Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-27693 IR 39 STRAIPSNIŲ
Vilnius
3 straipsnio 23 dalies pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „
23Paskolos davėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformą teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą kredito gavėjui.“
39 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 3 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 . Kai Paskolos davėjas yra fizinis asmuo, jis vienam kredito gavėjui gali suteikti ne didesnį kaip 1 000 eurų kreditą per 12 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo kredito suteikimo dienos vienoje tarpusavio skolinimo platformoje.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
LIETUVOS RESPUBLIKOS su nekilnojamuoju turtu susijusio KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 3 ir 39 straipsniŲ pakeitimo
Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SNTSKĮ) parengtas siekiant užtikrinti sklandesnį tarpusavio skolinimo platformų operatorių (toliau – TSPO) rinkos veikimą, didesnį teisinį aiškumą ir investuotojų apsaugą.
Pakeitimais siekiama suderinti šios srities reguliavimą su Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (toliau – VKĮ) pakeitimo įstatymo projektu, kad būtų suvienodintos taikomos sąvokos ir reguliavimo principai. Vienodas teisinis reguliavimas sustiprins teisinį aiškumą, užtikrins vienodas konkurencijos sąlygas, leis aktyviau dalyvauti investavimo procese ir prisidės prie finansų rinkos tvaraus augimo bei investicinės aplinkos plėtros.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Algirdas Sysas
teisiniai santykiai
Šiuo metu su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito išdavimo sąlygas ir tvarką bei šios veiklos priežiūrą nustato SNTSKĮ. SNTSKĮ 3 straipsnio 23 dalis numato, kad paskolos davėjas yra fizinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformą teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą kredito gavėjui. SNTSKĮ 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos davėjas vienam kredito gavėjui gali suteikti ne didesnį kaip 1 000 eurų kreditą per 12 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo kredito suteikimo dienos vienoje tarpusavio skolinimo platformoje.
VKĮ pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalis numato, kad paskolos davėjas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformą teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui. To paties įstatymo projekto 50 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad kai paskolos davėjas yra fizinis asmuo, jo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma negali viršyti 1 000 eurų.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant suvienodinti VKĮ ir SNTSKĮ nuostatas, siūloma keisti SNTSKĮ numatytą paskolos davėjo sąvoką, sudarant galimybes į su nekilnojamuoju turtu susijusį kreditą investuoti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Siekiant išlaikyti tinkamą investuotojų apsaugą, keičiama 39 straipsnio 1 dalis, kurioje numatomi investavimo ribojimai, kurie, atsižvelgiant į VKĮ pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, turi būti taikomi fiziniams asmenims.
Pakeitimai sudarys
palankesnes investavimo per TSPO sąlygas. Teisės investuoti juridiniams asmenims suteikimas ne tik prisidės prie teisinio aiškumo ir lygių galimybių skirtingų tipų investuotojams, tačiau taip pat pritrauks daugiau kapitalo į tarpusavio skolinimo sektorių, paskatins institucinių investuotojų įsitraukimą ir užtikrins tolygesnį rinkos augimą.
Be to, pakeitimai prisidės prie TSPO veiklos teisinio aiškumo, investuotojų bazės diversifikavimo ir rinkos profesionalėjimo. Vienodesnis reguliavimas taip pat mažins teisinį neapibrėžtumą, didins investuotojų pasitikėjimą ir stiprins Lietuvos, kaip inovatyvios finansinių technologijų rinkos, konkurencingumą.
rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamo poveikio nenumatoma, nes pakeitimais siekiama suderinti VKĮ ir SNTSKĮ nuostatas.
įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas su nekilnojamu turtu susijusio kredito rinkos plėtrai, padidins konkurenciją ir teisinį aiškumą.
strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „su nekilnojamu turtu susijęs kreditas“, „kredito gavėjas“, „kredito davėjas“, „su nekilnojamu turtu susijusio kredito sutartis“, „tarpusavio skolinimo platformos operatorius“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi Įstatymo projekto pagrindimai ir paaiškinimai nereikalingi.