Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO Nr. I-1034 PAPILDYMO NAUJU 141 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2025 m. [ ] d. Nr. [ ] Vilnius
Įstatymo papildymas nauju 141 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 141 straipsniu:
„14¹ straipsnis. Atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų kasybos sklypų vietos ribojimai
1 .
Naudingųjų iškasenų, išgaunamų atviru kasybos būdu, kasybos sklypai negali būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad trumpiausias atstumas nuo kasybos sklypo ribos iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų), būtų ne mažesnis, negu 300 metrų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.2
. Jeigu pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, naudingųjų iškasenų, išgaunamų atviru kasybos būdu, kasybos sklypai gali būti suprojektuoti ir įrengti mažesniu atstumu, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas atstumas, nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pastatų, bet ne arčiau, negu 30 metrų. Pasikeitus 1 dalyje nurodytų pastatų savininkams, sutikimų iš naujų savininkų pakartotinai gauti nereikia.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 (toliau
Dėl šios priežasties kasybos veikla kai kuriais atvejais gali būti planuojama pavojingai arti minėtų pastatų, o tai didina triukšmo, vibracijos, dulkių ir kitų neigiamų veiksnių poveikį, sukelia gyventojų nepasitenkinimą ir apsunkina savivaldybių galimybes objektyviai vertinti planuojamos veiklos tinkamumą.
Savivaldybės, neturėdamos įstatyme nustatyto minimalaus atstumo nuo atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų kasybos sklypų iki gyvenamosios ar kitokios jautrios paskirties pastatų, neturi objektyvių kriterijų vertinti planuojamos kasybos poveikį gyventojų gyvenimo sąlygoms ir aplinkai. Dėl šios priežasties gyventojai taip pat neturi aiškaus teisinio pagrindo ginti savo teisėtų interesų tais atvejais, kai kasybos projektai planuojami pernelyg arti jų naudojamų ar lankomų pastatų.
Atsižvelgiant į tai, siekiama teisės aktuose įtvirtinti aiškų, proporcingą ir vienodai taikytiną minimalų atstumo kriterijų, kuris būtų taikomas atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų kasybos sklypų projektavimui ir vertinimui. Toks teisinis reguliavimas užtikrins nuoseklią ir visoje valstybės teritorijoje vienodą praktiką, sudarys sąlygas priimti pagrįstus sprendimus ir sumažins ginčų dėl kasybos vietos parinkimo riziką.
Todėl įstatymo projektu siūloma Žemės gelmių įstatymą papildyti nauju 14¹ straipsniu, kuriame nustatomas 300 metrų minimalus atstumas tarp atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų kasybos sklypų ir sodo namų, gyvenamosios paskirties pastatų, viešbučių paskirties pastatų, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo mokyklų, profesinių mokyklų, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui, poilsio paskirties pastatų, gydymo paskirties pastatų, sporto paskirties pastatų, religinės paskirties pastatų, taip pat specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų). Taip pat numatoma, kad šis atstumas gali būti mažinamas tik tuo atveju, jei visų minėtų pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, tačiau kasybos sklypas bet kuriuo atveju negali būti įrengtas arčiau kaip 30 metrų nuo nurodytų pastatų. Pasikeitus pastatų savininkams, papildomų sutikimų gauti nereikia.
Toks teisinis reguliavimas: · užtikrins gyventojų teisę į sveiką ir saugią aplinką, · suteiks savivaldybėms aiškų ir objektyvų kriterijų sprendimų priėmimui, · sumažins socialinių ginčų ir konfliktų riziką, · neleis kasybos veiklai būti planuojamai arti žmonių naudojamų pastatų.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projekto iniciatorius Seimo narys Audrius Radvilavičius.
projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Žemės gelmių įstatymas ar kitas teisės aktas nenustato jokių minimalių atstumų tarp atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų kasybos sklypų ir gyvenamosios ar kitokios paskirties pastatų. Galiojantis teisinis reguliavimas neapibrėžia, kokiu atstumu nuo sodo namų, gyvenamosios paskirties pastatų, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių ir aukštųjų mokyklų, vaikų darželių ir lopšelių, švietimo ir neformaliojo švietimo paskirties pastatų, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, taip pat specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų), gali būti projektuojami ar įrengiami kasybos sklypai. Dėl aiškių ribojimų nebuvimo gyventojai neturi pakankamo teisinio pagrindo ginti savo teisėtų interesų tais atvejais, kai kasybos veikla planuojama per arti jų naudojamų ar gyvenamųjų pastatų.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma papildyti Žemės gelmių įstatymą nauju 14¹ straipsniu, kuriame nustatomi atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų kasybos sklypų vietos ribojimai. Šiuo straipsniu numatoma, kad kasybos sklypai negali būti suprojektuoti ar įrengti taip, kad trumpiausias atstumas nuo kasybos sklypo ribos iki sodo namų, gyvenamosios paskirties pastatų, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių ir aukštųjų mokyklų, vaikų darželių ir lopšelių, mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo arba neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, taip pat specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų), būtų mažesnis negu 300 metrų; atstumas gali būti mažinamas tik tuo atveju, kai minėtų pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, tačiau net ir tokiu atveju kasybos sklypas negali būti įrengtas arčiau negu 30 metrų nuo nurodytų pastatų; pasikeitus pastatų savininkams, papildomų sutikimų gauti nereikia.
Numatoma, kad toks naujas teisinis reguliavimas: · suteiks savivaldybėms aiškų ir objektyvų kriterijų, kuriuo remiantis bus vertinami kasybos projektai; · sumažins konfliktų tarp gyventojų ir ūkio subjektų riziką; · užtikrins, kad kasybos veikla nebūtų planuojama per arti žmonių naudojamų pastatų; · padidins gyventojų saugumo jausmą ir viešųjų sprendimų skaidrumą.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai ir korupcijos lygiui įtakos neturės.
jo plėtrai: Reguliavimas pagerins verslo aplinką mažindamas socialinių konfliktų riziką ir suteikdamas aiškius kriterijus.
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos nepateikiamos.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar fondų lėšų nereikės.
specialistų vertinimai ir išvados: Negauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Kasyba, Karjerai, Naudingosios iškasenos. 15.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra