LIETUVOS RESPUBLIKOS 2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, PATOBULINTO PAGAL lietuvos respublikos seimo biudžeto ir finansų komiteto, kitų seimo komitetų, Seimo komisijų, seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų BEI ASOCIACIJŲ pasiūlymuS,
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Patobulintas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kitų Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus ir siekiant patvirtinti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected]) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus (vedėja Audronė Čekanavičienė, tel. 239 0255, el. p. [email protected]) patarėjas Artūras Kriūka (tel. 239 0054, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Ona Mickėnienė (tel. 239 0024, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi kasmet priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Seimas apsvarstė Įstatymo projektą ir pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei jį patobulinti. Seimo komitetai, Seimo komisijos, Seimo nariai, valstybės institucijos ir įstaigos pasiūlė padidinti asignavimus 454 mln. eurų.
Nuomonę dėl Įstatymo projekto pateikė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Lietuvos bankas. Valstybės kontrolė atliko Įstatymo projekto vertinimą ir pateikė išvadą „Dėl struktūrinio postūmio užduoties“ ir ataskaitą „2022 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“. Lietuvos bankas Seimui pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių pakeitimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, daug dėmesio skirdamas išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vyriausybė išnagrinėjo visus gautus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kitų Seimo komitetų, komisijų ir narių, valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus ir patobulino Įstatymo projektą. Detalūs valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių paaiškinimai pateikiami šio aiškinamojo rašto prieduose, kurie laikomi šio aiškinamojo rašto sudėtinėmis dalimis. Įstatymo projekte numatytos 2022 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 14 380,9 mln. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja 521,2 mln. eurų. Valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio mažėja 1 mln. eurų dėl pasikeitusios gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios valstybės biudžetui.
Įvertinus iš institucijų gautą patikslinančią informaciją ir numatomą 2021 metų atitinkamų pajamų surinkimą, pajamos iš nekilnojamo turto mokesčio į valstybės biudžetą didinamos 4,7 mln. eurų, pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų didinamos 3,2 mln. eurų, kitos neišvardytos pajamos didinamos 0,8 mln. eurų, biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas didinamos 0,2 mln. eurų, pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą didinamos 0,004 mln. eurų. Seimui 2021 m. lapkričio 4 d. priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus, keičiančius loterijų organizatorių mokesčio mokėjimo tvarką, pajamos iš loterijų ir lošimų mokesčio į valstybės biudžetą didinamos 3 mln. eurų. Seimui 2021 m. lapkričio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą ir nustačius į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervedamo atlyginimo už teisę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje dydžius, valstybės biudžeto pajamos padidintos 6,2 mln. eurų. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos didėja 504,2 mln. eurų, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos patvirtintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės mokėjimų grafiką. Įstatymo projekte 2022 metų valstybės biudžeto asignavimai, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 16 627,5 mln. eurų. Asignavimai viršija pajamas 2 246,6 mln. eurų. Atsižvelgdama į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir kitų Seimo komitetų, komisijų, narių ir institucijų gautus pasiūlymus, Vyriausybė asignavimus (neįskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų) siūlo padidinti 141,5 mln. eurų (detaliau žiūrėti šio aiškinamojo rašto 1 priede).
Be to, atsižvelgdama į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir kitų Seimo komitetų, komisijų ir narių, institucijų bei įstaigų pasiūlymus, Įstatymo projekte, nekeičiant bendros asignavimų sumos, Vyriausybė siūlo perskirstyti asignavimus, iš jų darbo užmokesčiui, tarp asignavimų valdytojų (detaliau žiūrėti šio aiškinamojo rašto 2 priede). Atsižvelgus į minėtus pakeitimus atitinkamai patikslinti su jais susiję Įstatymo projekto straipsniai ir priedai. Detalus asignavimų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus pateikiamas Įstatymo projekto prieduose. Įvertinus taikytą vienkartinę mokestinės pagalbos priemonę, kai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems mokesčių mokėtojams buvo atidėtas gyventojų pajamų mokesčio mokėjimas, prognozuojamų mokėjimų grąžinimų 2021 metais įtaką, savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio didėja 1 mln. eurų, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis, sudaro pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį. Todėl tikslinami Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, atitinkamai keičiamas Įstatymo projekto 5 priedas, kuriame nustatomos savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio ir savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais). Atsižvelgus į asignavimų valdytojų prašymus, atlikti valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams perskirstymai, todėl keičiamas Įstatymo projekto 4 priedas.
Įstatymo projekte Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose numatyta 15,9 mln. eurų būsto šildymo išlaidų kompensacijoms mokėti vykdant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas. Ši suma galės būti paskirstyta savivaldybių biudžetams. Seimui 2021 m. lapkričio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą ir nustačius į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervedamo atlyginimo už teisę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje dydžius, savivaldybių biudžetų pajamos didės 6,2 mln. eurų. Savivaldybių biudžetų pajamos pagal Įstatymo projektą, palyginti su anksčiau teiktu Įstatymo projektu, didėtų 34,9 mln. eurų. Patikslintas Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 punktas – nustatyta, kad bendra 2022 ir ankstesniais metais valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 300 000 tūkst. eurų (vietoj 150 000 tūkst. eurų). Pakeitimai atlikti siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą. Patikslintas Įstatymo projekto 11 straipsnis – nustatyta, kad Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 1 191 620 tūkst. eurų. Pakeitimai atlikti atsižvelgiant į atnaujintus 2022 metų valstybės biudžeto asignavimus ir pajamas, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas.
Pažymėtina, kad atsižvelgus į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų pakeitimus, pagal kuriuos Įstatymo projekte nustatyta, kad Seimas tvirtina bendrą valstybės biudžeto asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui, sumą, jų paskirstymą pagal valstybės veiklos sritis ir asignavimų valdytojus, atitinkamai patikslintas Įstatymo projekto 2 priedas. Atsižvelgus į pateiktus pasiūlymus, Įstatymo projekte:
Patikslintos 14 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys:
Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė: <...> 4) asignavimų valdytojams patvirtinus pažangos priemones, perskirstyti šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti tarp šio įstatymo 11 priede nurodytų ministerijų, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis; <...> 6) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti tiekiant reikiamas prekes, teikiant paslaugas ar atliekant darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją; <...> 9) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių) įgyvendinimo duomenis, perskirstyti lėšas tarp Vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių), įgyvendinamų skirtingose valstybės veiklos srityse, ir investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų), priskirtų skirtingoms investavimo sritims; <...>“;
Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė: <...> 4) asignavimų valdytojams patvirtinus pažangos priemones, perskirstyti šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti tarp šio įstatymo 11 priede nurodytų ministerijų, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis; <...> 6) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti tiekiant reikiamas prekes, teikiant paslaugas ar atliekant darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją; <...> 9) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių) įgyvendinimo duomenis, perskirstyti lėšas tarp Vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių), įgyvendinamų skirtingose valstybės veiklos srityse, ir investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų), priskirtų skirtingoms investavimo sritims; <...>“;
1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; <...> išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; <...>“;
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė: <...> 2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu ir atnaujinimu, apmokėti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; <...> 6) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; <...>
8) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas pedagoginių darbuotojų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų lėšų (išskyrus valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas), darbo užmokesčiui didinti;
9) atsižvelgiant į mokinių skaičiaus, nuo kurių priklauso švietimo įstaigų finansavimas, kitimą, sumažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintus asignavimus švietimo įstaigų darbo užmokesčiui, atitinkamai padidinant asignavimus kitoms išlaidoms.“;
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė: <...> 2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu ir atnaujinimu, apmokėti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; <...> 6) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; <...>
8) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas pedagoginių darbuotojų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų lėšų (išskyrus valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas), darbo užmokesčiui didinti;
9) atsižvelgiant į mokinių skaičiaus, nuo kurių priklauso švietimo įstaigų finansavimas, kitimą, sumažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintus asignavimus švietimo įstaigų darbo užmokesčiui, atitinkamai padidinant asignavimus kitoms išlaidoms.“;
1) perskirstyti asignavimus išlaidoms ir juos naudoti turtui įsigyti ir investicijų projektams, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
21) perskirstyti asignavimus turtui įsigyti ir juos naudoti investicijų projektams, taip pat perskirstyti asignavimus investicijų projektams ir juos naudoti turtui įsigyti, tarp Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonių, skirtų turtui įsigyti, mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2022–2024 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
3) naudoti paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2021 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
4) naudoti 2021 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos bei karinių atsargų įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;
52) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2021 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;
3) paskirstyti savivaldybėms Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.“
Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:
1) perskirstyti asignavimus išlaidoms ir juos naudoti turtui įsigyti ir investicijų projektams, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
21) perskirstyti asignavimus turtui įsigyti ir juos naudoti investicijų projektams, taip pat perskirstyti asignavimus investicijų projektams ir juos naudoti turtui įsigyti, tarp Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonių, skirtų turtui įsigyti, mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2022–2024 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
3) naudoti paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2021 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
4) naudoti 2021 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos bei karinių atsargų įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;
52) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2021 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;
3) paskirstyti savivaldybėms Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.“
„11. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suteikiama teisė paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir savivaldybes Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas biudžetinių įstaigų vadovaujančių darbuotojų minimaliems pareiginės algos koeficientams padidinti, siekiant gerinti darbo apmokėjimo sąlygas.“
Atsižvelgus į pasiūlymą detalizuoti valstybės biudžeto asignavimų Finansų ministerijai sumą, skirtą pažangos priemonėms įgyvendinti, pagal asignavimų valdytojus, Įstatymo projektas papildytas nauju 11 priedu ir atitinkamai papildytos su juo susijusios 15 straipsnio 1 ir 20 straipsnio 2 dalys.
Įstatymo projekte pažangos lėšų bendra suma 2022 metams nuo 979,3 mln. eurų padidėjo iki 985,2 mln. eurų. Pažangos lėšų pokyčiai atlikti dėl šių priežasčių:
1) iš pažangos veiklos lėšų išimtos ir prie tęstinės veiklos lėšų priskirtos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdomų kitų Europos Sąjungos programų projektų lėšos (iš jų 2022 m. – 14 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir 597 tūkst. eurų bendrojo finansavimo lėšų), „Brexit“ rezervo lėšos (iš jų 2022 m. – 2,074 mln. eurų ir padidinta 96 tūkst. eurų iki 2,170 mln. eurų);
2) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tęstinės veiklos valstybės biudžeto lėšos 1 mln. eurų rentgenų nuomai perkeltos prie pažangos lėšų;
3) naujai įtrauktos Modernizavimo fondo lėšos, t. y. 2022 m. – 4,5 mln. eurų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai;
4) numatyta papildomai 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų Europos Sąjungos pažangos lėšomis finansuojamų projektų netinkamam pridėtinės vertės mokesčiui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo saugumo plėtros programa bus patvirtinta Seimo nutarimu ne anksčiau kaip 2022 m.
II ketvirtį, o dėl Kaliningrado tranzito (Specialios tranzito schemos) veikimo patiriamos išlaidos negalės būti apmokamos nuo 2022 m. sausio 1 d., siūloma papildyti Rodiklių įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad reikalavimas pradėti naudoti pažangos lėšas tik patvirtinus pažangos priemones netaikomas lėšų panaudojimui, kai dėl Kaliningrado tranzito (Specialios tranzito schemos) veikimo patiriamos išlaidos apmokamos iš 2021–2027 metų ES lėšų. Patobulintame Valstybės investicijų 2022–2024 metų programos projekte valstybės kapitalo investicijoms (toliau – investicijos) 2022 metams numatoma skirti 1 198,8 mln. eurų, iš jų 777,5 mln. eurų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, 2023 metams – 750,9 mln. eurų, iš jų 394,9 mln. eurų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, o 2024 metams – 348,8 mln. eurų, iš jų 39 mln. eurų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų. Įstatymo projekto 6 priede investicijos 2022 metams valstybės saugumo ir gynybos sričiai iš valstybės biudžeto, neįskaitant Europos Sąjungos paramos lėšų, dėl Krašto apsaugos ministerijos priimtų sprendimų (įvertinus koreguojamus sutarčių mokėjimų grafikus (dėl priešmininio ir paieškos bei gelbėjimo laivo, universalių sraigtasparnių įsigijimo) ir planuojamų statybos projektų įgyvendinimo eigą) sumažintos 22,2 mln. eurų, šią sumą skiriant Lietuvos kariuomenės kovinės galios ir atgrasymo potencialui stiprinti, nekeičiant Krašto apsaugos ministerijai bendros asignavimų sumos. Dėl analogiško perskirstymo investicijos valstybės saugumo ir gynybos sričiai 2023 metams iš valstybės biudžeto, neįskaitant Europos Sąjungos paramos lėšų, bus mažesnės 24,8 mln. eurų.
Investicijos 2024 metams iš valstybės biudžeto, neįskaitant Europos Sąjungos paramos lėšų, valstybės saugumo ir gynybos sričiai (perskirsčius Krašto apsaugos ministerijai kitoms reikmėms numatomus skirti asignavimus) didėja 22,3 mln. eurų, nekeičiant Krašto apsaugos ministerijai bendros asignavimų sumos. Patikslinta 7 priedo 3 dalies „2022 metų įplaukų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti“ suma – 19 242 tūkst. eurų. Įvertinus Įstatymo projekte numatytas valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas ir valstybės biudžeto asiganvimus, valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 3,3 procento BVP ir bus 0,2 procentinio punkto didesnis negu nurodytas pirminiame Įstatymo projekte. Atitinkamai patikslinta 21 straipsnio 1 dalis. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teisinio reguliavimo nuostatos, išdėstytos Įstatymo projekte, nekeičia šiuo metu galiojančių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimo nuostatų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus įstatymą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra apibrėžiama sąvokų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija paskirstys asignavimus pagal programas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetas“, „savivaldybės biudžetas“. 16.
Kartu su šiuo aiškinamuoju raštu pateikiama detali informacija apie Įstatymo projekte numatytus asignavimų pakeitimus, kuriuos siūlo Vyriausybė (aiškinamojo rašto 1 ir 2 priedas). Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas. ––––––––––––––––––––––––
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Dainius Kepenis, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys, generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įstaiga Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga vykdo vieną programą „Žmogaus teisių apsauga, pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tyrimas“, kurios pagrindinis tikslas – visomis teisės aktais suteiktomis priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves. Programa yra nuolatinio (tęstinio) pobūdžio.
Kaip žinia, Seimo kontrolierių institutas yra ekspresis verbis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tai yra labai svarbi demokratinės valstybės pagrindus užtikrinanti institucija. Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves. Prižiūrėdami, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, Seimo kontrolieriai nagrinėja piliečių skundus dėl jų teisių ir laisvių pažeidimo bei atlieka kitas funkcijas, susijusias su nacionalinės prevencijos institucijos (NPM) ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos (NŽTI) mandatais (Seimo kontrolierių įstatymo 19¹ir 19² straipsniai). 2014 metais Seimo kontrolieriams suteiktas nacionalinės prevencijos institucijos mandatas. Vykdydami nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą, Seimo kontrolieriai atlieka žmogaus teisių padėties vertinimą laisvės apribojimo vietose. Ši Seimo kontrolierių veikla padeda išryškinti sistemines problemas, susijusias su žmogaus teisių pažeidimais, netinkamu teisės aktų taikymu ar pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms trūkumu. 2018 metais Seimo kontrolieriams suteiktas nacionalinės žmogaus teisių institucijos mandatas įgaliojo Seimo kontrolierius plačiau žvelgti į žmogaus teisių problemas bei siekti valstybės tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo žmogaus teisių srityje, vykdant žmogaus teisių sklaidą, didinant visuomenės ir valstybės pareigūnų supratimą apie pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms svarbą.
Seimo kontrolierių įstaiga turi teikti nuomonę valdžios įstaigoms žmogaus teisių užtikrinimo aspektu, dalyvauti įvairiuose susitikimuose, kur sprendžiami aktualūs žmogaus teisių klausimai, bendradarbiauti su Vyriausybe bei kitomis valdžios institucijomis įgyvendinant visuotinės periodinės peržiūros metu Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos ir kitų tarptautinių institucijų Lietuvai teiktas rekomendacijas. Be to, būtina skirti didesnį dėmesį žmogaus teisių stebėsenai ir vertinimui, ataskaitų ir apžvalgų žmogaus teisių klausimais rengimui. Taigi akcentuotina, kad Įstaiga vykdo tris atskirus mandatus, kurių funkcijų atlikimui reikalinga aukšta darbuotojų kvalifikacija bei patirtis, nuoseklus sisteminis pasirengimas. Įstaiga, neturėdama pakankamai finansinių resursų, skelbdama konkursus į valstybės tarnautojų pareigas, negali pasiūlyti aukštesnio pareiginės algos koeficiento ir todėl jau skelbiant ketvirtą konkursą iš eilės neateina nei vienas kandidatas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriai 2021 m. birželio 1 d. raštu Nr.3D-1396 „Dėl ombudsmenų nepriklausomumo ir joms skiriamo finansavimo“ kreipdamiesi į Seimo Pirmininkę bei Seimo valdybą taip pat atkreipė dėmesį į ombudsmeno institucijoms skiriamos finansavimo problemas. Atsižvelgdama į tai, Įstaiga teikė prašymą Finansų ministerijai dėl papildomų lėšų 2022 metų biudžeto projektui pagal poreikį: iš viso 106 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 63 tūkst. eurų, prekėms ir paslaugoms – 16 tūkst. eurų, ilgalaikiam turtui – 27 tūkst. eurų.
Turimais duomenimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje svarstant 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-966, Įstaigai papildomai skirta tik 4 tūkst. eurų darbo užmokesčiui dėl stažo padidėjimo bei 29 tūkst. eurų dėl bazinio dydžio indeksavimo. Prašytume Jūsų dar kartą apsvarstyti galimybę ir inicijuoti pasiūlymą dėl 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966 pakeitimo, numatant Įstaigai naujos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, funkcijų vykdymui papildomai skirti 102 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 59 tūkst. eurų, prekėms ir paslaugoms 16 tūkst. eurų ir ilgalaikiam turtui – 27 tūkst. eurų sumą. Pritarti Balsavimo rezultatai: „už“ - 5, „prieš“-nėra, „susilaikė“ - 2
kontrolieriaus tarnyba Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-966) 2022 metams Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – Tarnyba) numatyta skirti 566 tūkst. eurų. Įvertinus numatytus asignavimus, pagal Tarnybai įstatymais pavestas funkcijas ir norint užtikrinti institucijos veiklos efektyvumą, nustatytas papildomų lėšų poreikis: 1.
Darbo užmokesčiui naujoms pareigybėms bei jau įsteigtoms pareigybėms, kurių finansavimui nėra pakankamų biudžeto lėšų, tarp jų ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau – Direktyva 2014/54/ES) nacionalinio įgyvendinimo priežiūrai bei skundų tyrimui, Lygių galimybių įstatyme įtraukus papildomus pagrindus (tarp jų – nuo 2017 m. įtrauktam pilietybės pagrindui). Atkreiptinas dėmesys, kad be funkcijų, kurioms papildomas finansavimas nebuvo skirtas nuo 2017 m., pastebėtina, kad 2021 m. itin išaugo Tarnybos darbuotojų darbo krūvis dėl su besitęsiančios koronaviruso infekcijos valdymo priemonėmis susijusių skundų, paklausimų, konsultacijų skaičiaus, taip pat ypatingai padidėjo krūvis dėl padidėjusio migrantų skaičiaus, įtampų visuomenėje ir diskriminacijos bei neapykantos rizikų bei įsitraukimo į reagavimo su ekstremalia situacija susijusias valdymo veiklas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra parengti teisės aktų projektai, kurie išplėstų Tarnybos kompetenciją, kam reikėtų papildomų darbuotojų ir asignavimų;
patalpų, darbo efektyvumo ir veiksmingumo didinimui – dėl Tarnybai pasiūlytų pastovių patalpų (vietoj užsitęsusio laikino sprendimo) bei perėjimui prie elektroninių dokumentų ir Tarnybos darbuotojų saugios darbo aplinkos užtikrinimui;
ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje užtikrinimui;
4Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams. Žemiau pateikiamas kiekvienos papildomo lėšų poreikio
detalizavimas:
lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-618 pavestą funkciją – Direktyvos 2014/54/ES nacionalinio įgyvendinimo priežiūrą, Teisės grupėje 2022 m. planuojama įsteigti naują valstybės tarnautojo pareigybę. Šiam valstybės tarnautojui bus pavesta vykdyti Direktyvos 2014/54/ES 4 str. 2 dalyje numatytas funkcijas: asmenų konsultavimas, skundų, pateiktų dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu, nagrinėjimas, ataskaitų rengimas, informacijos viešinimas (anglų ir lietuvių kalbomis), bendradarbiavimas su kitais partneriais ir kt. Papildomų lėšų poreikis 2022 m. naujos pareigybės įsteigimui – 30 tūkst. eurų per metus (29,6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). 1.2. Siekiant užtikrinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų 7 d. 7 p. įtvirtintą pareigą kontroliuoti, kaip Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymus įgyvendina visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, švietimo, mokslo, studijų ir kitos institucijos bei darbdaviai bei vykdant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. ir 17 str. 1 d., Lygių galimybių kontrolieriui pavestas funkcijas atstovauti Tarnybai tarptautinėse organizacijose ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis, 2022 m. planuojama Lygių galimybių integravimo grupėje įsteigti naują pareigybę. Papildomų lėšų poreikis 2022 m. naujos pareigybės finansavimui – 30 tūkst. eurų per metus (29,6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). 1.3.
ir informacijos prieinamumą, atsižvelgiant į tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos ES 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo įgyvendinimą, Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupėje yra įsteigta visuomenės informavimo specialisto pareigybė, kuriai priskirtos funkcijos: rengti visoms pažeidžiamoms visuomenės grupėms prieinamą vizualinę, tekstinę ir skaitmeninę informaciją apie lygių galimybių įgyvendinimą, užtikrinti Lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais pažeidžiamų visuomenės grupių apie jų lygias teises informavimą, Tarnybos rengiamų leidinių ir kitų informacinių žinučių pritaikymą, tyrimų ir dokumentų apie lygias galimybes tinkamą ir suprantamą pristatymą visuomenei bei skleisti informaciją skirtingoms valstybės institucijoms apie prieinamumo užtikrinimą. Tačiau šio pareigybės pilnam užimtumui trūksta 10,2 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo per metus (10,1 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,1 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). 1.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, yra būtinas papildomas 14,2 tūkst. eurų finansavimas per metus (14 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,2 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). Negavus šių papildomų lėšų nebus galimybės įgyvendinti minėto įstatymo nuostatų ir dėl to naujai paskirtos lygių galimybių kontrolierės darbo užmokestis bus net 30 proc. mažesnis nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo. 1.5. Įvertinus valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimus, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas dėl kintamosios dalies darbuotojams nustatymo, yra būtinas papildomas darbo užmokesčio finansavimas.
Be to, norint Tarnyboje išlaikyti kvalifikuotus valstybės tarnautojus, mokant jiems atlyginimus, kurie būtų konkurencingi darbo rinkoje, reikalinga didesnė darbo užmokesčio dalis. Tam kasmet papildomai reikia 10,2 tūkst. eurų (10,1 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,1 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). Planuojama, kad
metus (93,4 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 1,2 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). 2.1. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyboje naudojamos kompiuterinės technikos didžioji dalis yra visiškai nusidėvėjusi, o darbo vietos neergonomiškos, darbo vietų kompiuterinės technikos atnaujinimui reikalinga 15 tūkst. eurų. 2.2. Šiuo metu Tarnyba pagal
įsakymą Nr. P12-80 bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. sausio 31 d. panaudos sutartį Nr. LRVK-4/21/2021/01 laikinai neatlygintinai valdo ir naudoja 380,00 kv. m. valstybei nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas, esančias Gedimino pr. 11, Vilniuje, ir jose esantį ilgalaikį turtą. Panaudos sutartis galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d. Po 2021 m. gegužės mėn. VĮ
„Turto bankas“ pasiūlytų administracinių patalpų, esančių S. Konarskio g. 35,
Vilniuje, apžiūros, 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (1.4)S-313 „Dėl administracinių patalpų S. Konarskio g. 35, Vilniuje“ informavome VĮ „Turto bankas“, kad sutinkame persikelti į siūlomas patalpas. Preliminariai planuojama kraustytis 2022 m. viduryje.
Keliantis į kitas patalpas komunikacinių tinklų ir turto perkėlimui, darbuotojų darbo vietų įrengimui 2022 metais reikės bent 10 tūkst. eurų (atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba didžiąją dalį padėvėtų baldų gaus iš kitų įstaigų, todėl lėšos reikalingos kai kurioms darbo vietoms įrengti ir komunikacinių tinklų įrengimui bei perkėlimui). Padidėjusioms komunalinėms išlaidoms kasmet papildomai reikės 6 tūkst. eurų. 2.3. Vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamą valstybės projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, projekto užbaigimui ir lėšų kompensavimui 2022 m. reikalingi 6,5 tūkst. eurų. 2.4. Vykdydama švietėjišką ir prevencinę veiklą, Tarnyba aktyviai stebi žiniasklaidos turinį, bei atlieka Tarnybos vardo paminėjimo žiniasklaidoje stebėseną. Siekiant optimizuoti žmogiškuosius resursus ir užtikrinti efektyvią komunikacijos stebėseną, planuojama įsigyti žiniasklaidos analizės paslaugas, kurioms apmokėti reikalinga 2,3 tūkst. eurų per metus. 2.5. Įgyvendinant Tarnybos Lygių galimybių politiką, Priekabiavimo prevencijos politiką bei siekiant užtikrinti gerą darbuotojų savijautą ir motyvaciją darbe, ketinama rengti periodines supervizijas darbuotojų komandai. Šiai priemonei įgyvendinti kasmet reikalinga 4 tūkst. eurų. 2.6. Darbuotojų kvalifikacijai kelti ir siekiant užtikrinti strateginį veiklų planavimą kasmet reikalinga 3 tūkst. eurų. Iš viso Tarnybos darbo efektyvumui ir veiksmingumui didinti 2021 m. reikalinga 46,8 tūkst. eurų. 3.1. 2022 m. bus užbaigiamas Europos Komisijos lėšomis iš dalies finansuojamas 24 mėn. trukmės projektas: „#NoPlace4Hate: tobulinant institucinį atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje“[¹]. Projektu siekiama didinti Lietuvos Respublikos institucijų gebėjimus neapykantos kalbos prevencijos srityje, teikti pagalbą su neapykantos kalba susidūrusiems asmenims ir didinti visuomenės informuotumą apie šį reiškinį.
Įgyvendinant projektą, numatoma sukurti pagalbos nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems asmenims platformą, kuri tiesiogiai prisidėtų prie Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, įgyvendinimo Lietuvoje. Bendra projekto vertė – 339,5 tūkst. eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas – 67,9 tūkst. eurų. Dalinis 30,2 tūkst. eurų kofinansavimas užtikrintas pateikus projektinę paraišką 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondui. 2021 m. gautas nacionalinis finansavimas – 12,7 tūkst. eurų. Trūkstamas nacionalinis finansavimas – 25 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad, gavus reikiamą nacionalinį finansavimą, per projekto vykdymo laikotarpį valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių turėtų padidėti apie 73 tūkst. eurų, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma. 3.2. 2022 m. bus pradėtas vykdyti Europos Komisijos lėšomis iš dalies finansuojamas 24 mėn. trukmės projektas „SEEN: fokuse smurtas lyties pagrindu prieš moteris su negalia“ skirtas įvertinti Lietuvos teisinę bazę dėl smurto lyties pagrindu prieš moteris su negalia, sukurti bei sustiprinti moterų apsaugą ir pagalbos teikimo mechanizmus moterims su psichosocialine negalia, didinti pagalbą teikiančių specialistų kompetencijas apie smurtą prieš moteris su negalia, sukurti bei adaptuoti apsaugos nuo smurto ir pagalbos teikimo algoritmą savivaldybėse, didinti moterų su negalia ir jas supančių asmenų gebėjimą atpažinti smurtą ir kreiptis pagalbos, keisti visuomenės nuostatas bei skatinti elgesio pokyčius šioje srityje. Bendra projekto vertė – 405,8 tūkst. eurų.
Projekto veikloms, kurias vykdys Tarnyba, reikalingas nacionalinis finansavimas – 51,8 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad, gavus reikiamą nacionalinį finansavimą, per projekto vykdymo laikotarpį valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių turėtų padidėti apie 70 tūkst. eurų, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma. 3.3. Siekdama atlikti nepriklausomus padėties vertinimus, atsižvelgiant į juos – pateikti tyrimais pagrįstas rekomendacijas bei siekdama mažinti visuomenėje paplitusius stereotipus apie skirtingas visuomenės grupes ir keisti diskriminacines nuostatas, Tarnyba 2022-2024 metais planuoja rengti tyrimus (vyresnio amžiaus asmenų padėties darbo rinkoje, asmenų su negalia sąlygų pritaikymo ir kitų grupių lygiateisiškumo užtikinimo iššūkius) ir vėliau jais besiremiančias socialines ir sąmoningumo didinimo kampanijas lygių galimybių užtikrinimo srityje. Šioms funkcijoms įgyvendinti bus reikalingas 50 tūkst. eurų papildomas finansavimas per metus. 3.3. Siekdama didinti administracinius ir personalo valdymo gebėjimus savivaldybėse bei verslo įmonėse, Tarnyba 2022 – 2024 metais įgyvendins lygių galimybių užtikrinimo ir skatinimo priemones organizacijų veikloje. Skaitmenizuotas įrankio „Lygių galimybių liniuotė“ taikymas leis užtikrinti efektyvią Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 str. 6 d. įtvirtintos darbdavio pareigos taikyti lygių galimybių politikos priemonės stebėseną ir kontrolę bei laiduos naujų nediskriminavimo ir lygybės standartų diegimą tiek biudžetinėse įstaigose, tiek privataus sektoriaus organizacijose. Sukurtų ir daugybės įstaigų bei darbdavių naudojamų įrankių palaikymui bei atnaujinimui kasmet reikalinga papildomai 3 tūkst. eurų. 3.4. Siekdama įgyti nacionalinės žmogaus teisių institucijos statusą Jungtinių Tautų lygmeniu, Tarnyba įsipareigoja pristatyti savo veiklą tarptautiniams žmogaus teisių mechanizmams.
Tam reikalinga papildomai 1,5 tūkst. eurų per metus. Švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti 2022 m. Tarnybai bus reikalinga 131,3 tūkst. eurų. 4.1. Kiekvienais metais Tarnyba rengia kasmetinius Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus, kurių metu apdovanojami lygybės ir įvairovės srityje pasižymėję asmenys, organizacijos, jų idėjos ar projektai, iniciatyvos, poelgiai, veiksmai. Dėl COVID-19 pandemijos, aštuntieji apdovanojimai bus organizuojami 2022 m. sausio-vasario mėn. Renginio organizavimui reikalingi 40 tūkst. eurų. Dalinis 20,4 tūkst. eurų finansavimas apdovanojimų renginiui užtikrintas pateikus projektinę paraišką 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondui. 2022 m. planuojamam renginiui Tarnyba prašo skirti 19,6 tūkst. eurų. Apibendrinant, kas aukščiau aprašyta, bendras nustatytas papildomų lėšų poreikis 2022 metams – 292,3 tūkst. eurų – yra būtinas, siekiant efektyviai vykdyti Tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas. Remdamiesi išdėstytu, prašome peržiūrėti ir persvarstyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos funkcijų įgyvendinimui skiriamus asignavimus 2022 metams, skiriant papildomas lėšas funkcijų įgyvendinimui ir veiklos organizavimui. Pritarti Balsavimo rezultatai: „už“ - 5, „prieš“-nėra, „susilaikė“ - 2
genocido ir rezistencijos tyrimo centras Teikiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ( toliau
Pateiktame 2022 m. biudžeto projekte Centrui didinamas finansavimas 392 tūkst. eurų lyginant su 2021 m. , iš kurių 108 tūkst. eurų skirti naujai įsteigto Partizanų paieškos ir identifikavimo skyriaus programoms, 15 tūkst. eurų skirti kapų žymėjimui pasaulio teisuolių ženklais, 2 tūkst. eurų – SODROS įmokų padidinimui bei 267 tūkst. eurų skirti darbo užmokesčiui didinti, iš kurių 73 tūkst. eurų skirti Partizanų paieškos ir identifikavimo skyriaus 4 etatų įsteigimui, 100 tūkst. eurų - 5 etatams Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijoms atlikti, 94 tūkst. eurų – MMA ir bazinio dydžio padidinimo kompensavimui. Norime pažymėti, kad 2022 m. biudžeto projekte Centrui nenumatyta skirti ir finansuoti:
koeficientus, pareiginės algos koeficientų padidinimui 1-u baziniu dydžiu /120x177eurųx12mėn./analogiškai kaip numatyta kitoms kultūros srities įstaigoms 2022 m. biudžeto projekte, tam reikalinga skirti 255 tūkst. eurų:
pareigybių didesnį maksimaliai leistiną etatų skaičių, 3 pareigybėms skirtoms naujai atidarytai ekspozicijai Homo-sovieticus aptarnauti, biudžeto projekte nebuvo numatytas finansavimas, tam 2022 m. reikalinga 54 tūkst. eurų. 3. Naujai Centrui priskirtai funkcijai – Istorinės atminties paminklų ir ženklų statymui užsienio valstybėse, tam reikalinga 60 tūkst. eurų , iš kurių 40 tūkst. eurų būtų skirta Spasko istorinės atminties memorialo Kazachstane užbaigimui 2022 m.
Prašome Jus atsižvelgti į Centrui numatytas naujas funkcijas ir veiklas ir rasti galimybę Centrui padidinti asignavimus iš valstybės biudžeto 2022 m. papildomai darbo užmokesčiui finansuoti 309 tūkst. eurų ir kitom išlaidom finansuoti – 60 tūkst. eurų. Bendra suma sudaro 369 tūkst. eurų. Nepritarti Balsavimo rezultatai (dėl pritarimo prašomam papildomam lėšų poreikiui): „už“ - 3, „prieš“-nėra, „susilaikė“ - 4
teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-966 ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2021-11-10 Argumentai: Seimo kontrolierių įstaigos raštas (pridėtas) bei Komiteto posėdžio metu išdėstyti argumentai dėl papildomo finansavimo poreikio Seimo kontrolierių įstaigos, kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atliekamoms funkcijoms atlikti užtikrinti, t. y. žmogaus teisių stebėsenai ir vertinimui, ataskaitų ir apžvalgų žmogaus teisių klausimais rengimui, aukštos darbuotojų kvalifikacijos bei patirties išlaikymui. Siūlymas:
Seimo kontrolierių įstaigai naujos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, funkcijų vykdymui papildomai skirti 102 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 59 tūkst. eurų, prekėms ir paslaugoms 16 tūkst. eurų ir ilgalaikiam turtui – 27 tūkst. eurų sumą.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų, taip pat pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Pritarti
komitetas 2021-11-10 Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raštas (pridėtas) bei Komiteto posėdžio metu išdėstyti argumentai dėl papildomo finansavimo poreikio Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliekamoms funkcijoms užtikrinti. Siūlymas: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 292,3 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui - 94,6 tūkst. eurų, Tarnybos persikėlimui į kitas patalpas iš laikinų patalpų, darbo efektyvumo ir veiksmingumo didinimui –46,8 tūkst. eurų, švietėjiškai veiklai bei lygių galimybių įgyvendinimo ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje užtikrinimui - 131,3 tūkst. eurų, nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams - 19,6 tūkst. eurų. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
„už“ - 5, „prieš“-nėra, „susilaikė“ – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. Komiteto pirmininkas Tomas
Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, 239 6808 Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja R. Ragaliauskienė, 239 6821 [¹] Sutarties su Europos Komisija Nr. 875127 — LGKT_HS — REC-AG-2019 /
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2021-11-08 Nr. 103-P-43 Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Mindaugas Puidokas, Jurgita Sejonienė (pavaduojanti Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Audrius Bitinas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Vytautas Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Ana Selčinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, Kristina Stepanova – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė, Daina Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vadovė, Jūratė Dringelienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų departamento direktorė, Vita Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, Lingailė Biliūnaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ES investicijų skyriaus vedėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, Darius Pauliukonis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas, Violeta Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, Ramunė Germanienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vyresn. patarėja, Eitvydas Zurba – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas, Julita Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, Gediminas Norkūnas – finansų viceministras, Daiva Kamarauskienė – Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė, Vida Žagūnienė – Finansų ministerijos, Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, Ramutė Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, Ramunė Jurkuvienė – Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė, Rasa Melnikienė – Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Mindaugas Puidokas, Jurgita Sejonienė (pavaduojanti Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Audrius Bitinas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Vytautas Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Ana Selčinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, Kristina Stepanova – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė, Daina Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vadovė, Jūratė Dringelienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų departamento direktorė, Vita Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, Lingailė Biliūnaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ES investicijų skyriaus vedėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, Darius Pauliukonis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas, Violeta Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, Ramunė Germanienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vyresn. patarėja, Eitvydas Zurba – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas, Julita Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, Gediminas Norkūnas – finansų viceministras, Daiva Kamarauskienė – Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė, Vida Žagūnienė – Finansų ministerijos, Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, Ramutė Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, Ramunė Jurkuvienė – Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė, Rasa Melnikienė – Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-18 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-966: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Įvertinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vytautas Jurgis Kadžys, 2021-10-17 (2021-10-19 Nr. G-2021-10514) LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui M. Lingei Prašymas dėl pareigūnų ir karių nusavintos pensijos dalies grąžinimo Gerb. Vadove, informuoju, kad nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 man buvo sumažinta pareigūnų ir karių pensija, ir valstybė buvo man skolinga 1893,2 8 eurų. 2020 m. man buvo grąžinta 10% neišmokėtos pensijos dalies, t.y. 189,33 eur. Lietuvos valstybė dar liko man skolinga 1703,95 eur. Pastaruoju metu mano sveikatos būklė sunki, reikalingas gydymas (gyvenu 80-uosius metus). Prašau, patarkite, į ką aš turiu dar kreiptis, kad mane išgirstų ir grąžintų tai, ką iš manęs atėmė. Nepritarti. Pagrindinės (socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo) pensijos, taip valstybinės pensijos, ta apimtimi, kiek dėl jų kompensavimo būtinumo yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, jau kompensuotos. Paminėtina, kad vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis, perskaičiuojamos buvo ne tik valstybinės pensijos, bet ir kitos socialinės išmokos, pvz., šalpos kompensacijos, tikslinės kompensacijos ir kt. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžetinė įstaiga „Lietuvos socialinių mokslų centras“, 2021-09-17 Nr. SR-78 (2021-09-17 Nr. G-2021-9496) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Kopija: LR Vyriausybės kancleriui, LR finansų ministrei, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui
Gerbiama Ministre, LR Vyriausybė po trijų buvusių socialinių mokslų tyrimų institutų reorganizacijos pradėjusiam veikti Lietuvos socialinių mokslų centrui (toliau – LSMC) iškėlė uždavinį pagerinti socialinių tyrimų kokybę ir padidinti integraciją į tarptautinę mokslo erdvę. Viena iš būtinų sąlygų įgyvendinti šiuos uždavinius yra atitinkamų finansinių išteklių, reikalingų tyrimams atlikti ir publikuoti, skyrimas. Rengiant reorganizacijos teisinius dokumentus, LSMC mokslininkų bendruomenė gavo tuometinės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybės patikinimą, kad reorganizacija padės pagrindus ilgalaikiam ir nuosekliam lėšų trūkumo problemos sprendimui ir efektyviam jų panaudojimui. Reikia pažymėti, kad reorganizacija neišsprendė LSMC finansinių problemų, susiduriama su finansiniais sunkumais, pasikeitus vieno iš buvusių institutų steigėjui, bei išliko (ir užprogramuotas ateityje) žymiai mažesnis socialinių mokslų tyrimų institutų finansavimas. LSMC mokslininkų bendruomenė yra susirūpinusi, kad, pagal pateiktą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) 2022–2024 m. numatomų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms projektą, 2024 metams planuojama asignavimus LSMC sumažinti 300 tūkst. Eur. Toks sumažinimas suponuotų Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnio pažeidimus, nes skiriamų lėšų neužteks net mokant darbo užmokestį pagal minimalius mokslo darbuotojų pareiginių algų koeficientus.
Taip pat turime pažymėti, kad šiuo metu skiriamo finansavimo nebeužtenka užtikrinti visiems mokslo darbuotojams galimybę dirbti visu etatu. Atkreiptinas dėmesys, kad LSMC 2024 metams nesumažino savo įsipareigojimų dėl mokslinės produkcijos bei atsakingo ir kokybiško taikomojo bei ekspertinio darbo. Tikimės, kad ŠMSM bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuosekliai ir kryptingai tobulins socialinių mokslų tyrimų institutų finansavimą bei užtikrins, kad institutų reorganizacija tikrai užtikrintų mokslinio darbo bei tyrimų kokybės gerinimą, kad LSMC turėtų galimybes pilnai prisidėti prie LRV programos bei įstatuose numatytų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių efektyvaus įgyvendinimo. Lauksime adekvačios reakcijos ir solidarių pastangų, tobulinant Lietuvoje socialinių mokslų tyrimų lauką bei efektyviai panaudojant jų rezultatus valstybės valdymui. Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. 2. Biudžetinė įstaiga „Nacionalinė šeimos taryba“, 2021-10-28 Nr. 21-10-28-1 (2021-10-28 Nr. G-2021-10997) LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, LR Seimo Biudžetų ir finansų komitetui
rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-966 (toliau – Įstatymo projektas) Nacionalinei šeimos tarybai (toliau – Taryba) numatoma skirti 67 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 61 tūkst. eurų, 2 tūkst. eurų asignavimų turtui įsigyti ir įstaigos išlaidoms skiriama – 4,0 tūkst. Eur (iš jų 0,9 tūkst. Eur socialinio draudimo įmokos). Iš likusių 3100 Eur (t. y. 258 Eur. mėnesiui) Taryba negalės vykdyti jai pavestų funkcijų ir išlaikyti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos panaudos būdu perduotų patalpų (204,88 kv. m).
Nacionalinės šeimos tarybos numatomos būtinosios 2022 m. išlaidos:
Nacionalinė šeimos taryba kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo komitetus, prašydama 2022 m. biudžete papildomai numatyti 10,0 tūkst. Eur minimaliam įstaigos išlaikymui. Atkreipiame dėmesį į tai, kad didžiausią įstaigos išlaikymui (išlaidoms) skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dalį sudaro mokesčiai už komunalines (elektros energijos, šilumos energijos ir pan.) paslaugas. Energijos ir kuro kainoms brangstant, didėja ir šilumos kaina, kurių nei atsisakyti, nei sumažinti įstaiga negali. Be to, į šią sumą nepatenka Tarybos analitinei funkcijai (tyrimams), numatytai Šeimos stiprinimo įstatyme, atlikti reikalingos lėšos, nors tai turėtų būti pagrindinė NŠT veikla. Negavusi papildomo finansavimo 2022 m., Nacionalinė šeimos taryba negalės tinkamai atlikti savo funkcijų, o metų eigoje susidarys skolos. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus:
perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu) 2060 tūkst. eurų asignavimų, iš jų: 1.1.
Siūlyti perskirstyti 2050 tūkst. eurų asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai - išmokai besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėti nuo 2022 m. sausio 1 d.,- Seime svarstomam Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621
įgyvendinti. Projektu siūloma, kad pagal bendrojo ugdymo programą besimokantis vienas iš tėvų ir dėl šios priežasties neįgijęs reikalingo darbo stažo, neturintis teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, turėtų teisę gauti 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką, kuri mokama nuo jų vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks
iš esmės pritarė ir pasiūlė svarstyti jį kartu su kitų metų biudžeto projektu. Lėšų šaltinis: iš asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 09.02 „Socialinės išmokos“;
įstaigai išlaikyti,- mokesčiams už komunalines paslaugas sumokėti ir kita. Lėšų šaltinis: iš asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 09.02 „Socialinės išmokos“. 2. Įvertinti ir spręsti dėl Lietuvos socialinių mokslų centro prašymo. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
Audito komitetas
2021-11-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministrai Mindaugas Liutvinskas ir Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Ašmegienė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė, Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyresnioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė, 2021-10-21 Vadovaudamiesi Valstybės kontrolės įstatymo
pateikė Lietuvos Respublikos Seimui 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-966 (valstybės biudžeto projektas), teikiame nuomonę dėl šiame projekte Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitikties Valstybės kontrolės poreikiams. Įvertinę valstybės biudžeto projektą kaip visumą ir atsižvelgę į šią naujuoju Valstybės kontrolės įstatymu numatytą aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomumą užtikrinančią parlamentinės kontrolės priemonę, patvirtiname, kad pagal mūsų institucijai numatytus asignavimus ( 9 573 tūkst. Eur) užtikrinsime Valstybės kontrolės įstatymu numatytų uždavinių pagal valstybės kontrolieriaus tvirtinamą veiklos planą įgyvendinimą.
<...>
2Valstybės kontrolė,
2021-11-08 Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, vadovaudamasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu ir nuo
įstatymu[¹], per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo) projektą Seimui, teikia Seimui savo išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, kovo 26 d. paskelbė išvadą[2], kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2022 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Vyriausybė 2022 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad 2021 m. numatomas 4,1 proc.
BVP dydžio struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi šios užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais[3], atliko 2022 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę. Trumpalaikio pobūdžio su COVID-19 susijusias išlaidas keičia augantys ilgalaikiai įsipareigojimai. 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – 2022 m. biudžeto projektas) numatomos ne tik trumpalaikės išlaidos tolesniam COVID-19 pandemijos suvaldymui, bet ir ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nėra numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių. 2022 m. biudžeto projekte planuojama skirti 304,2 mln. Eur su COVID-19 susijusioms priemonėms finansuoti, o nelaikinų išlaidų, nepadengtų tvariomis pajamomis, suma išaugs 695,6 mln. Eur. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išlaidos per 2017–2021 m. laikotarpį vidutiniškai sudarydavo po 1,0 proc. BVP kasmet. Iki pandemijos jos buvo dengiamos netvariomis ciklinėmis pajamomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos. Ekonomikos raida 2021–2022 m., tikėtina, viršys savo potencialą. Projektuojamas valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykis yra aukštesnis, nei vidutiniškai 2015–2019 m., neįvedant papildomų pajamų šaltinių. Neapibrėžtumas, susijęs su ekonomikos cikline padėtimi, apriboja galimybę tiksliai įvertinti, kuri mokesčių plano dalis yra ciklinio pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis nei nurodoma 2022 m. biudžeto projekte. Yra rizika infliaciniam spaudimui ir ūkio perkaitimui. 2021-10-01 Lietuvos statistikos departamentas reikšmingai revizavo 2020 m. BVP duomenis. Ši revizija negalėjo būti įtraukta rengiant ir tvirtinant 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir vertinant produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydį. Revizijos kryptis ir mastas gali lemti didesnį teigiamą produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertį, todėl prociklinis fiskalinis impulsas gali būti didesnis, nei šiuo metu numatoma. Tikslinga suderinti oficialiosios statistikos skelbimo ir biudžeto projekto rengimo kalendorius. Remiantis esama Lietuvos demografijos struktūra ir palankiausiomis EUROPOP2019 populiacijos projekcijomis, projektuojamas užimtų gyventojų skaičiaus mažėjimas ir pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas ilguoju laikotarpiu. Pagal EUROPOP2019 (be migracijos) scenarijų ir prielaidas, kad aktyvumo lygis Lietuvoje išaugs iki 80 ar 83 proc., projektuojama, kad užimtųjų gyventojų skaičius 2030 m. sumažės 9 arba 5 proc. atitinkamai. Tai darys neigiamą poveikį VSDF biudžeto pajamoms, taip pat GPM surinkimui, kurio didžioji dalis skiriama bazinės pensijos finansavimui. Tikėtina, socialinio draudimo pensijų sistemą ateityje vis labiau veiks visuomenės senėjimo sukelti iššūkiai. 2021 m. didžiausias nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 55–59 m. amžiaus grupėje ir siekė 211,5 tūkst. Daugiau nei 200 tūkst. taip pat buvo 50–54 ir 60–64 m. amžiaus grupėse. Tokia gyventojų amžiaus struktūra įspėja apie netolimoje ateityje reikšmingai padidėsiantį pensinio amžiaus žmonių skaičių. Gyventojų pajamų mokesčio dalis, skirta pensijų bendrosios dalies finansavimui, nepadengia valstybės biudžeto asignavimų VSDF biudžetui.
Bendrosios pensijų dalies finansavimo deficitas viršija VSDF biudžete formuojamą perviršį. Kartu su 2022 m. biudžeto projektu siūlomi ir socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo tvarkos keitimai. Priimant keitimus, kurie gali paveikti pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į demografinius iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius. Esant palankiai realiojo BVP ir palūkanų normų dinamikai, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2021–2022 m., tikėtina, nuosaikiai mažės. Vertinimu, atliktu vykdant fiskalinės institucijos funkcijas, projektuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021–2022 m. atitinkamai sieks 45,3 ir 44,7 proc. BVP. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi:
išskirtinėms aplinkybėms, 2020–2022 m. perteklinio valdžios sektoriaus ir išlaidų augimo ribojimo taisyklės pagrįstai netaikomos. Europos Komisijai informavus[4], kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir 2022 m., laikomasi prielaidos, kad 2023 m. išskirtinės aplinkybės bus atšauktos ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės. 2. 2021–2022 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai, tikėtina, atitiks jiems keliamus reikalavimus. 3. Savivaldybių 2021 ir 2022 m. biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2022 m. I pusmetį, kai bus sudaromi 2022 m. biudžetai.
<...>
Atsižvelgti 3.
Lietuvos bankas, 2021-11-08 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių pakeitimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[5]. Lietuvos ekonomikos aktyvumas 2021–2022 m. yra ties potencialiu jo lygiu, todėl nėra papildomo fiskalinio skatinimo poreikio. Nepaisant karantino apribojimų 2021 m. pradžioje, Lietuvos ekonomikos aktyvumas sparčiai augo ir viršijo prieš pandemiją buvusį lygį. Namų ūkių finansinė padėtis per pandemiją reikšmingai nepablogėjo: šių metų pirmąjį pusmetį atlygis darbuotojams didėjo daugiau nei dešimtadaliu. Didėjančios pajamos gerino namų ūkių nuotaikas ir lūkesčius, o tai sudarė sąlygas jiems grįžti prie įprastesnės vartojimo struktūros ir lėmė gana spartų prekių ir paslaugų importo augimą. Viena vertus, didėjantis darbo užmokestis didina gyventojų pajamas ir jų galimybes vartoti, tačiau, kita vertus, tai didina ir Lietuvos įmonių, ypač veikiančių paslaugų sektoriuje, veiklos sąnaudas. Be to, sparčiai atsigavusi pasaulinė gamyba labai padidino įvairių žaliavų paklausą. Dėl susiformavusių tiekimo trikdžių pasiūla nebuvo pakankama, kad patenkintų išaugusius pramonės poreikius, todėl žaliavų kainos ėmė sparčiai didėti.
Šių veiksnių visuma lemia pastaraisiais mėnesiais paspartėjusią infliaciją Lietuvoje, o labiausiai prie paskutiniais 2021 m. mėnesiais ūgtelėjusios infliacijos prisideda didėjančios paslaugų, pramonės prekių, degalų ir administruojamosios (elektros, dujų, šildymo) kainos. Projektuose suplanuoti VS rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, tačiau jų poveikis kainų raidai 2022 m. bus juntamas. Projektuose numatyta padidinti akcizo tarifus alkoholiniams gėrimams ir tabakui, taip pat suplanuota kelti MMA, indeksuoti socialines išmokas, didinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį ir kt. Šie pakeitimai turės tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį vidutinei metinei infliacijai 2022 m., kuri dėl šių sprendimų bus maždaug 0,32 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei tokie sprendimai nebūtų priimti. Tačiau toks vienkartinis infliacijos paspartėjimas, kitoms sąlygoms nekintant, nekelia kainų stabilumo rizikos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Su COVID-19 valdymu susijusių išlaidų traktavimas turi reikšmingą įtaką 2022 m. planuojamos vykdyti fiskalinės politikos pobūdžio vertinimui: 2022 m. įžvelgiame prociklinio fiskalinio skatinimo riziką. Viena vertus, jeigu su COVID-19 valdymu susijusių išlaidų nelaikome ypatingomis ir laikinomis ir įtraukiame jas į fiskalinės politikos pobūdžio vertinimą pagrindžiančius skaičiavimus, tai 2022 m. pirminis pagal ciklą pakoreguoto VS balanso rodiklis yra deficitas (-2,6 proc. BVP), kuris reikšmingai (per 1,2 proc. p.) pagerėja, palyginti su šio rodiklio reikšme 2021 m. Kadangi ekonomikos aktyvumas 2022 m. bus maždaug ties potencialiu lygiu arba jį šiek tiek viršys, toks deficito mažinimas rodytų fiskalinę politiką turint anticikliškumo bruožų.
Kita vertus, COVID-19 pandemija privertė valdžios institucijas imtis ryžtingų sprendimų siekiant stabilizuoti ekonomiką (suteikiant paramą verslui ir gyventojams), taip pat skirti resursų pandemijai valdyti (lėšos sveikatos sektoriui, apsaugos priemonėms įsigyti ir pan.). Visa tai gerokai padidino VS išlaidas 2020–2021 m., palyginti su scenarijumi, jeigu pandemijos nebūtų buvę. Dėl to su COVID-19 valdymu susijusias išlaidas reikėtų laikyti laikinomis, nes pandemijai pasibaigus jų poreikis išnyks, ir fiskalinės politikos kryptį vertinti be šių išlaidų. Tokiu atveju, kaip rodo projektuose pateikti skaičiai, 2022 m. pirminis pagal ciklą pakoreguoto VS balanso rodiklis yra deficitas (-1,9 proc. BVP), kuris reikšmingai (per 1,3 proc. p.) pablogėja, palyginti su šio rodiklio reikšme
nelaikinomis kitų sričių išlaidomis. Ekonomikos aktyvumui esant maždaug ties potencialiu lygiu arba jį šiek tiek viršijant, tai reiškia prociklinio fiskalinio skatinimo riziką 2022 m. Projektai rengiami su prielaida, kad 2022 m. toliau galios išskirtinės aplinkybės, kurios remiantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu buvo nustatytos nuo 2020 m. kovo mėn., tačiau palankesnė, nei prognozuota, ekonomikos raida pandemijos metu kelia klausimų dėl esamos ekonominės padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai. Metais, kuriais galioja išskirtinės aplinkybės, yra lanksčiau taikomos fiskalinės drausmės taisyklės. Išskirtinės aplinkybės 2020 m. buvo paskelbtos, nes susidariusi situacija atitiko neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, kuris yra viena iš sąlygų, reikalingų joms skelbti. Tuo metu buvo atsižvelgiama į itin didelio neapibrėžtumo aplinką ir riziką dėl pandemijos poveikio.
Pandemija atskirus sektorius paveikė labai nevienodai, tačiau bendra ekonominė padėtis buvo geresnė, nei prognozuota – patikslintais duomenimis, 2020 m. ekonomika liko tokio paties lygio kaip ir 2019 m., o neapibrėžtumas dėl tolesnio pandemijos poveikio ekonomikai ir viešiesiems finansams yra sumažėjęs. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų prasminga iš naujo įsivertinti esamos ekonomikos padėties atitiktį išskirtinių aplinkybių sąvokai. Pajamų iš pagrindinių mokesčių ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos. Projektuose planuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didės 4,9, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 11,3, akcizų – 3,1, pelno mokesčio – 7,3 proc. Taip pat numatoma, kad 2022 m. VSDF pajamos iš draudėjų socialinio draudimo įmokų didės 7,6, apdraustųjų socialinio draudimo įmokų – 8,9, savarankiškai dirbančių asmenų įmokų – 5,8 proc. Atsižvelgdami į 2022 m. prognozuojamą ekonomikos raidą, numatomus 2020–2021 m. atidėtų mokesčių mokėjimų grąžinimus, diskrecinių priemonių poveikį, manome, kad tokie mokestinių pajamų surinkimo planai yra realūs. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos pensijų sistema nebus stabili, kol nebus „užantspauduota“ plačiu politiniu susitarimu, todėl siūlome jo siekti. Projektuose siūlomi nauji pensijų sistemos pakeitimai. Pažymime, kad Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema koreguojama beveik kasmet. Manome, kad tokios dažnos korekcijos neigiamai veikia gyventojų pasitikėjimą socialinio draudimo pensijų sistema ir neskatina aktyviau joje dalyvauti. Todėl siūlome rimtai apsvarstyti „socialinį kontraktą“ dėl pensijų sistemos ir jį įtvirtinti aukščiausiu konstituciniu lygmeniu.
Konstitucinio lygio susitarime reikėtų apibrėžti esminius pensijų sistemos parametrus ir juos užtikrinančias finansavimo priemones, pavyzdžiui, santykį tarp pagrindinės ir individualios pensijos dalių, siekiamas (tikslines) pakeitimo ir (arba) išmokos normas, siektinus skurdo rodiklius ir pan. Atsirastų galimybė nuodugniai peržiūrėti semantiką ir įvertinti, ar tikrai visos dabartinės išmokos, kurios vadinamos „pensija“, yra pensijos tikrąja prasme (t. y. priklauso nuo įmokų). Neabejojame tokio susitarimo nauda, nes jis padidintų socialinio draudimo pensijų sistemos stabilumą, sistemoje dalyvaujančių asmenų informuotumą, apribotų politinio ciklo įtaką. Projektuose siūlomi senatvės pensijų pakeitimai ir vienišo asmens išmokos įvedimas didina ilgalaikius įsipareigojimus, kuriems finansuoti papildomų pajamų nenumatoma, todėl jie blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projektuose numatomos 240 mln. Eur išlaidos šiems pakeitimams finansuoti nebus vienkartinės, nes lėšų poreikis atsiras ir vėlesniais metais, tačiau papildomi sprendimai dėl atitinkamo valdžios sektoriaus pajamų padidinimo nėra numatomi. Sprendimas kaskart skirti dalį prognozuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo pertekliaus individualiajai pensijų daliai didinti taip pat gali būti netvarus ir prisidėti prie fiskalinės politikos procikliškumo, nes socialinio draudimo perteklius gali susiformuoti ne dėl struktūrinių veiksnių, bet dėl ekonomikos pakilimo ar perkaitimo. Be to, sprendimas mokėti visą bazinę pensiją būtinojo stažo nesukaupusiems asmenims gali susilpninti dirbančiųjų paskatas mokėti socialinio draudimo įmokas ir likti darbo rinkoje ilgiau, nes asmenys, nesukaupę būtinojo stažo, gautų tokio paties dydžio bendrąją pensijos dalį kaip ir jį sukaupusieji.
Lietuvos banko vertinimu, svarbu stiprinti ryšį tarp sumokamų įmokų ir gaunamų išmokų, nes tai sudarytų papildomas paskatas dalyvauti darbo rinkoje, siekti didesnio atlyginimo ir taip užtikrinti didesnę Sodros mokamą senatvės pensiją[6]. 2022 m. planuojama pasiskolinti 3,9 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį – vidaus rinkoje (2,0 mlrd. Eur). Atsižvelgiant į padėtį rinkoje ir pajėgumus skolinti 2021 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2022 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie
rinkos dalyviai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja. Todėl, tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka ir didelis bankų likvidumas turėtų sudaryti paskatas bankams investuoti net ir į santykinai mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius. Projektuose numatyti planai reikšmingai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir
m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti
(išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2023 m. pradžioje negalės būti didesni nei 2022 m. pradžioje. Tokie patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2021 m. biudžete.
Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: akcizų didinimas, socialinio draudimo sistemos pakeitimai, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, minimaliosios mėnesinės algos kėlimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2022 m. padidintų 0,32 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
a) akcizų tarifų pakeitimai. 2022 m. didinami akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams ir tabakui;
b) pensijų sistemos pakeitimai. Nuo 2022 m. keičiamas bendrosios pensijos dalies apskaičiavimas, papildomai pradedama indeksuoti individualiosios pensijos dalis;
c) atlygis darbuotojams. Jis 2022 m. didės dėl kelių sprendimų:
1) 2022 m. sausio mėn. nuo 642 iki 730 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2022 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų sprendimų);
d) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2022 m. didinamos šalpos išmokos, išplečiamas vienišo asmenis išmokos mokėjimas ir kt.;
e) neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas. NPD didinamas iki 460 Eur ir keičiama formulės struktūra. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: nevertinta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
1Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966, papildomai atkreipiant dėmesį:
1) į Valstybės kontrolės 2021 m. lapkričio 8 d. išvadoje Nr. BPE-7,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ ir Lietuvos banko 2021 m. lapkričio 8 d. išvadoje Nr.
S 2021/(22.7.E-3600)-12-5374 „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktus pastebėjimus, ypač atsižvelgiant į tai, jog kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybei siūlytina:
biudžeto išlaidas ir pateikti svarstyti Seimo pavasario (IV) sesijoje įstatymų projektus, užtikrinančius tvariais pajamų šaltiniais pagrįstą ilgalaikių įsipareigojimų finansavimą;
2) taip pat į taisytinas technines klaidas, esančias 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966 1 straipsnyje (suma, kuria valstybės biudžeto asignavimai viršija pajamas, turi būti 2 621 738 tūkst. eurų) ir 7 priede (Rezervinio (Stabilizavimo) fondo 2022 metų įplaukų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, turi būti 19 242 tūkst. eurų). 2.
statuto 173 straipsnio 1 dalimi, pagal kurias Seimo Audito komitetas vertina bei teikia išvadą ir pasiūlymus dėl valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi Valstybės kontrolės poreikiams, įvertinus valstybės biudžeto projektą ir jame Valstybės kontrolei numatytų skirti asignavimų dydį bei institucijos poreikius, įvertinta, kad 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-966 Valstybės kontrolei numatyti asignavimai atitinka institucijos poreikius ir užtikrins Valstybės kontrolės įstatymu numatytų uždavinių pagal valstybės kontrolieriaus tvirtinamą veiklos planą įgyvendinimą. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Komiteto biuro patarėja Diana Andriūnaitė [1] Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, 4 str. 1 d.; Valstybės kontrolės įstatymas, 8 str. 7 d. 2 p. [2] 2020-03-26 Nr. BPE-1 „Išvada dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai“. [3] Recommendation of the Council on Principles for Independent Fiscal Institutions https://www.oecd.org/gov/budgeting/OECD-Recommendation-on-Principles-for-Independent-Fiscal-Institutions.pdf. [4] 2021-06-02 Europos semestro pavasario paketas 2021. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/info/publications/european-semester-spring-package-2021-economic-coordination_en. [5] Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-966, 2021 m. spalio 14 d., plačiau: čia. 2022 metų Lietuvos biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, 2021 m. spalio 15 d., plačiau: čia.
Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-955, 2021 m. spalio 14 d., plačiau: čia. Lietuvos Respublikos 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-950, 2021 m. spalio 14 d., plačiau: čia. [6]
Lietuvos ekonomikos apžvalgoje, plačiau žr. čia.
Sveikatos reikalų komitetas
2021-11-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Veryga, Komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė-Juškevičienė, P. Kuzmickienė,
O. Leiputė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis. Komiteto biuras: .Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai Ž. Simonaitytė, R. Janonienė, R. Banuškevičienė, Finansų ministerijos atstovai V. Žagūnienė, A. Šleivys, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovai F. Jankevičius, J. Jakutienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas R. Čiužas, Kėdainių ligoninės atstovė R. Kuodienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 2.
2Lietuvos bankas,
2021-11-08 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių pakeitimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[¹] . Lietuvos ekonomikos aktyvumas 2021–2022 m. yra ties potencialiu jo lygiu, todėl nėra papildomo fiskalinio skatinimo poreikio. Nepaisant karantino apribojimų 2021 m. pradžioje, Lietuvos ekonomikos aktyvumas sparčiai augo ir viršijo prieš pandemiją buvusį lygį. Namų ūkių finansinė padėtis per pandemiją reikšmingai nepablogėjo: šių metų pirmąjį pusmetį atlygis darbuotojams didėjo daugiau nei dešimtadaliu. Didėjančios pajamos gerino namų ūkių nuotaikas ir lūkesčius, o tai sudarė sąlygas jiems grįžti prie įprastesnės vartojimo struktūros ir lėmė gana spartų prekių ir paslaugų importo augimą. Viena vertus, didėjantis darbo užmokestis didina gyventojų pajamas ir jų galimybes vartoti, tačiau, kita vertus, tai didina ir Lietuvos įmonių, ypač veikiančių paslaugų sektoriuje, veiklos sąnaudas. Be to, sparčiai atsigavusi pasaulinė gamyba labai padidino įvairių žaliavų paklausą. Dėl susiformavusių tiekimo trikdžių pasiūla nebuvo pakankama, kad patenkintų išaugusius pramonės poreikius, todėl žaliavų kainos ėmė sparčiai didėti.
Šių veiksnių visuma lemia pastaraisiais mėnesiais paspartėjusią infliaciją Lietuvoje, o labiausiai prie paskutiniais 2021 m. mėnesiais ūgtelėjusios infliacijos prisideda didėjančios paslaugų, pramonės prekių, degalų ir administruojamosios (elektros, dujų, šildymo) kainos. Projektuose suplanuoti VS rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, tačiau jų poveikis kainų raidai 2022 m. bus juntamas. Projektuose numatyta padidinti akcizo tarifus alkoholiniams gėrimams ir tabakui, taip pat suplanuota kelti MMA, indeksuoti socialines išmokas, didinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį ir kt. Šie pakeitimai turės tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį vidutinei metinei infliacijai 2022 m., kuri dėl šių sprendimų bus maždaug 0,32 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei tokie sprendimai nebūtų priimti. Tačiau toks vienkartinis infliacijos paspartėjimas, kitoms sąlygoms nekintant, nekelia kainų stabilumo rizikos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Su COVID-19 valdymu susijusių išlaidų traktavimas turi reikšmingą įtaką 2022 m. planuojamos vykdyti fiskalinės politikos pobūdžio vertinimui: 2022 m. įžvelgiame prociklinio fiskalinio skatinimo riziką. Viena vertus, jeigu su COVID-19 valdymu susijusių išlaidų nelaikome ypatingomis ir laikinomis ir įtraukiame jas į fiskalinės politikos pobūdžio vertinimą pagrindžiančius skaičiavimus, tai 2022 m. pirminis pagal ciklą pakoreguoto VS balanso rodiklis yra deficitas (-2,6 proc. BVP), kuris reikšmingai (per 1,2 proc. p.) pagerėja, palyginti su šio rodiklio reikšme
potencialiu lygiu arba jį šiek tiek viršys, toks deficito mažinimas rodytų fiskalinę politiką turint anticikliškumo bruožų.
Kita vertus, COVID-19 pandemija privertė valdžios institucijas imtis ryžtingų sprendimų siekiant stabilizuoti ekonomiką (suteikiant paramą verslui ir gyventojams), taip pat skirti resursų pandemijai valdyti (lėšos sveikatos sektoriui, apsaugos priemonėms įsigyti ir pan.). Visa tai gerokai padidino VS išlaidas 2020–2021 m., palyginti su scenarijumi, jeigu pandemijos nebūtų buvę. Dėl to su COVID-19 valdymu susijusias išlaidas reikėtų laikyti laikinomis, nes pandemijai pasibaigus jų poreikis išnyks, ir fiskalinės politikos kryptį vertinti be šių išlaidų. Tokiu atveju, kaip rodo projektuose pateikti skaičiai,
(-1,9 proc. BVP), kuris reikšmingai (per 1,3 proc. p.) pablogėja, palyginti su šio rodiklio reikšme 2021 m. Blogėjimas rodo, kad su COVID-19 susijusios išlaidos yra keičiamos nelaikinomis kitų sričių išlaidomis. Ekonomikos aktyvumui esant maždaug ties potencialiu lygiu arba jį šiek tiek viršijant, tai reiškia prociklinio fiskalinio skatinimo riziką 2022 m. Projektai rengiami su prielaida, kad 2022 m. toliau galios išskirtinės aplinkybės, kurios remiantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu buvo nustatytos nuo 2020 m. kovo mėn., tačiau palankesnė, nei prognozuota, ekonomikos raida pandemijos metu kelia klausimų dėl esamos ekonominės padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai. Metais, kuriais galioja išskirtinės aplinkybės, yra lanksčiau taikomos fiskalinės drausmės taisyklės. Išskirtinės aplinkybės 2020 m. buvo paskelbtos, nes susidariusi situacija atitiko neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, kuris yra viena iš sąlygų, reikalingų joms skelbti. Tuo metu buvo atsižvelgiama į itin didelio neapibrėžtumo aplinką ir riziką dėl pandemijos poveikio.
Pandemija atskirus sektorius paveikė labai nevienodai, tačiau bendra ekonominė padėtis buvo geresnė, nei prognozuota – patikslintais duomenimis, 2020 m. ekonomika liko tokio paties lygio kaip ir 2019 m., o neapibrėžtumas dėl tolesnio pandemijos poveikio ekonomikai ir viešiesiems finansams yra sumažėjęs. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų prasminga iš naujo įsivertinti esamos ekonomikos padėties atitiktį išskirtinių aplinkybių sąvokai. Pajamų iš pagrindinių mokesčių ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos. Projektuose planuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didės 4,9, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 11,3, akcizų – 3,1, pelno mokesčio – 7,3 proc. Taip pat numatoma, kad 2022 m. VSDF pajamos iš draudėjų socialinio draudimo įmokų didės 7,6, apdraustųjų socialinio draudimo įmokų – 8,9, savarankiškai dirbančių asmenų įmokų – 5,8 proc. Atsižvelgdami į 2022 m. prognozuojamą ekonomikos raidą, numatomus 2020–2021 m. atidėtų mokesčių mokėjimų grąžinimus, diskrecinių priemonių poveikį, manome, kad tokie mokestinių pajamų surinkimo planai yra realūs. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos pensijų sistema nebus stabili, kol nebus „užantspauduota“ plačiu politiniu susitarimu, todėl siūlome jo siekti. Projektuose siūlomi nauji pensijų sistemos pakeitimai. Pažymime, kad Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema koreguojama beveik kasmet. Manome, kad tokios dažnos korekcijos neigiamai veikia gyventojų pasitikėjimą socialinio draudimo pensijų sistema ir neskatina aktyviau joje dalyvauti. Todėl siūlome rimtai apsvarstyti
„socialinį kontraktą“ dėl pensijų sistemos ir jį įtvirtinti aukščiausiu
konstituciniu lygmeniu.
Konstitucinio lygio susitarime reikėtų apibrėžti esminius pensijų sistemos parametrus ir juos užtikrinančias finansavimo priemones, pavyzdžiui, santykį tarp pagrindinės ir individualios pensijos dalių, siekiamas (tikslines) pakeitimo ir (arba) išmokos normas, siektinus skurdo rodiklius ir pan. Atsirastų galimybė nuodugniai peržiūrėti semantiką ir įvertinti, ar tikrai visos dabartinės išmokos, kurios vadinamos „pensija“, yra pensijos tikrąja prasme (t. y. priklauso nuo įmokų). Neabejojame tokio susitarimo nauda, nes jis padidintų socialinio draudimo pensijų sistemos stabilumą, sistemoje dalyvaujančių asmenų informuotumą, apribotų politinio ciklo įtaką. Projektuose siūlomi senatvės pensijų pakeitimai ir vienišo asmens išmokos įvedimas didina ilgalaikius įsipareigojimus, kuriems finansuoti papildomų pajamų nenumatoma, todėl jie blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projektuose numatomos 240 mln. Eur išlaidos šiems pakeitimams finansuoti nebus vienkartinės, nes lėšų poreikis atsiras ir vėlesniais metais, tačiau papildomi sprendimai dėl atitinkamo valdžios sektoriaus pajamų padidinimo nėra numatomi. Sprendimas kaskart skirti dalį prognozuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo pertekliaus individualiajai pensijų daliai didinti taip pat gali būti netvarus ir prisidėti prie fiskalinės politikos procikliškumo, nes socialinio draudimo perteklius gali susiformuoti ne dėl struktūrinių veiksnių, bet dėl ekonomikos pakilimo ar perkaitimo. Be to, sprendimas mokėti visą bazinę pensiją būtinojo stažo nesukaupusiems asmenims gali susilpninti dirbančiųjų paskatas mokėti socialinio draudimo įmokas ir likti darbo rinkoje ilgiau, nes asmenys, nesukaupę būtinojo stažo, gautų tokio paties dydžio bendrąją pensijos dalį kaip ir jį sukaupusieji.
Lietuvos banko vertinimu, svarbu stiprinti ryšį tarp sumokamų įmokų ir gaunamų išmokų, nes tai sudarytų papildomas paskatas dalyvauti darbo rinkoje, siekti didesnio atlyginimo ir taip užtikrinti didesnę Sodros mokamą senatvės pensiją[²]. 2022 m. planuojama pasiskolinti 3,9 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį – vidaus rinkoje (2,0 mlrd. Eur). Atsižvelgiant į padėtį rinkoje ir pajėgumus skolinti 2021 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2022 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie
rinkos dalyviai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja. Todėl, tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka ir didelis bankų likvidumas turėtų sudaryti paskatas bankams investuoti net ir į santykinai mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius. Projektuose numatyti planai reikšmingai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir 2021 m., negalės viršyti
įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų pajamų, o savivaldybių esami įsiskolinimai (išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2023 m. pradžioje negalės būti didesni nei 2022 m. pradžioje. Tokie patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2021 m. biudžete.
Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: akcizų didinimas, socialinio draudimo sistemos pakeitimai, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, minimaliosios mėnesinės algos kėlimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2022 m. padidintų 0,32 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
a) akcizų tarifų pakeitimai. 2022 m. didinami akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams ir tabakui;
b) pensijų sistemos pakeitimai. Nuo 2022 m. keičiamas bendrosios pensijos dalies apskaičiavimas, papildomai pradedama indeksuoti individualiosios pensijos dalis;
c) atlygis darbuotojams. Jis 2022 m. didės dėl kelių sprendimų: 1) 2022 m. sausio mėn. nuo 642 iki 730 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2022 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų sprendimų);
d) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo
mokėjimas ir kt.;
e) neapmokestinamojo pajamų dydžio
didinamas iki 460 Eur ir keičiama formulės struktūra. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“, 2021-10-28 Kreipiamės į Jus prašydami nedelsiant spręsti įsisenėjusias žemo slenksčio paslaugų švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems asmenims tęstinio finansavimo problemas. Žemo slenksčio paslaugų (ŽSK) prieinamumas ir toliau išlieka mažas (23 proc.), neatitinka tarptautinių (PSO, kitų Jungtinių Tautų agentūrų) rekomendacijų, paslaugų spektras minimalus.
Tai reiškia, kad infekcinių ligų plitimas (ŽIV, virusinių hepatitų, TB ir kt.) ir kita su švirkštimusi susijusi žala visai visuomenei ir asmeniui yra menkai sumažinama: • Lietuvoje ir toliau plinta koncentruota ŽIV epidemija tarp asmenų, kurie narkotikus vartoja švirkščiamuoju būdu (ir laisvėje, ir, ypač, laisvės atėmimo vietose).
Europos Sąjungoje - 2020 m. valstybės kompensuojamą gydymą pasiekė tik 43 proc. asmenų, kuriems diagnozuotas ŽIV, kai pasaulinis tikslas yra 95 proc. Primename, kad ŽIV ligos gydymas užtikrina, kad ŽIV nebeplistų toliau. • vis dar turime daug mirčių nuo perdozavimo. Mirčių, kurių didelės dalies galima išvengti, jeigu būtų finansuojamos perdozavimo prevencijos paslaugos žemo slenksčio kabinetuose. Tai yra dėsninga, nes žemo slenksčio paslaugos, nors teikiamos nuolatos, yra finansuojamos dažniausiai tik projektiniais pagrindais, su pertrūkiais, o finansavimas yra apgailėtinai mažas. Todėl kabinetai dažnai balansuoja ant užsidarymo ribos ir yra nepajėgūs veiksmingai vykdyti ŽIV, hepatitų prevencijos, nukreipti asmenis į gydymą ir teikti kitų paslaugų. 2021 m. rugpjūtį priimtas Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021-2024 metų veiksmų planas (2021-08-13, Nr. 17524) numato „6.2.2. Skirti papildomą finansavimą žemo slenksčio paslaugų plėtrai savivaldybėse" ir palaipsniui didinti paslaugų aprėptį iki 60 proc. 2024 metais.
ir lytiškai plintančių ligų prevencijos veiksmų plano 2021-2023 m. projektas (nepriimtas dėl su Covid-19 susijusių vėlavimų), numato pasiekti dar ambicingesnius tikslus, atitinkančius tarptautinių organizacijų rekomendacijas: a) ŽIV ir LPI prevencinių priemonių taikymo aprėptis rizikos grupėse būtų ne mažesnė nei 60 proc.; b) kiekvienam švirkščiamųjų narkotikų vartotojui (SNV), skaičiuojant visą SNV populiaciją, išdalinamų vienkartinių švirkštų ir adatų skaičius siektų iki 300 vienetų per metus; c) 90 proc. asmenų, priklausančių rizikos grupėms, būtų įtrauki į profilaktikos programas, būtų testuojami greitaisiais ŽIV ir LPI testais; d) ne mažiau nei 95 proc. asmenų, kuriems 2021-2023 m. nustatytas ŽIV / AIDS, būtų integruoti į sveikatos priežiūros sistemą ir įtraukti į ART gydymo programą. Šiems rodikliams pasiekti būtina užtikrinti pastovų ir adekvatų ŽSK paslaugų finansavimą. Šias paslaugas Lietuvoje 2020-2021 m. iš dalies finansuoja vos keletas savivaldybių, kai kurie iš 11-os šiuo metu veikiančių kabinetų išgyvena tik iš savivaldybių administruojamų ES struktūrinės paramos projektų, kurie baigsis 2022 m. pabaigoje, vienas kitas pritraukia užsienio fondų projektinės paramos. Nuo 2020 m. nacionalinio finansavimo žemo slenksčio paslaugoms iš viso nėra, nors ir jis apsiribodavo vos 40 tūkst. eurų per metus visai Lietuvai (!). Tai sudaro vos vieno didmiestyje veikiančio kabineto mažiau nei pusės metų biudžetą. Beveik visas greitasis ŽIV testavimas Lietuvoje yra atliekamas testais, kuriuos už užsienio donorų lėšas parūpina viena NVO - ŽIV/AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacija „Demetra". Valstybė tam neskiria nieko. Perdozavimų prevencija ŽSK vykdoma tik kaip pilotinis kelių mėnesių projektas vos keliuose kabinetuose Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) iniciatyva, nors tai net nėra NTAKD tiesioginė funkcija.
Koalicija „Galiu gyventi" yra paskaičiavusi, kad 2014 m. kainomis optimalus ŽSK paslaugų paketas vienam nuolatiniam klientui per metus vidutiniškai kainuotų kiek daugiau nei 300 eurų. Veiksmingai infekcijų prevencijai pagal tarptautines rekomendacijas reikia pasiekti 60 proc. paslaugų aprėptį, o tai pagal egzistuojančius duomenis sudarytų apie 5400 nuolatinių klientų per metus (60 proc. nuo -9000 probleminių narkotikų vartotojų populiacijos). Taigi, veiksmingą aprėptį užtikrinantis finansavimas 2014 m. kainomis turėtų būti apie 1,62 mln. eurų per metus. 2014 m. skaičius pateikiame todėl, kad tai yra vienintelis kada nors darytas išsamus lėšų vertinimas, tačiau, suprantama, jam būtinas indeksavimas dėl infliacijos. Siūlome 2022 m. skirti bent pusę reikiamos sumos ŽSK paslaugoms finansuoti, o nuo 2023 metų finansavimą palaipsniui didinti. Prašome informuoti Koaliciją „Galiu gyventi", kada ir kaip bus sprendžiamos išdėstytos įsisenėjusios finansavimo problemos ir užtikrintas
rekomendacijas atitinkančia aprėptimi. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ukmergės rajono savivaldybė, 2021-11-05 Ukmergės rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyriaus atnaujinimas siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę", kuriam LR V yriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1174
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarim o N r.
458
„Dėl lėšų skyrimo" pakeitim o" iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų
Sveikatos apsaugos m inisterijai 2020 m. buvo skirta dotacija investicijų projektui finansuoti. Projektas „VšĮ Ukmergės ligoninės priėm im o skyriaus atnaujinim as siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę" pradėtas jgyvendinti 2020 m. ir yra neužbaigtas. U km ergės regiono ligoninė teikia paslaugas ne tik U km ergės rajono, bet ir aplinkinių rajonų (Širvintų, Molėtų, Anykščių ,Jonavos ) gyventojam s, todėl labai svarbu turėti šiuolaikišką Priėm im o skubios pagalbos skyrių, teikiant kokybiškas skubios pagalbos paslaugas viso regiono gyventojams. Atsižvelgiant į tai, teritorinės aprėpties atžvilgiu projektas prisideda prie daugiau nei 130.000 gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pagerinim o. Pradėjus VšĮ U km ergės ligoninės Priėm im o - skubiosios pagalbos skyriaus atnaujinim o darbus, šio skyriaus patalpos laikinai perkeltos, priėm im o skyrius veikia laikinose, tokiai veiklai nepritaikytuose patalpose. 2020 m etais, esant šalyje ekstrem aliai situacijai, pristigus vietų sostinės gydymo įstaigose, Ukmergės ligoninė tapo atram ine Vilniaus regiono ASPĮ, teikianti paslaugas COVID -19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams. Tuo tikslu buvo perorganizuota U km ergės ligoninės veikla. N o rin t atskirti pacientų srautus ir nepertraukiam ai bei saugiai priim ti pacientus P riė m im o -sk u b io sio s pagalbos skyriuje, patalpos buvo išplėstos A kušerijos skyriaus sąskaita (A kušerijos paslaugos laikinai sustabdytos). N orint kokybiškai ir saugiai teikti visas licencijuotas U km ergės ligoninės asm ens sveikatos priežiūros paslaugas labai svarbu kuo greičiau jgyvendinti projektą ir paslaugas teikti atnaujintam e m oderniam e Priėm im o - skubiosios pagalbos skyriuje.
Siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir įgyvendinti projektą, prašome skirti finansavimą pagal investicijų projektą neatliktiems darbams bei įrangai įsigyti, viso 254 645 eur :
įrengimas-150.645 (su PVM );
skyriaus trūkstamai medicininei įrangai - 104.000,00 (su PVM ). Projekte įrangai buvo num atyta skirti 178 300 eur. Savivaldybė šiais metais įrangai skyrė 74 300 eur Todėl prašome Jūsų rasti galimybę skirti tikslines lėšas VŠĮ
biudžete 255 000 eurų. Pritarti
Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte XIVP-966 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai numatyti valstybės biudžeto asignavimai – 38 028 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, neatidėliotiną poreikį stiprinti informacinių išteklių kibernetinį saugumą ir nuosekliai didinti darbuotojų darbo užmokestį, Seimo kanceliarijai 2022 m. reikalingi 1 746 tūkst. Eur didesni asignavimai iš valstybės biudžeto nei numatyta Įstatymo projekte šioms reikmėms:
Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybės kontrolės) darbuotojų darbo užmokestį, pastebima tendencija, jog Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimai nėra konkurencingi.
Siekiant pritraukti kompetentingus, vertę organizacijai bei visuomenei kuriančius darbuotojus ir užtikrinti kokybišką teisėkūrą bei parlamentinę kontrolę, būtina užtikrinti adekvatų atlygį už darbą ir kryptingą darbo užmokesčio augimą Seimo kanceliarijoje. Papildomas lėšų skyrimas kartu su bazinio dydžio padidinimu ir efektyvinant veiklą sutaupytų lėšų tikslingu nukreipimu, leistų pasiekti vidutinį darbo užmokesčio augimą 9 proc. (atitinkantį Finansų ministerijos prognozuojamą darbo užmokesčio augimą šalies ūkyje 2022 m.);
Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. šios lėšos yra skirtos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai.
patalpas tiekiamas vienodos temperatūros oras, todėl netenkinami skirtingose patalpose dirbančiųjų poreikiai), todėl būtina ją atnaujinti, keičiant į trivamzdę vėsinimo sistemą ir sudarant galimybes kiekvienoje patalpoje nustatyti norimą temperatūrą;
NB8 parlamentų pirmininkų susitikimas, trišalė Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos parlamentinė asamblėja, dvišalė Lietuvos-Lenkijos parlamentinė asamblėja, Romo Kalantos žūties, jaunimo pasipriešinimo manifestacijų, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidybos pradžios 50-mečių, Lietuvos laisvės lygos mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo 35-mečio paminėjimai) išlaidoms padengti;
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys T. Bičiūnas, 2021-10-19 Argumentai: VŠĮ Kėdainių ligoninėje baigiamas atlikti Neurologijos skyriaus kapitalinis remontas. 2020-05-06 LR Vyriausybės nutarimu, skirtų 300 tūkst. eurų, nepakako visiems numatytiems darbams atlikti. Patalpas bus galima pritaikyti Covid -19 virusu sergančių asmenų izoliacijai ir gydymui.
Bus sudarytos sąlygos pacientus gydyti atskiromis grupėmis, taip išvengiant ligonių ir gydytojų kontaktų tarp atskirų grupių. Atsiras galimybė įrengti daugiau izoliuotų patalpų, t.y. esant reikalui, skyrius taps daugiafunkciniu. Gavus finansavimą, darbus būtų galima pradėti nedelsiant. VŠĮ Kėdainių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius yra pastate, statytame 1964 m. Paskutinį kartą skyrius kapitaliai remontuotas 2002 m. ir pritaikytas daugiaprofilinės ligoninės priėmimo skyriui. Atsirandant naujiems reikalavimams ir poreikiams, siekiant paslaugų kokybės, reikalinga Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus pastato rekonstrukcija. LR Sveikatos reikalų Ministras savo įsakymu yra pateikęs tokius reikalavimus: teritoriniame skubiosios medicinos pagalbos skyriuje turi būti pacientų laukiamasis, pacientų apžiūros, pacientų higienos patalpos, izoliatorius, kurios turi būti aiškiai pažymėtos ir matomos pėstiesiems bei atvykstantiems transporto priemonėmis. Teritorinio skubiosios pagalbos skyriaus patalpų ženklinimas turi būti pritaikytas akliesiems ir silpnaregiams. Įėjimas į teritorinį skubiosios medicinos pagalbos skyrių, laukiamasis, pacientų apžiūros, pacientų higienos patalpos, intensyvios pagalbos patalpa, procedūrų kabinetas turi būti pritaikyti neįgaliųjų asmenų poreikiams. Po skirto finansavimo ir atliktų darbų, Priėmimo – skubios pagalbos skyrius atitiks visus B tipo priėmimo – skubios pagalbos skyriams keliamus reikalavimus. Pasiūlymas: Padidinti asignavimus 320 tūkst. eurų VŠĮ Kėdainių ligoninės Nervų ligų ir priėmimo skyriaus pastato rekonstrukcijai. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Pritarti
2Seimo narys A.
Seimo narys A. Matulas, 2021-11-04 Argumentai: Nuo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento įsteigimo, t. y. nuo 2011 metų balandžio 1 dienos, didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius išliko nepakitęs – 38. Ne kartą buvo kreiptasi į LRV, FM ir SAM dėl papildomų asignavimų, etatų, tačiau nepaisant vis didėjančios Departamento vykdomų funkcijų apimties, prisiimtų įsipareigojimų kiekio, etatų skaičius nepadidėjo, o darbo užmokestis iki 2020 metų buvo vienas žemiausių tarp tokio tipo įstaigų. Departamentas yra viena iš nedaugelio Vyriausybės įstaigų, turinti mažiausią pareigybių skaičių ir tam skirtus asignavimus, nepaisant Departamento horizontalaus, koordinuojančio ir kitų įstaigas veikimo. Nors Departamentui nuo veiklos pradžios buvo vis priskiriamos naujos papildomos funkcijos, tačiau netgi esami du etatai nėra padengiami darbo užmokesčio lėšomis, todėl nėra galimybės priimti reikalingus kvalifikuotus darbuotojus ir užtikrinti efektyvų padalinių darbą. Šių dviejų etatų funkcijoms užtikrinti reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, todėl jiems planuojama skirti 10,5 koeficientą. Pastebėtina, kad 2020 ir 2021 m. Konkursų organizavimo patirtis ir darbuotojų judėjimas parodė, kad esant mažesniems koeficientams, konkursai neįvyksta arba pretendentų būna labai žema kvalifikacija ir menkos žinios, nepasitenkindami mažu atlyginimu darbuotojai išeina. Departamente susiklostė ilgametė praktika, kai darbo užmokesčio dydis priklauso nuo skiriamų Departamentui valstybės biudžeto asignavimų, o ne nuo dirbančių darbuotojų kvalifikacijos, darbo krūvio, atliekamų darbų sudėtingumo. Be to nuolatinis darbo užmokesčio lėšų trūkumas neleidžia darbuotojų skatinti, kelti kategorijų ir pan., o lėšų kvalifikacijos tobulinimui trūkumas neleidžia darbuotojams tobulinti savo kompetencijas. Departamentui 2022 m. numatomi maksimalūs asignavimai - 1063 tūkst. Eur (iš jų 877 tūkst. Eur – išlaidos darbo užmokesčiui).
Skirtų limitų darbo užmokesčiui, siekiant tinkamai ir efektyviai vykdyti Departamentui priskirtas funkcijas ir užtikrinti 2022 metams atitinkamą darbo užmokestį – pagal turimus 38 etatus ir nustatytus darbo užmokesčio koeficientus ir atsižvelgiant, į kiekvienais metais didėjantį darbo valstybės tarnyboje stažą, neužtenka. Be to, neužtenka lėšų vykdyti tokias funkcijas, kaip modernizuoti Departamento valdomą informacinę sistemą, vykdyti žalos mažinimo priemones pasilinksminimo vietose, atstovauti Lietuvai JT Narkotikų kontrolės komisijoje bei administruojamų interneto svetainių, tinklalapių prieinamumo viešinimui ar tikslinių radijo/TV laidų rengimui. Pasiūlymas:
alkoholio kontrolės departamentui, iš jų darbo užmokesčiui skirti 80 tūkst. Eurų, o funkcijoms vykdyti – 20 tūkst. Eurų (iš viso skirti 1163 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 957 tūkst. Eurų): „Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas“
Lėšų šaltinis:
biudžeto įplaukos. Pritarti
Argumentai: Remiantis 2018 m. atliktu VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų valdomų pastatų, kurių fasadų sistemose naudojamos aliuminio kompozito plokštelės ekspertizės tyrimų rezultatais, dalies šios įstaigos valdomų pastatų faktinės savybės neatitinka galiojančių gaisrinės saugos norminių dokumentų reikalavimų (reikalinga jas pakeisti į degumo reikalavimus atitinkančias medžiagas). Tyrimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai atlikti pasiūlė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsižvelgdama į rezonansą sukėlusį Grenfell Tower pastato gaisrą Londone.
Tiek Santaros klinikos, tiek ir Sveikatos ministerija yra inicijavusios kreipimusis dėl šios problemos sprendimo, tačiau degių fasado plokščių pakeitimui į saugias finansavimo iki šiol nėra numatyta, kas kelia realų pavojų pacientų ir lankytojų saugumui. Pasiūlymas:
skirti 3 330 000 Eur gaisrinės saugos įgyvendinimui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų valdomuose pastatuose (degių fasado plokščių pakeitimui į saugias, degumo reikalavimus atitinkančias medžiagas). Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšos ar kitos įplaukos į valstybės biudžetą. Siūlyti spręsti Vyriausybei
Argumentai: Pastaruosius metus, šalyje esant ekstremaliai situacijai, pristigus vietų sostinės gydymo įstaigose, Ukmergės ligoninė tapo atramine Vilniaus regiono ASPĮ, teikiančia paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams. Tuo tikslu buvo perorganizuota Ukmergės ligoninės veikla. Pradėjus VšĮ Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus atnaujinimo darbus, skubios pagalbos paslaugų teikimas nuo
skyriaus patalpas, o akušerinių paslaugų teikimas sustabdytas. Šiuo metu gyventojai ne tik kad negauna kokybiškų ir saugių skubiosios pagalbos paslaugų, kai būtina užtikrinti infekcijų kontrolės reikalavimus, atskirti pacientų srautus, bet negauna ir akušerinių paslaugų, kuriomis aktyviai naudojosi Ukmergės ir aplinkinių rajonų gimdyvės. Skyrius negali teikti paslaugų be tam pritaikytos ir būtinos medicininės įrangos, o 1982 m. įrengti liftai ne tik nepritaikyti neįgaliesiems, bet yra ir avarinės būklės. LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr.
ligoninės statusas, todėl Ukmergės regioninė ligoninė teikia paslaugas ne tik Ukmergės rajono, bet ir aplinkinių rajonų (Širvintų, Molėtų, Anykščių, Jonavos) gyventojams. Atsižvelgiant į tai, teritorinės aprėpties atžvilgiu projektas prisideda prie daugiau nei 130 000 gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pagerinimo. Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Ukmergės savivaldybės prašymą skirti lėšų projekto „VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyriaus atnaujinimas siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę“ (toliau – Projektas) užbaigimui (Ukmergės rajono savivaldybės mero raštas 2021-10-14 Nr. (6.18) 18-4629 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui). Kaip jau buvo minėta, Ukmergės rajono savivaldybė yra viena iš tų, kuri realiai prisiima papildomus įsipareigojimus esant sudėtingai šalies situacijai ir sėkmingai juos įgyvendina: tiek 2020, tiek 2021 metais tapo atramine Vilniaus regiono ASPĮ, teikiančia paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams. Ukmergės rajono savivaldybės taryba ir VšĮ Ukmergės ligoninė šio projekto vykdymui taip pat skyrė virš 100 000 Eur Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus stoginei suremontuoti, naujiems baldams įsigyti, stebėjimo kameroms įrengti, IT serverinei ir kompiuteriniams tinklams atnaujinti, kompiuteriams įsigyti. Taip pat 2021 m. savivaldybės taryba skyrė dar apie 100 000 Eur privažiavimui iki Priėmimo skyriaus atnaujinti. Tačiau skirti visas lėšas, reikalingas projekto pabaigimui, nei Ukmergės rajono savivaldybė, nei Ukmergės ligoninė neturi finansinių galimybių. Pasiūlymas:
Skirti 303.547,10 Eur VšĮ Ukmergės ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus atnaujinimo darbams pabaigti:
2.
Priėmimo skyriaus medicininei įrangai - 178.300,00 Eur Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšų, numatytų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Pritarti iš dalies Pritarta 255 tūkst. Eurų skyrimui, atsižvelgus į Ukmergės rajono savivaldybės prašyme nurodytą lėšų poreikį
Argumentai: Pastaruosius metus, šalyje esant ekstremaliai situacijai, pristigus vietų sostinės gydymo įstaigose, Ukmergės ligoninė tapo atramine Vilniaus regiono ASPĮ, teikiančia paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams. Tuo tikslu buvo perorganizuota Ukmergės ligoninės veikla. Pradėjus VšĮ Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus atnaujinimo darbus, skubios pagalbos paslaugų teikimas nuo
skyriaus patalpas, o akušerinių paslaugų teikimas sustabdytas. Šiuo metu gyventojai ne tik kad negauna kokybiškų ir saugių skubiosios pagalbos paslaugų, kai būtina užtikrinti infekcijų kontrolės reikalavimus, atskirti pacientų srautus, bet negauna ir akušerinių paslaugų, kuriomis aktyviai naudojosi Ukmergės ir aplinkinių rajonų gimdyvės. Skyrius negali teikti paslaugų be tam pritaikytos ir būtinos medicininės įrangos, o 1982 m. įrengti liftai ne tik nepritaikyti neįgaliesiems, bet yra ir avarinės būklės. LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 Ukmergės ligoninei suteiktas regioninės ligoninės statusas, todėl Ukmergės regioninė ligoninė teikia paslaugas ne tik Ukmergės rajono, bet ir aplinkinių rajonų (Širvintų, Molėtų, Anykščių, Jonavos) gyventojams. Atsižvelgiant į tai, teritorinės aprėpties atžvilgiu projektas prisideda prie daugiau nei 130 000 gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pagerinimo.
Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Ukmergės savivaldybės prašymą skirti lėšų projekto „VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyriaus atnaujinimas siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę“ (toliau – Projektas) užbaigimui (Ukmergės rajono savivaldybės mero raštas 2021-10-14 Nr. (6.18) 18-4629 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui). Kaip jau buvo minėta, Ukmergės rajono savivaldybė yra viena iš tų, kuri realiai prisiima papildomus įsipareigojimus esant sudėtingai šalies situacijai ir sėkmingai juos įgyvendina: tiek 2020, tiek
COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams. Ukmergės rajono savivaldybės taryba ir VšĮ Ukmergės ligoninė šio projekto vykdymui taip pat skyrė virš 100 000 Eur Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus stoginei suremontuoti, naujiems baldams įsigyti, stebėjimo kameroms įrengti, IT serverinei ir kompiuteriniams tinklams atnaujinti, kompiuteriams įsigyti. Taip pat 2021 m. savivaldybės taryba skyrė dar apie 100 000 Eur privažiavimui iki Priėmimo skyriaus atnaujinti. Tačiau skirti visas lėšas, reikalingas projekto pabaigimui, nei Ukmergės rajono savivaldybė, nei Ukmergės ligoninė neturi finansinių galimybių. Pasiūlymas:
Skirti 303.547,10 Eur VšĮ Ukmergės ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus atnaujinimo darbams pabaigti:
įrangai - 178.300,00 Eur Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšų, numatytų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Pritarti iš dalies Pritarta 255 tūkst. Eurų skyrimui, atsižvelgus į Ukmergės rajono savivaldybės prašyme nurodytą lėšų poreikį
6Seimo narys J.
Seimo narys J. Baublys, 2021-11-09 Argumentai: VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras yra pagrindinė įstaiga, teikianti rajono gyventojams ambulatorines pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaigos pastatų fasadų ir dalies stogo atnaujinimo darbai nebuvo atliekami nuo pat pastatų statybos pabaigos metų (1968 ir 1984 m.). Šiuo metu pastatų fasadas yra nusidėvėjęs, nuolat krentantis tinkas kelia grėsmę žmonių saugumui, pastatai neatitinka keliamų energetinio efektyvumo reikalavimų. Siekiant gerinti gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir darbuotojų darbo sąlygas pastatus būtina renovuoti. Renovavus Varėnos PSPC pastatų fasadus, padidėtų jų energetinis efektyvumas, būtų pagerintas pastatų estetinis vaizdas, pagerintos patalpų sanitarinės ir higieninės sąlygos. Kiekvienais metais būtų sutaupoma apie 30-40% išlaidų, patiriamų patalpų šildymui bei apie 10-15% išlaidų už elektros energiją, patiriamų dėl papildomo dalies patalpų šildymo. Pasiūlymas:
Skirti VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijai 650 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos. Siūlyti spręsti Vyriausybei
Argumentai: Viešosios įstaigos Varėnos ligoninė pastatų kompleksą sudaro atskiri ne vienu metu pastatyti korpusai. Seniausias korpusas pastatytas 1956 metais, kiti du – 1975 ir 1979 metais. Dėl ilgametės eksploatacijos pastatai yra fiziškai nusidėvėję, patiriami dideli šilumos nuostoliai. Siekiant gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams būtina atlikti fasadų, stogų, cokolių, vamzdynų ir šilumos punktų renovaciją. Atlikti darbai ženkliai pagerintų pastatų būklę, padidintų jų energetinį efektyvumą, užtikrintų tinkamas higienos normas darbo ir paslaugų teikimo vietose, padėtų taupyti pinigines lėšas.
Kasmet būtų sutaupoma 30-50 % išlaidų, tenkančių pastatų šildymui, bei 10-20 % - išlaidų elektros energijai. Pasiūlymas: Skirti VšĮ Varėnos ligoninės pastatų renovacijos ir apšiltinimo darbams 950 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Siūlyti spręsti Vyriausybei
Argumentai: VšĮ Širvintų ligoninė teikia stacionarines ir ambulatorines, būtinosios pagalbos ir planines, nemokamas ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaiga savo veiklą vykdo nuo 1997 m. Nuo šio laiko ligoninės pastatas drastiškai nusidėvėjo. 2020 m. kovo mėn. atlikus VšĮ Širvintų ligoninės pastato apžiūrą defektiniame apžiūros akte buvo nustatyta eilė pastato dalių, konstrukcijų ir įrenginių defektų: į patalpas patenka vanduo, sienose yra didėjančių įtrūkimų, laiptai suirę, nesaugūs, lietaus ir fekalinių nuotekų vamzdynai nesandarūs, šilumos tiekimo vamzdynas susidėvėjęs, ventiliacija, liftai neveikia ir kt. Pastatas ir toliau dėvisi ir nustatyti defektai dėl lėšų trūkumo nėra pašalinti. Po
buvo užlieti ir paskelbta ekstremali situacija. Tai ženkliai paspartino pastato nusidėvėjimą ir padidinimo avarinės situacijos tikimybę. Širvintų rajono savivaldybė siekia teikti kokybiškas paslaugas. Paslaugų prieinamumas ir kokybė pirmiausiai siejasi su saugia, modernia aplinka. Dauguma paslaugų teikiamos patalpose, kurios neremontuotos jau 30 metų t. y. nuo pastato statybos pradžios.
Siekiant pagerinti sveikatos apsaugos situaciją, Širvintų rajono savivaldybės yra parengusi projektą „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Įgyvendinus projektą, būtų įdiegtos energijos taupymo priemonės, kurios leis pasiekti „B“ energinio naudingumo klasę, įrengti gydytojo, elektroterapijos/ fizioterapijos, ergoterapijos, logopedo, psichoterapijos/relaksacijos kabinetai ir hidroterapija, įrengtos slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugoms teikti reikalingos patalpos, įsigyta sveikatos paslaugoms teikti skirta įranga. Šiuo metu yra parengtas investicijų projektas ir yra rengiamas techninis projektas, kuris bus baigtas rengti iki š. m. gruodžio mėn. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, 2022 metų biudžete skirti 1 700 000, 00 eurų projektui „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Siūlyti spręsti Vyriausybei
Argumentai:
ligoninėje pradėtas įgyvendinti investicinis projektas „VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės, Kauno g. 7, Vilnius teikiamų paslaugų plėtra ir optimizavimas (stacionarinė paliatyvi pagalba, palaikomasis gydymas ir slauga, geriatrija, terapija, neurologija) pastatant priestatą ir įsigyjant medicininę įrangą“, kurio tikslas – pagerinti aktyvaus gydymo paslaugų teikimą, sumažinant vienoje palatoje esamų lovų skaičių ir taip užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę, sumažinant vidutinę gydymo trukmę bei padidinant lovos funkcionavimo laiką. Projekto įgyvendinimo metu planuojama pastatyti 1784,07 kv. m. ploto priestatą, įsigyti medicininę ir kt. įrangą.
Naujajame priestate būtų įrengtos palatos (87 lovos, tame tarpe 10 reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų ir 77 slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos lovos, iš kurių 31 lova būtų skirta paliatyviai pagalbai, 46 – palaikomajam gydymui ir slaugai), taip pat numatoma įrengti 24 vietų, iš jų 4 vietas neįgaliesiems, lengvųjų automobilių parkavimo aikštelę, kuri išspręstų šiuo metu esančią aktualią darbuotojų ir lankytojų automobilių parkavimo problemą. Įgyvendinus projektą ženkliai pagerėtų Ligoninės teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas, taip pat personalo darbo ir pacientų stebėjimo bei gydymo sąlygos. Be to, naujas priestatas suteiks galimybę išplėsti aktyvaus gydymo terapinio profilio vidaus bei nervų ligomis sergančių pacientų, ko ypač trūksta Vilniaus mieste, gydymo galimybes bei pagerinti teikiamos paslaugos kokybę, mažinant pacientų skaičių palatose. Pažymėtina, kad planuojamų statybos darbų kaina buvo nustatyta pagal 2018 m. statybos skaičiuojamosios kainos lygį, vėliau projekto vertė padidėjo nuo 4 841,2 tūkst. iki 5 088,4 tūkst. Eur. Projektas finansuojamas iš 3 finansavimo šaltinių (valstybės biudžeto lėšų, Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų, ligoninės lėšų (banko kredito lėšos)). Iki 2021-08-01 Projektui įgyvendinti iš viso buvo panaudota 2 324,8 tūkst. Eur, iš jų: savivaldybės biudžeto lėšos – 1 700,0 tūkst. Eur, valstybės biudžeto lėšos – 130,00 tūkst. Eur ir VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės lėšos – 494,80 tūkst. Eur. iš jų: įstaigos lėšos – 277,30 tūkst. Eur., banko kredito lėšos – 217,50 tūkst. Eur. Už nurodytas lėšas atlikta 83 proc. numatytų statybinių konstrukcijų įrengimo (statinio konstrukcijos) darbų. 2022 m. planuojama baigti rangos darbus, įsigyti reikalingą medicininę įrangą ir baldus bei gauti statybos užbaigimo dokumentus. Lėšų poreikis investicinio projekto pabaigimui – 1210,7 tūkst. Eur.
Eur. Pasiūlymas: Skirti 1210,7 tūkst. Eur. investicinio projekto „VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės, Kauno g. 7, Vilnius teikiamų paslaugų plėtra ir optimizavimas (stacionarinė paliatyvi pagalba, palaikomasis gydymas ir slauga, geriatrija, terapija, neurologija) pastatant priestatą ir įsigyjant medicininę įrangą“ įgyvendinimo užbaigimui. Lėšų šaltinis:
Argumentai. Šiuo metu Kauno rajone Žiegždriuose (Marių sektoriuje) ir Kaune, RKL centrinėje buveinėje (Hipodromo g. 13), veikiančiuose Psichiatrijos klinikos padaliniuose pacientams teikiamų paslaugų kokybė jau nebeatitinka šiuolaikiniam paslaugų teikimų keliamų reikalavimų, pastatai seni ir jų pritaikymas pacientų poreikiams yra sudėtingas. Pandeminė situacija itin pablogino Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos būklę ir neabejotina, kad Lietuva turi būti tinkamai pasirengusi teikti šiuolaikšką ir kvalifikuotą psichikos sveikatos pagalbą. Projektas „Teikiamų psichiatrijos paslaugų kokybės gerinimas, sukuriant šiuolaikinį psichiatrijos paslaugų teikimo centrą Kaune (adresu S. Dariaus ir S. Girėno 48 ir 50)”. 2016 m. gruodžio 22 d. RKL gavo Ministerijos pritarimą RKL Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus (toliau – Aleksoto sektorius) naujo priestato projekto vykdymui. Teikiamu Projektu siūloma optimizuoti psichiatrijos paslaugų teikimą, perkeliant Kauno rajone, Žiegždriuose (Marių sektorius) ir Kaune, RKL centrinėje buveinėje (Hipodromo g. 13), veikiančius Psichiatrijos klinikos padalinius į Aleksoto sektorių, Kaune (adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 48 ir 50). Ši RKL Psichiatrijos klinikos pertvarka neabejotinai pagerintų teikiamų psichiatrijos paslaugų kokybę, sukoncentruojant suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų teikimą Aleksoto sektoriuje, taikant efektyvesnes gydymo metodikas, trumpinant pacientų gydymo trukmę (t. y. nedidinant lovų skaičiaus išgydyti didesnį pacientų skaičių).
Šiuo metu Marių sektorius yra itin nepatraukli darbo vieta ir rezidentūros bazė tiek dėl didelio atstumo nuo Kauno miesto, tiek dėl itin senos, nusidėvėjusios infrastruktūros. Projekto išlaidas sudarytų naujo priestato statybos ir įrengimo darbai, esamų patalpų remonto ir įrengimo darbai, teritorijos tvarkymo ir kiti susiję darbai, teikiamos susijusios inžinerinės paslaugos, įsigyjama nauja medicininė ir kita įranga, baldai. Bendra reikalingų investicijų suma – 10.295.000,00 EUR. Detali informacija buvo pateikta Ministerijai 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. S-271 (1.12); 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. S-592 (1.12) bei 2020 liepos 2 d. raštu Nr. S-2261 (1.12) „Dėl VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos konsolidacijos (adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 48 ir 50 Kaune) spartesnio įgyvendinimo užtikrinimo ir turto (adresu Žiegždrių kaimas, Kauno rajonas) perdavimo ir/ar pardavimo galimybės“, kuriuo pakartotinai kreiptasi į Ministeriją dėl finansavimo skyrimo ir projektas išskaidytas į tris etapus. Ligoninė prašo skirti finansavimą bent pirmajam etapui (8.000.000 EUR) ar jo daliai - techninio projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimui (250.000 EUR), jeigu nebūtų galimybės finansuoti projektą iš karto visa apimtimi. Pasiūlymas:
Skirti 250.000 Eur - LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos paslaugų teikimo centro techninio projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimui. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšų, numatytų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Pritarti
Argumentai.
Lietuvoje dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius nuolat mažėja, o šalies gyventojų amžiaus struktūra kinta senėjimo link. Dėl gyventojų populiacijos senėjimo auga lėtinėmis ligomis sergančių šalies gyventojų skaičius, atitinkamai didėja priėmimo skubios pagalbos paslaugų poreikis šalies ligoninėse. Pagrindinė projektu sprendžiama problema - esama LSMU KL Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus infrastruktūra ir naudojama įranga neatitinka šiuolaikinių priėmimo skubios pagalbos skyrių darbui keliamų reikalavimų ir moderniose valstybėse taikomos praktikos, todėl nebeužtikrina pacientams teikiamų priėmimo ir skubios pagalbos paslaugų kokybės ir prieinamumo, nesudaro tinkamų darbo sąlygų, riboja paslaugų plėtros galimybes, nesudaro galimybių tinkamai pasirengti ir veikti krizių atvejais. Investicijų projekto tikslas – pagerinti LSMU KL teikiamų priėmimo ir skubios pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą Lietuvos gyventojams. Projektu siekiama užtikrinti reikiamą infrastruktūrą priėmimo ir skubios pagalbos paslaugų kokybei pagerinti bei atnaujinti įrangą priėmimo ir skubios pagalbos paslaugų kokybei pagerinti. Projektas „LSMU Kauno ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus modernizavimas“. Investicijų poreikis 4,1 mln. Detali informacija buvo pateikta Ministerijai
12Seimo nariai V. Mitalas,
A. Bagdonas, M. Danielė, J. Varkalys ir kt. (iš viso 40 Seimo narių) Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma numatyti pakankamai lėšų įgyvendinti priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemones. Priklausomybės konsultantai. Sveikatos apsaugos ministerija siekia įgyvendinti 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr.
V-1855 „Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plano patvirtinimo“. Įgyvendinant šį planą, 2022 m. siūloma plėtoti priklausomybės konsultantų paslaugas visuomenės sveikatos biuruose, siekiant didinti šių paslaugų prieinamumą ir kokybę. 2021 m. I pusm. visuomenės sveikatos biuruose suteikta
konsultacijų nei buvo planuota. Iš viso 2021 m. numatyta suteikti 15500 konsultacijų ir aptarnauti 5630 asmenų. Šių konsultacijų kaina ~ 300 000 tūkst. Eur. Pusmečio ataskaitose biurai pabrėžia didelį šių paslaugų poreikį ir populiarumą tarp savivaldybės gyventojų. Iš viso šiuo metu priklausomybės konsultavimo paslaugas teikia 90 priklausomybės konsultantų. Jų paslaugos prieinamos ne visose savivaldybėse. Minimalus konsultantų poreikis - bent 200. Už numatomas papildomas 100 tūkst. eurų lėšas planuojama finansuoti apie 5000 konsultacijų ir pasiekti apie 1500 asmenų papildomai. Žemo slenksčio kabinetai. Įgyvendinant šį planą taip pat siūloma plėsti žemo slenksčio kabinetų aprėptį. Žemo slenksčio paslaugų teikimo tikslas – sumažinti su švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu bei rizikinga elgsena susijusį infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą, kitas neigiamas sveikatos, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui. Vadovaujantis 2017 m. atlikto Didelės rizikos narkotikų vartotojų paplitimo vertinimo tyrimo duomenimis ir 2009 m. PSO, UNODC, UNAIDS ŽIV prevencijos, gydymo ir priežiūros visuotinių tikslų pasiekimo techninėmis gairėmis, esamas žemo slenksčio paslaugų finansavimas užtikrina tik šiek tiek daugiau negu 20 proc. paslaugų aprėpties Lietuvoje. Siekiant užtikrinti pakankamą žemo slenksčio paslaugų prieinamumą, paslaugų aprėptis turėtų būti didinama iki 60 proc.
Tai atitiktų tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir pasiektų vidutinės aprėpties viršutinę ribą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu „Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plano patvirtinimo“ planuojama, kad bent jau 2,5 karto padaugės klientų (Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis 2020 m. buvo 2048 paslaugos gavėjai), t.y. 2024 metais paslaugas gaus 5120 asmenys (2022 m. – 3138, 2023 m. – 4228). Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo perkėlimas. RPLC vykdo ES Veiksmų programos priemonę „08.1.3-CPVA-V-608 Priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo infrastruktūros tobulinimas“ (projekto nr. 08.1.3-CPVA-V-608-01-0002), kuri finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo. Projekto įgyvendinimui numatyta 1,4 mln. Eur. Vadovaujantis projektu, planuojama RPLC Klaipėdos filialą perkelti iš Taikos pr. 46 (kur yra nepritaikytos patalpos daugiabutyje) į rekonstruojamą atskirą pastatą Bangų 6A. Šiuo metu baigiamas rengti techninis projektas, metų pabaigoje numatoma turėti statybų leidimą ir pirkti rangos darbus. Kadangi nuo 2018 m. kaip buvo rengiamas projektas, ženkliai pabrango statybos kaštai, planuojama rekonstravimo darbų sąmata apie 2,05 mln. Siekiant teikti kokybiškas paslaugas Klaipėdos regionui, tikslinga 2022-2023 m. skirti papildomai apie 605 tūkst. eurų. RPLC Klaipėdos filialo Dienos stacionaras jaunimui. LR SAM ministro įsakyme 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1855 Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plane yra numatyta „4.2.2.
Atidaryti kompleksinės (dienos stacionaro, ambulatorinės) priežiūros centrą vaikams ir paaugliams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų šeimos nariams RPLC Klaipėdos filiale.“. Šios veiklos įgyvendinimui trūksta 215 tūkst. eurų. RPLC Vilniaus filialo rekonstrukcijos užbaigimas. Europos struktūrinių fondų lėšomis 2018 m. pradėti filialo pritaikymo paslaugoms teikti darbai. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios 2018 m., statybos rangos darbų apimtys ir kainos žymiai padidėjo. Objektas (RPLC administracijos, centrinių padalinių ir Vilniaus filialo 5 aukštų pastatas, adresu Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje). Šiuo metu baigtas techninis projektas. Pastatas neapšiltintas, pastate niekada nebuvo atliekamas kapitalinis remontas (anksčiau buvęs bendrabutis), susidėvėjusi šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir vėdinimo sistemos, kurios neatitinka šiuolaikinių reikalavimų ligoninei. Pastate yra teikiamos ambulatorinės paslaugos, taip pat 3 aukštuose yra ligoninė –
infrastruktūros susidėvėjimo, sudėtinga užtikrinti paslaugų kokybę, sudaryti palankias sąlygas personalo darbui, aplinka turi stigmatizuojantį poveikį pacientams. Pasiūlymas: Skirti papildomus 2,299 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonėms, paskirstant šią sumą taip:
papildomus 100 tūkst. eurų Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plano įgyvendinimui plėtoti priklausomybės konsultantų paslaugas visuomenės sveikatos biuruose;
papildomus 402 tūkst. eurų Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plano įgyvendinimui didinti žemo slenksčio kabinetų paslaugų prieinamumą ir aprėptį. 3.
papildomus 302 tūkst. eurų Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo infrastruktūros tobulinimui. 4. Skirti papildomus 108 tūkst. eurų Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo kompleksinės priežiūros centro vaikams ir paaugliams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų šeimos nariams, įrengimui. 5. Skirti papildomus 475 tūkst. eurų Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo rekonstrukcijos užbaigimui. Lėšų šaltinis:
Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas. Valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšos. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus, ir Komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai: 6.2.1. Siūlyti Vyriausybei skirti:
1) 2 299 tūkst. eurų padidinti (papildomai skirti) 2022 metų valstybės biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonėms. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos ir pajamos, gautos iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, valstybės vardu pasiskolintos lėšos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšos. 2) 100 tūkst. eurų padidinti 2022 metų valstybės biudžeto asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, iš jų darbo užmokesčiui skirti 80 tūkst. Eurų (iš viso skirti 1163 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 957 tūkst. Eurų). Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos.
3) 1 746 tūkst. eurų padidinti 2022 metų valstybės biudžeto asignavimus Seimo kanceliarijai, šias lėšas skiriant informacinių išteklių kibernetinio saugumo užtikrinimui, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui ir kitiems svarbiausiems poreikiams patenkinti. 4) 255 tūkst. eurų investicijų projekto „VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyriaus atnaujinimas siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę", įgyvendinimo užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšos, numatytos COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. 5) 320 tūkst. eurų investicijų projekto „VšĮ Kėdainių ligoninės Nervų ligų ir priėmimo skyrių, Budrio g. 5, Kėdainiuose, remontas“ įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. 6) 1 210,7 tūkst. eurų investicijų projekto „VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės, Kauno g. 7, Vilnius teikiamų paslaugų plėtra ir optimizavimas (stacionarinė paliatyvi pagalba, palaikomasis gydymas ir slauga, geriatrija, terapija, neurologija) pastatant priestatą ir įsigyjant medicininę įrangą“ įgyvendinimo užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos. 7) 250 tūkst. eurų investicijų projekto „Teikiamų psichiatrijos paslaugų kokybės gerinimas, sukuriant šiuolaikinį psichiatrijos paslaugų teikimo centrą Kaune (adresu S. Dariaus ir S. Girėno 48 ir 50)” (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos paslaugų teikimo centro techninio projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimui) įgyvendinimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšų, numatytų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. 8) 1 000 tūkst. eurų investicijų projekto „LSMU Kauno ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus modernizavimas“ įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšos, numatytos COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. 6.2.2. Siūlyti Vyriausybei spręsti:
1) Dėl 3 330 tūkst. eurų skyrimo gaisrinės saugos įgyvendinimui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų valdomuose pastatuose (degių fasado plokščių pakeitimui į saugias, degumo reikalavimus atitinkančias medžiagas). Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšos ar kitos įplaukos į valstybės biudžetą. 2) Dėl 650 tūkst. eurų skyrimo VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijai. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos. 3) Dėl 950 tūkst. eurų skyrimo VšĮ Varėnos ligoninės pastatų renovacijos ir apšiltinimo darbams. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. 4) Dėl 1 700 tūkst. eurų skyrimo investicijų projektui „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, A. Veryga.
Veryga. Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė
Biudžeto ir finansų komitetas
Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė, 2021-11-08 Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, vadovaudamasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu ir nuo
įstatymu[¹], per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo) projektą Seimui, teikia Seimui savo išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, kovo 26 d. paskelbė išvadą[2], kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2022 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Vyriausybė 2022 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad 2021 m. numatomas 4,1 proc.
BVP dydžio struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi šios užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais[3], atliko 2022 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimą ir teikia Seimui savo nuomonę. Trumpalaikio pobūdžio su COVID-19 susijusias išlaidas keičia augantys ilgalaikiai įsipareigojimai. 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – 2022 m. biudžeto projektas) numatomos ne tik trumpalaikės išlaidos tolesniam COVID-19 pandemijos suvaldymui, bet ir ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nėra numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių. 2022 m. biudžeto projekte planuojama skirti 304,2 mln. Eur su COVID-19 susijusioms priemonėms finansuoti, o nelaikinų išlaidų, nepadengtų tvariomis pajamomis, suma išaugs 695,6 mln. Eur. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išlaidos per 2017–2021 m. laikotarpį vidutiniškai sudarydavo po 1,0 proc. BVP kasmet. Iki pandemijos jos buvo dengiamos netvariomis ciklinėmis pajamomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos. Ekonomikos raida 2021–2022 m., tikėtina, viršys savo potencialą. Projektuojamas valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykis yra aukštesnis, nei vidutiniškai 2015–2019 m., neįvedant papildomų pajamų šaltinių. Neapibrėžtumas, susijęs su ekonomikos cikline padėtimi, apriboja galimybę tiksliai įvertinti, kuri mokesčių plano dalis yra ciklinio pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis nei nurodoma 2022 m. biudžeto projekte. Yra rizika infliaciniam spaudimui ir ūkio perkaitimui. 2021-10-01 Lietuvos statistikos departamentas reikšmingai revizavo 2020 m. BVP duomenis. Ši revizija negalėjo būti įtraukta rengiant ir tvirtinant 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir vertinant produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydį. Revizijos kryptis ir mastas gali lemti didesnį teigiamą produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertį, todėl prociklinis fiskalinis impulsas gali būti didesnis, nei šiuo metu numatoma. Tikslinga suderinti oficialiosios statistikos skelbimo ir biudžeto projekto rengimo kalendorius. Remiantis esama Lietuvos demografijos struktūra ir palankiausiomis EUROPOP2019 populiacijos projekcijomis, projektuojamas užimtų gyventojų skaičiaus mažėjimas ir pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas ilguoju laikotarpiu. Pagal EUROPOP2019 (be migracijos) scenarijų ir prielaidas, kad aktyvumo lygis Lietuvoje išaugs iki 80 ar 83 proc., projektuojama, kad užimtųjų gyventojų skaičius 2030 m. sumažės 9 arba 5 proc. atitinkamai. Tai darys neigiamą poveikį VSDF biudžeto pajamoms, taip pat GPM surinkimui, kurio didžioji dalis skiriama bazinės pensijos finansavimui. Tikėtina, socialinio draudimo pensijų sistemą ateityje vis labiau veiks visuomenės senėjimo sukelti iššūkiai. 2021 m. didžiausias nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 55–59 m. amžiaus grupėje ir siekė 211,5 tūkst. Daugiau nei 200 tūkst. taip pat buvo 50–54 ir 60–64 m. amžiaus grupėse. Tokia gyventojų amžiaus struktūra įspėja apie netolimoje ateityje reikšmingai padidėsiantį pensinio amžiaus žmonių skaičių. Gyventojų pajamų mokesčio dalis, skirta pensijų bendrosios dalies finansavimui, nepadengia valstybės biudžeto asignavimų VSDF biudžetui.
Bendrosios pensijų dalies finansavimo deficitas viršija VSDF biudžete formuojamą perviršį. Kartu su 2022 m. biudžeto projektu siūlomi ir socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo tvarkos keitimai. Priimant keitimus, kurie gali paveikti pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į demografinius iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius. Esant palankiai realiojo BVP ir palūkanų normų dinamikai, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2021–2022 m., tikėtina, nuosaikiai mažės. Vertinimu, atliktu vykdant fiskalinės institucijos funkcijas, projektuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021–2022 m. atitinkamai sieks 45,3 ir 44,7 proc. BVP. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi:
1Susidarius išskirtinėms aplinkybėms,
2020–2022 m. perteklinio valdžios sektoriaus ir išlaidų augimo ribojimo taisyklės pagrįstai netaikomos. Europos Komisijai informavus[4], kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir 2022 m., laikomasi prielaidos, kad 2023 m. išskirtinės aplinkybės bus atšauktos ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės. 2. 2021–2022 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai, tikėtina, atitiks jiems keliamus reikalavimus. 3. Savivaldybių 2021 ir 2022 m. biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2022 m. I pusmetį, kai bus sudaromi 2022 m. biudžetai.
<...>
Atsižvelgti 2.
Lietuvos bankas, 2021-11-08 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių pakeitimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[5]. Lietuvos ekonomikos aktyvumas 2021–2022 m. yra ties potencialiu jo lygiu, todėl nėra papildomo fiskalinio skatinimo poreikio. Nepaisant karantino apribojimų 2021 m. pradžioje, Lietuvos ekonomikos aktyvumas sparčiai augo ir viršijo prieš pandemiją buvusį lygį. Namų ūkių finansinė padėtis per pandemiją reikšmingai nepablogėjo: šių metų pirmąjį pusmetį atlygis darbuotojams didėjo daugiau nei dešimtadaliu. Didėjančios pajamos gerino namų ūkių nuotaikas ir lūkesčius, o tai sudarė sąlygas jiems grįžti prie įprastesnės vartojimo struktūros ir lėmė gana spartų prekių ir paslaugų importo augimą. Viena vertus, didėjantis darbo užmokestis didina gyventojų pajamas ir jų galimybes vartoti, tačiau, kita vertus, tai didina ir Lietuvos įmonių, ypač veikiančių paslaugų sektoriuje, veiklos sąnaudas. Be to, sparčiai atsigavusi pasaulinė gamyba labai padidino įvairių žaliavų paklausą. Dėl susiformavusių tiekimo trikdžių pasiūla nebuvo pakankama, kad patenkintų išaugusius pramonės poreikius, todėl žaliavų kainos ėmė sparčiai didėti.
Šių veiksnių visuma lemia pastaraisiais mėnesiais paspartėjusią infliaciją Lietuvoje, o labiausiai prie paskutiniais 2021 m. mėnesiais ūgtelėjusios infliacijos prisideda didėjančios paslaugų, pramonės prekių, degalų ir administruojamosios (elektros, dujų, šildymo) kainos. Projektuose suplanuoti VS rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, tačiau jų poveikis kainų raidai 2022 m. bus juntamas. Projektuose numatyta padidinti akcizo tarifus alkoholiniams gėrimams ir tabakui, taip pat suplanuota kelti MMA, indeksuoti socialines išmokas, didinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį ir kt. Šie pakeitimai turės tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį vidutinei metinei infliacijai 2022 m., kuri dėl šių sprendimų bus maždaug 0,32 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei tokie sprendimai nebūtų priimti. Tačiau toks vienkartinis infliacijos paspartėjimas, kitoms sąlygoms nekintant, nekelia kainų stabilumo rizikos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Su COVID-19 valdymu susijusių išlaidų traktavimas turi reikšmingą įtaką 2022 m. planuojamos vykdyti fiskalinės politikos pobūdžio vertinimui: 2022 m. įžvelgiame prociklinio fiskalinio skatinimo riziką. Viena vertus, jeigu su COVID-19 valdymu susijusių išlaidų nelaikome ypatingomis ir laikinomis ir įtraukiame jas į fiskalinės politikos pobūdžio vertinimą pagrindžiančius skaičiavimus, tai 2022 m. pirminis pagal ciklą pakoreguoto VS balanso rodiklis yra deficitas (-2,6 proc. BVP), kuris reikšmingai (per 1,2 proc. p.) pagerėja, palyginti su šio rodiklio reikšme 2021 m. Kadangi ekonomikos aktyvumas 2022 m. bus maždaug ties potencialiu lygiu arba jį šiek tiek viršys, toks deficito mažinimas rodytų fiskalinę politiką turint anticikliškumo bruožų.
Kita vertus, COVID-19 pandemija privertė valdžios institucijas imtis ryžtingų sprendimų siekiant stabilizuoti ekonomiką (suteikiant paramą verslui ir gyventojams), taip pat skirti resursų pandemijai valdyti (lėšos sveikatos sektoriui, apsaugos priemonėms įsigyti ir pan.). Visa tai gerokai padidino VS išlaidas 2020–2021 m., palyginti su scenarijumi, jeigu pandemijos nebūtų buvę. Dėl to su COVID-19 valdymu susijusias išlaidas reikėtų laikyti laikinomis, nes pandemijai pasibaigus jų poreikis išnyks, ir fiskalinės politikos kryptį vertinti be šių išlaidų. Tokiu atveju, kaip rodo projektuose pateikti skaičiai, 2022 m. pirminis pagal ciklą pakoreguoto VS balanso rodiklis yra deficitas (-1,9 proc. BVP), kuris reikšmingai (per 1,3 proc. p.) pablogėja, palyginti su šio rodiklio reikšme
nelaikinomis kitų sričių išlaidomis. Ekonomikos aktyvumui esant maždaug ties potencialiu lygiu arba jį šiek tiek viršijant, tai reiškia prociklinio fiskalinio skatinimo riziką 2022 m. Projektai rengiami su prielaida, kad 2022 m. toliau galios išskirtinės aplinkybės, kurios remiantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu buvo nustatytos nuo 2020 m. kovo mėn., tačiau palankesnė, nei prognozuota, ekonomikos raida pandemijos metu kelia klausimų dėl esamos ekonominės padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai. Metais, kuriais galioja išskirtinės aplinkybės, yra lanksčiau taikomos fiskalinės drausmės taisyklės. Išskirtinės aplinkybės 2020 m. buvo paskelbtos, nes susidariusi situacija atitiko neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, kuris yra viena iš sąlygų, reikalingų joms skelbti. Tuo metu buvo atsižvelgiama į itin didelio neapibrėžtumo aplinką ir riziką dėl pandemijos poveikio.
Pandemija atskirus sektorius paveikė labai nevienodai, tačiau bendra ekonominė padėtis buvo geresnė, nei prognozuota – patikslintais duomenimis, 2020 m. ekonomika liko tokio paties lygio kaip ir 2019 m., o neapibrėžtumas dėl tolesnio pandemijos poveikio ekonomikai ir viešiesiems finansams yra sumažėjęs. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų prasminga iš naujo įsivertinti esamos ekonomikos padėties atitiktį išskirtinių aplinkybių sąvokai. Pajamų iš pagrindinių mokesčių ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos. Projektuose planuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didės 4,9, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 11,3, akcizų – 3,1, pelno mokesčio – 7,3 proc. Taip pat numatoma, kad 2022 m. VSDF pajamos iš draudėjų socialinio draudimo įmokų didės 7,6, apdraustųjų socialinio draudimo įmokų – 8,9, savarankiškai dirbančių asmenų įmokų – 5,8 proc. Atsižvelgdami į 2022 m. prognozuojamą ekonomikos raidą, numatomus 2020–2021 m. atidėtų mokesčių mokėjimų grąžinimus, diskrecinių priemonių poveikį, manome, kad tokie mokestinių pajamų surinkimo planai yra realūs. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos pensijų sistema nebus stabili, kol nebus „užantspauduota“ plačiu politiniu susitarimu, todėl siūlome jo siekti. Projektuose siūlomi nauji pensijų sistemos pakeitimai. Pažymime, kad Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema koreguojama beveik kasmet. Manome, kad tokios dažnos korekcijos neigiamai veikia gyventojų pasitikėjimą socialinio draudimo pensijų sistema ir neskatina aktyviau joje dalyvauti. Todėl siūlome rimtai apsvarstyti „socialinį kontraktą“ dėl pensijų sistemos ir jį įtvirtinti aukščiausiu konstituciniu lygmeniu.
Konstitucinio lygio susitarime reikėtų apibrėžti esminius pensijų sistemos parametrus ir juos užtikrinančias finansavimo priemones, pavyzdžiui, santykį tarp pagrindinės ir individualios pensijos dalių, siekiamas (tikslines) pakeitimo ir (arba) išmokos normas, siektinus skurdo rodiklius ir pan. Atsirastų galimybė nuodugniai peržiūrėti semantiką ir įvertinti, ar tikrai visos dabartinės išmokos, kurios vadinamos „pensija“, yra pensijos tikrąja prasme (t. y. priklauso nuo įmokų). Neabejojame tokio susitarimo nauda, nes jis padidintų socialinio draudimo pensijų sistemos stabilumą, sistemoje dalyvaujančių asmenų informuotumą, apribotų politinio ciklo įtaką. Projektuose siūlomi senatvės pensijų pakeitimai ir vienišo asmens išmokos įvedimas didina ilgalaikius įsipareigojimus, kuriems finansuoti papildomų pajamų nenumatoma, todėl jie blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projektuose numatomos 240 mln. Eur išlaidos šiems pakeitimams finansuoti nebus vienkartinės, nes lėšų poreikis atsiras ir vėlesniais metais, tačiau papildomi sprendimai dėl atitinkamo valdžios sektoriaus pajamų padidinimo nėra numatomi. Sprendimas kaskart skirti dalį prognozuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo pertekliaus individualiajai pensijų daliai didinti taip pat gali būti netvarus ir prisidėti prie fiskalinės politikos procikliškumo, nes socialinio draudimo perteklius gali susiformuoti ne dėl struktūrinių veiksnių, bet dėl ekonomikos pakilimo ar perkaitimo. Be to, sprendimas mokėti visą bazinę pensiją būtinojo stažo nesukaupusiems asmenims gali susilpninti dirbančiųjų paskatas mokėti socialinio draudimo įmokas ir likti darbo rinkoje ilgiau, nes asmenys, nesukaupę būtinojo stažo, gautų tokio paties dydžio bendrąją pensijos dalį kaip ir jį sukaupusieji.
Lietuvos banko vertinimu, svarbu stiprinti ryšį tarp sumokamų įmokų ir gaunamų išmokų, nes tai sudarytų papildomas paskatas dalyvauti darbo rinkoje, siekti didesnio atlyginimo ir taip užtikrinti didesnę Sodros mokamą senatvės pensiją[6]. 2022 m. planuojama pasiskolinti 3,9 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį – vidaus rinkoje (2,0 mlrd. Eur). Atsižvelgiant į padėtį rinkoje ir pajėgumus skolinti 2021 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2022 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie
rinkos dalyviai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja. Todėl, tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka ir didelis bankų likvidumas turėtų sudaryti paskatas bankams investuoti net ir į santykinai mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius. Projektuose numatyti planai reikšmingai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir
m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti
(išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 2023 m. pradžioje negalės būti didesni nei 2022 m. pradžioje. Tokie patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2021 m. biudžete.
Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: akcizų didinimas, socialinio draudimo sistemos pakeitimai, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, minimaliosios mėnesinės algos kėlimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2022 m. padidintų 0,32 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
a) akcizų tarifų pakeitimai. 2022 m. didinami akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams ir tabakui;
b) pensijų sistemos pakeitimai. Nuo 2022 m. keičiamas bendrosios pensijos dalies apskaičiavimas, papildomai pradedama indeksuoti individualiosios pensijos dalis;
c) atlygis darbuotojams. Jis 2022 m. didės dėl kelių sprendimų:
1) 2022 m. sausio mėn. nuo 642 iki 730 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2022 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų sprendimų);
d) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2022 m. didinamos šalpos išmokos, išplečiamas vienišo asmenis išmokos mokėjimas ir kt.;
e) neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas. NPD didinamas iki 460 Eur ir keičiama formulės struktūra. Atsižvelgti
komisija, 2021-10-29 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, atsakydama į Jūsų 2021 m. spalio 21 d. raštą „Dėl pasiūlymų pateikimo 2022 m. biudžetui“ informuoja, kad 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-966 nėra suplanuotas darbo užmokestis 2023 metais vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams, kurių organizavimo ir vykdymo išlaidoms lėšos planuojamos jau 2022 metais, kadangi savivaldybių rinkimų komisijos pradeda dirbti jau 2022 metais.
