Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 95, 97 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 951
d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
2Papildyti 95 straipsnio 2 dalį 13 punktu:
„ 13 ) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, skirti juridiniam asmeniui šio įstatymo 951 straipsnyje numatytas veiksmingas ir atgrasomas pinigines baudas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 951 straipsnio nuostatas. “
„95
ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus juridiniam asmeniui skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento juridinio asmens metinio biudžeto einamaisiais metais, bet ne daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių eurų.
2. Sprendimas dėl baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 3 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis – nuo jo paaiškėjimo dienos.
3. Vyriausybė patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.
4. Juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo įteikimo dienos.5
. Juridiniam asmeniui nesumokėjus baudos per šiame įstatyme nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų.
6. Jeigu juridinis asmuo sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu juridiniam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama juridiniam asmeniui mutatis mutandis vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.
7. Jeigu yra motyvuotas juridinio asmens prašymas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku juridinis asmuo negali dėl objektyvių priežasčių.
8. Juridinio asmens nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimo, kuriuo juridiniam asmeniui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas bylinėjimosi teisme laikotarpiui, teismui laikinai sustabdžius Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymą. “
Pakeisti 97 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 . Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (perkančiosios organizacijos struktūriniai padaliniai) nurodomi, jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše,
parengtame pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatas. Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolės sistema turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo. Perkančioji organizacija, kurios pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatų, turi pasigrįsti, kad jos pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas leidžia lygiaverčiai užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą. Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius perkančiosios organizacijos pirkimų vidaus kontrolės sistemos neatitiktis viešųjų pirkimų vidaus kontrolei keliamiems tikslams, perkančioji organizacija privalo atlikti reikalingas vidaus kontrolės sistemos korekcijas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas rekomendacijas.“
1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Audito komiteto vardu Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Skardžius
I-1491 95, 97
Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymO NR. XIII-328 101,
XI-1491 9, 69 STRAIPSNIO pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO
įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 95, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 95¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos
pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 101, 103 straipsnio ir įstatymo papildymo 101¹ straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 9, 69 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos atliekamų perkančiųjų organizacijų pirkimų valdysenos tikrinimo metu pastebėtas sistemines
problemas, kad dauguma perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų (toliau kartu – perkančioji organizacija) vis dar nepasiekia viešųjų pirkimų sistemos efektyvumo rodiklių, įskaitant mažą tiekėjų konkurencingumą, vidutinį tiekėjų pasiūlymų skaičių , taip pat nepakankamą procesų kontrolę, sistemingos analizės ir veiklos gerinimo trūkumą, formalų pirkimo procedūrų atlikimą nesvarstant pirkimų strategijos, skaidrumo ir efektyvumo trūkumą atsirenkant tiekėjus, kurie kviečiami į neskelbiamus pirkimus ir pan.; taip pat į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 2 ir 19 punktų, to paties straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų taikymo praktikoje problematiką.
Siūlomo Įstatymo projekto tikslas
Įstatymo projekto parengimą nulėmusi problematika: Viešųjų pirkimų tarnybai atliekant perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų valdysenos tikrinimus pastebima, kad perkančiosios organizacijos dažnai neatsižvelgia į Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, į savo tvarkas neįsitraukia nuostatų, susijusių su veiklos analize ir tobulinimu, procesas aprašomas labai abstrakčiai, nenurodant konkrečių atsakingų asmenų ir (ar) terminų. Taip pat, net nustačius perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų valdysenos trūkumus, pastaroji atsisako laikytis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų.
Pastebėtina, kad 2024 metais Viešųjų pirkimų tarnyba iš esmės atnaujino Viešųjų pirkimų ir pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijas ir parengė pavyzdinį Viešųjų pirkimų ir pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašą [1] , kurio tikslas perkančiosioms organizacijos padėti sukurti ar patobulinti jau esančią jų vykdomų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės sistemą.
Įstatymo projektas buvo parengtas įvertinus Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą nuomonę dėl probleminių aspektų bei aktualijų, išryškėjusių taikant galiojančias Įstatymo nuostatas perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų valdysenos srityje.
Siekiant spręsti šią problemą, parengtas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo Viešųjų pirkimų įstatymo 97 straipsnio 3 dalies nuostata išdėstoma taip: „
dalyvaujantys asmenys (perkančiosios organizacijos struktūriniai padaliniai) nurodomi, jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše, parengtame pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatas . Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolės sistema turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą
per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo. Perkančioji organizacija, kurios pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatų,
turi pasigrįsti, kad jos pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas leidžia lygiaverčiai užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą. Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius perkančiosios organizacijos pirkimų vidaus kontrolės sistemos neatitiktis viešųjų pirkimų vidaus kontrolei keliamiems tikslams, perkančioji organizacija privalo atlikti reikalingas vidaus kontrolės sistemos korekcijas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas rekomendacijas . “ Analogiškai išdėstomos ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 103 straipsnio 3 dalies nuostata: „ 3.
Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (perkančiojo subjekto struktūriniai padaliniai) nurodomi, jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiojo subjekto patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše., parengtame pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatas . Perkančiojo subjekto kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolės sistema turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo.
