis sutaupyti apie 20 procentų pareigybių aptarnavimo funkcijas atliekančiuose padaliniuose (dokumentų, turto ir finansų valdymo).
Sutaupyti žmogiškieji ištekliai bus panaudoti muitinės tiesioginėms funkcijoms vykdyti, perkeliant pokyčių metu atsilaisvinančias pareigybes į muitinės postus. Pažymėtina, kad stabiliai didėjantis smulkiųjų siuntų, siunčiamų į Lietuvą iš trečiųjų šalių, skaičius (palyginti 2024 ir 2025 metus per tą patį laikotarpį mažos vertės pašto siuntų importo deklaracijų skaičius išaugo 44 procentais – nuo 3,1 mln. iki 4,4 mln.), reikalauja papildomų muitinės išteklių postuose, kad būtų tinkamai atliekamos muitinei pavestos funkcijos. Pokyčių metu atsilaisvinantys ištekliai bus panaudoti būtent smulkiųjų siuntų kontrolei sustiprinti.
Be to, siekis užtikrinti spartesnį transporto priemonių sienos kirtimą, nemažinant muitinės kontrolės lygio, atsižvelgiant į tarptautinių ir nacionalinių sankcijų įgyvendinimą, taip pat reikalauja didesnių žmogiškųjų išteklių pasienio postuose. Motyvai dėl juridinių asmenų sujungimo į vieną:
Personalo ir išteklių valdymo nauda – galima racionaliau panaudoti žmogiškuosius išteklius, reikia mažiau personalo administruojant įstaigos procesus, galimybė konsoliduoti tam tikras funkcijas, aiškesnė karjeros galimybė, bendra darbuotojų motyvavimo sistema, lengviau perkelti darbuotojus pagal poreikį tarp padalinių;
. Atsižvelgiant į siūlomą juridinių asmenų statuso atsisakymą teritorinėse muitinėse ir specialiosiose muitinės įstaigose Muitinės įstatymo projekte taip pat siūloma tikslinti kitas su šiuo pertvarkymu susijusias įstatymo nuostatas, muitinės sąvoką, muitinės įstaigų kompetenciją priskirti muitinei arba jos struktūriniams padaliniams.
Muitinės įstatymo projekto 21 straipsnyje numatoma, kad Muitinės biuro vadovui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), valdybos vadovui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), mokyklos vadovui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), muitinės posto vadovui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams) taikoma Vidaus tarnybos statuto nustatyta pareigūnų rotacija. Pažymėtina, kad po reorganizacijos nebeliks periodinio pareigūnų pareigų atlikimo vietos keitimo ir pareigūnai bus priskiriami prie konkretaus posto, atsiranda poreikis, siekiant korupcijos prevencijos tikslų, periodiškai rotuoti minėtų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus. 4.3 .
Muitinės įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad muitinės generalinis direktorius gali sudaryti patariamąsias kolegijas ir konsultacinius komitetus, tvirtinti jų sudėtį ir nuostatus. Pažymėtina, kad šia nuostata iš esmės nėra keičiamas teisinis reguliavimas, tačiau joje sujungiamos galiojančios Muitinės įstatymo redakcijos 15 straipsnio 7 ir 8 dalys, paliekant galimybę šių organų funkcijas detalizuoti muitinės generalinio direktoriaus tvirtinamuose jų nuostatuose. 4.4 .
Muitinės įstatymo projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti papildomas naujas teises muitinei (apriboti muitinės formalumų atlikimą asmeniui, dėl kurio padaryto Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimo muitinė atlieka tyrimą, kol bus baigtas tyrimas asmens atžvilgiu arba asmuo pateiks muitinei įrodymus, kad pašalino trūkumus, kurie lėmė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimą). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Muitinės departamentas yra viena iš kompetentingų institucijų, užtikrinančių tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal jai priskirtas veiklos sritis.
Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 14 ir 15 straipsnių nuostatas, Muitinės departamentas tiria juridinių asmenų padarytus tarptautinių sankcijų pažeidimus ir taiko poveikio priemones. Tarptautinių sankcijų pažeidimų tyrimai dažnai užsitęsia dėl būtinumo surinkti įrodymus, pagrindžiančius tarptautinių sankcijų nesilaikymą, tačiau tuo metu tiriamas asmuo toliau užsiima ekonomine veikla, kuria gali būti pažeidžiamos tarptautinės sankcijos.
Tam, kad tarptautinių sankcijų įgyvendinimas būtų veiksmingas, būtina suteikti aiškius įgaliojimus muitinei apriboti muitinės formalumų atlikimą asmeniui, dėl kurio muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimo muitinė atlieka tyrimą, kol nebus baigtas tyrimas asmens atžvilgiu arba asmuo pateiks muitinei įrodymus, kad pašalino trūkumus, kurie lėmė muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimą. Siūlomas teisinis reglamentavimas atitinka
833/2014
dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 8 straipsnio 1 dalies („ valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, <...>, ir imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas jų įgyvendinimas“) ir 12e straipsnio 3 dalies („m uitinės neleidžia išleisti prekių, jei jos turi pagrįstų priežasčių įtarti sankcijų apėjimą, ir neleidžia prekių reeksportuoti į Rusiją“) nuostatas ir leis veiksmingai taikyti draudimų ir apribojimų vykdymo užtikrinimo priemones ir užkardyti mėginimus apeiti sankcijas. 4.5
. Taip pat siekiant užtikrinti, kad pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 15 straipsnio nuostatas už tarptautinių sankcijų pažeidimus juridiniam asmeniui skiriama poveikio priemonė būtų išieškota ir juridinis asmuo, žinodamas apie jam gresiantį poveikio priemonės pritaikymą, negalėtų nuslėpti lėšų ar kitokio turimo turto, tikslinga suteikti teisę muitinei taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdus, numatytus Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose, tais atvejais, kai atliekamas tyrimas asmens atžvilgiu dėl galimo Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimo, galimos skolos, baudos ar kito įsipareigojimo muitinei įvykdymo užtikrinimo. 4.6
. Gerinant muitinės postų pareigūnų tarnybos sąlygas, šių pareigūnų tarnybos vietą siūloma nustatyti muitinės posto veiklos zonoje, tokiu būdu pareigūnai būtų labiau užtikrinti tarnybos sąlygų aiškumu ir tęstinumu. Muitinės pajėgų valdymui minėtas siūlymas didesnės įtakos neturės, nes Vidaus tarnybos statutas numato atvejus, kai pareigūnai gali būti perkeliami į kitus padalinius ar pareigas. 4.7
. Muitinės įstatymo projekto 34 straipsnyje, atsižvelgiant į numatomą muitinės organizacinę struktūrą, siūloma tikslinti muitinės sprendimų, susijusių su muitų teisės aktų taikymu, apskundimo tvarką: skundai dėl muitinės struktūrinių padalinių sprendimų būtų teikiami muitinei, dėl muitinės sprendimų ar jų nepriėmimo – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui.
