1
202 5 m. d. Nr. Vilnius
1 straipsniu Papildyti Įstatymą 161 straipsniu: „16
1 . Meno kolektyvų nariams, dirbantiems savarankiškai arba dirbantiems pagal darbo sutartis ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir dėl dalyvavimo Lietuvos dainų šventėje pasinaudojusiems nemokamomis atostogomis , Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama kompensacija už prarastas pajamas . Kompensacija mokama tik už tas dienas, kuriomis meno kolektyvo narys atliko pasirodymą Lietuvos dainų šventės renginiuose.
lygus vienos dienos vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip : „
1. Kiekvienais metais valstybės biudžete numatomos lėšos Kultūros ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nuolatiniam Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių rengimui ir dainų švenčių tradicijos išsaugojimo veikloms bei kompensacijoms Lietuvos dainų šventėse dalyvaujančių meno kolektyvų nariams.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
1
tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti nuostatą, kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, Lietuvos dainų šventėje dalyvaujantiems meno kolektyvų nariams iš Valstybės biudžeto būtų išmokama vidutinio darbo užmokesčio Lietuvos Respublikoje dydžio kompensacija už prarastas pajamas dėl dalyvavimo Lietuvos dainų šventėje .
Dainų šventės – išskirtinis istorinį tęstinumą įgavęs kultūros renginys, ugdantis visuomenės tautinę bei pilietinę savimonę. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradicija yra pripažinta UNESCO pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldu, todėl valstybė privalo užtikrinti sąlygas jos tęstinumui .
Esminė dainų švenčių tradicijos puoselėjimo sąlyga yra aktyvus visuomenės dalyvavimas ir įsitraukimas, o dainų šventės dalyviai yra pagrindiniai tradicijos puoselėtojai ir saugotojai . Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis, 2024 m. Lietuvos dainų šventėje dalyvavo 36450 asmenų. 79,2 proc. dalyvavusių asmenų priklauso kultūros centrų ir švietimo įstaigų, 5,7 proc.
Pasaulio Lietuvių bendruomenių, 1,5 proc. nevyriausybinių organizacijų suburtiems meno kolektyvams.
Remiantis galiojančiais teisės aktais, Lietuvos dainų šventėje pasirodymus atliekantiems asmenims nėra sudarytos socialiai teisingos dalyvavimo sąlygos. Didelė dalis Lietuvos dainų šventėse dalyvaujančių asmenų yra dirbantys. Šie asmenys, norėdami dalyvauti dainų šventėje, turi pasinaudoti savo kasmetinėmis arba nemokamomis atostogomis savo darbovietėje. Tačiau kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Nemokamų atostogų atveju darbuotojas negauna nei darbo užmokesčio, nei kompensacijos už atliktą pilietinę pareigą puoselėti dainų šventės tradiciją. Savarankiškai dirbantys asmenys naudoja savo darbo laiką dalyvauti Lietuvos dainų šventėje ir dėl to gali prarasti tos dienos pajamas.
Dalyvavimas dainų šventėse nėra asmeninio poilsio forma
Todėl Lietuvos dainų šventėje dalyvaujantys asmenys neturėtų naudoti savo kasmetinių atostogų – jiems turėtų būti suteikiamos nemokamos atostogos, prilyginamos valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų vykdymui. Tačiau už šį nemokamų atostogų laikotarpį iš valstybės biudžeto turi būti skiriama kompensacija, skirta kompensuoti prarastas pajamas. Siūlomas reglamentavimas užtikrintų socialinį teisingumą, motyvuotų žmones dar labiau įsitraukti ir prisidėti prie Lietuvos dainų šventės tradicijos tęstinumo ateities kartoms.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė.
teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatyme Lietuvos dainų šventės dalyviams yra organizuojamas nemokamas pavežėjimas į dainų švenčių vietas Lietuvos Respublikoje ir iš jų, jiems suteikiamos nakvynės vietos bei maitinimas.
Tačiau už dalyvavimą Lietuvos dainų šventėje n ėra numatytas nei dienpinigių, nei kompensacijų mokėjimas. Tam, kad darbingo amžiaus meno kolektyvų nariai galėtų vykti dalyvauti Lietuvos dainų šventės renginyje ar renginiuose, jie turi pasinaudoti kasmetinėmis arba nemokamomis atostogomis savo darbovietėje, o savarankiškai dirbantys asmenys – naudoti savo darbo laiką vardan dainų šventės tradicijos puoselėjimo.
teigiamų rezultatų laukiama. Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, Lietuvos dainų šventėje dalyvaujantiems meno kolektyvų nariams
už dieną, kurią meno kolektyvo narys kartu su meno kolektyvu, kuriam priklauso, atliko pasirodymą ar pasirodymus, iš Valstybės biudžeto būtų skiriama vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už prarastas pajamas dėl dalyvavimo Lietuvos dainų šventėje . T.y. siūloma mokėti kompensaciją tik už tą dieną ar dienas, kuriomis tam tikras meno kolektyvo narys kartu su meno kolektyvu, kuriam priklauso, atliko pasirodymą ar pasirodymus.
Kompensacijos dydis už prarastas vienos dienos pajamas lygus vienos dienos vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikoje . Tikimasi, kad siūlomas reglamentavimas
užtikrins socialiai teisingas dalyvavimo Lietuvos dainų šventėje sąlygas , motyvuos Lietuvos piliečius labiau įsitraukti ir prisidėti prie dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma.
dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, t.y. turės būti nustatyta kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarka Lietuvos dainų šventėje dalyvaujantiems meno kolektyvų nariams.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2026 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t.y. turės nustatyti kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką Lietuvos dainų šventėje dalyvaujantiems meno kolektyvų nariams, kurie dėl dalyvavimo Lietuvos dainų šventėje prarado darbo pajamas.
Siūloma kompensaciją mokėti tik už tas dienas, kuriomis meno kolektyvas, kuriam piklauso narys, atliko pasirodymą ar pasirodymus. Kompensacijos turėtų būti apskaičiuojamos tik už darbo dienas.
Vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui siūloma naudoti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą vidutinį darbo užmokestį, galiojusį mėnesį prieš numatytą Lietuvos dainų šventės organizavimo mėnesį. Manytina, kad būtų tikslinga nustatyti tvarką, kurios pagrindu pagal darbo sutartį dirbantys asmenys meno kolektyvo vadovui turėtų pateikti darbdavio išduotą pažymą apie suteiktas nemokamas atostogas, o meno kolektyvo vadovas/kuratorius šias pažymas su patvirtintu Lietuvos Dainų šventėje dalyvavusių meno kolektyvo narių sąrašu perduotų institucijai, atsakingai už kompensacijų išmokėjimą. Savarankiškai dirbantiems asmenims galimai pakaktų pateikti įrodymą apie vykdomą savarankišką veiklą.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos lėšos, jų šaltiniai priklausys nuo šio Aiškinamojo rašto 12 punkte numatytais teisės aktais nustatytų aplinkybių. Tačiau preliminariai skaičiuojama, kad kompensacijoms išmokėti reikėtų apie 3,3 mln. Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad maždaug pusė Lietuvos dainų šventės dalyvių yra moksleiviai ir pensinio amžiaus asmenys, kuriems kompensacija nepriklausytų. Taip pat pastebėtina, kad dalis Lietuvos dainų šventėje dalyvaujančių asmenų pasirodymus atlieka vieną dieną, dalis – dvi dienas.
išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „dainų šventė“, „dainų švenčių tradicijos išsaugojimas“, „meno kolektyvo nariai“, „ valstybinės, visuomeninės ar piliečio pareigos “, „kompensacija“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. Teikia Seimo nariai