Prašome įvertinti tai ir patikslinti Vyriausiajai rinkimų komisijai 2022 metams valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui 123,0 tūkst. eurų (funkcinė klasifikacija 01.06.01.01. „Rinkėjų registravimas, rinkimų ir referendumų rengimas“, ekonominė klasifikacija 2.1.1.1.1.01. „Darbo užmokestis pinigais“), šiuo atveju nekeičiant bendrų numatytų asignavimų sumų. 2022 metais bus mokamas darbo užmokestis savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams bei darbuotojams, priimtiems į darbą pagal terminuotas darbo sutartis konkrečioms ūkinėms ar techninėms funkcijoms atlikti arba kitiems pagalbiniams darbams, nesant patvirtintų pareigybių. Vyriausioji rinkimų komisija informuoja, kad esant tarnybinei būtinybei, 2021 m. liepos26 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-204 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinta nauja Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato struktūra ir etatų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, Vyriausioji rinkimų komisija prašo 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Vyriausiosios rinkimų komisijos programai
suma asignavimus darbo užmokesčiui (funkcinė klasifikacija 01.06.01.09. „Institucijos valdymo išlaidos“, ekonominė klasifikacija 2.1.1.1.1.01. „Darbo užmokestis pinigais“). Patvirtinus naują Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato struktūrą, buvo įsteigtas naujas Teisės ir tyrimų skyrius, pasikeitė sekretoriato pareigybės.
Įvertinus tai, kad patvirtinta papildoma skyriaus vedėjo pareigybė, patarėjo pareigybė nepriklausanti jokiam skyriui ir patarėjų pareigybės komisijos sekretoriato skyriuose, reikalingi papildomi asignavimai naujai patvirtintų pareigybių darbo užmokesčiui mokėti. Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriate trūksta žmogiškųjų resursų, dalis patvirtintų pareigybių dar nėra užimtos dėl vykdomų konkursų valstybės tarnautojo pareigybei užimti. Dėl lėšų trūkumo skelbiant konkursus negalime nustatyti didesnių darbo užmokesčio koeficientų ir prisikviesti gerų, patyrusių specialistų, o tai ypatingai aktualu ir būtina informacinių technologijų specialistams. Vyriausioji rinkimų komisija prašo, esant galimybei ir įvertinus susidariusią padėtį, skirti papildomus asignavimus darbo užmokesčiui. Preliminariais skaičiavimais Vyriausiosios rinkimų komisijos struktūros pakeitimai valstybės biudžetui su mokesčiais kainuotų apie 9,8 tūkst. eurų per mėnesį (117,0 tūkst. eurų per metus). Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, prašymui nepritarti. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisija, 2021-11-04 Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) 2022–2024 m. strateginio veiklos plano projekte numatė ambicingus planus, susijusius su Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (toliau – Programa) – plėsti ir skatinti ikiteisminį ginčų nagrinėjimą bei mediaciją
Pandemijos dėl Covid-19 laikotarpiu Komisijai ir toliau pavyksta išlaikyti aukštus veiklos rezultatus ir taip prisidėti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Programos vykdymo. Jau nuo 2020 m. balandžio mėn., laikantis griežtų sveikatos priemonių bei siekiant gero skundų nagrinėjimo ir paisant Pareiškėjų žodinio išklausymo principo, Komisijoje žodiniai posėdžiai yra organizuojami nuotoliniu būdu. Taigi, Komisija užtikrina, kad į Komisijos posėdžius dėl Covid-19 pandemijos negalintys atvykti pareiškėjai, atsakovai, šalių atstovai (advokatai ir tarnautojai, atstovaujantys institucijoms) bei proceso dalyviai, liudytojai, ekspertai, vertėjai ir kt. galėtų dalyvauti Komisijos žodiniuose posėdžiuose nuotoliniu būdu. Šiuo tikslu institucija įdiegė specialią vaizdo konferencijų programinę įrangą, pradėjo įgyvendinti darbuotojų aprūpinimo nuotoliniam darbui skirta kompiuterinės, mobilaus komunikavimo ir programinės įrangos strategiją. Padidintas dėmesys skiriamas kibernetinio saugumo didinimui. Šios sistemos ir toliau plėtojamos 2021 m. pandemijos aplinkybėmis ir tik jos sudaro sąlygas Komisijai užtikrinti veiklos tęstinumo procesus, objektyviai išnagrinėti pareiškėjų skundus ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus nustatytais terminais. Tenka konstatuoti, kad Komisijoje naudojama kompiuterinė technika, programinė ir mobilaus komunikavimo įranga yra nusidėvėjusi, nebegali užtikrinti saugių kasdieninių nepertraukiamų Komisijos veiklos poreikių efektyviai tęsti darbą pandemijos sąlygomis, taip pat leisti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu tokiomis pačiomis sąlygomis kaip biure.
Atsižvelgiant į tai, Komisijai būtina naujai įsigyti bei atnaujinti esamą kompiuterinę, mobilaus komunikavimo ir programinę įrangą, kuri leistų saugiai ir efektyviai tęsti Komisijos darbą pandemijos laikotarpiu. Kadangi 2022 m. valstybės biudžete numatyti asignavimai turtui įsigyti nėra pakankami norint toliau efektyviai Komisijai dirbti pandemijos laikotarpiu, prašome Jūsų 2022 metų valstybės biudžete Komisijai papildomai numatyti 30 tūkst. Eur asignavimus turtui įsigyti. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, prašymui nepritarti. 5. Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2021-11-10
Įvertinus tai, kad papildomų asignavimų planuojamame 2022 metų biudžete, Nacionaliniam Kauno dramos teatrui nėra numatoma, remiantis 2021-10-05 raštu Nr. R2-160 „Dėl papildomų asignavimų 2022 metams“, pakartotinai atkreipiame dėmesį į itin svarbią problemą ir prašome, formuojant 2022 m. biudžetą skirti papildomų lėšų (133 000 Eur) Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos mechanikos valdymo sistemos atnaujinimui. 2011 m. Nacionaliniame Kauno dramos teatre sumontuota Didžiosios scenos mechanizacijos sistema (gamintojas „Trekwerk“, Olandija), kurios garantinis laikotarpis – 24 mėn. nuo įsigijimo datos.
Po daugiau nei 10 metų intensyvios sistemos eksploatacijos vis dažniau pasikartojantys valdymo įrangos sutrikimai ir elektroninių komponentų gedimai indikuoja apie įrangos senėjimą ir sistemos patikimumo mažėjimą. Kadangi 2022 m. Nacionaliniam Kauno dramos teatrui itin svarbūs, kaip vienam pagrindinių Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 partneriui, todėl turėti dispozicijoje patikimą, atnaujintą techninę įrangą yra būtinybė, siekiant užtikrinti spektaklių aptarnavimo kokybę. Pabrėžiame, kad 2022 m. Nacionalinis Kauno dramos teatras įgyvendina „Kaunas – Europos Kultūros Sostinė 2022“ itin ambicingus kūrybinius projektus, kuriuose dalyvauja iškiliausi scenos menų meistrai iš Europos ir JAV bei Kanados. Šių projektų įgyvendinimas itin svarbus visos Lietuvos kultūros sektoriui bei jo reprezentacijai užsienyje. Šiuo metu yra būtina:
1) po ilgalaikio sistemos eksploatavimo atlikti visų sistemos komponentų išsamią patikrą ir susidėvėjusių komponentų ir programinės įrangos atnaujinimą pagal įrangos gamintojų rekomendacijas ir mechanizmų saugos standartų reikalavimus. Valdymo sistemos pagrindą sudaro kompiuterinės įrangos komponentai su Microsoft Windows XP programinės įrangos ir pramoninės specializuotos programuojamos elektronikos valdikliais. Ši programinė įranga nepalaiko šiuolaikinių scenografijos programinių sprendimų. Todėl šiems įrenginiams yra būtinas programinės įrangos periodinis atnaujinimas, tuo pačiu keičiant elektroninius mazgus į naujesnius modelius, kad būtų pilnas suderinamumas su programine įranga. Nacionalinis Kauno dramos teatras siekdamas užtikrinti aukščiausią spektaklių kokybę bei patikimą ir saugų sistemos veikimą, pateikia pagrindinius elektroninius komponentus, kuriuos pagal gamintojo rekomendacijas būtina pakeisti naujais.
Valdymo ir elektros maitinimo sistemos komponentai:
programinės įrangos paketais
(Data Server PC)
maršrutizatoriai) – 2 vnt. 4. Optinio ryšio komponentai (Data Diode incl optic fibers) – 3 vnt. 5. E-stop sistemos kontroleriai (Esalan saugos kompiuteriai) – 2vnt. 6. USB CT Net nuotolinio valdymo moduliai
Valdymo sistemos atnaujinimo darbų kartu su naujais elektronikos komponentais kaina - 133 000 Eur su PVM. Nacionalinis Kauno dramos teatras neturi lėšų padengti šias išlaidas, todėl prašome formuojant
mechanikos valdymo sistemos atnaujinimui 133 000 Eur ir taip užtikrinti planuojamų renginių kokybę. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, prašymui nepritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo nariai Vidmantas Kanopa Liudas Jonaitis Kęstutis Vilkauskas Eugenijus Sabutis Julius Sabatauskas Tomas Bičiūnas Gintautas Paluckas Mindaugas Puidokas Linas Jonauskas Rasa Budbergytė Orinta Leiputė Algirdas Sysas Dovilė Šakalienė Domas Griškevičius Algirdas Butkevičius Vigilijus Jukna Viktoras Fiodorovas Valius Ąžuolas Andrius Palionis Juozas Baublys Viktoras Pranckietis Aidas Gedvilas Rita Tamašūnienė Vilija Targamadzė Robertas Šarknickas Česlav Olševski Lukas Savickas Petras Gražulis Kęstutis Mažeika Dainius Kepenis Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Vaida Giraitytė- Juškevičienė Artūras Skardžius Dainius Gaižauskas Jonas Jarutis Stasys Tumėnas Valdemaras Valkiūnas Arvydas Nekrošius Gintautas Kindurys Zigmantas Balčytis Jonas Pinskus Rimantė Šalaševičiūtė Antanas Vinkus Aurelijus Veryga Ligita Girskienė Rima Baškienė Laima Mogenienė Rūta Miliūtė Saulius Skvernelis Andrius Mazuronis Remigijus Žemaitaitis Algirdas Stončaitis Eugenijus Jovaiša Tomas Tomilinas Valentinas Bukauskas Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė, 2021-10-18 Argumentai:
Kelių plėtra ir priežiūra yra neatsiejama ekonomikos gyvybingumo dalis, kuriai būtinas tvarus finansavimas. Reikia užbaigti vykdyti 2017 m. patvirtintą Kelių plėtros ir priežiūros programą 2018-2022 m. Asignavimų laukia ir valstybės strateginiai kelių projektai. Turime daug netinkamos būklės valstybinės reikšmės kelių, tiltų. Daugėjant transporto priemonių, intensyvėjant judėjimui žvyrkeliais per žmonių gyvenamąsias vietoves,- prastėja žvyruotų kelių būklė, žmonės priversti gyventi nuolatinėse dulkėse, kas ženkliai blogina jų gyvenimo kokybę ir sveikatą. Regionų vystymuisi ir stiprėjimui turime pasiekti, kad kiekviena gyvenvietė turėtų bent vieną asfaltuotą kelią, susisiekiantį su administraciniais centrais. Tai būtų reali regionų politika. Suprasdamas tai Lietuvos Respublikos Seimas 2021-05-27 d. priėmė rezoliuciją „Dėl žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes (kaimus) asfaltavimo programos“.
Statistikos departamento 2020 m. duomenimis, vietinės reikšmės kelių su žvyro danga Lietuvoje - 39469 km. Vidutiniškai tai sudaro 62 proc. visų vietinės reikšmės kelių. 26 savivaldybėse šis procentas siekia gerokai virš
sudėtinga pasiekti greitesnį proveržį žvyrkelių asfaltavime. Pasiūlymas: Padidinti 110 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimus Susisiekimo ministerijai Kelių priežiūrai ir plėtrai finansuoti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 2. Seimo narys Tomas Bičiūnas, 2021-10-19 Argumentai: VŠĮ Kėdainių ligoninėje baigiamas atlikti Neurologijos skyriaus kapitalinis remontas. 2020-05-06 LR Vyriausybės nutarimu, skirtų 300 tūkst. eurų, nepakako visiems numatytiems darbams atlikti. Patalpas bus galima pritaikyti Covid -19 virusu sergančių asmenų izoliacijai ir gydymui. Bus sudarytos sąlygos pacientus gydyti atskiromis grupėmis, taip išvengiant ligonių ir gydytojų kontaktų tarp atskirų grupių. Atsiras galimybė įrengti daugiau izoliuotų patalpų, t.y. esant reikalui, skyrius taps daugiafunkciniu. Gavus finansavimą, darbus būtų galima pradėti nedelsiant. VŠĮ Kėdainių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius yra pastate, statytame 1964 m. Paskutinį kartą skyrius kapitaliai remontuotas 2002 m. ir pritaikytas daugiaprofilinės ligoninės priėmimo skyriui. Atsirandant naujiems reikalavimams ir poreikiams, siekiant paslaugų kokybės, reikalinga Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus pastato rekonstrukcija.
LR Sveikatos reikalų Ministras savo įsakymu yra pateikęs tokius reikalavimus: teritoriniame skubiosios medicinos pagalbos skyriuje turi būti pacientų laukiamasis, pacientų apžiūros, pacientų higienos patalpos, izoliatorius, kurios turi būti aiškiai pažymėtos ir matomos pėstiesiems bei atvykstantiems transporto priemonėmis. Teritorinio skubiosios pagalbos skyriaus patalpų ženklinimas turi būti pritaikytas akliesiems ir silpnaregiams. Įėjimas į teritorinį skubiosios medicinos pagalbos skyrių, laukiamasis, pacientų apžiūros, pacientų higienos patalpos, intensyvios pagalbos patalpa, procedūrų kabinetas turi būti pritaikyti neįgaliųjų asmenų poreikiams. Po skirto finansavimo ir atliktų darbų, Priėmimo – skubios pagalbos skyrius atitiks visus B tipo priėmimo – skubios pagalbos skyriams keliamus reikalavimus. Pasiūlymas: Padidinti asignavimus 320 tūkst. eurų VŠĮ Kėdainių ligoninės Nervų ligų ir priėmimo skyriaus pastato rekonstrukcijai. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 3. Seimo nariai Saulius Skvernelis Algirdas Stončaitis, 2021-10-19 Argumentai:
Šilutės rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) įgyvendina projektą „Kultūros paveldo objekto pritaikymas turistiniams ir kultūriniams poreikiams Šilutėje ir Slavske“ (toliau – Projektas), Projekto Nr. LT-RU-3-119, Projektas įgyvendinamas 2014 – 2020 metų Lietuvos – Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos bei Šilutės rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Projekto lėšomis vykdomi kultūros paveldo objekto (toliau – Pastatas), esančio Katalikų bažnyčios g.
3, Šilutėje, paprastojo remonto darbai, perkama konferencinė įranga bei du konferenciniai stalai ir kėdžių komplektai, tačiau perkamas baldų ir įrangos poreikis keturių aukštų daugiafunkciniam pastatui yra didesnis nei numatoma Projekte. Pateiktais Administracijos duomenimis, projekto įveiklinimui, pastato pusrūsyje numatomos patalpos virtuvėlei, sriubos valgyklai, labdaros dalinimui bei sandėliavimui, jose būtų teikiamos paslaugos vargstantiems. Pusrūsyje taip pat numatytos patalpos netradicinių amatų - papročių centrui, kuriame vyktų amatininkystės, suvenyrų dirbtuvėlės ir panašios veiklos, susijusios su papročiais ir krikščioniškosiomis tradicijomis. Dirbtuvėlėse numatoma vykdyti suvenyrų gamybos, žvakių liejimo, kalėdinių vainikų pynimo ir panašias veiklas. Pusrūsyje numatomoms veikloms vykdyti reikalingi virtuvės baldai ir įranga, stalai ir kėdės, produktų laikymo bei sandėliavimo baldai. Pastato pirmame aukšte planuojama įrengti kultūrinių renginių patalpą, informacinį kabinetą, parodų patalpą bei rūbinę. Šiame aukšte reikalingos ekspozicijos lentynos ir vitrinos, daiktų laikymo baldai, rūbų kabyklos, kabineto baldai ir kompiuterinė įranga. Pastato antrame aukšte planuojamos patalpos senjorų skaityklai, edukacinės (daugiaprofilinės) patalpos vaikų veiklai ir užimtumui. Šiame aukšte reikalingos knygų lentynos, stalai bei kėdės, daiktų laikymo baldai, kompiuterinė įranga. Pastato trečiajame aukšte (pastogėje) numatoma įrengti keturis kambarius su sanitariniais mazgais, skirtus trumpalaikiam piligrimų (Šv. Jokūbo kelio, Žydų kelio ir kt.) apgyvendinimui. Šiame aukšte reikalingos lovos, daiktų laikymo baldai, sanitarinių mazgų įranga bei baldai.
Atsižvelgiant į tai, kad Pastatas yra unikalus bei reikšmingas kultūros paveldo objektas Šilutės miestui bei jo bendruomenei, yra svarbu įveiklinti čia esančias patalpas, pritaikant jas kultūrinėms, edukacinėms, ekonominėms, socialinėms ir kitoms reikmėms, užtikrinti Pastato prieinamumą bendruomenei bei turistams. Įvertinus spartų kainų (baldų, įrangos) augimą rinkose, ilgesnis projekto įveiklinimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms tęstinumas būtų nuostolingas ir valstybei, ir savivaldybei. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, skirti 200 000 eurų kultūros paveldo objekto, esančio Katalikų bažnyčios g. 3, Šilutėje, įveiklinimui. Lėšų šaltinis: Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 4. Seimo narys Algirdas Stončaitis, 2021-10-21 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau - Projektas) (reg. Nr. XIVP-966) skiriant asignavimus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau - Komisija, VTEK) darbuotojų darbo užmokesčiui 2022 metams, Komisijos pateiktais duomenimis nebuvo atsižvelgta skirti lėšas pagal Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. priimtą sprendimą Nr. SV-S-84 „Dėl Seimo valdybos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 170 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausio leistino skaičiaus“ pakeitimo“ (toliau - Sprendimas), Komisijai numatytiems papildomiems 5 (penkiems) etatams finansuoti.
Šie etatai Komisijai buvo skirti atsižvelgiant į įgyvendintus projektus (sukurtas Privačių interesų registras (PINREG), lobistinės veiklos deklaravimui skirta Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS)) bei tolesnį poreikį išsamiai duomenų analizei bei prevencinei veiklai. Pažymėtina, kad įvertinus visus motyvus šių 5 (penkių) etatų finansavimui vienbalsiai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitete bei Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijoje. VTEK gavusi finansavimą minėtiems etatams, į laisvas pareigas konkurso arba tarnybinio kaitumo būdu galėtų priimti karjeros valstybės tarnautojus, kurie užtikrintų sklandų Komisijos darbą ir tinkamą funkcijų vykdymą. Vidutiniškai vienos darbo vietos kaina metams būtų ~24 000 Eur, o visų 5 (penkių) darbo vietų kaina ~120 000 Eur. Skaičiavimai atlikti atsižvelgiant į numatomą pareiginės algos koeficientą, 2021 metams nustatytą pareiginės algos bazinį dydį, vidutinį valstybės tarnybos stažą bei darbdavio mokamą įmoką „Sodrai“. Komisija 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. S-1328- (2.5)
„Dėl lėšų poreikio papildomiems etatams finansuoti“ kreipėsi į Lietuvos
Respublikos finansų ministeriją ir Vyriausybę bei 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-1415-(2.5) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 202-2024 m. strateginio veiklos plano projekto“, kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, su prašymais dėl minėto finansavimo skyrimo. Paminėtina, kad su VTEK veiklą reglamentuojantis teisinis reguliavimas keitėsi tiek 2020 m. sausio 1 d., tiek 2021 m. sausio 1 d.
Pasikeitęs teisinis veiklos reguliavimas Komisijai suteikė naujus, taip pat pakoregavo anksčiau vykdytus įgaliojimus bei pakeitė VTEK vykdomos viešųjų ir privačių interesų derinimo bei lobistinės veiklos priežiūros uždavinius ir procedūras. Pažymėtina, kad šiuo metu Komisija nebegali tinkamai vykdyti funkcijų, nes dėl ženkliai išaugusio darbuotojų darbo krūvio nėra kam jų vykdyti, o galimybės perskirstyti funkcijas turimiems žmogiškiesiems ištekliams nebėra. Paminėtina, kad darbų perskirstymas nebepadeda užtikrinti kokybiško funkcijų atlikimo bei visų numatytų veiklos planų savalaikio įgyvendinimo, todėl neskyrus finansavimo šiems 5 (penkiems) etatams, Komisija negalės pasiekti jai iškeltų tikslų ir uždavinių. Pasiūlymas:
Padidinti 120 000 eurų valstybės biudžeto asignavimus skirtus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kurie bus panaudoti numatytiems etatams finansuoti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 5. Seimo nariai Lukas Savickas, Andrius Bagdonas, 2021-10-26 Argumentai:
Turizmas yra labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs verslo sektorius. Lyginant su kaimynėmis šalimis, Lietuvos turizmo dalis BVP atsilieka. Turizmui taip pat nėra skiriamas reikiamas dėmesys ir finansavimas Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo „Naujos kartos Lietuva“ plane. Būtina spartinti investicijas ir nukreipti jas į sektorius, kurie padėtų Lietuvos ekonomikai sparčiau atsigauti, bei užtikrinti ilgalaikį tvarų ir subalansuotą jos augimą. Turizmo sektorius išlieka neatsigavęs verslo sektorius.
Atsižvelgiant į tolimesnę galimą COVID-19 pandemijos vystymosi eigą, labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems turizmo subsektoriams reikalinga tikslinė pagalba, padėsianti užtikrinti greitą atsigavimą ir tolimesnį turizmo subsektorių vystymąsi, atkurti prarastas darbo vietas, leisti prisitaikyti prie besikeičiančių realijų ir kurti pridėtinę vertę. Siūloma Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-966) skirti 5 mln. eurų tikslinę finansinę pagalbą labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems turizmo subsektoriams. Pasiūlymas:
Skirti 5 mln. pagalbos priemonėms labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems turizmo subsektoriams. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 6. Seimo nariai Lukas Savickas, Andrius Bagdonas, 2021-10-26 Argumentai: Atsižvelgdami į turizmo sektoriaus socialinį jautrumą, išskirtinį plėtros potencialą, galimybę sukurti papildomai daugiau negu 2 proc. BVP ir pandemijos ypatingą poveikį šiam segmentui, būtina valstybės biudžeto lėšas ne tik orientuoti į turizmo sektoriaus rinkodarą, bet ir į turizmo sektoriaus infrastruktūros vystymą. Siūloma Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-966) turizmo sektoriaus infrastruktūros vystymui skirti 5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pasiūlymas:
Skirti papildomus 5 mln. eurų turizmo sektoriaus infrastruktūros vystymui. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 7. Seimo narys Lukas Savickas, 2021-10-26 Argumentai: BĮ Vilniaus miesto krizių centras yra įstaiga teikianti socialines paslaugas Vilniaus miesto gyventojams, kuriems būtina pagalba, užtikrinant asmens orumo nežeminančias sąlygas ir būtiniausius poreikius.
Vilniaus miesto krizių centras teikia ne tik socialinės priežiūros (apgyvendinimo) paslaugas šeimoms/asmenims, bet ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas vaikams iš socialinės rizikos šeimų (socialinės rizikos vaikams). Šiuo metu įstaigoje trūksta būtiniausių daiktų, reikalingų vaikų pamokų ruošai ir (ar) nuotoliniam mokymuisi. Siekiant užtikrinti socialiai pažeidžiamiausių vaikų konstitucinę teisę į mokslą bei sudaryti tam tinkamas sąlygas, įstaigai reikalingi stacionarūs kompiuteriai bei jų priedai (ausinės, vaizdo kameros, garso kolonėlės), nešiojami kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, kompiuterių stalai, darbo kėdės, biuro spintos. Aprūpinimas šiomis priemonėmis prisidėtų prie sveikų ir saugių mokymosi sąlygų centro vaikams užtikrinimo. Siūloma Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-966) skirti 30 tūkst. eurų BĮ Vilniaus miesto krizių centrui reikalingoms vaikų mokymosi priemonėms įsigyti. Pasiūlymas:
Skirti 30 tūkst. eurų BĮ Vilniaus miesto krizių centrui reikalingoms vaikų mokymosi priemonėms įsigyti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 8.
Lukas Savickas, 2021-10-26 Argumentai: Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – Programa) kaip vienas iš prioritetinių projektų nurodytas „Mokymosi visą gyvenimą galimybė kiekvienam Lietuvos gyventojui“ projektas. Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-966) (toliau – Valstybės biudžeto projektas) nėra skiriama lėšų nacionalinės karjeros planavimo visą gyvenimą sistemos sukūrimui, profesinių galimybių vieno langelio principo diegimui, neformaliojo švietimo finansavimo sistemos tobulinimui ir kitoms Mokymosi visą gyvenimą iniciatyvoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, siūloma aiškiai Valstybės biudžeto projekte aiškiai numatyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimus Mokymosi visą gyvenimą veiklų finansavimui. Pasiūlymas:
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose išskirti atskiras lėšų eilutes mokymosi visą gyvenimą veiklų finansavimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 9. Seimo narys Vidmantas Kanopa, 2021-10-26 Argumentai:
Sveikatingumo ir sporto komplekso, K. Šimonio g. 1A, Kupiškio mieste statyba pradėta 2020 metais. Projektas parengtas 2016 metais. Investicinį projektą sudaro dvi dalys: pirmas darbų etapas - baseino statyba. Darbų vertė 6593 tūkst. eurų, iš jų Savivaldybės dalis sudaro 1319 tūkst. eurų. Iki 2022 metų sausio 1 d. valstybės skirtų lėšų dalis sudaro - 3476 tūkst. eurų. Pirmo statybos darbų etapo užbaigimui 2022 metams reikėtų 1798 tūkst. Eurų. Savivaldybė savo lėšas statybos finansavimo prisidėjimui turės (yra paimta paskola). Antras darbų etapas - universalios sporto salės statyba.
Darbų vertė, ją perskaičiavus 2020 metų kainomis, sudaro 10684 tūkst. eurų. Pasiūlymas: Kupiškio rajono investicinio projekto „Sveikatingumo ir sporto centro komplekso K. Šimonio g.1A, Kupiškio mieste, statyba“ pilnam pirmojo etapo užbaigimui 2022 metams papildomai skirti 400 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 10. Seimo nariai Stasys Tumėnas, Domas Griškevičius, Rima Baškienė, 2021-10-26 Argumentai: Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“ su viešąja įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra 2019 m. birželio 17 d. pasirašė sutartį Nr. 07.1.1–CPVA-K-306-04-004 dėl projekto „Šiaulių miesto savivaldybės BĮ koncertinės įstaigos „Saulė“ infrastruktūros modernizavimas ir išplėtimas, pritaikant ją visuomeniniams poreikiams“ (toliau – Projektas) įgyvendinimo. Projektas šiuo metu įgyvendinamas (projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2022 m. gegužės 31 d.). Skirtas finansavimas (1,7 mln. eurų) siekia beveik 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Kitą dalį lėšų skyrė Šiaulių miesto savivaldybė, suinteresuota, kad Šiaulių regiono gyventojai ir svečiai gautų aukštos kokybės kultūros paslaugas. Projekto įgyvendinimo metu rekonstruojama Šiaulių miesto koncertinė įstaiga ,,Saulė“, suformuojant kokybišką renginiams skirtą aplinką. Vykdomos veiklos apima priestato statybą, siekiant praplėsti sceną, įrengti meno kolektyvų repeticijų salę, grimo kambarį, pagalbines patalpas ir konferencijų salę. Projekto dėka bus sukurta šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkanti kokybiška ir prieinama kultūros infrastruktūra, skatinanti naujas ir kūrybiškas kultūros veiklas. Vis dėlto Projekto įgyvendinimo metu nebus įdiegtos priemonės, būtinos tinkamai akustikai užtikrinti. Siekiant racionaliai ir maksimaliai efektyviai naudoti viešuosius išteklius, t. y.
Projekto lėšas, gauti didžiausią naudą ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, būtina nedelsiant inicijuoti koncertų salės akustikos sprendinių projekto įgyvendinimą – akustiniams sprendiniams, apimantiems salės geometrijos optimizavimą, garso atspindžių (lubų, sienų) įrengimą, durų garso izoliaciją, žiūrovų vietų ir kėdžių pritaikymą, įgyvendinti lėšų poreikis siekia beveik 1,5 mln. eurų. Tik atlikti papildomi akustikos sprendinių įdiegimo darbai „sukurs geras akustines sąlygas tiek įgarsintos, tiek neįgarsintos muzikos ar teatro pasirodymams, kuriems reikalinga gera kalbos raiška“ (Koncertų salės akustinio dizaino rekomendacijos, 24 p.). Koncertų salės akustika ypatingai svarbi trims Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ profesionaliems meno kolektyvams:
Šiaulių kameriniam orkestrui, Šiaulių pučiamųjų orkestrui, Šiaulių bigbendui. Šiaulių miesto savivaldybė susidariusią situaciją raštu (2021 m. rugpjūčio 23 d. Nr. S-2970 ir 2021 m. spalio 7 d. Nr. S-3584) pristatė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, o 2021 m. spalio 8 d. susitikimo metu problemą aptarė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Kultūros ministerijos vadovai išreiškė palaikymą, siekiant pritraukti 50 proc. reikiamų lėšų (750 000 eurų) akustikos sprendiniams įgyvendinti. Projekto įgyvendinimas ir aukštos kokybės kultūros paslaugų teikimas leis sumažinti kultūrinę atskirtį, padės įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurioje, be kita ko, išskirta visiems prieinama ir įtrauki kultūra: „Kultūra
Šiuolaikinėje visuomenėje ne tik žmogus turi ieškoti kultūros, bet ir kultūra turi artėti prie žmogaus.“ Be to, šiuolaikinė Lietuvos visuomenė galės aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos kultūros programoje „Kūrybiška Europa 2021–2027“. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, skirti 750 000 eurų koncertų salės akustikos sprendinių įgyvendinimui ir tinkamam projekto „Šiaulių miesto savivaldybės BĮ koncertinės įstaigos „Saulė“ infrastruktūros modernizavimas ir išplėtimas, pritaikant ją visuomeniniams poreikiams“ užbaigimui. Lėšų šaltinis:
Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 11. Seimo nariai Gintautas Paluckas Kęstutis Vilkauskas, Julius Sabatauskas, Orinta Leiputė, Tomas Bičiūnas, Vilija Targamadzė, Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis, 2021-10-27 Argumentai:
niekur nėra minimas neformalus suaugusių švietimas ir tęstinis mokymasis, ir konkrečiai - programos, kuriomis būtų finansuojami Trečiojo amžiaus universitetai. Trečiojo amžiaus universitetų veiklos buvo finansuojamos konkursiniu būdu. 2016 ir 2017 metais valstybė vykdė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis 2016 m. tokiu būdu buvo finansuotos 36 pareiškėjų pateiktos paraiškos, už 289 700 Eur. Iš jų tiesiogiai Trečiojo amžiaus universitetams (toliau – TAU) skirta: Medardo Čoboto TAU (6103 Eur), Utenos TAU (4922 Eur), Marijampolės TAU (6102 Eur) ir Visagino TAU (3465 Eur). 2017 m. konkurso būdu finansuotos 42 pareiškėjų pateiktos paraiškos. Bendra finansavimo suma – 254 350 Eur. Iš jų tiesiogiai skirta: Medardo Čoboto TAU (5265 Eur), Marijampolės TAU (8 000 Eur) ir Birštono TAU (5 934 Eur).
Lėšos buvo skirtos TAU klausytojų kompetencijų plėtotei didinti, kultūriniams ir kitiems poreikiams tenkinti. Pvz., Medarto Čoboto TAU vykdė pilietiškumo ugdymui skirtą programą
„Kovo 11-osios Akto signatarų keliais“, Birštono TAU vykdė informacinių
technologijų mokymus „Išmanus senjoras“. Taip pat buvo vykdomos programos skirtos senjorams, kurias įgyvendino ne TAU. 2018–2020 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl lėšų stygiaus neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursų nevykdė. Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje yra numatyta sukurti programas senjorams geriau įsitraukti į formalų ir neformalų mokymąsi. Trečiojo amžiaus universitetai yra vienas efektyviausių tokio įsitraukimo būdų, nes atliepia senjorų poreikius, jų domėjimosi sritis. Trečiojo amžiaus universitetai veikia beveik visoje šalyje, tai yra decentralizuotos, vietinės iniciatyvos, kurios neturi didelių administracinių kaštų ir duoda itin didelę visuomeninę naudą. Todėl siūlome atkurti šią neformaliojo švietimo priemonę. Pasiūlymas:
asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursiniam finansavimui užtikrinti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 12. Seimo narys Andrius Bagdonas, 2021-10-28 Argumentai:
Atkreipiame dėmesį, jog pagal savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą, atskirų savivaldybių biudžetų pajamos tiesiogiai priklauso nuo savivaldybėje gyvenančių gyventojų skaičiaus.
Tačiau tai visiškai netaikytina miestams – kurortams, tame tarpe Neringai, kuriame infrastruktūra ir atitinkamo lygio paslaugos orientuotos ne tik į miesto gyventojų, bet ir į daug kartų didesnį turistų bei svečių skaičių. 2022 metais Neringos miesto savivaldybė planuoja tęsti šiuo metu vykdomus miesto infrastruktūros tvarkymo projektus, kuriems reikalingos didelės investicijos, vienas jų – Hidrotechnikos statinio – krantinės Preiloje – rekonstrukcija. Tvarkoma teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko Preilos urbanistinio draustinio teritoriją. Rekonstruojant Preilos krantinę, bus įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas ir rekonstruojama pati krantinė ir pirsas. Krantinė naudojama išskirtinai gyvenvietės viešosioms reikmėms su tikslu apsaugoti krantą nuo vandens ir ledo ardomojo poveikio. Preilos krantinė yra labai blogos techninės fizinės būklės ir kelia grėsmę gyventojų bei kurorto svečių saugumui. Pasiūlymas:
Neringos miesto savivaldybei 2022 metų biudžete papildomai skirti 3815,8 tūkst. eurų Hidrotechnikos statinio – krantinės Preiloje rekonstrukcijos darbams. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 13. Seimo narys Andrius Bagdonas, 2021-10-28 Argumentai:
Atkreipiame dėmesį, jog pagal savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą, atskirų savivaldybių biudžetų pajamos tiesiogiai priklauso nuo savivaldybėje gyvenančių gyventojų skaičiaus. Tačiau tai visiškai netaikytina miestams – kurortams, tame tarpe Neringai, kuriame infrastruktūra ir atitinkamo lygio paslaugos orientuotos ne tik į miesto gyventojų, bet ir į daug kartų didesnį turistų bei svečių skaičių.
šiuo metu vykdomus miesto infrastruktūros tvarkymo projektus, kuriems reikalingos didelės investicijos, vienas jų – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila" rekonstrukcija. Bus vykdomi šio objekto rekonstravimo darbai (reikalingos biudžeto lėšos 2312,5 tūkst. eur), be to planuojama įsigyti centro didžiajai salei reikalingą įrangą (teleskopinė tribūna su kėdėmis, galinės sienos durys, orkestrinė platforma ir platforma tribūnos kilnojimui), kuri kainuotų 1311,5 tūkst. eur. Pasiūlymas:
Neringos miesto savivaldybei 2022 metų biudžete papildomai skirti
rekonstrukcijos darbams. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 14. Seimo narė Irena Haase, 2021-10-28 Argumentai: Apie septynerius metus yra brandinama idėja, kaip įamžinti garsių krašto žmonių, susijusių su aviacija, atminimą. Viena jų – zanavykų kraštą įvardyti Lietuvos aviacijos tėviške, nes iš čia kilę nemažai garsių asmenybių, susijusių su aviacija. Vieni iš jų: Žvirgždaičiuose gimusi pirmoji Lietuvos parašiutininkė ir lakūnė Antanina Liorentaitė (1906-2003) ir jos brolis, karo pulkininkas, leitenantas – Jonas Liorentas (1901-1991). Šakių rajono savivaldybės tarybai 2021-uosius paskelbus Antaninos ir Jono Liorentų metais, išsirutuliojo idėja įamžinti valstybės aviacijos istorijos veikėjų – lakūnų Liorentų – atminimą ir gimtuosiuose Žvirgždaičiuose pastatyti jiems paminklą.
Pagrindinis motyvas – taip bus išsaugota gimtojo krašto istorija ateities kartoms ir skatins domėtis ja, praturtins zanavykų kraštą, kaip istorinis paveldas ir puikiai pasitarnaus edukacijoms apie asmenybes, garsinusias ne tik gimtąjį kraštą bet ir mūsų šalį. Savivaldybės Kultūros tarybos posėdyje aptarta paminklo idėja, kurios vizija patikėta rajono menininkui Algimantui Vorevičiui. 2021 m. rugpjūčio 28 d. savo viziją menininkas pristatė Žvirgždaičių miestelio šventėje „Dangaus platybių pakerėti“. Sprendžiant klausimą dėl paminklo pastatymo įgyvendinimo, apskaičiuota, kad pats paminklas kainuotų mažiausiai dešimt tūkstančių (10 000) eurų. Paminklo vieta numatyta buvusios Žvirgždaičių progimnazijos, dabartinės seniūnijos, kiemelyje, prie sankryžos. Ši erdvė parinkta neatsitiktinai: tai simbolinė vieta, kur susikerta trys – gimtinės, amžino poilsio vietos ir istorijos – keliai. Vienas jų veda į Antaninos ir Jono Liorentų gimtinę, kur išlikęs sodybvietės ąžuolas ir pastatyta atminimo lenta, kitas – į kapines, kur palaidota Antanina, o gatvė, kertanti šiuos kelius, pavadinta Antaninos Liorentaitės gatve, primena istoriją apie kraštiečius – Lietuvos aviacijos istorijos kūrėjus. Prašome prisidėti prieš šios gražios iniciatyvos įgyvendinimo ir skirti septynis tūkstančius (7000) eurų finansinės paramos paminklo statymui, skirto Antaninos ir Jono Liorentų atminimui. Tai bus svarus indėlis į Lietuvos istorinės atminties puoselėjimą. Kitą dalį lėšų, tris tūkstančius (3000) eurų, numatyta rinkti iš vietinių gyventojų, kurie neabejingi ne tik Šakių bet ir Lietuvos krašto istorijai, ir nori prisidėti prie paminklo, skirto Antaninos ir Jono Liorentų atminimui, idėjos įgyvendinimo. Visa prašoma suma yra 7000 Eur .
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į valstybės finansinės galimybes, skirti septynis tūkstančius (7000) eurų paminklo, skirto Antaninos ir Jono Liorentų atminimui, statymui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 15. Seimo nariai Eugenijus Sabutis Vidmantas Kanopa Liudas Jonaitis Kęstutis Vilkauskas Tomas Bičiūnas, 2021-10-28 Argumentai:
Jonavos pietrytinio aplinkkelio tiesimo tikslas – užtikrinti Rukloje esančių Lietuvos kariuomenės padalinių ir dislokuotų NATO karių mobilumą. Siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karinės technikos judėjimui, Seimas ir Vyriausybė turėtų rimtai svarstyti šio projekto įgyvendinimo galimybes pasitelkiant valstybės biudžeto ir ES Karinio mobilumo fondo finansavimą. Matydami minėto aplinkkelio svarbą Lietuvos gynybinei strategijai ir priešų atgrasymo politikai, prašome išnaudoti visas įmanomas aplinkkelio įgyvendinimo galimybes, todėl teikiame šį siūlymą dėl reikšmingo investicinio objekto – Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo projekto, kuris pagal savo tikslus visiškai atitinka ne tik Krašto apsaugos ministerijos prioritetus, numatančius tvarkytinus arba įrengtinus transporto infrastruktūros objektus, bet ir ES Karinio mobilumo fondo objektų finansavimo paskirtį. Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais ES pradėjo aktyviai veikti siekiant padidinti europinius gebėjimus saugumo ir gynybos srityje. Nuo 2017 m. plėtojamas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, taip pat buvo inicijuoti ES finansiniai instrumentai skirti gynybos srities projektams – Europos gynybos fondas bei ES lėšos karinio mobilumo infrastruktūros gerinimui. Šiuo metu jau žinomas ES sprendimas dėl Lietuvai skirtų lėšų iš Karinio mobilumo fondo.
Gaudama užtikrintą finansavimą iš šio fondo, tiek Krašto apsaugos ministerija, tiek Susisiekimo ministerija galės imtis visų įmanomų priemonių tam, kad nacionaliniam saugumui reikalingiausi kelių infrastruktūros objektai būtų įgyvendinami. Pažymėtina, kad Krašto apsaugos ministerija pagal Lietuvos kariuomenės pateiktus prioritetus yra identifikavusi šalies transporto infrastruktūros vystymo prioritetus, kuriuos ir siekia įgyvendinti pirmiausia. Dėl šios priežasties nuolat bendradarbiaujama su Susisiekimo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija, kartu ruošiamasi teikti paraiškas Europos Komisijai dėl dvigubos paskirties infrastruktūros projektų iš ES Karinio mobilumo fondo. Krašto apsaugos ministerija pritaria, kad įgyvendinus dvigubos paskirties infrastruktūros objektą – Jonavos pietrytinio aplinkkelio projektą, pagerėtų susisiekimas vykstantiems keliu A6, kartu pagerėtų Jonavos miesto ekologinė situacija, būtų sukurtos geresnės sąlygos Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karinės technikos judėjimui. Pažymėtina, kad įvertinus realias finansavimo galimybes, Krašto apsaugos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija, svarstant vystytinus projektus 2022 m. kvietimui, rekomenduos teikti šį projektą, kurio vertė apie
apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų 2021 rašte Vyriausybei nacionalinių lėšų poreikis šiam projektui jau buvo numatytas. Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat yra pateikusi Krašto apsaugos ministerijai siūlymą Jonavos pietrytinį aplinkkelį finansuoti iš minėto fondo lėšų. Aplinkkelio tiesimas taip pat reikalingas, siekiant didinti magistralinio kelio pralaidumą Kauno regione, įgyvendinti eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemones.
Jeigu šiam projektui bus skirtas finansavimas, Kelių direkcija yra pasiruošusi koreguoti specialųjį planą bei rengti dokumentus techninio projekto rengimo viešųjų paslaugų konkursui. Akcentuotina, kad vystant infrastruktūros objektus iš ES Karinio mobilumo fondo lėšų ne mažiau kaip pusę reikalingų lėšų turi numatyti paraiškas teikiančios valstybės. Dėl šių priežasčių prašome Jūsų išspręsti klausimą dėl projekto finansavimo, įtraukiant projekto įgyvendinimą į ES Karinio mobilumo fondo objektų įgyvendinimo planą ir numatyti lėšas iš valstybės biudžeto šiam projektui, kuris turėtų būti teikiamas Europos Komisijai ateinančiame etape. Pasiūlymas:
Skirti reikiamus 15 mln. Eur. Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo (Kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožas 27,866-34,595 km.) darbams. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 16. Seimo narys Kęstutis Mažeika, 2021-10-28 Argumentai:
Nors 2022 m. biudžete numatyta didesnis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos finansavimas, bet jis nepadengs poreikį, kuris atsiranda Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimui padengti, kuris augs 4 eurais, minimalios algos ir asmenų dirbančių pagal darbo sutartis koeficientams didinti ir dėl to susidarys apie 500 tūkst. eurų trūkumas 2022 metais . Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija, dėl kurios buvo padidinti minimalūs pareiginių algų koeficientai.
Dėl to atsirado 3266,6 tūkst. eurų poreikis iš kurių buvo skirtas tik dalinis
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlyginimo įstatymo pakeitimai, dėl kurių padidėjo 595 darbuotojų pareiginių algų minimalūs koeficientai, tai sudaro apie 38 proc. visų VMVT darbuotojų. Reikalingi papildomi 474,9 tūkst. Eurų. Asignavimai neskirti. 2022 metams šių poreikių padengimui skirta 704,0 tūkst. Eur, tačiau vistiek išlieka 781,5 tūkst. Eur trūkumas 2022 metams. Taupant darbo užmokesčio lėšas, nėra užpildyti etatai, kurie būtini tinkamai kontrolei vykdyti. Šiuo metu nėra užimta 180-190 pareigybių. Net ir paskelbus konkursus į juos neateina dalyviai, nes atlyginimų koeficientų didinimui per 5 metus nebuvo skirtos papildomos lėšos, tačiau per tą laikotarpį kainos padidėjo 18 %, kainų didėjimas jaučiasi pastaruosius metus (metinė infliacija rugsėjo mėn. sudarė 6,3 %). Todėl siekiant infliacijos padengimo darbo užmokesčio fondą reikėtų padidinti 4,3 mln. eurų. Be to vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis VMVT turi daugiau dėmesio skirti ūkio subjektams teikiamų administracinių paslaugų kokybei, plečiant konsultavimo veiklą ir metodinės pagalbos pradedantiems verslą ūkio subjektams, didinant el. paslaugų prieinamumą ir pan. Šio tikslo įgyvendinimui reikalingi įdarbinti papildomus darbuotojus, o tam reikalingi papildomi mažiausiai 250,0 tūkst. eurų finansavimas darbo užmokesčiui. Suprasdamas įtemptą biudžeto situaciją siūlau bent pusę reikalingo poreikio skirti VMVT papildomai, kad įstaiga galėtų veikti ir užtikrinti vienas iš svarbiausių valstybės funkcijų susijusių su maisto sauga ir veterinarine kontrole bei gyvūnų gerove.
Pasiūlymas: Skirti VMVT papildomą finansavimą išlaidoms susijusioms su darbo užmokesčiu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir infliacijos -
Siūlome skirti proporcingai mažinti viešųjų pirkimų administravimui/vykdymui skirtas lėšas Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Kultūros, Socialinės apsaugos, Susisiekimo, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijos, Žemės ūkio ministerijose, Vyriausybėje, ir jų valdymo sritims priskirtose institucijose, taip pat Seime ir jam atskaitingose institucijose. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 17. Seimo nariai Viktoras Fiodorovas Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Vytautas Gapšys, 2021-10-28 Argumentai:
Tvirtinant 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą buvo nurodyta, kad Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro pastato Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 24, rekonstravimui 2022 m. valstybės biudžete bus skirtas 1
(vienas) mln. eurų. Nagrinėjant 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 6 priedą skirta suma pasikeitė ir 2022 m. metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro pastato rekonstravimui sumažintas finansavimas, iš valstybės biudžeto skiriant 2022 m. tik 300 000 eurų, o likusią sumą išskaidant: 2023 m. – 175 000 eurų, 2024 m. – 525 000 eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Kėdainių rajono savivaldybė rekonstravimo darbus planavo atsižvelgiant į 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Toks drastiškas finansavimo sumažinimas iš esmės keičia projekto vykdymo planus ir eigą. Pasiūlymas: Padidinti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 6 priede nurodytą finansavimą Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro pastato Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 24, rekonstravimui iki 1 (vieno) mln. Eurų 2022 metais. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 18. Seimo narys Saulius Skvernelis, 2021-10-29 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 857
„Dėl turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise
Palangos miesto savivaldybei“, iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas - Šventosios jūrų uostas. Šventosios jūrų uosto rekonstrukcija numatyta vykdyti etapais, viso objekto statybos skaičiuojamoji kaina yra beveik 80 mln. Eur.
Eur. Palangos miesto savivaldybės administracija, siekdama kaip galima greičiau įveiklinti Šventosios jūrų uostą, 2018 m. pateikė projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ paraišką ES finansavimui gauti, o 2019 m. spalio 30 d. buvo pasirašyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos pirmojo Europos Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Projekto įgyvendinimui yra skirta 1,7 mln. Eur suma, o 2021 m. kovo 16 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė rangos sutartį dėl minėto projekto rangos darbų įgyvendinimo, rangos sutartyje numatyta darbų kaina - 3,387 mln. Eur. Savivaldybei skirtumo suma daugiau negu 1,6 mln. Eur yra didelė finansinė našta, tačiau nepaisant to, planuojama paskolų ir savivaldybės biudžeto pagalba šį skirtumą padengti. Taip pat Palangos miesto savivaldybės administracija siekdama sugeneruoti taip trūkstamas lėšas Šventosios jūrų uosto finansavimui
ministerijai pagal priemonę „Viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros turistų lankytinose vietose projektų finansavimo sąlygų tvarkos aprašas“, su prašymu iki 2021 m. gruodžio 10 d. skirti 415.315,37 Eur automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui Šventosios jūrų uoste, tačiau finansavimo negavo. Šventosios jūrų uosto rekonstrukcija yra svarbi ne tik Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai, bet ir reikšminga Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio formavimui, taip pat Vakarų Lietuvos regionui šis objektas yra itin svarbus ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu.
Pažymėtina ir tai, kad Šventosios jūrų uostas yra įtrauktas į aštuonioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą. Šiuo metu planuojamas Šventosios jūrų uosto statybos etapas - molų įrengimo darbai (2014 m. kainomis sąmata yra virš 37 mln. Eur),
vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų, tačiau yra pats reikšmingiausias uosto rekonstrukcijos užbaigimui, ir jo įveiklinimui bei sprendžiant Baltijos pajūrio žemyninės dalies aplinkosaugines problemas. Nacionalinės svarbos objektas reikalauja didelių investicijų, kurių Savivaldybė vien tik savo ištekliais nėra pajėgi užtikrinti. Be to spartus statybos darbų kainų augimas rinkose, ilgesnis projekto įveiklinimo tęstinumas būtų nuostolingas ir valstybei, ir savivaldybei. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, 2022 metais skirti 12 mln. Eur sumą vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų - molų įrengimo darbams. Lėšų šaltinis: Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 19. Seimo nariai Mindaugas Skritulskas Andrius Kupčinskas Lukas Savickas Gintautas Paluckas Laima Mogenienė Kazys Starkevičius Ieva Pakarklytė, 2021-11-11 Argumentai:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr.
valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“ valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas – Šventosios jūrų uostas (toliau – Šventosios uostas) buvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei. Nacionaliniame kontekste Šventosios jūrų uostas turi didelę reikšmę ir vertę, yra valstybės nuosavybė, įtraukta į Aštuonioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą (patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155). Šventosios uosto rekonstrukcija yra svarbi Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai (taip pat aplinkosauginiu, socialiniu, turizmo požiūriu), reikšminga Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio formavimui. Siekiant kaip galima greičiau įveiklinti Šventosios jūrų uostą, Palangos miesto savivaldybė 2018 m. pateikė projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ paraišką ES finansavimui gauti, o 2019 m. buvo pasirašyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos pirmojo Europos Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas” paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM. Savivaldybė nuolatos ieško finansinių galimybių rasti trūkstamų lėšų šių projektų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės svarbos objektas reikalauja didelių investicijų, kurių savivaldybė vien tik savo ištekliais nėra pajėgi užtikrinti, prašome skirti finansavimą Šventosios jūrų uosto statybos etapui – molų įrengimo darbams, kurių vertė pagal techninio projekto sąmatą viršija 37 mln. Eur.
Eur. Pasiūlymu siekiama skirti finansavimą tik vienam iš Šventosios uosto rekonstrukcijos etapų, kuris lėšų negeneruos, tačiau įgyvendinant Šventosios uosto rekonstrukcijos projektą yra pats reikšmingiausias rekonstrukcijos užbaigimui ir uosto įveiklinimui. Atstatyti Šventosios uosto molai jūroje padėtų spręsti ir ypač aktualias aplinkosaugines problemas: dėl klimato kaitos dažnėjančių audrų ir šiltų žiemų vyksta stiprūs eroziniai smėlio nuplovimai, kurių pasekmė siaurėjantys paplūdimiai. Sunešto smėlio perteklius galėtų būti panaudojamas paplūdimių maitinimui, kaip šiuo metu vykdoma Klaipėdos valstybinio uosto akvatorijoje. Paplūdimių pamaitinimas iš perteklinio smėlio sąnašų būtų ekonomiškai naudingesnis negu jo paėmimas iš Preilos-Juodkrantės poligono. Įrengti molai galėtų tarnauti kaip prevencinė priemonė klimato kaitos sukeltiems potvyniams valdyti, sudarytų sąlygas sulaikyti Šventosios upėje susikaupusias smulkiagrūdžio smėlio sąnašas ir jas panaudoti paplūdimių atstatymui, padėtų sumažinti atliekų kiekį vandenyje, tame tarpe ir plastiko (kaupsis prie molų ir bus lengviau jas surinkti), taip prisidedant sprendžiant Baltijos jūros užterštumo problemą. Remiantis ES rekomendacijomis, Baltijos ir Šiaurės jūrų valstybės turi sudaryti galimybes pramoginiams laivams kas 50 jūrmylių (apie 100 km) pakrantės atstumu pasislėpti nuo audrų. Šiuo metu Lietuva minėto reikalavimo netenkina, tačiau atstačius Šventosios uostą, šis reikalavimas būtų įvykdytas. Be to, Šventosios uostas būtų patogesnis atvykstantiems mažiesiems laivams negu Klaipėdos jūrų uostas, kuriame mažųjų pramoginių laivų judėjimas yra stipriai ribojamas dėl intensyvaus eismo, Šventojoje to būtų išvengta. Įvertinant statybos darbų kainų situaciją rinkoje, atlikus viešuosius pirkimus ši suma gali keistis, todėl prašome 2022-2024 m. Lietuvos Respublikos biudžete numatyti Šventosios jūrų uosto molų įrengimo darbams reikalingą sumą, ją išdėstant lygiomis dalimis, 2022 metais numatant 12 mln. Eur sumą.
Eur sumą. Lietuva turi unikalią galimybę sukurti antrąjį šalyje jūrų uostą, kuris ne tik atlieptų turizmo, žvejybos, bet ir šalies gynybos poreikius. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, atsakingai už šios Vyriausybės
Šventosios jūrų uosto projektą) įgyvendinimą ir skirti 12 000 000 Eur Šventosios jūrų uosto molų įrengimo darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšos, numatytos iš asignavimų perskirstymo. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 20. Seimo narys Zigmantas Balčytis, 2021-11-03 Argumentai:
Kelių plėtra bei priežiūra yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Eismui vis intensyvėjant, žvyruotų kelių būklė prastėja. Tokia situacija neigiamai įtakoja žmonių gyvenimo bei ekonomines sąlygas, stabdo regionų, kaimiškų vietovių vystymąsi. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4209 Šilutė-Ramučiai-Gardamas ruožo nuo 11,38 km iki 16,50 km asfaltavimui reikalinga apie 2,7 mln. eurų. Pasiūlymas:
Šilutė-Ramučiai-Gardamas ruožo projektavimui ir I etapo asfaltavimui 500 000 eurų. Lėšų šaltinis: Iš Susisiekimo ministerijai skirtų asignavimų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 21. Zigmantas Balčytis, 2021-11-03 Argumentai: Kelių plėtra bei priežiūra yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda yra respublikinis kelias, kuriuo vyksta itin intensyvus eismas. Šio kelio išasfaltavimas sudarytų dideles prielaidas ekonominiam vystymuisi, kaimyninių regionų progresui bei darbo rinkos plėtrai. Visa tai duotų didelę naudą pačiai valstybei. Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.
141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožų nuo 191,684 km iki 195,40 km, nuo 195,40 km iki 200,945 km ir nuo 200,945 km iki 205,184 km I-III etapų asfaltavimui reikalinga apie 10,84 mln. eurų. Pasiūlymas:
Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 191,684 km iki 195,40 km I etapo asfaltavimui 3 mln. eurų. Lėšų šaltinis: Iš Susisiekimo ministerijai skirtų asignavimų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 22. Zigmantas Balčytis, 2021-11-03 Argumentai: Šilutės rajono savivaldybės vykdomo investicijų projekto
„Daugiafunkcinio sporto komplekso, esančio Šilutėje, Rusnės g. 10A,
rekonstravimas“ bendra vertė 6 887 tūkst. eurų. Valstybės investicijų programoje numatytas investicijų projekto finansavimas 3 721 tūkst. eurų (54,03% VIP lėšos, 45,97% Savivaldybės biudžeto lėšos). Šilutės raj. savivaldybė vykdo daug investicijų projektų, kurių įgyvendinimo termino pabaiga numatyta 2021 metais, o prisidėjimas siekia daugiau kaip 3,617 mln. eurų. Vertinant tai, kad Šilutės raj. savivaldybės investicijų projektai tęstiniai ir tai, kad skirtos lėšos nebuvo papildomai skiriamos, o tik skolinamos 2021 metų sąskaita (Valstybės investicijų programoje), 2021 metų savivaldybės biudžetui tenka didelė našta vykdant projektus, kurių pabaiga numatyta šiais metais. Taip pat dėl šiuo metu šalyje susidariusios situacijos statybų rinkoje, statybos elementų sąnaudų kainos padidėjo daugiau nei 10%, o tai įtakojo papildomą naštą savivaldybės biudžetui vykdant investicijų projektus. Šilutės miesto daugiafunkcinio sporto komplekse be baseino ir SPA zonų bei treniruoklių salės teikiamos naudos visuomenės sveikatai, planuojamos plaukimo pamokos mokiniams, reabilitacijos paslaugos, įvairių sporto šakų užsiėmimai skirti visuomenei ir mokyklinio amžiaus vaikams.
Įgyvendinus šį investicinį projektą bus siekiama didinti mokyklinio amžiaus vaikų ir Šilutės rajono savivaldybės gyventojų fizinį užimtumą, gerinti sveikatą. Aplinkosauginiu požiūriu – baseino įrengimas Šilutėje dėl nebereikalingų kelionių transporto priemonėmis į gretimose savivaldybėse įrengtus baseinus sumažintų bendrą oro taršą. Pasiūlymas:
Skirti Šilutės rajono savivaldybės vykdomo investicijų projekto
„Daugiafunkcinio sporto komplekso, esančio Šilutėje, Rusnės g. 10A, rekonstravimas“
įgyvendinimui 500 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 23. Zigmantas Balčytis, 2021-11-03 Argumentai: Šilutės rajono savivaldybė vykdo investicijų projektą „Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato Šilutėje, Lietuvininkų g. 6, rekonstravimas“. Dėl 2020 metais nepanaudotų 730 tūkst. eurų, 2021 metais skiriama Valstybės investicijų programos lėšų dalis buvo sumažinta atitinkama suma. Remiantis Šilutės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, savivaldybė, vykdanti investicijų projektus, susidūrė su aplinkybe, kai statybos darbų sutartis įgyvendinantys rangovai kreipiasi dėl statybos sąnaudų kainų indekso pokyčio. Rangovai, remdamiesi Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus raštais, nurodančiais metinį statybos sąnaudų elementų kainų pokytį, kreipiasi su prašymais perskaičiuoti sutarčių vertes (statybos darbų sutartyse numatyta galimybė perskaičiuoti sutarties vertę, jei metinė infliacija viršija 5%).
Statybos sąnaudų elementų kainų pokytis likusiai statybos darbų daliai pagal statybos darbų sutartį investicijų projekte „Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato Šilutėje, Lietuvininkų g. 6, rekonstravimas“ sudaro 6,1 % (98 tūkst. eurų). Šilutės rajono savivaldybė savo biudžete nėra numačiusi papildomų lėšų investicijų projekto įgyvendinimo pabrangimui padengti. Savivaldybė vykdo daug investicijų projektų, kurių įgyvendinimo termino pabaiga numatyta 2021 metais, o prisidėjimas siekia daugiau kaip 3,617 mln. eurų. Vertinant tai, kad Šilutės raj. savivaldybės investicijų projektai tęstiniai ir tai, kad skirtos lėšos nebuvo papildomai skiriamos, o tik skolinamos 2021 metų sąskaita (Valstybės investicijų programoje), 2021 metų savivaldybės biudžetui tenka didelė našta vykdant projektus, kurių pabaiga numatyta šiais metais. Taip pat dėl šiuo metu šalyje susidariusios situacijos statybų rinkoje, statybos elementų sąnaudų kainos padidėjo daugiau nei 10%, o tai įtakojo papildomą naštą savivaldybės biudžetui ir vykdant investicijų projektus. Pasiūlymas:
Skirti Šilutės rajono savivaldybės vykdomam investicijų projektui „Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato Šilutėje, Lietuvininkų g. 6, rekonstravimas“ 828 000 eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 24. Seimo narė Edita Rudelienė, 2021-11-03 Argumentai:
Trakų rajono savivaldybė 2020 metais įgyvendino Pėsčiųjų tako Totoriškių ežero pakrantėje Trakų m. Trakų raj. sav. statybos projektą.
Buvo įrengta nauja pėsčiųjų tako danga, lietaus nuotekų surinkimo sistema, apšvietimas, mažosios architektūros elementai. Buvo atnaujinta pakrantės takas nuo Ežero g. 7 iki Vytauto g. 69 Trakų m. 2022 m.. Trakų savivaldybė planuoją tęsti pradėto tako Totoriškio ež. pakrantėje įrengimo darbus, kuriuo galima bus pasiekti, naujai įrengtas viešąsias erdves, Trakų autobuso stotį bei susijungtų jau su esamais naujais įrengtai pėsčiųjų dviračių takais Trakų mieste (Vytauto g. ir Aukštadvario g.). Bus įrengtos 5 poilsio zonos, sutvarkytos žaliosios zonos, įrengtas naujas apšvietimas Trakų rajono savivaldybė neturės galimybės minėto projekto finansuoti ir ES Struktūrinių fondų lėšomis, nes turizmo infrastruktūros priemonės 2021-2027 metais ES Struktūrinių fondų lėšomis nebus finansuojamos. Pasiūlymas:
Trakų rajono savivaldybei 2022 metų biudžete papildomai skirti 400 tūkst. eurų projekto „Pėsčiųjų tako Totoriškių pakrantėje, Trakuose, (atkarpa nuo Vytauto g. 87 iki Vytauto g. 103) statybos projektas“ statybos darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 25. Seimo narė Edita Rudelienė, 2021-11-03 Argumentai:
Trakų rajono savivaldybė 2020-2021 metais įgyvendino projekto „Mokslo paskirties Trakų gimnazijos pastato (Unikalus. Nr. 7997-2000-3018) Birutės g. 44, Trakų m., rekonstravimas“ I etapą, kurio metu buvo apšiltintas mokyklos pastato stogas, sienos, cokolis. Pakeistos lauko durys ir langai. Pakeisti vandentiekio ir nuotekų tinklai; atnaujinta šildymo ir vėdinimo sistema, įrengta gaisrinė ir apsauginė signalizacija, elektrotechninė dalis, pastatas pritaikytas žmonėms su negalia, įrengta nauja valgykla ir technologijos kabinetai. Savivaldybė skyrė 2021 m. – 157 tūkst. EUR, 2022 m. – 1 568 tūkst. EUR.
EUR. II etapu bus rekonstruotas mokyklos priestatas (sporto salės) numatant 350 sėdimų vietų tribūnuose, Pilnai atlikus mokyklos pastato ir priestato rekonstrukcijos darbus, bus sumažintas sunaudojamos šiluminės ir elektros energijos kiekis, taip pat sumažės išlaidos patalpų šildymui ir elektrai. Trakų rajone bus pirmoji moderni ir universali sporto salė atitinkanti kelių sporto šakų reikalavimus. Pagal pasirašytą statybos rangos darbų sutartį II etapo darbų vertė sudaro 2,4 mln. Eur. Trakų rajono savivaldybė neturės galimybės minėto projekto finansuoti ir ES Struktūrinių fondų lėšomis, nes LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2021-2027 metais ES Struktūrinių fondų lėšomis planuojamos remti regione veiklos/priemonės yra šios:
investuojant į ugdymo infrastruktūrą bei ją pritaikant neįgaliesiems efektyviai veikiančiose mokyklose;
Trakų rajono savivaldybei 2022 metų biudžete papildomai skirti 1 mln. eurų projekto „Mokslo paskirties Trakų gimnazijos pastato (Unikalus. Nr. 7997-2000-3018) Birutės g. 44, Trakų m., rekonstravimas“ II etapo darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 26. Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2021-11-04 Argumentai:
Šiuo metu yra parengtas Centrinio stadiono futbolo aikštės Parko g. 2C, Visagine, laistymo sistemos statybos ir stadiono dangos keitimo projektas. Įgyvendinant šį projektą planuojama centriniame stadione įrengti natūralios dangos laistymo sistemą bei atnaujinti esamą natūralią dangą. Pagal investicinį projektą numatyta įgyvendinti I alternatyvą, pagal kurią projekto vertė siektų 2 612 182,16 Eur. Visagino savivaldybės biudžeto lėšos sudarytų 391 827,32 Eur. Pasiūlymas:
Skirti 2 220 354,84 Eur Centrinio stadiono futbolo aikštės Parko g.
2C, Visagine, laistymo sistemos statybos ir stadiono dangos keitimo projektui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 27. Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2021-11-04 Argumentai:
Visagino „Verdenės“ gimnazijos vidaus patalpos neatitinka šiuolaikinių nustatytų higienos normų sąlygų, todėl yra parengtas vidaus patalpų modernizavimo projektas. Projekto įgyvendinimas pagerintų sąlygas ugdymuisi ir mokymuisi, nes būtų užtikrinta tinkama mokymosi aplinkos kokybė. Po projekto modernizuotos mokyklos vidaus patalpos atitiktų nustatytas higienos normas. Vidaus patalpų techninio projekto darbų vertė siektų 3 058 000 Eur. Visagino savivaldybės biudžeto lėšos sudarytų 458 700 Eur. Pasiūlymas:
Skirti 2 599 300 Eur Visagino „Verdenės“ gimnazijos vidaus patalpų modernizavimo projektui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 28. Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2021-11-04 Argumentai:
Šiuo metu Visagino rekreacijos paslaugų centro salė nėra tinkamai pritaikyta sportuoti neįgaliesiems žmonėms. Modernizavus sporto salę ir pritaikius ją neįgaliųjų poreikiams, neįgaliesiems būtų suteiktos tokios pat treniruočių galimybės kaip ir sveikiems žmonėms. Bendra projekto įgyvendinimo vertė: 514 321,00 Eur, sporto rėmimo fondų lėšos: 123 868,00 Eur, ir Visagino savivaldybės biudžeto lėšos sudarytų 195 453,00 Eur. Pasiūlymas:
Skirti 195 tūkst. Eur Visagino rekreacijos paslaugų centro sporto salės remonto ir pritaikymo neįgaliesiems projektui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 29. Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2021-11-04 Argumentai:
Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos vidaus patalpos neatitinka šiuolaikinių nustatytų higienos normų sąlygų, todėl yra parengtas vidaus patalpų modernizavimo projektas. Projekto įgyvendinimas pagerintų sąlygas ugdymuisi ir mokymuisi, nes būtų užtikrinta tinkama mokymosi aplinkos kokybė. Po projekto modernizuotos mokyklos vidaus patalpos atitiktų nustatytas higienos normas. Pagal investicinį projektą numatyta įgyvendinti I alternatyvą, pagal kurią projekto vertė siektų 2 612 182,16 Eur. Visagino savivaldybės biudžeto lėšos sudarytų 391 827,32 Eur. (2022 m. pagal grafiką buvo planuojama skirti iš VIP). Pasiūlymas:
Skirti 2 220 354,84 Eur Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos vidaus patalpų modernizavimo projektui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 30. Seimo nariai:
Lukas Savickas Laima Nagienė Laima Mogenienė Rūta Miliūtė Rima Baškienė Algirdas Stončaitis Domas Griškevičius Tomas Tomilinas Saulius Skvernelis, 2021-11-04 Argumentai:
Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. (toliau – Susitarimas) numato tolygų finansavimo didinimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau - MTEP) veikloms.
Sutarta, kad nuo
valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP, iki 2024 metų pabaigos – ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP (2018 m. reikšmė – 0,3 proc.). Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-966) (toliau – Valstybės biudžeto projektas) MTEP veikloms yra skiriama tik 24,1 mln. Eur. Siekiant Lietuvoje mažinti mokslo ir studijų finansavimo atotrūkį nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos atitinkamo vidurkio bei pasiekti Susitarime numatytus įsipareigojimus, Valstybės biudžeto projekte numatytas finansavimo tempas yra nepakankamas. Numatytos lėšos yra nepakankamos jaunųjų mokslininkų skatinimui likti dirbti Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje bei susigrąžinti ar pritraukti talentus iš užsienio, MTEP programų, skirtų prioritetinių žaliojo kurso, skaitmeninės transformacijos ir kitų Europos Komisijos prioritetinių tikslų įgyvendinimui, finansavimui bei MTEP infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui. Taigi, siūloma MTEP veikloms numatyti 67,7 mln. Eur finansavimą. Pasiūlymas:
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms numatyti 67,7 mln. Eur finansavimą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus.
Seimo nariai Rasa Budbergytė, Eugenijus Sabutis, Julius Sabatauskas, Vidmantas Kanopa, Orinta Leiputė, Linas Jonauskas, Algirdas Sysas, Vilija Targamadzė, Kęstutis Vilkauskas, Liudas Jonaitis, Tomas Bičiūnas, Gintautas Paluckas, Dovilė Šakalienė, 2021-11-09 Argumentai: 2022 m. valstybės biudžeto lėšos švietimui, mokslui ir sportui (iš visų šaltinių) sudarys iš viso 2304,5 mln. eurų ir bus 283,7 mln. eurų (14 proc.) didesnis nei 2021 m. Tai akivaizdus ir sveikintinas valstybės biudžeto lėšų švietimui didėjimas. Stebint LRV biudžeto švietimui eilutes bei analizuojant „Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030)“ išlaidų modeliavimo grafikus, matome didelius atskirų sričių finansavimo netolygumus. Visų pirma tai pasakytina apie mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros programą (MTEP). Susitarimo 18 straipsnio 3 dalis sako, kad „Nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui,
moksle ir valdžios sektoriuje siekia ne mažiau kaip 1 proc. BVP iki 2024 metų pabaigos – ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP“. Deja dabartiniai rodikliai rodo labai menką MTEP finansavimą. 2018 m. sudarė 0,94 proc. nuo BVP, ES vidurkis iš 2,18 proc. Iš jų valdžios sektorius skyrė vos 0,3 proc. nuo BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis buvo 0,65 proc. nuo BVP. MTEP veiklai pagal švietimo susitarimą ŠMSM sumodeliuotas lėšų augimas labai lėtas 2021-2022 metų laikotarpiui ir kyla vos nuo 0,30 proc. iki 0,32 proc. 2022 metais. Tai sudaro 2021 metais skirtus 159,2 mln. ir planuojamas 183,3 mln. 2022 metais. Siekiant ženkliau suaktyvinti šį sektorių bei mažinti netolygumus tarp švietimo sričių, siūloma MTEP programai papildomai numatyti papildomas lėšas. Tai ženkliai pagerintų mokslinių tyrimų plėtrą, valstybei atneštų didesnę pridėtinę vertę bei skatintų inovacijas ir naujų technologijų diegimą Lietuvos pramonėje.
Be to ženkliai sumažintų MTEP lėšų poreikio spaudimą valstybės biudžetui 2023 ir 2024 metais. Pasiūlymas: Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos programai papildomai numatyti 40 mln. eurų. Lėšų šaltinis: Iš pažangos priemonėms įgyvendinti skirstomų lėšų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 31. Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Giedrius Surplys Dainius Gaižauskas Kęstutis Mažeika, 2021-11-04 Argumentai:
susigrąžinimo 600 metų sukaktį. Atsižvelgiant į Sūduvos vardo reikšmę Lietuvos istorijai, jos dabarčiai ir žvelgiant į ateitį, pabrėžiant Sūduvos krašto įtaką lietuvių kultūrai, kalbai, raštijai, knygnešystei ir pažymint Sūduvos krašto indėlį į lietuvybės sąjūdžio gaivinimą visų okupacijų metais, Lietuvos valstybės atgimimą (dr. J. Basanavičiaus veiklą, Valstybės himno autoriaus V. Kudirkos veiklą ir kt.), Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės globos tarybos teikimu Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Sūduvos metais. Siekiant tinkamai pažymėti šią sukaktį ir įgyvendinti Sūduvos metų minėjimo programą, reikalinga skirti lėšas joje numatytiems kultūriniams, edukaciniams, pažintiniams renginiams, knygų leidybai bei viešinimo priemonėms. Analogiškai programai 2019 metais - Žemaitijos metų paminėjimui - buvo skirta 300 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pasiūlymas:
Skirti 100 tūkst. Eur Kultūros ministerijai Suvalkijos (Sūduvos) metų minėjimo programai įgyvendinti. Lėšų šaltinis: Akcizų pajamos už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 32.
Eugenijus Sabutis Kęstutis Vilkauskas Vilija Targamadzė Liudas Jonaitis Vidmantas Kanopa Tomas Bičiūnas Linas Jonauskas Gintautas Paluckas Algirdas Sysas Julius Sabatauskas Valentinas Bukauskas Valdemaras Valkiūnas Edita Rudelienė Stasys Tumėnas Rimantė Šalaševičiūtė Guoda Burokienė Gintautas Kindurys Romualdas Vaitkus Andrius Bagdonas Dovilė Šakalienė Orinta Leiputė, 2021-11-04 Argumentai:
Lietuvos gaisrinės saugos asociacija yra informavusi, kad Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-966 (toliau – Biudžeto projektas) numatytas nepakankamas finansavimas priešgaisrinei saugai savivaldybėse vykdyti. Biudžeto projekto 4 priede „Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ priešgaisrinei saugai vykdyti numatoma 36
didinamam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti bei būtinai ugniagesio įrangai įsigyti. Vyriausybė 2021-10-13 nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio" nuo 2022 m. sausio 1 d. nusprendė didinti minimalią mėnesinę algą 88 eurais nuo šiuo metu nustatytos 642 Eur. iki 730 Eur. sumos. Tai yra 14% algos didėjimas, tuo tarpu dotacija savivaldybių biudžetams nuo 2022 metų didėja perpus mažiau, apie 7% (nuo 34 040 tūkst. Eur. 2021 metais iki 36 578 tūkst. Eur. 2022 m.). Savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimas sąlygojamas ne tik didėjančia minimalia mėnesine alga. Be minimalios mėnesines algos didinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2022-01-01 papildomai (ir daugiau nei kasmet) siūlo didinti ir kitus savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimą sąlygojančius komponentus.
Kartu su
valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projekte Nr. XIVP-962, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 <...> pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-964 numatomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas 4 eurais nuo 177 Eur. iki 181 Eur. bei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas 0,5 dydžiu nuo esamo minimalaus 4,2-4,5 iki 4,7-5. Papildomai pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, gerai ir labai gerai įvertintų ugniagesių darbo užmokestis privalomai kasmet turi būti didinamas 5-15 procentų. Be to, biudžeto projekte savivaldybėms nenumatytos lėšos ugniagesių kvėpavimo apsaugos priemonėms (kvėpavimo aparatai), ugniagesių apsaugos priemonėms (koviniams drabužiams, diržams, šalmams ir kt.) įsigyti, gaisriniams automobiliams (bent dėvėtiems, ne naujiems), kitai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai. Nors po garsiojo Alytaus padangų gaisro nuo 2020-11-24 Vidaus reikalų ministro 2020-11-23 įsakymu Nr. IV-1203 kvėpavimo organų apsaugos aparatai yra įtraukti į savivaldybių ugniagesių asmeninių apsaugos priemonių sąrašą, tačiau finansavimas šioms apsaugos priemonėms nėra numatomas.
Papildomai pažymėtina, kad esama aukščiausiųjų valstybės institucijų teisės aktais nustatyta savivaldybių ugniagesių komandų struktūra užprogramuoja neišvengiamą viršvalandinį darbą ugniagesiams, kuris taipogi turi būti teisingai apmokamas, skiriant savivaldybėms iš valstybės biudžeto tam tikslui papildomas lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 354 patvirtinto Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto priede „Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai" įtvirtintas reikalavimas kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilines cisternos priskirti ne mažiau kaip 2 ugniagesius, dirbančius keturiomis pamainomis. Tokia budinčios pamainos sudėtis sąlygoja būtinuosius viršvalandinius darbus, kiekvienam ugniagesiui vidutiniškai per mėnesį dirbant 15,7 valandų viršvalandžių. Atkreipiame dėmesį, kad vieno ugniagesio veikla ne tik nėra efektyvi, bet gali būti ir pavojinga jo sveikatai, ar net gyvybei. Iš viso minimalus lėšų poreikis 2022 metams minėtam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimui ir būtinų apsaugos priemonių įsigijimui 6,838 mln. Eurų. Biudžeto projekte, palyginti su 2021 metais, dotacijų suma savivaldybių priešgaisrinei saugai padidinta tik 2,538 mln. eurų, minimalus lėšų trūkumas 4,3 mln. Eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybėms perduota valstybinė priešgaisrinės saugos funkcija yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų (dotacijų savivaldybių biudžetams). Valstybė, didindama minimalų darbo užmokestį, didindama pareiginės algos bazinį dydį ir koeficientą, privalo numatyti savo biudžete ir skirti savivaldybėms pakankamą dotacijų sumą padidinto darbo užmokesčio išmokėjimui. Priešingu atveju bus pažeisti pamatiniai konstituciniai teisinės valstybės, socialinių garantijų ir teisingo apmokėjimo už darbą principai.
Prašome apsvarstyti ir rasti galimybę papildomai skirti ne mažiau kaip 4,3 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, didėjančiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti, viršvalandinio darbo apmokėjimui, gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIVP-966 4 priede numatytos specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams priešgaisrinei saugai vykdyti skiriamų lėšų dydį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
iš jų: priešgaisrinei saugai
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 33. Seimo nariai Laima Nagienė, Saulius Skvernelis, Domas Griškevičius, Rima Baškienė, Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Zenonas Streikus, Zigmantas Balčytis, Algirdas Stončaitis, Vytautas Bakas, Algirdas Butkevičius, Lukas Savickas, Rūta Miliūtė, Tomas Tomilinas, Artūras Skardžius, 2021-11-05 Argumentai:
Projekto 4 priede „Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ numatomas nepakankamas finansavimas savivaldybių atliekamos priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymui. Planuojama skirti 36 578 tūkst. Eur suma nepakankama nuo 2022-01-01 ženkliai didinamam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui, viršvalandiniam darbui mokėti bei būtinai ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti. Vyriausybė 2021-10-13 nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. padidino minimalią mėnesinę algą 88 eurais nuo šiuo metu nustatytos 642 Eur iki 730 Eur sumos.
Tai yra 14% algos didėjimas nuo 2022 metų, tuo tarpu dotacija savivaldybių biudžetams nuo 2022 metų didėja perpus mažiau, apie 7% (nuo 34 040 tūkst. Eur 2021 metais iki 36
didėjimas sąlygojamas ne tik didėjančia minimalia mėnesine alga. Be minimalios mėnesinės algos didinimo, Vyriausybės kartu su 2022 biudžeto projektu Seimui pateiktuose Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projekte Nr. XIVP-962, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 <...> pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-964 numatomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas 4 eurais nuo 177 Eur iki 181 Eur bei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas 0,5 dydžiu nuo esamo minimalaus 4,2-4,5 iki 4,7-5. Papildomai pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, gerai ir labai gerai įvertintų ugniagesių darbo užmokestis privalomai kasmet turi būti didinamas 5-15 procentų. Papildomai pažymėtina, kad esama aukščiausiųjų valstybės institucijų teisės aktais nustatyta savivaldybių ugniagesių komandų struktūra užprogramuoja neišvengiamą viršvalandinį darbą ugniagesiams, kuris taipogi turi būti teisingai apmokamas skiriant savivaldybėms iš valstybės biudžeto tam tikslui papildomas lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr.
Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto priede ,,Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai“ įtvirtintas reikalavimas kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos priskirti ne mažiau kaip 2 ugniagesius, dirbančius keturiomis pamainomis. Tokia budinčios pamainos sudėtis sąlygoja būtinuosius viršvalandinius darbus, kiekvienam ugniagesiui vidutiniškai per mėnesį dirbant 15,7 valandų viršvalandžių. Be to, biudžeto projekte savivaldybėms nenumatytos lėšos ugniagesių kvėpavimo apsaugos priemonėms (kvėpavimo aparatai), ugniagesių apsaugos priemonėms (koviniams drabužiams, diržams, šalmams ir kt.) įsigyti, gaisriniams automobiliams (bent dėvėtiems, ne naujiems), kitai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai. Nors po garsiojo Alytaus padangų gaisro nuo 2020-11-24 Vidaus reikalų ministro 2020-11-23 įsakymu Nr. 1V-1203 kvėpavimo organų apsaugos aparatai yra įtraukti į savivaldybių ugniagesių asmeninių apsaugos priemonių sąrašą, tačiau finansavimas šioms apsaugos priemonėms nėra numatomas. Iš viso minimalus lėšų poreikis 2022 metams minėtam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimui ir būtinųjų apsaugos priemonių įsigijimui: 6,838 mln. eurų. Biudžeto projekte, palyginti su 2021 metais, dotacijų suma savivaldybių priešgaisrinei saugai padidinta tik 2,538 mln. eurų, trūkumas 4,3 mln. eurų. Pasiūlymas:
Papildomai skirti ne mažiau kaip 4,3 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, t.y. didėjančiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti, viršvalandinio darbo apmokėjimui, gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos, pajamos iš administracinių baudų arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 34.
34Seimo nariai:
Valentinas Bukauskas Rimantė Šalaševičiūtė Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Algirdas Stončaitis Vytautas Gapšys, 2021-11-04 Argumentai: sporto paskirties pastato (plaukimo baseino) Lygumų g. 47, Telšiai kapitalinio remonto darbams užbaigti. Suremontavus baseiną bus sudaryta galimybė mokytis plaukti ir treniruotis ištisus metus miesto ir rajono gyventojams, besilankantiems svečiams. jau daug metų organizuojama akcija
„Telšiuose antrą klasę baigi – plaukti moki‘, kurios metu kiekvienas metais
plaukti išmoksta apie 400 antrokų. patekimas į patalpas bus pritaikytas negalią turintiems asmenis, bus patraukli turistinė vieta. Pasiūlymas: Siūloma skirti 1423000 eurų sporto paskirties pastato (plaukimo baseino) Lygumų g. 47, Telšiai baseino kapitalinio remonto darbų užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 35. Seimo nariai:
Valentinas Bukauskas Rimantė Šalaševičiūtė Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Algirdas Stončaitis Vytautas Gapšys, 2021-11-04 Argumentai: „Pastato Telšių, Respublikos g. 28, modernizavimas pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms“ Telšių meno mokykloje šiuo metu mokosi per 600 moksleivių. Mokykloje vyksta aktyvi popamokinė veikla įvairiose meno šakose, kuriami santykiai pagrįsti pasitikėjimu tarp mokinių, mokytojų ir tėvų. Mokiniai dalyvauja įvairiuose šalies bei tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, šventėse. A ktyviai dalyvauja bendruomenės renginiuose. Mokyklos veiklos prioritetai: bendradarbiavimo ir pasitikėjimo kultūros plėtra, dėmesys kiekvieno mokinio individualių gebėjimų ugdymui, mokyklos pažanga savitumo link. Atsižvelgiant į rangovo galimybes vykdyti darbus ir siekiant išlaikyti darbų vykdymo technologinį nuoseklumą reikalinga 2022 m skirti 1500000 Eur. Būtina įrengti stogų konstrukcijas su dangomis, atlikti fasadų sandarumo bei apšiltinimo su išorės apdaila darbus, pradėti vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbus.
Pasiūlymas: Siūloma skirti 1500000 eurų „pastato Telšių, Respublikos g. 28, modernizavimas pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms“ Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 36. Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas Eugenijus Sabutis Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Remigijus Žemaitaitis Dovilė Šakalienė Vidmantas Kanopa Saulius Skvernelis Algirdas Stončaitis Valentinas Bukauskas Viktoras Fiodorovas Domas Griškevičius Edita Rudelienė Liudas Jonaitis Zigmantas Balčytis Vilija Targamadzė Orinta Leiputė Algirdas Sysas Jonas Varkalys Juozas Baublys Beata Petkevič Česlav Olševski Rita Tamašunienė Julius Sabatauskas, 2021-11-04 Argumentai:
Kultūros ministerijos parengtą Lietuvos karaimų metų minėjimo 2022 metų planą. Trakuose įvyks tarptautinis karaimų suvažiavimas. Lietuvos karaimų kultūros bendrija ir Trakų istorijos muziejus Trakų salos pilyje surengs muzikinį renginį-oratoriją „Karaimai“. Trakų istorijos muziejus kartu su partneriais – Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi ir Lietuvos karaimų kultūros bendrija surengs dailininko Bari Egizo ir aukščiausio dvasininko, orientalisto Seraja Šapšalo parodas ir planerą, skirtą Lietuvos karaimų metams paminėti. Trakų istorijos muziejus yra įsipareigojęs parengti Seraja Šapšalo ekspozicijos Trakų istorijos muziejaus ekspoziciniame padalinyje atnaujinimo techninį projektą. Techninis projektas numatytas parengti, panaudojant vidinius finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
Pagrindinis moderniai atnaujintos minėtos ekspozicijos tikslas – atitikti dabartinių muziejų lankytojų lūkesčius, didesnis atvirumas nei tradicinėse ekspozicijose, interaktyvumo susiejimas su mokymosi modeliais, kurie paremti komunikacijos grandine – iš muziejaus – lankytojui. Atnaujintose muziejaus erdvėse numatoma sumontuoti moderni įranga būtų pritaikyta plataus spektro edukacijų rengimui. Cokoliniame aukšte įsikūrusiose erdvėse būtų plėtojama muziejaus edukacinė veikla, organizuojamos dirbtuvės visų amžiaus grupių lankytojams. Čia būtų galima kurti ir mokytis, pasitelkiant naujausias technologijas bei tradicines priemones, pagerėtų ne tik vedamų edukacijų kokybė, bet ir būtų įdiegti bei pritaikyti įvairesni, šiuolaikiškesni, patrauklesni lankytojui karaimų tautos istorijos Lietuvoje ir Trakų mieste pažinimo būdai. Moderniai atnaujintos S. Šapšalo karaimų tautos muziejaus nuolatinės ekspozicijos koncepcijos įgyvendinimui reikalingos investicijos – apie
COVID-19 pandemijos, per 2020-2021 metus sulaukęs tik 30 proc. lankytojų lyginant su 2019 metais, finansinių galimybių įgyvendinti S. Šapšalo karaimų tautos muziejaus nuolatinės ekspozicijos atnaujinimą ir modernizavimą neturi. Pasiūlymas: Skirti Trakų istorijos muziejui moderniai atnaujintos S. Šapšalo karaimų tautos muziejaus nuolatinės ekspozicijos koncepcijos įgyvendinimui 200 000 Eur. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos bei skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 37. Seimo narys Antanas Matulas, 2021-11-04 Argumentai: Nuo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento įsteigimo, t. y. nuo 2011 metų balandžio 1 dienos, didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius išliko nepakitęs – 38.
Ne kartą buvo kreiptasi į LRV, FM ir SAM dėl papildomų asignavimų, etatų, tačiau nepaisant vis didėjančios Departamento vykdomų funkcijų apimties, prisiimtų įsipareigojimų kiekio, etatų skaičius nepadidėjo, o darbo užmokestis iki 2020 metų buvo vienas žemiausių tarp tokio tipo įstaigų. Departamentas yra viena iš nedaugelio Vyriausybės įstaigų, turinti mažiausią pareigybių skaičių ir tam skirtus asignavimus, nepaisant Departamento horizontalaus, koordinuojančio ir kitų įstaigas veikimo. Nors Departamentui nuo veiklos pradžios buvo vis priskiriamos naujos papildomos funkcijos, tačiau netgi esami du etatai nėra padengiami darbo užmokesčio lėšomis, todėl nėra galimybės priimti reikalingus kvalifikuotus darbuotojus ir užtikrinti efektyvų padalinių darbą. Šių dviejų etatų funkcijoms užtikrinti reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, todėl jiems planuojama skirti 10,5 koeficientą. Pastebėtina, kad 2020 ir 2021 m. Konkursų organizavimo patirtis ir darbuotojų judėjimas parodė, kad esant mažesniems koeficientams, konkursai neįvyksta arba pretendentų būna labai žema kvalifikacija ir menkos žinios, nepasitenkindami mažu atlyginimu darbuotojai išeina. Departamente susiklostė ilgametė praktika, kai darbo užmokesčio dydis priklauso nuo skiriamų Departamentui valstybės biudžeto asignavimų, o ne nuo dirbančių darbuotojų kvalifikacijos, darbo krūvio, atliekamų darbų sudėtingumo. Be to nuolatinis darbo užmokesčio lėšų trūkumas neleidžia darbuotojų skatinti, kelti kategorijų ir pan., o lėšų kvalifikacijos tobulinimui trūkumas neleidžia darbuotojams tobulinti savo kompetencijas. Departamentui 2022 m. numatomi maksimalūs asignavimai - 1063 tūkst. Eur (iš jų 877 tūkst. Eur – išlaidos darbo užmokesčiui).
Skirtų limitų darbo užmokesčiui, siekiant tinkamai ir efektyviai vykdyti Departamentui priskirtas funkcijas ir užtikrinti 2022 metams atitinkamą darbo užmokestį – pagal turimus 38 etatus ir nustatytus darbo užmokesčio koeficientus ir atsižvelgiant, į kiekvienais metais didėjantį darbo valstybės tarnyboje stažą, neužtenka. Be to, neužtenka lėšų vykdyti tokias funkcijas, kaip modernizuoti Departamento valdomą informacinę sistemą, vykdyti žalos mažinimo priemones pasilinksminimo vietose, atstovauti Lietuvai JT Narkotikų kontrolės komisijoje bei administruojamų interneto svetainių, tinklalapių prieinamumo viešinimui ar tikslinių radijo/TV laidų rengimui. Pasiūlymas:
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, iš jų darbo užmokesčiui skirti 80 tūkst. Eurų, o funkcijoms vykdyti – 20 tūkst. Eurų (iš viso skirti 1163 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 957 tūkst. Eurų): „Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas“
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 38. Seimo narys Zenonas Streikus, 2021-11-04 Argumentai: Druskininkų savivaldybė (toliau - Savivaldybė) vykdo svarbų visai pietų Lietuvai ir tarptautiniam bendradarbiavimui projektą „Druskininkų savivaldybės pastatų Druskininkuose
„T. Kosciuškos g. 4 ir Maironio g. 7, rekonstravimas ir Druskininkų kultūros
centro įrengimas juose“ (toliau – Projektas), kuris 2019 m. buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą. Rangos darbų vertė su 35,6 mln. Eur su PVM, šiuo metu jau atlikta darbų už 23,4 mln. Eur su PVM. 2019 m. ir 2020 m. Projektui įgyvendinti Kultūros ministerija (toliau - Ministerija) skyrė 14,4 mln. Eur valstybės lėšų, dalį jų iš Valstybės investicijų programos. Druskininkų savivaldybė Projekto įgyvendinimui jau skyrė 12,3 mln.
Eur su PVM savo biudžeto lėšų ir 2021 m. laimėjo pagal viešosios ir poilsio infrastruktūros turistų lankytinose vietose sutartį projektui finansavimą 0,7 mln. Eur. Projekto užbaigimui reikia dar apie 9 mln. Eur lėšų, todėl būtinai reikalingas valstybės finansavimas. Neskyrus valstybės finansavimo Savivaldybė negalėtų prisidėti tokios didelės sumos, todėl atsiranda didelė grėsmė, jog Projekto įgyvendinimą tektų stabdyti. Tai sąlygotų papildomų lėšų poreikį objekto konservavimui, taip pat po kiek laiko atnaujintų darbų pabrangimą. 2025 m. Druskininkai bus Lietuvos kultūros sostinė. Šiam įvykiui Druskininkai ruošiasi jau dabar ir Projekto užbaigimas yra viena iš svarbiausių Druskininkų, kaip tarptautinio kurorto, siekiančio pristatyti visos Lietuvos kultūros tendencijas vis didėjančiam užsienio lankytojų srautui, užduočių. Šiuo metu mieste nėra modernaus daugiafunkcinio kultūros centro, kuriame galima būtų organizuoti tarptautinius koncertus, teatrų ir kino festivalius, vystyti kitas, tarptautinio lygmens, kultūrines veiklas. Taip pat, 2022 metais Druskininkuose numatytos XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvaus apie 8 000 dalyvių iš viso pasaulio. Tad šio objekto užbaigimas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo bei kultūrinio turizmo skatinimo. Pasiūlymas:
Numatyti kitų metų biudžete Druskininkų kultūros centro projekto užbaigimui 4,9 mln. Eur lėšų, siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį projekto įgyvendinimą. Lėšų šaltinis: Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 39.
Jurgita Sejonienė, 2021-11-05 Argumentai: Remiantis 2018 m. atliktu VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų valdomų pastatų, kurių fasadų sistemose naudojamos aliuminio kompozito plokštelės ekspertizės tyrimų rezultatais, dalies šios įstaigos valdomų pastatų faktinės savybės neatitinka galiojančių gaisrinės saugos norminių dokumentų reikalavimų (reikalinga jas pakeisti į degumo reikalavimus atitinkančias medžiagas). Tyrimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai atlikti pasiūlė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsižvelgdama į rezonansą sukėlusį Grenfell Tower pastato gaisrą Londone. Tiek Santaros klinikos, tiek ir Sveikatos ministerija yra inicijavusios kreipimusis dėl šios problemos sprendimo, tačiau degių fasado plokščių pakeitimui į saugias finansavimo iki šiol nėra numatyta, kas kelia realų pavojų pacientų ir lankytojų saugumui. Pasiūlymas:
universiteto ligoninės Santaros klinikų valdomuose pastatuose (degių fasado plokščių pakeitimui į saugias, degumo reikalavimus atitinkančias medžiagas). Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšos ar kitos įplaukos į valstybės biudžetą. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 40. Seimo narė Jurgita Sejonienė, Juozas Varžgalys 2021-11-05 Argumentai: Pastaruosius metus, šalyje esant ekstremaliai situacijai, pristigus vietų sostinės gydymo įstaigose, Ukmergės ligoninė tapo atramine Vilniaus regiono ASPĮ, teikiančia paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams. Tuo tikslu buvo perorganizuota Ukmergės ligoninės veikla. Pradėjus VšĮ Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus atnaujinimo darbus, skubios pagalbos paslaugų teikimas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas į tokiai veiklai nepritaikytas Akušerijos skyriaus patalpas, o akušerinių paslaugų teikimas sustabdytas.
Šiuo metu gyventojai ne tik kad negauna kokybiškų ir saugių skubiosios pagalbos paslaugų, kai būtina užtikrinti infekcijų kontrolės reikalavimus, atskirti pacientų srautus, bet negauna ir akušerinių paslaugų, kuriomis aktyviai naudojosi Ukmergės ir aplinkinių rajonų gimdyvės. Skyrius negali teikti paslaugų be tam pritaikytos ir būtinos medicininės įrangos, o 1982 m. įrengti liftai ne tik nepritaikyti neįgaliesiems, bet yra ir avarinės būklės. LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 Ukmergės ligoninei suteiktas regioninės ligoninės statusas, todėl Ukmergės regioninė ligoninė teikia paslaugas ne tik Ukmergės rajono, bet ir aplinkinių rajonų (Širvintų, Molėtų, Anykščių, Jonavos) gyventojams. Atsižvelgiant į tai, teritorinės aprėpties atžvilgiu projektas prisideda prie daugiau nei 130 000 gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pagerinimo. Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Ukmergės savivaldybės prašymą skirti lėšų projekto „VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyriaus atnaujinimas siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę“ (toliau – Projektas) užbaigimui (Ukmergės rajono savivaldybės mero raštas 2021-10-14 Nr. (6.18) 18-4629 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui). Kaip jau buvo minėta, Ukmergės rajono savivaldybė yra viena iš tų, kuri realiai prisiima papildomus įsipareigojimus esant sudėtingai šalies situacijai ir sėkmingai juos įgyvendina: tiek 2020, tiek 2021 metais tapo atramine Vilniaus regiono ASPĮ, teikiančia paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams.
Ukmergės rajono savivaldybės taryba ir VšĮ Ukmergės ligoninė šio projekto vykdymui taip pat skyrė virš 100
baldams įsigyti, stebėjimo kameroms įrengti, IT serverinei ir kompiuteriniams tinklams atnaujinti, kompiuteriams įsigyti. Taip pat 2021 m. savivaldybės taryba skyrė dar apie 100 000 Eur privažiavimui iki Priėmimo skyriaus atnaujinti. Tačiau skirti visas lėšas, reikalingas projekto pabaigimui, nei Ukmergės rajono savivaldybė, nei Ukmergės ligoninė neturi finansinių galimybių. Pasiūlymas:
Skirti 303.547,10 Eur VšĮ Ukmergės ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus atnaujinimo darbams pabaigti:
Eur Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšų, numatytų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 41. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, 2021-11-05 Argumentai:
metais. 2026 m. vasario 28 d. bus minimos Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-osios gimimo metinės. Motiejus Valančius-viena svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos religinio, kultūros ir politinio gyvenimo figūrų, paskyręs visą savo gyvenimą švietėjiškai, aktyviai visuomeninei veiklai, taip pat jis laikytinas pagrindiniu demokratinių lietuvių visuomenės judėjimų –blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės-organizatoriumi.
Greta visuomeninės veiklos buvo istorikas, politikas, rašytojas, savo veikla ir raštais padaręs didžiulę įtaką Lietuvos visuomenės sąmoningumui. Ne pirmi metai sprendžiamas klausimas dėl lėšų skyrimo Vyskupo Motiejaus Valančiaus (unikalus kodas Kultūros paveldo vertybių registre 10570), kurio adresas S.Daukanto g.10A, Varniai, Varnių sen., Telšių r., pastato fasado ir vidaus patalpų remonto darbams atlikti. 2018 metais buvo atlikti fasadų restauravimo-atkūrimo darbai, tačiau vidaus remonto darbai nebuvo atlikti. Siekiant simbolinio minėtos asmenybės veiklos tęstinumo, iki 2026 - Vyskupo Motiejaus Valančiaus metų, būtų tikslinga Vyskupo Motiejaus Valančiaus name atkurti vyskupo Motiejaus Valančiaus koplyčią, įkurti informacinį-švietėjišką centrą, patalpose įrengiant svarbius istorinius įvykius bei garbaus Žemaičių vyskupo veiklas atpasakojančias ekspozicijas. Tokiu būdu kultūros paveldo objektas būtų prieinamas plačiai visuomenei. Vyskupo Motiejaus Valančiaus namo pastato vidaus patalpų remonto darbams finansuoti reikėtų 200138,84 Eur, kuriuos būtų tikslinga numatyti 2022 metų biudžete. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, skirti 200138,84 Eur Vyskupo Motiejaus Valančiaus (unikalus kodas Kultūros paveldo vertybių registre 10570), kurio adresas S.Daukanto g.10A, Varniai, Varnių sen., Telšių r., pastato fasado ir vidaus patalpų remonto darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Kultūros rėmimo programai skirtos ar skolintos lėšos. Nepritarti. Žr.
Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 42. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, 2021-11-05 Argumentai: Rainių žudynės-vienas tragiškiausių Lietuvos valstybės istorijos įvykių, kuomet 1941 m. birželio mėn., naktį iš 24 į 25 d., Rainių miškelyje NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus darbuotojai su pagalbininkais nukankino 75 Telšių kalėjimo politinius kalinius. 1991 m. sovietinio teroro aukų atminimui pastatyta Kančios koplyčia ir pasodintas Atminties ąžuolynas. Rainių žudynių vietos ir koplyčios kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir yra nacionalinis kultūros paminklas. Minimo memorialinio objekto valdytoja, Telšių rajono savivaldybė, nuolat prižiūri žudynių vietoje sukurtą infrastruktūrą, tačiau Rainių žudynių vietos ir koplyčios kompleksui būtina atlikti remonto ir jo aplinkos tvarkymo darbus, kad lankyti pritaikytas kompleksas prisidėtų prie vietos gyventojų ir svečių rekreacinių poreikių tenkinimo, kultūros paveldo bei krašto istorijos pažinimo skatinimo. Telšių rajono savivaldybė skirs 20 procentų visos darbų vertės. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, skirti 200 000 eurų Rainių koplyčios remonto ir jos aplinkos sutvarkymo darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Kultūros rėmimo programai skirtos ar skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 43. Seimo narys Gintautas Kindurys, 2021-11-09 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintame Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstyme pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Universalios arenos Švenčionėliuose, Stoties g. 4, įkūrimo projektui (15.32. punktas) 2025 metams buvo numatyta 551 tūkst. Eur.
Eur. Švenčionių rajono savivaldybės šį projektą jau yra pradėjusi įgyvendinti 2019-2020 metais. Tačiau Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 5 ir 6 prieduose nurodyta, kad Valstybės investicijų 2022-2024 metų programoje šiam projektui 2022 metams lėšų neskiriama, o siūloma skirti tik 2024 metams 1,157 mln. Eur. Švenčionių rajono savivaldybė pradėjusi įgyvendinti projektą, gavusi 2020 m. finansavimą, projektą tęsianti, turinti teisėtų lūkesčių per kelis metus jį užbaigti, šiuo metu savo lėšomis negalės įgyvendinti (tęsti) minėto projekto. Pasiūlymas:
Skirti 2022 metams Valstybės investicijų 2022-2024 metų programoje įtrauktam Švenčionių rajono savivaldybės projektui
„Universalios arenos Švenčionėliuose, Stoties g. 4, įkūrimas“ 551 tūkst. Eur. Lėšų
šaltinis: Valstybės investicijų programa, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos arba iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamų asignavimų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 44. Seimo narys Juozas Baublys, 2021-11-09 Argumentai:
Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija - viena didžiausių savivaldybės mokyklų ir vienintelė gimnazija Varėnos mieste. Gimnazijos pastatai yra senos statybos (1966 ir 1969 m.), todėl jų eksploatacijos kaštai yra labai dideli. Atlikus sienų termoizoliacijos darbus, pakeitus susidėvėjusį ir jau vandeniui pralaidų stogą, atnaujinus elektros instaliacijos sistemą, bent iš dalies modernizavus specializuotas ugdymosi patalpas, būtų taupomos gimnazijos ir savivaldybės biudžeto lėšos, ženkliai pagerėtų mokinių mokymosi ir darbuotojų darbo sąlygos, pasikeistų mokymosi aplinkų estetinis vaizdas, jos taptų moderniomis ir šiuolaikiškomis, kas yra labai svarbu ir aktualu gimnazijai. Pasiūlymas:
Skirti Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokyklos paskirties pastatų modernizavimo projektui parengti ir bendrajai ekspertizei atlikti 50 tūkst. Eur.
Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 45. Seimo narys Juozas Baublys, 2021-11-09 Argumentai: Viešosios įstaigos Varėnos ligoninė pastatų kompleksą sudaro atskiri ne vienu metu pastatyti korpusai. Seniausias korpusas pastatytas 1956 metais, kiti du – 1975 ir 1979 metais. Dėl ilgametės eksploatacijos pastatai yra fiziškai nusidėvėję, patiriami dideli šilumos nuostoliai. Siekiant gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams būtina atlikti fasadų, stogų, cokolių, vamzdynų ir šilumos punktų renovaciją. Atlikti darbai ženkliai pagerintų pastatų būklę, padidintų jų energetinį efektyvumą, užtikrintų tinkamas higienos normas darbo ir paslaugų teikimo vietose, padėtų taupyti pinigines lėšas. Kasmet būtų sutaupoma 30-50 % išlaidų, tenkančių pastatų šildymui, bei 10-20 % - išlaidų elektros energijai. Pasiūlymas:
Skirti VšĮ Varėnos ligoninės pastatų renovacijos ir apšiltinimo darbams 950 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 46. Seimo narys Juozas Baublys, 2021-11-09 Argumentai:
VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras yra pagrindinė įstaiga, teikianti rajono gyventojams ambulatorines pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaigos pastatų fasadų ir dalies stogo atnaujinimo darbai nebuvo atliekami nuo pat pastatų statybos pabaigos metų (1968 ir 1984 m.). Šiuo metu pastatų fasadas yra nusidėvėjęs, nuolat krentantis tinkas kelia grėsmę žmonių saugumui, pastatai neatitinka keliamų energetinio efektyvumo reikalavimų. Siekiant gerinti gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir darbuotojų darbo sąlygas pastatus būtina renovuoti.
Renovavus Varėnos PSPC pastatų fasadus, padidėtų jų energetinis efektyvumas, būtų pagerintas pastatų estetinis vaizdas, pagerintos patalpų sanitarinės ir higieninės sąlygos. Kiekvienais metais būtų sutaupoma apie 30-40% išlaidų, patiriamų patalpų šildymui bei apie 10-15% išlaidų už elektros energiją, patiriamų dėl papildomo dalies patalpų šildymo. Pasiūlymas:
Skirti VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijai 650 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 47. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, 2021-11-09 Argumentai:
Debesnų pelkė – Debesnų telmologinis draustinis - viena iš nedaugelio Žemaitijoje išlikusių didesnių pelkių su santykinai natūralia kalkingoms žemapelkėms ir tarpinio tipo pelkėms būdinga augalija. Ji plyti abipus Varnelės upės, prie jos ištakų iš Lūksto ežero, visiškai šalia Varnių miesto. Pelkė ypač vertinga botaniniu požiūriu. Debesnose aptinkama gana daug įvairių rūšių gegužraibinių šeimos augalų. Tai – raudonosios, dėmėtosios, gelsvosios, baltijinės gegūnės, pelkiniai skeltalūpiai, žalsvažiedės blandys, pelkinės laksvos ir dvilapiai purvuoliai. Pelkės šlapiose plynėse gana gausiai auga vabzdžiaėdžiai augalai - apskritalapės ir ilgalapės saulašarės, tuklės, baliniai ir mažiejo skendeniai. Plynių pakraščiuose sąžalynais auga liekniniai beržai. Debesnų telmologiniame draustinyje aptinkamos saugomos gyvūnų rūšys – ūdros, didieji baubliai, tetervinai, putpelės, pilkosios gervės, griežlės, drugiai – pieviniai satyriukai ir auksuotosios šaškytės.
Debesnų pelkė yra buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) LTTEL0005
„Paršežerio – Lūksto pelkių kompleksas“ dalis, kurios priskyrimo NATURA 2000
tinklui tikslas: 6230, Rūšių turtingi briedgaurynai; 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos; 6410, Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; 7120, Degradavusios aukštapeklės; 7140, Tarpinės pelkės ir liūnai; 7230, Šarmingos žemapelkės; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 91D0, Pelkiniai miškai;91E0, Aliuviniai miškai; Auksuotoji šaškytė; Dvijuostė nendriadusė; Dvilapis purvuolis; Mažoji suktenė;
Paprastasisi kirtiklis; Žvilgančioji riestūnė (kas pabraukta - yra Debesnų telmologiniame draustinyje). Debesnos – unikali ir labai patogi galimybė (vieta šalia Varnių miesto ir pėsčiųjų tako vedančio į stovyklavietę prie Lūksto ežero) Varnių regioninio parko lankytojus ir gyventojus supažindinti su natūralia pelke, jos augalija ir gyvūnija, gamtotvarkos darbais. Drebulinių lentų dangos Debesnų botaninis takas su informacine sistema suprojektuotas ir įrengtas 1999 m. įgyvendinant paramos programos PAF/MPP projektą. Botaninis takas visiškai atnaujintas 2008 m., naudojant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos skirtas lėšas Natura 2000 teritorijų tvarkymui, įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra 2 (Nr.BPD2004-ERPF-1.3.0-04-05/0003-01). Šiuo metu takas ir visi jo elementai (apžvalgos bokštas, tiltelis per Varnelės upę, informaciniai stendai) visiškai susidėvėję: supuvo medinės konstrukcijos, didelėmis tako atkarpomis sulūžusios arba sutręšusios lentos, paseno informacija stenduose. Debesnų botaniniu taku pavojinga eiti, iškabinta įspėjamoji informacija, kad takas yra avarinės būklės ir juo nebegalima naudotis.
Pagal 2020 metais parengtą „Varnių regioninio parko Debesnų telmologinio draustinio botaninio tako, esančio Graužų k., Varnių sen., Telšių r. sav. atnaujinimo projektą“, reikia išmontuoti esamą avarinės būklės taką bei jo elementus ir įrengti naują Debesnų botaninį taką su informacine sistema, apžvalgos platforma, pritaikytą žmonėms su judėjimo negalia. Įgyvendinus projektą, bus atnaujintas Debesnų botaninis takas - takas kuriuo parko lankytojai ir vietos gyventojai naudojosi 20 metų. Tako įrengimui bus naudojamos ilgaamžės, atmosferos poveikiui atsparios medžiagos. Eksploatacijos laikas - 25 metai. Debesnų pelkė, kurioje bus atnaujintas Debesnų botaninis takas, yra šalia rajoninio kelio Varniai
Debesnų šlapynėse planavimas ir praktinių atkūrimo priemonių taikymas“ išdavoje, finansuota 2009–2014 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos LT03 „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“). Pasiūlymas: Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, skirti 283 566,28 eurų Varnių regioninio parko Debesnų botaninio tako atnaujinimui. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, skolintos lėšos, Aplinkos apsaugos rėmimo programai skirtos lėšos ir iš Aplinkos ministerijai skirtų asignavimų Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 48.
48Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė,
2021-11-09 Argumentai: Telšių rajono, Luokės seniūnijos, Kuršų kaime, po įvykdytų žvyrkelio remonto darbų kelio ruože Nr. 4610 Žarėnai-Kuršai nuo 13,632 iki 15,649 km., į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. 7801/0002:135, 7801/0002:127, 7801/0002:176, 7801/0002:125, 7801/0002:203 neliko nuovažų. Šiuose ūkininkams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ganosi gyvuliai, dirbama žemė (sodinami kukurūzai, javai, daržovės). Išasfaltavus minimą ruožą, kelias nurodytoje atkarpoje pakilo, susidarė virš 2 metrų gylio dauba, todėl patekti į minėtus žemės sklypus galimybių ūkininkams neliko, juolab-ūkininkauti. Ne dėl ūkininkų kaltės yra pažeistos galimybės tinkamai naudotis nuosavybe - rengiant „Žvyrkelių, esančių Telšių rajone, kapitalinis remontas“ projektą“, nebuvo atlikti reikiami veiksmai: gyventojai nebuvo informuoti apie rengiamą projektą ir jo svarstymą, neturėjo galimybių susipažinti su juo ir nustatyta tvarka apskųsti projektą dėl nesuplanuotų įrengti nuovažų, apie pakitimus šiame kelio ruože diskusijos su gyventojais taip pat nebuvo. Iki kelio kapitalinio remonto, į ūkininkams nuosavybės teise priklausančius sklypus, jie patekdavo be trukdžių. Tokios nuovažos įrengimas vidutiniškai kainuoja apie 5000 Eur. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, skirti 5000 Eur vienai bendrai nuovažai įrengti kelio ruože Nr. 4610 Žarėnai – Kuršai nuo 13,632 iki 15,649 km į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. 7801/0002:135, 7801/0002:127, 7801/0002:176, 7801/0002:125, 7801/0002:203. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, skolintos lėšos ir iš Susisiekimo ministerijai skirtų asignavimų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 49. Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
1Seimo nariai:
3.
9Dainius Kepenis Dainius Gaižauskas Ligita Girskienė Asta Kubilienė Aušrinė Norkienė Antanas Vinkus Algimantas Dumbrava Valius Ąžuolas Robertas Šarknickas Algirdas Sysas Liudas Jonaitis Orinta Leiputė Eugenijus Sabutis Vilija Targamadzė Algirdas Stončaitis Tomas Bičiūnas Linas Jonauskas Gintautas Paluckas Vidmantas Kanopa Kęstutis Vilkauskas Dovilė Šakalienė Aurelijus Veryga Jonas Pinskus Rita Tamašunienė Česlav Olševski Beata Petkevič Valdemaras Valkiūnas Petras Gražulis Andrius Mazuronis Vaida Giraitytė-Juškevičienė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Viktoras Fiodorovas Vytautas Gapšys Vigilijus Jukna Aidas Gedvilas Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Saulius Skvernelis Laima Mogenienė Rima Baškienė Rūta Miliūtė Guoda Burokienė Linas Kukuraitis Tomas Tomilinas Laima Nagienė Ričardas Juška Arminas Lydeka Silva Lengvinienė Mindaugas Puidokas Remigijus Žemaitaitis Vytautas Bakas Giedrius Surplys Andrius Palionis Vytautas Mitalas Zigmantas Balčytis Juozas Baublys Romualdas Vaitkus Raimundas Lopata Jonas Varkalys Viktoras Pranckietis Laurynas Kasčiūnas Algirdas Butkevičius Domas Griškevičius Eugeniojus Gentvilas Virgilijus Alekna 2021-11-09 Argumentai:
Neįgaliojo pažymėjimas ir jo išdavimo procesas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (toliau – Tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) praktiškai nesikeitė nuo Tarnybos darbo pradžios, todėl manytina, kad procesas yra nebeefektyvus, o išduodami pažymėjimai šių dienų technologinės pažangos kontekste yra mažiau saugūs ir nėra patogūs naudoti neįgaliesiems. Šiuo metu, nustačius negalią kartu su kitais vertinimo baigties dokumentais, Tarnybos informacinėje sistemoje (toliau – Tarnybos IS) suformuojami pažymėjimo duomenys, kurie atspausdinami ant blanko, užklijuojama asmens nuotrauka ir pažymėjimas laminuojamas.
Toks pažymėjimų išdavimo procesas yra neefektyvus, nes užima daug laiko ir didina Tarnybos darbuotojų, išduodančių pažymėjimus, darbo krūvį. Kyla daug problemų su pažymėjimų spausdinimo, laminavimo įranga ir asmenų pateikiamų nuotraukų kokybe:
1) pažymėjimo formatas yra nedidelis, todėl jų spausdinimui tinkamą funkcionalumą turi tik nedidėlė dalis rinkoje esančių spausdintuvų, kurių šiuo metu rinkoje sudėtinga rasti, nes Europos Sąjungos šalys plačiai naudoja plastikines korteles;
2) šiuo metu Tarnybos dar naudojami spausdintuvai pažymėjimams spausdinti dažnai genda, dalis jų jau yra nebepataisomi;
3) laminuoti skirti prietaisai greit perkaista, todėl juos reikia dažnai remontuoti, dalis jų tampa nebepataisomi ir nuolat tenka pirkti naujus;
4) tobulėjant programinei įrangai, spausdinami pažymėjimai neatitinka programinės įrangos techninių parametrų. Tarnyba nuolat sulaukia neįgaliųjų nusiskundimų, kad:
1) dabartiniai pažymėjimai yra nepatvarūs ir greitai susidėvi;
2) pažymėjimų forma yra per didelė (100 mm x
x 54 mm);
3) dabartinis pažymėjimas yra neestetiškas, nešiuolaikiškas;
4) nuotraukų teikimas Tarnybai didina asmenų administracinę, finansinę naštą ir sukelia didelių nepatogumų (ypač asmenims kurie turi didelių sveikatos problemų, yra slaugomi), nes reikia specialiai ieškoti fotografavimo paslaugų teikimo vietų (kitos paslaugos teikiančios įstaigos dažniausiai gauna nuotraukas iš Gyventojų registro arba sudaro galimybę nuotrauką pasidaryti vietoje). Įvardintas problemas Tarnyba galėtų išspęsti popierinį pažymėjimo blanką pakeitusi plastikine kortele.
Pažymėtina, kad plastikinė kortelė sumažintų galimybę suklastoti dokumentą, t. y. plastikinis pažymėjimas būtų saugesnis. Atlikus rinkos tyrimą ir gavus spausdinimo paslaugų teikėjų komercinius pasiūlymus, Tarnyba įvertino, kad, personalizuotos plastikinės kortelės su minimaliu apsaugos lygiu gaminimo ir išvežiojimo (po 250 vnt. pagamintų kortelių išvežioja paslaugos teikėjas) 2 kartus per savaitę į 11 miestų esančius Tarnybos skyrius paslauga preliminariai kainuotų 2,7346 Eur su PVM už vieną kortelę. Tai sudarytų 273 460, 00 Eur su PVM, spausdinant po 100 tūkst. kortelių per metus. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, skirti
pažymėjimams pagaminti ir išvežioti 2 kartus per savaitę į 11 miestų esančius Tarnybos skyrius. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirti asignavimai ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 50. Seimo nariai Jurgita Sėjonienė, Juozas Varžgalys, 2021-11-09 Argumentai: Pastaruosius metus, šalyje esant ekstremaliai situacijai, pristigus vietų sostinės gydymo įstaigose, Ukmergės ligoninė tapo atramine Vilniaus regiono ASPĮ, teikiančia paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams. Tuo tikslu buvo perorganizuota Ukmergės ligoninės veikla. Pradėjus VšĮ Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus atnaujinimo darbus, skubios pagalbos paslaugų teikimas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas į tokiai veiklai nepritaikytas Akušerijos skyriaus patalpas, o akušerinių paslaugų teikimas sustabdytas.
Šiuo metu gyventojai ne tik kad negauna kokybiškų ir saugių skubiosios pagalbos paslaugų, kai būtina užtikrinti infekcijų kontrolės reikalavimus, atskirti pacientų srautus, bet negauna ir akušerinių paslaugų, kuriomis aktyviai naudojosi Ukmergės ir aplinkinių rajonų gimdyvės. Skyrius negali teikti paslaugų be tam pritaikytos ir būtinos medicininės įrangos, o 1982 m. įrengti liftai ne tik nepritaikyti neįgaliesiems, bet yra ir avarinės būklės. LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 Ukmergės ligoninei suteiktas regioninės ligoninės statusas, todėl Ukmergės regioninė ligoninė teikia paslaugas ne tik Ukmergės rajono, bet ir aplinkinių rajonų (Širvintų, Molėtų, Anykščių, Jonavos) gyventojams. Atsižvelgiant į tai, teritorinės aprėpties atžvilgiu projektas prisideda prie daugiau nei 130 000 gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pagerinimo. Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Ukmergės savivaldybės prašymą skirti lėšų projekto „VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyriaus atnaujinimas siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę“ (toliau – Projektas) užbaigimui (Ukmergės rajono savivaldybės mero raštas 2021-10-14 Nr. (6.18) 18-4629 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui). Kaip jau buvo minėta, Ukmergės rajono savivaldybė yra viena iš tų, kuri realiai prisiima papildomus įsipareigojimus esant sudėtingai šalies situacijai ir sėkmingai juos įgyvendina: tiek 2020, tiek 2021 metais tapo atramine Vilniaus regiono ASPĮ, teikiančia paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams.
Ukmergės rajono savivaldybės taryba ir VšĮ Ukmergės ligoninė šio projekto vykdymui taip pat skyrė virš 100
baldams įsigyti, stebėjimo kameroms įrengti, IT serverinei ir kompiuteriniams tinklams atnaujinti, kompiuteriams įsigyti. Taip pat 2021 m. savivaldybės taryba skyrė dar apie 100 000 Eur privažiavimui iki Priėmimo skyriaus atnaujinti. Tačiau skirti visas lėšas, reikalingas projekto pabaigimui, nei Ukmergės rajono savivaldybė, nei Ukmergės ligoninė neturi finansinių galimybių. Pasiūlymas:
Skirti 303.547,10 Eur VšĮ Ukmergės ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus atnaujinimo darbams pabaigti:
Eur Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšų, numatytų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 51. Seimo narys Aurelijus Veryga, 2021-11-09 Argumentai. Lietuvoje dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius nuolat mažėja, o šalies gyventojų amžiaus struktūra kinta senėjimo link. Dėl gyventojų populiacijos senėjimo auga lėtinėmis ligomis sergančių šalies gyventojų skaičius, atitinkamai didėja priėmimo skubios pagalbos paslaugų poreikis šalies ligoninėse.
Pagrindinė projektu sprendžiama problema - esama LSMU KL Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus infrastruktūra ir naudojama įranga neatitinka šiuolaikinių priėmimo skubios pagalbos skyrių darbui keliamų reikalavimų ir moderniose valstybėse taikomos praktikos, todėl nebeužtikrina pacientams teikiamų priėmimo ir skubios pagalbos paslaugų kokybės ir prieinamumo, nesudaro tinkamų darbo sąlygų, riboja paslaugų plėtros galimybes, nesudaro galimybių tinkamai pasirengti ir veikti krizių atvejais. Investicijų projekto tikslas – pagerinti LSMU KL teikiamų priėmimo ir skubios pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą Lietuvos gyventojams. Projektu siekiama užtikrinti reikiamą infrastruktūrą priėmimo ir skubios pagalbos paslaugų kokybei pagerinti bei atnaujinti įrangą priėmimo ir skubios pagalbos paslaugų kokybei pagerinti. Projektas „LSMU Kauno ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus modernizavimas“. Investicijų poreikis 4,1 mln. Detali informacija buvo pateikta Ministerijai 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. S-592. Pasiūlymas:
Skirti 1.000.000 Eur
Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšų, numatytų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 52. Seimo narys Aurelijus Veryga, 2021-11-09 Argumentai. Šiuo metu Kauno rajone Žiegždriuose (Marių sektoriuje) ir Kaune, RKL centrinėje buveinėje (Hipodromo g. 13), veikiančiuose Psichiatrijos klinikos padaliniuose pacientams teikiamų paslaugų kokybė jau nebeatitinka šiuolaikiniam paslaugų teikimų keliamų reikalavimų, pastatai seni ir jų pritaikymas pacientų poreikiams yra sudėtingas.
Pandeminė situacija itin pablogino Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos būklę ir neabejotina, kad Lietuva turi būti tinkamai pasirengusi teikti šiuolaikišką ir kvalifikuotą psichikos sveikatos pagalbą. Projektas „Teikiamų psichiatrijos paslaugų kokybės gerinimas, sukuriant šiuolaikinį psichiatrijos paslaugų teikimo centrą Kaune (adresu S. Dariaus ir S. Girėno 48 ir 50)”. 2016 m. gruodžio 22 d. RKL gavo Ministerijos pritarimą RKL Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus (toliau
Žiegždriuose (Marių sektorius) ir Kaune, RKL centrinėje buveinėje (Hipodromo g. 13), veikiančius Psichiatrijos klinikos padalinius į Aleksoto sektorių, Kaune (adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 48 ir 50). Ši RKL Psichiatrijos klinikos pertvarka neabejotinai pagerintų teikiamų psichiatrijos paslaugų kokybę, sukoncentruojant suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų teikimą Aleksoto sektoriuje, taikant efektyvesnes gydymo metodikas, trumpinant pacientų gydymo trukmę (t. y. nedidinant lovų skaičiaus išgydyti didesnį pacientų skaičių). Šiuo metu Marių sektorius yra itin nepatraukli darbo vieta ir rezidentūros bazė tiek dėl didelio atstumo nuo Kauno miesto, tiek dėl itin senos, nusidėvėjusios infrastruktūros. Projekto išlaidas sudarytų naujo priestato statybos ir įrengimo darbai, esamų patalpų remonto ir įrengimo darbai, teritorijos tvarkymo ir kiti susiję darbai, teikiamos susijusios inžinerinės paslaugos, įsigyjama nauja medicininė ir kita įranga, baldai. Bendra reikalingų investicijų suma – 10.295.000,00 EUR. Detali informacija buvo pateikta Ministerijai 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr.
S-271 (1.12); 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. S-592 (1.12) bei 2020 liepos 2 d. raštu Nr. S-2261 (1.12) „Dėl VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos konsolidacijos (adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 48 ir 50 Kaune) spartesnio įgyvendinimo užtikrinimo ir turto (adresu Žiegždrių kaimas, Kauno rajonas) perdavimo ir/ar pardavimo galimybės“, kuriuo pakartotinai kreiptasi į Ministeriją dėl finansavimo skyrimo ir projektas išskaidytas į tris etapus. Ligoninė prašo skirti finansavimą bent pirmajam etapui (8.000.000 EUR) ar jo daliai - techninio projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimui (250.000 EUR), jeigu nebūtų galimybės finansuoti projektą iš karto visa apimtimi. Pasiūlymas:
Skirti 250.000 Eur
V. Bakas, R. Šarknickas, 2021-11-09 Argumentai: Alytaus Dzūkijos mokyklos specialiųjų lavinamųjų klasių pastato patalpos neatitinka šiuolaikinių nustatytų higienos normų sąlygų, todėl yra parengtas vidaus patalpų renovacijos projektas. Įgyvendinus projektą, mokyklos vidaus patalpos atitiktų nustatytas higienos normas, būtų pagerintos ugdymosi ir mokymosi sąlygos bei užtikrinta tinkama mokymosi aplinkos kokybė. Vidaus patalpų renovacijos darbų vertė siektų 800 000 Eur. Pasiūlymas:
Skirti 800 000 Eur Alytaus Dzūkijos mokyklos specialiųjų lavinamųjų klasių pastato vidaus remonto darbams atlikti Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr.
Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 54. Seimo narė Edita Rudelienė, 2021-11-09 Argumentai: Trakai ir istoriškai, ir kultūriškai, ir netgi politiškai neatsiejami nuo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto (1392–1430). Čia jis pastatė Trakų Salos pilį, įsteigė Trakų parapinę bažnyčią, Trakuose įkurdino totorius ir karaimus bei suteikė Trakų miestui savivaldos teises. Vytautas Didysis paliko gilų pėdsaką šalies istorijoje, todėl materialus jo įamžinimas labai svarbus ne tik Trakams, bet ir Lietuvai. 2011 metais buvo pasirašyta trišalė sutartis su Vytauto Didžiojo Sąjunga, Trakų rajono savivaldybe ir Trakų istorijos muziejumi dėl bendradarbiavimo statant paminklą Vytautui Didžiajam Trakuose, Karaimų (Karvinės) saloje. Trakų rajono savivaldybė biudžeto lėšomis parengė techninį projektą
„Kitos paskirties inžinierinio statinio – paminklo Lietuvos Didžiajam
Kunigaikščiui Vytautui, Karaimų saloje, Trakų mieste (17114; 27125) statyba“, tačiau iki šiol projektas neįgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, kad 2022-aisiais Trakai minės savo įkūrimo 700 metų jubiliejų bei Karaimų metus šio projekto realizavimas neabejotinai prisidės prie Lietuvos gyventojų istorinės ir kultūrinės savimonės stiprinimo. Pasiūlymas:
Trakų rajono savivaldybei 2022 metų biudžete papildomai skirti 514 tūkst. eurų investicinio „Kitos paskirties inžinierinio statinio – paminklo Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui, Karaimų saloje, Trakų mieste (17114; 27125)“ statybai. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 55. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2021-11-12 Argumentai:
Trakų rajono savivaldybė dar 2010 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. S1-255 „Dėl Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklo“.
Trakų rajono savivaldybės tarybos mero 2010 m. lapkričio 25 d. potvarkiu P2-91 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarius darbo grupę prasidėjo veikla (darbai), skirta parinkti vietą paminklui ir sukurti patį paminklą, parengti architektūrinės dalies projektą (statybos (techninį) projektą). Šie darbai buvo vykdomi keletą metų. Paminklą Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui sukūrė skulptorius profesorius Gediminas Karalius. VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos architektas profesorius Algis Vyšniūnas ir VGTU AF Urbanistikos katedros doktorantas Petras Džervus sukūrė architektūrinės dalies projektą. Yra parengtas ir inžinerinio statinio paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Karaimų saloje (Trakų mieste) statybos (techninis projektas). Tikimasi, kad Karaimų saloje (Trakų mieste), kuri yra kultūros vertybės - Trakų senamiesčio dalis, pastačius paminklą Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir sutvarkius šios salos aplinką bei socialinę-inžinerinę infrastruktūrą, kad ji patraukli ir patogi Lietuvos gyventojams ir svečiams iš užsienio šalių, Trakų miestas taps dar labiau turistų lankoma vieta, bus patenkinti žmonių kultūriniai poreikiai, finansinę naudą gaus ir Trakų rajono savivaldybė, ir visa Lietuva (valstybės biudžetas). Paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Karaimų saloje (Trakų mieste) statybos (techninio) projekto įgyvendinimui reikalingos investicijos – apie 600 000 Eur. Pasiūlymas:
Skirti Trakų rajono savivaldybei inžinerinio statinio Paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Karaimų saloje (Trakų mieste) statybos (techninio) projekto įgyvendinimui viso 600 000 Eur., tame skaičiuje 2022 metais – 100 000 Eur. Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 56.
Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Eugenijus Sabutis, Vilija Targamadzė, Tomas Bičiūnas, Gintautas Paluckas, 2021-11-09 Argumentai: Prie suprastėjusios vaikų fizinės ir psichologinės būklės itin prisidėjo karantinas. Mokslininkai[1], ištyrę daugiau nei 1,5 tūkst. tėvų, daugiau nei 300 11-14 metų vaikų ir beveik tiek pat mokytojų, pateikė išvadas, kad daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ir /arba elgesys pirmojo karantino (2020 m. pavasarį) metu pablogėjo. Prie ekranų leidžiamas laikas, lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, padvigubėjo. Padaugėjo vaikų galvos skausmų, kurie sietini su ilgesne ekranų (ypač mokymosi tikslais) trukme, mažesniu fiziniu aktyvumu, trumpesniu buvimu lauke. Padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo. Pastebimai sumažėjo vaikų, dalyvaujančių neformaliame ugdyme. Dalyvaujantys neformalaus ugdymo užsiėmimuose vaikai prie ekranų praleido mažiau laiko, jų fizinė ir psichikos sveikata buvo geresnė, o noras mokytis ir mokymosi pasiekimai – didesni. Vasaros metu vaikų užimtumas sumažėja. Ne visi tėvai turi galimybes paskatinti vaikų dalyvavimą neformaliame ugdyme, nupirkti kelialapius į stacionarias vasaros stovyklas, kurios padėtų grąžinti vaikams socialinius, fizinio aktyvumo ir kitus prarastus įgūdžius. Šiuo metu yra kompensuojamos vasaros stovyklos socialiai remtiniems vaikams, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leido savivaldybėms naudoti karantino metu sutaupytas neformalaus vaikų švietimo krepšelio lėšas vaikų vasaros stovykloms. Šių lėšų nepakanka, kad būtų užtikrinta, jog visi 7-16 metų mokiniai galėtų pasinaudoti galimybe dalyvauti vasaros stovyklose. Įvertinus tai, kad šiuo metu (Lietuvos statistikos departamento 2021 metų duomenimis) Lietuvoje yra 301323 7-16 amžiaus vaikų, biudžete reikėtų numatyti 45 200 000 eurų. Skaičiuojama vienos vasaros stovyklos kaina vaikui per metus – 150 eurų.
Todėl siūlome sudaryti sąlygas 7-16 metų vaikams pasinaudoti kasmetinėmis edukacinėmis 5-7 dienų trukmės stacionariomis vasaros stovyklomis, kurios būtų apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Pasiūlymas:
ministerijai, 7-16 metų vaikų kasmetinėms edukacinėms 5-7 dienų trukmės stacionarioms vasaros stovykloms. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 57. Seimo narys Andrius Palionis, 2021-11-09 Argumentai:
Širvintų pradinė mokykla yra vienintelė pradinio ugdymo įstaiga mieste. Mokyklos pilna sukomplektuotos visos klasės, patalpų užimtumas yra išnaudotas maksimaliai, dėl šios priežasties 2021 metais joje negalėjo būti vykdomos informacinių technologijų veiklos, kurių įgyvendinimui reikalingos tinkamos patalpos. Taip pat kyla valgyklos patalpų trūkumo ir ugdymo dalykų, kuriems reikalingos dvi klasės (patalpos), trūkumo problemos. Būtinas šių problemų dėl patalpų trūkumo pradinėje mokykloje sprendimo būdas – Širvintų pradinės mokyklos patalpų plėtra: paradinės mokyklos priestato statyba bei sporto aikštyno remontas. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, projektui „Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimas“ 2022 metų biudžete skirti 900 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 58. Seimo narys Andrius Palionis, 2021-11-09 Argumentai:
Širvintų rajono žmonės jau daugelį metų puoselėja viltį turėti krašto muziejų.
Aktyvūs visuomenininkai, amatininkai, kultūros puoselėtojai, kolekcininkai ir Širvintų krašto patriotai yra sukaupę krašto istorijai svarbių, ekspozicijoms tinkamų daiktų, relikvijų, todėl esminė problema buvo ta, kad nebuvo patalpų, kuriose šios vertybės galėtų būti eksponuojamos ir viešai prieinamos kiekvienam, besidominčiam savo kraštu ar norinčiam su juo susipažinti. Širvintų krašto muziejų numatoma įsteigti Kernavėje, buvusios Širvintų r. Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinės mokyklos pastate. Būtent Kernavėje telkiasi ne tik krašto, bet ir visos Lietuvos istorija ir palikimas. Pastatas yra įrašytas į kultūros vertybių registrą, pasižymi architektūrine ir istorine svarba ir pats savaime byloja apie Širvintų rajono praeitį. Suvokiant, kad muziejų funkcijos šiais laikais apima platesnį spektrą nei kad muziejinių vertybių kaupimas ir saugojimas, Širvintų krašto kovų už laisvę muziejų numatoma įrengti taip, kad jis būtų patrauklus įvairaus amžiaus, išsilavinimo lankytojams ir atliktų ne tik šviečiamąją, edukacinę funkciją, bet ir laisvalaikio užimtumo, pramoginę funkcijas. Dėl to numatyta muziejų vystyti kaip modernų, šiuolaikišką, interaktyvų muziejų. Apsilankymas Širvintų krašto kovų už laisvę muziejuje ir susipažinimas su rajono istorija, įvykiais vykusiais rajone, tačiau turėjusiais įtakos šalies istorijai, sudarys prielaidas tolimesniam rajono pažinimui. Kernavėje, kurią lanko ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistai, bus sukurtas naujas traukos centras, turistams bus pasiūlytos kokybiškos turizmo ir kultūros paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad muziejų numatoma įkurti Kernavėje, šalia esamų turizmo paslaugų Kernavėje, Širvintų krašto kovų už laisvę muziejaus įkūrimas ženkliai prisidėtų prie ne tik miestelio, bet ir regiono turizmo paslaugų kompleksiškumo. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr.
1-40 „Dėl pritarimo projekto „Širvintų krašto kovų už laisvę muziejus“ įgyvendinimui“ pritarė projekto „Širvintų krašto kovų už laisvę muziejus“ įgyvendinimui ir skyrė bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti iš Širvintų rajono savivaldybės biudžeto ir /ar skolintų lėšų – ne mažiau kaip
taryba, kaip gyventojus atstovaujanti institucija, supranta gyventojų siekį ir norą Širvintų rajone turėti muziejų, atspindintį svarbiausius šalies istorinius įvykius, kurie vyko Širvintų rajone. Šiuo metu yra parengtas investicijų projektas bei Mokslo paskirties pastato - mokyklos J. Šiaučiūno g. 3, Kernavėje, