IX-1007
2025 m. d. Nr.
Papildyti 17 straipsnio 1 dalį naujuoju 61 punktu ir jį išdėstyti taip: „61 ) darbuotojo pagal studento praktikos darbo sutartį gautos pajamos.“.
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Lukas Savickas Domas Griškevičius Tomas Tomilinas
DĖL
IX-100717
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Įstatymų projektų rengimo tikslas - sudaryti galimybę studentams teisėtai dirbti praktikos metu, įgyti patirtį, kuri yra būtina tvariam integravimuisi į darbo rinką, taip sudarant palankesnes sąlygas tiek studentams, tiek praktiką organizuojančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar kitiems subjektams (toliau - Priimančioji organizacija). Šiuo metu tik nedidelė dalis praktikos vietų Priimančiose organizacijose yra apmokamos. D ažniausiai privačios įmonės su studentais sudaro terminuotas darbo sutartis praktikos laikotarpiui, taip siekdamos pritraukti gabiausius studentus. Kai kuriais atvejais įmonės įsteigia stipendijas, kurias administruoja aukštosios mokyklos, ir kuriomis yra apmokamos studentų praktikos.
Esamas teisinis reglamentavimas nesuteikia tiesioginės ir lanksčios galimybės atlyginti studentams už jų atliktą darbą ir sukurtą pridėtinę vertę, todėl neužtikrina ir konstitucinio principo, kad už darbą turi būti teisingai atlyginama. Šiuo projektu siekiama ištaisyti šį teisinį netikslumą. Įstatymų projektai rengiami siekiant pagerinti studentų praktikos atlikimo ir Priimančiųjų organizacijų bendradarbiavimo sąlygas.
Pirmiausia siūloma Lietuvos Respublikos darbo kodekse papildomai nustatyti naują darbo sutarties rūšį - studento praktikos darbo sutartį. Įtvirtinus šią sutarties rūšį būtų sudaryta galimybė Priimančiajai organizacijai teisėtai ir tiesiogiai atsiskaityti su studentu už praktikos metu atliktą darbą
. Projektu siūlomas darbo užmokestis negali būti mažesnis nei du trečdaliai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos arba minimalaus valandinio atlygio. Tai reiškia, kad studentui, sudariusiam studento praktikos sutartį, mokamas atlygis neviršytų minimalios mėnesinės algos (neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos). Taip siekiama išvengti situacijos, kai praktikantas gautų didesnį atlygį nei pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas. Taip pat siekiama palengvinti sąlygas darbdaviams įdarbinant asmenis, neturinčius patirties ir juos apmokant, kad vėliau jie tvariai integruotųsi į darbo rinką.
Siekiant paskatinti apmokamų praktikų taikymą, siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo įmokos nebūtų skaičiuojamos nuo pagal studento praktikos darbo sutartį gauto darbo užmokesčio, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tokiu būdu būtų skatinama Priimančias organizacijas praktikos laikotarpiu įdarbinti studentus, o studentai būtų labiau motyvuoti ir suinteresuoti sėkmingu praktikos atlikimu, taip padidinant jų galimybes įsilieti į darbo rinką pasibaigus praktikai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 m. jaunų (15–24 m.) asmenų užimtumo lygis Lietuvoje siekė 32 proc., t. y. šios amžiaus grupės tik trečdalis buvo užimti, o likusieji - bedarbiai arba ekonomiškai neaktyvūs. Viena to priežasčių yra diskriminacija darbo rinkoje dėl patirties stokos. Nors studento praktikos darbo sutarties trukmė negalėtų viršyti šešių mėnesių ir būtų terminuota, tikėtina, kad studentai, įgiję darbo patirties, būtų labiau vertinami ir lengviau tęstų integraciją į darbo rinką.
Kaip pastebima Klaipėdos jaunimo situacijos galimybių studijoje, darbo patirtis studijų metu (arba iškart po jų) žymiai palengvina absolventų įsiliejimą į darbo rinką - tai padidina tikimybę greičiau gauti darbą ir turi teigiamos įtakos atlyginimui. Tyrimo duomenys rodo, kad tarp antrosios pakopos absolventų tie, kurie dirbo studijų laikotarpiu, 12 mėnesių po baigimo įsidarbina net 92,8 proc., o tie, kurie nedirbo – tik 45,8 proc. Be to, jų vidutinis atlyginimas būna reikšmingai didesnis. Šią tendenciją patvirtina ir užsienio pavyzdžiai.
Kaip rodo JAV, ypač Kalifornijos valstijos, pavyzdys, studentai, atlikę apmokamas praktikas, gauna maždaug 50 proc. daugiau darbo pasiūlymų nei studentai, atlikę neapmokamas praktikas.
Atsižvelgiant į Tarptautinės migracijos organizacijos pateiktas pastarųjų 3 metų tendencijas, galima konstatuoti, kad darbo jėgos trūkumas Lietuvoje labiausiai jaučiamas paslaugų, statybų ir pramonės sektoriuose. Strata statistinėje ataskaitoje
„Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė“ nurodoma, kad 2024-2033 m. prognozuojama
vidutinė metinė darbuotojų paklausa - 13,7 tūkst. Didžiausias poreikis numatomas aukštos kvalifikacijos reikalaujantiems darbams (specialistams, technikams ir jaunesniesiems specialistams). Tokios darbo vietos sudarytų beveik pusę metinės darbuotojų paklausos. Pagrindiniame strateginiame dokumente
79, kaip vienas esminių migracijos valdymo principų įtvirtintas darbo jėgos kompensavimo principas: trečiųjų šalių piliečius įdarbinti siekiant išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą leidžiama tik tada, kai šių trūkumų negali užpildyti vietiniai darbuotojai, grįžtantys Lietuvos piliečiai ar kitų ES valstybių narių piliečiai pagal laisvo judėjimo principą. Gairėse teigiama, kad nors Lietuva siekia išlikti konkurencinga pritraukiant trečiųjų šalių darbo jėgą, jos politikoje pirmenybė teikiama Lietuvos piliečių remigracijai ir pabrėžiama, kad darbdaviai neturėtų pasikliauti pigia užsienio darbo jėga, kol visiškai neišnaudoja vietinės darbo jėgos.
Visa tai rodo, kad studentų integracija į darbo rinką tampa strategiškai svarbi, nes sudarius daugiau galimybių studentams įsidarbinti praktikos metu ir įgyti realios darbo patirties, jie galėtų greičiau tapti darbo rinkai pasirengusia ir trūkstamas pozicijas užpildančia vietine darbo jėga. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal studento praktikos darbo sutartį gaunamos pajamos yra nereguliarios, projektu taip pat siūloma jų neįskaičiuoti į pajamas, įskaitomas skiriant piniginę socialinę paramą. Taip būtų išsaugoma galimybė socialinę atskirtį patiriantiems studentams ir toliau gauti valstybės paramą.
Pažymėtina, kad Dvidešimtosios Vyriausybės programoje numatyta priemonė skatinti studentų praktikos apmokėjimą viešajame sektoriuje. Šis projektas yra viena iš priemonių, siekiant įgyvendinti minėtą programinį įsipareigojimą.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatoriai Seimo nariai Lukas Savickas, Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas.
yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu studentų praktikos metu atliekamo darbo apmokėjimo teisiniai santykiai nėra įtvirtinti. Darbo teisės aktuose nenumatyta atskiros darbo sutarties rūšies, skirtos studentų praktikai (iš dalies panašus modelis taikomas pagal profesinį mokymą besimokantiems asmenims - pameistrystė), todėl Priimančioji organizacija, norėdama atsiskaityti su studentu už jo praktikos metu atliktą darbą, privalo sudaryti terminuotą darbo sutartį arba ieškoti alternatyvų darbo užmokesčiui. Nėra užtikrinama aiški ir lanksti galimybė tinkamai atlyginti už praktikos metu sukurtą pridėtinę vertę.
Studentų praktikos turinys, trukmė ir tikslai šiuo metu yra nustatomi aukštųjų mokyklų studijų programose bei trišalėse praktikos sutartyse, sudaromose tarp studento, aukštosios mokyklos ir Priimančiosios organizacijos. Šios sutartys apibrėžia praktiką kaip mokymosi veiklą ir nustato šalių atsakomybes, tačiau nekuria darbo santykių ir nenurodo praktikos metu atliekamo darbo apmokėjimo tvarkos.
Todėl praktikos metu atliekamas darbas nelaikomas darbo santykiais, išskyrus atvejus, kai papildomai sudaroma darbo sutartis.
