Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. IX-751 71, 92 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
202 5 m. d. Nr. Vilnius
71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2
. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 60 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 60 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodytąją 60 000 eurų sumą, neatsižvelgiama į:“2
straipsnis.
Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1
. Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 60 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta):
“
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) valstybėms narėms suteikta galimybė smulkiojo verslo įmonėms taikyti specialią schemą nuo PVM atleidžiant apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija tam tikros ribos. Nuo 2025 metų pagal PVM direktyvą įsigalioja taisyklė, pagal kurią bus leidžiama visoms valstybėms taikyti ribą iki 85 tūkst. eurų. Jos 284 straipsnis numato, kad „Valstybės narės gali neapmokestinti jų teritorijoje apmokestinamųjų asmenų tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, jei tie apmokestinamieji asmenys yra įsisteigę toje teritorijoje ir jei tų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo metinė apyvarta valstybėje narėje neviršija tų valstybių narių nustatytos neapmokestinimo ribos. Ta riba negali viršyti 85 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta.“
Lietuvoje šiuo metu taikoma 2014 metais nustatyta 45 tūkst. eurų riba, kurią pasiekę smulkieji verslininkai ir mažos įmonės turėtų registruotis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais. Per pastarąjį dešimtmetį, kai ši suma nebuvo peržiūrima, susiklostė tokia situacija, kad veiklą vykdančios įmonės, kurių pajamos siekia iki 45 tūkst., negali mokėti konkurencingų atlyginimų, nes per šį laikotarpį rinkoje dirbančių asmenų atlyginimai ženkliai kilo, brango medžiagos, paslaugos ir energetiniai resursai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruosius keletą metų žymiai kilusi infliacija padarė nemažą neigiamą įtaką ir verslo sąlygoms, o ypatingai – smulkiesiems verslams. O šiuo metu tokios verslui sudarytos sąlygos trukdo plėtotis naujiems smulkiesiems verslams, neretai dėl to net ir stabdoma jų veikla ar pasitraukiama į „šešėlį“, siekiant išvengti didesnio apmokestinimo.
Reikia pažymėti, kad PVM sumoka galutiniai vartotajai (pirkėjai) – fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai. Įmonė, kuri nėra PVM mokėtoja, yra kaip ir visi vartotojai (fiziniai asmenys), mokėdami už prekes ir paslaugas, į atskaitą negali įtraukti pirkimo PVM. Todėl iš esmės, didinant šią kartelę, valstybė PVM, surenkamo į valstybės biudžetą, neprarastų. Valstybė gautų papildomų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų surinkimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo iki 60 tūkst. eurų pakelti kartelę, kurią pasiekę smulkieji verslininkai ir mažos įmonės turėtų registruotis PVM mokėtojais. 2.
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai.
projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta, kad taikoma 45 tūkst. eurų riba, kurią pasiekę smulkieji verslininkai ir mažos įmonės turėtų registruotis PVM mokėtojais.
reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma neregistruoti PVM mokėtoju už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, jei bendra atlygio už šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus neviršija 60 tūkst. eurų. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarką, reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti neprireiks.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Valstybė gaus papildomų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų surinkimo.
gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu negauta specialistų vertinimų.
Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „PVM mokėtojas“.
pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Teikia Seimo nariai