Perkantysis subjektas, kurio pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatų,
turi pasigrįsti, kad jo pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas leidžia lygiaverčiai užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą. Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius perkančiojo subjekto pirkimų vidaus kontrolės sistemos neatitiktis viešųjų pirkimų vidaus kontrolei keliamiems tikslams, perkantysis subjektas privalo atlikti reikalingas vidaus kontrolės sistemos korekcijas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas rekomendacijas . “ bei Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 69 straipsnio 3 dalies nuostata: „ 3.
Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (perkančiosios organizacijos struktūriniai padaliniai) nurodomi, jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše, parengtame pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatas .
Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolės sistema turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą
per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo. Perkančioji organizacija, kurios pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatų,
turi pasigrįsti, kad jos pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas leidžia lygiaverčiai užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą. Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius perkančiosios organizacijos pirkimų vidaus kontrolės sistemos neatitiktis viešųjų pirkimų vidaus kontrolei keliamiems tikslams, perkančioji organizacija privalo atlikti reikalingas vidaus kontrolės sistemos korekcijas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas rekomendacijas . “
Nuo 2017-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymui Nr. XII-1869 nebėra galimybės už jame numatytus pažeidimus juridiniams asmenims taikyti administracinės atsakomybės, kadangi administracinės atsakomybės subjektu paliktas tik fizinis asmuo. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama tikrinimus viešųjų pirkimų srityje, tikrinimų išvadose Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimus konstatuoja juridiniam asmeniui – perkančiajai organizacijai. Tikrinimų išvadose konstatavus pažeidimus, priklausomai nuo esamos situacijos, Viešųjų pirkimų tarnyba suformuoja rekomendacijas ir (arba) įpareigojimus perkančiajai organizacijai, kuriuos perkančioji organizacija ne visada sutinka vykdyti arba tinkamai įgyvendinti. Kitų prievartos priemonių perkančiųjų organizacijų atžvilgiu šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba panaudoti negali.
Taigi praktikoje yra susiklosčiusi situacija, kai juridinis asmuo (perkančioji organizacija) nepatiria jokių neigiamų pasekmių už Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimus, o konkretaus fizinio asmens administracinė atsakomybė šių pažeidimų atveju yra, nors ir susijusi, bet atskiro tyrimo reikalaujanti procedūra, kurios metu būtinas visų sudėtinių administracinės atsakomybės dalių įrodymas ir pagrindimas (subjektas, pažeidimas, priežastinis ryšys tarp subjekto ir jo galimai atliktų veiksmų bei padaryto pažeidimo, kaltė). Be to, Lietuvos teismų jurisprudencija, suformuota administracinių nusižengimų bylose dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, aiškiai suponuoja, kad fizinis asmuo yra silpnesnioji pusė, todėl teisminiuose ginčuose dažnai pritaikomas Administracinių nusižengimų kodekso 16 straipsnis, reglamentuojantis būtinąjį reikalingumą, kurio sąvoka teismų praktikoje aiškinama plečiamai.
Viešųjų pirkimų tarnyba, taikydama gerąją praktiką, nuolat konsultuoja perkančiąsias organizacijas, teikia joms išsamią metodologinę pagalbą viešųjų pirkimų srityje, tačiau tuo pačiu stebi ir sistemingus, besikartojančius pažeidimus, rekomenduoja ir (arba) įpareigoja perkančiąsias organizacijos po tikrinimų laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo
ir ištaisyti padarytus pažeidimus, jei tai įmanoma. Visgi yra susiklosčiusi situacija, kad perkančiosios organizacijos jaučiasi nebaudžiamos ir ignoruoja teisėtas Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas ir (arba) įpareigojimus, o administracinės atsakomybės taikymas fiziniam asmeniui – perkančiosios organizacijos darbuotojui – neleidžia pasiekti Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo numatytų tikslų, todėl susidaro piktnaudžiavimo atvejai, kai perkančiosios organizacijos ilgą laiką sistemingai daro tuos pačius arba naujus Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimus, nepatirdamos jokių neigiamų pasekmių, o Viešųjų pirkimų tarnyba neturi teisėtų priemonių kaip spręsti, kad tokie pažeidimai nesikartotų, perkančiosios organizacijos elgtųsi atsakingai.
Manytina, kad įtvirtinus Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme galimybę Viešųjų pirkimų tarnybai skirti juridiniams asmenims (perkančiosioms organizacijoms) baudas, tai paskatintų perkančiąsias organizacijas atsakingiau planuoti, organizuoti ir atlikti viešuosius pirkimus. Įstatymo projektas parengtas, atsižvelgiant į analogiškus Konkurencijos tarybai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai suteiktus įgaliojimus.
Įstatymų projekto tikslai: · Nustatyti a iškesnį viešųjų pirkimų reglamentavimą, užtikrinantį pareigą perkančiosioms organizacijoms, vadovaujantis
Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintomis viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis, peržiūrėti savo viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės sistemą bei ją pasikoreguoti, bei pareigą atlikti reikalingas vidaus kontrolės sistemos korekcijas gavus Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, nustačius perkančiosios organizacijos pirkimų vidaus kontrolės sistemos neatitiktis viešųjų pirkimų vidaus kontrolei keliamiems tikslams.
Įstatymų projekto uždaviniai: · Užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos vykdomų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės sistema atitiktų viešųjų pirkimų vidaus kontrolei keliamus tikslus.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorius – Seimo Audito komitetas, įstatymų projektų rengėjai – Seimo Audito komiteto nariai kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba.
teisiniai santykiai Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme: · 97 straipsnio 3 dalis nustato:
Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (perkančiosios organizacijos struktūriniai padaliniai) nurodomi, jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolės sistema turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo.
Galiojančiame Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme: · 103 straipsnio 3 dalis nustato:
Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (struktūriniai padaliniai) nurodomi, jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiojo subjekto patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiojo subjekto kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolės sistema turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo.
Galiojančiame Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme: ·
nustato:
Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (struktūriniai padaliniai), jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiami perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolė turi padėti užtikrinti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo. · Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 6 punkto, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo
punkto
ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto
suteiktomis teisėmis, gali nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą, prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 8 punktą,
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo
punktą ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 punktą
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimams, sistemingai daromiems Viešųjų pirkimų įstatymo,
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimams bausti juridinio asmens, t. y. perkančiosios organizacijos, o tai per tam tikrą laiką suformavo nebaudžiamumo jausmą ir nepagarbą Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reguliavimui. Viešųjų pirkimų tarnyba, net ir pritaikydama fiziniam asmeniui administracinę atsakomybę, dažnai nepasiekia pagrindinio tikslo – tinkamo Viešųjų pirkimų įstatymo,
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo taikymo praktikoje, negali jokiomis priemonėmis priversti juridinio asmens (perkančiosios organizacijos) tinkamai laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų.
teigiamų rezultatų laukiama Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo bei
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo projektuose siūloma įtvirtinti reikalavimą perkančiosioms organizacijoms, rengiant savo organizacijos
pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašą, privalomai vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintomis viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis, o jei perkančiosios organizacijos pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatos skiriasi nuo Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų, pasigrįsti, kad jos pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas leidžia lygiaverčiai užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą. Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius perkančiosios organizacijos pirkimų vidaus kontrolės sistemos neatitiktis viešųjų pirkimų vidaus kontrolei keliamiems tikslams, perkančioji organizacija privalo atlikti reikalingas vidaus kontrolės sistemos korekcijas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas rekomendacijas.
Manytina, kad ši įstatymo projektu siūloma nuostata padėtų perkančiosioms organizacijoms užtikrinti, kad jos parengtas
pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas užtikrintų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą, taip pat perkančiosioms organizacijos mažėtų administracinė našta, nes vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintomis viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis, nebus eikvojami vidiniai resursai savo tvarkos rengimui. Be to, vienodas procesų reglamentavimas didintų pirkimų sistemos skaidrumą ir patikimumą. Aiškios, visiems vienodos taisyklės kuria didesnį pasitikėjimą tarp rinkos dalyvių ir prisideda prie korupcijos prevencijos, nes mažėja diskrecijos ir procedūrinio neapibrėžtumo. Tokiu būdu privalomas pavyzdinis tvarkos aprašas taptų efektyviu instrumentu kokybiškesnei, patikimesnei ir skaidresnei viešųjų pirkimų sistemai užtikrinti.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybai teisę taikyti ekonomines sankcijas juridinių asmenų atžvilgiu už Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimus.
Suteikus Viešųjų pirkimų tarnybai šį įgaliojimą, ji turėtų teisėtą priemonę, kurią galėtų panaudoti juridinių asmenų atžvilgiu, ypatingai tais atvejais, kai yra piktnaudžiaujama, vengiama laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo
daromi tie patys ir (arba) sistemingi Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimai, kai juridinis asmuo nebendradarbiauja su Viešųjų pirkimų tarnyba patikrinimų metu ir nesistengia ištaisyti susidariusios padėties bei nededa pastangų ištaisyti padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimus ir neketina keisti nusistovėjusios viešųjų pirkimų praktikos įstaigoje.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad priėmus Įstatymo projektus , bus užtikrintas tinkamas ir aiškus Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimas per visą pirkimo procesą.
Taip pat įstatymo projekto nuostatos sudarys galimybę Viešųjų pirkimų tarnybai taikyti teisines poveikio priemones, o tai turėtų paskatinti perkančiąsias organizacijas aktyviau laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir viešuosius pirkimus atlikti teisėtai ir teisingai.
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką priimti įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įstatymo projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Įstatymo projektų nuostatų įgyvendinimas neturės tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai .
dokumentams Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Viešųjų pirkimų tarnyba turės priimti poįstatyminį teisės aktą, reglamentuojantį
viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarką. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymuose nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas .
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti įstatymo projekto nuostatas, turės būti parengtas ir priimtas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymas dėl perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos nustatymo. Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
išvados Įstatymo projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Viešasis pirkimas“, „
viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarka“, „Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimas per visą pirkimo procesą“, „piniginė bauda“.
Kitų pagrindimų ir (ar) paaiškinimų nėra. [1] Viešųjų pirkimų ir pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijos