Projektas
Pakeisti 9 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) per kalendorinius metus nustačius bent du šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų pažeidimus arba 15 straipsnio 1 dalyje 3–6 punktuose išdėstytų reikalavimų pažeidimo nepašalinus per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo. “.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 7 punkto įstatymo pakeitimo projekto iniciavimą paskatino pasikartojantys hidroelektrinių (toliau – HE) savininkų pažeidimai.
Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) 2024 metų duomenimis, buvo įvykdyti 36 HE veiklos patikrinimai, iš jų – 20 planinių, 16 neplaninių patikrinimų. Atliktų patikrinimų rezultatai rodo, kad atvejų, kai buvo vykta tikrinti pakartotinai į tą pačią HE po 2 kartus buvo penki, o po 5 kartus – vienas. Atvejų, kad buvo taikyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 269 straipsnį, 244 straipsnį – 11. 2025 metų (iki rugpjūčio) duomenimis, buvo įvykdyti 47 HE veiklos patikrinimai, iš jų – 37 planinių, 10 neplaninių patikrinimų. Atliktų patikrinimų rezultatai rodo, kad atvejų, kai buvo vykta tikrinti pakartotinai į tą pačią HE: dviems HE po 4 kartus, vienai HE 3 kartus. Atvejų, kai buvo taikyta atsakomybė pagal ANK 268 str., 269 str. ar 316 str. – 2. Šie duomenys rodo tendencingumą. Dažnu atveju HE savininkai per metus daro pakartotinius pažeidimus, o jų pasikartojančių (užfiksuotų) pažeidimų skaičius siekia nuo 2 iki net 5 kartų per metus.
Projekto tikslas – inicijuoti įstatymo pataisas, kurios atgrasytų HE savininkus nuo pakartotinų aplinkosauginių pažeidimų ir pagreitintų pažeidimų pašalinimą. Šiam tikslui pasiekti siūloma pakeisti Vandens įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 7 punktą taip, kad Aplinkos apsaugos agentūra išregistruotų paviršinį vandenį naudojantį asmenį (HE savininką) valstybinės aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų per kalendorinius metus už bent du (vietoje šiuo metu esamų trijų) užfiksuotus 15 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų pažeidimus arba 15 straipsnio 1 dalyje 3–6 punktuose išdėstytų reikalavimų pažeidimus.
Tikimasi, kad priėmus siūlomą nuostatą sumažėtų HE savininkų daromų pakartotinių pažeidimų skaičius, greičiau būtų ištaisomi nustatyti pažeidimai ir jie nebebūtų kartojami. Tai turėtų tiesioginę aplinkosauginę naudą, nes HE pažeidimai tiesiogiai veikia vandens telkinių bioįvairovę, krantų stabilumą, kraštovaizdį.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Jonauskas.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo
Aplinkos apsaugos agentūra išregistruo ja paviršinį vandenį naudojantį asmen
į per kalendorinius metus nustačius bent tris šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų pažeidimus arba 15 straipsnio 1 dalyje 3–6 punktuose išdėstytų reikalavimų pažeidimo nepašalinus per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma pakeisti Vandens įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 7 punktą, kad Aplinkos apsaugos agentūra išregistruo tų paviršinį vandenį naudojantį asmen į per kalendorinius metus nustačius bent
2 pažeidimus pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų pažeidimus arba 15 straipsnio 1 dalyje 3–6 punktuose išdėstytų reikalavimų pažeidimo nepašalinus per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo
, o ne 3 kartus, kaip yra šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projekto įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nenustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus.
kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra.
Nėra.