Projektas
2025 m. d. Nr. Vilnius
Šis įstatymas nustato Nacionalinės sporto tarybos (toliau – Taryba) statusą, veiklos tikslus ir funkcijas bei veiklos organizavimą.
1 . Taryba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, įgyvendinanti valstybės sporto politiką Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavestoje sporto valdymo srityje, vykdanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reguliuojančiuose sporto sritį, jai pavestas funkcijas.
2. Taryba yra biudžetinė įstaiga.
3. Tarybos savininkė yra valstybė. Tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.4 .
Taryba savo veikoje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos sporto įstaty mu, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, kitais įstatym ais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (ar jos pavedimu – švietimo, mokslo ir sporto ministro) tvirtinamais Tarybos nuostatais ir kitais teisės aktais. Tarybos veiklai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
Tarybos veiklos tikslai:1 )
vadovaujantis nustatytais valstybės sporto politikos strateginiais tikslais ir (arba) pažangos uždaviniais, sudaryti sąlygas skatinti ir plėtoti fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą, užtikrinant racionalų ir pagrįstą skirstomų lėšų panaudojimą;2 ) analizuoti fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto procesus, darančius įtaką valstybės sporto politikai, siekiant teikti pasiūlymus dėl valstybės sporto politikos formavimo.
1. Taryba, siekdama jai pavestų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas:1 ) Sporto įstatymo ir
švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka administruoja ir finansuoja sporto programas, nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektus (toliau kartu – projektai ir programos);2 ) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka
administruoja ir finansuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams, skirdama valstybės biudžeto lėšas, kurios nelaikomos mokymo lėšomis ar mokyklos ūkio lėšomis, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, bendrojo ugdymo mokykloms, vykdančioms specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu);3 ) skatina sportininkus ir jų aukšto meistriškumo sporto trenerius už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus, Sporto įstatymo ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skirdama sportininkams valstybės stipendijas, baigusiems sportininko karjerą –
rentas, sportininkams ir jų aukšto meistriškumo sporto treneriams
;4 ) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyja fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimų parengimo paslaugas ir koordinuoja šių tyrimų įgyvendinimą;5 ) Sporto įstatymo nustatyta tvarka administruoja ir finansuoja pasaulio lietuvių sporto žaidynes;6 ) teikia švietimo, mokslo ir sporto ministrui pasiūlymus dėl: a ) valstybės sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių, galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų krypčių, tikslų ir uždavinių; b ) sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijų; c
) poreikio organizuoti į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktus pasaulio ir (ar) Europos čempionatus, pasaulio ir (ar) Europos taurių finalinius etapus, dėl kurių organizavimo Lietuvoje Sporto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai kreipėsi dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimo pateikimo tarptautinei sporto šakos federacijai ar tarptautiniam subjektui tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinio subjekto nustatyta tvarka; d ) projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetų; e ) sporto programų bendrųjų vertinimo kriterijų detalizavimo; f ) kitų sporto sričių plėtros klausimų;7
) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, Europos Sąjungos ir kitų valstybių institucijomis ir įstaigomis Tarybos kompetencijai priskirtais klausimais;8 ) analizuoja fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto procesus, darančius įtaką valstybės sporto politikai, siekiant teikti pasiūlymus dėl valstybės sporto politikos formavimo;9 ) atlieka kitas šiame įstatyme, Sporto įstatyme ir kituose įstatymuose bei Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
2. Taryba turi šias teises:1 ) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir kitų organizacijų, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti;2 ) teikti
pasiūlymus valstybės sporto politikos klausimais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;3 ) naudotis kitomis įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktomis teisėmis.
1. Tarybos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika, švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu Tarybos metiniu veiklos planu i r kitais Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nurodytais veiklos lygmens planavimo dokumentais .
2. Tarybai ir Tarybos narių susirinkimui vadovauja Tarybos pirmininkas.
Sprendimus Tarybos kompetencijai priskirtais klausimais priima kolegialus valdymo organas – Tarybos narių susirinkimas, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai sprendimus priima Tarybos pirmininkas .
1 . Tarybos pirmininką švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu 4 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, skiriamas į šias pareigas, turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją
ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo sporto srityje patirtį. Tarybos pirmininkas turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, taikomus įstaigų vadovams ar asmenims, pretenduojantiems tapti įstaigų vadovais. Tas pats asmuo gali būti skiriamas eiti Tarybos pirmininko pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.2 .
Tarybos pirmininkas yra Tarybos vadovas, kuris atsako už Tarybos veiklos teisėtumą, tikslų įgyvendinimą ir atstovauja Tarybai santykiuose su kitais asmenimis. Tarybos pirmininkas yra valstybės pareigūnas, atsakingas ir atskaitingas Vyriausybei ir švietimo, mokslo ir sporto ministrui.
Tarybos pirmininkas vykdo Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatytas įstaigos vadovo funkcijas ir šio įstatymo nustatytas funkcijas, išskyrus tas, kurios priskirtos Tarybos narių susirinkimui.
3. Tarybos pirmininkas:1 ) rengia ir teikia Tarybos narių susirinkimui tvirtinti Tarybos darbo reglamentą (toliau – Reglamentas);2 ) organizuoja Tarybos veiklą ir už ją atsako;3 ) atstovauja Tarybai valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, teismuose ir tarptautinėse organizacijose arba įgalioja atstovauti Tarybos administracijos vadovą ar kitą Tarybos narių susirinkimo narį;4 ) rengia ir teikia Tarybos narių susirinkimui svarstyti klausimus;5
) šaukia Tarybos narių susirinkimo posėdžius ir jiems pirmininkauja arba Reglamente nustatyta tvarka paveda tai atlikti kitam Tarybos narių susirinkimo nariui;6 ) priima sprendimą dėl Tarybos narių susirinkimo nario nusišalinimo svarstant atitinkamus klausimus Tarybos posėdyje;7 ) siunčia Tarybos narių susirinkimo narius į komandiruotes;8 ) vykdo kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
1 . Tarybos narių susirinkimas yra Tarybos kolegialus valdymo organas. Tarybos narių susirinkimą sudaro 12 narių, renkamų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ir Tarybos pirmininkas. Personalinę Tarybos narių susirinkimo sudėtį švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu 4 metams tvirtina V
yriausybė. Tas pats asmuo Tarybos narių susirinkimo nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Asmuo gali būti skiriamas ar išrenkamas Tarybos narių susirinkimo nariu tik pateikęs rašytinį sutikimą.2 . Tarybos narių susirinkimo narių (išskyrus Tarybos pirmininką) darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatyta tvarka. Tarybos narių susirinkimo nariai turi teisę dirbti kitą darbą.3 .
Tarybos narių susirinkimas priima sprendimus, reikalingus įgyvendinti Tarybos funkcijas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, ir atlieka kitas Sporto įstatyme ir Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
4. Tarybos narių susirinkimo nario įgaliojimai baigiasi, kai:1 )
jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;2 ) jis atsistatydina;3 ) pasibaigus Tarybos narių susirinkimo kadencijai;4 ) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse, – iki jo pripažinimo veiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse;5 ) jis miršta;6 ) atsiranda ar paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.5
. Vietoj Tarybos narių susirinkimo nario, kurio įgaliojimai pasibaigė anksčiau patvirtintos kadencijos pabaigos, iš šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka sudaryto kandidatų sąrašo švietimo, mokslo ir sporto ministras atrenka kandidatą, kurį švietimo, mokslo ir sporto ministras teikia tvirtinti Vyriausybei. Kai šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka sudarytame kandidatų sąraše nebelieka kandidatų arba jie atsisako eiti Tarybos narių susirinkimo nario pareigas, organizuojami Tarybos narių susirinkimo rinkimai, sudarant naują kandidatų sąrašą, iš kurio švietimo, mokslo ir sporto ministras atrenka kandidatus, skiriamus iki Tarybos narių susirinkimo kadencijos pabaigos, ir teikia juos tvirtinti Vyriausybei.
narių rinkimai1 . Tarybos narių susirinkimo rinkimus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2. Kandidatus į Tarybos narių susirinkimo narius išrenka sporto organizacijų ir aukštųjų mokyklų, vykdančių sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas, prieš kiekvienus Tarybos narių susirinkimo rinkimus deleguojami rinkėjai.3 .
Po 1 rinkėją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai deleguoja: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Nacionalinė sportininkų asociacija. 1 kartu išrinktą rinkėją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka deleguoja aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypčių grupei priskiriamas studijų krypties studijas.4
. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms organizacijoms nepriklausančios asociacijos ir viešosios įstaigos, veikiančios sporto srityje, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka deleguoja 1 kartu išrinktą rinkėją.
5. Kandidatais į Tarybos narių susirinkimo narius gali būti siūlomi asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį sporto srityje bei žinių ir gebėjimų (kompetencijų), padedančių siekti Tarybai keliamų tikslų ir įgyvendinti jos funkcijas.6 . Į Tarybos narių susirinkimo narius siūlomi asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos.
Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai Tarybos narių susirinkimo nariams mutatis mutandis taikomi pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus.7 .
Kandidatus į Tarybos narių susirinkimo narius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikdami informaciją apie tai, kad kandidatai atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip pat pats kandidatas gali pateikti savo kandidatūrą.
8. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų organizacijų vadovai ir jų deleguoti rinkėjai negali būti siūlomi į Tarybos narių susirinkimo narius.9
. Rinkėjai balsuoja slaptai, rinkimų biuletenyje pažymėdami ne daugiau kaip 24 kandidatų į Tarybos narių susirinkimo narius pavardes. Išrinktais ir įtrauktais į kandidatų sąrašą laikomi 24 kandidatai, surinkę daugiausia balsų. Jeigu mažiausią vienodą balsų skaičių surenka daugiau kandidatų, negu reikia kandidatams išrinkti, balsavimas kartojamas. Tokiu atveju balsavimo biuletenyje paliekamos tik po vienodą balsų skaičių surinkusių neišrinktų kandidatų pavardės.10 .
Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs patariamosios institucijos, švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei sporto srityje veikiančių organizacijų atstovų, pateiktus pasiūlymus,
iš rinkėjų pagal šio straipsnio 9 dalį išrinktų ir pasiūlytų 24 kandidatų, vadovaudamasis sporto sričių bei nevyriausybinių sporto organizacijų atstovavimo įvairovės principu, atrenka 12 kandidatų ir teikia Tarybos narių susirinkimo narių sudėtį tvirtinti Vyriausybei.
11. Tarybos pirmininko kandidatūrą švietimo, mokslo ir sporto ministras teikia tvirtinti Vyriausybei kartu su Tarybos narių susirinkimo narių sudėtimi.
12. Ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki Tarybos narių susirinkimo kadencijos pabaigos, organizuojami nauji Tarybos narių susirinkimo rinkimai ir sudaromas naujas kandidatų sąrašas.13
. Informacija apie rinkimų eigą, rinkėjus ir jų išrinktus kandidatus į Tarybos narių susirinkimo narius skelbiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nurodytose visuomenės informavimo priemonėse.
1. Pagrindinė Tarybos narių susirinkimo veiklos forma yra posėdžiai. Tarybos narių susirinkimo darbo tvarką nustato Reglamentas.2
. Tarybos narių susirinkimo narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tarybos narių susirinkimo narys privalo pranešti Tarybos pirmininkui ir nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, jeigu jo dalyvavimas priimant sprendimą gali sukelti interesų konfliktą arba gali būti pažeidžiamas jo veiklos konfidencialumas ir nepriklausomumas. Tarybos pirmininkas nusišalinimą teikia švietimo, mokslo ir sporto ministrui Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.3
. Tarybos narių susirinkimo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 11 narių, įskaitant Tarybos pirmininką. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių, įskaitant Tarybos pirmininką, balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas.
4. Tarybos narių susirinkimo posėdis šaukiamas Tarybos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip 4 Tarybos narių susirinkimo narių prašymu.
1 .
Tarybos administracija padeda Tarybai įgyvendinti jos funkcijas ir užtikrinti Tarybos veiklą. Tarybos administraciją sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tarybos administracijai vadovauja Tarybos pirmininkui pavaldus Tarybos administracijos direktorius. Tarybos administracijos direktorius yra karjeros valstybės tarnautojas.
Tarybos pirmininkui nesant jo funkcijas laikinai atlikti švietimo, mokslo ir sporto ministras paveda vienam iš Tarybos narių susirinkimo narių .
2. Tarybos administracija:1 ) techniškai aptarnauja Tarybos narių susirinkimą;2 ) rengia Tarybos narių susirinkimo ir Tarybos pirmininko sprendimų projektus ir užtikrina priimtų sprendimų įgyvendinimą;3
) konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis Tarybos kompetencijai priskirtais klausimais;4 ) vykdo projektų ir programų administravimą, prižiūri jų įgyvendinimą;5 ) kaupia ir analizuoja informaciją apie Tarybos lėšų naudojimą;6 ) atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisės aktą, kurį švietimo, mokslo ir sporto ministras priima iki 2026 m. balandžio 1 d.3
. Pirmą kartą pagal šio įstatymo nuostatas Tarybos narių susirinkimo narių rinkimai organizuojami ne vėliau kaip iki 2026 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos SPORTO ĮSTATYMO Nr. I-1151 5, 6, 8, 9, 14, 20, 21, 22, 23, 26, 27 ir 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO , LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-908 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESČIO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 2 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai .
Lietuvos Respublikos nacionalinės sporto tarybos įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimas inicijuotas siekiant įgyvendinti XX Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 304 punktą, kuriame numatyta, kad į sporto politiką bus įtrauktos nevyriausybinės sporto organizacijos. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinei sporto tarybai, be šiuo metu vykdomos patariamosios funkcijos, siūloma pavesti vykdyti ir Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – NSA) funkcijas. Tokiu būdu siekiama suaktyvinti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, įsitraukimą į valstybės sporto politikos įgyvendinimą bei užtikrinti kolegialų
sprendimų priėmimą, taip užtikrinant įtrauktį ir sprendimų priėmimo skaidrumą. Šiuo metu NSA valdymo organas yra vienasmenis – NSA direktorius. Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje kyla tam tikrų klausimų dėl NSA direktoriaus priimamų sprendimų bei valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumo ir efektyvumo. Pavyzdžiui,
2024 metais nepanaudota 5,969 mln. Eur asignavimų suma sudaro daugiau nei 30 proc. „Finansuoti fizinio aktyvumo veiklas“ priemonei numatytų asignavimų, kas rodo atitinkamas NSA valstybės biudžeto lėšų valdymo problemas. Apie tokio dydžio galimas nepanaudoti asignavimų sumas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – Ministerija) nebuvo identifikuota, taip pat Ministerijai nebuvo identifikuotos galimos rizikos ar jų suvaldymo būdai, galimi sprendimai, o didžioji asignavimų dalis (apie 4,839 mln. Eur) Ministerijai grąžinta pačioje 2024 metų pabaigoje, kai asignavimų perskirstymas ar jų panaudojimas sporto srityje yra praktiškai neįmanomas.
Pažymėtina ir tai, kad Ministerijos Centralizuota vidaus audito tarnyba, atlikusi lėšų, skirtų Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų įgyvendinimui, skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą auditą (2023 metų, 2024 metų I pusmečio), nustatė (tačiau neapsiribodama tik šiomis rekomendacijomis), kad NSA ne visais atvejais vadovavosi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. V-327 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis.
Paminėtini ir kiti ne pagal teisės aktus priimti ir su Ministerija nesuderinti sprendimai: papildomų 9 sporto bazių pagerinimo projektų finansavimas valstybės biudžeto lėšomis (už 2,985 mln. Eur) iš konkursinės eilės nesuderinus su Ministerija ir neįvertinus tokio finansavimo įtakos ateinančių metų kvietimams, taip pat vienašališkas ir su Ministerija nesuderintas sprendimas XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimui (viešųjų paslaugų pirkimui) suplanuotus asignavimus (300 tūkst. eurų) perkelti iš 2024 m. į 2025 m. ir juos grąžinti Ministerijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. NSA kaip proceso dalyvis dalyvavo 18 bylų, kuriose NSA priimtus sprendimus skundė įvairios sporto organizacijos: 7
bylos yra jau išnagrinėtos ir jose priimti sprendimai yra įsiteisėję, dvi bylos yra išnagrinėtos, iš kurių vienos sprendimas yra apskųstas, 1 bylos nagrinėjamas yra sustabdytas, nes vyksta teisminės mediacijos procesas, o 8 bylos yra nagrinėjamos pirmosios arba apeliacinės instancijos teismuose. Bendra šiuo metu vis dar svarstomose bylose prašoma priteisti suma viršija 500 tūkst. eurų. 2025 m. buvo atliktas ir l ėšų, skirtų Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto bazių pagerinimo projektų įgyvendinimui, skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą auditas. Audito metu buvo nustatyta, kad atliekant paraiškų vertinimą NSA/vienas iš NSA darbuotojų viršijo įgaliojimus, direktoriaus priimti s prendimai dėl lėšų (ne)skyrimo sporto bazių pagerinimo konkrečių
projektų įgyvendinimui finansuoti vertinami kaip nepakankamai pagrįsti, neskaidrūs ir (ar) neteisėti/neatitinkantys Apraše nustatytų reikalavimų. Taip pat buvo nustatyta, kad lėšų naudojimo priežiūra ir (ar) kontrolė buvo nevykdomas ir (ar) vykdoma neefektyviai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, fondo lėšų planavimas vykdomas netinkamai, silpna vidaus kontrolė ir kt.
Įvertinus šiuos praktikoje kylančius klausimus dėl priimamų sprendimų skaidrumo, manytina, kad kolegialaus valdymo organo sukūrimas sudarytų sąlygas užtikrinti didesnį priimamų sprendimų skaidrumą ir atskaitomybę. Kolegialaus valdymo organo sukūrimas yra viena iš geros valdysenos priemonių, sudarančių sąlygas interesų balansui ir platesniam sporto organizacijų atstovavimui, taip pat mažina vienasmenio valdymo organo priimamų sprendimų subjektyvumą.
Pastebėtina, kad Įstatymo projektu taip pat siekiama Nacionalinei sporto tarybai, kuri šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 7 straipsnį yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija, suteikti biudžetinės įstaigos statusą bei atitinkamai suteikti kompetenciją įgyvendinti valstybės sporto politiką Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavestose valdymo srityse, vykdant jai pavestas funkcijas, bei taip padidinti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte numatoma, kad Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimą sudaro 12 narių, renkamų Įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidatus į Nacionalinės sporto tarybą renka rinkėjai kuriuos deleguoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Nacionalinė sportininkų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija ir aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų
krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas. Tokia Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, užtikrins sprendimų valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje priėmimo skaidrumą, suaktyvins nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, įsitraukimą, siekiant Nacionalinės sporto tarybos tikslų.
Pažymėtina ir tai, kad Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijoje dėl pagrindinių Europos sporto modelio požymių 2021/C 501/01 [1] pabrėžiama, kad Europos Sąjungos Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai prašo valstybių narių, laikantis subsidiarumo principo ir atitinkamais lygmenimis,
propaguoti sporto ir sporto organizacijų , valdomų laikantis demokratijos, skaidrumo, integralumo, solidarumo, lyčių lygybės, atvirumo, atskaitomybės, prieinamumo, socialinės atsakomybės ir pagarbos pagrindinėms bei žmogaus teisėms principų, vertybes , taip pat pripažinti ir išsaugoti specifinį sporto pobūdį ir jo struktūras , grindžiamas savanoriška veikla, taip pat sporto valdymo organų autonomiškumą organizuoti sporto šakos, už kurią jie yra atsakingi, veiklą, kartu laikantis nacionalinės, tarptautinės ir ES teisės.
Europos Komisija, aiškindama Europos sporto modelio turinį, pabrėžia demokratinį sporto valdymą, sporto autonomiją ES teisės rėmuose ir gerosios valdysenos principų (skaidrumo, atskaitomybės, sportininkų bei kitų suinteresuotų grupių įtraukimo) būtinybę siekiant sporto integralumo ir visuomenės pasitikėjimo sporto sistema. Taigi Europos sporto modelis apima ne vien sporto varžybų organizavimo ar sporto federacijų veiklos klausimus, bet ir valstybės sporto politikos institucinį modelį , ypač tais atvejais, kai valstybė finansinėmis priemonėmis daro reikšmingą įtaką sporto sistemos vystymuisi. Manytina, kad kolegialus sprendimų dėl finansavimo priėmimas užtikrins ES propaguojamos vertybinės sporto sistemos realizavimą ir labiau atitiks Europos sporto modelio principus.
Pažymėtina, kad ir kitose Europos Sąjungos šalyse taikomas kolegialus sprendimų priėmimo modelis. Pvz., Prancūzijoje,
Nacionalinėje sporto agentūroje sprendimus priima į Nacionalinę sporto agentūrą deleguoti organizacijų (valdžios institucijų, sporto judėjimų, vietos savivaldos, verslo subjektų) atstovai. Slovėnijoje Fondo, skirstančio lėšas, taryba sudaryta iš 17 narių, paskirtų 5 metų kadencijai. Iš 17 narių, vieną narį tiesiogiai paskyrė Slovėnijos vyriausybė (Finansų ministras), o 16 narių buvo paskirti per Nacionalinę asamblėją, kurioje savo kandidatus pateikė 10 atstovų iš nacionalinių federacijų, 2 atstovai iš savivaldybinių sporto federacijų, 1 atstovas iš sportininkų, 1 atstovas iš trenerių ir sporto ekspertų, 1 atstovas iš savivaldybių asociacijos, 1 atstovas iš savivaldybių bendruomenės.
Lietuvos
Respublikos sporto įstatymas yra bendrasis įstatymas, skirtas visai sporto sistemai reglamentuoti. Todėl yra parengtas atskiras Įstatymo projektas, kuris būtų specialusis įstatymas ir kuriuo siūloma reglamentuoti išimtinai tik Nacionalinės sporto tarybos veiklą. Nacionalinės sporto tarybos veiklą siūloma reglamentuoti atskirame įstatyme dar ir dėl to, kad siekiama aiškaus, išsamaus, stabilaus ir specializuoto reguliavimo, kuris nebūtų apsunkintas bendrojo valstybės sporto politikos srities įstatymo, t. y. Sporto įstatymo, struktūros ir nebūtų per daug priklausomas nuo jo pakeitimų. Pastebėtina, kad Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo nuostatas.
Įvertinus pasirinkto reguliavimo atitiktį subsidiarumo principui, pagal kurį sprendimai turi būti priimami veiksmingiausiu, žemiausiu įmanomu lygiu, pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomo nustatyti reguliavimo modelio nėra įmanoma įgyvendinti nepakeitus įstatyminio reguliavimo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti kitokią valdyseną nei nustatyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai kitaip nustato šių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną, siūlomas teisinis reguliavimas nustatomas įstatyminiu lygiu.
Įstatymo projekto tikslai:1 ) Užtikrinti valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje priimamų sprendimų skaidrumą;2 ) Paskatinti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, įsitraukimą į sprendimų valstybės sporto įgyvendinimo srityje priėmimą;3
) Nacionalinei sporto tarybai suteikti biudžetinės įstaigos statusą – suteikiant jai sprendimų priėmimo valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje, o ne tik patariamosios institucijos funkciją. Įstatymo projekto uždaviniai:1 ) Sudaryti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms sporto srityje, įsitraukti į sprendimų priėmimą valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje;2 ) Nustatyti valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje priimamų sprendimų skaidrumą užtikrinančią sistemą;3 ) Sustiprinti Nacionalinės sporto tarybos, kaip kolegialios institucijos, vaidmenį valstybės sporto politikos formavimo ir įgyvendinimo procesuose.
Siekiant Įstatymo projekto nuostatas inkorporuoti į teisinę sistemą kartu parengti:1 .
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 5, 6, 8, 9, 14, 20, 21, 22, 23, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – SĮ projektas);2 . Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 2 straipsnio pakeitimo įstatym o projektą (toliau – SĮ pakeitimo įstatymo pakeitimo projektas);
3. Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau
4. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ANK projektas). SĮ projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 202
5 m. gegužės 21 d. priimtą nutarimą Nr. KT25-N6/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Taip pat SĮ projektu siekiama atitinkamai patikslinti Sporto įstatymo nuostatas, susijusias su Nacionalinės sporto tarybos numatomomis vykdyti funkcijomis, bei atlikti kitus techninio pobūdžio pakeitimus.
SĮ pakeitimo įstatymo pakeitimo projektu siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-908)
slumus.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.3
. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Su 1 tikslu ( užtikrinti valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje priimamų sprendimų skaidrumą) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: Šiuo metu Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-1019 „Dėl Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinės sporto agentūros nuostatai), 17 punkte nustatyta, kad Agentūros vienasmenis valdymo organas yra Agentūros direktorius.
Nacionalinės sporto agentūros tikslai (
Nacionalinės sporto agentūros nuostatų 7 punktas ) – sudaryti sąlygas efektyviai rengti sportininkus, didinti gyventojų fizinį aktyvumą Lietuvoje, gerinti ir plėtoti Lietuvos sporto infrastruktūrą, sudaryti sąlygas sporto organizacijoms gerinti veiklos kokybę – administruoja ir finansuoja sporto programas, administruoja ir finansuoja tarptautinių sporto varžybų projektus, administruoja ir finansuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams, skatina sportininkus ir jų aukšto meistriškumo sporto trenerius už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus, skiria rentas. Nacionalinė sporto taryba šiuo metu yra
kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija, kuri svarsto ir teikia siūlymus dėl sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių, nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų ;
Regos, klausos, judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų parengtose sporto programose nurodytoms aukšto meistriškumo sporto veikloms skiriamo finansavimo; galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų krypčių, tikslų, uždavinių; sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijų; poreikio organizuoti į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktus pasaulio ir (ar) Europos čempionatus, pasaulio ir (ar) Europos taurių finalinius etapus.
Su 2 tikslu ( paskatinti nevyriausybinių organizacijų , veikiančių sporto srityje, įsitraukimą į sprendimų valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje priėmimą) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: Šiuo metu Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-1019 „Dėl Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 17 punkte nustatyta, kad Agentūros vienasmenis valdymo organas yra Agentūros direktorius.
Su 3 tikslu (Nacionalinei sporto tarybai suteikti biudžetinės įstaigos statusą – suteikiant jai sprendimų priėmimo
valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje , o ne tik patariamosios institucijos funkciją ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: Šiuo metu Sporto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Nacionalinė sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Su 1 tikslu ( užtikrinti valstybės sporto įgyvendinimo srityje priimamų sprendimų skaidrumą) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama : Įstatymo projekto 5 straipsnyje numatyta, kad Nacionalinės sporto tarybos veikla organizuojama
vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika, švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu Nacionalinės sporto tarybos metiniu veiklos planu ir kitais Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nurodytais veiklos lygmens planavimo dokumentais. Nacionalinės sporto tarybai ir Nacionalinės sporto t arybos narių susirinkimui vadovauja Nacionalinės sporto tarybos pirmininkas (toliau – Tarybos pirmininkas). Sprendimus Nacionalinės sporto tarybos kompetencijai priskirtais klausimais priima kolegialus valdymo organas – Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimas, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai sprendimus priima Tarybos pirmininkas.
Nacionalinės sporto t
arybos administracija, kuriai vadovauja Tarybos pirmininkui pavaldus administracijos vadovas, rengia Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo ir Tarybos pirmininko sprendimų projektus ir užtikrina priimtų sprendimų įgyvendinimą . Įstatymo projekto 7 straipsnyje numatoma, kad Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimą sudaro 12 narių, renkamų Įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kandidatus į Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo narius išrenka sporto organizacijų ir aukštųjų mokyklų,
vykdančių sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas, deleguojami rinkėjai. Po1 rinkėj ą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai deleguoja: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, ir Nacionalinė sportininkų asociacija. 1 kartu išrinktą rinkėją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka deleguoja aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas.
Siūloma nustatyti, kad p
ersonalinę Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo sudėtį iš12 narių švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu 4 metams tvirtina Vyriausybė. Švietimo, mokslo ir sporto ministras 12 kandidatų į Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo narius atrinks iš 24 kandidatų, kuriuos atrinks rinkėjai. Ministro atranka bus atliekama įvertinus patariamosios institucijos, sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei sporto srityje veikiančių organizacijų atstovų, pateiktus pasiūlymus. . Toks personalinės sudėties tvirtinimas Vyriausybės sprendimu užtikrins skaidrumą, nes Nacionalinės sporto tarybos sudarymas nebus vienasmenis ministro sprendimas. Taip pat bus suaktyvintas nevyriausybinių organizacijų, v
eikiančių sporto srityje, įsitraukimą siekiant Nacionalinės sporto tarybos tikslų. Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatoma, kad Tarybos pirmininką švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu 4 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, skiriamas į šias pareigas, turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo sporto srityje patirtį .
Tarybos pirm
ininkas turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, taikomus įstaigų vadovams ar asmenims, pretenduojantiems tapti įstaigų vadovais. Tarybos pirmininkas galės būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pabrėžtina, kad m inistras turės diskreciją pasirinkti kandidatą į Tarybos pirmininkus iš asmenų, atitinkančių įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir tokią kandidatūrą pateikti Vyriausybei. Atkreiptinas dėmesys, kad 4 metų kadencijos terminas sutampa su Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo narių kadencijos terminu, taip pat yra susijęs su olimpinių žaidynių ciklu.
Su 2 tikslu (
paskatinti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, įsitraukimą į sprendimų valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje priėmimą ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama : Tokia Įstatymo projekto 7 straipsnyje numatoma Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo sudėtis užtikrins sprendimų valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje priėmimo skaidrumą, suaktyvins nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, įsitraukimą, siekiant Nacionalinės sporto tarybos tikslų.
Su 3 tikslu ( Nacionalinei sporto tarybai suteikti biudžetinės įstaigos statusą – suteikiant jai sprendimų priėmimo valstybės sporto politikos įgyvendinimo srityje, o ne tik patariamosios institucijos funkciją )
susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė sporto t aryba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, įgyvendinanti valstybės sporto politiką Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavestoje sporto valdymo srityje, vykdanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reguliuojančiuose sporto sritį, jai pavestas funkcijas . Nacionalinė sporto taryba, būdama kolegiali institucija, susidedanti iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, atstovų priims skaidrius sprendimus dėl
sporto programų, nacionalinių fizinio aktyvumo programų, nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektų, administravimo ir finansavimo, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vykdomo kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams, administravimo ir finansavimo, sportininkų ir jų aukšto meistriškumo sporto trenerių skatinimo už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimų organizavimo ( Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyjant šių tyrim ų parengimo paslaugas)
ir koordinavimo, savo iniciatyva ar pagal užklausas teiks pasiūlymus valstybės sporto politikos klausimais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms, svarstys ir teiks siūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministrui dėl valstybės sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių, galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų krypčių, tikslų ir uždavinių, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijų, poreikio organizuoti į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktus pasaulio ir (ar) Europos čempionatus, pasaulio ir (ar) Europos taurių finalinius etapus, dėl kurių organizavimo Lietuvoje Sporto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai kreipėsi dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimo pateikimo tarptautinei sporto šakos federacijai ar tarptautiniam subjektui tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinio subjekto nustatyta tvarka; projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetų; sporto programų bendrųjų vertinimo kriterijų detalizavimo; kitų sporto sričių plėtros klausimų, bendradarbiaus su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, Europos Sąjungos ir kitų valstybių institucijomis ir įstaigomis Nacionalinės sporto tarybos kompetencijai priskirtais klausimais.
Svarbu tai, kad šie sprendimai bus priimami ne vienasmeniškai, o Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo, kaip kolegialios institucijos, susidedančios iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, atstovų, sprendimu. Įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomos Tarybos funkcijos iš esmės perkelia Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnių nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė
sporto taryba nebus steigiama kaip nauja įstaiga. Siekiant įgyvendinti Įstatymų projektų nuostatas, numatoma keisti NSA pavadinimą, taip pat atlikti valdysenos ir struktūros pakeitimus. Dabartiniai NSA darbuotojai, atliksiantys ir Nacionalinei sporto tarybai pavestas funkcijas, tęs darbą Nacionalinės sporto tarybos administracijoje. Tam tikras funkcijas perkėlus į kitas įstaigas – atitinkamai bus perkeliami ir tas funkcijas atlikę NSA darbuotojai. Tokiu būdu bus siekiama išsaugoti šiuo metu jau turimas kompetencijas bei užtikrinti veiklos tęstinumą. Pabrėžtina, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 2024 m. ir 2025 m. metinis NSA biudžetas siekė 1 061 tūkst, eurų, todėl toks pats biudžetas bus planuojamas ir Nacionalinei sporto tarybai.
Taip pat SĮ projektu siūloma:
1. Patikslinti Sporto įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 202 5 m. gegužės 21 d. priimtą nutarimą Nr. KT25-N6/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad Sporto įstatymo (2024 m. birželio 27 d. redakcija) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunkčio nuostata „neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas“ prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.2
. Patikslinti Sporto įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, nurodant, kad kai sportininkui valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas, visa likusi neišmokėta valstybės stipendijos suma, o ne tik tų biudžetinių metų, kuriais valstybės stipendijos mokėjimas sportininkui buvo nutrauktas, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriama sporto šakos federacijai, rengusiai šį sportininką. Taigi jei, pvz., sportininkui 4 metams skirta valstybės stipendija būtų nutraukta po 1 metų, sporto šakos federacijai, rengusiai šį sportininką, būtų išmokėta per 3 metus atitinkamai kiekvienais einamaisiais biudžetiniais metais sportininkui numatytos išmokėti valstybės stipendijos suma. Šiuo pakeitimu būtų užtikrinamas valstybės biudžeto lėšų skyrimo sportininkams rengti tikslingas panaudojimas, taip pat už sportininkų rengimą atsakingų sporto šakų federacijų, investavusių į konkrečių sportininkų, kuriems buvo skirta valstybės stipendija, rengimą, teisėti lūkesčiai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto lėšos valstybės stipendijoms pagal sportininkų laimėjimus yra planuojamos kasmet, papildomo valstybės biudžeto išlaidų padidėjimo nebus.
3 . Patikslinti Sporto įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 10 punktą, siekiant nustatyti, kad jei sportininkas ilgiau nei 2 metus per jam skirtos valstybės stipendijos mokėjimo
ų terminą nebuvo dalyvavęs bent vienose nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, jam valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama. Taip pat tuo atveju, kai sportininkui skirtos valstybės stipendijos mokėjimo metu rungtis, kurioje sportininkas pasiekė laimėjimą, yra išbraukiama iš
olimpinių žaidynių programos – sportininkas per 2 metus turėtų sudalyvauti bent viename į olimpinių žaidynių programą neįtrauktos rungties Europos ar pasaulio čempionate (išskyrus atvejus, kai jis tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras).4 .
Atkreiptinas dėmesys, kad p agal siūlomas Įstatymo projekto ir SĮ projekto nuostatas šiuo metu NSA atliekamas Sporto registro informacinės sistemos duomenų valdytojo funkcijas numatoma priskirti kitai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžiai biudžetinei įstaigai – Lietuvos sporto centrui.5 .
8
straipsnio 1 dalies 3 punktą, atsižvelgiant į minėto punkto keitimus, atliktus Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 8, 11, 13, 20, 22, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo V(1) skyriumi įstatymo projekte Nr. XVP-612. SĮ pakeitimo įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai:
1. Į statymo Nr. XIV-908
2 straipsnio 13 dalis keičiama, siekiant nustatyti, kad sportininkams, kurių laimėjimai buvo pasiekti iki Įstatymo Nr. XIV-908 įsigaliojimo (įsigaliojo 2022 m. liepos 1 d.), netaikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostata dėl valstybės stipendijos mokėjimo nutraukimo, jeigu sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nedalyvavo bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų. Konstitucinė doktrina nurodo, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų ( lex non cogit ad impossibilia ); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas ( lex retro non agit ), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams ( lex benignior retro agit ). Remiantis nurodyta Konstitucinio Teismo doktrina 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, kuris pablogina sportininkų padėtį (įpareigojimas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos dalyvauti atitinkamose varžybose),
nurodytiems sportininkams neturėtų būti taikomas. Jei ši sąlyga būtų taikoma, galėtume konstatuoti, kad pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, o tam tikrais atvejais iš sportininkų reikalaujama neįmanomų dalykų (pažeidžiamas principas lex non cogit ad impossibilia ). Pavyzdžiui, jei sportininkas laimėjimą pasiekė 2021 m. sausio 1 d., kad neprarastų stipendijos, jis turėtų dalyvauti atitinkamose varžybose iki 2023 m. sausio 1 d. Tai gali būti sunkiai įgyvendinama per tokį trumpą laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo.2 .
Įstatymo Nr. XIV-908
2 straipsnio 14 dalimi visiems sportininkams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės stipendija buvo skirta neterminuotai, valstybės stipendijų dydis buvo laikinai padidintas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, o pasibaigus šiam terminui – valstybės stipendija toliau mokama neterminuotai paskirto dydžio. Siekiant išvengti galimų skirtingų interpretacijų, Įstatymo Nr. XIV-908 2 straipsnio 14 dalyje siūloma aiškiai įvardyti konkrečius sportininkų laimėjimus, už kuriuos yra skiriama atitinkamo dydžio valstybės stipendija.
ANK projektu siūloma
pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį, jo nuostatas suderinant su SĮ projekte siūlomais Sporto įstatymo 14 straipsnio 11 dalies pakeitimais ir siekiant suteikti įgaliojimus Nacionalinės sporto tarybos administracijai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 981 , 505 ir 507 straipsniuose. Pažymėtina, kad
Sporto įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje numatytą fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto trenerių bei instruktorių veiklos teisėtumo priežiūrą tikslinga priskirti Nacionalinės sporto tarybos administracijai , o ne Nacionalinei sporto tarybai apskritai, kad formuluotės atitiktų planuojamos institucijos struktūrą ir realų funkcijų paskirstymą. (žr. analogiją ANK 589 straipsnio 82 punkte – „savivaldybių administracijų pareigūnai“).
VPDUĮ projektas parengtas siekiant nustatyti Tarybos pirmininko, kuris pagal Įstatymo projekto nuostatas yra valstybės pareigūnas, darbo užmokesčio dydį. Siūloma nustatyti pareiginės algos koeficientą – 3,1 (
atsižvelgta į šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime registruotą Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo pakeitimo projektą Nr. XVP-695(2), kuriuo nuo 2026 m. sausio 1 d. siūloma padidinti Lietuvos kultūros tarybos pirmininkui nustatytą pareiginės algos koeficientą iki 3,1. Pastebėtina, kad šiuo metu NSA direktoriaus nustatytas panašus pareiginės algos koeficientas – 3,24).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinto Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tvarkos aprašo nuostatas, nustatyta, kad Įstatymų projektų nuostatos nesukuria reikšmingo poveikio visuomenės grupėms, ekonomikai, viešajam administravimui ar aplinkai, todėl poveikio vertinimo atlikti neprivaloma.
Atlikus įstatymų projektų turinio preliminarią analizę, galimų neigiamų pasekmių nenustatyta. Siūlomas teisinis reguliavimas nekeičia mokesčių naštos, neįveda papildomų prievolių ūkio subjektams, nenumato naujų administracinių ar finansinių įpareigojimų gyventojams, savivaldybėms, organizacijoms ar valstybės institucijoms.
Kadangi įstatymų projektai keičia institucinio valdymo struktūrą sporto politikos įgyvendinimo srityje, galimos neigiamos pasekmės būtų susijusios su pereinamojo laikotarpio organizaciniais pokyčiais. Šias rizikas bus siekiama suvaldyti laiku parengiant ir priimant įgyvendinamuosius teisės aktus bei užtikrinant nuoseklią funkcijų perleidimo kontrolę.
Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. Šios išvados buvo prieita atlikus antikorupcinį vertinimą, kurio rezultatai parodė, kad antikorupciniu požiūriu rizikingų nuostatų Įstatymų projektuose nėra.7
. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas neatsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, pakeisti arba pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės.10
. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.11 .
Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.12
. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų projektų įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras turės patvirtinti Nacionalinės sporto tarybos susirinkimo narių rinkimų organizavimo ir kandidatų į Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo narius rinkėjų delegavimo tvarkas, Nacionalinės sporto tarybos metinį veiklos planą bei pakeisti teisės aktus, kuriuose vartojamas pavadinimas „Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos“ ir apibrėžtos jos funkcijos, pvz.:1 .
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. V-1019 „Dėl Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų patvirtinimo“;2
. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. V-1127 „Dėl įgaliojimų suteikimo, įgyvendinant Lietuvos Respublikos sporto įstatymą, pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus“;3 .
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. V-1871 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“;4 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. V-327 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kt.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų nėra gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimas, Sporto ir sveikatinimo taryba.16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. [1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A42021Y1213%2801%29.