Lietuvos muitinė, veikdama kaip mokesčių administratorius, priima sprendimus pagal Mokesčių administravimo įstatymą, todėl tikslinga patikslinti šių sprendimų apskundimo tvarką numatant, kad visi muitinės sprendimai, kurie priimami vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, būtų skundžiami pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Tokiu būdu būtų suvienodinta tiek muitinės, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip mokesčių administratorių, priimamų sprendimų apskundimo tvarka. 4.8
. Muitinės įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę muitinės generaliniam direktoriui išimties tvarka pratęsti asmens skundo dėl muitinės struktūrinių padalinių sprendimų nagrinėjimo terminą ne ilgiau kaip 30 dienų. Toks skundo nagrinėjimo pratęsimo terminas numatytas ir Mokesčių administravimo įstatyme nagrinėjant mokestinius ginčus. Galimybė pratęsti skundo nagrinėjimo terminą iki 30 dienų reikalinga dėl to, kad kartais teisingam ir objektyviam skundo išnagrinėjimui būtina atlikti papildomą tyrimą ir (arba) gauti papildomos informacijos iš kitų Lietuvos ir užsienio šalių institucijų ar iš paties skundą padavusio asmens. 4.9
. Muitinės įstatymo projekto 28 straipsniu nustatomas didesnis, t. y. 10 metų dokumentų ir informacijos saugojimo terminas. Šiuo pakeitimu siekiama sudaryti sąlygas įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 103 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią, jei skolos muitinei atsiradimo priežastis buvo veiksmas, dėl kurio tada, kai jis buvo įvykdytas, galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, 1 dalyje nustatytas 3 metų laikotarpis pagal nacionalinę teisę pratęsiamas mažiausiai iki 5, o daugiausia iki 10 metų, taip pat šią nuostatą suderinti su galiojančio Muitinės įstatymo 43 straipsnio nuostata. Muitinės įstatymo projekto 12 straipsnyje nustatomas muitinės turimos informacijos saugojimo terminas atsižvelgiant į pirmiau minėtas Reglamento (ES) Nr. 952/2013
103 straipsnio 2 dalies ir Muitinės įstatymo 43 straipsnio nuostatas bei 2025 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2025/512 dėl elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 , kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninių priemonių , 120 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus. 4.10 . Muitinės įstatymo projekto 65 straipsnio pakeitimu s iekiama Muitinės įstatymo nuostatas suderinti su Reglamento (ES) Nr. 952/2013
eikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimą atsižvelgiant į tai, kad muitinė baudas skiria ne tik pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, bet ir specialiuosius įstatymus – Tarptautinių sankcijų įstatymą, Mokesčių administravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą. 4.11 . Muitinės įstatymo projektas papildomas nuostatomis dėl muitinės kursantų. Numatoma, kad muitinės kursanto statusą įrodo kursanto pažymėjimas. Taip pat pažymima, kad kiti muitinės kursanto statuso klausimai reglamentuojami Vidaus tarnybos statute. 4.12
. Atsižvelgiant į Muitinės įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projekte siūloma teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų nelaikyti vietos mokesčių administratoriais. Pagal šiuo metu galiojančio Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, centrinis mokesčių administratorius gali atlikti visas vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, jei tai nustatyta centrinio mokesčių administratoriaus nuostatuose, todėl, įgyvendinus siūlomus pakeitimus, muitinė atliktų centrinio mokesčių administratoriaus funkcijas, o įgalioti muitinės struktūriniai padaliniai – vietos mokesčių administratoriaus funkcijas. 4.13
. Mokesčių administravimo pakeitimo įstatymo projekte, atsižvelgiant į numatomą muitinės organizacinę struktūrą, siūloma nustatyti, kad muitinės atliekamo mokestinio patikrinimo ataskaitą pasirašo patikrinimą atlikęs vietos mokesčių administratoriaus pareigūnas ir patikrinimą atlikusio vietos mokesčių administratoriaus vadovas. 4.14 . Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projekte siūloma pakeisti Muitinės departamento sąvoką į Lietuvos muitinę ir atsisakyti finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų struktūros, paliekant tik centrinę statutinę įstaigą – Lietuvos Respublikos muitinę.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami Įstatymų projektų rezultatai aptarti aiškinamojo rašto 4 punkte.
Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Poveikis atitinkamai sričiai
Muitinės įstatymo projekte siekiama muitinę pertvarkyti į vieną juridinį asmenį, t. y. atsisakoma teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų, o vietoj jų muitinėje būtų steigiami muitinės struktūriniai padaliniai, kurie atliktų muitinei priskirtas funkcijas, (biurai, valdybos, mokykla, departamentai, skyriai, poskyriai, muitinės postai).
Siekiami rezultatai nurodyti šio aiškinamojo rašto 4.1 papunktyje. Numatoma, kad šie pakeitimai bus ilgalaikiai ir reikšmingi, nes leis efektyviau paskirstyti žmogiškuosius išteklius (kaip minėta, 20 procentų pareigybių, kurių funkcijos susijusios su dokumentų, turto ir finansų valdymu, bus pavesta atlikti tiesiogines muitinės funkcijas). Taip pat planuojama sutaupyti iki 30 procentų institucijos administravimo veiklos sąnaudų (tikėtini pigesni pirkimai, dėl didesnio kiekio mažesnės sutarčių ir paslaugų kainos, efektyvesnis turto naudojimas, transportas, įranga).
