Projektas
2026 m. d. Nr.
Pakeisti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams, Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose, arba kai dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų, iki mažiau nei
sumažėja esamas medžioklės ploto vienetas. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais:1 ) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške;2 ) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įgyvendinant stambius infrastruktūrinius, krašto apsaugos, energetikos, susisiekimo, aplinkosaugos ar kitus valstybinės svarbos projektus, tam tikrose teritorijose keičiama žemės naudojimo struktūra, atliekami žemės paėmimai visuomenės poreikiams, formuojami nauji ar koreguojami esami žemės sklypai. Dėl to istoriškai susiformavę medžioklės plotų vienetai gali sumažėti iki mažesnio nei 1000 ha dydžio , nors iki projektų vykdymo jie atitiko įstatyme nustatytą minimalų plotą. Galiojantis reguliavimas nenumato aiškios išimties atvejams, kai medžioklės ploto sumažėjimas yra ne savanoriškas
, o nulemtas valstybės sprendimų vykdant viešąjį interesą užtikrinančius projektus. Tai lemia nenuoseklų teisės normų taikymą praktikoje, medžioklės plotų vienetų panaikinimo riziką, nors jų naudotojai nedarė jokių pažeidimų, bei ginčus tarp institucijų ir naudotojų dėl naujo plotų formavimo. Valstybei įgyvendinant projektus, visuomenė neturėtų patirti papildomų neigiamų pasekmių, susijusių su medžioklės tvarkos trikdymu, gyvūnų populiacijų pertekliaus rizika ar žemės savininkų interesų komplikavimu.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Įstatyme numatyta, kad
medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams, Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose .
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Naujas teisinis reguliavimas pašalins dabartinį neapibrėžtumą, kai medžioklės plotų vienetas gali būtį pripažintas neatitinkančiu minimalaus dydžio dėl valstybės veiksmų, kurių naudotojas niekaip nekontroliuoja. Tai sumažins ginčus, skirtingas teisės normų interpretacijas ir administracinę naštą. Nauju reguliavimu suderinami viešieji ir aplinkosauginiai interesai, bei išvengiama neproporcingų pasekmių medžioklės plotų naudotojams.
Kadangi ploto sumažėjimą lemia Seimo ar Vyriausybės sprendimai, ne naudotojas, naujas reguliavimas nebeatsiranda kaip bausmė ar neigiama pasekmė veiklai, kurią naudotojas vykdė teisėtai ir be pažeidimų.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Siūlomi pakeitimai, suteiks galimybę tęsti ūkinę veiklą toje medžioklės ploto vieneto dalyje kurioje Medžioklės veikla galima ir nesikerta vykdant valstybinės svarbos projektus. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai užtikrintų veiklos tęstinumą Medžiotojų klubams ir būreliams, sumažintų pasipriešinimą vykdant valstybinės svarbos projektus ir pagreitintų jų įgyvendinimą. Visa tai kartu prisidėtų prie tvarios plėtros.
dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo datos.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Šis įstatymo projektas, jei bus naudojamasi nauju teisiniu reguliavimu sumažins valstybės lėšų poreikį atlyginimui už visuomenės poreikiams proporcongai paimtą Medžioklės ploto vieneto dalį.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Medžioklė“, „Ploto vienetas“, „valstybės projektai“. 16. Kiti, iniciatoriaus nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai