Projektas
. IX-2135
2025 m. d. Nr.
1. Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 14 dalį.2 . Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 28 dalį.
3. Pakeisti 3 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29 . Infrastruktūros valdytojas
4. Pakeisti 3 straipsnio 78 dalį ir ją išdėstyti taip: „78 . Universaliosios elektroninių ryšių paslaugos (toliau – universaliosios paslaugos) – minimalus skaičius nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų, kurios už prieinamą kainą turi būti teikiamos visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojams.“
5. Pakeisti 3 straipsnio 102 dalį ir ją išdėstyti taip: „102
. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme,
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatym e ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente), Reglamente (ES) 2024/1309 .“
6. Papildyti 3 straipsnį 103 dalimi: „
103. Reglamento (ES) 2024/1309 2 straipsnio pirmojoje pastraipoje įvardyta sąvoka „itin didelio pralaidumo tinklas“ atitinka šio straipsnio 37 dalyje apibrėžtą sąvoką „labai pralaidus elektroninių ryšių tinklas“. Reglamento (ES) 2024/1309
2 straipsnio 4 punkte apibrėžta sąvoka „fizinė infrastruktūra“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „bendroji fizinė infrastruktūra“.“
1. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 15 punktu: „15 ) atlieka Reglamento (ES) 2024/1309 12 straipsnio 3 dalyje nurodyto bendrojo skaitmeninės prieigos punkto funkciją; “.
2. Buvusį 9 straipsnio 1 dalies 15 punktą laikyti 17 punktu.
3. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16 ) vykdo Reglamente (ES) 2024/1309 nurodytas nacionalinės ginčų sprendimo įstaigos funkcijas; “.
Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Susisiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba bendradarbiauja su nacionaline standartizacijos institucija ir Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia informacija.“
Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Nacionalinė standartizacijos institucija Standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrina, kad tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.“
1. Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių, taip pat Reglamento (ES) 2024/1309 13 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytus ginčus (toliau – ginčai pagal Reglamentą (ES) 2024/1309 ) .
Ginčams pagal Reglamentą (ES) 2024/1309 nagrinėti šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek kitaip nenustatyta Reglamente (ES) 2024/1309 . Nagrinėjant ginčus pagal Reglamentą (ES) 2024/1309
, bendrosios fizinės infrastruktūros įrengimo valstybinę priežiūrą atliekančios ir (arba) kitos kompetentingos institucijos privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo Ryšių reguliavimo tarnybos prašymo gavimo dienos pateikti išvadą dėl ginčo esmės (ieškovo prašymo, atsakovo paaiškinimų ir panašiai). “2 .
Pakeisti 34 straipsnio 15 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) ginčų pagal Reglamentą (ES) 2024/1309 per šiame reglamente nustatytus terminus.“
3. Pakeisti 34 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „
23. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų pagal Reglamentą (ES) 2024/1309
nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išnagrinėti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 421 straipsniu: „42
Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje1
. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje projektams taikomas Teritorijų planavimo įstatyme nustatytas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo teisinis reguliavimas, jeigu planuojami įgyvendinti projektai atitinka šiuos reikalavimus ir sąlygas:1 ) Ryšių reguliavimo tarnyba per 30 kalendorinių dienų nuo asmens, ketinančio įgyvendinti elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje projektą,
kreipimosi gavimo dienos pateikia asmeniui ir Susisiekimo ministerijai išvadą, kad įgyvendintas projektas turės reikšmingą teigiamą poveikį šalies skaitmeniniam junglumui ir atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamam teikimui užtikrinti;2 ) elektroninių ryšių infrastruktūros jungtys planuojamos į rengti tik su Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėmis narėmis.
2. Susisiekimo ministerija, įvertinusi asmenų, ketinančių įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje
jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje projektus, atitiktį nacionalinio saugumo interesams, turi teisę sudaryti sutartį dėl projekto įgyvendinimo, kurią sudarius elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorės funkcijas vykdo Susisiekimo ministerija. Tokiam teritorijų planavimo dokumentui taikoma Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. “
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) bendrosios fizinės infrastruktūros įrengimo koordinavimas
1. Civilinės inžinerijos darbų, susijusių su el ektroninių ryšių infrastruktūra ir bendrąja fizine infrastruktūra, koordinavimą reglamentuoja Reglamentas (ES) 2024/1309 . Ryšių reguliavimo tarnyba , įvertinusi elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) bendrosios fizinės infrastruktūros įrengimo koordinavimo teisinį reguliavimą, tvirtinamose elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse turi teisę nustatyti Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatų įgyvendinimo tvarką.2 .
Informacija apie planuojamą įrengti el ektroninių ryšių infrastruktūrą ir bendrąją fizinę infrastruktūrą, kaip to reikalauja Reglamento (ES) 2024/1309
6 straipsnio nuostatos, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka skelbiama Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje.3 . Informacija apie el ektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, statybos tvarką ir sąlygas bei priėjimo teises suteikiama, taip pat galimybė operatoriams teikti prašymus išduoti el ektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ar statybos leidimus ir prašymus suteikti priėjimo teises, kaip to reikalauja Reglamento (ES) 2024/1309 7 straipsnio nuostatos, sudaroma Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje ir Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformoje.4
. Aplinkos ministras, suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, nustato Reglamento (ES) 2024/1309 10 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas pastatų kategorijas ir rūšis, kurioms netaikomi arba taikomi iš dalies Reglamento (ES) 2024/1309 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, ir paskelbia šią informaciją bendrajame skaitmeninės prieigos punkte.“
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 . Prieigos prie esamos bendrosios fizinės infrastruktūros suteikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Reglamentas (ES) 2024/1309 . Ryšių reguliavimo tarnyba , įvertinusi p rieigos prie esamos bendrosios fizinės infrastruktūros suteikimo tvarkos ir sąlygų
teisinį reguliavimą, tvirtinamose elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse turi teisę nustatyti Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatų įgyvendinimo tvarką.2 . Šviesolaidiniam ryšiui parengta fizinė pastato infrastruktūra ir pastato šviesolaidinio ryšio instaliacija, įrengta vadovaujantis Reglamento (ES) 2024/1309 10 straipsnio 3 dalimi, yra laikoma pastato savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu – pastato bendrąja inžinerine sistema.3 .
Operatoriai turi teisę gauti informaciją apie esamą bendrąją fizinę infrastruktūrą, kaip to reikalauja Reglamento (ES) 2024/1309 4 straipsnio nuostatos, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka.4 . Privačių
komercinių pastatų, kurie yra kaimo gyvenamosiose vietovėse ir kurie nepriklauso tinklo operatoriui ir nėra jo kontroliuojami, savininkai, gavę rašytinį operatoriaus prašymą, turi patenkinti pagrįstus prašymus dėl prieigos prie tų pastatų, įskaitant jų stogus, kad būtų galima įdiegti itin didelio pralaidumo tinklus ar susijusių priemonių elementus, jeigu yra tenkinamos Reglamento (ES) 2024/1309 3 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodytos sąlygos.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato Reglamento (ES) 2024/1309 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų išimčių taikymo pagrindimą, kriterijus, sąlygas ir paskelbia šią informaciją Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje.
6. Reglamento (ES) 2024/1309
461 straipsnio 5 dalies 1 ir 5 punktuose.“
Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Operatoriai, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės ar savivaldybių įmonėmis turi teisę naudotis šių institucijų valdoma, naudojama ir (arba) disponuojama fizine infrastruktūra, įskaitant gatvių apšvietimo stulpus, kelio ženklus, šviesoforus, informacinius stendus, autobusų stoteles ir kitą fizinę infrastruktūrą, kuri techniškai yra tinkama įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus ir (arba) kurios reikia siekiant tokius taškus prijungti prie pagrindinio viešojo elektroninių ryšių tinklo.
Valstybės ir savivaldybių institucijos turi tenkinti visus pagrįstus šioje dalyje nurodytus prašymus taikydamos sąžiningas, pagrįstas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas, kurios skelbiamos pagal šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalį. Užmokesčiai už naudojimąsi šioje dalyje nurodyta fizine infrastruktūra turi būti pagrįsti sąnaudomis.“
Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimą.
Tokio sutikimo nereikia, kai abonentas ar registruotasis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo, tačiau jam turi būti sudaryta aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė atsisakyti tolesnio elektroninių ryšių paslaugų, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslu.
2. Asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Reglamento (ES) 2016/679
nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo kliento, kuris yra fizinis asmuo, elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientui yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti, kad jo kontaktiniai duomenys būtų naudojami pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.3
. Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą, arba pranešimus, kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.“
Pakeisti 83 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo 23 straipsnį, nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, duotų šiame įstatyme nustatytais atvejais, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, Reglamento
(ES) 2024/1309 arba nepateikia informacijos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, arba pateikia neteisingą ar Ryšių reguliavimo tarnybos prašomos pateikti informacijos detalumo lygio ir (arba) formos neatitinkančią informaciją, tyčia arba dėl neatsargumo pateikia neteisingą ar neišsamią šio įstatymo 47 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, arba, kai pagal Nacionalinį ryšio numeracijos planą ryšio numeriai gali būti naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, gavusi įrodymų iš kitos Europos Sąjungos nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos, kad ryšio numeriai atitinkamoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudojami pažeidžiant tos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.“
Pakeisti 90 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, arba nevykdo įpareigojimų užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas , arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų pagal šio įstatymo
23 straipsnį, nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, Reglamento (ES) 2024/1309 arba, kai ryšio numeriai naudojami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nesilaiko atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje ryšio numeriai yra naudojami, vartotojų teisių apsaugą ir (arba) ryšio numerių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio baudą, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki
eurų. “
priedo pakeitimas
1. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo 2 priedo 11 punktą.2
. Papildyti Įstatymo 2 priedą 18 punktu: „18 .
(ES) 2024/1309 dėl priemonių gigabitinių elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinama Direktyva 2014/61/ES (Gigabitinės infrastruktūros aktas).“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 ir 10 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
3. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir aplinkos ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
. IX-2135
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9, 12, 33, 34, 44, 45, 49, 81, 83, 90 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 476 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1309
dėl priemonių gigabitinių elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinama Direktyva 2014/61/ES (Gigabitinės infrastruktūros aktas) (toliau – Reglamentas (ES) 2024/1309 ), nuostatas, atsižvelgti į 2024 m. vasario 26 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2024/779 dėl saugios ir
atsparios jūrinių kabelių infrastruktūros (toliau – Rekomendacija) ir eliminuoti elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo administracines kliūtis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio protokolinį sprendimą (protokolo Nr. 32 14 klausimas), Lietuvos Respublikos e lektroninių ryšių įstatyme (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas) atsisakoma Lietuvos standartizacijos departamento pavadinimo, vietoj jo nurodoma Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme vartojama formuluotė „nacionalinė standartizacijos institucija“, ir, siekiant užtikrinti aiškesnį teisinį reguliavimą, atliekami kiti tikslinančio pobūdžio pakeitimai.
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9, 12, 33, 34, 44, 45, 49, 81, 83, 90 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projekto (toliau – ERĮ projektas) straipsnių, susijusių su Reglamento (ES) 2024/1309 įgyvendinimu, tikslas – užtikrinti, kad Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos, kuriomis 2016 metais buvo perkelta 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (toliau – Direktyva 2014/61/ES ), nedubliuotų Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatų (Reglamentas (ES) 2024/1309
minėtą direktyvą panaikino). Taip pat ERĮ projektu siekiama paskirti kompetentingą įstaigą, kuri spręstų ginčus ir atliktų bendrų informacinių punktų funkcijas. Pažymėtina, kad dalis Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatų, kuriomis valstybėms narėms suteikiama diskrecija nusistatyti tam tikras detalesnes taisykles, nėra įgyvendinamos šiuo ERĮ projektu. Šiame etape siekiama iki Reglamento (ES) 2024/1309 įsigaliojimo datos įgyvendinti esmines Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatas, taip pat nedidinti administracinės naštos. Įvertinus jų taikymo efektyvumą praktikoje, prireikus ateityje bus inicijuoti Elektroninių ryšių įstatymo ar kitų teisės aktų pakeitimai, įskaitant ir galimą dispozityvių Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatų įgyvendinimą.
ERĮ projekto nuostatų, susijusių su Rekomendacijos įgyvendinimu, tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti tarptautines jūrines jungtis su kitomis Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir (ar) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybėmis narėmis ir taip gerinti šalies skaitmeninį junglumą, kaip numatyta Rekomendacijos 3.3 dalyje. Siekiama užtikrinti, kad tam tikras ERĮ projekte nustatytas sąlygas ir procedūras atlikusiems subjektams, planuojantiems įgyvendinti elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje projektus, būtų taikomas Teritorijų planavimo įstatyme nustatytas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo teisinis reguliavimas
, kuris reikalingas siekiant tvariai ir laiku įrengti tarptautines jūrines jungtis su kitomis valstybėmis. Kitų ERĮ projekto nuostatų, susijusių su tikslinančio pobūdžio pakeitimais, tikslas – užtikrinti aiškesnį universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo aprėpties teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 476 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekt u siekiama nustatyti sankcijas asmenims, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, kaip to reikalauja Reglamento (ES) 2024/1309
taip pat siekiama supaprastinti sąlygas asmenims vykdyti tiesioginę rinkodarą juridinių asmenų atžvilgiu. Lietuvos verslo atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje įtvirtintas
reguliavimas dėl tiesioginės rinkodaros vykdymo kitų juridinių asmenų atžvilgiu yra griežtesnis nei Latvijoje ar Estijoje ir apsunkina verslo komunikaciją. Vadovaujantis 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (toliau – Direktyva 2002/58/EB
), 13 straipsnio, reglamentuojančio tiesioginės rinkodaros vykdymo sąlygas, 5 dalimi, juridinių asmenų duomenys tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti tvarkomi vadovaujantis kitomis taisyklėmis nei fizinių asmenų duomenys. Perkeliant šią direktyvą Lietuvoje, buvo pasirinkta taikyti vienodas sąlygas tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų duomenų tvarkymui tiesioginės rinkodaros tikslu (Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio 1 dalis) .
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė
Susisiekimo ministerijos Pašto ir elektroninių ryšių grupės (grupės vadovas Darius Stravinskas, tel. +370 694 41 323, el. p. [email protected] ) vyriausiasis patarėjas Albertas Turonis (tel. +370 665 19418, el. p. [email protected] ) ir vyresnysis patarėjas Jonas Bazys (tel. +370 618 49951, el. p. [email protected] ).
ERĮ projekto 81 straipsnio dėl tiesioginės rinkodaros pakeitimą inicijavo Lietuvos verslo atstovai. Teisingumo ministerijos gautas Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymas keisti tiesioginės rinkodaros, vykdomos juridinių asmenų atžvilgiu, reguliavimą, buvo apsvarstytas ir jam pritarta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudarytos darbo grupės Pertekliniams reikalavimams teisingumo ministro valdymo srityje mažinti posėdyje ir Teisingumo ministerija parengė ERĮ projekto 81 straipsnio pataisas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiu Elektroninių ryšių įstatymu yra perkeltos dauguma Direktyvos 2014/61/ES
nuostatų, kurios reglamentuoja bendrą elektroninių ryšių infrastruktūros ir tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimą ir įrengimą. Reglamentas (ES) 2024/1309 , kuriuo minėta direktyva panaikinama, pradedamas taikyti 2025 m. lapkričio 12 d. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Elektroninių ryšių įstatyme įtvirtinta, kad informacija apie planuojamus fizinės infrastruktūros įrengimo darbus yra skelbiama Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje. Taip pat Elektroninių ryšių įstatyme Ryšių reguliavimo tarnybai priskirta kompetentingos įstaigos funkcija spręsti ginčus pagal Direktyvoje 2014/61/ES reglamentuotus visuomeninius santykius.
Elektroninių ryšių įstatyme nėra atskirai reglamentuotas elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas
Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Šiuo metu galiojančiame Elektroninių ryšių įstatyme universaliosios elektroninių ryšių paslaugos yra apibrėžtos kaip minimalus skaičius nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų, kurios už prieinamą kainą turi būti teikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojams. Šios sąvokos apibrėžtyje nėra akcentuojama, kad tokios paslaugos turėtų būti teikiamos visoje šalies teritorijoje.
