Projektas
2026 m. d. Nr.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą Nr. I‑1340 ir jį išdėstyti taip: „
I
1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą.
2. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas.
3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.2
straipsnis.
1 . Karinė uosto teritorija
Karo laivas
Krantinė
. Laisvasis uostas
Linijinis laivas
Pirsas
. Rezervinė uosto teritorija
Uosto akvatorija
Uosto infrastruktūra
Uosto išorinis reidas
Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas
išduodama uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties reikalavimams pažyma.12 . Uosto naudotojas
Uosto suprastruktūra
Uosto teritorija
. Uosto valdytojas
Uosto žemė
Uosto žemės naudotojas
Valstybinio statuso laivas
. Viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra (toliau – viešoji procedūra) – uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra, viešai organizuojama užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.
20. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/352
, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme.
II
1Uosto valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Ministerija) ir Vyriausybės įgaliota institucija.
2Vyriausybė:
1 ) nustato uosto žemės, uosto akvatorijos, uosto išorinio reido, rezervinių uosto teritorijų ir karinės uosto teritorijos ribas ir suteikia Lietuvos kariuomenei karinę uosto teritoriją neatlygintinai naudotis;
2 ) nustato uosto teritorijoje, išskyrus karinę uosto teritoriją, esančių krantinių, kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip 190 metrų ir kurias uosto valdytojas rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams, taip pat atvykstantiems užsienio valstybių karo laivams ir valstybinio statuso laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti, sąrašą;3 ) nustato paraiškų pastatyti užsienio valstybių atvykstančius karo laivus ir valstybinio statuso laivus ir jiems stovėti pateikimo ir aprūpinimo paslaugų suteikimo, taip pat vietų, kuriose gali būti pastatyti šie laivai, suteikimo ir apmokėjimo tvarką;4 ) nustato užsienio valstybių karo laivų ir valstybinio statuso laivų įplaukimo į uostą tvarką;5 ) nustato viešosios procedūros tvarką;6
) nustato uosto žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis tvarką;7 ) nustato rezervinių uosto teritorijų priežiūros tvarką;8 ) tvirtina Uosto plėtojimo tarybos personalinę sudėtį ir Uosto plėtojimo tarybos nuostatus;9 ) nustato uosto žemės nuomos sutarties sudarymo principus;10 ) nustato uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) (toliau – uosto įrenginiai (terminalai) apsaugos reikalavimus, paskiria už šių reikalavimų įgyvendinimą ir priežiūrą atsakingas institucijas;11
) nustato uosto lėšų, skirtų privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimo ir pašalinimo iš uosto teritorijos bei rezervinių uosto teritorijų išlaidoms kompensuoti, perdavimo savivaldybei tvarką;12 ) nustato uosto infrastruktūros mokesčio dydžių nustatymo principus.
3. Susisiekimo ministras:1 ) nustato užsienio valstybių vizituojančių karo laivų ir valstybinio statuso laivų statymo prie kitų, nei nustato Vyriausybė pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, uosto krantinių tvarką ir sąlygas;2 ) tvirtina uosto naudojimo taisykles;3 ) tvirtina uosto laivybos taisykles;4 ) tvirtina Uosto tarybos personalinę sudėtį ir Uosto tarybos nuostatus;5
) tvirtina uosto žemės naudotojo, pageidaujančio įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, atitikties reikalavimams deklaracijos formą;6 ) tvirtina uosto žemės naudotojo veiklos laisvajame uoste nutraukimo deklaracijos formą;7 ) nustato teisės uosto žemės naudotojams vykdyti veiklą laisvajame uoste suteikimo, jos sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimo tvarką;8
) nustato asmenų ir transporto priemonių įleidimo į laisvąjį uostą tvarką, leidimų asmenims ir transporto priemonėms patekti į laisvąjį uostą išdavimo tvarką ir tvirtina šių leidimų pavyzdžius, kurie derinami su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;9 ) nustato uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;10 ) tvirtina uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planus ar jų pakeitimus;11 ) išduoda uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktą;12
) priima sprendimą dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo;23 ) priima sprendimą dėl teisės uosto žemės naudotojams vykdyti veiklą laisvajame uoste suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar teisės panaikinimo;14 ) tvirtina uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisykles;15 ) nustato uosto infrastruktūros mokesčio sudedamąsias dalis ir dydžius;16 ) nustato uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką.
4. Ministerija derina uosto valdytojo vadovo teikiamą kandidatūrą į uosto kapitono pareigas.
5. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri uosto naudotojų veiklą laisvajame uoste.
1. Uostą sudaro uosto teritorija, uosto infrastruktūra ir uosto suprastruktūra.
2. Uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią ūkinę komercinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį.
3. Uosto funkcinė paskirtis – vykdyti veiklas, tiesiogiai susijusias su laivų statyba ir jų aprūpinimu, krovinių krovimu, sandėliavimu, keleivių aptarnavimu, su tuo susijusios infrastruktūros eksploatavimu, ir kitas veiklas, kurios dėl savo specifikos gali būti vykdomos tik uosto teritorijoje, taip pat ūkines komercines veiklas, numatytas uosto bendrajame plane ir (arba) atitinkančias nacionaliniuose ir (arba) uosto valdytojo planavimo dokumentuose nustatytas veiklos kryptis ir tikslus.
4. Uosto valdytojas:1
) koordinuoja uosto žemės naudotojų vykdomą uosto žemės ir uosto akvatorijos apsaugą;2 ) organizuoja ir užtikrina technines, administracines ir kitas būtinas sąlygas saugiai laivybai uoste;3 ) sudaro sąlygas uosto kapitono veiklai ir užtikrina jam priskirtų funkcijų vykdymo organizacinį ir techninį aprūpinimą;4 ) prižiūri ir tvarko rezervines uosto teritorijas;5 ) nuomoja uosto žemę, taip pat perduoda ją laikinai neatlygintinai naudotis;
7 ) patikėjimo teise valdo, naudoja uosto teritoriją ir ja disponuoja;8 ) renka uosto infrastruktūros mokestį ir mokestį už uosto žemės nuomą;9
) organizuoja uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;10 ) rengia uosto strategijos projektus, uosto ir rezervinių uosto teritorijų planavimo dokumentus, organizuoja jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoja uostą;11 ) nagrinėja uoste esančių statinių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derina, nustato ir tvirtina privalomas technines sąlygas;12 ) įgyvendina uosto akvatorijos apsaugos nuo taršos prevencijos priemones, organizuoja taršos padarinių likvidavimo veiksmus ir koordinuoja likvidavimą vykdančių subjektų veiklą, užtikrindamas, kad taršos likvidavimas būtų atliekamas teršėjo ar jo įgaliotų asmenų lėšomis;13 ) stato, naudoja ir plėtoja uosto infrastruktūrą;14
) palaiko projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų, užtikrina projektinio gylio parametrų atkūrimą pagal uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklėse nustatytas sąlygas;15 ) planuoja ir koordinuoja uosto aplinkos apsaugą, užtikrina, kad būtų sudarytos sąlygos uosto žemėje ir uosto akvatorijoje laikytis visuomenės sveikatos saugos reikalavimų;16 ) suderinęs su savivaldybės institucijomis atlieka rezervinėse uosto teritorijose parengiamuosius uosto infrastruktūros plėtros darbus;17 ) užtikrina fizinę neišnuomotų uosto žemės dalių priežiūrą;18 ) atlieka suteikiančiosios institucijos funkcijas pagal Koncesijų įstatymą;19 ) skelbia uosto infrastruktūros mokesčio rūšis ir dydžius;20
) registruoja laivybos liniją.
5. Uosto valdytojo vadovas:1 ) priima sprendimą dėl laivybos linijos įregistravimo;2 ) suderinęs su Ministerija skiria ir atleidžia uosto kapitoną;3 ) tvirtina uosto įrenginio (terminalo) atitiktį nustatytiems reikalavimams;4 ) tvirtina uosto įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimo akto formą;5 ) priima sprendimus ir duoda nurodymus dėl užsienio valstybių vizituojančių karo ir valstybinio statuso laivų statymo prie kitų, nei nustato Vyriausybė pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, uosto krantinių;6 ) organizuoja ir koordinuoja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą uosto teritorijose, neišnuomotose uosto žemės naudotojams.6
. Uosto valdytojas uosto teritorijos sklypų negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.
7. Siekiant užtikrinti uosto plėtros strategijos formavimą ir suderintą sprendimų priėmimą tarp institucijų, sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš Ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos miesto savivaldybės, mokslo įstaigų, uosto valdytojo bei uosto naudotojų ir jų asociacijų atstovų. Uosto plėtojimo tarybos nariai savo veiklą vykdo neatlygintinai.8
. Uosto veiklos programoms ir plėtros klausimams rengti sudaroma Uosto taryba iš Ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, uosto valdytojo, uosto naudotojų ir jų asociacijų, viešojo sektoriaus institucijų ir kitų su uosto veikla susijusių organizacijų atstovų. Uosto tarybos nariai savo veiklą vykdo neatlygintinai.
1. Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas.
2. Uosto kapitono pareigas gali eiti asmuo, mokantis valstybinę ir anglų kalbas ne žemesniu kaip B2 lygiu ir turintis ne trumpesnį kaip penkerių metų darbo stažą jūrų laivuose, kurių bendroji talpa 3000 ir daugiau, einant laivo kapitono pareigas.
3. Uosto kapitono veiklą nustato šis įstatymas ir Saugios laivybos įstatymas .
6
straipsnis.
1. Uosto žemė ir uosto akvatorija yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė.
2. Uosto infrastruktūra, išskyrus privažiuojamuosius geležinkelio kelius, esančius uosto žemėje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba uosto valdytojui.
3. Uosto žemėje esantys privažiuojamieji geležinkelio keliai nuosavybės teise gali priklausyti uosto valdytojui arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.
4. Kiti objektai, esantys uosto žemėje, kurie nėra priskirtini uosto infrastruktūrai ir nėra būtini uosto veiklai užtikrinti, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims,
užsienio valstybėje įsteigtoms kitoms organizacijoms, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialams ar padaliniams, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, kuriuos vertina nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, (toliau – nacionalinio saugumo interesai) ir šio įstatymo nustatytiems reikalavimams.
1. Uostas yra atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, jei tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
2. Uosto naudotojai uosto teritorijoje veiklą vykdo vadovaudamiesi uosto naudojimo taisyklėmis ir uosto laivybos taisyklėmis.3
. Uosto laivybos taisyklėse nustatoma laivų įplaukimo į uostą, švartavimosi, stovėjimo prie krantinių ir uosto išoriniame reide, plaukiojimo uosto akvatorija, išplaukimo iš uosto tvarka ir reikalavimai.
4. Uosto naudojimo taisyklėse nustatoma uosto žemės ir uosto akvatorijos naudojimo tvarka.
5. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uosto teritoriją draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
6. Už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto infrastruktūros mokestį.
1
. Transporto priemonių eismą uosto žemės naudotojų teritorijose organizuoja uosto žemės naudotojai pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
2. Transporto priemonių eismą uosto teritorijoje, neišnuomotoje uosto žemės naudotojams, organizuoja uosto valdytojas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles.
3. Uosto žemės naudotojai, valdantys ar naudojantys uosto žemėje esančius pastatus ar patalpas, sudaro sutartis dėl patalpų suteikimo institucijoms, kurių veikla uoste privaloma.4
. Laivų aprūpinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę teikti šias paslaugas laivui, taip pat jo įgulą aprūpinti atsargomis uosto naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka gavę leidimą patekti į uostą ir pagal laivų, stovinčių prie uosto krantinių, pirsų, kapitonų arba jų įgaliotų asmenų paraiškas.
Uosto lėšas sudaro:1 ) uosto infrastruktūros mokestis;2 ) uosto žemės nuomos mokestis;3 ) valstybės biudžeto lėšos;4 ) pajamos, gaunamos už uosto valdytojo teikiamas paslaugas;5 ) kitos teisėtai gautos lėšos.
1
. Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimui, siekiant palaikyti uostą tokios būklės, kad jis galėtų būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, plėtrai ir kitoms su uosto valdytojo veikla susijusioms išlaidoms, numatytoms uosto valdytojo strateginiame veiklos plane, apmokėti.
2. Uosto lėšos taip pat naudojamos keliams ir privažiuojamiesiems geležinkelio keliams rekonstruoti ir tiesti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimo ir pašalinimo iš uosto teritorijos bei rezervinių uosto teritorijų (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei) išlaidoms kompensuoti.
1
. Uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes. Uosto plėtra vykdoma vadovaujantis teritorijų planavimo teisės aktų reikalavimais. Žemės sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro uosto valdytojas, suderinęs su Ministerija.
2. Rezervinės uosto teritorijos yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė.
3. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos rezervinėse uosto teritorijose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.4
. Rezervinėse uosto teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai rezervinėse uosto teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas perduodami uosto valdytojui ar rezervinėse uosto teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas, priskirtinas viešajai geležinkelių infrastruktūrai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, jais negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jų negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.
5. Uosto žemė gali būti plečiama prijungiant uosto akvatorijos dalis, kurios statant uosto infrastruktūros statinius buvo užpiltos.
1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės naudotojo uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio uosto žemės naudotojas sudarė su uosto valdytoju uosto žemės nuomos sutartį laisvojo uosto veiklai vykdyti.2
. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame uosto žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, turi parengti laisvojo uosto įrengimo projektą, kuriame turi būti nurodyti visi statiniai (esami ir numatyti statyti, rekonstruoti ar atnaujinti statiniai, reikalingi laisvojo uosto veiklai vykdyti), taip pat numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas). Laisvojo uosto įrengimo projektas turi būti suderintas su Muitinės departamentu ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga ir, atsižvelgiant į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su institucijomis, vykdančiomis atitinkamos numatomos vykdyti veiklos priežiūrą ir kontrolę. Kai laisvojo uosto įrengimo projekte nurodomi numatyti statyti, rekonstruoti ar atnaujinti statiniai, statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti gauti statybą leidžiantys dokumentai.
3. Uosto žemės naudotojas, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, pagal laisvojo uosto įrengimo projektą ir gautus statybą leidžiančius dokumentus įrengia laisvąjį uostą, gauna statybos užbaigimo aktą ir (ar) deklaraciją apie statybos užbaigimą ir apie tai per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos raštu informuoja uosto valdytoją.4
. Uosto valdytojo vadovas, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia Ministerijai iš uosto žemės naudotojo gautus dokumentus. Ministerija per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos sudaro laisvojo uosto priėmimo komisiją (toliau – priėmimo komisija), į kurią skiriami uosto valdytojo ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų, su kuriomis buvo derintas laisvojo uosto įrengimo projektas, atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Priėmimo komisijos pirmininku skiriamas Ministerijos atstovas.5
. Priėmimo komisijos nariai pagal kompetenciją per 20 darbo dienų nuo priėmimo komisijos sudarymo patikrina, ar laisvasis uostas yra įrengtas pagal laisvojo uosto įrengimo projektą, ir, jeigu nenustato trūkumų, pasirašo laisvojo uosto priėmimo aktą (toliau – priėmimo aktas). Priėmimo aktas per 2 darbo dienas nuo jo pasirašymo perduodamas Ministerijai ir uosto žemės naudotojui.6
. Jeigu priėmimo komisijos nariai nustato, kad laisvasis uostas neatitinka laisvojo uosto įrengimo projekto, jie tą pačią dieną surašo motyvuotą laisvojo uosto įrengimo trūkumų aktą (toliau – trūkumų aktas), nurodydami trūkumus, kuriuos uosto žemės naudotojas turi pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas trūkumų akte neribojamas. Uosto žemės naudotojas, pašalinęs nurodytus trūkumus, apie tai informuoja priėmimo komisiją ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Priėmimo komisija, gavusi pranešimą apie pašalintus trūkumus, neviršydama šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino, patikrina, ar laisvasis uostas yra įrengtas pagal laisvojo uosto įrengimo projektą. Į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą neįskaitomas laikotarpis, per kurį uosto žemės naudotojas atlieka trūkumų akte nurodytų trūkumų šalinimą. Jeigu pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad trūkumų akte nurodyti trūkumai nėra pašalinti, pakartotinai tą pačią dieną surašomas motyvuotas trūkumų aktas.
Teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste įgijimas, jos sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimas
1. Uosto žemės naudotojas kitą dieną po atitikties šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams deklaravimo Ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos vėlesnės dienos įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis ūkine komercine veikla ne ilgesnį kaip uosto žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį.
2. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitikti šiuos reikalavimus:1
) neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, muitinei ir uosto valdytojui, išskyrus atvejus, kai mokesčių, įmokų, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, įmokų, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas;2 ) turėti 2 paskutinių finansinių metų uosto žemės naudotojo finansinių ataskaitų audito auditoriaus ar audito įmonės išvadas, parengtas pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo nuostatas, išskyrus atvejus, kai uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo mažiau kaip 2 metus arba yra fizinis asmuo;3
) turėti galiojantį priėmimo komisijos išduotą priėmimo aktą, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį;4 ) turėti galiojančią, su uosto valdytoju sudarytą uosto žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;5 ) turėti galiojančią, su Muitinės departamentu ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga sudarytą sutartį dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Pavyzdinę šios sutarties formą nustato Muitinės departamentas.3
. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, turi deklaruoti Ministerijai savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams – pateikti šios atitikties deklaraciją ir laisvos formos numatomos vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą.4
. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis tik ta veikla, kurią deklaruoja šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Uosto žemės naudotojas gali keisti numatomų vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą, tačiau apie tai turi būti deklaruojama Ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tokia veikla uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali pradėti verstis tik kitą dieną po atitikties deklaravimo Ministerijai arba nuo deklaracijoje nurodytos vėlesnės dienos.
5. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri, kaip laikomasi laisvojo uosto veiklos reikalavimų. Planinis uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus. 6 .
Ministerija, gavusi Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadas, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, pažeidžia šio straipsnio 1, 2 ir (ar) 10 dalyse nurodytus reikalavimus arba deklaravo savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams pateikdamas netikslius duomenis, per 2 darbo dienas nuo šių išvadų gavimo dienos įspėja uosto žemės naudotoją, vykdantį veiklą laisvajame uoste, apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą, informuoja apie nustatytus pažeidimus (pažeidimų rūšį, turinį ir esmę) ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai privalo būti pašalinti.
Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo apie tai deklaruoti Ministerijai ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Ministerija per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos sustabdo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai praneša uosto žemės naudotojui. Draudžiama vykdyti veiklą laisvajame uoste, jeigu Ministerija sustabdė teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir uosto žemės naudotojas apie tai yra informuotas.7
. Sustabdžiusi teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, Ministerija kartu su pranešimu apie teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą nurodo pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pašalinęs visus pažeidimus, uosto žemės naudotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia tai patvirtinančią informaciją Ministerijai. Ministerija per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos nustačiusi, kad pažeidimai yra pašalinti, išsiunčia uosto žemės naudotojui pranešimą apie teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymo panaikinimą.8
. Ministerija per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–5 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento panaikina uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai tą pačią dieną, kai priimamas sprendimas, informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:1 ) pateikė deklaraciją apie nutraukiamą veiklą laisvajame uoste;2 ) per šio straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdyta teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste, ir (ar) apie pažeidimų pašalinimą nustatytais terminais nepranešė Ministerijai;3 ) yra likviduotas arba, jei uosto žemės naudotojas yra fizinis asmuo, miręs;4 ) nevykdo veiklos laisvajame uoste ilgiau kaip 6 mėnesius;5
) vykdo veiklą laisvajame uoste, kai teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo sustabdyta ir uosto žemės naudotojas apie tai buvo informuotas, arba vykdo veiklą, kurios nedeklaravo Ministerijai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.9
. Panaikinus teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, uosto žemės naudotojas, pašalinęs aplinkybes, dėl kurių ši teisė buvo panaikinta, gali deklaruoti Ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Jeigu teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta trečią kartą per pastaruosius 24 mėnesius, uosto žemės naudotojas negali deklaruoti atitikties 6 mėnesius nuo teisės panaikinimo dienos, išskyrus atvejį, kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio termino pabaigos patikrina ir nustato, kad pažeidimai visiškai pašalinti.
10. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:1
) neturi teisės įgalioti kitų asmenų ar teisės perduoti vykdyti veiklą kitiems asmenims;2 ) privalo pranešti Ministerijai apie pasikeitusius savo duomenis (pavadinimą, teisinę formą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai, o kai uosto žemės naudotojas yra fizinis asmuo, – vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra prieinami iš informacinių sistemų.11
. Uosto žemės naudotojas, įgijęs teisę valdyti statinius, esančius jo naudojamame žemės sklype, pastatytus kito (ankstesnio) uosto žemės naudotojo ir skirtus veiklai laisvajame uoste vykdyti, gali deklaruoti Ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto priėmimo komisijos išduoto priėmimo akto kopija Ministerijai nėra teikiama.
12. Šiame straipsnyje nurodyti Ministerijos priimti sprendimai dėl teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir panaikinimo turi būti skelbiami uosto valdytojo interneto svetainėje.
1
. Asmenys ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus.
2. Institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą.
3. Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato muitų teisės aktai.4
. Prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas nustato Muitinės departamentas ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga, derindamas (-a) šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvojo uosto įrengimo projektą. Muitinės departamentas ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis ir transporto priemones. Laisvojo uosto apsaugą pagal perimetrą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai.5
. Prekės iš Europos Sąjungos muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Europos Sąjungos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas įrengia uosto žemės naudotojas pagal laisvojo uosto įrengimo projektą.
6. Muitinės departamentas ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes muitų teisės aktų nustatyta tvarka. III
1. Uosto valdytojas uosto žemės sklypą (jo dalį) gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai uosto žemė išnuomojama uosto žemėje veiklą vykdančioms pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nuosavybės teise valdančioms statinius uosto žemėje ar patikėjimo teise valdančioms valstybės ar savivaldybės joms perduotus statinius uosto žemėje, tokių statinių tiesioginei paskirčiai, ar įmonėms, valdančioms nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, esančius uosto žemėje, tokių įrenginių ir turto tiesioginei paskirčiai, kaip tai apibrėžta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, taip pat jei vadovaujantis Koncesijų įstatymu uosto žemė išnuomojama koncesininkui, kai ji reikalinga koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui koncesijos sutarčiai įgyvendinti, ir tai numatyta koncesijos dokumentuose.
2. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų arba koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, o sudarius koncesijos sutartį – ir Koncesijų įstatymo reikalavimų. Pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, taip pat pasibaigus koncesijos sutarčiai, jei, vadovaujantis Koncesijų įstatymu, uosto žemė buvo išnuomota koncesininkui, kai ji buvo reikalinga koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu koncesijos sutarčiai įgyvendinti, ir tai buvo numatyta koncesijos dokumentuose, Civilinio kodekso 6.566 straipsnyje nustatyta pirmumo teisė sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį buvusiam uosto žemės naudotojui nesuteikiama.3
. Uosto žemės nuomos sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje per 3 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo dienos. Ši sutartis registruojama uosto žemės naudotojo lėšomis.
4. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, kuriame nustatomi ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai, tvirtinamas ne trumpesniam kaip 5 metų terminui.5
. Uosto žemę subnuomoti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji subnuomojama uosto žemės naudotojo kontroliuojamai įmonei, taip pat kai vadovaujantis Koncesijų įstatymu tai numatyta koncesijų sutartyse ir reikalinga jose numatytai veiklai vykdyti. Kiekvienu subnuomos atveju privaloma suderinti subnuomą su uosto valdytoju, užtikrinti, kad subnuomininko veikla atitiktų uosto funkcinę paskirtį ir kad subnuomininkas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. Subnuomininkas įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis naudojosi uosto žemės naudotojas.6
. Uosto žemė gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis institucijoms, kurių veikla uoste privaloma, taip pat uoste esančiai viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti ir naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai statyti.7
. Uosto žemės naudotojams draudžiama nuomoti ar perleisti pagal panaudos sutartį kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims uosto žemėje esantį nekilnojamąjį turtą (pastatus, statinius, infrastruktūrą) ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai toks perleidimas ar naudojimas atitinka uosto funkcinę paskirtį, kai kiti juridiniai ar fiziniai asmenys atitinka nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo reikalavimus ir kai apie tokį perleidimą ar naudojimą yra informuotas uosto valdytojas, taip pat kai vadovaujantis Koncesijų įstatymu tai numatyta koncesijų sutartyse ir reikalinga jose numatytai veiklai vykdyti.
1. Uosto žemės naudotojas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.2
. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyta:1 ) uosto žemės naudotojo krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai;2 ) uosto žemės nuomos mokesčio mokėjimo, keitimo sąlygos ir tvarka;3 ) uosto žemės naudotojo įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros arba pasibaigus koncesijos sutarčiai, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui;4
) uosto žemės naudotojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per vienus metus iki viešosios procedūros paskelbimo pateikti uosto valdytojui reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui;5 ) uosto žemės naudotojo įsipareigojimas pateikti uosto valdytojui reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie pas viešosios procedūros laimėtoją perkeliamus darbuotojus;6 ) numatoma atsakomybė už uosto žemės nuomos sutarties pažeidimus bei ginčų sprendimo tvarka;7 ) numatoma uosto žemės nuomos sutarties keitimo bei nutraukimo tvarka, įskaitant force majeure aplinkybes;8 ) nustatomos esamos uosto infrastruktūros naudojimo sąlygos.3
. Uosto valdytojas turi teisę nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:1 ) uosto žemės naudotojas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų;2 ) tai nustato Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai;3 ) uosto žemės naudotojas ilgiau kaip tris mėnesius nuo uosto žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;4 ) nutraukiama koncesijos sutartis.4
. Uosto žemės naudotojas turi teisę nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, apie tai raštu įspėjęs uosto valdytoją ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomo uosto žemės nuomos sutarties nutraukimo dienos ir tinkamai įvykdęs visas sutartines prievoles, įskaitant atsiskaitymą už naudojimąsi uosto žeme bei išnuomoto žemės sklypo sutvarkymą.
5. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad kai šio straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytais atvejais uosto žemės nuomos sutartis nutraukiama, kompensacijos už žalą, patirtą nutraukus sutartį, uosto žemės naudotojui nemokamos, išskyrus atvejus, kai tai nustatyta koncesijos sutartyje.6
. Jeigu uosto žemės nuomos sutartis sudaroma dėl uosto žemės sklypo, kuriame yra esamo uosto žemės naudotojo nekilnojamojo turto, tai uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja tik po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainą uosto žemės naudotojui nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kaina sumokama ne vėliau kaip iki viešosios procedūros dokumentuose nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo termino pabaigos. Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas uosto žemės naudotojas tomis pačiomis sąlygomis toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties.
1. Kai Koncesijų įstatyme nustatyta tvarka ir procedūromis yra parenkamas koncesininkas, uosto žemės nuomos sutartis koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui yra sudaroma su koncesijos konkurso laimėtoju. Uosto valdytojas privalo užtikrinti, kad koncesijos trukmė neviršytų 50 metų.
2. Pasibaigus koncesijos sutarties galiojimui, dėl uosto žemės sklypo, dėl kurio buvo sudaryta uosto žemės nuomos sutartis su koncesijos laimėtoju, nuomos šio įstatymo nustatyta tvarka skelbiama viešoji procedūra.
1
. Vykdydamas uosto žemės nuomos sutartyje nustatytą įsipareigojimą, uosto žemės naudotojas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Uosto žemės naudotojas turi teisę nuspręsti, kokį kitą turtą, reikalingą su uostu susijusiai veiklai vykdyti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, jis perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą nekilnojamąjį turtą ir, jei taikoma, kitą su uosto veikla susijusį turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą.2
. Sudaromų sutarčių, kuriomis nustatomi suvaržymai nekilnojamajam turtui, esančiam uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype, terminas negali būti ilgesnis už uosto žemės nuomos sutarties terminą. Viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, taip pat negali būti sudaromi sandoriai, kurie pasunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti.
3. Viešosios procedūros laimėtojui nekilnojamasis turtas ir, jei taikoma, kitas su uosto veikla susijęs turtas perleidžiamas turto verte, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymu.4
. Uosto žemės naudotojas iki uosto žemės nuomos termino pabaigos turi teisę uosto žemės nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype statyti statinius, valdyti, naudoti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype esantį turtą ar juo disponuoti. Jeigu nuomos sutarties galiojimo metu perleidžiamas uosto žemės naudotojui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype (išskyrus perleidimą viešosios žemės nuomos procedūros laimėtojui ar teisių perėjimą pagal įstatymą), toks perleidimas galimas tik gavus uosto valdytojo sutikimą, kai turto įgijėjas (perėmėjas) atitinka nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo reikalavimus. Tokiu atveju nekilnojamojo turto įgijėjas (perėmėjas) įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis naudojosi uosto žemės naudotojas.
5. Uosto valdytojas gali perleisti (parduoti) nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį uosto teritorijoje, kuris nėra priskirtas uosto infrastruktūrai ir nėra būtinas uosto veiklai užtikrinti.
1. Uosto infrastruktūrą pagerinti ar sukurti galima tik uosto valdytojui leidus.
2. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis išsinuomotoje uosto žemėje pagerinti ar sukurti uosto infrastruktūrą, su uosto valdytoju turi sudaryti uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartį.
3. Jeigu uosto infrastruktūra pagerinta ar sukurta nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutarties, uosto žemės naudotojo turėtos išlaidos neatlyginamos.4
. Jei uosto infrastruktūros sukūrimo pareiga ir sąlygos nustatytos vykdytos viešosios procedūros arba koncesijos suteikimo dokumentuose, uosto infrastruktūros sukūrimo, valdymo ir (ar) naudojimo sąlygos ir tvarka yra numatomos viešosios procedūros arba koncesijos suteikimo dokumentuose arba koncesijos sutartyje, atskira uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartis su uosto valdytoju nėra sudaroma, o uosto valdytojas tokiems darbams atskirų viešojo pirkimo procedūrų nevykdo.
5. Uosto žemės naudotojo lėšomis sukurta uosto infrastruktūra registruojama uosto valdytojo arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vardu, o ją sukūręs uosto žemės naudotojas įgyja teisę naudotis uosto infrastruktūra iki uosto žemės nuomos sutarties galiojimo pabaigos.6
. Uosto žemės naudotojui, sukūrusiam uosto infrastruktūrą, jo patirtos išlaidos neatlyginamos, nebent išlaidų atlyginimo arba įskaitymo į uosto žemės nuomos mokestį sąlygos buvo numatytos viešosios procedūros, koncesijos suteikimo dokumentuose, koncesijos sutartyje arba uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartyje.
1. Uosto ūkinės komercinės veiklos ypatumus nustato šis įstatymas ir uosto naudojimo taisyklės.2
. Krovinių, įskaitant pavojinguosius krovinius, aplinkai kenksmingus ir aplinkos taršos riziką keliančius krovinius, vežimo, perkrovimo ir sandėliavimo uoste tvarką nustato pavojingųjų ir aplinką teršiančių krovinių tvarkymą reguliuojančios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, o taip pat uosto laivybos taisyklės ir uosto naudojimo taisyklės.
1. Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami, kroviniai, pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami, laivai aprūpinami, transportavimo, ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose.
2. Linijiniams laivams uoste suteikiama pirmumo teisė gauti uosto paslaugas.3
. Uosto valdytojas privalo užtikrinti laivuose susidarančių atliekų ir teršalų priėmimą ir tvarkymą.
Uosto valdytojas turi teisę laikinai nutraukti ar apriboti laivų, keleivių, krovinių ir pašto priėmimą uoste dėl stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų, karantino, streiko, embargo ir kitų panašių aplinkybių. Šis uosto valdytojo sprendimas skelbiamas viešai uosto valdytojo interneto svetainėje.
1
. Uosto ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimo tikslas – patvirtinti, kad uosto ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos sistema atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso ir Reglamento (EB) Nr. 725/2004 reikalavimus.
2. Uosto ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos reikalavimus įgyvendina ir tikrina, kaip laikomasi šių reikalavimų, už uosto įrenginių (terminalų) apsaugos reikalavimų įgyvendinimą ir priežiūrą atsakingos institucijos.
Uosto ir uosto įrenginio (terminalo) apsaugą patvirtinančių dokumentų išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas
1. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktai išduodami vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 725/2004 .2
. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas tuo pačiu sprendimu, kuriuo tvirtinamas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas tvirtinamas 5 metų laikotarpiui. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas galioja tol, kol galioja uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas. Jeigu uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas keičiamas, naujas uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas neišduodamas.3
. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas, jeigu uosto įrenginys (terminalas) atitinka 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje XI-2 skyriaus ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso A dalies nuostatas ir šis uosto įrenginys (terminalas) yra eksploatuojamas pagal patvirtintą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir kitus uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimus.
4. Sprendimas dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo ar atsisakymo jį išduoti priimamas per 5 darbo dienas nuo uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano ir kitų reikalingų dokumentų gavimo Ministerijoje dienos.5
. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų laikymosi priežiūrą atlieka uosto valdytojas.
6. Uosto valdytojas kiekvienais metais atlieka uosto įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimą ir surašo patikrinimo aktą. Jeigu patikrinimo akto išvada yra teigiama, uosto valdytojas patvirtina, kad uosto įrenginys (terminalas) atitinka nustatytus reikalavimus. Apie uosto įrenginio (terminalo) atitiktį nustatytiems reikalavimams kiekvienais metais daromas įrašas uosto įrenginio (terminalo) atitikties akte.7
. Uosto valdytojas, patikrinimo metu nustatę, kad uosto įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimų, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto uosto įrenginio (terminalo) apsaugos neatitikties nustatymo dienos įspėja paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nuo šioje dalyje nurodyto įspėjimo pateikimo nustato ne ilgesnį kaip 12 mėnesių, bet ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą, per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. Pasibaigus nustatytam terminui, uosto valdytojas be atskiro pranešimo atlieka pakartotinį patikrinimą. Jeigu pakartotinio patikrinimo metu uosto valdytojas nustato, kad visi uosto įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumai pašalinti, jis panaikina įspėjimą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą. Tais atvejais, kai nurodyti trūkumai yra pašalinti, suderinus su paskirtuoju uosto įrenginio (terminalo) vadovu, pakartotinis patikrinimas gali būti atliekamas ir nepasibaigus nustatytam terminui.
8. Uosto valdytojas, pakartotinio patikrinimo metu nustatęs, kad nustatyti trūkumai nepašalinti, kreipiasi į Ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada. Per 10 darbo dienų nuo minimo kreipimosi gavimo sustabdomas uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas ir nustatomas terminas nustatytiems trūkumams pašalinti. Apie priimtą sprendimą Ministerija nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis informuoja uosto valdytoją, o uosto valdytojas nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis informuoja uosto įrenginio (terminalo) vadovą. Sprendimo kopija per 2 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo perduodama uosto valdytojui, kuris su sprendimu per 2 darbo dienas nuo jo gavimo supažindina paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą.
9. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai paskirtasis uosto įrenginio (terminalo) vadovas, pašalinęs trūkumus, kreipiasi į uosto valdytoją, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi gavimo dienos nustato, ar trūkumai pašalinti, apie tai informuoja Ministeriją ir pateikia jai patikrinimo aktą su teigiama išvada. Gavus patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikinamas uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas. Apie priimtą sprendimą Ministerija nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis informuoja uosto valdytoją, o uosto valdytojas nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis informuoja uosto įrenginio (terminalo) vadovą. Sprendimo kopija per vieną darbo dieną nuo šio akto galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos perduodama uosto valdytojui. Uosto valdytojas per 2 darbo dienas supažindina su sprendimu paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą.
10. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas panaikinamas, jeigu:1 ) per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas;2 ) uosto žemės nuomos sutartis, sudaryta su uosto valdytoju, nutraukiama arba ši sutartis pasibaigė;3 ) nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, eksploatuojantis uosto įrenginį (terminalą), yra likviduotas;4 ) sustabdžius uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir apie tai informavus paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą, uosto įrenginys (terminalas) yra toliau eksploatuojamas;5
) Ministerija gavo uosto įrenginį (terminalą) eksploatuojančio subjekto rašytinį prašymą panaikinti šio uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą.
11. Sprendimas panaikinti uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą pareiškėjui pranešamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo.
12. Informacija apie uosto įrenginio (terminalo) apsaugą patvirtinančių dokumentų išdavimą, galiojimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą skelbiama uosto valdytojo interneto svetainėje.
UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS, PALIKTAS BE PRIEŽIŪROS ARBA APLEISTAS TURTAS IR NUOSTOLIŲ DĖL TARŠOS ATLYGINIMAS
1. Šis skirsnis taikomas tokiam uosto akvatorijoje paskendusiam turtui, kuris neatitinka laivo nuolaužos sampratos pagal 2007 m. Nairobio tarptautinę konvenciją dėl laivų nuolaužų pašalinimo ir (arba) kuris negali būti pašalintas pagal šios konvencijos nuostatas.
2. Uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas, norintis šį turtą iškelti, turi apie tai raštu pranešti uosto valdytojui per tris mėnesius nuo turto paskendimo dienos.
3. Uosto valdytojas, suderinęs su suinteresuotomis institucijomis, nustato terminą turtui iškelti bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui.4
. Jeigu reikia imtis skubių veiksmų siekiant pašalinti paskendusį turtą, kuris kelia grėsmę žmonių gyvybei, laivybos saugumui arba aplinkai, uosto valdytojas turi teisę nedelsdamas imtis paskendusio turto iškėlimo ar pašalinimo veiksmų, laikydamasis saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Tokiu atveju uosto valdytojas organizuoja paskendusio turto iškėlimą arba pašalinimą turto savininko lėšomis.
Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto iškėlimas ar pašalinimas1
. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs, paliktas be priežiūros arba apleistas turtas kliudo laivybai, trukdo uosto naudotojo veiklai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei, saugiai laivybai ar aplinkai, turto savininkas privalo iškelti ar pašalinti šį turtą uosto valdytojo reikalavimu per jos nustatytą terminą.
2. Jeigu paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas per nustatytą terminą raštu nepraneša uosto valdytojui apie savo sprendimą iškelti ar pašalinti paskendusį, paliktą be priežiūros ar apleistą turtą arba neiškelia ar nepašalina jo per uosto valdytojo nustatytą terminą, uosto valdytojas turi teisę imtis priemonių turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti ir gauti dėl to turėtų išlaidų atlyginimą.3
. Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas yra nežinomas, terminą, nustatytą uosto akvatorijoje paskendusiam, paliktam be priežiūros arba apleistam turtui iškelti ar pašalinti, uosto valdytojas paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. Nustatytam terminui pasibaigus, uosto valdytojas turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti ar kitu būdu jį pašalinti.
1. Uosto akvatorijoje paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savininkas pagal šio įstatymo reikalavimus.2
. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs karinis turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei, saugiai laivybai ar aplinkai, paskendusio karinio turto savininkas uosto valdytojo reikalavimu ir jo nustatytais terminais privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti.
1
. Uosto akvatorijoje paskendęs ir uosto valdytojo iškeltas turtas atitenka turto savininkui, jei jis pateikė prašymą atsiimti iškeltą turtą per šešis mėnesius nuo šio turto iškėlimo dienos. Ši nuostata taikoma ir šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju. Turto savininkas, per šešis mėnesius nepateikęs prašymo atsiimti iškeltą turtą ar šio turto atsisakęs, privalo atlyginti uosto valdytojui turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.
2. Šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas ir iškeltas ar kitu būdu pašalintas turtas yra laikomas bešeimininkiu ir perduodamas Civilinio kodekso 4.58 straipsnio nustatyta tvarka.
1
. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas turi būti perduotas uosto valdytojui, kuris apie turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką. Jeigu iškelto turto savininkas nežinomas, uosto valdytojas apie tai paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
2. Jeigu iškelto turto savininkas neatsiranda, turtas teismo sprendimu perduodamas valstybės nuosavybėn laikantis Civilinio kodekso reikalavimų.
3. Turto savininkas privalo atlyginti uosto valdytojui tokio turto saugojimo išlaidas, taip pat išlaidas asmeniui, iškėlusiam ir perdavusiam uosto valdytojui turtą.
1
. Laivo savininkas arba valdytojas, uosto žemės naudotojas, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys bei institucijos privalo atlyginti pinigais įvertintą žalą žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei teisėtiems interesams, atsiradusią dėl uosto teritorijos teršimo, taip pat išlaidas, patirtas siekiant sumažinti galimas neigiamas tokio teršimo pasekmes arba jų išvengti, (toliau – nuostoliai dėl taršos) jeigu tarša atsirado dėl jų kaltės.
2. Nuostolius dėl taršos iš dviejų ar daugiau laivų šių laivų savininkai arba valdytojai, jeigu negalima nustatyti kiekvieno jų kaltės, privalo atlyginti solidariai.3
. Uosto žemės naudotojas, aptikęs taršą kenksmingomis medžiagomis, nafta, naftos produktais, nutekamaisiais vandenimis ar šiukšlėmis3 0 metrų pločio uosto akvatorijos juostoje prie krantinės, apie šią taršą nedelsdamas praneša uosto valdytojui ir nedelsdamas imasi skubių veiksmų taršos sklidimui sustabdyti.
4. Uosto valdytojas, gavęs pranešimą arba pastebėjęs taršą uosto akvatorijoje, nedelsdamas imasi skubių veiksmų taršai kenksmingomis medžiagomis, nafta, naftos produktais, nutekamaisiais vandenimis ar šiukšlėmis uosto akvatorijoje pašalinti.5
. Subjektas, kuris pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis patyrė išlaidų, susijusių su taršos kenksmingomis medžiagomis, nafta, naftos produktais, nutekamaisiais vandenimis ar šiukšlėmis uoste likvidavimu, turi teisę reikalauti, kad teršėjas atlygintų visas pagrįstas išlaidas ir dėl taršos patirtus nuostolius. Tyrimus dėl taršos atlieka ir teršėją nustato valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdanti institucija.
IV
Uostas gali būti reorganizuotas arba jo veikla nutraukta tik Lietuvos Respublikos įstatymu.
Ginčai dėl šio įstatymo pagrindu priimtų viešojo administravimo subjektų sprendimų nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo priedas
(EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 . “.
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir susisiekimo ministras iki 2026 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3 . Uosto žemėje esantys p rivažiuojamieji geležinkelio keliai, kurie iki 2023 m. sausio 2 d. nuosavybės teise priklausė privatiems juridiniams asmenims, ir toliau priklauso šiems asmenims nuosavybės teise.
4. Rezervinės uosto teritorijos dalys, kurios iki 2026 m. balandžio 30 d. nuosavybės teise priklausė privatiems asmenims, ir toliau priklauso šiems asmenims nuosavybės teise. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I‑1340 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – modernizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teisinį reguliavimą, užtikrinant aiškų, nuoseklų ir šiuolaikinius poreikius atitinkantį uosto valdymą. Įstatymo projektu siekiama didinti uosto konkurencingumą ir veiklos efektyvumą, stiprinti nacionalinį saugumą, užtikrinti aplinkos apsaugą ir tvarią plėtrą, aiškiai reglamentuojant uosto funkcinę paskirtį, žemės ir infrastruktūros naudojimą, koncesijų bei uosto žemės nuomos mechanizmus, taip pat įtvirtinant esminius aplinkos apsaugos ir saugios laivybos principus.2
. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Į statymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens transporto grupės (laikinai einanti vadovo pareigas Simona Jonuškienė, tel. +370 660 75284, el. p. [email protected] ) patarėja Aurelija Gudelevičienė (tel. +370 661 69159, el. p. [email protected] ).3 .
Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (toliau – Įstatymas) yra dvipakopis valdymo modelis, kai kartu veikia kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir valdyba, todėl sprendimų priėmimas tampa lėtesnis ir mažiau lankstus. Uosto infrastruktūros mokesčio sudedamąsias dalis (rinkliavų rūšis), uosto infrastruktūros mokesčio dydžius ir taikymo principus tvirtina Vyriausybė, taip pat jos arba Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu nustatomos uosto žemės nuomos sutarčių formos, nuomos dydžių apskaičiavimo tvarka ir kitos sąlygos. Tokia tvarka riboja galimybę operatyviai reaguoti į pokyčius bei efektyviai pritaikyti teisinį reguliavimą realiems uosto poreikiams. Be to, galiojančios nuostatos neužtikrina tinkamo aplinkosauginės atsakomybės mechanizmo – taršos atvejais prie krantinių nėra aiškiai apibrėžta naudotojų atsakomybė, todėl praktikoje kyla sunkumų nustatant, kas privalo užtikrinti taršos likvidavimą.
Kitas esminis dabartinio teisinio reguliavimo ribotumas yra tas, kad Įstatymas nesuteikia galimybės sudaryti koncesijų sutarčių, kurios tarptautinėje uostų praktikoje yra įprastas žemės, infrastruktūros ir veiklos įsipareigojimų derinimo būdas. Tai apriboja galimybes pritraukti investicijas, užtikrinti ilgalaikius įsipareigojimus bei efektyviau paskirstyti atsakomybę tarp uosto valdytojo (AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, toliau – Uosto direkcija) ir veiklos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) teritorijoje vykdytojų.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Siūlomu nauju teisiniu reguliavimu tikimasi pasiekti didesnį uosto veiklos efektyvumą ir skaidrumą, užtikrinant aiškesnį valdymo modelį ir lankstesnį sprendimų priėmimą. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama suvienodinti uosto infrastruktūros mokesčio bei uosto žemės nuomos teisinio reguliavimo lygį – išlaikant svarbesnius sprendimus Vyriausybės kompetencijoje, o labiau techninio pobūdžio klausimus perduodant Susisiekimo ministerijai. Toks modelis leis užtikrinti, kad strateginiai sprendimai dėl uosto finansinių srautų kontrolės išliktų aukščiausioje valdžios grandyje, o praktinis įgyvendinimas ir kasdienis teisinis reguliavimas specializuotos institucijos būtų operatyviau vykdomas. Papildomos galimybės sudaryti koncesijų sutartis sudarys prielaidas įsitraukti didesniam privačiam kapitalui, užtikrins efektyvesnį infrastruktūros vystymą bei skatins uosto konkurencingumą. Tokiu būdu sukuriama pusiausvyra tarp strateginio valstybės interesų užtikrinimo ir lankstaus kasdienio uosto valdymo.