Socialinio draudimo ir paramos sistemose studentų praktikos teisinis reglamentavimas taip pat nėra pritaikytas praktikos apmokėjimui. Jeigu studentas įdarbinamas pagal terminuotą darbo sutartį, jo pajamos apmokestinamos visomis socialinio draudimo įmokomis ir yra įskaitomos į pajamas, vertinant teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Anksčiau nebuvo keliama prielaida, kad studentai, atlikdami praktiką, ne tik įgyja žinių, bet ir vykdo funkcijas, už kurias kiti darbuotojai gauna atlyginimą. Šiandien studentų praktikos vis dažniau tampa apmokamos, tačiau nėra tai aiškiai reglamentuojančio įstatymo - tam pasitelkiamos terminuotos darbo sutartys ar kitos alternatyvos. Todėl reikia sudaryti galimybes praktikų apmokėjimui, o taip pat, siekiant paskatinti Priimančias organizacijas dažniau apmokėti studentų praktikas, būtinos papildomos skatinamosios priemonės, kurios ir yra numatytos šiuose projektuose.
teigiamų rezultatų laukiama
Siūlomomis naujo teisinio reguliavimo nuostatomis siekiama įtvirtinti lankstesnį, aiškų ir studentų bei Priimančiųjų organizacijų poreikius atitinkantį praktikos apmokėjimo modelį. Pirmiausia numatoma Lietuvos Respublikos darbo kodeksą papildyti nauja darbo sutarties rūšimi - studeno praktikos darbo sutartimi. Ši sutartis leistų Priimančiajai organizacijai teisėtai ir tiesiogiai atsiskaityti su studentu už praktikos metu atliekamą darbą, nesiejant šių santykių su tipine terminuota darbo sutartimi. Tokiu būdu praktikos metu atliekamas darbas būtų aiškiai kvalifikuojamas kaip atlygintinas, o praktikos santykiai būtų pripažįstami kaip turintys ne tik mokymosi, bet ir ekonominę pridėtinę vertę.
Projektu taip pat siūloma numatyti socialinio draudimo lengvatą, t. y. neskaičiuoti socialinio draudimo įmokų nuo studento pagal šią sutartį gauto darbo užmokesčio, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tokia lengvata sumažintų Priimančiosios organizacijos finansinę naštą, todėl tikėtina, kad padidėtų jos motyvacija priimti studentus praktikai ir užtikrinti jiems apmokėjimą.
Kartu siūloma nustatyti, kad pagal studento praktikos darbo sutartį gautos pajamos nebūtų įskaitomos į pajamas, vertinant teisę gauti piniginę socialinę paramą, atsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos yra nereguliarios. Tai užtikrintų, kad socialiai pažeidžiami studentai neprarastų valstybės paramos
Tikimasi, kad šios nuostatos sukurs palankesnes sąlygas studentams įgyti realios darbo patirties, kuri didintų jų konkurencingumą darbo rinkoje. Priimančiosioms organizacijoms būtų suteiktos aiškios ir finansiškai patrauklios galimybės įdarbinti studentus praktikos laikotarpiu, o tai užtikrintų sklandesnį jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatym ų projekt us , neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimt i įstatymo pakeitima i kriminogeninei situacijai ir korupcijos lygiui neigiamos įtakos neturės . Gali sumažinti nelegalaus darbo apraiškas, kai už studentų praktikas yra atsiskaitoma neapskaitytomis lėšomis.
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamą poveikį , nes įmonės galės lengvatinėmis sąlygomis įdarbinti studentus ir ruošti profesionalus darbo rinkai. Augs konkurencingumas.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Darbo kodekso pakeitimu reikės priimti Socialinės paramos nepasiturintiems įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei Gyventojų pajamų įstatymo atitinkamų nuostatų pakeitimus.
Taip pat siūloma patikslinti informacijos apie sudarytų studento praktikos darbo sutarčių rinkimą, kuri būtų teikiama Sodrai, taip pat šios informacijos analizę ir stebėseną.
valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos nepateikiamos.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
Kaip tik sudaro galimybę studentams gauti orias darbo sąlygas.
aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Kartu su šio Įstatymo projektu reiktų priimti Socialinės paramos nepasiturintiems įstatymo 17 straipsnio, Socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
įgaliota institucija, socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar fondų lėšų nereikės.
išvados Negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Studentas“,
„atlyginimas už darbą“, „pajamos“, „praktika“, „praktinis mokymasis“, „darbo
sutartis“, „socialinis draudimas“, „socialinė parama“.
Nėra.