Projektas
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII - 723 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 59 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius), auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus
iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba auginantiems 2 vaikus iki keturiolikos metų , kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą. “
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-729 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau
siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo sistemiškumą, atsižvelgiant į Seimui pateikto svarstyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso
pagerinti socialines garantijas vaikus iki 14 metų auginantiems tėvams. Įstatymų projektais Nr. 1 ir Nr. 2 siekiama vaikus auginantiems tėvams numatyti didesnes galimybes derinti darbą su įsipareigojimais šeimai, užtikrinant ilgesnį laiko praleidimą su savo atžalomis. Dabar Lietuvoje suteikiamos papildomos poilsio dienos tėvams nėra užtektina priemonė skatinanti didesnį bendravimą su vaikais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau
iki keturiolikos metų civilinį veiksnumą – iki 14 metų asmuo laikomas neveiksniu, todėl negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, išskyrus įstatymu nustatytas išimtis. Pagal CK 2.7 str. 1 d. už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Tai numato ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalis, pagal kurią mokymo sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko interesais .
Pagal CK 1.84 straipsnio 1 dalį „ Nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris negalioja, išskyrus smulkius buitinius sandorius, kuriuos pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus nepilnamečiai iki keturiolikos metų gali sudaryti savarankiškai
“, todėl nepilnamečių iki 14 metų sudaryti
sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais. Nepilnamečiai iki 14 metų laikomi neveiksniais, nes jie nėra pakankamai subrendę ir negali priimti apgalvotų valinių sprendimų. Švietimo įstatymo 31 str. 2, 3 dalys, taip pat 46 str. 1 d. 3 p. numato pasirinkimo teisę mokiniams sulaukusiems 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą, o pagal Švietimo įstatymo 47 str. 2 d. 4 p. parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą privalo tėvai.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie reguliuoja civilinį veiksnumą ir teisę sudaryti sandarius, pripažįsta asmens dalinį savarankiškumą nuo 14 metų. Įstatyme Nr. 1 yra numatytos šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo priemonės, kurios numato papildomas poilsio dienas. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius), auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems 2 vaikus iki dvylikos
metų , kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą. Įstatyme Nr. 2 teisėjui, auginančiam vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, teisėjui, auginančiam vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ar daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.
Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 str. , kuris reguliuoja vaiko apsaugą nuo nusikalstamų veikų ir smurto bei atsakomybę už vaiko teisių pažeidimus, 7 dalį, vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų, – į teismą dėl jo teisių pažeidimo.
Taip pat labai aktualu prailginti papildomas poilsio dienas tėvams iki atžaloms sukaks 14 metų, nes iki tokio amžiaus vaikai išgyvena paauglystę ir patiria daug įvairių pokyčių, kurie gali sukelti stresą, baimę, neužtikrintumo jausmą. Paauglystės metu ypatingai svarbu išlaikyti artimą ryšį su paaugliu, skirti kuo daugiau dėmesio bendraujant.
Paauglys, įgijęs didesnį pasitikėjimą, sulaukęs daugiau dėmesio ir paramos iš tėvų, rečiau bendraus su bendraamžiais, linkusiais į žalingus įpročius. Tėvų parama, didesnis dėmesys ir dažnas buvimas kartu bendrai sumažina narkotikų vartojimo tikimybę ir mažina žalingų įpročių tikimybę.
Verta paminėti ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. V-559
"Dėl 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo", kuriame numatyta, kad per mokslo metus skiriamas laikas mokinių poilsiui, t. y. rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos. Siūlomi įstatymų pakeitimai leistų asmenims, auginantiems vaikus iki 14 metų amžiaus, ilgesnį laiką praleisti su vaikais ir šių atostogų metu.
Įstatymo projekto Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindinis tikslas – praplėsti teisinį reguliavimą, sudarant galimybę turėti tėvams papildomas poilsio dienas iki vaikui sukaks 14 metų, taip stiprinant šeimos ryšį, kad tėvai skirtų kokybiškesnį ir didesnį kiekį laiko ne tik mažametėms atžaloms, bet ir paaugliams, tuo pat metu užkertant kelią žalingų įpročių atsiradimui ankstyvoje paauglystėje.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Seimo narė Jurgita Šukevičienė.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Įstatymo Nr. 1 59 straipsnio 20 dalį
profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius), auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems 2 vaikus iki dvylikos metų , kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.
Pagal Įstatymo Nr. 298 straipsnio 2 dalį, teisėjui, auginančiam vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, teisėjui, auginančiam vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ar daugiau vaikų iki metų dvylikos metų, – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad
profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per
iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba auginantiems 2 vaikus iki keturiolikos metų , kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.
Projektu Nr. 2 siūloma nustatyti , kad
teisėjui, auginančiam vieną vaiką iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius, teisėjui, auginančiam vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ar daugiau vaikų iki metų keturiolikos metų, – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.
Tikimasi, kad projektuose siūlomas teisinis reguliavimas padės užtikrinti geresnį tėvų ryšį su vaikais ir paauglystės metu, palengvins šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, padės užkardyti ankstyvojoje paauglystėje žalingų įpročių atsiradimą bei vartojimą.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos priimtų įstatymų pasekmės nenumatomos.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai Projektų įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
14Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus vertinimų ir išvadų negauta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai – ,,papildoma poilsio diena“, ,,papildomos atostogos“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.