Pažymėtina, kad, įgyvendinant muitinės pertvarką, planuojama priimti nemažai su tuo susijusių sprendimų: bus vykdomos konsultacijos su darbuotojų atstovais, rengiamas muitinės struktūros projektas ir struktūrinių padalinių nuostatai, taip pat bus rengiami įspėjimai dėl pareigybių naikinimo ir siūlymai eiti pareigas. Be to, bus vykdomas sutartinių įsipareigojimų inventorizavimas, rengiamas ir įgyvendinamas informacinių technologijų pokyčių planas. Rengiantis pertvarkai reikės parengti įvairių teisės aktų projektus, nustatant vienodas muitinės procedūras, perkeliant darbuotojus į kitus struktūrinius padalinius, perduodant turtą ir kt. Šiuos veiksmus planuojama atlikti naudojant turimus žmogiškuosius išteklius ir turimus valstybės biudžeto asignavimus.
Nors pats muitinės pertvarkos įgyvendinimas pareikalaus nemažai Muitinės departamento įdirbio, baigus pertvarką, planuojamos minėtos teigiamos pasekmės muitinės vidaus administravimui, personalo ir finansų valdymui. Neigiamų pasekmių nenumatoma nei muitinės vidaus administravimui, nei muitinės tiesioginių funkcijų vykdymui. Muitinės atliekamų funkcijų kokybė dėl pertvarkos neturėtų nukentėti. Priešingai, planuojami vienodi darbo standartai, numatoma greitesnė informacijos sklaida turėtų teigiamai paveikti muitinės formalumus (plačiau šio aiškinamojo rašto 7 punkte).
Pažymėtina, kad vykdant muitinės pertvarką neplanuojama mažinti darbuotojų skaičiaus. Darbuotojams, kurių veiklos sritis keisis, planuojami perkvalifikavimo kursai. Tokiems darbuotojams, kaip minėta, bus pavesta vykdyti muitinės funkcijas, kurioms atlikti šiuo metu trūksta pajėgumų. Poveikis valstybės finansams Įstatymams įgyvendinti ir muitinei pertvarkyti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Numatoma, kad galimos su pertvarka susijusios išlaidos bus dengiamos iš Muitinės departamentui skirtų asignavimų. Kitų valstybės institucijų išlaidų Muitinės įstatymo projektui įgyvendinti neprireiks.
Kaip minėta, įgyvendinus muitinės pertvarką, planuojama sutaupyti iki 30 procentų lėšų, skirtų institucijai administruoti. Tai lems įsigyjant prekes ir paslaugas didesniam darbuotojų skaičiui, perkant didesnius paslaugų ar prekių kiekius, centralizuotai ir efektyviai naudojant turtą sutaupytos lėšos.
Įstatymų projektų poveikis valstybės tarptautiniams finansiniams įsipareigojimams nenumatomas. Poveikis administracinei naštai Įgyvendinta muitinės pertvarka leis supaprastinti muitinės valdymą ir sumažinti administracinę naštą įstaigos viduje – leis suvienodinti darbo standartus, darbų koordinavimą, peržiūrėti ir optimizuoti procesus, atsisakant pasikartojančių funkcijų dubliavimo ir kt.
Kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms administracinės naštos pokyčių nenumatoma (papildomų įpareigojimų kitoms institucijoms nekyla, prašyti kitų įstaigų surinkti ar teikti papildomą informaciją nereikės). Taip pat nenumatoma papildomos administracinės naštos fiziniams ar juridiniams asmenims.
Poveikis teisinei sistemai Įstatymų projektai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir įstatymų įgyvendinamiesiems bei kitiems teisės aktams. Numatomas teisinis reguliavimas nekartoja jau įtvirtinto reguliavimo, neįžvelgiama teisės normų kolizijos ar konkurencijos. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos Sąjungos teisei ir tarptautinėms sutartims, jais į nacionalinę teisę neperkeliami Europos Sąjungos teisės aktai.
Pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė – muitinės pertvarka – yra proporcinga šio aiškinamojo rašto 4.1 papunktyje keliamiems tikslams. Pertvarka leis supaprastinti įstaigos valdymą, atsisakyti funkcijų dubliavimo, užtikrinti greitesnę informacijos sklaidą nebevykdant oficialaus susirašinėjimo tarp muitinės įstaigų, taip pat bendrą muitinės įvaizdį, atsisakant muitinės įstaigų tarpusavio konkurencijos bei nesuderintų sprendimų.
Numatoma, kad Įstatymų projektai įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Manytina, kad terminas yra pakankamas tinkamai pasirengti įgyvendinti muitinės pertvarką: parengti teisės aktus, įvykdyti muitinės įstaigų reorganizaciją (įvykdyti konsultacijas su darbuotojais, įspėti darbuotojus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje nustatytus terminus, perkelti juos į kitus struktūrinius padalinius), inventorizuoti ir perduoti turtą bei įsipareigojimus ir kt.
Poveikis verslo sąlygoms apibrėžtas aiškinamojo rašto 7 punkte. Projektas nesusijęs su įtaka konkurencijos sąlygoms, socialinei aplinkai, taip pat neturės poveikio aplinkai ir klimato kaitai, regionų plėtrai, viešojo valdymo sistemai.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. Muitinės įstatymo projektas (aiškesnis muitinės valdymas) sudarytų palankesnes sąlygas korupcijos prevencijai muitinėje.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektų įgyvendinimas gerintų verslo sąlygas, nes būtų sudarytos palankesnės sąlygos centralizuoti muitinės formalumų atlikimo valdymą. Tai kartu su muitinės formalumų automatizavimu leistų sutrumpinti muitinės formalumų atlikimo laiką muitinio įforminimo metu. Muitinės įstaigų reorganizavimas į vieną juridinį asmenį leistų užtikrintų vienodą muitų teisės aktų interpretavimą ir taikymą bei vienodus kontrolės standartus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tolygiau paskirstomi darbuotojai pagal poreikius ir darbo krūvį, vieno juridinio asmens pagrindu sukuriama galimybė lanksčiau valdyti ar perskirstyti žmogiškuosius resursus tarp skirtingų padalinių, veiklos sričių ar iškilus nestandartinėms situacijos, susijusiomis su krūvio padidėjimu ar priimamų teisės aktų įgyvendinimu, kur laiko sumažinimo sąnaudos verslui yra labai svarbus kriterijus.
8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektų nuostatas į teisinę sistemą, siūloma Įstatymų projektus priimti kartu.10
. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
Muitinės įstatymo projekto sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija .
11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.12
. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į Įstatymų projektų nuostatas, reikės priimti ir (arba) pakeisti šiuos teisės aktus:1 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl sutikimo reorganizuoti Lietuvos Respublikos muitinės įstaigas“;
2. Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 „Dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 108 „Dėl Kriminalinės žvalgybos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų kriminalinės žvalgybos masto nustatymo“;4
. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
5. Muitinės kriminalinės tarnybos nuostatus, patvirtintus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-667 „Dėl Muitinės kriminalinės tarnybos nuostatų patvirtinimo“;6
. Muitinės informacinių sistemų centro nuostatus, patvirtintus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 452 „Dėl Muitinės informacinių sistemų centro steigimo, nuostatų, struktūros bei etatų sąrašo patvirtinimo“;
7. Muitinės laboratorijos nuostatus, patvirtintus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 „Dėl Muitinės laboratorijos nuostatų patvirtinimo“;
8. Muitinės mokymo centro nuostatus, patvirtintus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-670 „Dėl Muitinės mokymo centro nuostatų patvirtinimo“;9
. Vilniaus teritorinės muitinės nuostatus, Kauno teritorinės muitinės nuostatus ir Klaipėdos teritorinės muitinės nuostatus, patvirtintus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-429 „Dėl Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinių muitinių nuostatų patvirtinimo“;
10. Muitinės struktūrinių padalinių nuostatus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.15
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „muitinė“, „muitinės pareigūnas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.