Projektas
2026 m. d. Nr.
1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius ar kitais pagrindais atsirandančias atsiskaitymo ar mokėjimo prievoles gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija trijų
tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį arba neterminuotą sandorį ir visa atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų suma sandorio sudarymo metu nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį gali būti atliekami grynaisiais pinigais tol, kol jų bendra suma pasiekia šioje dalyje nurodytą sumą. Vėlesni atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal tą sandorį, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo.“
2. Papildyti 4 straipsnį 2-3 dalimis: „
2. Jeigu atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį ar kitais pagrindais atsiradusią atsiskaitymo ar mokėjimo prievolę suma viršija tris tūkstančius eurų ir apie tai žinoma (susitariama iš anksto), atsiskaitymas grynaisiais pinigais negalimas visai atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal tokį sandorį ar kitais pagrindais atsiradusią atsiskaitymo ar mokėjimo prievolę sumai.
3. Tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų negalimi.“
3. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Šio straipsnio 1-3 dalių nuostatos netaikomos, jeigu:1 ) kituose įstatymuose yra nustatyta kitokia atsiskaitymų tvarka.2
) tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius ar kitais pagrindais atsiradusias atsiskaitymo ar mokėjimo prievoles atliekami per įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas;3 ) tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį ar kitu pagrindu atsiradusią atsiskaitymo ar mokėjimo prievolę negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad mokantis arba mokėjimą priimantis fizinis asmuo neturi mokėjimo sąskaitos.
Šiuo atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) nustatyta tvarka turi pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.“
1. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Pagal iki Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės normas atsiskaitymai vykdomi tik pagal tas prievoles, kurių vykdymo terminas suėjo iki Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo“.
2. Pripažinti netekusiomis galios 8 straipsnio 2 ir 3 dalis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūloma tobulinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais reguliavimą, siekiant didinti finansinių operacijų skaidrumą ir saugumą, mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, užtikrinti veiksmingesnę mokėjimų kontrolę.
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas (toliau – Įstatymas), pagal kurį tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba – paskola ar vekseliai, viršijantys 3 tūkst. eurų, turi būti patvirtinti notarine forma.
Nors Lietuvoje nuo 2019 m. reikšmingai sumažėjo
pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis
mažinti. Lietuvos banko duomenimis, PVM atotrūkis paprastai yra didesnis tose šalyse, kuriose mažiau atsiskaitoma elektroniniais pinigais ir kuriose vyrauja didesnis grynųjų pinigų naudojimas. Lietuva euro zonoje pirmauja pagal atsiskaitymus grynaisiais – net 59 proc. visų mokėjimų atliekama būtent šia forma.
Grynųjų pinigų naudojimas turi tiesioginę įtaką šešėlinės ekonomikos augimui. Valstybės, aktyviai kovojančios su šešėline ekonomika, taiko gerokai griežtesnius atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje leistina riba siekia 1 tūkst. eurų, nors PVM atotrūkis šiose šalyse yra mažesnis nei Lietuvoje, o Belgijoje ir Portugalijoje taikoma 3 tūkst. eurų riba.
Griežtesnio reguliavimo poreikį patvirtina ir 2026 m. sausio 15 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iniciatyva surengta diskusija [1]
dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo. Diskusijoje dalyvavusių 12 įvairių valstybinių institucijų: Prezidentūros, Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Lietuvos verslo konfederacijos, iniciatyvos
„Baltoji banga“ ir asociacijos „Investors' Forum“ bei STT atstovai sutarė, kad turėtų
būti keliamas klausimas ne dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos didinimo, o dėl jos mažinimo galimybių.
Atkreiptinas dėmesys, jog priimant Įstatymą nebuvo atsižvelgta į verslo atstovų pasiūlymą numatyti, kad tarp juridinių asmenų atsiskaitymai būtų vykdomi negrynaisiais pinigais. Tokiam siūlymui pritarė ir kontroliuojančios institucijos. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo pateikti 25 456 pranešimai, kai pagal sandorį buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Pranešimais užfiksuotų mokėjimų grynaisiais pinigais bendra sandorių vertė siekė 470,5 mln. eurų, iš kurių 1,5 mln. eurų (0,3 proc. nuo bendros sandorių vertės) sudaro sandoriai, atlikti tarp Lietuvos juridinių asmenų, kai sumos viršijo 5 tūkst. eurų ir atsirado prievolė informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Įvertinus, kad reguliavimas pasiteisino, o tarp juridinių asmenų praktikoje labai retais atvejais objektyviai iškilo poreikis atsiskaityti grynaisiais pinigais viršijant 5 tūkst. eurų ribą, Projektu siūloma nustatyti, kad tarpusavio atsiskaitymai tarp juridinių asmenų būtų vykdomi tik negrynaisiais pinigais.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta išimtis, leidžianti atsiskaityti grynaisiais pinigais viršijant 5 tūkst. eurų ribą tais atvejais, kai atsiskaitymo ar mokėjimo vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų ir pagal sandorį būtina atsiskaityti nedelsiant. Toks reguliavimas, siejantis atsiskaitymo galimybę su fizine mokėjimo vieta, nebėra pakankamai pagrįstas, nes šiuolaikinės technologijos sudaro sąlygas mokėjimus per mokėjimo paslaugų teikėjus vykdyti iš esmės bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje, naudojantis mobiliaisiais įrenginiais ar internetine bankininkyste. Pažymėtina ir tai, kad sąlyginai didelis gaunamų pranešimų apie gautus (priimtus) atsiskaitymus ir/ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais (PRC915) skaičius (laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikti 25 456 pranešimai) sudaro prielaidas manyti, jog ši išimtis gali būti taikoma ir nesant objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, tikslinga siaurinti atvejus, kada leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais, viršijant siūlomą 3 tūkst. eurų ribą.
Praktikoje taip pat susiduriama su atvejais, kai sandoriais nelaikomi įvairių prievolių mokėjimai ar kiti finansiniai veiksmai, todėl siekiant teisinio aiškumo tikslinga numatyti, kad apribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais taikomi ne tik vykdant iš sandorių, bet ir kitais pagrindais atsirandančias (pavyzdžiui, vykdant prievolę atlyginti žalą, priimant sprendimą mokėti dividendus, paimant lėšų mažosios bendrijos nario poreikiams, paimant pinigus individualios įmonės savininko poreikiams ir kt.) atsiskaitymo ar mokėjimo prievoles.
Be to, susiformavo teismų praktika, kuria leidžiama didesnės vertės sandoriuose dalį sumos (iki 5 tūkst. eurų) sumokėti grynais, o viršijančią sumą
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, siekiant pašalinti identifikuotus teisinio reguliavimo trūkumus, teikiamas šis Projektas.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto rengėjai ir iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė, Gintarė Skaistė.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatyme nėra aiškiai įvardinta, kad apribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais taikomi ne tik vykdant iš sandorių, bet ir kitais pagrindais atsirandančias (pavyzdžiui, vykdant prievolę atlyginti žalą, priimant sprendimą mokėti dividendus, paimant lėšų mažosios bendrijos nario poreikiams, paimant pinigus individualios įmonės savininko poreikiams ir kt.) atsiskaitymo ar mokėjimo prievoles.
Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Atsiskaitymai tarp juridinių asmenų leidžiami iki 5 tūkst. eurų sumos neviršijantiems sandoriams, išskyrus Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais, kada leidžiami atsiskaitymai viršijantys 5 tūkst. eurų ribą. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektu numatoma, kad: -
Atsiskaitymai gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 3 tūkst. eurų sumos.
negrynaisiais pinigais.
taikomi ne tik vykdant iš sandorių, bet ir kitais pagrindais atsirandančias atsiskaitymo ar mokėjimo prievoles (pavyzdžiui, vykdant prievolę atlyginti žalą, priimant sprendimą mokėti dividendus, paimant lėšų mažosios bendrijos nario poreikiams, paimant pinigus individualios įmonės savininko poreikiams ir kt.).
atsiskaitymas grynaisiais pinigais negalimas visai sandorio sumai. -
Susiaurinamos atsiskaitymų, viršijančių 3 tūkst. eurų ribą išimtys, numatant, kad vienintele objektyvia priežastimi netaikyti ribojimo būtų laikoma, kai mokėtojas arba grynuosius pinigus priimantis asmuo neturi mokėjimo sąskaitos (fiziniai asmenys nėra teisiškai įpareigoti turėti mokėjimo sąskaitą).
atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės normas atsiskaitymai vykdomi tik pagal tas prievoles, kurių vykdymo terminas suėjo iki Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Laukiama, kad priėmus Projektą mažės PVM atotrūkis, gerės mokesčių surenkamumas, mažės šešėlinės ekonomikos mastas.
kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo priėmimas lengvins kovą su šešėline ekonomika, apsunkins įvairaus sukčiavimo schemas, didins kontrolės efektyvumą ir galimų neteisėtų sandorių atsekamumą, didins įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą, mažins galimybes išvengti mokestinių prievolių ar jas sumažinti, užtikrins atsiskaitymų saugumą.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Iniciatyvą atsisakyti grynųjų pinigų atsiskaitymų tarp juridinių asmenų siūlė Lietuvos verslo konfederacija. Tai leistų užtikrinti skaidresnę ir sąžiningesnę konkurenciją tarp įmonių.
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant inkorporuoti Projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus įstatymo projektą, papildomas savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų lėšų poreikis nenumatomas.
specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant projektą konsultuotasi su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovais.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai yra „atsiskaitymai grynaisiais pinigais“, „grynųjų pinigų ribojimas“,
„negrynieji pinigai“, „mokėjimai“, „juridinių asmenų atsiskaitymai“.
pagrindimai ir paaiškinimai: Negauta. Teikia Seimo nariai [1] Stt.lt, https://www.stt.lt/naujienos/7464/stt-surengtoje-diskusijoje-aptartos-galimos-rizikos-susijusios-su-grynuju-pinigu-naudojimu:4133