Siekiant užtikrinti aiškumą ir teisinį apibrėžtumą, suderinti vartojamą terminiją su kitais Lietuvos Respublikos nacionaliniais teisės aktais ir strateginiais dokumentais, taip pat priartinti ją prie tarptautinėje bei Europos Sąjungos praktikoje vartojamų terminų, Įstatymo projektu įvedamos naujos ir tikslinamos sąvokos:
išduodamos uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties reikalavimams pažymos pavadinimo sutrumpinimą, kuris galėtų būti nuosekliai vartojamas kituose teisės aktuose;
Įstatymo projektu atsisakoma anksčiau vartotų sąvokų „laivų aprūpinimas“ ir „laivų aptarnavimas“ kaip perteklinio ir sistemiškai nereikalingo reglamentavimo. Taip pat atsisakoma atskiros sąvokos „uostas“, nes jos apibrėžimas Įstatymo projekte buvo perteklinis ir galėjo klaidinti. Įstatymo projekto 1 straipsnyje įvedamas trumpinys „Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (toliau – uostas)“, todėl visame įstatyme terminas „uostas“ aiškiai ir nedviprasmiškai reiškia Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Dėl to papildomas sąvokos „uostas“ apibrėžimas nėra reikalingas ir būtų nesuderinamas su teisėkūros aiškumo bei ekonomiškumo principais.
2022 m. liepos 28 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-7 „Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas“ akcentuota būtinybė aiškiai apibrėžti uosto funkcinę paskirtį, siekiant užtikrinti efektyvų ir tvarų uosto valdymą. Atsižvelgiant į šią rekomendaciją, įstatymo projektu siūloma nustatyti „uosto funkcinę paskirtį“. Iki šiol ši veikla buvo apibrėžta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklėse [1]
, tačiau, siekiant teisinio aiškumo ir atitikimo aukštesnio lygmens teisės aktams, būtina ją įtvirtinti įstatymo lygmeniu. Nustatant kas yra „uosto funkcinė paskirtis“ siekiama ne tik atitikti audito rekomendacijas, bet ir užtikrinti, kad uosto veikla būtų vykdoma laikantis nustatytos funkcinės paskirties, taip prisidedant prie skaidraus ir efektyvaus uosto valdymo.
Papildomai nustatoma, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos gali būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Reglamente (ES) 2017/352
, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme bei Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, taip pat atliekamos kitos techninio pobūdžio sąvokų korekcijos.
Įstatymo projektu atsisakoma nuostatos „Uosto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Steigėjo funkcijas Vyriausybės pavedimu vykdo Susisiekimo ministerija“, nes uostas jau yra įsteigtas įstatymu, todėl nuostata dėl steigėjo yra vienkartinio pobūdžio ir nebeturi teisinės reikšmės. Steigėjo funkcijas Vyriausybės pavedimu ir toliau vykdo Susisiekimo ministerija todėl tokios nuostatos palikimas įstatyme būtų perteklinis ir deklaratyvus.
Siūlymas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos papildomų funkcijų (teikimo Vyriausybei) įtvirtinimo įstatyme laikytinas pertekliniu, nes siūlymų Vyriausybei teikimo ir koordinavimo mechanizmas jau egzistuoja praktikoje.
Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto paėmimas visuomenės poreikiams jau yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme bei Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme , nuostatų, susijusių su nekilnojamojo ir kito turto paėmimu visuomenės poreikiams, Įstatymo projektu atsisakoma.
Siekiant aiškaus, konkretaus ir nuoseklaus uosto valdymo teisinio reguliavimo bei funkcijų atskyrimo, uosto valstybinio valdymo institucijų funkcijos įtvirtinamos atskirame straipsnyje. Kitos uosto valdyme dalyvaujančių subjektų – uosto valdytojo, uosto valdytojo vadovo ir uosto kapitono – funkcijos išdėstomos nuosekliai, kad būtų užtikrintas patogesnis jų taikymas.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti uosto infrastruktūros mokesčio taikymo bei uosto žemės nuomos teisinį reguliavimą, perskirstant šiuo metu įtvirtintas kompetencijas. Uosto infrastruktūros mokesčio dydžių nustatymo principai bei uosto žemės nuomos sutarčių sudarymo principai lemia svarbias valstybės valdomo uosto veiklos ekonomines prielaidas, todėl užtikrinant tarpžinybinį suderinamumą, politinę atsakomybę ir skaidrumą juos turėtų nustatyti Vyriausybė. Tuo tarpu konkrečios uosto infrastruktūros mokesčio sudedamosios dalys ir dydžiai, taip pat uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas ir nuomos mokesčio dydžiai yra labiau techninio pobūdžio, t. y. principų taikymo klausimai, kurių lankstesnis teisinis reguliavimas gali būti užtikrinamas įgaliojus šiuos klausimus reguliuoti Susisiekimo ministeriją. Toks teisinio reguliavimo modelis sumažins administracinę naštą Vyriausybei ir užtikrins greitesnį reagavimą į praktinius galimų pokyčių poreikius, kartu išlaikant reikalingą aukštesnio lygmens kontrolę dėl svarbių infrastruktūros mokesčio ir uosto žemės nuomos teisinio reguliavimo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo
[2] priede yra nustatyti mokesčių už konkrečios grimzlės 1 m darbinio ilgio eksploatuojamą krantinę ar jos dalį dydžiai, kurie taikomi apskaičiuojant nuomos mokestį. Atskiro dokumento „Uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai“ galiojančioje nacionalinėje teisėje nėra. Dėl šios priežasties nustatoma, kad Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, kuriame nurodomi ir mokesčio dydžiai, būtų tvirtinamas ne trumpesniam kaip 5 metų terminui.
Siekiant užtikrinti uostą sudarančių elementų visumą ir aiškumą, Įstatymo projektu siūloma tikslinti uostą sudarančių elementų apibrėžimus. Privažiuojamieji geležinkelio keliai buvo atskiras elementas, tačiau tarptautiniuose teisės aktuose jie priskiriami infrastruktūrai, todėl projekte jie priskiriami uosto infrastruktūrai. Be to, sąvokoje „uosto suprastruktūra“, aiškiai apibrėžiama techninė ir organizacinė infrastruktūra, būtina uosto veiklai užtikrinti. Tokiu būdu uosto ir jo elementų apibrėžimai tampa nuoseklesni, atspindi visus esminius komponentus ir padeda pasiekti plėtros ir valdymo tikslus.
Uosto valdytojui yra priskirta funkcija palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklėse yra nustatomos tokių darbų atlikimo sąlygos. Tokiu būdu užtikrinamas aiškus ir proporcingas reikalavimas, sudarantis prielaidas tiek efektyviam uosto valdytojo funkcijų vykdymui, tiek nepertraukiamai laivybos veiklai.
Uosto valdytojas yra vienintelė institucija, turinti operatyvią, techninę ir infrastruktūrinę kompetenciją organizuoti bei koordinuoti karo laivų ir valstybinį statusą turinčių laivų statymą uoste. Šie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su uosto valdytojo veiklos tikslais – uosto infrastruktūros naudojimo valdymu, laivybos eismo organizavimu ir saugaus laivybos proceso užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, siūloma uosto valdytojui suteikti įgaliojimus priimti sprendimus ir duoti nurodymus dėl užsienio valstybių vizituojančių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų statymo prie kitų uosto krantinių, nei nustato Vyriausybė pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Siekiant užtikrinti, kad akcinė bendrovė turėtų pakankamai nepriklausomumo, numatoma suteikti uosto valdytojui teisę savarankiškai nustatyti koncesijų sutarčių sąlygas. Tai leis lanksčiau ir efektyviau pritraukti privačias investicijas, išlaikant kontrolės mechanizmus per galiojančius teisės aktus ir akcininko teises.
Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas įpareigoja įmonių ir įstaigų vadovus užtikrinti priešgaisrinę saugą jų valdomose ar naudojamose teritorijose. Todėl uosto žemės naudotojų vadovai privalo užtikrinti priešgaisrinę saugą jiems išnuomotuose uosto žemės sklypuose. Tačiau uosto teritorijoje yra ir tokių uosto žemės sklypų, kurie nėra išnuomoti, todėl už priešgaisrinės saugos užtikrinimą šiuose neišnuomotuose uosto žemės sklypuose atsakingu laikytinas uosto valdytojo vadovas.
Galiojantis įstatymas numatė dvipakopį Uosto direkcijos valdymo modelį (stebėtojų taryba ir valdyba), tačiau praktika parodė, kad toks modelis yra neefektyvus – procesai dubliuojami, sprendimų priėmimas apsunkinamas. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti tokio reguliavimo – įstatyme neliktų nuorodos į konkretų valdymo modelį. Uosto direkcijos akcijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Susisiekimo ministerija siekia didesnio veiklos efektyvumo, todėl Uosto direkcijos įstatuose planuojama numatyti vienpakopį valdymo modelį. Toks modelis užtikrintų aiškesnį atsakomybės pasiskirstymą, spartesnį sprendimų priėmimą ir atitiktų gerojo įmonių valdymo praktiką bei tarptautinius standartus.
Kadangi Uosto direkcijos sprendimų priėmimo kompetencija grindžiama Akcinių bendrovių įstatymu, Uosto direkcijos įstatais bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, Įstatymo projekte atsisakoma atskirai nustatyti Uosto direkcijos valdymo modelį. Tokiu būdu užtikrinama, kad bendrovės valdymas būtų efektyvus, atitiktų gerojo įmonių valdymo praktiką bei tarptautinius standartus, o valstybė kaip akcininkė išlaikytų strateginę kontrolę per visuotinį akcininkų susirinkimą.
Įstatymo projektu siūloma papildyti nuostatą „Uostas yra atviras vidaus ir tarptautinei laivybai“ sąlyga „jei tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams“. Tokiu būdu numatomas teisinis saugiklis, leidžiantis riboti ar sustabdyti laivybą uoste, jei pasikeičia geopolitinė situacija arba kyla grėsmės valstybės saugumui. Šis pakeitimas užtikrina, kad uosto atvirumo principas išliktų, tačiau būtų aiškiai apibrėžta galimybė nacionalinio saugumo interesų apsaugai teikti prioritetą, taip sudarant prielaidas greitam ir teisėtai pagrįstam reagavimui į išorines grėsmes.
Siūloma nuostata, pagal kurią „Uosto naudotojai uosto teritorijoje ir uosto išoriniame reide veiklą vykdo vadovaudamiesi uosto naudojimo taisyklėmis ir uosto laivybos taisyklėmis“, supaprastinama ir susiejama su sąvoka „uosto naudotojas“. Tai leidžia atsisakyti perteklinio fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų bei jų padalinių išvardijimo, užtikrinant aiškų, nuoseklų ir visapusiškai taikomą teisinį reguliavimą visiems uosto naudotojams.
Siekiant užtikrinti, kad draudimas įplaukti laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu būtų lankstus ir pritaikomas pagal esamą geopolitinę situaciją, numatomas teisinis saugiklis. Jis leidžia, esant ypatingoms aplinkybėms arba valstybės saugumo grėsmėms, priimti sprendimus dėl laivybos uoste ribojimo arba laikinai leisti išimtinius atvejus, išlaikant valstybės saugumą prioritetine pozicija.
Įstatymo projektu numatoma galimybė sudaryti uosto žemės nuomos sutartį su koncesijos sutarties laimėtoju. Pasibaigus koncesijos sutarčiai tikimasi, kad uosto infrastruktūra jau bus pastatyta ir įveiklinta. Dėl to tam pačiam sklypui naujos koncesijos suteikimo procedūra neturėtų būti taikoma, o uosto žemės sklypas turėtų būti nuomojamas viešosios procedūros būdu, užtikrinant skaidrumą ir efektyvų žemės naudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad uosto žemė negali būti išnuomota ilgesniam kaip 50 metų laikotarpiui. Siekiant teisinio aiškumo, papildome, kad gali būti sudaroma uosto žemės sutartis trumpesniam laikotarpiui – kol galios koncesijos sutartis, bet kartu uosto valdytoją įpareigojame užtikrinti, kad koncesijos trukmė gali būti tik iki 50 metų. Įtraukus koncesijos sutarties nutraukimą kaip pagrindą nutraukti uosto žemės nuomos sutartį, nustatoma, kad ir šiuo atveju kompensacijos nemokamos, nebent pačioje koncesijos sutartyje būtų numatyta kitaip.
Įstatymo projektu išplečiamos uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo nuostatos. Jei infrastruktūros pagerinimas yra numatytas viešosios procedūros ar koncesijos suteikimo konkursų dokumentuose, papildomų atskirų infrastruktūros pagerinimo sutarčių rengti nereikia. Tai nepakeičia esminės nuostatos, kad sukūrimo darbai vis tiek turi būti vykdomi per viešus konkursus, užtikrinant skaidrumą ir konkurenciją. Tuo atveju, jei infrastruktūra pagerinama pagal viešosios procedūros, koncesijos suteikimo dokumentus ar sudarant atskirą sutartį, tokiuose dokumentuose ar sutartyje gali būti numatytas išlaidų kompensavimo mechanizmas, nes sukurtas turtas turi būti registruojamas uosto valdytojo, viešojo geležinkelių infrastruktūros valdytojo arba Lietuvos Respublikos vardu. Jei išlaidų kompensavimo sąlygos sutartyje nebuvo numatytos, nuomininko patirtos išlaidos neatlyginamos.
Įstatymo projektu taip pat nustatoma, kad uosto teritorijoje esantys privažiuojamieji geležinkelio keliai nuosavybės teise gali priklausyti uosto valdytojui arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Kartu Įstatyto projekte aiškiai įtvirtinama, kad uosto teritorijoje esantys privažiuojamieji geležinkelio keliai, kurie iki 2023 m. sausio 2 d. nuosavybės teise priklausė privatiems juridiniams asmenims, ir toliau priklauso šiems asmenims nuosavybės teise. Ši nuostata buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIV-527 [3]
, priimtu 2021 m. rugsėjo 16 d. ir įsigaliojusiu 2023 m. sausio 2 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dabar įstatymas dėstomas nauja redakcija, siekiama, kad ši nuostata būtų išlaikyta ir šiame įstatymo projekte.
Įstatymo projektu įtvirtinama nuostata dėl paskendusio turto, kuris neatitinka laivo nuolaužos sampratos pagal 2007 m. Nairobio tarptautinę konvenciją dėl laivų nuolaužų pašalinimo (toliau – Nairobio konvencija) arba kurio negalima pašalinti pagal šios konvencijos nuostatas. Lietuva Nairobio konvenciją ratifikavo 2024 m. birželio 13 d., ji įsigaliojo 2025 m. vasario 5 d. Šiuo metu galiojantys nacionaliniai teisės aktai jau reglamentuoja paskendusio turto iškėlimo tvarką, tačiau Nairobio konvencijos įsigaliojimas papildomai suteikia galimybę taikyti tarptautinius standartus ir atsakomybę, nustatytą šioje konvencijoje. Todėl Įstatymo projekte numatoma, kad Nairobio konvencijos nuostatos taikomos tais atvejais, kai jos galioja, o kitais atvejais taikomas iki šiol galiojęs nacionalinis teisinis reguliavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskendęs karinis turtas dėl saugumo negali būti iškeliamas uosto valdytojo. Uosto valdytojas gali įpareigoti kario turto savininką iškelti tokį turtą iki uosto valdytojo nustatytos datos.
Įstatymo projekte nuostata dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo patikslinta siekiant aiškiai atskirti du atvejus:
1. Kai tvirtinamas naujas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas, išduodamas naujas atitikties aktas 5 metų laikotarpiui.
2. Kai tvirtinamas tik esamo apsaugos plano pakeitimas, naujas atitikties aktas neišduodamas. Tokiu būdu nuostata tampa aiškesnė ir išvengiama painiavos dėl atitikties akto išdavimo tvarkos keičiant apsaugos planą. Ankstesnė redakcija viename sakinyje sujungė naujo plano tvirtinimą ir pakeitimus, todėl nebuvo aišku, ar atitikties aktas turi būti išduodamas kiekvieną kartą, kai daromas pakeitimas. Papildomai pažymėtina, kad 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 725/2004
dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano pakeitimas gali būti daromas tik esant nežymiems apsaugos plano pakeitimams, kurie nekeičia pagrindinės plano struktūros ir apsaugos priemonių esmės. Todėl tokiais atvejais naujo atitikties akto išdavimo nereikia, užtikrinant proporcingą ir skaidrią teisinio reguliavimo praktiką.
Įstatymo projektu siekiama sustiprinti aplinkos apsaugos priemones uosto akvatorijoje ir užtikrinti švarios vandens aplinkos išsaugojimą. Siekiant kovoti su tarša, svarbu užtikrinti atsakomybės pasiskirstymą tarp visų potencialių teršėjų – ne tik laivų savininkų ar valdytojų, bet ir uosto žemės naudotojų, eksploatuojančių krantines.
Siekiant efektyviai apsaugoti vandens kokybę prie uosto žemės naudotojų krantinių, įstatyme įtvirtinamas 30 metrų pločio akvatorijos juostos prie krantinių standartas, kurio priežiūra priskiriama uosto žemės naudotojams. Praktika rodo, kad tarša akvatorijoje dažniausiai atsiranda kelių metrų atstumu nuo krantinės – krovos, bunkeriavimo ar kitų operacijų metu. Todėl 30 metrų juosta yra pakankamas atstumas, suteikiantis uosto žemės naudotojams realią galimybę laiku identifikuoti taršos židinį, imtis skubių priemonių ir efektyviai likviduoti taršą prie savo krantinių. Šis plotis taip pat laikytinas optimalia riba: pakankamai platus taršos prevencijai ir kontrolei, tačiau neapsunkina uosto žemės naudotojų pertekliniais ir neproporcingais įsipareigojimais. Toks teisinis reguliavimas skatina nuolatinę atsakomybę už vandens paviršiaus švarą ir aiškiai nustato, kad uosto žemės naudotojai privalo reguliariai šalinti taršą prie savo krantinių ir užtikrinti akvatorijos švarą ir aplinkos apsaugą.
Įgyvendinant Įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatytas Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės įgaliotos institucijos bei 4 straipsnyje nustatytas uosto valdytojo ir uosto valdytojo vadovo funkcijas, praktikoje atskiri veiksmai atliekami bendradarbiaujant kelioms institucijoms. Pavyzdžiui, nustatant uosto žemės, akvatorijos ir rezervinių teritorijų ribas, siūlymus Vyriausybei rengia uosto valdytojas kartu su Susisiekimo ministerija, o galutinį sprendimą priima Vyriausybė. Aplinkosaugos, taršos prevencijos ir likvidavimo klausimai įgyvendinami koordinuojant Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei savivaldybės veiksmus. Uosto plėtojimo tarybos veikla organizuojama bendradarbiaujant Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai ir uosto valdytojui. Tokia kompetencijų sąveika užtikrina teisės normų įgyvendinimo tęstinumą, išvengiant funkcijų dubliavimo.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti reikalavimus, keliamus uosto kapitono pareigybės užėmimui, siekiant užtikrinti kompetentingą vadovavimą ir išlaikyti aukštus profesinius standartus. Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nustatyta, kad uosto kapitonu gali būti asmuo, kuris yra laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas, turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3000 ir daugiau, kapitonu stažą. Ši formuluotė laikytina pasenusia dėl kelių priežasčių.
Pirma, išsilavinimas negali būti kvalifikuojamas kaip „aukštasis jūrinis“, nes kvalifikacija siejama su mokslo sritimi ar studijų kryptimi, o ne su jos pavadinimu. Antra, asmuo, baigęs jūrų technologijų studijų krypties programą ar jai lygiavertę aukštojo mokslo programą ir įgijęs laivavedžio kvalifikaciją, iš karto negali tapti laivo kapitonu – tam būtina įgyti nustatytą plaukiojimo stažą ir baigti papildomus mokymus, reikalingus aukštesnei kapitono kategorijai. Todėl reikalavimas turėti ne mažesnį kaip penkerių metų darbo stažą jūrų laivuose, kurių bendroji talpa 3000 ir daugiau, einant laivo kapitono pareigas, užtikrina, kad kandidatas į uosto kapitonus turi reikalingą profesinę kompetenciją, viršijančią vien tik aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Pažymėtina, kad laivyboje pagrindinė darbo kalba yra anglų, todėl anglų kalbos mokėjimas yra būtinas. Tačiau jis savaime neužtikrina valstybinės kalbos mokėjimo, todėl išlaikomas reikalavimas mokėti valstybinę ir anglų kalbas ne žemesniu kaip B2 lygiu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu uosto kapitono pareigas einantis asmuo atitinka Įstatymo projektu siūlomus kalbos reikalavimus, todėl pereinamųjų nuostatų poreikio nematome.
Bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija nustatyta, kad uosto kapitono pareigybė nėra laikoma profesine kvalifikacija. Todėl Direktyvos (ES) 2018/958 ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl proporcingumo vertinimo kvalifikaciniams reikalavimams šiuo atveju netaikomos.
Be to, atsisakoma reikalavimo nurodyti laivo talpą tonomis, nes pagal 1969 m. Tarptautinę konvenciją dėl laivų matmenų nustatymo [4] laivų bendroji talpa (BT) yra bedimensis dydis ir nėra matuojama tonomis, todėl tonomis išreikštas kriterijus neatitinka tarptautinių standartų. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio Įstatymo 121 str. 4 d. uosto kapitono teisė neišleisti laivo iš uosto, kai nėra įvykdyti įsipareigojimai dėl uosto rinkliavų, baudų ar uosto infrastruktūrai padarytos žalos atlyginimo, jau yra įtvirtinta Saugios laivybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Todėl atskiros nuostatos dubliuoti Įstatymo projekte nebereikia, o siūlomas teisinis reguliavimas užtikrina sistemiškumą ir teisės normų nedubliavimą.
Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), Įstatymo 24 straipsnis papildytas nuostata, kuria nustatomas sprendimo dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo ar atsisakymo jį išduoti priėmimo terminas, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir atitiktis Aprašo 18.4 papunkčiui.
Įstatymo projektas papildomas nuostata, kad kai
uosto infrastruktūros plėtros metu, statant krantines, molus ar kitus hidrotechninius statinius, dalis uosto akvatorijos yra užpilama ir fiziškai tampa sausuma, šie plotai netenka akvatorijos požymių ir tampa tinkami naudoti kaip uosto žemė, todėl nustatoma galimybė teisėtai ir sistemiškai įtraukti juos į uosto žemės sudėtį. Ši nuostata užtikrina aiškumą dėl uosto teritorijos pokyčių po infrastruktūros plėtros, nekeičiant uosto ribų nustatymo kompetencijos, kuri išlieka Vyriausybės lygmenyje.
Šiuo metu dalis rezervinių uosto teritorijų apima privačių asmenų nuosavybę, nors rezervinės uosto teritorijos turėtų būti tik išimtinė valstybės nuosavybė. Kadangi svarstoma galimybė atsisakyti rezervinių uosto teritorijų, kuriose yra privatus turtas, jas išbraukiant iš rezervinių uosto teritorijų sąrašo ir paliekant tik valstybės nuosavybės teritorijas, Įstatymo projekte nustatoma pereinamoji nuostata.
Informuojama, kad Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo atitikties lentelės, taip pat susijusi informacija LINESIS sistemoje bus parengtos rengiant galutinę Įstatymo projekto redakciją, užtikrinant visišką atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/352 bei Tarybos direktyvos 2009/13/EB perkėlimo ir įgyvendinimo reikalavimams.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui.6 .
Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas sudarys sąlygas įteisinti koncesijų sutarčių modelį, kuris atvers daugiau galimybių privačioms investicijoms į uosto infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą, spartins projektų įgyvendinimą ir skatins inovacijų diegimą. Rinkliavų ir uosto žemės nuomos teisinio reguliavimo modelio pakeitimai, išlaikant strateginių sprendimų priėmimą Vyriausybės lygmeniu, o techninius klausimus perduodant Vyriausybės įgaliotai institucijai, užtikrins aiškesnį ir lankstesnį teisinį reguliavimą, taip didinant verslo aplinkos patrauklumą ir administracinių procedūrų skaidrumą. Tikslesnis atsakomybės paskirstymas tarp laivų savininkų ir krantinių naudotojų dėl taršos prevencijos ir padarinių šalinimo prisidės prie skaidresnių veiklos taisyklių ir stipresnės aplinkos apsaugos uoste.8
. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte numatyti nauji terminai, kurie įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: „karinė uosto teritorija“, „karo laivas“, „krantinė“, „linijinis laivas“, „pirsas“, „rezervinė uosto teritorija“, „uosto akvatorija“, „uosto valdytojas“, „uosto infrastruktūra“, „uosto išorinis reidas“, „uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas“, „uosto naudotojas“, „uosto suprastruktūra“, „uosto teritorija“, „uosto žemė“, „uosto žemės naudotojas“, „valstybinio statuso laivas“. Įstatymo projekte numatyti tikslinami terminai, įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: „viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra“.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus įstatymą iki įstatymo įsigaliojimo reikės priimti: · Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, suteikiantį įgaliojimus institucijoms, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinį jūrų uosto įstatymą; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį uosto žemės nuomos sutarties sudarymo principus; ·
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, patvirtinantį uosto infrastruktūros mokesčio dydžio nustatymo principus; · Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą, nustatantį uosto infrastruktūros mokesčio sudedamąsias dalis ir dydžius; Priėmus įstatymą iki įstatymo įsigaliojimo datos reikės pakeisti: · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribų patvirtinimo“; ·
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 277 „Dėl Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 643 „Dėl viešosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros tvarkos aprašo patvirtinimo“; ·
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 747 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Šventosios jūrų uoste tvarkos aprašo patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 605 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų priežiūros ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 1356 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos“; · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 245 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“; ·
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 3-70-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 3-40 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 3-722 „Dėl Leidimų patekti į laisvąjį uostą išdavimo, pakeitimo, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo atšaukimo taisyklių ir leidimų pavyzdžių“; ·
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 3-2 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės naudotojo, pageidaujančio įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ar vykdančio veiklą laisvajame uoste, atitikties Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams deklaracijos patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 3-151 „Dėl Leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo nagrinėjimo komisijos sudarymo“; ·
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 3-282 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimo komisijos sudarymo“; · Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 3-433 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 3-167 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos patvirtinimo“.13
. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Taip pat lėšų nebus sutaupyta.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Klaipėdos uostas“, „Klaipėdos valstybinis jūrų uostas“, „uosto valdytojas“, „uosto žemė“, „uosto žemės nuomos sutartis“, „uosto naudotojas“, „uosto rinkliava“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3‑70‑(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“. [2] Patvirtintų 2010 m. lapkričio 15 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-671 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [3]
Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIV-527. [4]
.