Galiojančiame A dministracinių nusižengimų kodeks e sankcijos asmenims, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, nustatytos tik už Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimą.
Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimą. Ši nuostata taikoma visais atvejais – tiek tada, kai abonentas ar registruotasis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas yra fizinis asmuo, tiek ir tada, kai abonentas ar registruotasis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo.
Elektroninių ryšių įstatymo
81 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, kada klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis galima naudoti neturint jų sutikimo, ir numatytos šios išimties taikymo sąlygos, kurias visas būtina išpildyti. Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą, arba pranešimus, kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.4
. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatas, ERĮ projekte įtvirtinama, kad:1 ) Ryšių reguliavimo tarnyba paskiriama atlikti Reglamento (ES) 2024/1309 12 straipsnio 3 dalyje nurodyto bendrojo skaitmeninės prieigos punkto funkcijas ir Reglamente (ES) 2024/1309 nurodytas nacionalinės ginčų sprendimo įstaigos funkcijas;2 ) informacija apie planuojamą įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą ir fizinę infrastruktūrą, kaip to reikalauja Reglamento (ES) 2024/1309 6 straipsnio nuostatos, skelbiama Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje;3
) Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje ir Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformoje pateikiama informacija apie el ektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, statybos tvarką ir sąlygas bei priėjimo teises, taip pat sudaryta galimybė operatoriams šiose informacinėse sistemose teikti prašymus dėl el ektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ar statybos leidimų išdavimo, taip pat prašymus suteikti priėjimo teises, kaip to reikalauja Reglamento (ES) 2024/1309 7 straipsnio nuostatos;4 ) privačių
komercinių pastatų, kurie yra kaimo gyvenamosiose vietovėse ir kurie nepriklauso tinklo operatoriui ir nėra jo kontroliuojami, savininkai, gavę rašytinį operatoriaus prašymą, turi patenkinti pagrįstus prašymus dėl prieigos prie tų pastatų, įskaitant jų stogus, kad būtų galima įdiegti itin didelio pralaidumo tinklus ar susijusių priemonių elementus, jeigu yra tenkinamos Reglamento (ES) 2024/1309 3 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodytos sąlygos;5 ) aplinkos ministras, suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, nustato Reglamento (ES) 2024/1309 10 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas pastatų kategorijas ir rūšis, kurioms netaikomi arba taikomi iš dalies Reglamento (ES) 2024/1309
10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, ir paskelbia šią informaciją bendrajame skaitmeninės prieigos punkte;6 ) šviesolaidiniam ryšiui parengta fizinė pastato infrastruktūra ir pastato šviesolaidinio ryšio instaliacija, įrengta vadovaujantis Reglamento (ES) 2024/1309 10 straipsnio 3 dalimi, yra laikoma pastato savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu – pastato bendrąja inžinerine sistema;7 ) operatoriai turi teisę gauti informaciją apie esamą fizinę infrastruktūrą, kaip to reikalauja Reglamento (ES) 2024/1309 4 straipsnio nuostatos, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka;8 ) už Reglamento (ES) 2024/1309
nuostatų nesilaikymą gali būti skiriama bauda pagal Elektroninių ryšių įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatas. Siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatas, Lietuvos Respublikos a dministracinių nusižengimų kodekso 476 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekte įtvirtinama atsakomybė už Reglamento (ES) 2024/1309 nuostatų pažeidimą.
Apibendrinus šias su Reglamento (ES) 2024/1309 įgyvendinimu susijusias Įstatymų projektų nuostatas pažymima, kad naujas teisinis reguliavimas užtikrins aiškų iš Reglamento (ES) 2024/1309 kylančių atsakomybių ir funkcijų priskyrimą įstaigoms ir informacinėms sistemoms, leisiantį operatoriams ir kitiems subjektams, įrengiantiems elektroninių ryšių infrastruktūrą, efektyviau vykdyti veiklą.
