Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 18 punktu:
„ 18 ) kovo 23-oji – Socialinio draudimo diena;“.
2Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 18–99 punktus laikyti atitinkamai 19 –100 punktais.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Jūratė Zailskienė
rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis valstybės lygmeniu įprasminti socialinio draudimo sistemos istorinę, socialinę ir institucinę reikšmę Lietuvoje, taip pat tinkamai įvertinti socialinio draudimo darbuotojų indėlį į visuomenės gerovę ir socialinį stabilumą. 1926 m. kovo 23 d.
Lietuvos Respublikos prezidentas A. Stulginskis paskelbė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą , kuriuo įsteigta
Vyriausioji socialinio draudimo valdyba. Ši data laikoma Lietuvos socialinio draudimo sistemos pradžia. 2026 metais sukanka
nuo šio reikšmingo įvykio, todėl tai sudaro išskirtinę istorinę progą įtvirtinti kovo 23-iąją kaip Socialinio draudimo dieną Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme. Šiuo metu ši diena minima neoficialiai kaip socialinio draudimo darbuotoj ų diena , tačiau nėra teisiškai įtvirtinta, nepaisant ilgalaikės socialinio draudimo sistemos reikšmės valstybės raidai ir visuomenės socialinei sanglaudai.
Socialinio draudimo sistema yra vienas pagrindinių socialinės valstybės ramsčių, užtikrinantis gyventojų apsaugą pagrindinių socialinių rizikų atvejais: senatvės, ligos, tėvystės, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir kt.
Socialinio draudimo darbuotojai administruoja sudėtingus socialinius ir finansinius mechanizmus; užtikrina teisėtą ir savalaikį socialinių išmokų skyrimą daugiau kaip milijonui gyventojų; tiesiogiai prisideda prie socialinio teisingumo, pasitikėjimo valstybe ir socialinės atskirties mažinimo; veikia kaip tarpininkai tarp valstybės ir žmogaus, ypač jautriausiais gyvenimo momentais. Šių darbuotojų kasdienė veikla reikalauja aukštos kompetencijos, atsakomybės, empatiško požiūrio ir gebėjimo dirbti su dideliais informacijos srautais bei sudėtingu teisiniu reguliavimu. Nepaisant to, jų darbas dažnai lieka mažai matomas viešojoje erdvėje.
Socialinio draudimo sistemos šimtmetis liudija Lietuvos valstybės brandą, institucijų tęstinumą ir gebėjimą kurti ilgalaikes socialines garantijas savo piliečiams net sudėtingais istoriniais laikotarpiais. Kovo 23-iosios įrašymas į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą prisidėtų prie Lietuvos socialinės politikos istorijos įprasminimo; stiprintų visuomenės istorinę atmintį; skatintų pagarbą viešajam sektoriui ir valstybės tarnybai; didintų socialinio draudimo sistemos matomumą ir supratimą visuomenėje.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą iniciavo Seimo narys Jūratė Zailskienė .
Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme nėra numatyta dienos, kuri būtų skirta socialinio draudimo darbuotojams.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą atmintinų dienų sąrašą, nustatant, kad kovo 23-oji diena yra socialinio draudimo diena. Atmintinos dienos statusas sudarys prielaidas švietėjiškoms iniciatyvoms, profesinės tapatybės stiprinimui ir platesniam visuomenės dialogui apie socialinio draudimo reikšmę Lietuvoje.
Tai didins socialinio draudimo sistemos matomumą ir supratimą visuomenėje
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Jūratė Zailskienė