P rojektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsni ų pakeitimo
d. Nr. Vilnius
„
1
. Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.2
. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
1. Pakeisti 223 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Vitalijus Gailius
A
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į jau kuris laikas teisės doktrinoje iškeliamas problemas, dėl baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių ribų už BK 222 ir 223 straipsniuose atliktas nusikalstamas veikas. Teisės ekspertai įvairiais lygiais pasisako apie tai, kad šiai dienai BK 222 ir 223 straipsnių normų sankcijos nėra tinkamas baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės įprasminimas.
Apskaitos nusikaltimai iš esmės yra malum prohibitum (blogis, nes uždrausta; išvestinis blogis) teisės pažeidimai. Moraliniu požiūriu tokie teisės pažeidimai vertinami nevienareikšmiškai, visuomenė neretai į juos žiūri atlaidžiau (lyginant su kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis nusikalstamomis veikomis), nemano, kad jie yra tiek pavojingi, kad už jų padarymą būtų nustatyta griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė.
Svarbiu tokio požiūrio aspektu yra tai, kad nemaža visuomenės dalis užsiima individualia veikla, todėl dėl kriminalizuojamų apskaitos pažeidimų gali tapti potencialiais pažeidėjais, veikų subjektais [1] .
Teisės doktrinoje įtvirtinta, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos sankcijų ribos bei bausmių, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo taisyklės turi sudaryti teisines prielaidas teismams parinkti ir skirti minimalias bausmes ir kitas baudžiamosios teisės poveikio priemones, kurių pakaktų nuteistojo resocializacijai [2] (vidinis ultima ratio principo turinio aspektas). Tai reiškia, kad valstybės reakcija į nusikalstamas veikas grindžiama minimalaus pakankamumo principu, o laisvės atėmimo bausmė traktuotina kaip kraštutinė priemonė, kai kitos bausmės būtų aiškiai neadekvačios padaryto nusikaltimo aplinkybėms ir sunkumui [3] .
Vertinant BK 222 ir 223 straipsnių normų sankcijose nustatytas bausmes, jos traktuotinos kaip perteklinio griežtumo ir pažeidžiančios proporcingumo principą, nes nėra pusiausvyros tarp sankcijos griežtumo ir realios grėsmės buvimo. Dabartinis BK 222 ir 223 straipsnių sankcijose nustatytų bausmių reglamentavimas paneigia tiek vidinį ultima ratio principo turinio aspektą, tiek šiuolaikinį baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslą - nuteisto asmens resocializaciją.
Šis įstatymo projektas inicijuotas siekiant atsisakyti perteklinio BK
baudžiamąją politiką ultima ratio principo atžvilgiu ir nustatyti proporcingas bei pagrįstas bausmių ribas. Įgyvendinus siekiamus tikslus, bus užtikrinta BK 222 ir 223 straipsnių normų sankcijų atitiktis baudžiamosios teisės principams ir baudžiamosios atsakomybės tikslams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neseniai buvo peržiūrėta visa BK specialioji dalis, dėl ultima ratio principo subalansavimo, BK pakeitimai šiuo atžvilgiu įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d., tačiau BK 222 ir 223 straipsniai nebuvo peržiūrėti ir keičiami, todėl manome, kad įstatymo projektas yra aktualus ir savalaikis. 2.
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Vitalijus Gailius.
projekte aptarti teisiniai santykiai:
BK 222 straipsnio, kuris reglamentuoja apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, 1 dalis nustato, kad „Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir
(arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
BK 223 straipsnio, reglamentuojančio aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, 1 dalis nustato, kad „Tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Taigi, šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai reguliuojami baudžiamuoju įstatymu ir jame nustatytomis bausmėmis. Svarbiausias šio įstatymo projekto akcentas – BK 222 ir 223 straipsnių normų sankcijose numatytų bausmių dydžiai: už BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo padarymą baudžiama net ir laisvės atėmimu iki ketverių metų, už BK 222 straipsnio 2 dalyje aprašyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimu iki septynerių metų, o už BK 223 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos padarymą maksimali bausmė gali būti ir dviejų metų laisvės atėmimas.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Nauju teisiniu reguliavimu siūloma:
BK 222 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“;
BK 222 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“;
BK 223 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Naujuoju teisiniu reguliavimu švelninamos sankcijos už BK 222 ir 223 straipsniuose aprašytas nusikalstamas veikas – BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje maksimali bausmė būtų laisvės atėmimas iki trejų metų, BK 222 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas iki šešerių metų, o BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje šiuo metu numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės iš viso neliktų.
Tokiu būdu pakeičiamas BK 222 ir 223 straipsnių normų dispozicijose aprašytų nusikalstamų veikų klasifikavimas – BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pakeičiamą iš apysunkės į nesunkią, BK 222 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika pakeičiama iš sunkios į apysunkę, o BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika tampa baudžiamuoju nusižengimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra pasakęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Kartu teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. [4]
Normos, nustatančios baudžiamąją atsakomybę už mokestinės srities pažeidimus, turi pasižymėti akivaizdžiai išreikštu subsidiarumu (suteikti tik papildomą apsaugą kitų teisės šakų reguliuojamai sričiai, proporcingai kriminalizuoti tik pavojingiausius kitų teisės šakų reikalavimų pažeidimus), t. y. jos turi tik papildyti mokesčių teisės reguliavimą tiek, kiek ši teisės šaka nėra veiksminga atskleidžiant nesąžiningus mokesčių mokėtojų veiksmus ir užtikrinant tinkamą valstybės reakciją į juos. [5] Atkreiptinas dėmesys į vyraujančią tokio pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimo praktiką
Tą rodo ir statistika. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis per 2023 m. iš 341 išspręstų užregistruotų atvejų BK 222 straipsnio atžvilgiu 134 buvo perduoti teismui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 220 straipsnį, 43 atvejai užbaigti teismo baudžiamaisiais įsakymais, 159 atvejais tyrimas nutrauktas (73 atvejais pagal BPK 3 straipsnį, 86 – pagal BPK 212 straipsnį), 5 atvejais ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Per 2024 m.
iš 236 išspręstų užregistruotų atvejų BK 222 atžvilgiu 89 buvo perduoti teismui pagal
BPK 220 straipsnį, 16 atvejai užbaigti teismo baudžiamaisiais įs akymais, 41 atvejais tyrimas nutrauktas (18 atvejų pagal BPK 3 straipsnį, 23 – pagal BPK 212 straipsnį). Per 2024 m.
iš 70 išspręstų užregistruotų atvejų BK 223 atžvilgiu 17 buvo perduoti teismui pagal BPK
tyrimas nutrauktas (15 atvejų pagal BPK 3 straipsnį, 16 – pagal BPK 212 straipsnį), Taigi, iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog absoliuti dauguma atvejų yra nutraukiami ir nemaža dalis atvejų yra užbaigiami baudžiamuoju įsakymu, tai yra net neskiriant laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasakęs, kad apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas gali būti būdas daryti kitą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, sukčiavimą (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis) ir kt., o asmens veiksmai kvalifikuotini esant sutapčiai kartu su kita nusikalstama veika. [7]
Dažniausiai apgaulingas finansinės (o tai reiškia ir buhalterinės) apskaitos tvarkymas yra tik būdas daryti kitą nusikalstamą veiką, tokiu atveju asmeniui inkriminuojamas kelios nusikalstamos veikos, o bausmė skiriama už kelias nusikalstamas veikas pagal BK 63 straipsnį. Taigi, švelninant baudžiamąją atsakomybę už BK 222 straipsnio normose aprašytas nusikalstamas veikas, galimos griežtesnės bausmės skyrimas būtų susietas su kur kas didesnį pavojingumą turinčių nusikaltimų padarymu.
BK 223 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Teisės doktrinoje vyrauja nuomonė, kad apskritai nėra aišku ar neatsargumas yra pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti, ar neturėtų lemti švelnesnės kategorijos veikos buvimą. Aplaidumui nebūdingas didelis pavojingumas, žalingumas. [8] Siekis nustatyti švelnesnes bausmes savaime nereiškia, kad asmuo padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką liks nenubaustas, priešingai, teisinė atsakomybė asmeniui išlieka, tačiau atlygis už padarytą veiką tampa adekvatesnis padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, teisingesnis, labiau atliepiantis baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio priemonės turinį.
BK 222 ir 223 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų baudžiamumo sušvelninimas turėtų reikšmingą teigiamą poveikį teisėsaugos institucijų ir teismų veiklai, padedant optimizuoti jų darbą ir efektyviau paskirstyti esamus išteklius. Sušvelninus baudžiamąją atsakomybę ikiteisminiai tyrimai galėtų būti baigiami kur kas greičiau, tai lemtų ne tik spartesnį teisinį procesą, bet ir sumažintų valstybės išlaidas, susijusias su ilgalaikiu bylų nagrinėjimu.
Švelnesnis baudžiamosios atsakomybės taikymas leistų teisėsaugai ir teismams daugiau dėmesio skirti sunkiems ir pavojingiems nusikaltimams, keliantiems didelę grėsmę visuomenės saugumui bei valstybei ir kurių išaiškinimui ir tyrimams būtini didesni resursai.
Galų gale, įstatymo projekte aptarti BK pakeitimai užtikrintų, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės būtų skiriamos rečiau, o jų trukmė būtų trumpesnė. Tokiu būdu būtų daugiau galimybių taikyti alternatyvias bausmes – baudas, laisvės apribojimus, viešuosius darbus, šis sprendimas yra efektyvesnis ir reikalaujantis mažiau valstybės kaštų.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Numatoma, kad įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių.
įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir neturės įtakos korupcijai. Įstatymo projekte aptarti pakeitimai gali prisidėti prie kriminogeninės situacijos gerinimo šiais aspektais: · Dabartinė baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 ir 223 straipsnius yra per griežta ir neproporcinga, tai gali lemti socialinę atskirtį ir dar didesnę nusikalstamumo riziką.
Pakeitus BK 222 ir 223 straipsnius ir sušvelninus bausmes, asmenys jausis mažiau marginalizuojami, o tai sumažins pakartotinio nusikalstamumo tikimybę. ·
Sušvelninant bausmes skatinama ir asmenų resocializacija bei reintegracija. Per griežtos bausmės gali turėti priešingą efektą ir sukelti neigiamą kriminogeninį poveikį – didėjančią nuteistų asmenų atskirtį nuo visuomenės, tai gali skatinti pakartotinį nusikalstamų veikų atlikimą. · Proporcingesnis baudžiamosios atsakomybės taikymas padidins visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, bus parodoma, kad teisinė sistema nėra per griežta ir atitinka realų nusikalstamos veikos pavojingumą, tai gali paskatinti labiau laikytis įstatymų, gali sumažėti ir nusikalstamumo lygis. ·
BK 222 ir 223 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų baudžiamosios atsakomybės sušvelninimas teigiamai paveiktų teisėsaugos institucijų ir teismų veiklą – greitesnis ikiteisminių tyrimų užbaigimas lemtų spartesnį teisinį procesą ir mažesnes valstybės išlaidas. Daugiau dėmesio būtų skiriama sunkesniems ir pavojingesniems nusikaltimams, kuriems reikalingi didesni ištekliai.
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, tik sumažins valstybės kišimąsi į verslo santykius.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11.
Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Šio įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Baudžiamasis kodeksas“, „baudžiamoji atsakomybė“, „bausmė“, „bausmės sušvelninimas“.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys (Parašas)
Vitalijus Gailius [1] PAKŠTAITIS Laurynas, „Apgaulingos ir aplaidžios apskaitos kriminalizavimo ir vertinimo problemos.“ Jurisprudencija. 2021, 28(1), p. 242-243. [2] ŠVEDAS, Gintaras, „Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje.“ Teisinės informacijos centras, 2006, p. 117. [3] FEDOSIUK, Oleg. Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio): teorija ir realybė.“ Jurisprudencija. 2012, 19(2), p. 728. [4] Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai. [5] Pavyzdžiui, FEDOSIUK Oleg, „Mokesčių slėpimas kaip nusikalstama veika: sisteminė normų analizė ir aktualūs taikymo klausimai.“ Teisės apžvalga Nr. 2(16), 2017, p. 59. [6]
GUTAUSKAS Aurelijus, „Baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą ypatumai.“ Leidinyje :Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą.“ Akademinė leidyba, 2016, p. 327. [7] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-1073/2024. [8] Pavyzdžiui, PAKŠTAITIS Laurynas, „Apgaulingos ir aplaidžios apskaitos kriminalizavimo ir vertinimo problemos“. Jurisprudencija. 2021, 28(1), p. 243.