Siekiant atsižvelgti į Rekomendacijoje pateiktus siūlymus, ERĮ projekte įtvirtinama, kad:1 ) elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje projektams taikomas Teritorijų planavimo įstatyme nustatytas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo teisinis reguliavimas, jeigu gauta Ryšių reguliavimo tarnybos išvada dėl projekto reikšmingo teigiamo poveikio gerinant šalies skaitmeninį junglumą, projektai vykdomi su Europos Sąjungos , Europos ekonominės erdvės ir (ar) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybėmis narėmis ir asmenys atitinka
nacionalinio saugumo interesus, kuriuos įvertina Susisiekimo ministerija prieš pasirašydama sutartį – kreipiasi į kompetentingas valstybės institucijas ir sprendimą sudaryti arba ne sutartį priima tik gavusi ir įvertinusi institucijų pateiktą informaciją; reikalavimai dėl planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir jų priežiūros ir palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams nustatomi sutartyje, įvertinus tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir kompetentingų valstybės institucijų rekomendacijas kibernetinio saugumo srityje ;2 )
asmenys, įvykdę nustatytas sąlygas bei atitikę nustatytus kriterijus, ir Susisiekimo ministerija turi teisę sudaryti sutartį dėl projekto įgyvendinimo, kurią sudarius elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorės funkcijas vykdo Susisiekimo ministerija. Tokiam teritorijų planavimo dokumentui taikoma Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka.
Apibendrinus šias su Rekomendacijos įgyvendinimu susijusias ERĮ projekto nuostatas pažymima, kad naujas teisinis reguliavimas sudarys realias sąlygas atsirasti papildomoms jūrinėms jungtims su kitomis valstybėmis. Papildomos jūrinės jungtys gerintų šalies skaitmeninį junglumą, elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą, tai ypač svarbu nacionaliniam saugumui dabartiniame geopolitiniame kontekste.
Siekiant užtikrinti aiškesnį universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo aprėpties teisinį reguliavimą, ERĮ projekte įtvirtinama, kad universaliosios elektroninių ryšių paslaugos suprantamos kaip minimalus skaičius nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų, kurios už prieinamą kainą turi būti teikiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojams.
Apibendrinus šiuos pakeitimus pažymėtina, kad šiuo metu įpareigojimas teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas nustatytas tik penkiose Lietuvos savivaldybėse. Priėmus ERĮ projektą ir Ryšių reguliavimo tarnybai atliekant plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimą ir atlikus kitus, Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse nustatytus veiksmus būtų įtvirtintas teisinis pagrindas nustatyti operatoriams įpareigojimus visose Lietuvos savivaldybėse.
Atsižvelgiant į užtrukusį Įstatymų projektų derinimą, numatyta vėlesnė Įstatymų projektų nuostatų, susijusių su Reglamento (ES) 2024/1309
įgyvendinimu, įsigaliojimo data (2026 m. sausio 1 d.) ir pakoreguota įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data (2025 m. gruodžio 31 d.). Pažymėtina, kad nuostatų, susijusių su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, įsigaliojimo data
Taip pat ERĮ projekte siūloma numatyti, kad n
audoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama neturint išankstinio sutikimo, kai abonentas ar registruotasis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo, tačiau jam turi būti sudaryta aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė atsisakyti tolesnio elektroninių ryšių paslaugų, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslu. Pažymėtina, kad tokį atsisakymą, nepriklausomai nuo to, ar sudarant kontaktinį duomenį yra naudojami darbuotojo asmens duomenys, ar ne, gali išreikšti tiek juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tiek ir juridinio asmens darbuotojas, kurio naudojimui yra priskirtas šis kontaktinis duomuo. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai tvarkomi darbuotojų asmens duomenys, papildomai būtų taikomi ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679 ) reikalavimai, pvz., dėl duomenų subjekto teisės nesutikti pagal šio reglamento 21 straipsnį. Gavus tokį atsisakymą, elektroninių ryšių paslaugų naudojimas tiesioginės rinkodaros tikslu turi būti nutrauktas.
Siūlomas reguliavimas atitinka Direktyvą 2002/58/EB . Vadovaujantis Direktyvos 2002/58/EB 13 straipsnio 5 dalimi, juridinių asmenų duomenys tiesioginės rinkodaros tikslu gali būti tvarkomi vadovaujantis kitokiomis taisyklėmis nei fizinių asmenų duomenys, tačiau
valstybės narės turi užtikrinti, kad, laikantis Bendrijos teisės ir taikomų nacionalinės teisės aktų, būtų pakankamai apsaugoti teisėti abonentų, kurie nėra fiziniai asmenys, interesai, susiję su neprašytais pranešimais. Pastebėtina, kad ERĮ projektu nesiūloma keisti reguliavimo dėl fizinių asmenų duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu. Kaip ir iki šiol, fizinių asmenų duomenys tiesioginės rinkodaros tikslu tvarkomi vadovaujantis ne tik Elektroninių ryšių įstatymu, bet ir Reglamentu (ES) 2016/679 . Taigi ir toliau būtina gauti išankstinį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo (fizinio asmens) sutikimą, atitinkantį Reglamento (ES) 2016/679
(ES) 2016/679
7 straipsnį. Fizinių asmenų duomenys tiesioginės rinkodaros tikslu gali būti tvarkomi ir vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis, kartu taikant ir Reglamento (ES) 2016/679 21 straipsnį. ERĮ projektu taip pat siūloma patikslinti Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio 2 dalį redakciniu požiūriu ir užtikrinti šios dalies atitiktį Direktyvos 2002/58/EB
(ES) 2016/679 21 straipsniui. Pažymėtina, kad Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio 3 dalies nuostatos lieka nepakitusios, ir toliau bus taikomos siunčiant elektroninio pašto pranešimus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims.
Priėmus ERĮ projektu siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, bus palengvintas tiesioginės rinkodaros vykdymas juridinių asmenų atžvilgiu ir sukurtas didesnis teisinis aiškumas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimti įstatymai neigiamų pasekmių neturės.
6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti įstatymų pakeitimai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Šios pataisos suteiks daugiau aiškumo operatoriams ir kitiems subjektams, įrengiantiems elektroninių ryšių infrastruktūrą, ir subjektams, kurie suteikia savo valdomą fizinę infrastruktūrą elektroninių ryšių infrastruktūrai bendrai įrengti ar naudotis.
Priėmus ERĮ projektą, taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos verslo komunikacijai, asmenys galės paprasčiau informuoti juridinius asmenis apie savo siūlomas prekes ir (ar) paslaugas, bus skatinamas konkurencingumas. Verslas nepatirs papildomų išlaidų dėl prisitaikymo prie naujo reguliavimo.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.9
. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Tam, kad ERĮ projekte vartojamos sąvokos būtų visiškai suderintos su kituose įstatymuose vartojamomis sąvokomis, bus priimtas Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimas (šiuo metu Lietuvos Respublikos a plinkos ministerija inicijavo šio įstatymo pakeitimą, jis bus išdėstytas nauja redakcija) .10
. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
ERĮ projekte vartojamos sąvokos aprobuotos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.11
. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti ERĮ projektui įgyvendinti Ryšių reguliavimo tarnybai ir Lietuvos Respublikos a plinkos ministerijai iki 2025 m. gruodžio 31 d. reikės priimti šiuos teisės aktus:1 ) Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nutarimą (-us) dėl ERĮ projekto 7 ir 8 straipsnių įgyvendinimo;2 ) aplinkos ministro įsakymą dėl ERĮ projekto 7 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Informacinių sistemų modernizavimo, šių sistemų sąveikos užtikrinimo ir plėtros darbai bei duomenų imtis, kuri dabar nekaupiama sistemoje ir jų rinkimo poreikis atsiranda tik įgyvendinant Reglamento (ES) 2024/1309
nuostatas, nepriskirtini prie sąnaudų, kurias galima įtraukti apskaičiuojant atlyginimo už informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimą, taip pat atlyginimo už kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus dydį, bendrųjų informacinių punktų valdytojams bus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu nėra galimybių įvertinti reikalingos valstybės biudžeto sumos dydžio.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų reng imo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“ „Rinkodara“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra