Projekto lyginamasis variantas
8, 9, 10, 11, 12,
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos, ir šio prašymo pateikimo metu ir teisės į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatymo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;“. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip
Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.“
socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino. 3 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip
Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma;“. 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, skaičiuojamos asmenų ir šeimų grynosios pajamos, gautos iš bendros gautų pajamų sumos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir pinigines lėšas vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentus) iš jas mokančio asmens pajamų. Asmenų ir šeimų pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, skaičiuojamos atskaičius leidžiamus atskaitymus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo tvarka ir šių kreditų dydžiai
kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarką nustato Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus pageidaujantys teikti kredito davėjai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija sudaro sutartis dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos.
Sutartyse turi būti nustatyti nustatyta šių kreditų teikimo metiniai limitai, valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dalies (subsidijos) apmokėjimo tvarka ir reikalavimas įregistruoti hipoteką už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamam būstui. 3. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo bendrą metinį limitą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas Subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikiamos, atsižvelgiant į atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimus valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti, skirtus subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti. Jeigu yra panaudoti visi atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimai, skirti subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyto prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašomi į Asmenų ir šeimų, laukiančių subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, sąrašą. Tokiu atveju subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikiamos, skyrus papildomų einamųjų ar kitų metų valstybės biudžeto asignavimų. 4. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:
1) 53 000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;
2) 87 000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
3) 35 000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį. 5.
valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti, įsigyti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimo sąlygos ir dydžiai
kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu jie atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie: šio straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius. 1) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys iki 36 metų ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;
2) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų, ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos. 2.
iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti dydžiai:
1) 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
2) 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3) 25 procentai suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
4) 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos:
a) šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
b) neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų;
c) asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms;
d) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). 23. Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui padengti. 34. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas suteikiamas būsto statybai, asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, ši subsidija išmokama tik užbaigus būsto statybas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. 45.
valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti įgijo po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš kredito davėjams nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo. 56. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 2 dalyje nurodyta subsidija, įgyja teisę į didesnę šio straipsnio 1 2 dalyje nurodytą subsidiją, jam ne eilės tvarka papildomai suteikiama šių subsidijų dydžių skirtumo subsidija (toliau – papildoma subsidija). Papildomos subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo. Jei būsto kredito suma viršija šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą sumą, valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dalies ir kredito dalies, kuri viršija šią sumą, grąžinimas turi būti išdėstomas ir administruojamas atskirais kredito įmokų grafikais. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su kredito davėju, prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į kredito davėją su prašymu pakeisti minėtą sutartį. 67.
atveju, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina kredito davėjui grąžina anksčiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, sutartyje dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą. 8. Šio straipsnio 7 dalies nuostatos dėl gautos subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti grąžinimo netaikomos šiais atvejais:
1) nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis;
2) jeigu pasikeičia už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3) šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių;
4) šeimoms, kurios nori perleisti už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn todėl, kad jį pakeistų į didesnį būstą, kai būstas yra per mažas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytą būsto naudingąjį plotą, tenkantį vienam šeimos nariui, arba pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, jei šeimoje yra minėtame punkte nurodyti asmenys;
5) jei už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytas būstas parduodamas priverstinio vykdymo tvarka arba fizinio asmens bankroto byloje.“
straipsnio pakeitimas 1.
14 straipsnio pakeitimas
dalį 5 punktu: „5) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asmenims ir šeimoms, per pastaruosius vienus metus netekusiems vienintelio Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių.“
6 punktu: „6) kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais, kai gyvenamosios patalpos perduotos savivaldybei nuosavybės teise Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka;“. 3. Papildyti 14 straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) šio įstatymo 31 straipsnio
straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaita, ir socialinio būsto nuomos tvarka ir savivaldybės administracijos funkcijos“. 2.
straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; jų buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo priede; Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:
a) daugiau kaip 35 procentų arba
b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų. 3. Papildyti 16 straipsnį 4¹ dalimi: „4¹. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytais atvejais asmenų ir šeimų buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo priede; .“
straipsnį 4² dalimi: „4².Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, taip pat laikotarpiu po jų atšaukimo iki kitų metų birželio 1 dienos asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, neišbraukiami.“ 5.
Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Socialinis būstas nuomojamas savivaldybės
tarybos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį. Asmenims ir šeimoms, gyvenantiems savivaldybės išnuomotame socialiniame būste ir turintiems teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą, jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam (šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas, toks socialinis būstas suteikiamas nesilaikant eiliškumo.“
straipsnio 8 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „8. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis Socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto:“. 7. Pakeisti 16 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);“. 8. Pakeisti 16 straipsnio 8 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus;“.
straipsnį 11 dalimi: „11. Savivaldybės administracija asmenims ir šeimoms, įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą:
1) planuoja ir organizuoja socialines paslaugas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, siekdama jiems padėti pagal galimybes dalyvauti darbo rinkoje, užsiimti kita veikla, kurią vykdant gaunama pajamų, ar padidinti gaunamas pajamas;
2) organizuoja pagalbą, siekiant jiems gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.“
straipsnį 12 dalimi: „12. Savivaldybės administracija:
1) asmenims ir šeimoms, kuriems išnuomotas socialinis būstas, planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, kaip nurodyta šio straipsnio 11 dalies 1 punkte;
2) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per pusmetį tikrina išnuomoto socialinio būsto būklę, duomenis, susijusius su mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimu, taip pat tikrina, ar socialinis būstas naudojamas pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai reikia patikrinti nedelsiant, įvykus avarijai ir (ar) gedimui, ar gavus informacijos apie socialinio būsto naudojimą ne pagal paskirtį. Laikoma, kad socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį, jei jis yra subnuomojamas arba jame nuolat (ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį) gyvena asmenys, nenurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo
šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis.“
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Socialinio būsto nuomos sutarties sudarymas, keitimas ir nutraukimas
sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir asmeniui ar šeimai išnuomojamas kitas būstas, jeigu asmuo ar šeima įgyja teisę į kitokio negu nuomojamas naudingojo ploto socialinį būstą negu nuomojamas pagal šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą arba jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir jam (šeimai) yra nuomojamas neįgaliesiems specialiai nepritaikytas socialinis būstas. 3.
narių dėl socialinio būsto nuomos sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybės administraciją, pateikdamas prašymą ir dokumentus, patvirtinančius teisę į kitokio naudingojo ploto socialinį būstą, arba dokumentus, patvirtinančius teisę į neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą. Jeigu šioje dalyje nurodyti dokumentai yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis juos gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmenys ir šeimos jų pateikti neprivalo. 4. Socialinio būsto nuomos sutarties keitimą gali inicijuoti ir savivaldybės administracija, jeigu nustatoma, kad asmeniui ar šeimai nuomojamas socialinis būstas neatitinka šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto naudingojo ploto normatyvo arba nėra specialiai pritaikytas neįgaliesiems. 5.
sutartis nutraukiama, kai jei:
1) asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:
a) daugiau kaip 35 procentų arba
b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų;
3) asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme;
4) asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai jei asmuo ar šeima gydomas (gydoma) stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
5) jei nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija šešių mėnesių socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jis atsisako šio įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų socialinių paslaugų;
6) socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį;
57) kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais.
Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai jei:
1) asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:
a) daugiau kaip 35 procentų arba
b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų;
3) asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme;
4) asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai jei asmuo ar šeima gydomas (gydoma) stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
5) jei nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija šešių mėnesių socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jis atsisako šio įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų socialinių paslaugų;
6) socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį;
57) kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais. 5¹.
5¹. Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, taip pat laikotarpiu po jų atšaukimo iki kitų metų birželio 1 dienos, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama. 6. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip numatyta šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu., jeigu asmuo ar šeima nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje neturi kito būsto ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų;
2) asmuo yra neįgalusis arba šeimoje yra neįgaliųjų;
3) šeima augina tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). 7.
socialinio būsto nuomos sutartį šio straipsnio 5 dalies 2, 4–7 punktuose numatytais atvejais, iki asmens ar šeimos iškeldinimo, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto, savivaldybės administracija planuoja ir organizuoja socialines paslaugas Socialinių paslaugų įstatymo ir kitų teisės aktų, reguliuojančių laikiną apgyvendinimą ar apgyvendinimą nakvynės namuose, nustatyta tvarka – padeda asmeniui ar šeimai susirasti kitas gyvenamąsias patalpas arba organizuoja pagalbą, asmeniui ar šeimai išsinuomojant būstą ir gaunant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, jeigu asmuo ar šeima negali apsirūpinti būstu savarankiškai. 8. Savivaldybės būstas nuomojamas rinkos kaina, išskyrus atvejus, kai jis nuomojamas:
1) asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, ar kitam asmeniui, kuris yra be šeimos;
2) asmeniui, kuris yra neįgalusis, arba šeimai, kurioje yra neįgaliųjų;
3) šeimai, auginančiai tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
4) šeimai, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
5) šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems asmenims. 9. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta metodika, nustato savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį, kuris apskaičiuojamas pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą, aprūpinimą komunaliniais patogumais ir rinkos pataisos koeficientą. 10. Šio straipsnio 8 dalyje numatytais atvejais savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau nei 20 procentų.
Šiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos dėl turto ir gautų pajamų deklaravimo ir savivaldybės būstas nuomojamas tol, kol asmenų ir šeimų deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo nustatyta tvarka būstas turi būti nuomojamas savivaldybės būsto nuomos sąlygomis. 11. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį, kuris apskaičiuojamas pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą ir aprūpinimą komunaliniais patogumais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis, ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota kaina papildomai mažinama 50 procentų. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas šiais atvejais:“. 13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio
įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnyje nurodytos teisės nustatymo, kurie pateikti iki 2022 m. gruodžio 31 d., baigiami nagrinėti, vadovaujantis nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis šio įstatymo nuostatomis. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių tarybos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 6 straipsniu keičiamas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 13 straipsnis taikomas prašymams suteikti paramą būstui įsigyti, pateiktiems po 2021 m. gruodžio 31 d. 5.
m. gruodžio 31 d. gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją šio kredito daliai apmokėti, papildoma subsidija jiems suteikiama, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių nuostatų nustatyta tvarka. 6. Savivaldybės būsto pardavimo procedūros, pradėtos iki 2021 m. gruodžio 31 d., baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių nuostatų nustatyta tvarka. 7. Prašymai dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje nurodytos teisės nustatymo, kurie pateikti iki 2021 m. gruodžio 31 d., baigiami nagrinėti, vadovaujantis nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis šio įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-970(2) lyginamasis variantas
8, 9, 10, 11, 12,
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos, ir šio prašymo pateikimo metu, taip pat teisės į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatymo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;“. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip
Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.“
socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino. 3 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip
Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma;“. 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, skaičiuojamos asmenų ir šeimų grynosios pajamos, gautos iš bendros gautų pajamų sumos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir pinigines lėšas vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentus) iš jas mokančio asmens pajamų. Asmenų ir šeimų pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, skaičiuojamos atskaičius leidžiamus atskaitymus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo tvarka ir šių kreditų dydžiai
kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarką nustato Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus pageidaujantys teikti kredito davėjai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija sudaro sutartis dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos.
Sutartyse turi būti nustatyti nustatyta šių kreditų teikimo metiniai limitai, valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dalies (subsidijos) apmokėjimo tvarka ir reikalavimas įregistruoti hipoteką už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamam būstui. 3. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo bendrą metinį limitą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas Subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikiamos laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į šioms subsidijoms skirtus atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimus valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti. Jeigu yra panaudoti visi atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimai, skirti subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyto prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašomi į Asmenų ir šeimų, laukiančių subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, sąrašą. Tokiu atveju subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikiamos, skyrus papildomų einamųjų ar kitų metų valstybės biudžeto asignavimų. 4. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:
1) 53 000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;
2) 87 000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
3) 35 000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį. 5.
valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti, įsigyti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimo sąlygos ir dydžiai
valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie visas šias sąlygas:
1) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys iki 36 metų ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenų ir šeimų požymius;
2) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų, ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos teisės į paramą būstui įsigyti nustatymo metu atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2.
dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti dydžiai yra:
1) 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
2) 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3) 25 procentai suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
4) 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos:
a) šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
b) neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų;
c) asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms;
d) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). 23. Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui padengti. 34. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas suteikiamas būsto statybai, asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, ši subsidija išmokama tik užbaigus būsto statybas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. 45.
valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti įgijo po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš kredito davėjams nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo. 56. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 2 dalyje nurodyta subsidija, įgyja teisę į didesnę šio straipsnio 1 2 dalyje nurodytą subsidiją, jam ne eilės tvarka papildomai suteikiama šių subsidijų dydžių skirtumo subsidija (toliau – papildoma subsidija). Papildomos subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į šio kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju juo sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo. Jei būsto kredito suma viršija šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą sumą, valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dalies ir kredito dalies, kuri viršija šią sumą, grąžinimas turi būti išdėstomas ir administruojamas atskirais kredito įmokų grafikais. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su kredito davėju, prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į kredito davėją su prašymu pakeisti minėtą sutartį. 67.
atveju, kKai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina kredito davėjui grąžina anksčiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, sutartyje dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą. 8. Šio straipsnio 7 dalies nuostatos dėl gautos subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti grąžinimo netaikomos šiais atvejais:
1) nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis;
2) jeigu pasikeičia už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi šeimos nariai, kurie įskaitomi į šeimos sudėtį pagal šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas;
3) šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių, ar nutraukus registruotos partnerystės sutartį, jeigu nuosavybės teisė pereina vienai iš registruotos partnerystės sutarties šalių;
4) jeigu šeima nori perleisti už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn, siekdama jį pakeisti į kitą būstą;
5) jeigu už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytas būstas parduodamas priverstinio vykdymo tvarka arba fizinio asmens bankroto proceso metu .“
straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šio įstatymo 20 straipsnio
numatytu atveju;“. 2.
punktu: „5) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asmenims ir šeimoms, per pastaruosius vienus metus netekusiems vienintelio Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių.“
punktu: „6) kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais, kai gyvenamosios patalpos perduotos savivaldybei nuosavybės teise Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka;“. 4. Papildyti 14 straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju.“
straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaita, ir socialinio būsto nuomos tvarka ir savivaldybės administracijos funkcijos“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; jų buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo priede; Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:
a) daugiau kaip 35 procentais arba
b) daugiau kaip 50 procentų, jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų, ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jeigu asmuo yra neįgalusis, ar jeigu šeimoje yra neįgaliųjų;
dalimi: „4¹. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytais atvejais asmenų ir šeimų buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo iš jo dienos nurodomas šio sąrašo priede; .“
dalimi: „4². Esant dėl užkrečiamųjų ligų plitimo Vyriausybės paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui, taip pat juos atšaukus iki kitų metų birželio 1 dienos asmenys ir šeimos, kurių turto vertė ar pajamos, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, viršija metinius pajamų ir turto dydžius, iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo neišbraukiami.“ 5.
Pakeisti 16 straipsnio 8 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „8. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto ir jeigu su jais per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti dienos nebuvo nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis dėl jos sąlygų pažeidimo šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 5–7 punktuose numatytais atvejais:“. 6. Pakeisti 16 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir
(arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);“. 7. Pakeisti 16 straipsnio 8 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos.“
8Papildyti 16 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Savivaldybės administracija asmenims ir šeimoms, įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą:
1) Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, siekdama skatinti šių asmenų ir šeimų socialinį ir ekonominį aktyvumą ir savarankiškumą pagal jų poreikius ir galimybes;
2) pagal poreikį organizuoja pagalbą siekiant jiems gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.“
9Papildyti 16 straipsnį 12 dalimi:
„12. Savivaldybės administracija:
1) asmenims ir šeimoms, kuriems išnuomotas socialinis būstas, planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, kaip nurodyta šio straipsnio 11 dalies 1 punkte;
2) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka tikrina išnuomoto socialinio būsto būklę, duomenis apie mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimą, taip pat tikrina, ar šis būstas naudojamas pagal paskirtį, ar laikomasi kitų jo nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis.“
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis.
nuomos sutarties sudarymas, keitimas ir nutraukimas
sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir asmeniui ar šeimai išnuomojamas kitas būstas, jeigu asmuo ar šeima įgyja teisę į kitokio negu nuomojamas naudingojo ploto socialinį būstą, negu nuomojamas, pagal šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą arba jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir jam (šeimai) yra nuomojamas neįgaliesiems specialiai nepritaikytas socialinis būstas. 3. Asmuo ar vienas iš šeimos narių dėl socialinio būsto nuomos sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybės administraciją, pateikdamas prašymą ir dokumentus, patvirtinančius teisę į kitokio naudingojo ploto socialinį būstą, arba dokumentus, patvirtinančius teisę į neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą. Jeigu šioje dalyje nurodyti dokumentai yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis juos gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmenys ir šeimos jų pateikti neprivalo. 4. Socialinio būsto nuomos sutarties keitimą gali inicijuoti ir savivaldybės administracija, jeigu nustatoma, kad asmeniui ar šeimai nuomojamas socialinis būstas neatitinka šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto naudingojo ploto normatyvo arba nėra specialiai pritaikytas neįgaliesiems. 5.
nutraukiama, kai jeigu:
1) asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:
a) daugiau kaip 35 procentais arba
b) daugiau kaip 50 procentų, jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų, ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jeigu asmuo yra neįgalusis, ar jeigu šeimoje yra neįgaliųjų;
3) asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme;
4) asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai jeigu asmuo ar šeima gydomias stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
5) nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija šešių mėnesių socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jis atsisako šio įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo;
6) socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį;
57) kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais.
Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai jeigu:
1) asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:
a) daugiau kaip 35 procentais arba
b) daugiau kaip 50 procentų, jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų, ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jeigu asmuo yra neįgalusis, ar jeigu šeimoje yra neįgaliųjų;
3) asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme;
4) asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai jeigu asmuo ar šeima gydomias stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
5) nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija šešių mėnesių socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jis atsisako šio įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo;
6) socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį;
57) kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais. 6.
plitimo Vyriausybės paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir
(ar) karantinui, taip pat juos atšaukus iki kitų metų birželio 1 dienos, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama. 7. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip numatyta šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, šio asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu., jeigu asmuo ar šeima Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise neturi kito būsto ir jeigu:
1) asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų;
2) asmuo yra neįgalusis arba šeimoje yra neįgaliųjų;
3) šeima augina tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
4) kitais savivaldybės tarybos patvirtintame tvarkos apraše nustatytais atvejais. 8.
planuojama nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį šio straipsnio 5 dalies 2, 4–7 punktuose numatytais atvejais, iki asmens ar šeimos, neturinčių nuosavybės teise kito būsto, iškeldinimo savivaldybės administracija planuoja ir organizuoja socialines paslaugas Socialinių paslaugų įstatymo ir kitų teisės aktų, reguliuojančių laikiną apgyvendinimą ar apgyvendinimą nakvynės namuose, nustatyta tvarka – padeda asmeniui ar šeimai susirasti kitas gyvenamąsias patalpas arba organizuoja pagalbą jiems išsinuomojant būstą ir gaunant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, jeigu šis asmuo ar šeima negali apsirūpinti būstu savarankiškai. 9. Savivaldybės būstas nuomojamas rinkos kaina, išskyrus atvejus, kai jis nuomojamas Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise kito būsto neturintiems:
1) asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, ar kitam asmeniui, kuris yra be šeimos;
2) asmeniui, kuris yra neįgalusis, ar šeimai, kurioje yra neįgaliųjų;
3) šeimai, auginančiai tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
4) šeimai, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
5) šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems asmenims. 10. Savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija ar kitas subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus, pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą, aprūpinimą komunaliniais patogumais ir rinkos pataisos koeficientą, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtinta metodika. Savivaldybės taryba tvirtina amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, pataisos koeficientą, rodantį būsto būklę (nusidėvėjimą), ir nustato rinkos pataisos koeficientą. 11.
numatytais atvejais savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 procentų. Šiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos dėl turto ir gautų pajamų deklaravimo ir savivaldybės būstas nuomojamas tol, kol asmenų ir šeimų deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo nustatyta tvarka būstas turi būti nuomojamas savivaldybės būsto nuomos sąlygomis. 12. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, nustato socialinio Socialinio būsto nuomos mokesčio dydį dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija ar kitas subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus, pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą ir aprūpinimą komunaliniais patogumais, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtinta metodika. Savivaldybės taryba tvirtina amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti ir pataisos koeficientą, rodantį būsto būklę (nusidėvėjimą).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota kaina papildomai mažinama 50 procentų. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas šiais atvejais:“. 13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi dėstomą Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punktą, šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi dėstomą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi dėstomas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punktas ir šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi dėstomas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punktas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių tarybos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
keičiamas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 13 straipsnis taikomas prašymams suteikti paramą būstui įsigyti, pateiktiems po
atvejus. 5. Jeigu asmenys ar šeimos iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra gavę valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją šio kredito daliai apmokėti, papildoma subsidija jiems suteikiama, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių nuostatų nustatyta tvarka. 6. Savivaldybės būsto pardavimo procedūros, pradėtos iki 2021 m. gruodžio 31 d., baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių nuostatų nustatyta tvarka. 7. Prašymai dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje nurodytos teisės nustatymo, pateikti iki 2021 m. gruodžio 31 d., baigiami nagrinėti, vadovaujantis nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojančiomis šio įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
2021-10-18 Nr. XIVP-970 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, kuria Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnis dėstomas nauja redakcija, 6 straipsnio 3 ir
buvusios 9 ir 10 dalys pernumeruojamos į 10 ir 11 dalis, ir 8 straipsnio 2 dalis, kuria keičiamo įstatymo 18 straipsnis dėstomas nauja redakcija, įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 punktą, projekto 8 straipsnio 9 ir 10 dalimis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 16 straipsnį 11 ir 12 dalimis, projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad išvardinti pakeitimai įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Siekiant, kad išvardinti projektu siūlomi pakeitimai nebūtų panaikinti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, 6 straipsnio 3 ir 5 dalims, 8 straipsnio 2 daliai, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 3, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 2.
2Atkreiptinas dėmesys,
kad keičiamame įstatyme nėra reglamentuojama keičiamo įstatymo 13 straipsnyje nustatytų subsidijų teikimo „eilė“, todėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „ne eilės tvarka“ nėra aiški. Pastebėtina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje minimas Asmenų ir šeimų, laukiančių subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditų daliai apmokėti, sąrašas, todėl svarstytina, ar neturėtų būti vartojamos tos pačios sąvokos. 3. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 1 punktas tikslintinas vietoj formuluotės „nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis“ įrašant formuluotę „esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms“. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl gautos subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti grąžinimo netaikomos jeigu pasikeičia už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio
asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, o į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Atsižvelgus į keičiamame įstatyme įtvirtintą šeimos sąvoką, svarstytina, ar subjektų, kuriems paveldėjus būstą nebūtų taikomos subsidijos grąžinimo nuostatos, ratas neturėtų būti praplėstas.
Ši pastaba iš dalies taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 3 punktui, atsižvelgus į tai, kad savininko pasikeitimas dėl registruotos partnerystės sutarties nutraukimo taip pat galėtų būti objektyviai pagrįstu pagrindu netaikyti nuostatų dėl subsidijos grąžinimo. 5. Pažymėtina, jog turtas (būstas), įsigytas gavus subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gali būti sunaikintas nebūtinai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Pavyzdžiui, tuo atveju jeigu turtas (būstas) būtų sunaikintas dėl gaisro, kurį sukėlė tretieji asmenys, o ne gamtos reiškiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad „gaisro kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas, ką patvirtina, pavyzdžiui, tai, kad statiniams keliami priešgaisrinės saugos reikalavimai, valstybėje veikia priešgaisrinės saugos tarnybos ir kt. Dėl to gaisras laikytinas galimu numanyti reiškiniu. Gaisras nenugalima jėga gali būti pripažintas tik tada, kai jo atsiradimo priežastys tiek specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio gaisro atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalis neturėtų būti papildytina atitinkamomis nuostatomis, apimančiomis atvejus, kai turtas (būstas) sunaikinamas ir (ar) kitaip pažeidžiamas ir tampa nebetinkamas gyventi ne dėl kredito gavėjo kaltės. 6.
į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą turtas parduodamas fizinio asmens bankroto procesu metu, siūlytina patikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių ,,fizinio asmens bankroto byloje“ įrašyti žodžius ,,fizinio asmens bankroto proceso metu“. 7. Projekto 8 straipsnio
žodžio ,,Pakeisti“ įrašytinas skaičius ,,16“. 8. Projekto 8 straipsnio
„procentų“ keistinas žodžiu „procentais“. 9. Projekto 8 straipsnio
nustatyti, kad Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, taip pat laikotarpiu po jų atšaukimo iki kitų metų birželio 1 dienos asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip nurodyta šios straipsnio 4 dalies 2 punkte, neišbraukiami. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte paaiškinama, jog terminas „iki birželio 1 dienos“ nustatytas „iki to paties termino, kuris taikomas turto ir pajamų deklaravimui“. Pažymėtina, jog šiuo atveju aktualus turto ir pajamų deklaravimo terminas yra gegužės 1 (Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į teisės aktais nustatytą turto ir pajamų deklaravimo terminą, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. Ši pastaba taip pat taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5¹ daliai. 10.
8 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus. Pažymėtina, jog projekte nesiūloma nustatyti šios nuostatos taikymo taisyklių, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip jo nuostatos būtų taikomos tais atvejais, kai 5 metų laikotarpis dar nebūtų suėjęs prašymo pateikimo metu, tačiau sueitų prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat neaišku ir tai, ar ši nuostata būtų taikoma iki jos įsigaliojimo pateiktiems, tačiau dar neišnagrinėtiems prašymams. Projektas tobulintinas šalinant nurodytus neaiškumus. 11. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto a papunktyje žodis
„procentų“ keistinas žodžiu „procentais“. 12. Atsižvelgus į tai,
kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnis dėstomas nauja redakcija, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, keičiamame straipsnyje atsisakytina dalių numeracijos su novela, o straipsnio dalis numeruotina iš eilės. 13. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinio būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą ir aprūpinimą komunaliniais patogumais. Svarstytina, ar šis nuomos mokestis neturėtų būti nustatomas pagal tuos pačius kriterijus kaip ir savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis, t. y. papildomai atsižvelgiant į rinkos pataisos koeficientą, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje. 14.
straipsnio 2 dalyje nustatomos projekto 8 straipsnio 5 dalies, kurioje dėstoma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, įsigaliojimo nuostatos ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio taikymo nuostatos. Atsižvelgus į tai, siūlytina šias nuostatas išdėstyti atskirose projekto 13 straipsnio dalyse. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2021-12-16 Nr. XIVP-970(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9910 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, kuria Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnis dėstomas nauja redakcija, 6 straipsnio 3 ir 5 dalys, kuriomis keičiamo įstatymo 16 straipsnis pildomas nauja 9 dalimi, o buvusios 9 ir 10 dalys pernumeruojamos į 10 ir 11 dalis, ir 8 straipsnio 2 dalis, kuria keičiamo įstatymo 18 straipsnis dėstomas nauja redakcija, įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 punktą, projekto 8 straipsnio 9 ir 10 dalimis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 16 straipsnį 11 ir 12 dalimis, projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad išvardinti pakeitimai įsigalios 2022 m. sausio 1 d.
Siekiant, kad išvardinti projektu siūlomi pakeitimai nebūtų panaikinti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17,
ir 5 dalims, 8 straipsnio 2 daliai, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 3, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra reglamentuojama keičiamo įstatymo 13 straipsnyje nustatytų subsidijų teikimo „eilė“, todėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „ne eilės tvarka“ nėra aiški. Pastebėtina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditų daliai apmokėti, sąrašas, todėl svarstytina, ar neturėtų būti vartojamos tos pačios sąvokos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 1 punktas tikslintinas vietoj formuluotės „nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis“ įrašant formuluotę „esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4.
6
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl gautos subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti grąžinimo netaikomos jeigu pasikeičia už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą šeimos sąvoką šeima laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, o į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Atsižvelgus į keičiamame įstatyme įtvirtintą šeimos sąvoką, svarstytina, ar subjektų, kuriems paveldėjus būstą nebūtų taikomos subsidijos grąžinimo nuostatos, ratas neturėtų būti praplėstas. Ši pastaba iš dalies taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 3 punktui, atsižvelgus į tai, kad savininko pasikeitimas dėl registruotos partnerystės sutarties nutraukimo taip pat galėtų būti objektyviai pagrįstu pagrindu netaikyti nuostatų dėl subsidijos grąžinimo. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Pažymėtina,
jog turtas (būstas), įsigytas gavus subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gali būti sunaikintas nebūtinai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Pavyzdžiui, tuo atveju jeigu turtas
(būstas) būtų sunaikintas dėl gaisro, kurį sukėlė tretieji asmenys, o ne gamtos reiškiniai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad
„gaisro kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas, ką
patvirtina, pavyzdžiui, tai, kad statiniams keliami priešgaisrinės saugos reikalavimai, valstybėje veikia priešgaisrinės saugos tarnybos ir kt. Dėl to gaisras laikytinas galimu numanyti reiškiniu. Gaisras nenugalima jėga gali būti pripažintas tik tada, kai jo atsiradimo priežastys tiek specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio gaisro atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalis neturėtų būti papildytina atitinkamomis nuostatomis, apimančiomis atvejus, kai turtas
(būstas) sunaikinamas ir (ar) kitaip pažeidžiamas ir tampa nebetinkamas gyventi ne dėl kredito gavėjo kaltės. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą turtas parduodamas fizinio asmens bankroto procesu metu, siūlytina patikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių ,,fizinio asmens bankroto byloje“ įrašyti žodžius ,,fizinio asmens bankroto proceso metu“. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje įrašytinas praleistas straipsnio numeris, t. y. po žodžio ,,Pakeisti“ įrašytinas skaičius ,,16“. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8.
82
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkto a papunktyje žodis „procentų“ keistinas žodžiu „procentais“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4² dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, taip pat laikotarpiu po jų atšaukimo iki kitų metų birželio 1 dienos asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip nurodyta šios straipsnio 4 dalies 2 punkte, neišbraukiami. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte paaiškinama, jog terminas „iki birželio 1 dienos“ nustatytas „iki to paties termino, kuris taikomas turto ir pajamų deklaravimui“. Pažymėtina, jog šiuo atveju aktualus turto ir pajamų deklaravimo terminas yra gegužės 1 (Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į teisės aktais nustatytą turto ir pajamų deklaravimo terminą, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. Ši pastaba taip pat taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 51 daliai. Pritarti. . 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus.
Pažymėtina, jog projekte nesiūloma nustatyti šios nuostatos taikymo taisyklių, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip jo nuostatos būtų taikomos tais atvejais, kai 5 metų laikotarpis dar nebūtų suėjęs prašymo pateikimo metu, tačiau sueitų prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat neaišku ir tai, ar ši nuostata būtų taikoma iki jos įsigaliojimo pateiktiems, tačiau dar neišnagrinėtiems prašymams. Projektas tobulintinas šalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 18 d. 10
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto a papunktyje žodis „procentų“ keistinas žodžiu „procentais“. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnis dėstomas nauja redakcija, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, keičiamame straipsnyje atsisakytina dalių numeracijos su novela, o straipsnio dalis numeruotina iš eilės. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinio būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą ir aprūpinimą komunaliniais patogumais.
Svarstytina, ar šis nuomos mokestis neturėtų būti nustatomas pagal tuos pačius kriterijus kaip ir savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis, t. y. papildomai atsižvelgiant į rinkos pataisos koeficientą, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje nustatomos projekto 8 straipsnio 5 dalies, kurioje dėstoma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, įsigaliojimo nuostatos ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio taikymo nuostatos. Atsižvelgus į tai, siūlytina šias nuostatas išdėstyti atskirose projekto 13 straipsnio dalyse. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)
<...>
Siūlau: Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo sąraše) laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. negali būti ilgesnis kaip 5 metai ir nuo
straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija privalo informuoti sąraše įrašytus asmenis ir šeimas dėl galimybės pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija.
Pažymėtina, kad daugelyje savivaldybių šia paramos forma naudojamasi labai vangiai, tik nedidelis asmenų ir šeimų skaičius naudojasi šia kompensacija, o kai kuriose savivaldybėse (išskyrus Vilniaus ir kitų didmiesčių savivaldybes) yra tik keli asmenys ar šeimos, o gal ir iš viso nėra tokių asmenų ir šeimų. Atsižvelgiant į Įstatyme nustatytą pasirinkimo principą, į tai, kad savivaldybės administracija privalomai informuoja asmenis ir šeimas dėl galimybės naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, bei į tai, kad asmenys ir šeimos šia paramos forma naudojasi nepakankamai, nors ir yra skiriamas pakankamas finansavimas ir šios kompensacijos nereikia laukti, o galima pasinaudoti iš karto pateikus prašymą, tikslinga Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį (Įstatymo redakcija nuo 2026-01-01) patikslinti, nurodant, kad jei asmeniui ir šeimai yra raštu pasiūlyta (suteikta informacija) pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jis netenka teisės į faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Siūlau pakeisti taip: „2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, kuriems nesuteiktas socialinis būstas pasibaigus šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytam laikotarpiui. ir kuriems savivaldybės administracija nepasiūlė pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į šią kompensaciją pagal šio straipsnio 1 dalį.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 2. Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g.
2021-10880) Taip pat siūlau, kad Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą būtų tikslinga papildyti nuostata, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti atvejus, kada savivaldybės būsto pardavimo jų nuomininkams kaina gali būti mažinama atsižvelgiant į objektyvius kriterijus (tarkime, namo statybos metai, ar tai yra bendrabučio patalpos, arba gyvenamoji patalpa neturi patogumų ir pan.), siekiant, kad kuo daugiau savivaldybės būstų nuomininkų nusipirktų nuomojamą būstą. Lėšos, pardavus šiuos būstus, naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)11 Siūlau tikslinti
pagal formules, nurodytas Vyriausybės patvirtintoje metodikoje. Į šias formules įeina įvairūs dydžiai, kurių dalį tvirtina Registrų centras (šie dydžiai keičiasi kasmet), o dalį tvirtina savivaldybių tarybos. Todėl šioje dalyje tikslinga nustatyti, kad savivaldybės taryba tvirtina ne patį savivaldybės ar socialinio būsto nuomos mokestį eurais, bet kai kuriuos dydžius, reikalingus atitinkamam nuomos mokesčiui apskaičiuoti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)10 Siūlau iš šios dalies (20 str. 5 d. 2 p. b p.) išbraukti b papunktį, nes Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto b papunktis, manytina, pažeidžia socialinio solidarumo, lygiateisiškumo ir kt. principus. A Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g.
2021-10880)10 Siūlau visiems socialinio būsto nuomininkams, kuriems pajamos viršija nustatytą normatyvą daugiau kaip 25 proc. (pagal Įstatymo projektą – 35 proc.) sudaryti vienodą galimybę išsinuomoti tą patį socialinį būstą kaip savivaldybės būstą terminuotam laikotarpiui pirmaisiais metais taikant rinkos pataisos koeficientą 1,2 kiekvienos savivaldybės tarybos pasirinkimu nuo 1 iki 3 metų, kad nuomininkas galėtų susirasti būstą (analogiškai, kai asmenys yra 3 metams įrašomi į sąrašo priedą) Apsispręsti pagrindiniame komitete. 6. Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)810 Siūlau išbraukti
„ne rečiau kaip kartą per pusmetį“, nes ne visoms šeimoms ar asmenims reikia
socialinių paslaugų, taip pat dauguma socialinio būsto nuomininkų gyvena tvarkingai, naudojasi socialiniu būstu pagal paskirtį, moka nuomos ir kitus mokesčius. Tokių nuomininkų būstus, suprantama, nėra būtinumo apžiūrėti du kartus per metus. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto nuoma yra savarankiška savivaldybės funkcija, taip pat savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, kaip dažnai socialinius būstus apžiūrėti, turi nuspręsti pati savivaldybė, atsižvelgdama į savo savivaldybės būstų situaciją. Be to, savivaldybių administracijos ir taip nuolat tikrina, kaip socialinio būsto nuomininkai vykdo sutartinius įsipareigojimus. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 7. Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)87 Siūlau 16 straipsnio 8 dalies 7 punkto nekeisti, nes ši nuostata yra galimai diskriminuojanti šeimas, kuriose abu sutuoktiniai augina vaikus. Be to, kaip ir minėta aukščiau, nėra galimybės nustatyti, ar asmuo tikrai vienas augina vaikus. Aiškinamajame rašte pasigendama statistinių duomenų, pvz., kiek savivaldybių sudarytuose sąrašuose yra įrašytų asmenų ir kiek yra įrašytų šeimų, o iš jų kiek yra vienišų motinų ar tėvų, auginančių vaikus.
Atkreipiu dėmesį, kad dauguma šeimų, laukiančių socialinio būsto ir yra „vienišos“ mamos su vaikais. Nuostata yra diskriminuojanti ir nesąžininga susituokusių šeimų, kurios augina vaikus, atžvilgiu. Ši siūloma nuostata pažeidžia Įstatyme įtvirtintą lygiateisiškumo principą – parama būstui išsinuomoti būtų teikiama neužtikrinant asmenų ir šeimų lygybės. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 8. Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)89 Siūlau, kad siūlomos nuostatos dėl Įstatymo 16 straipsnio papildymo 11 dalimi turėtų būti perkeltos į Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, jei šis papildymas iš viso yra tikslingas. Socialinių paslaugų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, tai jis ir turėtų būti papildytas minimomis nuostatomis. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 9. Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)6 Siūlau išbraukti d papunktį (13 str. 2 d, 4 p.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą jaunos šeimos apibrėžimą, ne vyresni kaip 36 metų motina ar tėvas, vienas auginantis vaikus, taip pat yra jauna šeima, todėl subsidijos dydis, atsižvelgiant į vaikų skaičių, turi būti visoms jaunoms šeimoms vienodas. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 10. Živilė Jagutienė, 2021 m. spalio 26 d. siūlymas (g. 2021-10880)23 Siūlau 9 straipsnio 3 dalies nepripažinti netekusia galios. Pažymėtina, kad socialinio būsto nuomininkas turi sutartyje nustatytų teisių ir pareigų. Atkreipiame dėmesį, kad nuomos sutartis su socialinio būsto nuomininku nutraukiama dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (išskyrus, jei nuomininkas pats atsisako socialinio būsto nuomos). Tokiu atveju sutartis nutraukiama tik teismo sprendimu.
Teismas nenutraukia nuomos sutarties ir nenusprendžia iškeldinti nuomininko ir jo šeimos narių, jei nenustato (suinteresuota šalis neįrodo), kad nuomininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ar negyvena socialiniame būste, jį subnuomoja. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 11. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)23
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai derinant Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), Lietuvos savivaldybių asociacija pateikė daugiau kaip 20 apibendrintų savivaldybių pastabų bei pasiūlymų. Norime pažymėti, kad į daugelį pastabų ir pasiūlymų neatsižvelgta, nebuvo organizuojamas savivaldybių specialistų/praktikų pateiktų pastabų aptarimas ar diskusijos dėl praktiniam darbui netinkamų Projekto nuostatų. Savivaldybės turės įgyvendinti Įstatymo straipsnių pakeitimus, todėl nepritarimas keičiamiems projekto straipsniams kelia pagrįstas abejones dėl šio Projekto tinkamumo. Teikiame pagrindines LSA pastabas:
vienareikšmiškai nepritaria 9 straipsnio 3 dalies pripažinimui netekusia galios ir siūlo palikti šią nuostatą galioti taikant ją ne tik socialinio būsto, bet ir savivaldybės būsto nuomininkams bei keičiant ribojimo terminą iki 3 metų, taip pat savivaldybių taryboms paliekant teisę terminą trumpinti ar visai jo netaikyti. Siūlome tokią redakciją: „3.
Siūlome tokią redakciją: „3. Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio arba savivaldybės būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 53 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino.“ Argumentai: Nuomos sutartis su socialinio būsto nuomininku nutraukiama tik teismo sprendimu, kai nuomininkas piktybiškai nesilaiko sutartyje nustatytų sutartinių įsipareigojimų (išskyrus atvejus, kai pats nuomininkas atsisako socialinio būsto nuomos). Praktinis darbas rodo, kad tokia nuostata drausmina socialinio būsto nuomininkus, motyvuoja juos integruotis į darbo rinką, mažina piktnaudžiavimą nemokėti skolų už nuomojamą būstą, dirbti nelegaliai. Svarbu, kad savivaldybių tarybos turi galimybę lanksčiai reaguoti į realią situaciją ir gali Įstatyme nustatytą terminą trumpinti ar jo netaikyti. Asmenys ir šeimos, iškeldinus juos iš socialinio būsto, turi teisę naudotis kitomis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formomis, pvz., būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, gali nuomotis savivaldybės būstą bendrabutyje, apsigyventi nakvynės namuose ar pan. Todėl asmuo, praradęs teisę į socialinio būsto nuomą, teisės į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nepraranda. Savivaldybių nuomone, nelikus šios sąlygos Įstatyme, nuomininkai piktnaudžiautų skiriama parama, suteiktomis teisėmis ir piktybiškai nesilaikytų sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Dažnai pasitaikantys nuomos sutarčių pažeidimai yra susiję su nuomininkų skolomis už būsto nuomą ir komunalines paslaugas. Praktika rodo, kad įsiskolina net ir tie asmenys, kurie gauna valstybės skiriamas pinigines išmokas, bet panaudoja jas kitiems tikslams. Tokie gyvenimo įgūdžiai yra perduodami ir šeimose augantiems vaikams.
Todėl savivaldybės siūlo sekti užsienio šalių pavyzdžiu ir ieškoti kitų būdų, skatinančių nuomininkus atsakingiau žiūrėti į energijos taupų vartojimą, savivaldybės turto priežiūrą ir savalaikį atsiskaitymą už paslaugas. Kai kurios savivaldybės pateikė siūlymus, pvz. susieti socialinio būsto skyrimą su jo išlaikymui skiriama pinigine parama. Savivaldybės akcentuoja ir kitą praktikoje išryškėjusią problemą, kad iki šiol nėra sprendžiamas savivaldybės būstų nuomininkų skolų klausimas. Praktika rodo, kad dažnai nėra galimybės šias skolas išieškoti iš skolininkų ir jos tampa komunalinių paslaugų teikėjų nuostoliais. Komunalinių paslaugų teikėjai jau kuris laikas kelia klausimą dėl skolų padengimo iš savivaldybių biudžeto lėšų. Pvz. Elektros tiekimo srityje valstybės valdoma įmonė, kai negali išsiieškoti skolų iš nuomininkų, duoda savivaldybes į teismą ir skolos už elektros tiekimą yra priteisinėjamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Todėl siūloma vadovaujantis lygiateisiškumo ir proporcingumo principais ir šią nuostatą taikyti vienodai visoms savivaldybės būsto fondo sutartims. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 12. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)6
2Savivaldybės nepritaria 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte įrašytam d.
papunkčiui ir siūlo jį išbraukti. Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti didesnę (30 proc.) valstybės remiamo kredito subsidiją vaikus auginantiems vienišiems tėvams. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte įrašyta visa eilė ir kitų išskirtinių lengvatų, numatytų vienišiems tėvams: didesnė valstybės remiamo kredito subsidija, teisė be eilės nuomotis socialinį būstą (Įstatymo 16 str. 8 d. 7 p. pakeitimas), vienišiems tėvams numatomos skirtingos pajamų ribos išbraukiant asmenis iš socialinio būsto laukiančiųjų sąrašų (16 str. 4 d. 2 p. b p. p.), nutraukiant savivaldybės būsto nuomos sutartis (Įstatymo 20 str. 5 d.
5 d. 2 p. pakeitimas), taikomos skirtingos nuomos mokesčio nustatymo sąlygos (Įstatymo 20 str. 8 d. 4 p.), todėl siekdami nesikartoti, nepritarimo priežastis toliau nurodysime kompleksiškai visiems šiems punktams. Savivaldybės nepritaria tokiai iniciatyvai - ši nuostatą neskatintų žmonių tuoktis ir kurti ilgalaikių santykių. Atvirkščiai, minėtos nuostatos skatina poras sąmoningai nesituokti ar nutraukti santuoką. Savivaldybės pateikia palyginimą: 2 vaikus auginanti šeima, kurioje vienam sutuoktiniui yra 36 metai, teisės į valstybės remiamo būsto kredito dalies subsidiją visai neturi, tačiau nutraukus santuoką, tokia šeima galėtų gauti iki 26,1 tūkst. Eur negrąžintiną kredito subsidiją. Pažymima, kad santuokos nutraukimas ar sąmoningas jos nesudarymas leistų be eilės nuomotis socialinį būstą, išvengti tam tikrais atvejais išbraukimo iš sąrašų, būsto nuomos sutarties nutraukimo, mokėti ženkliai mažesnį nuomos mokestį, dėl pajamų padidėjimo netekus teisės į nuomą socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės akcentuoja, kad mažas pajamas turinčių asmenų tarpe itin paplitusi gyvenimo nesusituokus praktika. Atkreipiame dėmesį į ankstesnę savivaldybių praktiką, kuomet skiriant piniginę paramą, buvo vadovaujamasi vienišo asmens statusu. Tuomet savivaldybės gaudavo daugybę gyventojų skundų dėl neteisėtos socialinės piniginės paramos skyrimo formaliai nesusituokusiems, bet bendrą ūkį vedantiems asmenims, kaip vienišiems auginantiems vaikus. Problema buvo sėkmingai išspręsta tik atsisakius piniginės paramos skyrimo pagal vienišo vaikus auginančio asmens statusą. Praktikoje bendro ūkio buvimą įrodyti yra labai sudėtinga, įrodymų rinkimas sukelia neproporcingai didelę administracinę naštą, todėl dažni atvejai kuomet slepiamas faktas, kad realiai asmuo ne vienas augina vaiką (vaikus). Savivaldybių nuomone, tokia nuostata nėra socialiai teisinga, ji pažeidžia lygiateisiškumo principą ir kitų asmenų teises laukiant socialinio būsto.
Savivaldybės akcentuoja, kad santuokoje gyvenančios šeimos (kaip ir visi kiti asmenys turintys teisę į socialinio būsto nuomą, bet nepatenkantys į Įstatymu apibrėžtą plačią asmenų grupę, kuriems būstas nuomojamas be eilės) ilgą laiką neturės galimybės sulaukti socialinio būsto nuomos pasiūlymo, nes turinčių teisę nuomotis be eilės bus daugiau nei būsto nuomos pasiūla, o atsilaisvinę būstai bus nuomojami tik asmenims be eilės. Tikėtina, kad turinčių teisę nuomotis būstą be eilės formuosis naujos eilės, todėl bus užgožiama galimybė sulaukti būsto nuomos į šią grupę nepatenkantiems asmenims. LR Vyriausybės programoje numatoma vienišiems tėvams sudaryti palankesnes socialinio būsto nuomos sąlygas, didinti paramos būstui adekvatumą, tačiau Projekte siūlomi pakeitimai neturėtų mažinti būsto prieinamumo ir adekvatumo kitoms socialiai pažeidžiamoms žmonių grupėms: neįgaliesiems, našlaičiams, jaunoms šeimoms ir kt. Siūlomas pakeitimas nesiderina ir su Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad nuo 2024 metų socialinio būsto nuomos eilėje būtų laukiama ne ilgiau kaip 5 metus ir ne ilgiau kaip 3 metus nuo 2026 metų. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 13. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)6 3.
Savivaldybės siūlo 13 straipsnio 8 dalies 4 punktą išdėstyti nauja redakcija: „4) šeimoms, kurios nori perleisti už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn todėl, kad jį pakeistų į didesnį būstą toje pačioje savivaldybėje arba tinkamą būstą kitoje savivaldybėje, kai būstas yra per mažas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytą būsto naudingąjį plotą, tenkantį vienam šeimos nariui, arba pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, jei šeimoje yra minėtame punkte nurodyti asmenys“;
Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti, jog anksčiau nei per penkerius metus perleidus už kreditą išsigytą būstą kitų asmenų nuosavybėn, valstybės suteikta subsidija turi būti sugrąžinta, netaikoma šeimoms, kurios būstą keičia į didesnį, kai būstas yra per mažas pagal Įstatyme nustatytus būsto ploto normatyvus. Savivaldybės nepritaria pateiktai formuluotei ir pažymi, kad tokie atvejai praktikoje itin reti. Dažniausiai šeimos būsto įsigijimui ima kreditą, kurį reikia grąžinti per 20 ar daugiau metų, numato galimą šeimos didėjimą ir įsigyja pakankamo dydžio būstą. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai šeimos tampa mobilesnės ir lengviau keičia gyvenamąją vietą susiradus naują darbą. Savivaldybėms nesuprantama, kodėl tokiais atvejais Įstatymu siekiama šiuos žmones bausti, reikalaujant jiems grąžinti gautą subsidiją, į kurią jie turėjo teisę gavimo metu, o ne palaikyti tuos, kurie siekia daugiau uždirbti ir geba gerinti turimą būstą. Tokiais atvejais neteikiama papildoma parama, nepatiriama jokių papildomų išlaidų, todėl neaišku, kodėl reikalaujama iš žmonių grąžinti teisėtai gautą subsidiją. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 14. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)82 4.
Siūloma nepritarti Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkto naujam b papunkčiui, jį išdėstant nauja redakcija ir paliekant lengvatą neįgaliems asmenims: „b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų.“ Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama numatyti išskirtines išbraukimo iš socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų sąrašų sąlygas vaikus auginantiems vienišiems tėvams. Savivaldybės, kaip buvo rašyta anksčiau, iš esmės nepritaria lengvatų numatymui pagal santuokos sudarymo ar nesudarymo kriterijų/požymį. Šis pakeitimas neatitinka siūlomo Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 7 punkto pakeitimo, kuriame numatoma, kad vieniši tėvai turės teisę į socialinio būsto nuomą be eilės, neįrašant jų į socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų sąrašus, todėl nuostatos apie šių asmenų išbraukimą iš sąrašų yra perteklinės. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 15. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)85
nepritaria 16 straipsnio 7 dalies pakeitimui ir siūlo jį išbraukti. Argumentai: Pakeitimu siekiama apriboti savivaldybių tarybų teises, vadovaujantis Įstatymu ir kitais aktais nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto fondo nuomos tvarką ir perduoti šią funkciją SADM ministrui. Savivaldybės pažymi, kad paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 15 p.), kurią atliekant savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šios funkcijos atlikimą.
Vykdant savarankiškąsias funkcijas savivaldybių veiklą sąlygoja įstatymu nustatyti reikalavimai ir tvarka, tačiau skirtingai nuo valstybės perduotų savivaldybėms valstybinių funkcijų, negali riboti valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Nepriimtina, kad Projekte norima apriboti savivaldybių tarybų sprendimų priėmimo teises, jas panaikinant arba perduodant Socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Savivaldybių tarybų teisių perdavimas ministrui prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui. Atlikdamos savarankiškąsias funkcijas savivaldybėms turi būti užtikrinta Konstitucijoje numatyta kompetencijos teisė, vykdant įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesais turėti sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę, atitinkamai prisiimant atsakomybę už funkcijos vykdymą. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės skiriasi savo gyventojų sudėtimi, socialine situacija ir socialinio būsto fondų dydžiais, todėl savivaldybės geriausiai gali užtikrinti vietos bendruomenės interesus atitinkantį savivaldybės būsto fondo valdymą. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 16. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)86
nepritarti Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies pirmosios pastraipos pakeitimui ir palikti galioti esamą šios pastraipos redakciją. Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama apriboti savivaldybių tarybų teises, vadovaujantis Įstatymu ir kitais aktais nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto fondo nuomos į sąrašus neįrašytiems asmenims tvarką. Savivaldybių nuomone, tokia nuostata riboja savivaldybių teisėtą savarankiškumą vykdant savarankiškąsias funkcijas, todėl yra netinkama. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 17.
17Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m.
lapkričio 4 d. (g-2021-11135)87
nepritarti Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 7 punkto pakeitimui, paliekant galioti esamą šio punkto redakciją. Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti vaikus auginančių vienišų tėvų teisę be eilės išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą, Nepritariama tokiai iniciatyvai dėl anksčiau įvardintų priežasčių, suponuojančių lygiateisiškumo principo nesilaikymą. 18. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)8910
nepritarti Įstatymo 16 straipsnio naujai 11 daliai ir 12 daliai ir siūloma jas išbraukti. Argumentai: Siūlomais pakeitimais norima socialinio būsto nuomos laukiantiems asmenims numatyti išskirtinį socialinių paslaugų planavimą bei organizavimą. Analogišką socialinių paslaugų teikimo išskirtinumą siūloma įteisinti socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims Įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje, papildomai numatant privalomą socialinių būstų lankymą ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Be to, įrašoma nuostata, kad socialinis būstas laikomas naudojamu ne pagal paskirtį, jei jame nuolat (ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį) gyvena asmenys nenurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje. Nepritariama šioms nuostatoms, nes savivaldybių praktika aiškiai parodė, kad realiai šių nuostatų įgyvendinti nėra galimybių. Pvz. Kauno m. savivaldybė, siekdama išimtinai teikti socialines paslaugas socialinio būsto nuomotojams, susidūrė su problema, kad 90 proc. tokių asmenų atsisako socialinio darbo organizatoriaus paslaugų bei siūlomų socialinių paslaugų. Teikiant socialinę pagalbą, prievartos negali būti, todėl ši nuostata realiai neįgyvendinama. Savivaldybės pažymi, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu savivaldybėse socialinės paslaugos teikiamos visoms socialinėms grupėms pagal įvertintą poreikį. Analogiškai veikia ir užimtumo tarnyba, teikianti asmenims pagalbą įsidarbinant.
Socialinių būstų lankymas ne rečiau kaip kartą per pusmetį taip pat yra sunkai įgyvendinamas - tai parodė Panevėžio miesto ir kitų savivaldybių darbo patirtis. Savivaldybėms šiam darbui prireiktų didelių papildomų finansinių bei žmogiškųjų išteklių. Savivaldybės akcentuoja, kad savivaldybių tarybos yra suinteresuotos rūpintis turimais būstais, todėl joms turi būti suteikta teisė ir atsakomybė taikyti nuomojamo būsto valdymo priemones ir pagalbos žmonėms būdus pagal įvertintus žmonių poreikius. Siūlomas ne pagal paskirtį naudojamo būsto apibrėžimas neatitinka esamo teisinio reguliavimo nuostatų, nes socialinio būsto nuomininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka turi teisę apgyvendinti nuomojamose būstuose sutuoktinius, sugyventinius, nepilnamečius vaikus, savo ir sutuoktinio ar sugyventinio tėvus ir kitus asmenis su kuriais ne mažiau kaip vienerius metus veda bendrą ūkį. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu apgyvendinti asmenys nėra nurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje jos sudarymo metu, o dėl tokių asmenų apgyvendinimo socialinio būsto nuomos sutartis nėra ir neturi būti keičiama. Todėl Projektu siūloma nuostata yra realiai neįgyvendinama. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 19. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)10
nepritarti Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies naujam 5 punktui ir jį išbraukti. Argumentai: Pakeitimu siekiama nustatyti, kad 6 mėnesių skolą už komunalines paslaugas turintys nuomininkai keldinami iš socialinio būsto tik tuomet, kai jie atsisako socialinės pagalbos pagal galimybes dalyvauti darbo rinkoje ar užsiimti kita veikla, kurią vykdant gaunama pajamų, ar gali būti padidintos gaunamos pajamos. Savivaldybės nepritaria šiai nuostatai, nes visiškai neaiškus jos praktinis įgyvendinimas.
Neaišku, kaip reikėtų elgtis savivaldybei, jei asmuo formaliai pagalbos neatsisako, jei visos siūlomos įsidarbinimo galimybės jam yra netinkamos. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 20. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)10
straipsnio 6 dalį išdėstyti nauja redakcija: „6. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip numatyta šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu., jeigu asmuo ar šeima nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje neturi kito būsto ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų;
2) asmuo yra neįgalusis arba šeimoje yra neįgaliųjų;
3) šeima augina tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).“.
Argumentai: Pakeitimu siekiama panaikinti galimybę savivaldybių tarybų nustatytais atvejais likti gyventi buvusiame socialiniame būste mokant didesnį (rinkos kainai artimesnį) nuomos mokestį asmenims ar šeimoms, kurių pajamos viršija socialinio būsto nuomininkams nustatytas ribas, bet asmuo ar šeima neturi kito tinkamo būsto. Siūloma padidinti minėtas socialinio būsto nuomininkams nustatytas pajamų ribas, tačiau jas viršijant, iškeldinimas iš savivaldybės būsto jau neturi alternatyvos, išskyrus neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas ir asmenis, kuriems iki senatvės pensijos yra likę ne daugiau 5 metų. Savivaldybių nuomone, šios nuostatos riboja savivaldybių savarankiškumą ir teisę savivaldybių taryboms priimti labiausiai vietos bendruomenės poreikius tenkinančius sprendimus. Be to, naujai nustatomos (padidinamos) ribos yra vis tiek per žemos, kad asmenys turėtų lengvai prieinamą galimybę apsirūpinti būstu ne prastesniu už turėtą socialinį būstą. Pvz., Vilniuje gyvenantis vienas asmuo socialinį būstą privalės atlaisvinti, kai jo mėnesio pajamos pasieks 737 Eur, o trijų asmenų šeima, kai jos pajamos pasieks 1311 Eur per mėnesį. Mažesnėse savivaldybėse šios ribos dar mažesnės, atitinkamai 641 Eur ir 1153 Eur per mėnesį. Tokie reikalavimai skatins žmones dirbti nelegaliai ar geriau atsisakyti dalies pajamų, bet gyventi savivaldybės būste.
Nuoma rinkoje nėra stabili, o kai kuriose savivaldybėse ji sunkiai prieinama, todėl žmonėms nebus tikslinga siekti uždirbti daugiau, bet atitinkamai daugiau išleisti sprendžiant dažno persikraustymo ir nuomos rinkoje problemas. Įstatymas neturėtų sudaryti piktnaudžiavimo paskatų. Atkreipiamas dėmesys, kad ženkli dalis savivaldybės būstų jau dabar yra nuomojama ne socialinio būsto sąlygomis, mokant rinkos kainai artimą nuomos mokestį. Šių nuomininkų pajamų niekas netikrina ir nuomos sutarčių su jais nenutraukinėja, todėl kitokių standartų taikymas socialinio būsto nuomininkams neatitinka lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, todėl toks reguliavimas nėra tinkamas. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 21. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 4 d. (g-2021-11135)10
nepritarti 20 straipsnio 7 daliai, 20 straipsnio 8 dalies punktui ir juos išbraukti. Argumentai: Siekiama nustatyti, kad prieš nutraukiant socialinio būsto nuomos sutartis, asmenims savivaldybė planuoja ir organizuoja socialinę pagalbą bei padeda asmeniui ar šeimai susirasti kitas gyvenamąsias patalpas ar išsinuomoti būstą rinkoje, jei asmuo ar šeima negali apsirūpinti būstu savarankiškai. Savivaldybėms neaišku, ką reiškia Įstatymo nuostata „jei asmuo ar šeima negali apsirūpinti būstu savarankiškai“, kokie tokio galėjimo ar negalėjimo kriterijai? Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad tikėtina, jog asmens ar šeimos pajamos sudarys galimybę persikelti į kitą būstą tik reikšmingai pabloginant gyvenimo sąlygas, todėl gali būti, kad pagalbos susirandant naują būstą prievolės savivaldybėms numatymas Įstatyme gali tapti priežastimi ginčyti nuomos sutarčių nutraukimą teismuose motyvuojant poreikius tenkinančios pagalbos nesuteikimu. .
Nepritariama siekiui nustatyti, kad vaikus auginantiems vienišiems tėvams, gyvenantiems savivaldybės nuomojamuose (ne socialiniuose) būstuose nebūtų taikomas rinkos nuomos mokestis, kuris yra taikomas kitiems savivaldybės būstų nuomininkams. Lengvatos neturėtų būti numatomos tik pagal santuokos sudarymo ar nesudarymo požymį. Savivaldybės pritaria šiems Projekto pakeitimams: 8 straipsnio 2 punkto a papunkčio pakeitimui; 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimui; 10 straipsnio 2 punkto pakeitimui; 11 straipsnio 4 dalies pakeitimui; 12 straipsnio pakeitimui; 13 straipsnio pakeitimui, išskyrus 2 dalies 4 punkto d papunktį ir 8 dalies 4 punktą; 14 straipsnio pakeitimui; 16 straipsnio pavadinimo pakeitimui; 16 straipsnio 4 dalies 2 pakeitimui, išskyrus b papunktį; 16 straipsnio papildymui 41 dalimi; 16 straipsnio papildymui 42 dalimi; 16 straipsnio 8 dalies 10 punkto pakeitimui; 18 straipsnio 1 dalies pakeitimui; 20 straipsnio pakeitimui, išskyrus 5 dalies 2 punkto b papunktį, 5 punktą, 6 dalį, 7 dalį ir 8 dalies 4 punktą; 21 straipsnio pakeitimui; 25 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pakeitimui. Tikimės, kad bus atsižvelgta į savivaldybių specialistų pateiktas pastabas bei argumentus. Manome, būtų tikslinga grąžinti Projektą tobulinimui, sudarant galimybę išdiskutuoti neaiškias, praktiniam darbui netinkamas nuostatas ir bendradarbiaujant priimti tinkamiausius sprendimus. Apsispręsti pagrindiniame komitete. . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-970 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Antanas Čepononis, Valius Ąžuolas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė
10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-970 2021-12-10
Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, A. Dumbrava, J. Džiugelis, V. Giraitytė – Juškevičienė, G. Kindurys, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Sysas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Ana Selčinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, Svetalana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, Soneta Brinienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyresn. patarėja, Asta Misiukienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus patarėja, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Rimgailė Baltutė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo analitikė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-18 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.
XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir
Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnis dėstomas nauja redakcija, 6 straipsnio 3 ir 5 dalys, kuriomis keičiamo įstatymo 16 straipsnis pildomas nauja 9 dalimi, o buvusios 9 ir 10 dalys pernumeruojamos į 10 ir 11 dalis, ir 8 straipsnio 2 dalis, kuria keičiamo įstatymo 18 straipsnis dėstomas nauja redakcija, įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 punktą, projekto 8 straipsnio 9 ir
dalimis, projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad išvardinti pakeitimai įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Siekiant, kad išvardinti projektu siūlomi pakeitimai nebūtų panaikinti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, 6 straipsnio 3 ir 5 dalims, 8 straipsnio 2 daliai, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17,
įstatymo projektas. Atsižvelgti 2021 m. lapkričio 4 d. Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2885 3, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1022. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-186
2.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme nėra reglamentuojama keičiamo įstatymo 13 straipsnyje nustatytų subsidijų teikimo „eilė“, todėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „ne eilės tvarka“ nėra aiški. Pastebėtina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje minimas Asmenų ir šeimų, laukiančių subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditų daliai apmokėti, sąrašas, todėl svarstytina, ar neturėtų būti vartojamos tos pačios sąvokos. Pritarti Siūloma patikslinti projekte keičiamo įstatymo 12 straipsnio
pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme vartojamą formuluotę, ir ją išdėstyti taip: ,,3. Subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikiamos laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į šioms subsidijoms skirtus atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimus. Jeigu yra panaudoti visi atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimai, skirti subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo
straipsnyje nurodyto prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašomi į Asmenų ir šeimų, laukiančių subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, sąrašą. Tokiu atveju subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikiamos, skyrus papildomų einamųjų ar kitų metų valstybės biudžeto asignavimų.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-186
straipsnio 8 dalies 1 punktas tikslintinas vietoj formuluotės „nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis“ įrašant formuluotę „esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms“.
Nepritarti Siūlytina vartoti analogišką formuluotę, kuri nustatyta Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme (7 straipsnio 3 dalies 1 punktas). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-186
(2,
subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti grąžinimo netaikomos jeigu pasikeičia už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą šeimos sąvoką šeima laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, o į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Atsižvelgus į keičiamame įstatyme įtvirtintą šeimos sąvoką, svarstytina, ar subjektų, kuriems paveldėjus būstą nebūtų taikomos subsidijos grąžinimo nuostatos, ratas neturėtų būti praplėstas. Ši pastaba iš dalies taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 3 punktui, atsižvelgus į tai, kad savininko pasikeitimas dėl registruotos partnerystės sutarties nutraukimo taip pat galėtų būti objektyviai pagrįstu pagrindu netaikyti nuostatų dėl subsidijos grąžinimo.
Pritarti Įstatymo projekte 6 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 8 dalies 2 ir3 punktus siūloma išdėstyti taip:
„2) jeigu pasikeičia už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto
kreditą įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimos nariai, kurie įskaitomi į šeimos sudėtį pagal šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas;
3) šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių, ar nutraukus registruotos partnerystės sutartį, jeigu nuosavybės teisė pereina vienai iš registruotos partnerystės sutarties šalių;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-186
turtas (būstas), įsigytas gavus subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gali būti sunaikintas nebūtinai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Pavyzdžiui, tuo atveju jeigu turtas (būstas) būtų sunaikintas dėl gaisro, kurį sukėlė tretieji asmenys, o ne gamtos reiškiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad „gaisro kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas, ką patvirtina, pavyzdžiui, tai, kad statiniams keliami priešgaisrinės saugos reikalavimai, valstybėje veikia priešgaisrinės saugos tarnybos ir kt. Dėl to gaisras laikytinas galimu numanyti reiškiniu.
Gaisras nenugalima jėga gali būti pripažintas tik tada, kai jo atsiradimo priežastys tiek specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio gaisro atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalis neturėtų būti papildytina atitinkamomis nuostatomis, apimančiomis atvejus, kai turtas (būstas) sunaikinamas ir (ar) kitaip pažeidžiamas ir tampa nebetinkamas gyventi ne dėl kredito gavėjo kaltės. Nepritarti Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma neplėsti subsidijos negrąžinimo atvejų ir nustatyti analogiškas nuostatas, kurios įtvirtintos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme (7 straipsnis 3 dalis). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-186
Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą turtas parduodamas fizinio asmens bankroto procesu metu, siūlytina patikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių ,,fizinio asmens bankroto byloje“ įrašyti žodžius ,,fizinio asmens bankroto proceso metu“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
esmėje įrašytinas praleistas straipsnio numeris, t. y. po žodžio ,,Pakeisti“ įrašytinas skaičius ,,16“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-188
įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkto a papunktyje žodis „procentų“ keistinas žodžiu „procentais“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4² dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, taip pat laikotarpiu po jų atšaukimo iki kitų metų birželio 1 dienos asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip nurodyta šios straipsnio 4 dalies 2 punkte, neišbraukiami. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte paaiškinama, jog terminas „iki birželio 1 dienos“ nustatytas „iki to paties termino, kuris taikomas turto ir pajamų deklaravimui“. Pažymėtina, jog šiuo atveju aktualus turto ir pajamų deklaravimo terminas yra gegužės 1 (Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į teisės aktais nustatytą turto ir pajamų deklaravimo terminą, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. Ši pastaba taip pat taikytina ir projekto
Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punkto ir
priežasčių, turtas (įskaitant gautas pajamas) gali būti deklaruojamas ne iki gegužės 1 d., o iki birželio 1 d. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-188
10.
Projekto 8 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus. Pažymėtina, jog projekte nesiūloma nustatyti šios nuostatos taikymo taisyklių, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip jo nuostatos būtų taikomos tais atvejais, kai 5 metų laikotarpis dar nebūtų suėjęs prašymo pateikimo metu, tačiau sueitų prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat neaišku ir tai, ar ši nuostata būtų taikoma iki jos įsigaliojimo pateiktiems, tačiau dar neišnagrinėtiems prašymams. Projektas tobulintinas šalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti Siūloma projekte keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 10 punktą išdėstyti taip: „10) likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos;“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-1810
įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto a papunktyje žodis „procentų“ keistinas žodžiu „procentais“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-1810
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnis dėstomas nauja redakcija, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, keičiamame straipsnyje atsisakytina dalių numeracijos su novela, o straipsnio dalis numeruotina iš eilės. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-1811
13.
Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinio būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą ir aprūpinimą komunaliniais patogumais. Svarstytina, ar šis nuomos mokestis neturėtų būti nustatomas pagal tuos pačius kriterijus kaip ir savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis, t. y. papildomai atsižvelgiant į rinkos pataisos koeficientą, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje. Nepritarti Įstatyme siūlomi įtvirtinti skirtingi savivaldybės ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo kriterijai šiuo metu jau yra reglamentuoti Vyriausybės patvirtintoje metodikoje. Rinkos pataisos koeficiento esmė – nuomojant savivaldybės būstą, jo nuomos mokesčio dydį suvienodinti su savivaldybės teritorijoje, kurioje yra nuomojamas būstas, rinkoje nuomojamo būsto nuomos kaina. Tad suvienodinus kriterijus, socialinio būsto nuomos mokesčio dydis nepasiturintiems gyventojams prilygtų rinkoje nuomojamo būsto nuomos kainai, kas neatitiktų socialinio teisingumo principo. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatomos projekto 8 straipsnio 5 dalies, kurioje dėstoma keičiamo įstatymo
straipsnio taikymo nuostatos. Atsižvelgus į tai, siūlytina šias nuostatas išdėstyti atskirose projekto 13 straipsnio dalyse. Įvertinta Patobulinus projektą pastaba nėra aktuali. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA),
2021-11-04 (pastabas ir pasiūlymus LSA dėl įstatymo projekto išsakė Komiteto klausymuose 2021-11-10) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai derinant Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), Lietuvos savivaldybių asociacija pateikė daugiau kaip 20 apibendrintų savivaldybių pastabų bei pasiūlymų. Norime pažymėti, kad į daugelį pastabų ir pasiūlymų neatsižvelgta, nebuvo organizuojamas savivaldybių specialistų/praktikų pateiktų pastabų aptarimas ar diskusijos dėl praktiniam darbui netinkamų Projekto nuostatų. Savivaldybės turės įgyvendinti Įstatymo straipsnių pakeitimus, todėl nepritarimas keičiamiems projekto straipsniams kelia pagrįstas abejones dėl šio Projekto tinkamumo. Teikiame pagrindines LSA pastabas: (žr. toliau) <…> Tikimės, kad bus atsižvelgta į savivaldybių specialistų pateiktas pastabas bei argumentus. Manome, būtų tikslinga grąžinti Projektą tobulinimui, sudarant galimybę išdiskutuoti neaiškias, praktiniam darbui netinkamas nuostatas ir bendradarbiaujant priimti tinkamiausius sprendimus. Atsižvelgti Komitetas, atsižvelgdamas į gautas pastabas bei pasiūlymus, 2021-11-10 surengė klausymus dėl įstatymo projekto. Po šių klausymų SADM ir LSA surengė papildomas diskusijas projekto nuostatoms aptarti. 2021-11-26 SADM pateikė pasiūlymus įstatymo projektui, dėl kurių buvo sutarta su LSA diskusijų metu. Komiteto posėdžio metu LSA patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-970(2) išreiškė pritarimą. 2.
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
2021-11-042
Savivaldybės vienareikšmiškai nepritaria 9 straipsnio
galioti taikant ją ne tik socialinio būsto, bet ir savivaldybės būsto nuomininkams bei keičiant ribojimo terminą iki 3 metų, taip pat savivaldybių taryboms paliekant teisę terminą trumpinti ar visai jo netaikyti. Siūlome tokią redakciją:
„3. Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio arba savivaldybės
būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 53 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino.“ Argumentai: Nuomos sutartis su socialinio būsto nuomininku nutraukiama tik teismo sprendimu, kai nuomininkas piktybiškai nesilaiko sutartyje nustatytų sutartinių įsipareigojimų (išskyrus atvejus, kai pats nuomininkas atsisako socialinio būsto nuomos). Praktinis darbas rodo, kad tokia nuostata drausmina socialinio būsto nuomininkus, motyvuoja juos integruotis į darbo rinką, mažina piktnaudžiavimą nemokėti skolų už nuomojamą būstą, dirbti nelegaliai. Svarbu, kad savivaldybių tarybos turi galimybę lanksčiai reaguoti į realią situaciją ir gali Įstatyme nustatytą terminą trumpinti ar jo netaikyti. Asmenys ir šeimos, iškeldinus juos iš socialinio būsto, turi teisę naudotis kitomis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formomis, pvz., būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, gali nuomotis savivaldybės būstą bendrabutyje, apsigyventi nakvynės namuose ar pan. Todėl asmuo, praradęs teisę į socialinio būsto nuomą, teisės į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nepraranda. Savivaldybių nuomone, nelikus šios sąlygos Įstatyme, nuomininkai piktnaudžiautų skiriama parama, suteiktomis teisėmis ir piktybiškai nesilaikytų sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.
Dažnai pasitaikantys nuomos sutarčių pažeidimai yra susiję su nuomininkų skolomis už būsto nuomą ir komunalines paslaugas. Praktika rodo, kad įsiskolina net ir tie asmenys, kurie gauna valstybės skiriamas pinigines išmokas, bet panaudoja jas kitiems tikslams. Tokie gyvenimo įgūdžiai yra perduodami ir šeimose augantiems vaikams. Todėl savivaldybės siūlo sekti užsienio šalių pavyzdžiu ir ieškoti kitų būdų, skatinančių nuomininkus atsakingiau žiūrėti į energijos taupų vartojimą, savivaldybės turto priežiūrą ir savalaikį atsiskaitymą už paslaugas. Kai kurios savivaldybės pateikė siūlymus, pvz. susieti socialinio būsto skyrimą su jo išlaikymui skiriama pinigine parama. Savivaldybės akcentuoja ir kitą praktikoje išryškėjusią problemą, kad iki šiol nėra sprendžiamas savivaldybės būstų nuomininkų skolų klausimas. Praktika rodo, kad dažnai nėra galimybės šias skolas išieškoti iš skolininkų ir jos tampa komunalinių paslaugų teikėjų nuostoliais. Komunalinių paslaugų teikėjai jau kuris laikas kelia klausimą dėl skolų padengimo iš savivaldybių biudžeto lėšų. Pvz. Elektros tiekimo srityje valstybės valdoma įmonė, kai negali išsiieškoti skolų iš nuomininkų, duoda savivaldybes į teismą ir skolos už elektros tiekimą yra priteisinėjamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Todėl siūloma vadovaujantis lygiateisiškumo ir proporcingumo principais ir šią nuostatą taikyti vienodai visoms savivaldybės būsto fondo sutartims.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) iniciatyvas paramos būstui teisinio reguliavimo srityje bei Lietuvos prisiimtus kitus tarptautinius įsipareigojimus, projekte siūloma nustatyti priemones, kurios užkirstų kelią benamystei, o teikiant socialinę pagalbą ir tikrinant duomenis, susijusius su mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimu, turėtų būti užkertamas kelias skolų susidarymui. Tačiau siekiant užtikrinti, kad asmenys (šeimos), su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, negalėtų iš karto pretenduoti į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka po socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo (kitaip socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas netektų prasmės), siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip (projekto 8 str.):
„8. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis Socialinis būstas gali
būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto ir jeigu su jais per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti dienos nebuvo nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis dėl jos sąlygų pažeidimo šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 5–7 punktuose numatytais atvejais:“. 3. Pil. Ž. Jagutienė, 2021-10-26 (Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus darbuotoja. Pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto išsakė Komiteto klausymuose kartu su LSA 2021-11-10).
2
Įstatymą siūloma papildyti naujomis nuostatomis, dalis kurių galimai pažeidžia asmenų ir šeimų lygiateisiškumo principą, socialinio solidarumo ir kt. principus, daliai asmenų ir šeimų, nors jų pajamos tokios pat kaip kitų asmenų ir šeimų, suteikiama nepagrįsta privilegija viršyti pajamas iki 50 proc., be to savivaldybėms, kaip turto savininkėms siaurinama galimybė tinkamai savo turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo. Atkreipiu dėmesį, kad Įstatymas yra per dažnai keičiamas. Kadangi savivaldybės ir socialinio būsto sutartys yra neterminuotos, nuomininkai bei laukiantieji Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše (toliau – sąrašas) asmenys ir šeimos pripranta prie vienokių elgesio taisyklių, tai dažna Įstatymo normų kaita yra nepageidautina. Be to, savivaldybės būstų nuomininkams, vadovaujantis tuo, kad įstatymai atgal negalioja bei teisės viršenybės principais, nuomos sutarties sąlygos negali būti keičiamos. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas. Įstatymo 9 straipsnyje, apibrėžiančiame teisę į socialinio būsto nuomą, be kita ko, nustatyta, kad asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino. Siūlau 9 straipsnio 3 dalies nepripažinti netekusia galios. Pažymėtina, kad socialinio būsto nuomininkas turi sutartyje nustatytų teisių ir pareigų. Atkreipiame dėmesį, kad nuomos sutartis su socialinio būsto nuomininku nutraukiama dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (išskyrus, jei nuomininkas pats atsisako socialinio būsto nuomos). Tokiu atveju sutartis nutraukiama tik teismo sprendimu.
Teismas nenutraukia nuomos sutarties ir nenusprendžia iškeldinti nuomininko ir jo šeimos narių, jei nenustato (suinteresuota šalis neįrodo), kad nuomininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ar negyvena socialiniame būste, jį subnuomoja. Be to, savivaldybių tarybos turi galimybę šį 5 metų terminą sutrumpinti. Būtų pažeistas teisių ir pareigų vienovės principas. Pažymėtina, kad šiems asmenims ir šeimoms, iškeldinus juos iš socialinio būsto, neatimama teisė naudotis kitomis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formomis, pvz., būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Taip pat dauguma savivaldybių turi bendrabučio kambarių, kurie nėra priskiriami prie socialinio būsto. Asmuo, iškeldintas iš socialinio būsto, savivaldybės nustatyta tvarka gali nuomotis savivaldybės būstą bendrabutyje, gali apsigyventi Laikinojo apgyvendinimo tarnyboje, globos namuose ar pan. Todėl, praradęs teisę į socialinio būsto nuomą, apskritai teisės į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nepraranda. Įvertinta Žr. argumentus prie LSA pasiūlymų 2 p. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-046
Savivaldybės nepritaria 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte įrašytam d. papunkčiui ir siūlo jį išbraukti. Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti didesnę (30 proc.) valstybės remiamo kredito subsidiją vaikus auginantiems vienišiems tėvams. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte įrašyta visa eilė ir kitų išskirtinių lengvatų, numatytų vienišiems tėvams: didesnė valstybės remiamo kredito subsidija, teisė be eilės nuomotis socialinį būstą (Įstatymo
ribos išbraukiant asmenis iš socialinio būsto laukiančiųjų sąrašų (16 str. 4 d. 2 p. b p. p.), nutraukiant savivaldybės būsto nuomos sutartis (Įstatymo 20 str. 5 d. 2 p. pakeitimas), taikomos skirtingos nuomos mokesčio nustatymo sąlygos (Įstatymo 20 str. 8 d.
priežastis toliau nurodysime kompleksiškai visiems šiems punktams. Savivaldybės nepritaria tokiai iniciatyvai - ši nuostata neskatintų žmonių tuoktis ir kurti ilgalaikių santykių. Atvirkščiai, minėtos nuostatos skatina poras sąmoningai nesituokti ar nutraukti santuoką. Savivaldybės pateikia palyginimą: 2 vaikus auginanti šeima, kurioje vienam sutuoktiniui yra 36 metai, teisės į valstybės remiamo būsto kredito dalies subsidiją visai neturi, tačiau nutraukus santuoką, tokia šeima galėtų gauti iki 26,1 tūkst. Eur negrąžintiną kredito subsidiją. Pažymima, kad santuokos nutraukimas ar sąmoningas jos nesudarymas leistų be eilės nuomotis socialinį būstą, išvengti tam tikrais atvejais išbraukimo iš sąrašų, būsto nuomos sutarties nutraukimo, mokėti ženkliai mažesnį nuomos mokestį, dėl pajamų padidėjimo netekus teisės į nuomą socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės akcentuoja, kad mažas pajamas turinčių asmenų tarpe itin paplitusi gyvenimo nesusituokus praktika. Atkreipiame dėmesį į ankstesnę savivaldybių praktiką, kuomet skiriant piniginę paramą, buvo vadovaujamasi vienišo asmens statusu. Tuomet savivaldybės gaudavo daugybę gyventojų skundų dėl neteisėtos socialinės piniginės paramos skyrimo formaliai nesusituokusiems, bet bendrą ūkį vedantiems asmenims, kaip vienišiems auginantiems vaikus. Problema buvo sėkmingai išspręsta tik atsisakius piniginės paramos skyrimo pagal vienišo vaikus auginančio asmens statusą. Praktikoje bendro ūkio buvimą įrodyti yra labai sudėtinga, įrodymų rinkimas sukelia neproporcingai didelę administracinę naštą, todėl dažni atvejai kuomet slepiamas faktas, kad realiai asmuo ne vienas augina vaiką (vaikus). Savivaldybių nuomone, tokia nuostata nėra socialiai teisinga, ji pažeidžia lygiateisiškumo principą ir kitų asmenų teises laukiant socialinio būsto.
Savivaldybės akcentuoja, kad santuokoje gyvenančios šeimos (kaip ir visi kiti asmenys turintys teisę į socialinio būsto nuomą, bet nepatenkantys į Įstatymu apibrėžtą plačią asmenų grupę, kuriems būstas nuomojamas be eilės) ilgą laiką neturės galimybės sulaukti socialinio būsto nuomos pasiūlymo, nes turinčių teisę nuomotis be eilės bus daugiau nei būsto nuomos pasiūla, o atsilaisvinę būstai bus nuomojami tik asmenims be eilės. Tikėtina, kad turinčių teisę nuomotis būstą be eilės formuosis naujos eilės, todėl bus užgožiama galimybė sulaukti būsto nuomos į šią grupę nepatenkantiems asmenims. LR Vyriausybės programoje numatoma vienišiems tėvams sudaryti palankesnes socialinio būsto nuomos sąlygas, didinti paramos būstui adekvatumą, tačiau Projekte siūlomi pakeitimai neturėtų mažinti būsto prieinamumo ir adekvatumo kitoms socialiai pažeidžiamoms žmonių grupėms: neįgaliesiems, našlaičiams, jaunoms šeimoms ir kt. Siūlomas pakeitimas nesiderina ir su Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad nuo 2024 metų socialinio būsto nuomos eilėje būtų laukiama ne ilgiau kaip 5 metus ir ne ilgiau kaip 3 metus nuo 2026 metų. Įvertinta 2021-11-10 Komitetas surengė klausymus dėl įstatymo projekto. Po šių klausymų SADM ir LSA surengė papildomas diskusijas projekto nuostatoms aptarti. 2021-11-26 SADM pateikė pasiūlymus įstatymo projektui, dėl kurių buvo sutarta su LSA diskusijų metu. Tarp pateiktų siūlymų nėra siūloma keisti pasiūlyme aptariamų nuostatų. Be to, Komiteto posėdžio metu LSA išsakė pritarimą patobulintam įstatymo projektui. Kartu pažymėtina, kad parama būstui turi būti tikslingai orientuota į skurdžiausiai gyvenančius asmenis.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal namų ūkio sudėtį skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje dažniausiai atsiduria vieni gyvenantys asmenys (52,2 proc.) ir vieni vaikus auginantys asmenys (49,1 proc.). ES teisės kontekste, ES Taryba yra priėmusi rekomendaciją, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (2021 m. birželio 4 d. 9106/21). Rekomendacijos tikslas – užkirsti kelią pažeidžiamų vaikų socialinei atskirčiai. Joje taip pat rekomenduojama, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą galimybę gyventi tinkamame būste. Taip pat viena iš rekomendacijų yra užtikrinti pažeidžiamiems vaikams ir jų šeimoms prioritetinę galimybę laiku gauti socialinį būstą arba paramą būstui. Todėl projekte numatomos palankesnės sąlygos šeimoms, kuriose motina ar tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina ar globoja vieną ar daugiau vaikų dėl subsidijų dydžio, socialinio ir savivaldybės būsto nuomos. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, bus parengtas poįstatyminis teisinis reguliavimas. 5. Pil. Ž. Jagutienė 2021-10-266
Įstatymo projekto
nustatyti požymiai, kuriuos atitinkantiems asmenims ir šeimoms suteikiama 30 procentų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos.
„4) 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo
būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos: a) šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); b) neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų; c) asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms; d) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).“ Siūlau išbraukti d papunktį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą jaunos šeimos apibrėžimą, ne vyresni kaip 36 metų motina ar tėvas, vienas auginantis vaikus, taip pat yra jauna šeima, todėl subsidijos dydis, atsižvelgiant į vaikų skaičių, turi būti visoms jaunoms šeimoms vienodas. 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktis galimai neatitinka Konstitucijos ir diskriminuoja jaunas šeimas, kuriose abu sutuoktiniai augina vaikus: - Įstatyme nenustatyta, kokiu būdu savivaldybių administracijos turi įvertinti, ar motina ar tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų, t. y. 4 punkto d papunktyje nustatytas kriterijus – „vienas augina“, tačiau vienišumo sąvoka neapibrėžta Įstatyme. Pvz., motina augina du vaikus, ji gyvena su vaikų tėčiu, tačiau, kaip šiuo metu įprasta, yra nesusituokę. Ar būtų laikoma, kad mama viena augina vaikus? Arba mama augina du vaikus, yra išsituokusi, bet gyvena su sugyventiniu. Ar būtų laikoma, kad ji viena augina vaikus? Tai neatitiktų faktinės situacijos, nes pagal dokumentus, ji yra nesusituokusi, vadinasi – viena augina, bet faktiškai ne viena vaikus augina.
Dažnai jauni žmonės nesituokia, bet vaikus augina kartu.
Žr. argumentus prie LSA pasiūlymų 4 p. 6.
6Lietuvos savivaldybių asociacija,
2021-11-046
išdėstyti nauja redakcija: „4) šeimoms, kurios nori perleisti už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn todėl, kad jį pakeistų į didesnį būstą toje pačioje savivaldybėje arba tinkamą būstą kitoje savivaldybėje, kai būstas yra per mažas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytą būsto naudingąjį plotą, tenkantį vienam šeimos nariui, arba pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, jei šeimoje yra minėtame punkte nurodyti asmenys“;
Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti, jog anksčiau nei per penkerius metus perleidus už kreditą išsigytą būstą kitų asmenų nuosavybėn, valstybės suteikta subsidija turi būti sugrąžinta, netaikoma šeimoms, kurios būstą keičia į didesnį, kai būstas yra per mažas pagal Įstatyme nustatytus būsto ploto normatyvus. Savivaldybės nepritaria pateiktai formuluotei ir pažymi, kad tokie atvejai praktikoje itin reti. Dažniausiai šeimos būsto įsigijimui ima kreditą, kurį reikia grąžinti per
būstą. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai šeimos tampa mobilesnės ir lengviau keičia gyvenamąją vietą susiradus naują darbą. Savivaldybėms nesuprantama, kodėl tokiais atvejais Įstatymu siekiama šiuos žmones bausti, reikalaujant jiems grąžinti gautą subsidiją, į kurią jie turėjo teisę gavimo metu, o ne palaikyti tuos, kurie siekia daugiau uždirbti ir geba gerinti turimą būstą. Tokiais atvejais neteikiama papildoma parama, nepatiriama jokių papildomų išlaidų, todėl neaišku, kodėl reikalaujama iš žmonių grąžinti teisėtai gautą subsidiją. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Pil. Ž. Jagutienė 2021-10-267
3.
straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju.“ Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims ir šeimoms, išsinuomojusiems savivaldybės gyvenamąsias patalpas iki 2002 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, nuomos sąlygos nekeičiamos. Asmenų ir šeimų prašymu būstas gali būti nuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis, jei asmenys ar šeimos turi teisę į socialinio būsto nuomą. Pažymėtina, kad savivaldybės savo fonde turi savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, kurios asmenims ir šeimoms buvo išnuomotos iki 1992 metų vadovaujantis Butų kodeksu. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas įsigaliojo 1992 metais, o iki tol galiojo Butų kodeksas. Todėl šis pakeitimas yra neaiškus, nes minėtas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas nebegalioja nuo 2015 metų (kai įsigaliojo Įstatymas) ir pagal jį nebegalima išnuomoti būstų. Pačioje 31 straipsnio 1 dalyje jau yra loginė klaida, nes ne visi savivaldybės būstai, nors ir išnuomoti iki 2002 m. gruodžio 31 d., yra išnuomoti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Dalis savivaldybės būstų pagal Įstatymo 14 straipsnyje nustatytus atvejus tarsi
„neegzistuoja“. Jeigu jau išvardiname visus nuomos atvejus, tai, siūlau,
reiktų paminėti ir šį atvejį. Įvertinta 2021-11-10 Komitetas surengė klausymus dėl įstatymo projekto. Po šių klausymų SADM ir LSA surengė papildomas diskusijas projekto nuostatoms aptarti. 2021-11-26 SADM pateiktuose pasiūlymuose dėl įstatymo projekto, dėl kurių buvo sutarta su LSA diskusijų metu, nėra siūloma keisti pasiūlyme aptariamų nuostatų. LSA Komiteto posėdžio metu patobulintam įstatymo projektui pritarė.
Kartu pažymėtina, kad iš esmės visas valstybinis ir visuomeninis būsto fondas (išskyrus bendrabučių kambarius, kuriuose gyveno keli asmenys, arba kurie buvo nuomojami mokslo įstaigose besimokantiems asmenims, taip pat neįgaliųjų organizacijoms priklausę bendrabučių kambariai, tarnybiniai butai, gyvenamosios patalpos, į kurias galėjo būti atkurti nuosavybė ir pan.), buvo naudojamas (suteikiamas) tuo metu galiojusio Butų kodekso pagrindais, buvo pirkimo – pardavimo objektas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Pagal šį įstatymą neprivatizuotas būsto fondas buvo registruojamas valstybės ir savivaldybių nuosavybės teise ir atitinkamai naudojamas tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Butų kodeksui netekus galios 1998 m. birželio 16 d., neprivatizuotų nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys turėjo būti perrašytos ir nuomos teisiniai santykiai tęsiami, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu – Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Projekto 7 straipsniu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, įtraukiant visus galimus savivaldybės būsto fondo naudojimo atvejus pagal galiojančius teisės aktus. Todėl Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis papildoma, įtraukiant ir tuos atvejus, kai savivaldybės būstas yra nuomojamas asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. išsinuomojusiems savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (Įstatymo 31 straipsnio 1 dalis), taip pat tuos atvejus, kai gyvenamosios patalpos perduodamos savivaldybei nuosavybes teise Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. 8. Pil. Ž. Jagutienė 2021-10-268
1.
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaita, socialinio būsto nuomos tvarka ir savivaldybės administracijos funkcijos“. Siūlomas 16 straipsnio pavadinimas, manau, yra nekorektiškas, nes reiktų suprasti, kad tik šiame Įstatymo straipsnyje yra apibrėžtos savivaldybės administracijos funkcijos teikiant paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tačiau Įstatymo 4 straipsnis apibrėžia už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingas institucijas ir nustato jų funkcijas. Pvz., savivaldybės administracijos funkcijos apibrėžtos Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. Todėl, siūlau, kad siūlomos nuostatos dėl Įstatymo 16 straipsnio papildymo 11 dalimi turėtų būti perkeltos į Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, jei šis papildymas iš viso yra tikslingas. Socialinių paslaugų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, tai jis ir turėtų būti papildytas minimomis nuostatomis. Įvertinta Įstatymo nuostatos vertintinos sistemiškai. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies
įstatyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato papildomas savivaldybės administracijos funkcijas, yra suderintos su Įstatymo 4 straipsnio
įstatymo papildymai projekto 8 straipsnyje 16 straipsnio 11 ir 12 dalimis yra aktualūs šiame straipsnyje reguliuojamiems teisiniams santykiams, todėl siūloma juos palikti minėtame straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas reguliuoja paramos būstui teisinius santykius, socialinių paslaugų teikimo tikslinė grupė – socialinio būsto nuomininkai ir jo laukiantys asmenys, kuriems įstatymu siūloma nustatyti socialinių paslaugų kryptingumą, manytina, kad įstatymo, kuris šiuo atveju yra specialusis įstatymas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo atžvilgiu, papildymai yra tinkami bei tikslingi. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-048
dalies 2 punkto naujam b papunkčiui, jį išdėstant nauja redakcija ir paliekant lengvatą neįgaliems asmenims: „b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir
(arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų.“ Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama numatyti išskirtines išbraukimo iš socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų sąrašų sąlygas vaikus auginantiems vienišiems tėvams. Savivaldybės, kaip buvo rašyta anksčiau, iš esmės nepritaria lengvatų numatymui pagal santuokos sudarymo ar nesudarymo kriterijų/požymį. Šis pakeitimas neatitinka siūlomo Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 7 punkto pakeitimo, kuriame numatoma, kad vieniši tėvai turės teisę į socialinio būsto nuomą be eilės, neįrašant jų į socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų sąrašus, todėl nuostatos apie šių asmenų išbraukimą iš sąrašų yra perteklinės. Įvertinta Žr. argumentus prie LSA pasiūlymų 4 p. 10. Pil. Ž. Jagutienė 2021-10-268
2.
Pakeisti 16 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius: a) daugiau kaip 35 procentų arba b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų.“ Ši 16 straipsnio 4 dalies 2 punkto b papunktis, manytina, pažeidžia Konstituciją, lygiateisiškumo principą, socialinio solidarumo ir kt. principus, diskriminuoja asmenis ir šeimas, laukiančius socialinio būsto nuomos, nes sudaro nevienodas sąlygas asmenims ir šeimoms apsirūpinti socialiniu būstu. Taip pat yra netikslingas, nes ilgina sąrašus. Siūlau išbraukti b papunktį ir palikti tik a papunktį, kad visiems asmenims ir šeimoms būtų nustatomos vienodos išbraukimo iš sąrašo sąlygos. Pažymėtina, kad asmens teisė į būstą – tai viena iš pagrindinių asmens socialinių ir ekonominių teisių. Asmens ar šeimos pažeidžiamumą apsprendžia objektyvūs kriterijai – pajamų ir turto dydis, o ne subjektyvūs asmenį apibūdinantys kriterijai (lytis, šeiminė padėtis, sveikata ir pan.). Įstatymo tikslas, atsižvelgiant į 11 straipsnyje nustatytus turto ir pajamų dydžius, aprūpinti būstu asmenis ir šeimas, gaunančius mažai pajamų ir turinčius mažai turto. Įstatymo projekte nustatytas asmenų ir šeimų skirstymas į tuos, kuriems labiau būsto reikia, ir į tuos, kuriems mažiau būsto reikia, pažeidžia socialinio solidarumo, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir kitus teisės principus.
Aiškinamajame rašte nenurodyti svarūs argumentai, kodėl vieni asmenys ir šeimos bus išbraukti iš sąrašo, jei viršys turtą ir pajamas 35 procentais, o kiti galės viršyti net iki 50 procentų. Atkreipiu dėmesį, kad Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai:1) lygiateisiškumo; 2) socialinio teisingumo; 3) pasirinkimo; 4) veiksmingumo ir efektyvumo. Pvz., asmuo laukia sąraše nuo 2008 metų, tačiau kiekvienais metais jo pajamos viršija nustatytą normatyvą, tačiau ne daugiau kaip 25 proc. (pagal Įstatymo projektą bus 35 ar 50 proc.) ir asmuo lieka toliau laukti sąraše ir socialinio būsto laukia metų metus. Šiuo atveju statistiškai laukimo sąraše laikotarpis yra 14 metų, nors pvz., socialiniai būstai jau siūlomi ir skiriami asmenims ir šeimoms, kurie prašymus pateikė nuo 2015-2016 metų, tai laukimo laikotarpis sąraše 6-5 metai. Įvertinant, kad laukimas sąraše nuo 2026 m. turėtų būti ne ilgesnis kaip 3 metai, tai išbraukimas iš sąrašo ir įrašymas į sąrašo priedą 3 metams bus iš viso netikslingas. Atkreipiame dėmesį, kad asmenys ir šeimos, kurie išbraukiami iš sąrašo viršijus pajamų ar turto normatyvą, gali naudotis kitomis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formomis: būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, būsto įsigijimu naudojantis valstybės remiamu kreditu, jaunos šeimos – ir finansine parama įsigyjant būstą. Asmenys ir šeimos turi pasirinkimo galimybę (pasirinkimo principas). Įvertinta 2021-11-10 Komitetas surengė klausymus dėl įstatymo projekto. Po šių klausymų SADM ir LSA surengė papildomas diskusijas projekto nuostatoms aptarti.
2021-11-26 SADM pateiktuose pasiūlymuose įstatymo projektui, dėl kurių buvo sutarta su LSA diskusijų metu, nėra siūloma keisti pasiūlyme aptariamų nuostatų. Komiteto posėdžio metu LSA patobulintam įstatymo projektui pritarė. Kartu pažymėtina, kad projekto iniciatoriai siūlo didinti turto ir pajamų padidėjimo ribą iki 50 procentų (vietoj 25 procentų) teisei į socialinio būsto nuomą išlaikyti, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal namų ūkio sudėtį, skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje dažniausiai atsiduria vieni gyvenantys asmenys (52,2 proc.) ir vieni vaikus auginantys asmenys (49,1 proc.). Šiuo metu taikomos minėtos ribos nesudaro pakankamų prielaidų asmenims (šeimoms) apsirūpinti būstu savarankiškai, ypatingai atsižvelgiant į būsto vertės ir nuomos kainų augimą rinkoje. Pvz., Eurostat duomenimis, būsto nuomos kainos per pastaruosius 10 m. Lietuvoje didėjo 101,1 proc. Būsto prieinamumo problemą gilina ir būsto kainų augimas: 2020 m. IV ketv. vidutiniškai per metus būsto kainos Lietuvoje padidėjo 9,4 proc. Atsižvelgiant į tai, siūloma diferencijuoti teisinį reguliavimą pagal dažniausiai skurdo rizikoje atsiduriančius asmenis, taip pat neįgaliųjų atžvilgiu. Skirtingų tikslinių grupių nustatymas (kaip jau yra įtvirtinta įstatyme), ir skirtingose padėtyse esančių asmenų ir jų grupių skirtingas vertinimas nelaikytinas lygiateisiškumo principo pažeidimu.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog lygiateisiškumo principas projekto nuostatomis nėra pažeidžiamas. Dėl laukimo trukmės kitoms asmenų grupėms – visiems socialinio būsto nuomos laukiantiems asmenims socialinio būsto nuomos laukimo laikotarpis turės būti ne ilgesnis nei 3 metai (nuo 2026 m.) arba jie galės pretenduoti į faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Todėl kiti socialinio būsto nuomos laukiantys asmenys nukentėti neturėtų. 11. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-048
išbraukti. Argumentai: Pakeitimu siekiama apriboti savivaldybių tarybų teises, vadovaujantis Įstatymu ir kitais aktais nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto fondo nuomos tvarką ir perduoti šią funkciją SADM ministrui. Savivaldybės pažymi, kad paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 15 p.), kurią atliekant savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šios funkcijos atlikimą.
Vykdant savarankiškąsias funkcijas savivaldybių veiklą sąlygoja įstatymu nustatyti reikalavimai ir tvarka, tačiau skirtingai nuo valstybės perduotų savivaldybėms valstybinių funkcijų, negali riboti valstybės institucijų ir
(arba) pareigūnų sprendimai (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Nepriimtina, kad Projekte norima apriboti savivaldybių tarybų sprendimų priėmimo teises, jas panaikinant arba perduodant Socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Savivaldybių tarybų teisių perdavimas ministrui prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui. Atlikdamos savarankiškąsias funkcijas savivaldybėms turi būti užtikrinta Konstitucijoje numatyta kompetencijos teisė, vykdant įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesais turėti sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę, atitinkamai prisiimant atsakomybę už funkcijos vykdymą. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės skiriasi savo gyventojų sudėtimi, socialine situacija ir socialinio būsto fondų dydžiais, todėl savivaldybės geriausiai gali užtikrinti vietos bendruomenės interesus atitinkantį savivaldybės būsto fondo valdymą. Pritarti Po SADM ir LSA vykusių diskusijų sutarta atsisakyti projekte keičiamo įstatymo 16 straipsnio
teisinį reguliavimą, nustatantį, kad socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka). 12. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-048
straipsnio 8 dalies pirmosios pastraipos pakeitimui ir palikti galioti esamą šios pastraipos redakciją. Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama apriboti savivaldybių tarybų teises, vadovaujantis Įstatymu ir kitais aktais nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto fondo nuomos į sąrašus neįrašytiems asmenims tvarką.
Savivaldybių nuomone, tokia nuostata riboja savivaldybių teisėtą savarankiškumą vykdant savarankiškąsias funkcijas, todėl yra netinkama. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą (projekto 8 straipsnio 5 dalis). 13. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-048
Siūloma nepritarti Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 7 punkto pakeitimui, paliekant galioti esamą šio punkto redakciją. Argumentai: Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti vaikus auginančių vienišų tėvų teisę be eilės išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą, Nepritariama tokiai iniciatyvai dėl anksčiau įvardintų priežasčių, suponuojančių lygiateisiškumo principo nesilaikymą. Įvertinta Dėl minėtos tikslinės grupės argumentai pateikti prie LSA pasiūlymo 4 p. Kartu pastebėtina, kad įstatymo 16 straipsnio 8 dalies nuostatos nėra imperatyvios. Šioje dalyje nurodytoms asmenų grupėms socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka. 14. Pil. Ž. Jagutienė 2021-10-268
straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);“. Siūlau 16 straipsnio 8 dalies 7 punkto nekeisti, nes ši nuostata yra galimai diskriminuojanti šeimas, kuriose abu sutuoktiniai augina vaikus. Be to, kaip ir minėta aukščiau, nėra galimybės nustatyti, ar asmuo tikrai vienas augina vaikus. Aiškinamajame rašte pasigendama statistinių duomenų, pvz., kiek savivaldybių sudarytuose sąrašuose yra įrašytų asmenų ir kiek yra įrašytų šeimų, o iš jų kiek yra vienišų motinų ar tėvų, auginančių vaikus. Atkreipiu dėmesį, kad dauguma šeimų, laukiančių socialinio būsto ir yra „vienišos“ mamos su vaikais.
Nuostata yra diskriminuojanti ir nesąžininga susituokusių šeimų, kurios augina vaikus, atžvilgiu. Ši siūloma nuostata pažeidžia Įstatyme įtvirtintą lygiateisiškumo principą – parama būstui išsinuomoti būtų teikiama neužtikrinant asmenų ir šeimų lygybės. Įvertinta Žr. argumentus prie LSA pasiūlymų 13 p. Be to, 2021-11-10 Komitetas surengė klausymus dėl įstatymo projekto. Po šių klausymų SADM ir LSA surengė papildomas diskusijas projekto nuostatoms aptarti. 2021-11-26 SADM pateikė pasiūlymus įstatymo projektui, dėl kurių buvo sutarta su LSA diskusijų metu. Tarp pateiktų siūlymų nėra siūloma keisti pasiūlyme aptariamų nuostatų. Komiteto posėdžio metu LSA išsakė pritarimą patobulintam įstatymo projektui. 15. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-048
10 (11,
straipsnio naujai 11 daliai ir 12 daliai ir siūloma jas išbraukti. Argumentai: Siūlomais pakeitimais norima socialinio būsto nuomos laukiantiems asmenims numatyti išskirtinį socialinių paslaugų planavimą bei organizavimą. Analogišką socialinių paslaugų teikimo išskirtinumą siūloma įteisinti socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims Įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje, papildomai numatant privalomą socialinių būstų lankymą ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Be to, įrašoma nuostata, kad socialinis būstas laikomas naudojamu ne pagal paskirtį, jei jame nuolat (ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį) gyvena asmenys nenurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje. Nepritariama šioms nuostatoms, nes savivaldybių praktika aiškiai parodė, kad realiai šių nuostatų įgyvendinti nėra galimybių. Pvz. Kauno m. savivaldybė, siekdama išimtinai teikti socialines paslaugas socialinio būsto nuomotojams, susidūrė su problema, kad 90 proc. tokių asmenų atsisako socialinio darbo organizatoriaus paslaugų bei siūlomų socialinių paslaugų.
Teikiant socialinę pagalbą, prievartos negali būti, todėl ši nuostata realiai neįgyvendinama. Savivaldybės pažymi, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu savivaldybėse socialinės paslaugos teikiamos visoms socialinėms grupėms pagal įvertintą poreikį. Analogiškai veikia ir užimtumo tarnyba, teikianti asmenims pagalbą įsidarbinant. Socialinių būstų lankymas ne rečiau kaip kartą per pusmetį taip pat yra sunkai įgyvendinamas - tai parodė Panevėžio miesto ir kitų savivaldybių darbo patirtis. Savivaldybėms šiam darbui prireiktų didelių papildomų finansinių bei žmogiškųjų išteklių. Savivaldybės akcentuoja, kad savivaldybių tarybos yra suinteresuotos rūpintis turimais būstais, todėl joms turi būti suteikta teisė ir atsakomybė taikyti nuomojamo būsto valdymo priemones ir pagalbos žmonėms būdus pagal įvertintus žmonių poreikius. Siūlomas ne pagal paskirtį naudojamo būsto apibrėžimas neatitinka esamo teisinio reguliavimo nuostatų, nes socialinio būsto nuomininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka turi teisę apgyvendinti nuomojamose būstuose sutuoktinius, sugyventinius, nepilnamečius vaikus, savo ir sutuoktinio ar sugyventinio tėvus ir kitus asmenis su kuriais ne mažiau kaip vienerius metus veda bendrą ūkį. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu apgyvendinti asmenys nėra nurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje jos sudarymo metu, o dėl tokių asmenų apgyvendinimo socialinio būsto nuomos sutartis nėra ir neturi būti keičiama. Todėl Projektu siūloma nuostata yra realiai neįgyvendinama. Pritarti iš dalies Siekiant suteikti daugiau teisinio reguliavimo lankstumo, siūloma keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 11 ir 12 dalis išdėstyti taip (projekto 8 straipsnis): ,,8. Papildyti 16 straipsnį 11 dalimi: „11.
Savivaldybės administracija asmenims ir šeimoms, įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą:
1) Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, siekdama skatinti šių asmenų ir šeimų socialinį ir ekonominį aktyvumą ir savarankiškumą pagal jų poreikius ir galimybes; jiems padėti pagal savo galimybes dalyvauti darbo rinkoje, užsiimti kita veikla, kurią vykdant gaunama pajamų, ar padidinti gaunamas pajamas;
2) pagal poreikį organizuoja pagalbą siekiant jiems gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.“
dalimi: „12. Savivaldybės administracija:
1) asmenims ir šeimoms, kuriems išnuomotas socialinis būstas, planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, kaip nurodyta šio straipsnio 11 dalies 1 punkte;
2) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per pusmetį tikrina išnuomoto socialinio būsto būklę, duomenis apie mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimą, taip pat tikrina, ar šis būstas naudojamas pagal paskirtį, ar laikomasi kitų jo nuomos sutartyje nustatytų sąlygų; išskyrus atvejus, kai yra poreikis patikrinti nedelsiant, įvykus avarijai ir
(ar) gedimui, ar gavus informaciją apie socialinio būsto naudojimą ne pagal paskirtį. Laikoma, kad socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį, kai jis yra subnuomojamas arba jame nuolat gyvena asmenys, kurie nėra nurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje.“
16Pil. Ž. Jagutienė,
2021-10-268
Savivaldybės administracija: 1) asmenims ir šeimoms, kuriems išnuomotas socialinis būstas, planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, kaip nurodyta šio straipsnio 11 dalies 1 punkte; 2) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per pusmetį tikrina išnuomoto socialinio būsto būklę, duomenis, susijusius su mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimu, taip pat tikrina, ar socialinis būstas naudojamas pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai reikia patikrinti nedelsiant, įvykus avarijai ir (ar) gedimui, ar gavus informacijos apie socialinio būsto naudojimą ne pagal paskirtį. Laikoma, kad socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį, jei jis yra subnuomojamas arba jame nuolat (ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį) gyvena asmenys, nenurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje.“ Siūlau išbraukti „ne rečiau kaip kartą per pusmetį“, nes ne visoms šeimoms ar asmenims reikia socialinių paslaugų, taip pat dauguma socialinio būsto nuomininkų gyvena tvarkingai, naudojasi socialiniu būstu pagal paskirtį, moka nuomos ir kitus mokesčius. Tokių nuomininkų būstus, suprantama, nėra būtinumo apžiūrėti du kartus per metus. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto nuoma yra savarankiška savivaldybės funkcija, taip pat savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, kaip dažnai socialinius būstus apžiūrėti, turi nuspręsti pati savivaldybė, atsižvelgdama į savo savivaldybės būstų situaciją. Be to, savivaldybių administracijos ir taip nuolat tikrina, kaip socialinio būsto nuomininkai vykdo sutartinius įsipareigojimus Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą (projekto 8 straipsnio 9 dalis). 17. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-0410
straipsnio 5 dalies naujam 5 punktui ir jį išbraukti.
Argumentai: Pakeitimu siekiama nustatyti, kad 6 mėnesių skolą už komunalines paslaugas turintys nuomininkai keldinami iš socialinio būsto tik tuomet, kai jie atsisako socialinės pagalbos pagal galimybes dalyvauti darbo rinkoje ar užsiimti kita veikla, kurią vykdant gaunama pajamų, ar gali būti padidintos gaunamos pajamos. Savivaldybės nepritaria šiai nuostatai, nes visiškai neaiškus jos praktinis įgyvendinimas. Neaišku, kaip reikėtų elgtis savivaldybei, jei asmuo formaliai pagalbos neatsisako, jei visos siūlomos įsidarbinimo galimybės jam yra netinkamos. Pritarti iš dalies Įvertinus tai, kad praktikoje gali būti atsisakoma bet kokio bendradarbiavimo su savivaldybių darbuotojais dėl siūlomų socialinių paslaugų, siūloma keičiamo įstatymo
taip: „5) jei nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija šešių mėnesių socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jis atsisako šio įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo;“. 18. Pil. Ž. Jagutienė 2021-10-2610
(2 (b)
5.
būsto nuomos sutartis nutraukiama, jei: 1) asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte; 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:
a) daugiau kaip 35 procentų arba b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų;
Siūlau iš šios dalies išbraukti b papunktį, nes Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto b papunktis, manytina, pažeidžia socialinio solidarumo, lygiateisiškumo ir kt. principus. Aiškinamajame rašte nenurodyti svarūs argumentai, kodėl vieniems nuomininkams bus leidžiama viršyti normatyvą 50 proc. (kuo vienišas asmuo geresnis už 2 asmenų šeimą, kurioje abiems sutuoktiniams yra po 59 metus ir iki pensijos liko 6 metai?). Tuo labiau, vieni nuomininkai galės toliau gyventi tame pačiame bute (pakeitus socialinio būsto nuomos sąlygas į savivaldybės būsto nuomos sąlygas), o kiti turės išsikelti, jei jie nepatenka į 6 dalyje nurodytas asmenų ir šeimų grupes. Šiuo metu savivaldybės būsto nuomininkai, kurie gauna mažas pajamas, gali gauti sąlygines pašalpas, skirtas nuomos mokesčiui sumažinti 50 proc., todėl mokama rinkos kaina už savivaldybės būsto nuomą nėra jokia problema ir nustatyti atskiras asmenų ir šeimų grupes, kuriems nuomos mokestis būtų mažesnis (kiltų tik 20 proc.) netikslinga.
Kitu atveju būtų pažeisti socialinio solidarumo ir lygiateisiškumo principai. Vengiant asmenų ir šeimų diskriminavimo ir nepagrįstų privilegijų suteikimo bei galimų piktnaudžiavimo atvejų (pajamų slėpimo, santuokos nutraukimo ir pan.), siūlau visiems socialinio būsto nuomininkams, kuriems pajamos viršija nustatytą normatyvą daugiau kaip 25 proc. (pagal Įstatymo projektą – 35 proc.) sudaryti vienodą galimybę išsinuomoti tą patį socialinį būstą kaip savivaldybės būstą terminuotam laikotarpiui pirmaisiais metais taikant rinkos pataisos koeficientą 1,2 kiekvienos savivaldybės tarybos pasirinkimu nuo 1 iki 3 metų, kad nuomininkas galėtų susirasti būstą (analogiškai, kai asmenys yra 3 metams įrašomi į sąrašo priedą). Nepratęsus terminuotos sutarties, nuomininkas privalo išsikelti iš nuomojamų patalpų, o jei nuomininko pajamos ar turtas nebeviršija nustatyto normatyvo, nuomininkas gali vėl būstą išsinuomoti socialinio būsto nuomos sąlygomis. Dėl neįgaliųjų, šeimų su vaikais, pensinio amžiaus asmenų spręstų savivaldybių administracijos, atsižvelgdamos į socialinio būsto poreikį savivaldybėje ir kitus su asmens socialine padėtimi susijusius veiksnius. Pastaba. Įdomu, kaip bus taikomi praktikoje 20 straipsnio 6, 8 ir 9 punktai tuo atveju, kai nuomininkas nuomojasi socialinį būstą, kai šį būstą savivaldybė išsinuomojo 5 metams iš fizinio ar juridinio asmens ir būstą praėjus 5 metams reiks grąžinti savininkui. Šiuo atveju socialinio būsto nuomininkas, viršijus jo pajamoms kaip nustatyta 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte, netenka visų nurodytų galimybių tęsti to paties būsto nuomą savivaldybės būsto nuomos sąlygomis.
Perkelti tokį nuomininką į kitą socialinį būstą nėra teisinio pagrindo, nes socialinis būstas nuomojamas mažas pajamas ir mažai turto turintiems asmenims ir šeimoms. Įvertinta 2021-11-10 Komitetas surengė klausymus dėl įstatymo projekto. Po šių klausymų SADM ir LSA surengė papildomas diskusijas projekto nuostatoms aptarti. 2021-11-26 SADM pateikė pasiūlymus įstatymo projektui, dėl kurių buvo sutarta su LSA diskusijų metu. Tarp pateiktų siūlymų nėra siūloma keisti pasiūlyme aptariamų nuostatų. Be to, Komiteto ir projekto iniciatorių nuomone, įstatymo projektu pateikti siūlymai yra pagrįsti: siūloma taikyti didesnę pajamų ir turto ribą, išsaugant teisę į socialinio būsto nuomą, būtent toms asmenų grupėms, kurios dažniausiai atsiduria skurdo ar socialinės atskirties rizikoje (t. y. asmenys be šeimos, tėvai, vieni auginantys vaikus, neįgalieji). 19. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-0410
Siūloma 20 straipsnio 6 dalį išdėstyti nauja redakcija: „6.
Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip numatyta šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu., jeigu asmuo ar šeima nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje neturi kito būsto ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
globa (rūpyba).“. Argumentai: Pakeitimu siekiama panaikinti galimybę savivaldybių tarybų nustatytais atvejais likti gyventi buvusiame socialiniame būste mokant didesnį (rinkos kainai artimesnį) nuomos mokestį asmenims ar šeimoms, kurių pajamos viršija socialinio būsto nuomininkams nustatytas ribas, bet asmuo ar šeima neturi kito tinkamo būsto.
Siūloma padidinti minėtas socialinio būsto nuomininkams nustatytas pajamų ribas, tačiau jas viršijant, iškeldinimas iš savivaldybės būsto jau neturi alternatyvos, išskyrus neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas ir asmenis, kuriems iki senatvės pensijos yra likę ne daugiau 5 metų. Savivaldybių nuomone, šios nuostatos riboja savivaldybių savarankiškumą ir teisę savivaldybių taryboms priimti labiausiai vietos bendruomenės poreikius tenkinančius sprendimus. Be to, naujai nustatomos (padidinamos) ribos yra vis tiek per žemos, kad asmenys turėtų lengvai prieinamą galimybę apsirūpinti būstu ne prastesniu už turėtą socialinį būstą. Pvz., Vilniuje gyvenantis vienas asmuo socialinį būstą privalės atlaisvinti, kai jo mėnesio pajamos pasieks 737 Eur, o trijų asmenų šeima, kai jos pajamos pasieks 1311 Eur per mėnesį. Mažesnėse savivaldybėse šios ribos dar mažesnės, atitinkamai 641 Eur ir 1153 Eur per mėnesį. Tokie reikalavimai skatins žmones dirbti nelegaliai ar geriau atsisakyti dalies pajamų, bet gyventi savivaldybės būste. Nuoma rinkoje nėra stabili, o kai kuriose savivaldybėse ji sunkiai prieinama, todėl žmonėms nebus tikslinga siekti uždirbti daugiau, bet atitinkamai daugiau išleisti sprendžiant dažno persikraustymo ir nuomos rinkoje problemas. Įstatymas neturėtų sudaryti piktnaudžiavimo paskatų. Atkreipiamas dėmesys, kad ženkli dalis savivaldybės būstų jau dabar yra nuomojama ne socialinio būsto sąlygomis, mokant rinkos kainai artimą nuomos mokestį.
Šių nuomininkų pajamų niekas netikrina ir nuomos sutarčių su jais nenutraukinėja, todėl kitokių standartų taikymas socialinio būsto nuomininkams neatitinka lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, todėl toks reguliavimas nėra tinkamas. Pritarti iš dalies Sudarant galimybę toliau nuomoti būstą savivaldybės būsto nuomos sąlygomis ir kitais savivaldybių tarybų numatytais atvejais, siūloma papildyti projekte keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip (projekto 10 str.) : ,,4) kitais savivaldybės tarybos patvirtintame tvarkos apraše nustatytais atvejais.”
20Lietuvos savivaldybių asociacija,
2021-11-0410
daliai, 20 straipsnio 8 dalies punktui ir juos išbraukti. Argumentai: Siekiama nustatyti, kad prieš nutraukiant socialinio būsto nuomos sutartis, asmenims savivaldybė planuoja ir organizuoja socialinę pagalbą bei padeda asmeniui ar šeimai susirasti kitas gyvenamąsias patalpas ar išsinuomoti būstą rinkoje, jei asmuo ar šeima negali apsirūpinti būstu savarankiškai. Savivaldybėms neaišku, ką reiškia Įstatymo nuostata „jei asmuo ar šeima negali apsirūpinti būstu savarankiškai“, kokie tokio galėjimo ar negalėjimo kriterijai? Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad tikėtina, jog asmens ar šeimos pajamos sudarys galimybę persikelti į kitą būstą tik reikšmingai pabloginant gyvenimo sąlygas, todėl gali būti, kad pagalbos susirandant naują būstą prievolės savivaldybėms numatymas Įstatyme gali tapti priežastimi ginčyti nuomos sutarčių nutraukimą teismuose motyvuojant poreikius tenkinančios pagalbos nesuteikimu. Nepritariama siekiui nustatyti, kad vaikus auginantiems vienišiems tėvams, gyvenantiems savivaldybės nuomojamuose (ne socialiniuose) būstuose nebūtų taikomas rinkos nuomos mokestis, kuris yra taikomas kitiems savivaldybės būstų nuomininkams.
Lengvatos neturėtų būti numatomos tik pagal santuokos sudarymo ar nesudarymo požymį. Įvertinta 2021-11-10 Komitetas surengė klausymus dėl įstatymo projekto. Po šių klausymų SADM ir LSA surengė papildomas diskusijas projekto nuostatoms aptarti. 2021-11-26 SADM pateikė pasiūlymus įstatymo projektui, dėl kurių buvo sutarta su LSA diskusijų metu. Tarp pateiktų siūlymų nėra siūloma išbraukti pasiūlyme aptariamų nuostatų. Komiteto posėdžio metu LSA patobulintam įstatymo projektui išsakė pritarimą. 21. Pil. Ž. Jagutienė 2021-10-2611
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta metodika, nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį, kuris apskaičiuojamas pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą ir aprūpinimą komunaliniais patogumais.“ Siūlau tikslinti 21 straipsnį. Savivaldybės ir socialinio būsto nuomos kaina skaičiuojama pagal formules, nurodytas Vyriausybės patvirtintoje metodikoje. Į šias formules įeina įvairūs dydžiai, kurių dalį tvirtina Registrų centras (šie dydžiai keičiasi kasmet), o dalį tvirtina savivaldybių tarybos. Valstybės įmonės Registrų centro direktorius įsakymu kiekvienais metais tvirtina:
R;
T). Todėl šioje dalyje tikslinga nustatyti, kad savivaldybės taryba tvirtina ne patį savivaldybės ar socialinio būsto nuomos mokestį eurais, bet kai kuriuos dydžius, reikalingus atitinkamam nuomos mokesčiui apskaičiuoti. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą (įstatymo projekto 11 str.). 22. Pil. Ž. Jagutienė 2021-10-26 Siūlau: Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos laukimo (buvimo sąraše) laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. negali būti ilgesnis kaip 5 metai ir nuo 2026 m. sausio 1 d. negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Tačiau Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija privalo informuoti sąraše įrašytus asmenis ir šeimas dėl galimybės pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Pažymėtina, kad daugelyje savivaldybių šia paramos forma naudojamasi labai vangiai, tik nedidelis asmenų ir šeimų skaičius naudojasi šia kompensacija, o kai kuriose savivaldybėse (išskyrus Vilniaus ir kitų didmiesčių savivaldybes) yra tik keli asmenys ar šeimos, o gal ir iš viso nėra tokių asmenų ir šeimų. Atsižvelgiant į Įstatyme nustatytą pasirinkimo principą, į tai, kad savivaldybės administracija privalomai informuoja asmenis ir šeimas dėl galimybės naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, bei į tai, kad asmenys ir šeimos šia paramos forma naudojasi nepakankamai, nors ir yra skiriamas pakankamas finansavimas ir šios kompensacijos nereikia laukti, o galima pasinaudoti iš karto pateikus prašymą, tikslinga Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį (Įstatymo redakcija nuo 2026-01-01) patikslinti, nurodant, kad jei asmeniui ir šeimai yra raštu pasiūlyta (suteikta informacija) pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jis netenka teisės į faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Siūlau pakeisti taip: „2.
Siūlau pakeisti taip: „2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, kuriems nesuteiktas socialinis būstas pasibaigus šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytam laikotarpiui. ir kuriems savivaldybės administracija nepasiūlė pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į šią kompensaciją pagal šio straipsnio
Taip pat siūlau, kad Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą būtų tikslinga papildyti nuostata, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti atvejus, kada savivaldybės būsto pardavimo jų nuomininkams kaina gali būti mažinama atsižvelgiant į objektyvius kriterijus (tarkime, namo statybos metai, ar tai yra bendrabučio patalpos, arba gyvenamoji patalpa neturi patogumų ir pan.), siekiant, kad kuo daugiau savivaldybės būstų nuomininkų nusipirktų nuomojamą būstą. Lėšos, pardavus šiuos būstus, naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai. Atkreipiu dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teisė grindžiama teisės principais (teisių ir pareigų vienovės principas, lygiateisiškumo principas, socialinio solidarumo principas, teisės aktai negalioja atgal, teisės viršenybės ir kt.). Teisės esmė yra teisių ir pareigų vienovė, tam, kad asmuo įgytų teisę, pirma turi įgyvendinti pareigą. Teisė, kuri įgyvendinama neatliekant pareigos, yra privilegija. Dėl šių teisės principų ne kartą yra pasisakęs Konstitucinis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta:
“Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi
asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.
Konstitucijoje įtvirtinama asmenų lygybė, nustatomas privilegijų teikimo ir diskriminavimo draudimas. Dėl asmenų lygiateisiškumo principo ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kad asmenų lygybės principas reikalauja, kad šalies teisėje būtų įtvirtintos pagrindinės teisės ir pareigos kiekvienam asmeniui vienodai, kad remiantis šiuo principu valstybė turi pareigą vienodai veiksmingomis priemonėmis ginti kiekvieno asmens teises, taip pat, kad principo turi būti laikomasi visada – tiek leidžiant įstatymus, tiek juos taikant ar vykdant teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas. Valstybės žinios, 1996, Nr. 9- 228). Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 21 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio
prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014). 1994 m. balandžio 21 d. Konstitucinis Teismas išaiškino: „teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė: įstatymas atgal negalioja.
Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo.“ Iš Konstitucinio Teismo doktrinos aišku, jog praeityje atsiradusiems santykiams negalioja net ir tie įstatymai, kurie palengvina asmenų padėtį, išskyrus tik baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylas, o tie įstatymai, kurie pasunkina asmenų padėtį – atgal negalioja visais atvejais. Teisės viršenybė reiškia, jog bendrieji teisės principai negali būti pažeidžiami įstatymu, įskaitant, bet neapsiribojant ir tai, jog įstatymai negali nustatyti reguliavimo tiems santykiams, kurie atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Įvertinta 2021-11-10 Komitetas surengė klausymus dėl įstatymo projekto. Po šių klausymų SADM ir LSA surengė papildomas diskusijas projekto nuostatoms aptarti. 2021-11-26 SADM pateikė pasiūlymus įstatymo projektui, dėl kurių buvo sutarta su LSA diskusijų metu. Tarp pateiktų siūlymų nenumatyta būtent taip, kaip siūloma Šiaulių miesto sav. atstovės, keisti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 nuostatas. Be to, pasiūlymas neatliepia pateikto Seimui svarstyti įstatymo projekto tikslo – didinti socialinio būsto prieinamumą socialiai pažeidžiamiausiems asmenims ir šeimoms bei yra susijęs su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2885 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2885), kurio nuostatos šiuo įstatymo projektu nėra keičiamos. Kartu pastebėtina, kad Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių būstai parduodami už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.
Nustatant turto rinkos vertę pagal minėtą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jau yra įvertinami įvairūs objektyvūs turto vertės nustatymo kriterijai (statybos metai, komunaliniai patogumai ir kt.), todėl įstatyme nustatyti papildomus kriterijus netikslinga. 23. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-04 Savivaldybės pritaria šiems Projekto pakeitimams: 8 straipsnio 2 punkto a papunkčio pakeitimui; 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimui; 10 straipsnio 2 punkto pakeitimui; 11 straipsnio 4 dalies pakeitimui; 12 straipsnio pakeitimui; 13 straipsnio pakeitimui, išskyrus 2 dalies 4 punkto d papunktį ir 8 dalies 4 punktą; 14 straipsnio pakeitimui; 16 straipsnio pavadinimo pakeitimui; 16 straipsnio 4 dalies 2 pakeitimui, išskyrus b papunktį; 16 straipsnio papildymui 4¹ dalimi; 16 straipsnio papildymui 4² dalimi; 16 straipsnio 8 dalies 10 punkto pakeitimui;
dalies 2 punkto b papunktį, 5 punktą, 6 dalį, 7 dalį ir 8 dalies 4 punktą;
pakeitimui. Įvertinta
įstatymo projektą
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), 2021-11-26 Pasiūlymai įstatymo projektui pateikti po SADM ir LSA bendrų diskusijų dėl Vyriausybės Seimui pateikto svarstyti įstatymo projekto Nr. XIVP-970, kurios surengtos po 2021-11-10 įvykusių Komiteto klausymų dėl paminėto įstatymo projekto. <...> ,,6 straipsnis.
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto
kredito daliai apmokėti teikimo sąlygos ir dydžiai
kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:
1) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie: šio straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius;
2) teisės į paramą būstui įsigyti nustatymo metu atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 1) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys iki 36 metų ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;
2) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų, ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos. 2.
subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti dydžiai:
1) 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
2) 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3) 25 procentai suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
4) 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos:
a) šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
c) asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms;
d) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). 23. Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui padengti. 34. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas suteikiamas būsto statybai, asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, ši subsidija išmokama tik užbaigus būsto statybas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. 45.
subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti įgijo po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš kredito davėjams nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo. 56. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 2 dalyje nurodyta subsidija, įgyja teisę į didesnę šio straipsnio 1 2 dalyje nurodytą subsidiją, jam ne eilės tvarka papildomai suteikiama šių subsidijų dydžių skirtumo subsidija (toliau – papildoma subsidija). Papildomos subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo. Jei būsto kredito suma viršija šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą sumą, valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dalies ir kredito dalies, kuri viršija šią sumą, grąžinimas turi būti išdėstomas ir administruojamas atskirais kredito įmokų grafikais. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su kredito davėju, prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į kredito davėją su prašymu pakeisti minėtą sutartį. 67.
67Tuo atveju, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas,
kuriam suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina kredito davėjui grąžina anksčiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, sutartyje dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą. 8. Šio straipsnio 7 dalies nuostatos dėl gautos subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti grąžinimo netaikomos šiais atvejais:
2) jeigu pasikeičia už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3) šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių;
4) šeimoms, kurios nori perleisti už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytą būstą kito asmens nuosavybėn todėl, kad jį pakeistų į kitą būstą;
5) jei už valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą įsigytas būstas parduodamas priverstinio vykdymo tvarka arba fizinio asmens bankroto byloje.“7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asmenims ir šeimoms, per pastaruosius vienus metus netekusiems vienintelio Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių.“ 2.
Papildyti 14 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „6) kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais, kai gyvenamosios patalpos perduotos savivaldybei nuosavybės teise Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka;“. 3. Papildyti 14 straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju.“8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaita, ir socialinio būsto nuomos tvarka ir savivaldybės administracijos funkcijos“. 2.
straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; jų buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo priede; Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:
a) daugiau kaip 35 procentų arba
b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų. 3. Papildyti 16 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytais atvejais asmenų ir šeimų buvimo Asmenų
ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo priede; .“
straipsnį 4² dalimi: „4².Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, taip pat laikotarpiu po jų atšaukimo iki kitų metų birželio 1 dienos asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, neišbraukiami.“ 5.
Pakeisti 16 straipsnio 8 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„8. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti
išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto ir jeigu su jais per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti dienos nebuvo nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 5–7 punktuose numatytais atvejais:“. 6. Pakeisti 16 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);“. 7. Pakeisti 16 straipsnio 8 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir
(ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus;“. 8. Papildyti 16 straipsnį 11 dalimi: „11.
Savivaldybės administracija asmenims ir šeimoms, įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą:
1) planuoja ir organizuoja socialines paslaugas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, siekdama skatinti asmenų ir šeimų socialinį ir ekonominį aktyvumą ir savarankiškumą pagal jų poreikius ir galimybes jiems padėti pagal savo galimybes dalyvauti darbo rinkoje, užsiimti kita veikla, kurią vykdant gaunama pajamų, ar padidinti gaunamas pajamas;
2) pagal poreikį organizuoja pagalbą asmenims ir šeimoms, siekiant jiems gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.“
16 straipsnį 12 dalimi: „12. Savivaldybės administracija:
1) asmenims ir šeimoms, kuriems išnuomotas socialinis būstas, planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, kaip nurodyta šio straipsnio 11 dalies 1 punkte;
tikrina išnuomoto socialinio būsto būklę, duomenis, susijusius su mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimu, taip pat tikrina, ar socialinis būstas naudojamas pagal paskirtį, ar laikomasi kitų socialinio būsto nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.“9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 8 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį, kurį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, ir kuris negali būti mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus bazinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis.“10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Socialinio būsto nuomos sutarties sudarymas, keitimas ir nutraukimas
būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir asmeniui ar šeimai išnuomojamas kitas būstas, jeigu asmuo ar šeima įgyja teisę į kitokio negu nuomojamas naudingojo ploto socialinį būstą negu nuomojamas pagal šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą arba jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir jam (šeimai) yra nuomojamas neįgaliesiems specialiai nepritaikytas socialinis būstas. 3.
vienas iš šeimos narių dėl socialinio būsto nuomos sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybės administraciją, pateikdamas prašymą ir dokumentus, patvirtinančius teisę į kitokio naudingojo ploto socialinį būstą, arba dokumentus, patvirtinančius teisę į neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą. Jeigu šioje dalyje nurodyti dokumentai yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis juos gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmenys ir šeimos jų pateikti neprivalo. 4. Socialinio būsto nuomos sutarties keitimą gali inicijuoti ir savivaldybės administracija, jeigu nustatoma, kad asmeniui ar šeimai nuomojamas socialinis būstas neatitinka šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto naudingojo ploto normatyvo arba nėra specialiai pritaikytas neįgaliesiems. 5.
būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai jei:
1) asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:
a) daugiau kaip 35 procentų arba
b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų;
3) asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme;
4) asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai jei asmuo ar šeima gydomas
(gydoma) stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio
turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
5) jei nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija šešių mėnesių socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jis atsisako ar nepriima šio įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų socialinių paslaugų;
Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai jei:
1) asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:
a) daugiau kaip 35 procentų arba
b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų;
3) asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme;
4) asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai jei asmuo ar šeima gydomas
(gydoma) stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio
turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
5) jei nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija šešių mėnesių socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jis atsisako ar nepriima šio įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų socialinių paslaugų;
5¹. Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, susijusių su užkrečiamų ligų plitimu, metu, taip pat laikotarpiu po jų atšaukimo iki kitų metų birželio 1 dienos, viršijus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama. 6. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, kaip numatyta šio straipsnio 5 dalies 2 punkte, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu., jei asmuo ar šeima Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise neturi kito būsto ir jei:
1) asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų;
2) asmuo yra neįgalusis arba šeimoje yra neįgaliųjų;
3) šeima augina tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
4) kitais savivaldybės tarybos patvirtintame tvarkos apraše nustatytais atvejais. 7.
nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį šio straipsnio 5 dalies 2, 4–7 punktuose numatytais atvejais, iki asmens ar šeimos iškeldinimo, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto, savivaldybės administracija planuoja ir organizuoja socialines paslaugas Socialinių paslaugų įstatymo ir kitų teisės aktų, reguliuojančių laikiną apgyvendinimą ar apgyvendinimą nakvynės namuose, nustatyta tvarka – padeda asmeniui ar šeimai susirasti kitas gyvenamąsias patalpas arba organizuoja pagalbą, asmeniui ar šeimai išsinuomojant būstą ir gaunant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, jeigu asmuo ar šeima negali apsirūpinti būstu savarankiškai. 8. Savivaldybės būstas nuomojamas rinkos kaina, išskyrus atvejus, kai jis nuomojamas Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise kito būsto neturinčiam (neturinčiai ar neturintiems):
metų, ar kitam asmeniui, kuris yra be šeimos;
3) šeimai, auginančiai tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
4) šeimai, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
5) šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems asmenims. 9. Savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija (ar kitas subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus) pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą, aprūpinimą komunaliniais patogumais ir rinkos pataisos koeficientą, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika. Savivaldybės taryba tvirtina amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, pataisos koeficientą, rodantį būsto būklę (nusidėvėjimą) ir nustato rinkos pataisos koeficientą. 10.
straipsnio 8 dalyje numatytais atvejais savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau nei 20 procentų. Šiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos dėl turto ir gautų pajamų deklaravimo ir savivaldybės būstas nuomojamas tol, kol asmenų ir šeimų deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio
nustatyta tvarka būstas turi būti nuomojamas savivaldybės būsto nuomos sąlygomis. 11. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.“11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, nustato socialinio Socialinio būsto nuomos mokesčio dydį dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija (ar kitas subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus) pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą ir aprūpinimą komunaliniais patogumais, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika. Savivaldybės taryba tvirtina amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti ir pataisos koeficientą, rodantį būsto būklę (nusidėvėjimą).“12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis, ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota kaina papildomai mažinama 50 procentų. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas šiais atvejais:“. 13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalimi dėstomą Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punktą, šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi dėstomą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio
d. 2. Šio įstatymo
dėstomas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punktas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių tarybos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
įstatymo 6 straipsniu keičiamas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 13 straipsnis taikomas prašymams suteikti paramą būstui įsigyti, pateiktiems po 2021 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. 5. Jei asmenys ar šeimos iki 2021 m. gruodžio 31 d. gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją šio kredito daliai apmokėti, papildoma subsidija jiems suteikiama, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių nuostatų nustatyta tvarka. 6. Savivaldybės būsto pardavimo procedūros, pradėtos iki 2021 m. gruodžio 31 d., baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių nuostatų nustatyta tvarka. 7. Prašymai dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje nurodytos teisės nustatymo, kurie pateikti iki 2021 m. gruodžio 31 d., baigiami nagrinėti, vadovaujantis nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis šio įstatymo nuostatomis.” Pritarti pasiūlymams ir atitinkamai patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Komiteto pasiūlymus. Žr. Komiteto patobulintą (ir suredaguotą) įstatymo projektą Nr. XIVP-970(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-12-08 Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-970 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-970(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-12-108
komiteto išvados 3 d. 11 p.) dėl būtinumo išlaikyti savivaldybių tarybų kompetencijas nustatant socialinio būsto nuomos tvarką, siūloma atsisakyti iniciatorių siūlymo šią funkciją perduoti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Pasiūlymas: atsisakyti projekto 8 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimo ir jį išbraukti:
16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Socialinis būstas nuomojamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta
tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį. Asmenims ir šeimoms, gyvenantiems savivaldybės išnuomotame socialiniame būste ir turintiems teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą, jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam
(šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas, toks socialinis būstas suteikiamas nesilaikant eiliškumo.“
atitinkamai patikslinta minėtame straipsnyje esančių dalių numeracija. Pritarti
ir darbo komitetas, 2021-12-1010
Argumentai: atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę (žr. komiteto išvados 3 d. 17 p.), jog būtina griežčiau reglamentuoti socialinio būsto nuomininkų atsakomybę, kad būtų laiku atsiskaitoma už būsto nuomą ir
(ar) komunalines paslaugas bei sudrausminti socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų nesilaikančius asmenis, siūloma patikslinti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 5 punktą.
Pasiūlymas: įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) jei nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija šešių mėnesių socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jis atsisako šio įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytų socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo;“. Pritarti
paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys (Algimantas Dumbrava). 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biuro vedėja E. Bulotaitė