P rojektas Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymO NR. IX-1871 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 . Jaunas žmogus
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šio įstatymo pakeitimo tikslas – sudaryti teisines prielaidas vaikams nuo 11 metų anksčiau įsitraukti į jaunimo organizacijų veiklą, atvirus jaunimo centrus ir kitas jaunimo politikos priemones, kurios prisideda prie socialinės integracijos, pilietiškumo ugdymo, emocinės gerovės stiprinimo bei savižalos ir savižudybių prevencijos. Ankstyvas įsitraukimas į struktūruotas, saugias ir palaikančias aplinkas gali padėti laiku atpažinti sunkumus, suteikti reikalingą pagalbą ir užkirsti kelią gilesnėms krizėms ateityje.
Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką, kur jauno žmogaus amžiaus ribos yra platesnės (pvz., Estijoje – nuo 7 iki 26 metų, Liuksemburge – nuo 12 iki 29 metų, Latvijoje – nuo 13 iki 25 metų), bei į Jaunimo reikalų agentūros rekomendacijas, siūloma jauno žmogaus amžiaus apatinę ribą sumažinti nuo 14 iki 11 metų.
Šio įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys:
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo projekto rengimą paskatino ilgalaikės diskusijos su jaunimo organizacijų atstovais, jaunimo darbuotojais, psichikos sveikatos specialistais bei Jaunimo reikalų agentūra. Diskusijų metu išryškėjo poreikis stiprinti ankstyvąją jaunimo įtrauktį į prevencines, ugdomąsias ir bendruomenines veiklas, ypač atsižvelgiant į augančius vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos iššūkius.
Pastaraisiais metais Lietuva tarptautiniuose kontekstuose pristatoma kaip šalis, kurioje gyvena laimingiausias jaunimas, tačiau šis rodiklis labiau atspindi gyvenimo kokybės vertinimus, o ne realias jaunų žmonių emocines ir psichologines patirtis. Kartu išlieka skaudi realybė – savižudybės ir savižala vis dar sudaro reikšmingą jaunų žmonių mirtingumo ir sveikatos problemų dalį.
Nors bendri savižudybių rodikliai Lietuvoje pastaraisiais metais mažėjo, kiekviena jauno žmogaus netektis išlieka nepriimtina ir reikalaujanti sisteminių sprendimų.
Moksliniai tyrimai ir tarptautinių organizacijų duomenys rodo, kad didelė dalis psichikos ir elgesio sutrikimų prasideda ankstyvoje paauglystėje – iki 14 metų amžiaus. Būtent šiame amžiaus tarpsnyje dažnai formuojasi emociniai sunkumai, savižalos elgesys ar suicidinės mintys, kurios ne visada atpažįstamos ir laiku pasiekia prevencines ar pagalbos priemones. Todėl jaunimo politikos priemonės, orientuotos tik į vyresnius paauglius, ne visuomet pasiekia rizikos grupėje esančius vaikus.
Diskusijų su jaunimo specialistais metu taip pat pabrėžta, kad šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai socialine, emocine ir informacine prasme bręsta anksčiau nei ankstesnės kartos. Dabartiniai vienuolikmečiai aktyviai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, susiduria su socialiniais, emociniais ir tapatybės klausimais, kurie anksčiau buvo būdingi vyresniam amžiui. Atsižvelgiant į tai, ankstyvesnė įtrauktis į jaunimo politikos priemones gali tapti svarbiu apsauginiu veiksniu, stiprinančiu emocinį atsparumą, socialinius įgūdžius ir priklausymo bendruomenei jausmą.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narė Edita Rudelienė
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Jaunimo pagrindų įstatymas apibrėždamas jauną žmogų nustato, kad jaunas žmogus, tai asmuo nuo 14 iki 29 metų amžiaus.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad jaunas žmogus, tai asmuo nuo 11 iki 29 metų. Toks pakeitimas iš esmės įtvirtins visuomenėje jau susiformavusi paprotį, kad asmenys nuo 11 metų laikomi jaunuoliais, bei suteiks tokiems jaunuoliams visas jaunimo pagrindų įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijoms įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Jaunas žmogus“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: Edita Rudelienė