Projektas
IX-2085 2, 9, 10, 16, 19, 25, 34, 48, 52, 57, 58, 59, 61, 62,
1
3
2
Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 6 . Finansinės paslaugos – paslaugos, nurodytos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. “
2Papildyti 2 straipsnį 92 dalimi:
„9 2 . Pagrindinė įmonė – įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kuri Lietuvos Respublikoje yra įsteigusi užsienio banko filialą. Tos įmonės tarpinė arba pagrindinė patronuojančioji įmonė taip pat laikoma pagrindine įmone, atsižvelgiant į finansinės grupės struktūrą.“3
. Papildyti 2 straipsnį 93 dalimi: „93 . Periodinė bauda
su visais pakeitimais, jų įgyvendinamųjų teisės aktų, kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nuostatų pažeidimus ir (arba) priežiūros institucijos pagal tas nuostatas duotų privalomų nurodymų nevykdymą, kurią taikant pakartotinai per tam tikrus laikotarpius siekiama nutraukti tuos pažeidimus ir (arba) tų nurodymų nevykdymą ir priversti fizinį arba juridinį asmenį vėl laikytis tų nuostatų ir (arba) nurodymų, kuriuos jis buvo pažeidęs ir (arba) kurių nevykdė.“
4. Papildyti 2 straipsnį 111 dalimi: „111 . Vyresnioji vadovybė
. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos arba vartojamos
(ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų su visais pakeitimais, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 , Reglamente (ES) Nr. 2022/2554 ,
Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme.“
6. Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi: „
13. Siekiant užtikrinti, kad šiame Įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013
, jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatyti reikalavimai būtų taikomi arba priežiūros įgaliojimais būtų naudojamasi konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, sąvokos „bankas“, „įstaiga“, „patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“, „Europos Sąjungos patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ mutatis mutandis apima:1 ) finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąsias įmones, kurios įrašytos į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, nurodytą Į monių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo121
straipsnio 1 dalyje;2 ) subjektus, paskirtus atsakingus u ž finansinei grupei taikomų riziką ribojančių reikalavimų konsoliduoto laikymosi užtikrinimą ir turinčius visas būtinas priemones ir įgaliojimus, kad reikalavimų būtų laikomasi, nurodytus
121 straipsnio 1 dalyje, kontroliuojamus Europos Sąjungos patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Europos Sąjungos
patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės Europos Sąjungos valstybėje narėje arba patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės Europos Sąjungos valstybėje narėje, tais atvejais, kai atitinkamam šiame punkte nurodytam patronuojančiajam subjektui netaikomas įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, nurodytą
121 straipsnio 1 dalyje, reikalavimas, atsižvelgiant į
121 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas;3
) finansų kontroliuojančiąsias bendroves, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąsias įmones arba kredito įstaigas, paskirtas pagal
12
1. Pakeisti 9 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
2. Reglamento (ES) Nr. 575/2013
Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, prašymą joms išduoti banko licenciją pagal šį straipsnį pateikia ne vėliau kaip tą dieną, kai atsiranda viena iš šių aplinkybių:1
) vidutinė mėnesio viso turto vertė, apskaičiuojama per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra lygi arba viršija 30 milijardų eurų arba2
) vidutinė mėnesio viso turto vertė, apskaičiuojama per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra mažesnė negu 30 milijardų eurų, o įmonė priklauso finansinei grupei, kurios visų finansinės grupės įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant užsienio valstybėse, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, įsteigtus filialus ir patronuojamąsias įmones, viso turto vertė individualiai yra mažesnė negu 30 milijardų eurų ir šios įmonės vykdo bet kurią iš Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytų veiklų, viso konsoliduoto turto vertė lygi arba viršija 30 milijardų eurų, abu šiuos vertės dydžius apskaičiuojant kaip 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpio turto vertės vidurkį . “2
. Pakeisti 9 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
3. Šio straipsnio 22 dalyje nurodytos įmonės ir toliau gali vykdyti veiklą, nurodytą Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose, kol gaus banko licenciją pagal šį straipsnį. Priežiūros institucija pakartotinės licencijos išdavimo atveju užtikrina, kad būtų atsižvelgta į informaciją, kuri buvo pateikta esamai licencijai gauti.“
3. Papildyti 9 straipsnį 24 dalimi: „24
. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 22 dalyje nurodytos įmonės prašymą netaikyti jai reikalavimo gauti banko licenciją, turi teisę nereikalauti, kad įmonė gautų banko licenciją. Priežiūros institucija apie gautą įmonės prašymą netaikyti jai reikalavimo gauti banko licenciją praneša Europos bankininkystės institucijai. Europos bankininkystės institucijai per vieną mėnesį nuo priežiūros institucijos pranešimo gavimo dienos pateikus nuomonę dėl prašymo netaikyti įmonei reikalavimo gauti banko licenciją, priežiūros institucija sprendimą dėl šio prašymo priima atsižvelgusi į šią Europos bankininkystės institucijos nuomonę ir įvertinusi bent šias aplinkybes:1
) jeigu įmonė priklauso finansinei grupei, – finansinės grupės organizacinę struktūrą, finansinėje grupėje vyraujančią apskaitos praktiką ir turto paskirstymą finansinės grupės subjektams;2 ) įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pobūdį, dydį ir sudėtingumą;3 ) veiklos, kurią įmonė vykdo Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje, svarbą ir keliamą sisteminę riziką.
dalyje nurodytos aplinkybės vertinamos Komisijos deleguotojo reglamento, priimamo pagal Direktyvos 2013/36/ES 8a straipsnio 7 dalį, nustatyta tvarka.“
5. Papildyti 9 straipsnį 26 dalimi: „26
. Jeigu priežiūros institucijos sprendimu neatsižvelgiama į šio straipsnio 24 dalyje nurodytą Europos bankininkystės institucijos nuomonę, priežiūros institucija šiame sprendime nurodo tokio neatsižvelgimo priežastis. “
6. Papildyti 9 straipsnį 27 dalimi: „2
7. Priežiūros institucija apie savo sprendimą dėl įmonės prašymo netaikyti jai reikalavimo išduoti banko licenciją praneša įmonei ir Europos bankininkystės institucijai. Priežiūros institucija kas 3 metus peržiūri savo sprendimą dėl šio prašymo.“
7. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11
) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymas, kuriame nurodoma banko patronuojančioji įmonė, finansų kontroliuojančioji bendrovė ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, jeigu bankas priklauso finansinei grupei; “.
Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5 ) bankas atitinka visas šias sąlygas: a ) nustatyta, kad jis žlunga arba galėtų žlugti pagal Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba
(ES) Nr. 806/2014
, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 , su visais pakeitimais 18 straipsnio 1 dalies a punkte išdėstytas sąlygas; b ) pertvarkymo institucijos argumentuota nuomone, bankas atitinka Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytas sąlygas; c ) pertvarkymo institucijos argumentuota nuomone, bankas neatitinka Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte arba Reglamento (ES) Nr. 806/2014
16
straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusia galios 16 straipsnio 8 dalį.
2. Papildyti 16 straipsnį 9–14 dalimis: „
9. Reikalavimas įsteigti filialą ir turėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą licenciją ir kiti šiame Įstatyme užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialams nustatyti reikalavimai taikomi, kai vykdoma:1 ) bet kokia Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose nurodyta veikla, kurią vykdo užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, įsteigta įmonė, kuri, jei ji būtų įsteigta Europos Sąjungoje, būtų laikoma kredito įstaiga arba atitiktų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytus kriterijus;2
) Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta veikla, kurią vykdo užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, įsteigta įmonė.
10. Reikalavimas įsteigti filialą ir turėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą licenciją netaikomas, jeigu užsienio bankas, licencijuotas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, teikia finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje įsisteigusiam arba esančiam klientui arba sandorio šaliai, kurie yra:1 ) neprofesionalusis klientas, tinkama sandorio šalis arba profesionalusis klientas, jeigu toks klientas arba sandorio šalis savo išimtine iniciatyva kreipiasi į užsienio banką dėl finansinių paslaugų teikimo;2 ) kredito įstaiga;3 ) įmonė, priklausanti tai pačiai finansinei grupei kaip ir užsienio bankas.11
. Kai užsienio bankas, licencijuotas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, per subjektą, veikiantį jo vardu arba su juo turintį glaudžių ryšių, arba per bet kokį kitą asmenį, veikiantį tokio subjekto vardu, ieško šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyto kliento arba sandorio šalies ar galimo kliento arba sandorio šalies, tai nelaikoma paties kliento arba sandorio šalies ar galimo kliento arba sandorio šalies išimtine iniciatyva teikiama paslauga.12
. Bankai ir užsienio bankų filialai priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti informaciją apie paslaugas, kurios teikiamos paties Lietuvos Respublikoje įsisteigusio arba esančio kliento arba sandorio šalies išimtine iniciatyva, jeigu tai pačiai finansinei grupei priklausančios įmonės, įsteigtos užsienio valstybėse, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, teikia tokias paslaugas.13
. Šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyta kliento arba sandorio šalies iniciatyva nesuteikia užsienio bankui, licencijuotam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, teisės kitaip negu per Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialą siūlyti kitų kategorijų produktus, veiklą ar paslaugas nei tie, kurių klientas arba sandorio šalis prašė. Tačiau užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialas neprivalo būti įsteigtas produktams tiekti, veiklai vykdyti arba paslaugoms teikti, kad būtų įvykdytas pirminis kliento arba sandorio šalies pateiktas prašymas tiekti produktus, vykdyti veiklą, teikti paslaugas arba glaudžiai su jais susijusius produktus, veiklą ar paslaugas, įskaitant atvejus, kai tokie glaudžiai susiję produktai tiekiami, veikla vykdoma ar paslaugos teikiamos vėliau, nei buvo pateiktas pirminis prašymas.
14. Reikalavimas įsteigti filialą ir turėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą licenciją netaikomas, jeigu užsienio bankas, licencijuotas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, teikia tik investicines paslaugas ir vykdo investicinę veiklą, įskaitant papildomas paslaugas.“
19 straipsnio pakeitimas
1 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Užsienio banko filialui išduodamai licencijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.
2. Licenciją užsienio banko filialui išduoda priežiūros institucija įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.3
. Užsienio bankas, norėdamas gauti licenciją filialo veiklai, priežiūros institucijai pateikia prašymą, šiuos dokumentus ir duomenis:1 ) filialo nuostatus;2 ) filialo vadovų, kitų asmenų, kuriems rinkti ar skirti privalo būti gautas priežiūros institucijos leidimas, ir asmenų, turinčių užsienio banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, sąrašą ir dokumentus, reikalingus šių asmenų tinkamumui pagal šio Įstatymo 25 ir 34 straipsnių nuostatas įvertinti;3 ) filialo veiklos pirmųjų trejų metų planą, kuriame pateikiama numatoma veikla, nurodoma, kokios finansinės paslaugos bus teikiamos, ir apibūdinama filialo organizacinė struktūra bei rizikos valdymas;4
) dokumentus ir duomenis apie filialą, nustatytus šio Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 11–14 punktuose;5 ) užsienio banko steigimo dokumentus, registracijos pažymėjimą, licenciją ar kitus dokumentus, patvirtinančius teisę verstis kredito įstaigos veikla ir (ar) Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta veikla, kuriai vykdyti užsienio bankas siekia gauti licenciją Lietuvos Respublikoje ;6 ) užsienio banko kompetentingo organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje;7 ) duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad užsienio bankas ir finansinė grupė, kuriai jis priklauso, atitinka riziką ribojančius reikalavimus, kurie jiems taikomi pagal užsienio valstybės teisės aktus;8
) rašytinį patvirtinimą, kad užsienio banko priežiūros institucijai buvo pranešta apie prašymą įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje bei apie šios dalies 3 punkte nurodytus dokumentus ir tas prašymas bei dokumentai jai buvo pateikti susipažinti;9 ) rašytinį patvirtinimą, kad užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui arba veiklai Lietuvos Respublikoje, ir šios priežiūros institucijos informaciją apie užsienio bankų, įskaitant filialus užsienio valstybėse, priežiūros atlikimo tvarką toje valstybėje ir reikalavimus bankams bei įsipareigojimą atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo priežiūrą ir teikti informaciją Lietuvos priežiūros institucijai. 4 .
Gavusi prašymą išduoti licenciją užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialui, priežiūros institucija, be visų kitų šiuo Įstatymu nustatytų reikalavimų, taikomų užsienio banko filialams, įvertina jo atitiktį šio Įstatymo 772 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir priskiria jį 1 arba 2 klasei, taip pat įvertina jo atitiktį šio Įstatymo 772 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams.
Jeigu užsienio valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, steigiantis filialą Lietuvos Respublikoje, nėra įtraukta į Europos bankininkystės institucijos skelbiamą šio Įstatymo 772 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančių užsienio valstybių ir užsienio valstybių priežiūros institucijų sąrašą ir užsienio banko filialas atitinka šio Įstatymo 772 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimą, priežiūros institucija prašo Europos Komisijos įvertinti šios užsienio valstybės bankų sektoriaus reguliavimo sistemą ir konfidencialumo reikalavimus.
Europos Komisijos vertinimo išvados pagrindu priežiūros institucija įvertina užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialo atitiktį šio Įstatymo 772 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems reikalavimams. Kol Europos Komisija neatlieka šio vertinimo ir nepriima sprendimo, priežiūros institucija užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialą privalo priskirti 1 klasei.
5. Priežiūros institucija turi teisę patikrinti vietoje, ar filialas yra pasirengęs teikti finansines paslaugas.6
. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti licenciją turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.7
. Užsienio banko filialo nuostatai, vadovai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą filialo veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat užsienio banko filialas turi atitikti kapitalo, likvidumo ir kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus ir būti pasirengęs saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.8
. Licencijoje užsienio banko filialui turi būti nurodyta, kad užsienio banko filialas licencijoje nurodytą veiklą gali vykdyti tik Lietuvos Respublikoje ir užsienio banko filialui draudžiama siūlyti arba vykdyti tą veiklą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse neįsteigus filialo, išskyrus finansinės grupės vidaus finansavimo sandorius, sudarytus su kitais pagrindinės įmonės filialais Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir sandorius, sudarytus, kai klientas arba sandorio šalis savo išimtine iniciatyva kreipiasi į užsienio banko filialą dėl finansinių paslaugų teikimo.
9. Priežiūros institucija atsisako išduoti licenciją, jeigu:1 ) pateikti dokumentai neatitinka šiame Įstatyme ir priežiūros institucijos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;2 ) filialas neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų;3 ) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija prieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje arba neįsipareigoja prižiūrėti užsienio banko filialo Lietuvos Respublikoje veiklos ir teikti informacijos Lietuvos priežiūros institucijai jai priimtinomis sąlygomis;4 ) užsienio valstybėje, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, filialų priežiūros atlikimo tvarka ir reikalavimai neužtikrina saugios ir patikimos filialo veiklos arba gali trukdyti priežiūros institucijai atlikti savo funkcijas;5
) turi pagrįstų įtarimų, kad užsienio banko filiale būtų vykdomas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas arba tam sudaromos sąlygos;6 ) pagrindinė įmonė arba jos finansinė grupė neatitinka riziką ribojančių reikalavimų, kurie jai taikomi pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba turima pagrįstų įtarimų, kad ji reikalavimų neatitinka arba per ateinančius 12 mėnesių jų neatitiks;7
) turi pagrįstų įtarimų, kad, siekdama atlikti savo priežiūros funkcijas, iš pagrindinės įmonės priežiūros institucijų negalės gauti visos priežiūrai atlikti reikalingos informacijos apie pagrindinę įmonę ir veiksmingai koordinuoti savo priežiūros veiklos su užsienio valstybės priežiūros institucijų vykdoma priežiūros veikla, visų pirma krizės arba finansinių sunkumų, turinčių įtakos pagrindinei įmonei, jos finansinei grupei arba užsienio valstybės finansų sistemai, laikotarpiais.
10. Apie priimtą sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.11
. Licenciją gavęs užsienio banko filialas visada turi atitikti reikalavimus, kurie nustatyti licencijai gauti. Užsienio banko filialas šio Įstatymo ir priežiūros institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti leidimui įsteigti filialą ir licencijai gauti, pasikeitimus.12
. Licencija atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, kai filialą įsteigęs bankas yra likviduojamas ar jam iškeliama bankroto byla, taip pat kai pagrindinė įmonė arba jos finansinė grupė neatitinka riziką ribojančių reikalavimų, kurie jai taikomi pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba turima pagrįstų įtarimų, kad ji reikalavimų neatitinka arba per ateinančius 12 mėnesių neatitiks.
13. Jeigu pagrindinė įmonė arba jos finansinė grupė neatitinka riziką ribojančių reikalavimų, kurie jai taikomi pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba turima pagrįstų įtarimų, kad ji reikalavimų neatitinka arba per ateinančius 12 mėnesių neatitiks, užsienio banko filialas nedelsdamas praneša apie tai priežiūros institucijai.14
. Priežiūros institucija turi teisę atšaukti užsienio banko filialui išduotą licenciją, jeigu turi pagrįstų įtarimų, kad užsienio banko filiale, jo pagrindinėje įmonėje arba jos finansinėje grupėje vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, arba yra padidėjusi užsienio banko filialo, jo pagrindinės įmonės arba jos finansinės grupės pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika arba tam sudaromos sąlygos.
15. Priežiūros institucija, vertindama šio straipsnio 9 dalies 5 punkte ir 14 dalyje nurodytas sąlygas, konsultuojasi su institucijomis, atsakingomis už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.16
. Priežiūros institucija nedelsdama pateikia Europos bankininkystės institucijai informaciją apie visas su užsienio valstybių priežiūros institucijomis sudarytas sutartis.“
1. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 6 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, nedelsdama, per 10 darbo dienų nuo pranešimo arba dokumentų ir duomenų gavimo dienos, raštu patvirtina jų gavimą įsigyjančiam asmeniui.“
2. Pakeisti 25 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5
) ar yra pagrįstų įtarimų, kad vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti su siūlomu įsigijimu susijęs pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, ar kad dėl siūlomo įsigijimo galėtų padidėti tokia rizika.“
3. Pakeisti 25 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui, jeigu įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs arba jo veikla reglamentuojama ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri įtraukta į Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą arba kuriai taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, ir priežiūros institucija įvertina, kad tai daro poveikį įsigyjančio asmens gebėjimui taikyti reikiamą praktiką ir procesus, kad būtų laikomasi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktų reikalavimų.
Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui, kai, remiantis šio straipsnio 8 dalyje nustatytais kriterijais,
tam yra tinkamas pagrindas arba kai įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami, vadovaujantis Komisijos deleguotuoju reglamentu, priimamu pagal Direktyvos 2013/36/ES
.“
4. Pakeisti 25 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „
17Priežiūros institucija, atlikdama šio straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimą, konsultuojasi su institucijomis, atsakingomis už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.
Kilus įtarimui, kad siūlomo įsigijimo metu gali būti vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti to pavojų, priežiūros institucija kreipiasi į institucijas, atsakingas už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą , prašydama jas pateikti turimus duomenis ir išvadas.
Institucijos, atsakingos už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą , kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie įsigyjantį asmenį, jo dalyvius, vadovus, finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas, kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti.
Vertindama siūlomą įsigijimą pagal šio straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytą kriterijų, priežiūros institucija atsižvelgia į institucijų, atsakingų už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, neigiamą nuomonę, kurią priežiūros institucija gauna per 30 darbo dienų nuo pradinio prašymo gavimo dienos, ir ji gali būti pagrįsta priežastis prieštaravimui pareikšti.“
1. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Banko vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, veikti sąžiningai, dorai, savarankiškai ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Banko vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Banko vadovų reputacija, kvalifikacija ir patirtis vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir turi atitikti šio straipsnio 12 ir 13 dalyse, taip pat Europos bankininkystės institucijos gairėse, priimamose pagal Direktyvos 2013/36/ES
. Banko vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame Įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. Bankas, siekdamas patikrinti, ar jo vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, turi teisę kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinę sistemą ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą. “
2. Pakeisti 34 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10 .
Bankai, užsienio banko filialai ir atstovybės užtikrina, kad jų darbuotojai, kurių funkcijos banke susijusios su finansinių paslaugų teikimu, iš sandorių kylančios rizikos vertinimu ir (ar) valdymu, banko prievolių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje vykdymu ir (ar) kuriems jas atliekant būtina prieiga prie banko paslaptį sudarančios informacijos, yra nepriekaištingos reputacijos. Banko darbuotojas nėra nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio straipsnio 14 dalyje nustatytas sąlygas. Bankas, siekdamas patikrinti, ar jo darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos, turi teisę kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinę sistemą
ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą. Kiti banko darbuotojams taikomi reikalavimai gali būti nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose. “
3. Pakeisti 34 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „
15. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojas bankui pateikia pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinės sistemos duomenų apie šio straipsnio 1 ar 10 dalyje nurodytus asmenis. “
4. Papildyti 34 straipsnį 17 dalimi: „17
. Banko darbuotojams, atsakingiems už veiksmingą banko vidaus kontrolės funkcijų – rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito – kasdienio vykdymo valdymą ir banko finansinių išteklių valdymą, finansų planavimą ir finansinę atskaitomybę (angl. key function holders ), mutatis mutandis taikomi šio straipsnio reikalavimai ir Europos bankininkystės institucijos gairių, priimamų pagal Direktyvos 2013/36/ES 91a straipsnio 8 dalį, nuostatos .“
5. Papildyti 34 straipsnį 18 dalimi: „
18. Finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, kurioms taikoma Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalies nuostata, vadovams ir darbuotojams,
atsakingiems už veiksmingą finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės vidaus kontrolės funkcijų – rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito – kasdienio vykdymo valdymą ir finansinių išteklių valdymą, finansų planavimą ir finansinę atskaitomybę (angl. key function holders ), mutatis mutandis taikomi šio straipsnio reikalavimai.“
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Bankų veiklos riziką ribojantys reikalavimai nustatomi Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms. “
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Skolinimas banko vadovams, su jais artimos giminystės, svainystės ryšiais susijusiems fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi banko vadovai, su jais artimos giminystės, svainystės ryšiais susiję asmenys arba kuriems šie asmenys gali daryti reikšmingą įtaką, kaip ji apibrėžta
(ES) 2023/1803 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 priimami tam tikri tarptautiniai apskaitos standartai su visais pakeitimais, priedo
„28-asis Tarptautinis apskaitos standartas. Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendrąsias įmones“ 3 dalyje,
arba kuriuose šie asmenys yra vyresnioji vadovybė ar vadovai, negali viršyti banko stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio skolinimo sąlygas ir tvarką nustato banko stebėtojų taryba. “
1 skirsniu
1 skirsniu: „
1
reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas arba perleidimas56
1. Asmuo – bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar m išrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė , kurioms taikoma Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalies nuostata,
ketinantis įsigyti asmuo), privalo iš anksto apie ketinamą įsigyti kito finansų arba ne finansų sektoriaus subjekto reikšmingą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį (toliau šiame skirsnyje
2. Įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis laikoma reikšminga, kai jos vertė yra 15 procentų arba daugiau ketinančio įsigyti asmens reikalavimus atitinkančio kapitalo.
3. Ketinantis įsigyti asmuo pranešimą apie ketinamą įsigijimą, kuriame nurodomas ketinamo įsigijimo dydis,
šio Įstatymo 563 straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus ir (ar) duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, pateikia vadovaudamasis Komisijos deleguotojo reglamento, priimamo pagal D irektyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies a ir c punktus, nustatyta tvarka .
4. Jeigu ketinantis įsigyti asmuo yra bankas, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta riba taikoma tiek individualiai, tiek konsoliduotai. Jeigu šio straipsnio 2
dalyje nurodyta riba viršijama tik individualiai, ketinantis įsigyti asmuo apie tai turi pranešti priežiūros institucijai, o ši įvertina ketinamą įsigijimą. Jeigu ši riba viršijama tiek individualiai, tiek konsoliduotai, ketinantis įsigyti asmuo apie tai taip pat praneša priežiūros institucijai, atsakingai už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir ši taip pat įvertina ketinamą įsigijimą.
5. Jeigu ketinantis įsigyti asmuo yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba m išrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir jai taikoma Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalies nuostata, šio straipsnio
nurodyta riba taikoma konsoliduotai, o atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, priežiūros
institucija yra priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
6. Priežiūros institucija raštu patvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo arba jau pateiktus dokumentus ir (ar) duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, patikslinančių papildomų dokumentų ir (ar) duomenų , pateiktų vadovaujantis šio straipsnio 9 dalimi, gavimą nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo arba papildomos informacijos gavimo dienos. Patvirtindama pranešimo gavimą, priežiūros institucija ketinantį įsigyti asmenį informuoja apie datą, kada baigiasi ketinamo įsigijimo vertinimo laikotarpis (toliau šiame skirsnyje
. Priežiūros institucija per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad pranešimas apie ketinamą įsigijimą gautas, ir nuo visų šio Įstatymo 563 straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų ir (ar) duomenų ,
būtinų ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, gavimo dienos atlieka ketinamo įsigijimo vertinimą. Jeigu ketinamas įsigijimas susijęs su banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimu, kaip nurodyta šio Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, ketinančiam įsigyti asmeniui taip pat taikomas reikalavimas pranešti apie kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimą ir vertinimas atliekamas šio Įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka. Tokiu atveju laikotarpis, per kurį priežiūros institucija turi atlikti šio Įstatymo 25 straipsnyje nurodytą vertinimą ir šio Įstatymo 563 straipsnyje nurodytą vertinimą, baigiasi tik pasibaigus vėlesniam iš šių dviejų vertinimų laikotarpių.8
. Jeigu ketinamas įsigijimas vykdomas tarp tos pačios finansinės grupės subjektų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 6 dalyje, arba tarp tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos subjektų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje, nereikalaujama, kad priežiūros institucija atliktų ketinamo įsigijimo vertinimą.
9. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip 50-ą vertinimo laikotarpio darbo dieną, turi teisę ketinantį įsigyti asmenį raštu prašyti pateikti jau pateiktus dokumentus ir (ar) duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis.
Šiame prašyme nurodoma, kokius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis reikia pateikti ketinamo įsigijimo vertinimui užbaigti .10 . Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas tą dieną, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą dėl patikslinančių papildomų dokumentų ir (ar) duomenų pateikimo, ir atnaujinamas tą dieną, kurią ketinantis įsigyti asmuo pateikia arba raštu atsisako pateikti p
riežiūros institucijai prašomus pateikti patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Po šio termino priežiūros institucija savo nuožiūra turi teisę vėl pakartotinai prašyti pateikti patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas negali būti stabdomas.
11. Priežiūros institucija turi teisę pratęsti šio straipsnio 10 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:1
) įsigyjamas subjektas įsteigtas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje arba jo veikla reglamentuojama ne Europos Sąjungos valstybės narės teisės;2 ) norint atlikti vertinimą, būtina apsikeisti informacija su institucijomis, atsakingomis už ketinančio įsigyti asmens priežiūrą pagal Pi nigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.56
1 . Nagrinėdama pateiktą pranešimą apie ketinamą įsigijimą ir (ar) dokumentus bei duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat gautus papildomus dokumentus ir (ar) duomenis, priežiūros institucija vertina ketinančio įsigyti asmens perspektyvą užtikrinti patikimą ir apdairų valdymą ir ypač rizikas, kurios kyla ar gali kilti ketinančiam įsigyti asmeniui įvykdžius
ketinamą įsigijimą, atsižvelgdama į šiuos kriterijus: 1 ) ar ketinantis įsigyti asmuo, įvykdęs ketinamą įsigijimą, galės nuolat laikytis šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 , jų įgyvendinamųjų teisės aktų ir kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatytų reikalavimų; 2 ) ar yra pagrįstų įtarimų, kad siekiant įvykdyti ketinamą įsigijimą vykdomas ar įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas ar kad ketinamas įsigijimas gali padidinti tokios veiklos riziką.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vertinimo metodika pagal toje dalyje nurodytus vertinimo kriterijus nustatoma Komisijos deleguotuoju reglamentu, priimamu pagal Direktyvos 2013/36/ES
27b straipsnio 7 dalies b punktą. Priežiūros institucija, vertindama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų, konsultuojasi su institucijomis, atsakingomis už ketinančio įsigyti asmens priežiūrą pagal P inigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą .3 . Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti ketinamam įsigijimui tik tuo atveju, kai pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus tam yra tinkamas pagrindas arba kai ketinančio įsigyti asmens pateikta informacija yra neišsami , nors, vadovaujantis šio Įstatymo 562 straipsnio 9 dalimi, ketinančio įsigyti asmens buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus ir (ar) duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui užbaigti.4 .
Priežiūros institucijos, vertindamos ketinamą įsigijimą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą kriterijų, atsižvelgia į institucijų, atsakingų už ketinančio įsigyti asmens priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą , neigiamą nuomonę, kurią priežiūros institucijos gauna per 30 dienų nuo pradinio prašymo gavimo dienos, ir ji gali būti pagrįsta priežastis priimti sprendimą prieštarauti ketinamam įsigijimui.5 .
Priežiūros institucija negali nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl ketinamo įsigijimo dydžio ir negali nagrinėti šio Įstatymo562 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų ir (ar) duomenų, būtinų ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, pagal rinkos ekonominius poreikius.6
. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais, nustato kartu su pranešimu apie ketinamą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir (ar) duomenų, būtinų ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą . Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir reikalingi ketinamam įsigijimui įvertinti.
7. Priežiūros institucija, gavusi daugiau kaip vieną pranešimą apie ketinamą įsigijimą tame pačiame subjekte, visus gautus pranešimus nagrinėja tokia pačia tvarka, nediskriminuodama ketinančių įsigyti asmenų.8 . Kai finansų kontroliuojančioji bendrovė arba m išrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
kreipiasi į priežiūros instituciją dėl įrašymo į toje dalyje nurodytą Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą ir tai vykdoma tuo pačiu metu kaip ketinamo įsigijimo vertinimas, priežiūros institucija koordinuoja veiksmus su priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir, kai tai nėra ta pati institucija, su Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba m išrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė yra įsteigta, priežiūros institucija. Tuo atveju vertinimo laikotarpis sustabdomas, kol bus pabaigta
įstatymo121 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra.9 .
Jeigu priežiūros institucija priima motyvuotą sprendimą prieštarauti ketinamam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša ketinančiam įsigyti asmeniui, nurodydama šio sprendimo motyvus. Priežiūros institucija ketinančio įsigyti asmens prašymu ar savo iniciatyva informaciją apie sprendimo prieštarauti ketinamam įsigijimui priėmimo motyvus turi teisę paskelbti savo interneto svetainėje.
10. Jeigu priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį raštu nepareiškia prieštaravimo ketinamam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija šiam įsigijimui pritaria.11
. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti terminą, per kurį turi būti įvykdytas ketinamas įsigijimas. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimui taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas, priimamas pagal D irektyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies c punktą.12 .
Jeigu ketinantis įsigyti asmuo įsigijo reikšmingą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį , nepaisydamas priežiūros institucijos sprendimo prieštarauti ketinamam įsigijimui, ta įsigyta įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis , nedarant poveikio galimam poveikio priemonių taikymui, visuotiniame akcininkų susirinkime praranda balsavimo teisę arba anuliuojami balsavimo rezultatai.56
Priežiūros institucijų bendradarbiavimas dėl
ketinamo įsigijimo vertinimo
1. Priežiūros institucija, atlikdama ketinamo įsigijimo vertinimą, konsultuojasi su institucijomis, kurios atlieka kitų atitinkamų finansų sektoriaus subjektų priežiūrą, jeigu ketinamo įsigijimo objektas yra:1 ) bankas, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė , gavusios licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje, negu ketinantis įsigyti asmuo;2 ) banko, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, finansų maklerio įmonės, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės
patronuojančioji įmonė, gavusios licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje, negu ketinantis įsigyti asmuo;3 ) juridinis asmuo, kontroliuojantis banką, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, finansų maklerio įmonę, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonę ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonę , gavusias licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje, negu tas sektorius, kuriame numatoma įvykdyti ketinamą įsigijimą.2 .
56
2
dalyje nurodyta riba viršijama tik individualiai, priežiūros institucija, vertinanti ketinamą įsigijimą, per 10 darbo dienų nuo ketinančio įsigyti asmens pranešimo gavimo dienos priežiūros institucijai, atsakingai už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, praneša apie ketinamą įsigijimą, jeigu ketinantis įsigyti asmuo priklauso finansinei grupei, o priežiūros institucija yra kita institucija nei priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą. Priežiūros institucija ketinamo įsigijimo vertinimo išvadą taip pat perduoda priežiūros institucijai, atsakingai už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
3. Jeigu ketinantis įsigyti asmuo yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba m išrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ,
kurioms taikoma Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalies nuostata, ketinamą įsigijimą vertinanti priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, per 10 darbo dienų nuo ketinančio įsigyti asmens pranešimo gavimo dienos praneša apie jį priežiūros institucijai Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įsteigtas ketinantis įsigyti asmuo, jeigu ta priežiūros institucija yra kita institucija nei priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą. Priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ketinamo įsigijimo vertinimo išvadą taip pat perduoda tai priežiūros institucijai.
4. Jeigu ketinantis įsigyti asmuo yra bankas, o šio Įstatymo56
2
dalyje nurodyta riba viršijama tiek individualiai, tiek konsoliduotai, priežiūros institucija ir priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, vertinančios ketinamą įsigijimą, siekia koordinuoti savo vertinimus, ypač kiek tai susiję su konsultavimusi su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis atitinkamomis institucijomis.
5. Jeigu ketinamo įsigijimo vertinimą turi atlikti šio Įstatymo56
4 dalyje nurodyta priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, o ji yra kita institucija nei priežiūros institucija Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs ketinantis įsigyti asmuo, abi institucijos bendradarbiauja visapusiškai konsultuodamosi. Priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, parengia ketinamo įsigijimo vertinimo išvadą ir perduoda ją priežiūros institucijai Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs ketinantis įsigyti asmuo. Abi institucijos turi per 2 mėnesius nuo tos vertinimo išvados gavimo dienos priimti bendrą motyvuotą sprendimą raštu. Priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, šį sprendimą perduoda ketinančiam įsigyti asmeniui.6
. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytas bendras sprendimas per 2 mėnesius nuo ketinamo įsigijimo vertinimo išvados gavimo dienos nepriimamas, priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, arba priežiūros institucija Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs ketinantis įsigyti asmuo, susilaiko nuo sprendimo priėmimo ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010
bankininkystės institucijai per vieną mėnesį nuo ketinamo įsigijimo vertinimo išvados perdavimo jai dienos priėmus sprendimą, atitinkamos institucijos priima bendrą sprendimą, kuris atitinka Europos bankininkystės institucijos sprendimą.7
. Priežiūros institucija, gavusi prašymą arba savo iniciatyva, nedelsdama perduoda kitoms šiame straipsnyje nurodytoms priežiūros institucijoms ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti svarbią informaciją.
8. Priežiūros institucija siekia ketinamo įsigijimo vertinimą koordinuoti su kitomis šiame straipsnyje nurodytomis priežiūros institucijomis ir užtikrinti savo sprendimų nuoseklumą. Kai priežiūros institucija atsakinga už ketinamo įsigijimo vertinimą, jos sprendime nurodomos visos kitų susijusių priežiūros institucijų pateiktos nuomonės ar nurodytos išlygos.56
Pranešimas apie reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies perleidimą Bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar m išrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė , kurioms
taikoma Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalies nuostata , ketinantys tiesiogiai arba netiesiogiai perleisti reikšmingą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį , kaip ji apibrėžiama pagal šio Įstatymo56 2 straipsnio 2 dalį, privalo apie tai raštu iš anksto pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamos perleisti reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį.“
2 skirsniu: „
2
56
1 .
Bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikoma Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalies nuostata,
turi pareigą iš anksto priežiūros institucijai raštu pranešti apie reikšmingą turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimą, kurį jie ketina atlikti sudarydami pardavimo arba bet kokį kitą sandorį (toliau šiame skirsnyje – sandoris). Pareiga pranešti taip pat taikoma atskirai kiekvienam šioje dalyje nurodytam subjektui, kai sandoris sudaromas tos pačios finansinės grupės viduje. Pareiga pranešti taikoma atskirai kiekvienam šioje dalyje nurodytam subjektui, dalyvaujančiam tame pačiame sandoryje. Priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, raštu patvirtina pranešimo gavimą.2 .
Sandoris laikomas reikšmingu, jeigu sandorio vertė lygi bent 10 procentų subjekto, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, viso turto arba įsipareigojimų vertės. Jeigu sandoris vykdomas tarp tos pačios finansinės grupės subjektų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, jis laikomas reikšmingu, jeigu sandorio vertė lygi bent 15 procentų subjekto, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, viso turto arba įsipareigojimų vertės.3 .
Patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir patronuojančiajai mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei sandorio vertės procentinė dalis taikoma konsoliduotai.4 . Apskaičiuojant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procentinį dydį neatsižvelgiama į:1 ) neveiksnių pozicijų perleidimą;2 ) turto, skirto įtraukti į užtikrinamojo turto grupę,
kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje , perleidimą; 3 ) turto, kuris turi būti pakeistas vertybiniais popieriais, perleidimą; 4 ) turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimą, kai jis atliekamas taikant pertvarkymo priemones, įgaliojimus ir mechanizmus, numatytus pagal Finansinio tvarumo įstatymą. “
3 skirsniu: „
3
56
1
. Šiame skirsnyje nustatytos pareigos netaikomos susijungimams ir skaidymams, vykdomiems pagal įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo režimą reglamentuojančius teisės aktus, ir nedaro poveikio 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės ir Lietuvos Respublikos i nformuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo taikymui.2 .
Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikoma Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalies nuostata, vykdo susijungimo sandorį (toliau šiame skirsnyje – susijungimas), kuris numato bet kurį iš šių veiksmų, kai:1 )
viena ar daugiau įmonių, baigiančių savo veiklą be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus arba jų dalį perduoda kitai veikiančiai įmonei – įsigyjančiajai įmonei – mainais už jų nariams išleistus vertybinius popierius ar akcijas, sudarančius tos įsigyjančiosios įmonės kapitalą, ir, kai taikytina, piniginę išmoką, neviršijančią 10 procentų tų vertybinių popierių ar akcijų nominaliosios vertės arba, jeigu nominaliosios vertės nėra,– jų finansinėse ataskaitose nurodytos vertės;2 )
viena ar daugiau įmonių, baigiančių savo veiklą be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus arba jų dalį perduoda kitai veikiančiai įmonei – įsigyjančiajai įmonei, kuri neišleidžia naujų akcijų, jeigu visos susijungiančių įmonių akcijos tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso vienam asmeniui arba susijungiančių įmonių nariai turi vertybinių popierių ir akcijų tokiu pat santykiu visose susijungiančiose įmonėse;3 )
dvi ar daugiau įmonių, baigiančių savo veiklą be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus arba jų dalį perduoda naujai įmonei, kurią jos sukuria, mainais už jų nariams išleistus vertybinius popierius ar akcijas, sudarančius tos naujos įmonės kapitalą, ir, kai taikytina, piniginę išmoką, neviršijančią 10 procentų tų vertybinių popierių ar akcijų nominaliosios vertės arba, jeigu nominaliosios vertės nėra, – jų finansinėse ataskaitose nurodytos vertės;4 ) įmonė, baigianti savo veiklą be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus arba jų dalį perduoda įmonei, kuri turi visus vertybinius popierius ar akcijas, sudarančius jos kapitalą.3
. Šio skirsnio nuostatos taip pat taikomos, kai bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikoma Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalies nuostata, vykdo skaidymo sandorį (toliau šiame skirsnyje – skaidymas), kuris numato bet kurį iš šių veiksmų, kurį:1 )
vykdant įmonė, nutraukusi savo veiklą be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus perduoda daugiau kaip vienai įmonei mainais už įmonių, dėl šio veiksmo gaunančių kompensacijas, vertybinių popierių ir akcijų paskirstymą skaidomos įmonės akcininkams ir, kai taikytina, piniginę išmoką, neviršijančią 10 procentų tų vertybinių popierių ar akcijų nominaliosios vertės arba, jeigu nominaliosios vertės nėra, – jų finansinėse ataskaitose nurodytos vertės;2 )
vykdant įmonė, nutraukusi savo veiklą be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus perduoda daugiau kaip vienai naujai įsteigtai įmonei mainais už įsigyjančiųjų įmonių vertybinių popierių ar akcijų paskirstymą skaidomos įmonės akcininkams ir, kai taikytina, piniginę išmoką, neviršijančią 10 procentų tų vertybinių popierių ar akcijų nominaliosios vertės arba, jeigu nominaliosios vertės nėra, – jų finansinėse ataskaitose nurodytos vertės;3 ) sudaro šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų veiksmų derinys;4 )
vykdant įmonė dalį savo turto ir (arba) įsipareigojimų perduoda vienai ar daugiau įsigyjančiųjų įmonių mainais už jos nariams išleidžiamus įsigyjančiųjų įmonių, skaidomos įmonės arba ir įsigyjančiųjų įmonių, ir skaidomos įmonės vertybinius popierius ar akcijas ir, kai taikytina, piniginę išmoką, neviršijančią 10 procentų tų vertybinių popierių ar akcijų nominaliosios vertės, arba, jei nominaliosios vertės nėra, – jų finansinėse ataskaitose nurodytos vertės;5 ) vykdant skaidoma įmonė dalį savo turto ir (arba) įsipareigojimų perduoda vienai ar daugiau įsigyjančiųjų įmonių mainais už skaidomai įmonei išleidžiamus įsigyjančiųjų įmonių vertybinius popierius ar akcijas.56
1
. Bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikoma Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalies nuostata, vykdantys susijungimą ar skaidymą, patvirtinę susijungimo ar skaidymo sąlygų projektą ir prieš užbaigdami susijungimą ar skaidymą, privalo pranešti priežiūros institucijai, kuri bus atsakinga už subjektų, įsteigtų įvykdžius tokį susijungimą ar skaidymą, priežiūrą, vadovaudamiesi Komisijos deleguotojo reglamento, priimamo pagal Direktyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies c punktą, nustatyta tvarka.2
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai kartu su pranešimu apie susijungimą ar skaidymą priežiūros institucijai, nurodytai šio straipsnio 1 dalyje, pateikia susijungimo ar skaidymo vertinimui atlikti būtinus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių sąrašą nustato ir paskelbia ši priežiūros institucija, vadovaudamasi Komisijos deleguotojo reglamento, priimamo pagal Direktyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies a punktą, nustatyta tvarka.
Šiame sąraše reikalaujami pateikti dokumentai ir (ar) duomenys turi būti proporcingi ir reikalingi susijungimo ar skaidymo vertinimui atlikti.
3. J
eigu ketinama atlikti subjektų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, skaidymą, priežiūros institucija, kuriai turi būti pranešta apie skaidymą ir kuri yra atsakinga už skaidymo vertinimą, yra priežiūros institucija, atsakinga už skaidymą atliekančių subjektų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, priežiūrą.
4. Jeigu ketinama atlikti susijungimą, kuriame dalyvauja tik tos pačios finansinės grupės subjektai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant kredito įstaigų grupę, kurią nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, kaip ji apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalyje, ir kuri prižiūrima kaip finansinė grupė, nereikalaujama, kad priežiūros institucija atliktų šio Įstatymo569 straipsnyje numatytą vertinimą.
5. Vertinimas pagal šio Įstatymo569
straipsnį neatliekamas, kai susijungimui ar skaidymui atlikti reikia gauti licenciją pagal šio Įstatymo 9 straipsnį arba reikalingas įrašymas į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, nurodytą Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje.6
. Priežiūros institucija raštu patvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo arba jau pateiktų dokumentų ir (ar) duomenų, būtinų susijungimo ar skaidymo vertinimui atlikti, patikslinančių papildomų dokumentų ir (ar) duomenų, pateiktų vadovaujantis šio straipsnio 7 dalimi, gavimą nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo arba papildomos informacijos gavimo dienos. Patvirtindama pranešimo gavimą, priežiūros institucija subjektus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, informuoja apie datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis). Jeigu atliekant susijungimą ar skaidymą dalyvauja tik tos pačios finansinės grupės subjektai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, priežiūros institucija vertinimą atlieka per 60 darbo dienų nuo
rašytinio patvirtinimo, kad pranešimas yra gautas, ir visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir (ar) duomenų, būtinų susijungimo ar skaidymo vertinimui atlikti, gavimo dienos.7 . Priežiūros institucija turi teisę raštu prašyti pateikti jau pateiktus dokumentus ir (ar) duomenis, būtinus susijungimo ar skaidymo vertinimui atlikti, patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis. Šiame prašyme nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir (ar) duomenų reikia susijungimo ar skaidymo vertinimui užbaigti.
Jeigu atliekant susijungimą ar skaidymą dalyvauja tik tos pačios finansinės grupės subjektai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, priežiūros institucija
jau pateiktus dokumentus ir (ar) duomenis, reikalingus susijungimo ar skaidymo vertinimui užbaigti, patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis turi teisę raštu prašyti pateikti ne vėliau kaip 50-ą vertinimo laikotarpio darbo dieną.8 . Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas tą dieną, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą dėl patikslinančių papildomų dokumentų ir (ar) duomenų pateikimo, ir atnaujinamas tą dieną, kurią subjektai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, pateikia arba raštu atsisako pateikti p
riežiūros institucijai prašomus pateikti patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Po šio termino priežiūros institucija savo nuožiūra turi teisę vėl pakartotinai prašyti pateikti patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas negali būti stabdomas.9 .
Priežiūros institucija gali pratęsti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų, jeigu:1 ) bent vienas iš subjektų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje,
yra įsisteigęs ne Europos Sąjungos valstybėje narėje arba jo veikla reglamentuojama ne Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktais arba2 ) norint atlikti vertinimą, būtina apsikeisti informacija su institucijomis, atsakingomis už subjektų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą .10
. Priežiūros institucija per 2 darbo dienas nuo vertinimo užbaigimo dienos apie tai informuoja subjektus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, raštu pateikdama sprendimą pritarti arba motyvuotai prieštarauti susijungimui ar skaidymui. Susijungimas ar skaidymas negali būti užbaigiamas anksčiau, negu priežiūros institucija priima sprendimą pritarti susijungimui ar skaidymui. Subjektai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, perduoda priežiūros institucijos sprendimą pritarti arba prieštarauti susijungimui ar skaidymui institucijoms, kurios atsakingos už susijungimo ar skaidymo tikrinimą.
Priežiūros institucija subjektų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, prašymu ar savo iniciatyva informaciją apie sprendimo prieštarauti susijungimui ar skaidymui
priėmimo motyvus turi teisę paskelbti savo interneto svetainėje. 11 . Jeigu atliekant susijungimą ar skaidymą dalyvauja tik tos pačios finansinės grupės subjektai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, o priežiūros institucija per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą nepateikia raštu motyvuoto sprendimo prieštarauti susijungimui ar skaidymui, laikoma, kad priežiūros institucija pritaria susijungimui ar skaidymui. 12 .
Priežiūros institucija sprendime pritarti susijungimui ar skaidymui turi teisę nustatyti terminą, per kurį turi būti atliktas susijungimas ar skaidymas . Šios dalies nuostatų įgyvendinimui taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas, priimamas pagal D irektyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies c punktą.56
1Priežiūros institucija, n agrinėdama pateiktą pranešimą apie susijungimą ar skaidymą ir atlikdama susijungimo ar skaidymo vertinimą, vertina subjektų, nurodytų šio Įstatymo
56 8 straipsnio 1 dalyje, perspektyvą užtikrinti riziką ribojančios padėties patikimumą , užbaigus susijungimą ar skaidymą, ypač rizikas, kurios kyla ar gali kilti šiems subjektams, vykdant susijungimą ar skaidymą, taip pat kurios gali kilti įsteigtam subjektui atlikus susijungimą ar skaidymą, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:
56 8 straipsnio 1 dalyje, reputaciją;
568
straipsnio 1 dalyje, finansinį patikimumą, ypač atsižvelgiant į veiklos, kurią vykdo ir numato vykdyti įvykdžius susijungimą ar skaidymą įsteigtas subjektas, rūšį;3 ) ar įvykdžius susijungimą ar skaidymą įsteigtas subjektas galės nuolat laikytis šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 , jų įgyvendinamųjų teisės aktų ir kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatytų reikalavimų ir, kai taikytina, kitų teisės aktų, ypač reglamentuojančių finansų konglomeratų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklą, nustatytų reikalavimų;4 ) ar susijungimo ar skaidymo įgyvendinimo planas yra realistiškas ir patikimas, jį vertinant riziką ribojančiu požiūriu;5 ) ar yra pagrįstų įtarimų, kad siekiant įvykdyti
susijungimą ar skaidymą vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas arba kad susijungimas ar skaidymas gali padidinti tokios veiklos riziką.2 . Priežiūros institucija stebi susijungimo ar skaidymo įgyvendinimo planą, kol šie veiksmai bus užbaigti.3 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto susijungimo ar skaidymo vertinimo metodika pagal toje dalyje nurodytus vertinimo kriterijus nustatoma Komisijos deleguotuoju reglamentu, priimamu pagal Direktyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies b punktą.
Priežiūros institucija, siekdama įvertinti šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą kriterijų, konsultuojasi su institucijomis, atsakingomis už subjektų, nurodytų šio Įstatymo568 straipsnio 1 dalyje, priežiūrą
pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos srityje .4 . Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti susijungimui ar skaidymui tik tuo atveju, kai, įvertinus pagal šio straipsnio1 dalyje nurodytus kriterijus, nustatoma, kad tam yra tinkamas pagrindas, arba kai subjektų, nurodytų šio Įstatymo568 straipsnio 1 dalyje, pateikta informacija yra neišsami, nepaisant prašymo, pateikto pagal šio Įstatymo568 straipsnio 7 dalį.
5. Vertindama susijungimą ar skaidymą pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą kriterijų, priežiūros institucija atsižvelgia į per 30 darbo dienų nuo pirminio prašymo pateikimo dienos jos gautą neigiamą institucijos, atsakingos už subjektų
568
straipsnio 1 dalyje, priežiūrą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos srityje , nuomonę ir tokia nuomonė gali būti pagrįsta priežastis priimti motyvuotą sprendimą prieštarauti susijungimui ar skaidymui.6 . Priežiūros institucija negali nagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų, reikalingų susijungimo ar skaidymo vertinimui atlikti, pagal rinkos ekonominius poreikius.56
1 . Priežiūros institucija, atlikdama susijungimo ar skaidymo vertinimą, konsultuojasi su institucijomis, kurios atlieka kitų atitinkamų finansų sektoriaus subjektų priežiūrą, jeigu vykdant susijungimą ar skaidymą, be subjektų, nurodytų šio Įstatymo568 straipsnio 1 dalyje, dalyvauja šie subjektai:1
) bankas, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė , gavusios licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas sektorius, kuriame vykdomas susijungimas ar skaidymas;2 ) banko, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, finansų maklerio įmonės, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės patronuojančioji įmonė, gavusi licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas sektorius, kuriame vykdomas susijungimas ar skaidymas;3
) juridinis asmuo, kontroliuojantis banką, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, finansų maklerio įmonę, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonę ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonę , gavusias licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas sektorius, kuriame vykdomas susijungimas ar skaidymas.2 .
Priežiūros institucija savo iniciatyva ar esant vienos iš institucijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, prašymui nedelsdama teikia visą svarbią informaciją, reikalingą susijungimo ar skaidymo vertinimui atlikti, kitoms šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms. Priežiūros institucijos sprendime
nurodomos visų institucijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, prižiūrinčių vieną ar daugiau šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, pateiktos nuomonės ar nurodytos išlygos. Priežiūros institucija siekia koordinuoti savo vertinimą su kitomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis institucijomis ir užtikrinti sprendimų nuoseklumą.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros objektas1
. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra taikoma finansinei grupei, kurią sudaro globojantis (patronuojantis) bankas ar globojanti (patronuojanti) finansų kontroliuojančioji bendrovė (toliau šiame skirsnyje – globojanti grupės įstaiga) ir finansų įstaigos, kurias kontroliuoja globojanti grupės įstaiga arba kuriose globojanti grupės įstaiga dalyvauja valdant kapitalą.2
. Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tvarką ir sąlygas, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės įtraukimo į jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atvejus, taip pat atvejus, kada finansinei grupei priklausančioms finansų įstaigoms jungtinė (konsoliduota) priežiūra netaikoma, ir atvejus, kada į finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą įtraukiamos ir finansinei grupei nepriklausančios įmonės. “
1. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Bankas, kuris yra globojanti grupės įstaiga, ar finansinei grupei priklausantis bankas (jei globojanti grupės įstaiga yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms netaikomas įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą reikalavimas pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 8 dalį) privalo parengti ir priežiūros institucijai pateikti visos finansinės grupės konsoliduotąsias finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas, vadovaudamasis 2024 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/3117 , kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013
taikymo įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo srityje techniniai įgyvendinimo standartai ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/451 . Šios ataskaitos turi būti pateikiamos kas ketvirtį priežiūros institucijos nustatytais terminais.“
2. Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Įmonės, kurioms taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės ir jos kontroliuojamos įmonės, taip pat globojančios grupės įstaigos kontroliuojamos įmonės, kurioms netaikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, privalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam bankui ataskaitas, duomenis ir informaciją, būtiną sudarant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius ir atliekant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.“
1. Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali iš asmenų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje, kreipdamasi tiesiogiai ar per prižiūrimą banką, reikalauti priežiūros institucijai reikalingų ataskaitų, duomenų arba informacijos, o šie privalo juos pateikti. Priežiūros institucijos reikalavimu pateikiamos finansinės ataskaitos privalo būti patvirtintos audito įmonės arba
auditoriaus. Tokią pačią teisę gauti informaciją priežiūros institucija turi ir tuo atveju, jeigu ji pati neatlieka finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros, tačiau informacijos prašo finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija. Šioje dalyje nustatyta teisė gauti informaciją nereiškia, kad priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie nėra bankai, veiklos priežiūrą. “2 .
Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11
. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotos banko patronuojančiosios įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojančiąją įmonę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, patronuojančiosios įmonės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kai visų tarpvalstybinių patronuojamųjų įmonių pagrindinės buveinės yra užsienio valstybėse ir užsienio valstybių jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijoms taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame Įstatyme, ji sudaro priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti Lietuvos Respublikos ir kitų užsienio valstybių priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. “
Pakeisti 61 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sudaryti sąlygas banko akcininkams ir priežiūros institucijai susipažinti su audito įmonės arba auditoriaus audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada; “.
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Audito įmonė arba auditorius turi atlikti banko metinių finansinių ataskaitų, taip pat konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą (jei jos privalo būti sudarytos) ir tuo remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar bankas ir finansinė grupė:1 ) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;2 ) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;3 ) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;4 ) laikosi šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 , jų įgyvendinamųjų teisės aktų, kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatytų reikalavimų;5
) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę ir užtikrina saugią ir patikimą banko veiklą;6 ) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.
2. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas renka audito įmonę arba auditorių metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti.
3. Bankas iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su banko visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmone arba auditoriumi sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų audito. “
1. Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) sudaryti sutartis su audito įmonėmis arba auditoriais, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl banko patikrinimo, kad būtų nustatyta banko turto vertė, banko finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos banko veiklos sritys. Šių asmenų darbą ir kitas su tuo susijusias jų išlaidas apmoka bankas. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas priežiūros institucijai šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje, ir teises, nustatytas priežiūros institucijos tarnautojams Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktuose; “.
2. Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) reikalauti, kad būtų pakeista banko finansinių ataskaitų rinkinius tikrinanti audito įmonė arba auditorius, jeigu ji ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų, reglamentuojančių įmonių finansinę atskaitomybę ir auditą, nustatytų reikalavimų; “.
3. Pakeisti 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) nevykdyti tam tikros veiklos, be kita ko, susijusios su indėlių priėmimo ir kitomis operacijomis, nesudaryti tam tikrų sandorių arba sumažinti tokios veiklos arba sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl banko veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką banko patikimumui;“.4
. Papildyti 67 straipsnio 2 dalį 23 punktu: „23 ) reikalauti, kad bankas sumažintų riziką, kylančią trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais dėl aplinkosaugos, socialinės ir valdymo rizikos veiksnių, įskaitant riziką, kylančią dėl korekcijos proceso ir pertvarkos tendencijų, kaip ji apibrėžta 2025 m. sausio 8 d. Europos bankininkystės institucijos Aplinkos, socialinės ir valdymo (ASV) rizikos valdymo gairėse (EBA/GL/2025/01), siekiant atitinkamų Europos Sąjungos, Europos Sąjungos valstybių narių ar užsienio valstybių teisinių ir riziką ribojančio reguliavimo tikslų, pritaikydamas savo verslo strategijas, valdymą ir rizikos valdymą, dėl ko galėtų būti paprašyta priežiūros institucijos nustatyta tvarka patikslinti banko planuose nustatytus tikslus, priemones ir veiksmus taip, kad jie atitiktų priežiūros institucijos reikalavimus, keliamus aplinkosaugos, socialinei ir valdymo rizikai valdyti;“.
5. Papildyti 67 straipsnio 2 dalį 24 punktu: „24 ) reikalauti, kad bankas atliktų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress-testing) arba atsparumo rizikai vertinimo scenarijų analizę (angl. scenario analysis ), kaip jie apibrėžti 2018 m. liepos 19 d. Europos bankininkystės institucijos Gairėse dėl įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (EBA/GL/2018/04), rizikai, kylančiai dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, įvertinti.“
1. Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės; “.
2. Pakeisti 69 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucija pati arba jos nurodyti auditoriai , audito įmonės ar ekspertai, prieš tai informavę Lietuvos priežiūros instituciją, turi teisę patikrinti tos valstybės jurisdikcijai priklausančio užsienio banko padalinį Lietuvos Respublikoje. Jeigu jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijai reikia patikrinti šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jos prašymu tokį patikrinimą atlieka Lietuvos priežiūros institucija arba Lietuvos priežiūros institucijos leidimu pati prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija arba jos nurodyti auditoriai, audito įmonės ar ekspertai. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos prašymu patikrinimą atlieka Lietuvos priežiūros institucija, prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant tokį patikrinimą.“
3. Pakeisti 69 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucija turi teisę patikrinti užsienio banko padalinius Lietuvos Respublikoje ir šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu tarp jos ir Lietuvos priežiūros institucijos yra sudaryta sutartis, numatanti tokią teisę ir reglamentuojanti patikrinimo organizavimo tvarką. “
1. Pakeisti 72 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 )
įspėja dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir nekartoti veiksmų, dėl kurių padaromas teisės akto pažeidimas;“.
2. Papildyti 72 straipsnio 1 dalį31 punktu: „31 ) skiria šio Įstatymo nustatytas periodines baudas. Periodinių baudų taikymas neužkerta kelio priežiūros institucijai už tą patį pažeidimą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą skirti kitas poveikio priemones, nurodytas šiame straipsnyje.“
3. Papildyti 72 straipsnio 3 dalį 5 punktu: „5
) skiria šio Įstatymo nustatytas periodines baudas. Periodinių baudų taikymas neužkerta kelio priežiūros institucijai už tą patį pažeidimą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą skirti kitas poveikio priemones, nurodytas šiame straipsnyje.“
4. Papildyti 72 straipsnį 41 dalimi: „4
1. Poveikio priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“
5. Papildyti 72 straipsnį 42 dalimi: „4
2. Kai bankui taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio priemonės, priežiūros institucija turi teisę už šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013
, jų įgyvendinamųjų teisės aktų, kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nuostatų pažeidimą ir (arba) priežiūros institucijos pagal tas nuostatas duotų privalomų nurodymų nevykdymą taikyti poveikio priemones banko valdymo organo nariams, vyresniajai vadovybei, darbuotojams, atsakingiems už veiksmingą banko vidaus kontrolės funkcijų – rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito – kasdienio vykdymo valdymą ir banko finansinių išteklių valdymą, finansų planavimą ir finansinę atskaitomybę (angl. key function holders ), kitiems darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį banko rizikos pobūdžiui, priežiūros institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir kitiems fiziniams asmenims, jeigu jie yra atsakingi už šioje dalyje nurodytų pažeidimų padarymą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą.“
6. Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Priežiūros institucija finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms už šio Įstatymo aštuntojo ir dešimtojo skirsnių ir kitų finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą ir (arba) priežiūros institucijos pagal tas nuostatas duotų privalomų nurodymų nevykdymą turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas poveikio priemones. Kai finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms taikomos šioje dalyje nurodytos poveikio priemonės, priežiūros institucija turi teisę už šioje dalyje nurodytus pažeidimus ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą taikyti poveikio priemones finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės valdymo organo nariams, vyresniajai vadovybei, darbuotojams,
atsakingiems už veiksmingą finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės vidaus kontrolės funkcijų – rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito – kasdienio vykdymo valdymą ir finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės finansinių išteklių valdymą, finansų planavimą ir finansinę atskaitomybę (angl. key function holders ), kitiems darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės rizikos pobūdžiui, priežiūros institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir kitiems fiziniams asmenims, jeigu jie yra atsakingi už šioje dalyje nurodytų pažeidimų padarymą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą.“
1. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama ar padidinama tiek, kad turima kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis pasiektų arba viršytų šio Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribines vertes, arba tiek, kad bankas taptų kontroliuojamas, apie tai nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį arba nepasibaigus šio Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai nepasibaigus šio Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui gautas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), arba kai yra priežiūros institucijos prieštaravimas siūlomam įsigijimui, taip pat kai įsigyjantis asmuo neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų arba yra pagrindas manyti, kad jis gali daryti neigiamą įtaką riziką ribojančiam ir patikimam banko valdymui;“.
2. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis perleidžiama ar sumažinama tiek, kad turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis sudarytų mažiau šio Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytų ribinių verčių , arba tiek, kad bankas nustotų būti kontroliuojamas asmens, nurodyto šio Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, apie tai nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį; “.
3. Papildyti 73 straipsnio 1 dalį 41 punktu: „41 ) reikšminga įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama iš anksto nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo562 straipsnio 1 dalį arba nepasibaigus šio Įstatymo562
straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui, arba kai priežiūros institucija motyvuotai prieštarauja reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies ketinamam įsigijimui pagal šio Įstatymo563 straipsnio 3 dalį ;“.
4. Papildyti 73 straipsnio 1 dalį 42 punktu: „42 ) reikšminga įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis perleidžiama iš anksto nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo565 straipsnį;“.
5. Papildyti 73 straipsnio 1 dalį 43 punktu: „43 ) reikšmingas turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimas vykdomas iš anksto nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo566 straipsnio 1 dalį ; “.
6. Papildyti 73 straipsnio 1 dalį 44 punktu: „44 ) susijungimas ar skaidymas vykdomas nepranešus priežiūros institucijai
pagal šio Įstatymo568 straipsnio 1 ir 3 dalis arba negavus priežiūros institucijos sprendimo pritarti susijungimui ar skaidymui pagal šio Įstatymo 568
) nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių banko atlygio politikos nuostatas, reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl atlygio politikos neutralumo lyčių atžvilgiu; “.
8. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13 ) pažeidžiami Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatyti reikalavimai; “.9
. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15 ) vykdant bent vieną iš Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytų veiklų, pasiekiama šio Įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje nurodyta ribinė vertė ir neturima banko licencijos, išskyrus atvejus, kai banko licencijos neturima, kai šio Įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje nurodytos įmonės priežiūros institucijai šio Įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje nustatyta tvarka pateikė prašymą netaikyti joms reikalavimo gauti banko licenciją ir gavo priežiūros institucijos sprendimą pritarti šiam prašymui, vadovaujantis šio Įstatymo 9 straipsnio 24 –27 dalyse nustatyta tvarka. “
10. Papildyti 73 straipsnio 1 dalį 151 punktu: „151
) finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikoma Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 121 straipsnio 1 dalies nuostata, nepateikia prašymo įrašyti ją į toje dalyje nurodytą Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą arba pažeidžia kurį nors kitą tame straipsnyje nustatytą reikalavimą;“.
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Priežiūros institucija skiria baudas:1 ) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, apskaičiuojamų pagal šio straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatas;2
) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 milijonų eurų.
2. Priežiūros institucija skiria periodines baudas:1 ) juridiniams asmenims – iki 5 procentų vidutinių dienos pajamų, apskaičiuojamų pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatą. Šias baudas juridinis asmuo, jeigu pažeidimas tęsiamas, privalo mokėti už kiekvieną pažeidimo dieną, jeigu priežiūros institucijos nenustatyta kitaip pagal šio straipsnio 4 dalį, kol pareiga vėl bus vykdoma, tačiau ne ilgiau negu šio straipsnio 3 dalyje nustatytu laikotarpiu;2 ) fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų. Šias baudas fizinis asmuo, jeigu pažeidimas tęsiamas, privalo mokėti už kiekvieną pažeidimo dieną, jeigu priežiūros institucijos nenustatyta kitaip pagal šio straipsnio 4
dalį, kol pareiga vėl bus vykdoma, tačiau ne ilgiau negu šio straipsnio 3 dalyje nustatytu laikotarpiu.
3. Priežiūros institucija turi teisę skirti periodinę baudą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui nuo priežiūros institucijos sprendime, kuriuo reikalaujama nutraukti pažeidimą ir skiriama periodinė bauda, nustatytos dienos.
4. Priežiūros institucija turi teisę taikyti periodines baudas už kiekvieną savaitę arba mėnesį. Didžiausia periodinių baudų, taikytinų už atitinkamą savaitės ar mėnesio laikotarpį, kai daromas pažeidimas, suma negali viršyti didžiausios periodinių baudų, kurios būtų taikomos už kiekvieną dieną atitinkamu laikotarpiu, sumos.5 .
Už Reglamento (ES) Nr. 1286/2014
pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 24 straipsnyje.
6. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra toliau nurodytų punktų, nustatytų pagal Reglamento (ES) 2024/3117 I priedą, suma:1 ) palūkanų pajamų;2 ) palūkanų išlaidų;3 ) išlaidų akciniam kapitalui, apmokamam pagal pareikalavimą;4 ) dividendų pajamų;5 ) mokesčių ir komisinių pajamų;6 ) mokesčių ir komisinių išlaidų;7 ) pelno arba nuostolių dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų grynosios sumos;8
) pelno arba nuostolių dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynosios sumos;9 ) pelno arba nuostolių dėl apsidraudimo apskaitos grynosios sumos;10 ) valiutų keitimo kursų skirtumo (pelno arba nuostolių) grynosios sumos;11 ) kitos veiklos pajamų;12 ) kitos veiklos išlaidų.
7. Juridinio asmens vidutinės dienos pajamos yra šio straipsnio 6 dalyje nurodyta bendrųjų metinių pajamų suma, padalyta iš 365.
8. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis
, pagal kuriuos šis rodiklis yra didesnis už nulį. Jeigu juridiniam asmeniui netaikomas Reglamentas (ES) 2024/3117 , atitinkamos bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos pagal šiam juridiniam asmeniui taikomus apskaitos reikalavimus. Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.9
. Jeigu dėl šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 5, 10 arba 11 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
10. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 5 milijonų eurų.11
. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 100 000 eurų.
12. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos periodinės baudos sumos skiria juridiniam asmeniui periodinę baudą iki 1 500 eurų.
13. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka. “
2 skirsniu
2 skirsniu: „
2
PAPILDOMOS NUOSTATOS DĖL UŽSIENIO BANKŲ, LICENCIJUOTŲ NE EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE NARĖSE, FILIALŲ
77
1. Užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialai (toliau šiame skirsnyje – užsienio banko filialas) priskiriami 1 klasei, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:1 ) užsienio banko filialo turto Lietuvos Respublikoje, nurodyto apskaitos registruose, arba turto, inicijuoto (kaip nustatoma pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą, priimamą vadovaujantis Direktyvos 2013/36/ES 48h straipsnio 4 dalies nuostatomis) Lietuvos Respublikoje (toliau – turtas, inicijuotas Lietuvos Respublikoje), bendra vertė yra 5 milijardai eurų arba didesnė pagal paskutines metines priežiūrai skirtas ataskaitas, parengtas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą, priimamą vadovaujantis Direktyvos 2013/36/ES
48l straipsnio 1 dalies nuostatomis, (toliau – priežiūrai skirtos ataskaitos);2 ) užsienio banko filialo veikla, kuriai suteikta licencija apima indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimą iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, jeigu tokių indėlių ir kitų grąžintinų lėšų suma sudaro arba viršija 5 procentus visų užsienio banko filialo įsipareigojimų arba tokių indėlių ar kitų grąžintinų lėšų suma viršija 50 milijonų eurų;3 ) užsienio banko filialas nėra reikalavimus atitinkantis užsienio banko filialas, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 4 dalį.
2. Užsienio bankų filialai, kurie neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, priskiriami 2 klasei.
3. Užsienio bankų filialų klasifikacija atnaujinama taip:1
) jeigu 1 klasės užsienio banko filialas nebeatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jis nedelsiant laikomas 2 klasės užsienio banko filialu;2 ) jeigu 2 klasės užsienio banko filialas pradeda atitikti vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jis laikomas 1 klasės užsienio banko filialu tik praėjus 4 mėnesiams nuo tos dienos, kai jis pradėjo atitikti tas sąlygas.
4. Užsienio banko filialas, klasifikuojamas pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, laikomas reikalavimus atitinkančiu užsienio banko filialu, jeigu tenkinamos šios sąlygos:1 ) pagrindinė įmonė yra įsteigta valstybėje, kurioje taikomi riziką ribojantys reikalavimai ir priežiūros tvarka bankams yra bent lygiaverčiai šiame Įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013
, jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatytiems reikalavimams;2 ) pagrindinės įmonės priežiūros institucijoms taikomi konfidencialumo reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai šio Įstatymo 65 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;3 ) pagrindinė įmonė įsteigta valstybėje, kuri nėra įtraukta į Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą.77
1. Užsienio banko filialas per visą savo veiklos laikotarpį privalo turėti neliečiamąjį kapitalą, kuris būtų ne mažesnis negu:1
) 1 klasės užsienio banko filialas – 2,5 procento vidutinės paskutinių 3 metinių ataskaitinių laikotarpių savo įsipareigojimų sumos arba užsienio banko filialas, kuriam tik išduota licencija, – licencijos išdavimo metu turimos savo įsipareigojimų sumos, nurodytos užsienio banko filialo finansinėse ataskaitose, tačiau ne mažiau kaip 10 milijonų eurų;2 ) 2 klasės užsienio banko filialas – 0,5 procento vidutinės paskutinių 3 metinių ataskaitinių laikotarpių savo įsipareigojimų sumos arba užsienio banko filialas, kuriam tik išduota licencija, – licencijos išdavimo metu turimos savo įsipareigojimų sumos, nurodytos užsienio banko filialo finansinėse ataskaitose, tačiau ne mažiau kaip 5 milijonai eurų.2
. Užsienio banko filialas privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytą minimalaus neliečiamojo kapitalo reikalavimą vykdyti, laikydamas turtą viena iš šių formų:1 ) grynaisiais pinigais ar grynųjų pinigų atitikmens priemonėmis, kaip apibrėžiama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 60 punkte;2 ) Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ar centrinių bankų išleistais skolos vertybiniais popieriais;3 ) bet kokia kita priemone, kuria užsienio banko filialas gali nevaržomai ir nedelsdamas pasinaudoti rizikai ar nuostoliams padengti, vos tik tai rizikai ar nuostoliams atsiradus.3
. Užsienio banko filialas privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytas neliečiamojo kapitalo priemones deponuoti sąlyginio deponavimo sąskaitoje (angl. escrow account ), kaip ji apibrėžta
(ES) Nr. 1303/2013 , kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 , su visais pakeitimais
2 straipsnio 26 dalyje, turimoje Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra jo pagrindinės įmonės finansinės grupės dalis. Sąlyginio deponavimo sąskaitoje deponuotos neliečiamojo kapitalo priemonės gali būti panaudojamos Finansinio tvarumo įstatymo 113 straipsnyje nustatyta tvarka pertvarkant užsienio banko filialą ar jį likviduojant Finansinio tvarumo įstatymo VII skyriaus nustatyta tvarka.77
1. Užsienio banko filialas privalo likvidųjį turtą, kurį reikia turėti laikantis padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštos dalies I antraštinėje dalyje ir 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61
, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 , deponuoti sąskaitoje, turimoje Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra jo pagrindinės įmonės finansinės grupės dalis. Jeigu sąskaitoje lieka likvidžiojo turto, kai jis panaudojamas netenkamų pinigų srautams padengti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštos dalies I antraštinę dalį ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61 , likęs likvidusis turtas gali būti panaudojamas Finansinio tvarumo įstatymo 113 straipsnyje nustatyta tvarka pertvarkant užsienio banko filialą ar jį likviduojant Finansinio tvarumo įstatymo VII skyriaus nustatyta tvarka .2
. Priežiūros institucija turi teisę nereikalauti užsienio bankų filialų, atitinkančių šio Įstatymo 772 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, atitikties likvidumo reikalavimams.77
Valdymas, apskaita, auditas, priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas
1. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad užsienio bankų filialai turėtų nuolat veikiantį vietos valdymo komitetą, kuris užtikrintų tinkamą filialo valdymą.2
. Audito įmonė arba auditorius, atlikdami užsienio banko filialo metinių finansinių ataskaitų auditą, kartu turi įvertinti, kaip užsienio banko filialas laikosi vidaus valdymo, rizikos valdymo ir apskaitos tvarkymo reikalavimų, nustatytų bankų veiklą ir apskaitos tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir priežiūros institucijai pateikti ataskaitą, kurioje būtų išdėstyti vertinimo metu nustatyti faktai ir išvados.3
. Jeigu atlikusi priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą dėl užsienio banko filialo valdymo priemonių, verslo modelio arba veiklos priežiūros institucija turi pagrįstų įtarimų, kad užsienio banko filiale vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas arba teroristų finansavimas arba kad yra padidėjusi tokia rizika, ji nedelsdama apie tai praneša Europos bankininkystės institucijai ir institucijoms, atsakingoms už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Jeigu yra padidėjusi pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika, priežiūros institucija ir
institucijos, atsakingos už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, nedelsdamos savo sprendimą dėl bendro vertinimo praneša Europos bankininkystės institucijai. Priežiūros institucija atitinkamai imasi priemonių pagal šį Įstatymą, taip pat turi teisę užsienio banko filialui panaikinti licenciją pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 14 dalį.
4. Priežiūros institucija ir institucijos, atsakingos už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, bendradarbiauja ir keičiasi informacija, susijusia su šiuo Įstatymu, jeigu toks bendradarbiavimas ir keitimasis informacija netrukdo vykdomai apklausai, tyrimui ar baudžiamosios arba administracinės bylos nagrinėjimui.5 .
Užsienio bankų filialams mutatis mutandis taikomi šiame Įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 , kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose vidaus valdymo, rizikos valdymo, apskaitos tvarkymo, priežiūrai skirtų ataskaitų teikimo reikalavimus, bankams nustatyti reikalavimai. Priežiūros institucija įgyvendinamuosiuose teisės aktuose detalizuoja užsienio bankų filialų vidaus valdymo, rizikos valdymo, apskaitos tvarkymo, priežiūrai skirtų ataskaitų teikimo reikalavimus bei nustato priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo tvarką.77
1
. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad užsienio banko filialas finansinėms paslaugoms Lietuvos Respublikoje teikti gautų licenciją pagal šio Įstatymo 9 straipsnį bent šiais atvejais:1 ) užsienio banko filialas praeityje vykdė arba šiuo metu vykdo šio Įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytą veiklą su klientais ar sandorio šalimis kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nurodytas išimtis;2
) užsienio banko filialas atitinka kitų sisteminės svarbos įstaigų kriterijus, nustatytus priežiūros institucijos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, arba yra vertinamas kaip sisteminės svarbos pagal šio Įstatymo 777 straipsnį ir kelia reikšmingą riziką finansiniam stabilumui Europos Sąjungoje arba Lietuvos Respublikoje arba3 ) bendra visų tai pačiai užsienio valstybės grupei priklausančių Europos Sąjungoje esančių užsienio bankų filialų turto suma lygi 40 milijardų eurų ar didesnė arba užsienio banko filialo finansinėse ataskaitose nurodyta turto Lietuvos Respublikoje, nurodyto apskaitos registruose, arba turto, inicijuoto Lietuvos Respublikoje, suma lygi 10 milijardų eurų ar didesnė.2
. Priežiūros institucija gali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, pritaikiusi atitinkamai šio Įstatymo 777 arba 778 straipsnyje nurodytas priemones arba, kai remdamasi kitais kriterijais, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, gali pagrįsti, kad pirmiau nurodytų priemonių nepakaks.
3. Prieš pasinaudodama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, priežiūros institucija konsultuojasi su Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijomis.4
. Priežiūros institucija, vertindama užsienio banko filialo atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems kriterijams ir atlikdama šio Įstatymo 777 straipsnyje nurodytą vertinimą, atsižvelgia į užsienio bankų filialų sisteminės svarbos vertinimo kriterijus. Užsienio bankų filialų sisteminės svarbos vertinimo kriterijai nustatomi priežiūros institucijos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.77
užsienio bankų filialams taikomi reikalavimai1
. Priežiūros institucija vertina, ar užsienio banko filialas yra sisteminės svarbos ir kelia reikšmingą riziką Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui, jeigu visų tai pačiai užsienio valstybės grupei priklausančių Europos Sąjungoje esančių užsienio bankų filialų turimo turto Europos Sąjungoje bendra suma, nurodyta priežiūrai skirtose ataskaitose, yra 40 milijardų eurų arba didesnė:1
2 ) skaičiuojant absoliučiaisiais skaičiais pagal ne mažiau kaip 3 metinių ataskaitinių laikotarpių duomenis per paskutinius 5 metinius ataskaitinius laikotarpius.2
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta turto ribinė vertė neapima užsienio bankų filialų turimo turto, susijusio su centrinio banko rinkos operacijomis, vykdomomis su Europos centrinių bankų sistemos centriniais bankais.
3. Atlikdama sisteminės svarbos vertinimą, priežiūros institucija įvertina atitiktį šio Įstatymo 776 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems kriterijams ir šio Įstatymo 776 straipsnio 4 dalies nuostatai.4
. Atlikdama sisteminės svarbos vertinimą, priežiūros institucija konsultuojasi su Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijomis, kad būtų įvertinta rizika finansiniam stabilumui, kurią atitinkamas užsienio banko filialas kelia kitoms nei Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybėms narėms.5
. Priežiūros institucija pateikia Europos bankininkystės institucijai ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijoms argumentuotą užsienio banko filialo sisteminės svarbos Europos Sąjungai arba Lietuvos Respublikai vertinimą.6 .
Jeigu su priežiūros institucija konsultuojasi kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija dėl joje įsteigto užsienio banko filialo sisteminės svarbos vertinimo ir priežiūros institucija nesutinka su šio užsienio banko filialo sisteminės svarbos vertinimu, priežiūros institucija per 10 darbo dienų nuo vertinimo rezultatų gavimo dienos apie tai informuoja vertinimą atlikusią Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros instituciją.7
. Priežiūros institucija siekia, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo priežiūros institucijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos prieštaravimo pareiškimo dienos būtų pasiektas bendras sutarimas su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijomis, padedant Europos bankininkystės institucijai, dėl vertinimo ir, kai taikytina, dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nurodymų davimo. Pasibaigus 3 mėnesių laikotarpiui, priežiūros institucija, atsakinga už vertinamo užsienio banko filialo priežiūrą, priima sprendimą dėl užsienio banko filialo sisteminės svarbos vertinimo ir dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nurodymų davimo.
8. Siekdama valdyti nustatytą riziką, priežiūros institucija turi teisę sisteminės svarbos užsienio banko filialui duoti šiuos privalomus nurodymus:1 ) pertvarkyti užsienio banko filialo turtą arba veiklą taip, kad tas turtas arba veikla nebebūtų sisteminės svarbos arba nebekeltų nepriimtinos rizikos Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui;2 ) laikytis papildomų riziką ribojančių reikalavimų.9
. Jeigu priežiūros institucija mano, kad užsienio banko filialas yra sisteminės svarbos, tačiau nusprendžia nesinaudoti nė viena iš šio straipsnio 8 dalies 1 punkte arba šio Įstatymo 776 straipsnyje nurodytų teisių, Europos bankininkystės institucijai ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijoms pateikia argumentuotą pranešimą, kodėl ji nusprendė nesinaudoti tomis teisėmis.77
1
. Priežiūros institucija reikalauja, kad užsienio bankų filialai kuo anksčiau imtųsi priemonių, kad atitiktų jiems taikomus šiame Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir užtikrintų, kad reikšminga rizika, su kuria susiduria užsienio bankų filialai, būtų patikimai ir pakankamai padengiama ir valdoma, o užsienio bankų filialai išliktų gyvybingi.
2. Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda užsienio banko filialui šiuos privalomus nurodymus:1
) turėti neliečiamąjį kapitalą, kurio suma būtų didesnė už šio Įstatymo 773 straipsnyje nustatytus minimaliuosius reikalavimus, arba laikytis kitų papildomų kapitalo reikalavimų ir užtikrinti, kad bet kokia papildoma neliečiamojo kapitalo suma, kurią užsienio banko filialas turi turėti pagal šį punktą, atitiktų šio Įstatymo 773 straipsnyje nustatytus reikalavimus;2 ) laikytis kitų likvidumo reikalavimų, be šio Įstatymo 774 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir užtikrinti, kad bet koks papildomas likvidusis turtas, kurį užsienio banko filialas turi turėti pagal šį punktą, atitiktų šio Įstatymo 774 straipsnyje nustatytus reikalavimus;3 ) sustiprinti savo valdymo, rizikos valdymo ar apskaitos priemones;4
) apriboti savo verslo ar vykdomos veiklos mastą, taip pat tos veiklos sandorio šalis;5 ) sumažinti savo veiklai, produktams ir sistemoms, įskaitant banko veiklą papildančių paslaugų pirkimą, būdingą riziką ir nustoti vykdyti tokią veiklą ar siūlyti tokius produktus;6 ) laikytis papildomų informacijos teikimo reikalavimų arba dažniau teikti reguliariai teikiamą informaciją;7 ) viešai atskleisti informaciją.77
1
. Priežiūros institucija bendradarbiauja ir dalijasi informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, prižiūrinčiomis tos pačios užsienio valstybės grupės užsienio bankų filialus ir patronuojamąsias įmones, pagal šio Įstatymo 59 straipsnį sudarytų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų pagrindu.
2. 1 klasės užsienio bankų filialų priežiūrą pagal šio Įstatymo 59 straipsnį vykdo priežiūros institucijų kolegija. Šiuo tikslu taikomi šie reikalavimai:1 ) jeigu užsienio valstybės grupės patronuojamųjų įmonių atžvilgiu įsteigta priežiūros institucijų kolegija, tos pačios grupės 1 klasės užsienio bankų filialai įtraukiami į tos priežiūros institucijų kolegijos veiklos sritį;2
) jeigu užsienio valstybės grupė turi 1 klasės užsienio bankų filialus daugiau kaip vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, bet neturi patronuojamųjų įmonių Europos Sąjungoje, kurioms taikomas šio Įstatymo 59 straipsnis, tiems 1 klasės užsienio bankų filialams įsteigiama priežiūros institucijų kolegija;3 ) jeigu trečiosios valstybės grupė turi 1 klasės užsienio bankų filialus daugiau kaip vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba bent vieną 1 klasės užsienio banko filialą ir vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių Europos Sąjungoje, kurioms netaikomas šio Įstatymo 59 straipsnis, tiems užsienio banko filialams ir patronuojamosioms įmonėms įsteigiama priežiūros institucijų kolegija.3
. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais pagrindine priežiūros institucija, kuri atlieka tą patį vaidmenį kaip jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucija pagal šio Įstatymo 59 straipsnį, laikoma Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra pagal bendrą turto vertę didžiausias užsienio banko filialas, priežiūros institucija.
4. Be šio Įstatymo 59 straipsnyje nustatytų funkcijų, priežiūros institucijų kolegija taip pat:1 ) rengia užsienio valstybės grupės Europos Sąjungoje struktūros ir veiklos ataskaitą ir kasmet ją atnaujina;2 ) keičiasi informacija apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatus;3 ) stengiasi suderinti šio Įstatymo 778 straipsnyje nurodytų priežiūros priemonių taikymą.5
. Priežiūros institucijų kolegija užtikrina veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis užsienio valstybių priežiūros institucijomis.
6. Šio straipsnio 1–5 dalyse išdėstytų nuostatų įgyvendinimui taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas, priimamas pagal D irektyvos 2013/36/ES 48p straipsnio 7 dalį.77
Priežiūros institucija Europos bankininkystės institucijai praneša apie:1 ) visas užsienio bankų filialams išduotas licencijas ir visus vėlesnius šių licencijų pakeitimus;2 ) bendrą licencijas turinčių užsienio bankų filialų finansinėse ataskaitose nurodytą turtą ir įsipareigojimus;3 ) užsienio valstybės grupės, kuriai priklauso licenciją turintis užsienio banko filialas, pavadinimą.“24
straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedo 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
52013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2 024 m.
gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1619 .“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 2 dalį, 4, 5, 23 straipsnius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja
202
1 d.
202 7 m. sausio 11 d. 3 .
Užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialų licencijos, išduotos ne vėliau kaip 2027 m. sausio 10 d., galioja, jeigu užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialai, kuriems tos licencijos buvo išduotos, atitinka šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 16 ir 19 straipsnių ir dešimtojo2 skirsnio reikalavimus.4 .
Iki 2027 m. sausio 10 d. pradėtoms, bet nepabaigtoms užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialų licencijos išdavimo procedūroms taikomos iki 2027 m. sausio 10 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos, tačiau jų pagrindu išduotos licencijos galioja tik tuo atveju, jeigu užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialai, kuriems tos licencijos buvo išduotos, atitinka šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 16 ir 19 straipsnių ir dešimtojo2 skirsnio reikalavimus.5 .
Lietuvos bankas iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.6 .
Iki 2026 m. kovo 31 d. pradėtoms, bet nepabaigtoms licencijų išdavimo ir atšaukimo procedūroms taikomos iki 2026 m. kovo 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos.7 . Iki 2026 m. kovo 31 d. pradėtoms, bet nepabaigtoms juridinių asmenų kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo, reikšmingo turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimo, įmonių susijungimo ir skaidy mo procedūroms taikomos iki 2026 m. kovo 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos.8 .
Iki 2026 m. kovo 31 d. pradėtoms, bet nepabaigtoms poveikio priemonių taikymo procedūroms taikomos iki 2026 m. kovo 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos. poveikio priemonių taikymo procedūroms taikomos iki 2026 m. kovo 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
1
, 183 IR 184
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ FINANSŲ KONGLOMERATUI, PAPILDOMOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2387 2, 12, 121
1
IX-2085 2, 9, 10, 16, 19, 25, 34, 48, 52, 57, 58, 59, 61, 62,
1
3
2
-1068
10, 20, 43
1 . Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Teikiamais Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 10, 12, 16, 18, 42 1 , 51 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 182 , 183 ir 184 straipsniais įstatymo projektu (toliau – LBĮ projektas), Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr.
IX-2387 2, 12, 121 , 122 straipsnių, antrojo
pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ĮPFKPPĮ projektas), Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 10, 16, 19, 25, 34, 48, 52, 57, 58, 59, 61, 62,
septintuoju1
3 ir dešimtuoju2 skirsniais įstatymo projektu (toliau – BĮ projektas), Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr.
straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektu (toliau – CKUĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX -1068 10, 20, 43 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – FĮĮ projektas),
(toliau kartu – Įstatymų projektai) į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeliamos 2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1619 , kuria iš dalies keičiama Direktyva 2013/36/ES , kiek tai susiję su priežiūros įgaliojimais, sankcijomis, trečiųjų valstybių filialais ir aplinkosaugine, socialine ir valdymo rizika, (toliau – Direktyva (ES) 2024/1619 ) nuostatos .
Teikiamų Įstatymų projektų tikslai:
-
prisidėti prie kredito įstaigų administracinės naštos mažinimo, siekiant toliau stiprinti proporcingumo principą, kai mažoms kredito įstaigoms taikomi paprastesni reikalavimai bei priežiūros institucijoms suteikti papildomi įgaliojimai taikomi tik toms kredito įstaigų operacijoms, kurios laikomos reikšmingomis, įtvirtinant proporcingumo principu grįstą priežiūros metodiką.2 .
Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė (el. p. vilma.macerauskiene @finmin.lt )) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja Akvilė Kalantaitė (el. p.
[email protected] ) patarėja Viktorija Stankevičienė (el. p. [email protected] ), Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento (direktorius Arūnas Raišutis (el. p. [email protected] )) Teisėkūros skyriaus (vadovė Kristina Sačilkienė (el. p. [email protected] )) vyriausioji specialistė Jurga Kamienė (el. p. [email protected] ).3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl priežiūros institucijos interesų konfliktų prevencijos ir nepriklausomumo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) 10 straipsniu, Lietuvos bankui vadovauja Lietuvos banko valdyba, kuri kaip kolegialus organas yra atsakinga už su finansų rinkos dalyvių veiklos priežiūra susijusių sprendimų priėmimą. Pagal LBĮ 11 straipsnį, Lietuvos banko valdyba gali visas ar dalį savo funkcijų pavesti vykdyti Lietuvos banko struktūriniams padaliniams arba Lietuvos banko valdybos sudarytiems kolegialiems organams, tačiau aukščiausius kolektyvinius sprendimus priima tik Lietuvos banko valdyba. Lietuvos banko valdybos pirmininką 5 metams skiria ir atleidžia prieš terminą Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius 6 metams skiria ir atleidžia prieš terminą Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininkas į šias pareigas gali būti skiriamas neribojant kadencijų skaičiaus. Valdybos pirmininko pavaduotojai ir valdybos nariai į šias pareigas gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės.
Vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 181 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba, užtikrindama Lietuvos banko interesus ir siekdama įsitikinti, kad Lietuvos banko tarnautojai vengia viešųjų ir privačių interesų konfliktų, nepasinaudoja valstybės, tarnybos ir banko paslaptį sudarančia informacija ir nesudaro galimybių kitiems asmenims pasinaudoti ja savo ar kitų asmenų interesams, gali nustatyti, kokią informaciją apie asmeninę ir šeimos finansinę veiklą jie privalo pateikti Lietuvos bankui, taip pat gali nustatyti apribojimus sudaryti atitinkamus finansinius sandorius ir verstis tam tikra veikla. Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr.
03-13 „Dėl Lietuvos banko tarnautojų asmeninių finansinių sandorių taisyklių patvirtinimo“ nustatyti Lietuvos banko tarnautojų sudaromų asmeninių finansinių sandorių reikalavimai ir atitikties šiems reikalavimams priežiūros tvarka. Šiomis taisyklėmis įgyvendindamos 2021 m. lapkričio 2 d. Europos Centrinio Banko Gairės (ES) 2021/2253, kuriomis nustatomi Eurosistemos etikos kodekso principai (ECB/2021/49), ir 2021 m. lapkričio 2 d.
Europos Centrinio Banko Gairės (ES) 2021/2256, kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai (ECB/20215/50), bei siekiama užkirsti kelią prekybai vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir pasinaudojimui nevieša Eurosistemos ir (arba) Bendro priežiūros mechanizmo informacija, taip pat siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams ir juos valdyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsniu, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai ir tarnautojai, kurie per paskutinius vienus darbo metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole, baigę tarnybą Lietuvos banke, vienus metus negali eiti pareigų nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 18 straipsnį, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konkrečiais atvejais, gavusi asmens prašymą, atsižvelgdama į asmens pareigas, įvertinusi prašymą pateikusio asmens nurodytas aplinkybes, savo pačios surinktus dokumentus ar informaciją, taip pat juridinių asmenų teisinę formą, sprendimų turinį, asmens tarnybines funkcijas ir atsakomybės mastą, gali priimti sprendimą dėl šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto apribojimo taikymo išimčių, jeigu tai neprieštarauja šio įstatymo paskirčiai ir kitiems tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantiems teisės aktams. Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams taip pat taikomas Europos Centrinio Banko aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksas (2022/C 478/03).
Dėl reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo, reikšmingo turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimo, susijungimo ir skaidy mo sandorių vykdymo Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, teisiniai santykiai, susiję su kredito įstaigų reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimu, perleidimu, reikšmingu turto ir įsipareigojimų perleidimu, susijungimu ir skaidy
mu, nereglamentuoti. Priežiūros institucijai (Lietuvos bankui) turėtų būti suteikti visi būtini įgaliojimai, kurie jai leistų vykdyti savo pareigas ir apimtų įvairias prižiūrimų subjektų vykdomas operacijas. Tuo tikslu ir siekiant geriau užtikrinti kredito įstaigų priežiūros veiksmingumą, priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, kad ji galėtų prižiūrėti reikšmingas operacijas, kurias gali vykdyti prižiūrimi subjektai.
BĮ projektu, CKUĮ projektu įtvirtinamas naujas reguliavimas šioje srityje (žr. aiškinamojo rašto 4 dalį). Dėl rizikos, kylančios dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, bei aplinkosaugos, socialinės ir valdymo rizikos integravimo į riziką ribojantį (prudencinį) reguliavimą Pagal galiojantį teisinį reguliavimą,
rizika, kylanti dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, taip pat aplinkosaugos, socialinė ir valdymo rizika [1]
Risk ) (toliau – ESG rizika) nėra integruotos į esamą kredito įstaigoms taikomą riziką ribojančių (prudencinių) reikalavimų sistemą. Tuo tarpu nauji precedento neturintys iššūkiai tiek kredito įstaigoms, tiek priežiūros institucijoms kyla dėl k riptoturto vertės svyravimo ir galimų sukčiavimo atvejų, taip pat dėl klimato kaitos keliamos fizinės žalos turtui, socialinių ir valdymo veiksnių galimos neigiamos įtakos kredito įstaigų reputacijai ir veiklos rezultatams.
Taigi, atsižvelgiant į pastaruoju metu vis daugiau kylančių iššūkių, susijusių su sparčiu kriptoturto rinkų augimu, taip pat beprecedentį perėjimo prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos mastą ir šių iššūkių reikšmingą įtaką finansų sistemos stabilumui, atsirado poreikis prudenciniu pagrindu sureguliuoti rizikos, kylančios dėl kredito įstaigų turimų kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, taip pat ESG rizikos valdymo standartus .
Naują detalią tvarką, pagal kurią rizikos, kylančios dėl kredito įstaigų turimų kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, taip pat ESG rizikos valdymas integruojamas į prudencinio reguliavimo sistemą, siūloma reglamentuoti Lietuvos banko valdybos nutarimuose, taip pat BĮ projekte ir CKUĮ projekte
(žr. aiškinamojo rašto 4 dalį). Dėl poveikio priemonių taikymo bankams ir centrinėms kredito unijoms, kai šie finansų rinkos dalyviai pažeidžia atlygio politikai taikomus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl atlygio politikos neutralumo lyčių atžvilgiu Finansų sektoriuje atlygio politika daro tiesioginę įtaką finansų rinkos dalyvių rizikos prisiėmimui, valdymo kultūrai ir reputacijai.
Atlygio politikai taikomi reikalavimai yra svarbi kapitalo reikalavimų sistemos sudedamoji dalis ir finansų rinkos dalyviai privalo laikytis šių reikalavimų. Priežiūros institucija savo ruožtu turi užtikrinti šių reikalavimų laikymosi drausmę. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau –
BĮ) 73 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės už įvairius pažeidimus, tačiau nėra aiškiai įtvirtinta galimybė taikyti poveikio priemones už priežiūros institucijos nustatytų atlygio politikos reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl atlygio politikos neutralumo lyčių atžvilgiu, nesilaikymą. Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2024/1619 nuostatomis, siūloma papildyti BĮ 73 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo (toliau –
CKUĮ) 55 straipsnio 1 dalį, Lietuvos bankui suteikiant aiškų teisinį pagrindą taikyti poveikio priemones bankams ir centrinėms kredito unijoms, kai šie finansų rinkos dalyviai nevykdo atlygio politikos nuostatų, nesilaiko reikalavimų, taikomų lyčių neutralumui, pažeidžia Lietuvos banko įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus atlygio politikos reikalavimus (žr. aiškinamojo rašto 4 dalį).
Dėl periodinių baudų ir baudų apskaičiavimo nuostatų Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, priežiūros institucija (Lietuvos bankas) bankams ir centrinėms kredito unijoms už BĮ, CKUĮ, pagal BĮ, CKUĮ priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 su visais pakeitimais
, pagal šį reglamentą priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimus, priežiūros institucijos pagal tuos reikalavimus duotų privalomų nurodymų nevykdymą turi teisę taikyti poveikio priemones, siekdama priversti juridinius asmenis (bankus ir centrines kredito unijas) ir juridinio asmens vadovus bei kitus fizinius asmenis vėl laikytis teisės aktų reikalavimų, kuriuos jie buvo pažeidę. BĮ 72 straipsnyje ir CKUĮ 54 straipsnyje reglamentuotuose poveikio priemonių sąrašuose, be visų kitų poveikio priemonių, numatytos baudos
Pagal BĮ 74 straipsnį ir CKUĮ 56 straipsnį numatyta, kad pr
iežiūros institucija turi teisę skirti baudas:1 ) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų;2 ) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 milijonų eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nusistovėjusioje praktikoje galiojantis baudų skyrimo mechanizmas ne visada užtikrina sankcionavimo veiksmingumą, atsirado poreikis patobulinti baudų skyrimo mechanizmą ir įvesti periodines baudas juridiniams asmenims (bankams ir centrinėms kredito unijoms) ir juridinio asmens vadovams bei kitiems fiziniams asmenims už besikartojančius ir besitęsiančius pažeidimus.
Be to, galiojančiuose teisės aktuose iki šiol vartojama Direktyvos 2013/36/ES įtvirtinta
sąvoka „bendra metinė grynoji apyvarta“ – dydis, nuo kurio skaičiuojamas juridiniams asmenims taikomas 10 procentų baudos dydis, – yra pernelyg abstrakti ir leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms ją interpretuoti skirtingai. Dėl to nėra užtikrinamos vienodos konkurencinės sąlygos visoje Europos Sąjungoje, taikant administracines pinigines baudas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsirado poreikis patobulinti baudų apskaičiavimo mechanizmą (žr. aiškinamojo rašto 4 dalį).
Dėl licencijos atšaukimo Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (BĮ 10 straipsnį ir CKUĮ 9 straipsnį), l
icencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau – FĮĮ). Be FĮĮ nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:1 ) bankas ar centrinė kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti licencijai išduoti;2 ) bankas ar centrinė kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas jį (ją) likviduoti;3 ) bankas ar centrinė kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei jis (ji) privalo ją mokėti ar jeigu draudimas nutraukiamas;4
) bankas savo licenciją naudoja tik Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytai veiklai vykdyti ir 5 metus iš eilės jo turto vertė nesiekė BĮ 9 straipsnio 22 dalyje nustatytų dydžių. Pagal naują teisinį reguliavimą, licencijos atšaukimo kriterijų sąrašas išplečiamas (žr. aiškinamojo rašto 4 dalį).
Dėl trečiųjų valstybių bankų filialų
Šiuo metu užsienio bankų filialų veikla Europos Sąjungoje iš esmės reguliuojama pagal atskirų valstybių narių taikomą nacionalinę teisę. Europos Sąjungos lygmeniu jiems taikomi tik labai bendri informavimo reikalavimai, be to, nėra reglamentuoti prudenciniai standartai ir reikalavimai dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendrosios rinkos kontekstą, atsirado poreikis detaliau reglamentuoti trečiųjų valstybių bankų filialų veiklos Europos Sąjungoje aspektus. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje užsienio bankų filialams ir atstovybėms, jų veiklai, priežiūrai, pabaigai ir pertvarkymui taikomi bankams nustatyti reikalavimai tiek, kiek jie neprieštarauja filialo esmei ir kiek kitaip nenustato teisės aktai.4
. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl priežiūros institucijos interesų konfliktų prevencijos ir nepriklausomumo Direktyvos siūlomi pakeitimai. Direktyvos (ES) 2024/1619 nuostatomis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad priežiūros institucijos, įskaitant jų darbuotojus ir valdymo organų narius, veiktų nepriklausomai ir objektyviai, nustatomi minimalūs reikalavimai, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir apribotas „sukamųjų durų“ (angl. revolving doors ) reiškinys [2] , reglamentuojant: -
draudimą prekiauti prižiūrimų subjektų, įskaitant tų subjektų tiesiogines ir netiesiogines patronuojančiąsias įmones, patronuojamąsias įmones ir susijusias įmones, (toliau kartu aiškinamojo rašto dalyje „Dėl priežiūros institucijos interesų konfliktų prevencijos ir nepriklausomumo“ – subjektai) išleistomis finansinėmis priemonėmis; -
priežiūros institucijų darbuotojų ir valdymo organų narių veiklos pertraukos laikotarpį, kurio metu buvę priežiūros institucijos darbuotojai ir valdymo organų nariai negali pradėti dirbti ar kitaip dalyvauti veikloje subjektuose, kuriuos anksčiau prižiūrėjo ar su kuriais turėjo sąsajų, įskaitant jų patronuojamąsias, patronuojančiąsias, susijusias įmones ir su jomis susietus lobistinius subjektus, taip didinant priežiūros institucijų skaidrumą ir nepriklausomumą, (toliau – veiklos pertraukos laikotarpis);
-
priežiūros institucijos valdymo organų narių paskyrimo, vadovaujantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, tvarką ir atleidimo iš pareigų, jeigu nebeatitinka paskyrimo kriterijų arba buvo nuteisti už sunkią nusikalstamą veiką, tvarką, atleidimo priežastis skelbiant viešai (išskyrus atvejus, kai asmuo skelbimui prieštarauja);
Nacionalinis teisinis reguliavimas.
Draudimas prekiauti prižiūrimų subjektų, įskaitant tų subjektų tiesiogines ir netiesiogines patronuojančiąsias įmones, patronuojamąsias įmones ir susijusias įmones, išleistomis finansinėmis priemonėmis jau nustatytas vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 181 straipsnio 2 dalimi. Perkeliant Direktyvą (ES) 2024/1619 į nacionalinę teisę, dėl draudimo prekiauti prižiūrimų subjektų tiesioginių ar netiesioginių patronuojančiųjų įmonių, patronuojamųjų įmonių ir susijusių įmonių finansinėmis priemonėmis siūloma atitinkamai papildyti Lietuvos banko tarnautojų asmeninių finansinių sandorių taisykles, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 03-13 „Dėl Lietuvos banko tarnautojų asmeninių finansinių sandorių taisyklių patvirtinimo“.
Direktyva (ES) 2024/1619
taikoma finansų rinkos priežiūros, bankų priežiūros srityje, todėl siūloma ją perkelti į LBĮ, o ne į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. LBĮ projekte išplečiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytas subjektų, kuriuose ketinant įsidarbinti buvusiems priežiūros institucijos darbuotojams ir valdymo organų nariams taikomas veiklos pertraukos laikotarpis, ratas, be prižiūrimų subjektų, įtraukiant ir jų tiesiogines ar netiesiogines patronuojančiąsias įmones, patronuojamąsias įmones ir įmones, kuriose subjektas dalyvauja, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą (toliau – ĮPFKPPĮ), subjektus, teikiančius paslaugas pagal veiklos perdavimo sutartis bet kuriam iš paminėtų subjektų, ir subjektus, kurie vykdo lobistinę ar interesų gynimo veiklą, nukreiptą į Lietuvos banką.
trukmė. Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams taikomas toks pats, kaip ir dabar, 12 mėnesių, veiklos pertraukos laikotarpis. Lietuvos banko tarnautojams, kurie ėjo kolegialaus Lietuvos banko valdybos sudaromo organo, kuriam pavesta vykdyti LBĮ 11 straipsnio 1 dalies 13 ir 18 punktuose nurodytas funkcijas, nario arba pakaitinio nario pareigas, taip pat nustatomas toks pats, kaip ir dabar, 12 mėnesių, veiklos pertraukos laikotarpis. Atsižvelgiant į išplečiamą subjektų, kurių atžvilgiu taikomas veiklos pertraukos laikotarpis, ratą ir siekiant, kad taisyklės būtų proporcingos tarnautojų vaidmeniui ir atsakomybei, kitiems Lietuvos banko tarnautojams nustatomas 6 mėnesių veiklos pertraukos laikotarpis. Ilgesnio – 6 mėnesių – veiklos pertraukos laikotarpio galimybė taikoma ir tarnautojams, ketinantiems įsidarbinti subjektuose, vykdančiuose lobistinę ar interesų gynimo veiklą Lietuvos banko atžvilgiu, kai tarnautojai buvo atsakingi už šiuos veiklos klausimus eidami pareigas Lietuvos banke. Šio veiklos pertraukos laikotarpio pasirinkimas neprieštarauja Direktyvos
(ES) 2024/1619 nuostatai – minėtiems tarnautojams nustatomas ne trumpesnis kaip 3 mėnesių veiklos pertraukos laikotarpis. Ilgesnis laikotarpis vertinamas kaip proporcinga, tinkama ir būtina priemonė interesų konfliktų prevencijai užtikrinti ir siekiant vienodų sąlygų Lietuvos banko tarnautojams. LBĮ projekte suteikta galimybė leisti priežiūros institucijai taikyti Lietuvos banko tarnautojams trumpesnius bent 3 mėnesių trukmės veiklos pertraukos laikotarpius, jei nustačius ilgesnį veiklos pertraukos laikotarpį būtų neproporcingai ribojama buvusio tarnautojo teisė eiti pareigas pasibaigus tarnybai Lietuvos banke ir toks išimties taikymas neprieštarauja Lietuvos banko interesams ir etikos nuostatas reglamentuojančių teisės aktų paskirčiai.
Kalbant apie Direktyvos
(ES) 2024/1619 nuostatomis įtvirtinamą maksimalų priežiūros institucijos valdymo organų narių, išskyrus nacionalinių centrinių bankų valdytojus, kadencijos laikotarpį, preziumuojama, kad šiuo metu LBĮ nustatyta, kad valdybos pirmininko pavaduotojai ir valdybos nariai į šias pareigas gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Lietuvos banko valdybos pirmininkas į šias pareigas gali būti skiriamas neribojant kadencijų skaičiaus.
Pažymėtina, kad šios LBĮ įtvirtintos nuostatos atitinka Direktyvos (ES) 2024/1619 reikalavimus. Be to, šiuo metu galiojančios LBĮ nuostatos, apibrėžiančios Lietuvos banko valdybos narių skyrimą ir atleidimą iš pareigų, atitinka Direktyvos (ES) 2024/1619
principus ir tik papildomos naujomis nuostatomis dėl atleidimo priežasčių viešo skelbimo. Nauju teisiniu reguliavimu taip pat nustatoma, kad Lietuvos banko tarnautojams veiklos pertraukos laikotarpiu Lietuvos banko valdybos nustatyta tvarka ir sąlygomis mokama kompensacija. Kompensacija nemokama, jeigu darbo sutartis su Lietuvos banko tarnautoju nutraukta jam padarius šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą arba per paskutinius 12 mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, taip pat jei Lietuvos banko tarnautojas buvo atleistas iš Lietuvos banko tarnybos dėl to, kad jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.
Kompensacijos už veiklos pertraukos laikotarpį Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams jau yra nustatytos LBĮ 16 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos banko valdybos pirmininkui taikomi tokie patys veiklos pertraukos laikotarpio reikalavimai kaip Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojams ir Lietuvos banko valdybos nariams, t. y. nedarant jokių išlygų. Toks reguliavimas atitinka Direktyvos (ES) 2024/1619 principus.
Galutinės naujo Europos Sąjungos reguliavimo detalės bus nustatytos, kai Europos bankininkystės institucija ne vėliau kaip 2026 m. liepos 10 d., pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010
16 straipsnį, atsižvelgdama į geriausią tarptautinę praktiką, parengs priežiūros institucijoms skirtas gaires dėl interesų konfliktų prevencijos priežiūros institucijose ir dėl jų nepriklausomumo. LBĮ 16 straipsnio 4 dalimi siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos bankas, nustatęs galimą šio straipsnio 3 dalies pažeidimą, gali informaciją apie tai paskelbti savo interneto svetainėje. Šia nuostata gali būti užkirstas kelias valdymo organų narių interesų konfliktams, nes numatyta ir iš anksto žinoma galimybė paviešinti informaciją apie pažeidimą veiktų prevenciškai.
LBĮ 16 ir 182 straipsniuose formuluotės „su subjekto veiklos priežiūra ar kontrole susiję sprendimai“, „finansų rinkos dalyvio priežiūros ar kontrolės funkcijos“ vartojamos atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio nuostatą, kad „Asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole <...>“.
Atsižvelgiant į nacionalinių ir Europos Sąjungos priežiūros institucijų administracinę praktiką (teisinį reguliavimą), patikslinamos Lietuvos banko įgaliotų tarnautojų teisės atliekant patikrinimą. LBĮ 421 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos Lietuvos banko įgaliotų tarnautojų teisės atliekant patikrinimus – numatoma, kad atlikdami patikrinimą Lietuvos banko tarnautojai, be kita ko, turi teisę, gavę teismo leidimą, įeiti į įmonių patalpas, peržiūrėti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir kitus informacijos šaltinius, kopijuoti kompiuteriuose ir kitose laikmenose esančią informaciją, laikinai paimti tikrinamų juridinių asmenų dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai.
Siūloma papildyti LBĮ 421 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir 7 dalį – nustatyti teisę Lietuvos banko įgaliotiems tarnautojams, atliekant patikrinimą ir turint teismo leidimą, laikinai paimti juridinių asmenų daiktus ir informacijos laikmenas, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai. Be to, LBĮ 421 straipsnio 5 dalis papildoma nauju 71 punktu, pagal kurį Lietuvos banko tarnautojai taip pat turės teisę užantspauduoti dokumentus, darbuotojų užrašus ir informacijos laikmenas tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti. Šiais pakeitimais didinamas teisinis aiškumas ir stiprinama Lietuvos banko vykdoma finansų rinkos priežiūros funkcija, pažeidimų identifikavimas, aiškiau detalizuojamos Lietuvos banko tarnautojų teisės patikrinimo metu, ypač elektroninės informacijos ir informacijos laikmenų atžvilgiu, kartu užtikrinant ir tikrinamų subjektų teises, t. y. tam tikriems veiksmams numatyta pareiga gauti teismo leidimą, kitais atvejais laikmenos užantspauduojamos.
Dėl reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo bei reikšmingo turto ir įsipareigojimų perleidimo, susijungimo ir skaidy mo sandorių vykdymo Šis naujas teisinis reguliavimas taikomas bankams, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytoms įmonėms, gavusioms banko licenciją, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, m išrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms , centrinėms kredito unijoms (pastarosioms netaikomas reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies perleidimo režimas, atsižvelgiant į centrinių kredito unijų, kaip kooperatinių finansų įstaigų, kuriose narystė ir balsavimo teisės yra glaudžiai susijusios su narystės statusu, struktūrą;
narių įnašų (pajų) perleidimas nėra laisvai vykdomas kaip akcinėse bendrovėse – jis ribojamas siekiant išlaikyti narystės stabilumą) . Siekiant užtikrinti skaidrumą ir kontrolę valdymo procesuose, kad būtų apsaugotas bendras finansų sistemos stabilumas ir nepažeidžiami viešieji interesai, numatomas naujas BĮ, CKUĮ reguliavimas. Bankai, centrinės kredito unijos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir m išrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, kurioms taikomas įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, nurodytą ĮPFKPPĮ p
rojekte, (toliau – Sąrašas) reikalavimas, privalės iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos pritarimą, kai ketins tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti kito finansų arba ne finansų sektoriaus subjekto reikšmingą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, (toliau – ketinantis įsigyti asmuo), taip pat kai ketins reikšmingą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį perleisti (pastarasis procesas netaikytinas centrinėms kredito unijoms) .
Įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis laikoma reikšminga, kai jos vertė yra 15 procentų arba daugiau ketinančio įsigyti asmens reikalavimus atitinkančio kapitalo. Priežiūros institucija, n agrinėdama pateiktą pranešimą apie ketinamą reikšmingos
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimą (toliau – ketinamas įsigijimas) ir dokumentus bei duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, vertina ketinančio įsigyti asmens perspektyvą užtikrinti patikimą ir apdairų valdymą ir ypač rizikas, kurios kyla ar gali kilti ketinančiam įsigyti asmeniui įvykdžius ketinamą įsigijimą, atsižvelgdama į nustatytus kriterijus.
Priežiūros institucija vertinimą atlieka per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kai gautas pranešimas apie ketinamą įsigijimą .
Priežiūros institucija negali nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl šio įsigijimo dydžio ir negali jo nagrinėti pagal rinkos ekonominius poreikius. Priežiūros institucija kartu su pranešimu apie ketinamą įsigijimą nustato pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų ketinančio įsigyti asmens ir šio įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą .
Priežiūros institucija, priimdama sprendimą pritarti ketinamam įsigijimui, turi teisę nustatyti terminą jam įvykdyti. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti nurodytam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša ketinančiam įsigyti asmeniui, nurodydama tokio sprendimo motyvus.
Pažymėtina, kad Direktyva (ES) 2024/1619
išsamų vertinimo mechanizmą taiko tik reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui , nes tai tiesiogiai keičia finansų sektoriaus subjekto kontrolę ir kelia riziką jo stabilumui. Tuo tarpu reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies perleidimas laikomas mažiau rizikingu – priežiūros institucijai pakanka pranešimo, kad ji galėtų stebėti pokyčius ir prireikus imtis priemonių. Kai esamas akcininkas perleidžia savo dalį, tai reiškia, kad jis pasitraukia iš kontrolės procedūrų. Tokiu atveju rizika kyla ne dėl jo pasitraukimo, o dėl naujo įgijėjo, kuris vis tiek bus vertinamas pagal įsigijimo mechanizmą. Administracinės naštos aspektu išsamus vertinimas kiekvieno perleidimo atveju būtų perteklinis, nes priežiūros institucijai svarbiausia yra naujo akcininko tinkamumas, o ne senųjų pasitraukimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma išlaikyti tokią pat nacionalinio teisinio reguliavimo logiką reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies perleidimo atvejais, atitinkamiems finansų sektoriaus subjektams nustatant tik pareigą iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie šiuos sandorius
ir nurodyti ketinamos perleisti reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį. Taip pat nustatomas naujas teisinis reguliavimas, pagal kurį numatoma, kad bankai, centrinės kredito unijos , finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir m išrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, kurioms taikomas įrašymo į Sąrašą, nurodytą ĮPFKPPĮ projekte, reikalavimas,
privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai apie reikšmingą turto ar įsipareigojimų perleidimą, kurį šie subjektai ketina atlikti sudarydami pardavimo arba bet kokį kitą sandorį. Sandoris laikomas reikšmingu, jeigu jo vertė lygi 10 procentų subjekto, dalyvaujančio šiame sandoryje, viso turto ir (arba) įsipareigojimų vertės. Jeigu toks sandoris vykdomas toje pačioje finansinėje grupėje, jis laikomas reikšmingu, jeigu jo vertė lygi 15 procentų subjekto, dalyvaujančio šiame sandoryje, viso turto ir (arba) įsipareigojimų vertės.
Pažymėtina, kad Direktyvoje (ES) 2024/1619 procedūros diferencijuojamos pagal rizikos pobūdį. Reikšmingo turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimo sandorių, palyginti su reikšmingos
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo ar perleidimo sandoriais, sudarymas yra daugiau operacinis (pavyzdžiui, portfelio pardavimas, paskolų perdavimas, įsipareigojimų perkėlimas kitam subjektui) nei nuosavybės kontrolės veiksmas. Tokie sandoriai paprastai jau reguliuojami kitais riziką ribojančiais reikalavimais – kapitalo pakankamumo, likvidumo, rizikos koncentracijos ribomis. Todėl Direktyvoje (ES) 2024/1619
numatoma tik pranešimo apie reikšmingą turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimą pareiga, kad institucija galėtų įvertinti poveikį finansų įstaigos stabilumui platesniame riziką ribojančios priežiūros kontekste, tačiau nebūtina taikyti tokio pat išsamaus ex ante vertinimo mechanizmo kaip pasikeitus kontrolės procedūroms. Taigi, siūloma išlaikyti tokią pat nacionalinio teisinio reguliavimo logiką reikšmingo turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimo atvejais, atitinkamiems finansų sektoriaus subjektams nustatant tik pareigą pranešti priežiūros institucijai apie šiuos sandorius.
Bankai, centrinės kredito unijos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir m išrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės ,
kurioms taikomas įrašymo į Sąrašą, nurodytą ĮPFKPPĮ projekte, reikalavimas, vykdantys susijungimą ar skaidymą, patvirtinus susijungimo ar skaidymo sąlygų projektą ir prieš užbaigiant susijungimą ar skaidymą, privalo pranešti priežiūros institucijai, atsakingai už subjektų, įsteigtų įvykdžius tokį susijungimą ar skaidymą, priežiūrą, ir gauti jos pritarimą.
Nagrinėdama pateiktą pranešimą, priežiūros institucija vertina banko, centrinės kredito unijos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir m išrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės
perspektyvą užtikrinti riziką ribojančios padėties patikimumą ir ypač rizikas, kurios kyla ar gali kilti šiems subjektams, atlikus susijungimą ar skaidymą, taip pat kurios gali kilti įsteigtam subjektui atlikus susijungimą ar skaidymą, atsižvelgiant į BĮ projektu siūlomus nustatyti kriterijus. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie susijungimą ar skaidymą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų vertinimui atlikti, sąrašą .
Susijungimas ar skaidymas negali būti užbaigiamas anksčiau, nei priežiūros institucija priima sprendimą pritarti susijungimui ar skaidymui. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą pritarti susijungimui ar skaidymui , turi teisę nustatyti terminą susijungimui ar skaidymui įvykdyti.
Šiomis naujo teisinio reguliavimo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad finansų sektoriaus sandoriai būtų atliekami laikantis aukštų priežiūros standartų ir kad būtų išvengta galimų rizikų finansų sistemos stabilumui. Dėl rizikos, kylančios dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, bei aplinkosaugos, socialinės ir valdymo rizikos integravimo į riziką ribojantį (prudencinį) reguliavimą Siekiant suvaldyti sparčiai augančios kriptoturto rinkos iššūkius, taip pat atsižvelgiant į perėjimo prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos perspektyvą, kurios svarba finansų sistemos stabilumui pripažinta tarptautiniu mastu, pagal n aują teisinį reguliavimą,
nustatomi nauji rizikos valdymo reikalavimai – rizikai, kylančiai dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, bei ESG rizikai, – kuriais siūloma papildyti bankams ir centrinėms kredito unijoms taikomus riziką ribojančius (prudencinius) reikalavimus.
Taigi, bankai ir centrinės kredito unijos bus įpareigoti integruoti rizikos, kylančios dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, bei ESG rizikos valdymą į vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process ) (toliau – ICAAP) ir įdiegti šių rizikų valdymo politiką, procesus ir praktiką, kad galėtų tinkamai jas valdyti.
Savo ruožtu priežiūros institucijai (Lietuvos bankui) bus suteiktos pareigos ir teisės užtikrinti, kad kredito įstaigų rizikos, kylančios dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, ir ESG rizikos valdymo procesai ir pozicijų vertinimas būtų integruoti į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl.
Supervisory Review and Evaluation Process ) (toliau – SREP) bei į priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (angl. Supervisory Stress Testing ). Tokiu būdu priežiūros institucija turės galimybę imtis būtinų priežiūros veiksmų, kai bus nustatyta, kad kredito įstaigų rizikos valdymo praktika yra nepakankama.
Integravus rizikos, kylančios dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, valdymą į prudencinio reguliavimo sistemą, ypatingas dėmesys bus skiriamas kriptoturto technologijų rizikai, informacinių ir ryšių technologijų rizikai, kibernetinei rizikai, teisinei rizikai, pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikai, kurių potenciali neigiama įtaka finansų sistemos stabilumui pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama.
Integravus ESG rizikos valdymą į prudencinius reikalavimus, bus prisidėta prie tvarumo skatinimo, užtikrinant tvarų ir atsakingą finansų sektoriaus vystymąsi.
Kalbant apie šių rūšių rizikos valdymo integravimą į prudencinio reguliavimo sistemą, tikimasi prisidėti prie kredito įstaigų rizikos valdymo sistemos tobulinimo ir rizika pagrįstos priežiūros gerinimo. Tai padės sumažinti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui ir užtikrinti saugesnę finansų sistemą.
Nauji pakeitimai, susiję su rizikos, kylančios dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, bei ESG rizikos valdymu, bus reglamentuojami papildant tiek Lietuvos Respublikos įstatymus (BĮ projektas, CKUĮ projektas), tiek Lietuvos banko valdybos nutarimus, reglamentuojančius ICAAP ir SREP metodiką, bei kitus susijusius teisės aktus.
Dėl poveikio priemonių taikymo bankams ir centrinėms kredito unijoms, kai šie finansų rinkos dalyviai pažeidžia atlygio politikai taikomus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl atlygio politikos neutralumo lyčių atžvilgiu Direktyvos (ES) 2024/1619
nuostatos įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad priežiūros institucijos galėtų taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias poveikio priemones bankams, centrinėms kredito unijoms, kai šie finansų rinkos dalyviai, be kita ko, nevykdo arba netinkamai vykdo atlygio politikai taikomus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl atlygio politikos neutralumo lyčių atžvilgiu. Siekiant stiprinti finansų sistemos stabilumą, sąžiningumą ir socialinį teisingumą bei tinkamai perkelti šias nuostatas į nacionalinę teisę, keičiamo BĮ 73 straipsnio 1 dalį ir keičiamo CKUĮ 55 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti atitinkama nuostata, kuri suteiks Lietuvos bankui aiškų teisinį pagrindą taikyti poveikio priemones už minėtų reikalavimų pažeidimus.
Šiais pakeitimais, tikimasi, bus sustiprintos priežiūros institucijos galimybės užtikrinti atitiktį atlygio politikai taikomiems reikalavimams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad l yčių neutralumo principas yra esminė Europos Sąjungos lyčių lygybės strategijos dalis, bus sudarytos sąlygos veiksmingai mažinti atlygio atotrūkį tarp lyčių, padidinti bankų veiklos skaidrumą ir atsakomybę visuomenės atžvilgiu.
Dėl periodinių baudų ir baudų apskaičiavimo nuostatų
Pagal naują teisinį reguliavimą, be šiuo metu numatytų priežiūros institucijos poveikio priemonių, įskaitant baudas, įtvirtinamos periodinės baudos, siekiant užtikrinti veiksmingesnę ir nuoseklesnę teisės aktų laikymosi priežiūrą. Periodinės baudos skiriamos už nuolatinius arba pasikartojančius pažeidimus, todėl jos padeda užtikrinti, kad pažeidėjai greičiau ištaisytų savo veiksmus ir vėl laikytųsi teisės aktų reikalavimų. P eriodinės baudos priežiūros institucijos nustatyta tvarka gali būti taikomos kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį, kol pažeidimas bus ištaisytas.
Periodinių baudų taikymas neužkerta kelio priežiūros institucijai už tą patį pažeidimą taikyti kitas poveikio priemones. Keičiamais BĮ, CKUĮ įtvirtinama, kad periodinės baudos tikslas – nutraukti asmens daromus teisės aktų pažeidimus, kad asmuo kuo greičiau laikytųsi reikalavimų. Periodinė bauda nelaikytina baudžiamojo pobūdžio sankcija, nes ji nėra skirta asmeniui nubausti už pažeidimą, ja tik siekiama užtikrinti reikalavimų vykdymą. Todėl tuo atveju, kai asmuo ir toliau tęsia pažeidimą, papildomas poveikio priemonių taikymas, turintis baudimo elementų ir nukreiptas į patį pažeidimą, o ne į periodinės baudos skyrimo aplinkybes, nepažeidžia dvigubo baudimo draudimo principo.
Pagal naują teisinį reguliavimą, p
riežiūros institucijai suteikiami įgaliojimai skirti periodines baudas:1 ) juridiniams asmenims – iki 5 procentų vidutinių dienos pajamų, kurias juridinis asmuo, jeigu pažeidimas tęsiamas, privalo mokėti už kiekvieną pažeidimo dieną, jeigu priežiūros institucijos nenustatyta kitaip, kol pareiga vėl bus vykdoma;2 ) fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų, kurias fizinis asmuo, jeigu pažeidimas tęsiamas, privalo mokėti už kiekvieną pažeidimo dieną, jeigu priežiūros institucijos nenustatyta kitaip, kol pareiga vėl bus vykdoma.
Priežiūros institucija turės teisę skirti periodinę baudą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui nuo priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo reikalaujama nutraukti pažeidimą ir skiriama periodinė bauda, priėmimo dienos. Be to, numatoma teisė skirti periodines baudas už kiekvieną savaitę arba mėnesį. Šiuo atveju didžiausia periodinių baudų, taikytinų už atitinkamą savaitinį ar mėnesinį laikotarpį, kai daromas pažeidimas, suma negali viršyti didžiausios periodinių baudų, kurios būtų taikomos už kiekvieną dieną atitinkamu laikotarpiu, sumos.
Kalbant apie baudų apskaičiavimo mechanizmą, pagal naują teisinį reguliavimą,
aiškiai nurodoma, kokie elementai turi būti įtraukiami apskaičiuojant bendrosios metinės grynosios apyvartos dydį, nuo kurio skaičiuojamas juridiniams asmenims taikomas 10 procentų baudos dydis. Tokiu būdu sukuriamas nuoseklus ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vienodai taikomas skaičiavimo mechanizmas, didinantis teisinį tikrumą ir užtikrinantis proporcingą administracinių piniginių baudų taikymą.
Dėl licencijos atšaukimo
Nauju teisiniu reguliavimu licencijos atšaukimo kriterijų sąrašas, reglamentuotas BĮ 10 straipsnyje ir CKUĮ 9 straipsnyje, papildomas naujomis nuostatomis, kurios siūlomos įtvirtinti BĮ projektu ir CKUĮ projektu, kad priežiūros institucija turi teisę atšaukti banko ar centrinės kredito unijos licenciją, kai priežiūros institucija arba pertvarkymo institucija priima sprendimą, kad bankas ar centrinė kredito unija žlunga arba gali žlugti, ir jie neatitinka pertvarkymo režimo sąlygų, t. y. kai negalima pagrįstai tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis privataus sektoriaus priemonėmis ar priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias banko ar centrinės kredito įstaigos žlugimui ir kai pertvarkymo veiksmai nėra būtini viešajam interesui užtikrinti.
Dėl trečiųjų valstybių bankų filialų Nauju teisiniu reguliavimu tikslinami reikalavimai užsienio banko filialams gauti licenciją, atsisakymo išduoti jiems licenciją ir licencijos atšaukimo pagrindai, nustatomi reikalavimai priežiūros institucijai atlikti filialų klasifikaciją, filialams – padėti neliečiamojo kapitalo ir likvidumo depozitus sąskaitose Lietuvos kredito įstaigose, atitikti vidaus valdymo ir apskaitos reikalavimus.
Užsienio banko filialui, siekiančiam gauti licenciją, mutatis mutandis taikomi bankams BĮ 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
Atsisakymo išduoti licenciją užsienio banko filialui pagrindai papildomi naujomis nuostatomis (BĮ projekto 19 straipsnio 9 dalis). Priežiūros institucija atsisako išduoti licenciją užsienio bankų filialams, kai, be kita ko, turi pagrįstų įtarimų, kad užsienio banko filiale būtų vykdomas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas arba tam sudaromos sąlygos (BĮ projekto 19 straipsnio 9 dalies 5 punktas); pagrindinė įmonė arba jos grupė neatitinka riziką ribojančių reikalavimų, kurie jai taikomi pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba turima pagrįstų įtarimų, kad ji reikalavimų neatitinka arba per ateinančius 12 mėnesių jų neatitiks (BĮ projekto 19 straipsnio 9 dalies 6 punktas); turi pagrįstų įtarimų, kad, siekdama atlikti savo priežiūros funkcijas, iš pagrindinės įmonės priežiūros institucijų negalės gauti visos priežiūrai atlikti reikalingos informacijos apie pagrindinę įmonę ir veiksmingai koordinuoti savo priežiūros veiklos su užsienio valstybės priežiūros institucijų vykdoma priežiūros veikla, visų pirma krizės arba finansinių sunkumų, turinčių įtakos pagrindinei įmonei, jos grupei arba užsienio valstybės finansų sistemai, laikotarpiais (BĮ projekto 19 straipsnio 9 dalies 7 punktas).
Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veiklą vykdantys užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialai suteikia tiesioginę prieigą prie Europos Sąjungos finansų rinkos ir mokėjimų infrastruktūros ir jeigu filialą steigiantis užsienio valstybės bankas toleruoja pinigų plovimą, priežiūros institucija turi užkardyti kelią tokio filialo veiklai, atsisakydama išduoti šiam filialui licenciją. Pažymėtina, kad kalbant apie licencijos išdavimą bankams, nuostata dėl atitikties pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos reikalavimams nustatoma BĮ 9 straipsnio 12 dalyje – banko licencijos siekiantis subjektas „turi užtikrinti saugią ir patikimą banko veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus“.
Laikantis Direktyva (ES) 2024/1619 keičiamos Direktyvos 2013/36/ES 48d straipsnio 1 dalies nuostatų, BĮ projekto 19 straipsnio 12 dalyje reglamentuojama imperatyvi pareiga priežiūros institucijai automatiškai atšaukti užsienio banko filialo licenciją BĮ 10 straipsnyje bankams nustatytais pagrindais ir tvarka,
kai filialą įsteigęs bankas yra likviduojamas ar jam iškeliama bankroto byla, taip pat kai pagrindinė įmonė arba jos grupė neatitinka riziką ribojančių reikalavimų, kurie jai taikomi pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba turima pagrįstų įtarimų, kad ji reikalavimų neatitinka arba per ateinančius 12 mėnesių neatitiks. Atkreiptinas dėmesys, kad BĮ projekto 19 straipsnio 12 dalyje siūloma įtvirtinti licencijos atšaukimo nuostata, susiejanti sprendimą atšaukti licenciją su pagrindinės įmonės arba jos grupės riziką ribojančių reikalavimų nesilaikymu (nuostata, įtvirtinta BĮ projekto 19 straipsnio 9 dalies 6 punkte), laikytina esminę reikšmę turinčios sąlygos, kuri kelia grėsmę indėlininkų interesams ir finansų sistemos stabilumui, išskyrimu kaip specifinės, todėl ji nustatoma kaip savarankiškas ir aiškus licencijos atšaukimo pagrindas. Tuo tarpu kitos BĮ projekto 19 straipsnio 9 dalyje nurodytos nuostatos siejamos su pačiu licencijavimo etapu, be to, kai kuriais atvejais pakanka taikyti kitas poveikio priemones (ne licencijos atšaukimą), numatytas BĮ projektu keičiamo BĮ 72 straipsnyje, todėl jos neapimamos BĮ projekto 19 straipsnio 12 dalyje.
Laikantis Direktyva (ES) 2024/1619 keičiamos Direktyvos 2013/36/ES 48d straipsnio 2 dalies nuostatų, BĮ projekto 19 straipsnio 14 dalyje reglamentuojama priežiūros institucijos diskrecinė teisė atšaukti užsienio banko filialui išduotą licenciją, jeigu turima pagrįstų įtarimų, kad užsienio banko filiale, jo pagrindinėje įmonėje arba jos grupėje vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, arba yra padidėjusi užsienio banko filialo, jo pagrindinės įmonės arba jos grupės pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika. Pagal Direktyvos 2013/36/ES
su visais pakeitimais siūlomą modelį, pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikos atveju šis licencijos atšaukimo pagrindas yra kaip teisė (diskrecija), o ne absoliuti pareiga, priežiūros institucijai paliekant galimybę spręsti dėl sprendimo proporcingumo. Direktyva (ES) 2024/1619 keičiamos Direktyvos 2013/36/ES lo
gika – tiek jos 48d straipsnio 2 dalies formuluotė (angl. may withdraw ), tiek bendros priežiūros proporcingumo nuostatos – reiškia, kad įtarimai dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo ar padidėjusi to rizika ne visada turėtų automatiškai lemti licencijos užsienio banko filialui atšaukimą. Tokiais atvejais priežiūros institucija, konsultuodamasi su institucijomis, atsakingomis už kredito įstaigų priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (toliau – PPTFPĮ) (kaip reikalaujama pagal Direktyva (ES) 2024/1619 keičiamos Direktyvos 2013/36/ES
48d straipsnio 3 dalies nuostatą), gali pasirinkti ir kitas priemones, jeigu jos laikomos pakankamomis rizikai suvaldyti. Pavyzdžiui, tai galėtų būti situacijos, kai priežiūros institucija kartu su institucijomis, atsakingomis už kredito įstaigų priežiūrą pagal PPTFPĮ,
nusprendžia, kad pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika gali būti efektyviai suvaldoma kitomis poveikio priemonėmis: įpareigojant filialą nedelsiant sustabdyti tam tikras rizikingas veiklos sritis ar ryšius su konkrečiais klientais ir (ar) jurisdikcijomis, reikalaujant sustiprinti vidaus kontrolės priemones, valdymo struktūrą ar pakeisti atsakingus asmenis ar pan. Licencijos neatšaukimas nedelsiant reikalingas tam, kad nebūtų sutrikdytos teisėsaugos institucijų atliekamo tyrimo priemonės, kai tęsiama filialo veikla (taikant griežtai ribojamus reikalavimus), tai leidžia geriau nustatyti ir dokumentuoti nusikalstamas veiklas. Tokiais atvejais licencijos neatšaukimas nereiškia neveikimo – priešingai, pagal Direktyva 2024/1619 keičiamos Direktyvos 2013/36/ES
modelį, tai yra viena iš rizika grįstų priežiūros reakcijų, tuo tarpu licencijos atšaukimas būtų laikomas kraštutine priemone, taikytina tada, kai kitos priemonės yra išnaudotos.
Siekiant proporcingumo, mažiau griežtus reikalavimus siūloma taikyti mažiems ir nesudėtingiems filialams ir griežtesnius reikalavimus – keliantiems didesnę riziką filialams, t. y. kurie turi 5 mlrd. eurų arba daugiau turto, kuriuose indėlių suma sudaro arba viršija 5 procentus filialo įsipareigojimų ar viršija 50 mln. eurų arba kurių pagrindinės buveinės įsteigtos valstybėse, kurios neturi bent lygiaverčių bankų reguliavimo režimo, priežiūros institucijoms taikomų konfidencialumo reikalavimų arba kurios įtrauktos į Europos Komisijos nustatytą didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimas turi reikšmingų trūkumų.
Priežiūros institucijai siūloma suteikti įgaliojimus reikalauti, kad užsienio bankų filialai prašytų licencijos kaip patronuojamosios įstaigos bent tais atvejais, kai tie filialai vykdo tarpvalstybinę veiklą Europos Sąjungoje, jie yra sisteminės svarbos (kai visų užsienio valstybės filialų Europos Sąjungoje, priklausančių tai pačiai užsienio valstybės grupei, turto bendra suma yra 40 mlrd. eurų arba didesnė) arba atitinka kitų sisteminės svarbos įstaigų (angl. other sistemically important institutions, O-SII ) kriterijus, nustatytus Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr.
03-51 „Dėl Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių patvirtinimo“, IV skyriaus antrajame skirsnyje, ir kelia reikšmingą riziką Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui arba užsienio banko filialo turto suma Lietuvos Respublikoje yra 10 mlrd. eurų ar didesnė. Be to, priežiūros institucija galės restruktūrizuoti užsienio bankų filialų turtą arba veiklą Europos Sąjungoje, kad tie filialai nebebūtų sisteminės svarbos, arba reikalauti laikytis papildomų kapitalo, likvidumo, apskaitos arba informacijos atskleidimo reikalavimų, jeigu to pakaktų siekiant pašalinti riziką finansiniam stabilumui. Priežiūros institucijos, priimdamos sprendimus dėl minėtų reikalavimų užsienio bankų filialams, turės konsultuotis su Europos bankininkystės institucija (angl.
European Banking Authority ) ir atitinkamomis kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis ir jas informuoti. Priežiūros institucija turės reguliariai tikrinti, kaip užsienio bankų filialai laikosi reikalavimų, ir taikyti tiems filialams priežiūros priemones, kad užtikrintų arba atkurtų tų reikalavimų laikymąsi. Siekiant užtikrinti, kad visa užsienio valstybių grupių, veikiančių Europos Sąjungoje per užsienio bankų filialus, veikla būtų visapusiškai prižiūrima ir būtų kuo labiau sumažinta galima rizika finansiniam stabilumui, priežiūros institucijos turės bendradarbiauti, o keliantys didesnę riziką užsienio bankų filialai įtraukiami į priežiūros kolegijų veiklos apimtį.
Įgyvendinant naujo teisinio reguliavimo pakeitimus, taip pat pasinaudojama jų valstybėms narėms suteikiama galimybe užsienio bankų filialams mutatis mutandis taikyti tuos pačius reikalavimus, kurie taikomi kredito įstaigoms, t. y. taikyti Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 . Taip siekiama nesukurti nevienodų konkurencinių sąlygų ir nekelti rizikos finansiniam stabilumui.
Kiti pakeitimai Dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos [3] (angl. Capital Requirements Directive, toliau – CRD) perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę modelio. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į bankų veiklos reguliavimo specifiką, Lietuvoje pasirinktas CRD su visais pakeitimais, įskaitant paskutinius pakeitimus, padarytus Direktyva (ES) 2024/1619
, perkėlimo modelis – CRD nuostatos lygiaverčiai perkeliamos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę tiek specialiais įstatymais, tiek Lietuvos banko valdybos nutarimais. Be to, bankų veiklos teisinis reguliavimas vykdomas tiesiogiai taikant Kapitalo reikalavimų reglamentą [4]
, toliau – CRR) su visais pakeitimais. CRD ir CRR – pagrindiniai Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys bankų veiklos principus ir priežiūros standartus, kurių nuoseklus taikymas ir laikymasis padeda užtikrinti finansinį stabilumą visoje Europos Sąjungoje. Šie dokumentai sudaro neatsiejamą Vieningo taisyklių sąvado (angl.
Single Rulebook ) dalį. Pažymėtina, kad Vieningą taisyklių sąvadą sudaro daugiau nei 150 vien tik su CRD ir CRR susijusių teisės aktų, įskaitant deleguotuosius ir įgyvendinamuosius teisės aktus, Europos bankininkystės institucijos reguliavimo ir įgyvendinimo techninius standartus, taip pat gairių bei rekomendacijų rinkinį.
Visi šie teisės aktai prieinami interaktyviame Europos bankininkystės institucijos sąvade Interactive Single Rulebook | European Banking Authority ir Europos Komisijos puslapyje Capital Requirements Directive CRD 4 - European Commission . Be to, bankų prudencinės priežiūros reikalavimus taip pat nustato Europos Centrinis Bankas, reglamentuodamas bendrą priežiūros mechanizmą (angl.
Single Supervisory Mechanism ). Visi Europos Centrinio Banko teisės aktai, reglamentuojantys bendrą priežiūros mechanizmą, prieinami skaitmeniniame teisės aktų rinkinyje: ECB teisinė sistema .
Taigi, atsižvelgiant į ypač platų Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių bankų veiklą, rinkinį, itin sudėtingą reguliavimo turinį, kompleksinio reglamentavimo pobūdį, tam tikrų nuostatų, pavyzdžiui, dėl kriterijų kitoms sisteminės svarboms įstaigoms nustatymo (keičiamo BĮ 776 straipsnio 1 dalies 2 punktas), aplinkosaugos, socialinei ir valdymo rizikai keliamų reikalavimų nustatymo (keičiamo BĮ 67 straipsnio 2 dalies 23 punktas ir keičiamo CKUĮ 49 straipsnio 2 dalies 22 punktas), atlygio politikai keliamų reikalavimų nustatymo (keičiamo BĮ 73 straipsnio 1 dalies 45 punktas ir keičiamo CKUĮ 55 straipsnio 1 dalies 21 punktas) ir kitų, įtraukimas vien tik į specialius įstatymus nebūtų praktiškai įgyvendinamas ir neužtikrintų tinkamo teisinio reguliavimo nuoseklumo.
Dėl Sąrašo . Atsižvelgiant į nauju teisiniu reguliavimu įtvirtinamas nuostatas dėl finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių veiklos reglamentavimo, tikslinamas
121 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo pavadinimas – vietoj pavadinimo
„Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, viešasis sąrašas“ nurodomas pavadinimas „
Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešasis sąrašas“. Taip pat atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teisinio reguliavimo pakeitimus ir FĮĮ galiojančias nuostatas, tikslinamos sąvokos „finansų kontroliuojančioji bendrovė“ ir „mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė“, iš jų pavadinimų pašalinant žodį „holdingo“.
Dėl redakcinių patikslinimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymu. Įstatymų projektais taip pat atliekami techniniai pakeitimai, siekiant patikslinti Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose minimą Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo pavadinimą, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo pavadinimas buvo pakeistas, ir į tai, kad pagal nurodytą įstatymą įmonių auditą gali atlikti ne tik audito įmonės, bet ir auditorius kaip fizinis asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus. Įstatymų projektai taip pat patikslinami nebevartojamą sąvoką „buhalterinė apskaita“ pakeičiant į sąvoką „finansinė apskaita“.
Dėl redakcinių patikslinimų, susijusių su Direktyva (ES) 2019/878 .
Papildomai atlikti techniniai pakeitimai, pašalinantys
(ES) 2019/878 , kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių, perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę netikslumus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Įgyvendinus t eikiamų Įstatymų projektų numatytas priemones, bus:
įsigijimu, perleidimu bei reikšmingu turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimu, susijungimo bei skaidy mo vykdymu. Tai prisideda prie didesnio skaidrumo ir aiškumo – nauji reikalavimai padės užtikrinti, kad visos suinteresuotos šalys turėtų aiškią informaciją apie vykstančius sandorius, o tai sumažins nesusipratimų ir ginčų riziką;
reikalavimus dėl atlygio politikos neutralumo lyčių atžvilgiu, nevykdymą arba netinkamą vykdymą, taip prisidedant prie siekio stiprinti finansų sistemos stabilumą, sąžiningumą ir socialinį teisingumą;
proporcingumo principą, kai mažoms kredito įstaigoms taikomi paprastesni reikalavimai, o priežiūros institucijoms suteikti papildomi įgaliojimai taikomi tik toms operacijoms, kurios laikomos reikšmingomis, įtvirtinant proporcingumo principu grįstą priežiūros metodiką.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.7
. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, bus prisidėta prie kredito įstaigų atsparumo galimiems ekonominiams sukrėtimams sustiprinimo, jų priežiūros, rizikos valdymo sustiprinimo, kredito įstaigų sektoriaus tvarumo užtikrinimo, pajėgumų prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos padidinimo, socialinio teisingumo užtikrinimo. Tikimasi, kad siūlomais pakeitimais bus reikšmingai prisidėta prie Europos Sąjungos bankų sąjungos stiprinimo, o tai savo ruožtu prisidės prie Lietuvos finansinio stabilumo užtikrinimo. Taip pat naujas teisinis reguliavimas prisidės prie administracinės naštos mažinimo, stiprinant proporcingumo principą, kai
mažoms kredito įstaigoms taikomi paprastesni reikalavimai bei priežiūros institucijoms suteikti papildomi įgaliojimai taikomi tik toms operacijoms, kurios laikomos reikšmingomis, įtvirtinant proporcingumo principu grįstą priežiūros metodiką.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.10
. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. BĮ projektu siūlomos įtvirtinti sąvokos
„periodinė bauda“, „pagrindinė įmonė“, „vyresnioji vadovybė“ suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija.
11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, reikės priimti naujus Lietuvos banko valdybos nutarimus, taip pat pakeisti ir papildyti:1 . Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 85 „Dėl Užsienio bankų filialų priežiūros ir bendradarbiavimo su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis atliekant filialų priežiūrą taisyklių patvirtinimo“.2 .
Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso ir vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo proceso reikalavimų aprašo patvirtinimo“.3 . Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 153 „Dėl Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“.4 .
Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“.5 . Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 03-176 „Dėl Bankų vidaus valdymo bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“.6 .
Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 03-181 „Dėl Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatų patvirtinimo“.7 . Lietuvos banko valdybos 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 03-77 „Dėl Lietuvos banko tarnautojų etikos kodekso patvirtinimo“.8 .
Lietuvos banko valdybos 2014 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 03-136 „Dėl Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų“.9 . Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 03-13 „Dėl Lietuvos banko tarnautojų asmeninių finansinių sandorių taisyklių patvirtinimo“.10 . Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 03-51 „Dėl Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių patvirtinimo“.11 .
Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 03-82 „Dėl Minimalių atlygio politikos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.12 . Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 03-131 „Dėl Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso reikalavimų aprašo patvirtinimo“.13 . Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 03-196 „Dėl Bankų veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nereikės.14
. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai buvo rengiami kartu su Lietuvos banko specialistais.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
„Aplinkosaugos, socialinė ir valdymo rizika“, „ketinamas reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas“, „skaidymas“, „susijungimas“, „trečiųjų valstybių bankų filialas“, „fi
nansų kontroliuojančioji bendrovė“, „mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė“, „kriptoturtas“, „rizik a , kylanti dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo “.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
[1] Aplinkosaugos, socialinė ir valdymo rizika – neigiamo finansinio poveikio kredito įstaigai rizika, kylanti dėl esamo ar galimo aplinkos, socialinių ar valdymo veiksnių poveikio tos kredito įstaigos sandorio šalims arba investuotam turtui. [2] „Sukamųjų durų“ (angl. revolving doors ) reiškinys – situacija, kai asmenys, dirbę viešajame sektoriuje, pereina dirbti į privatų sektorių, ypač į tas įmones, kuriose jų ankstesnė patirtis ir kontaktai gali būti naudingi.
Šis reiškinys gali kelti interesų konfliktų riziką, nes buvę viešojo sektoriaus darbuotojai gali naudotis savo ankstesnėmis pareigomis ir ryšiais, kad gautų pranašumą privačiame sektoriuje. [3]
2013/36/ES
dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB . [4] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012.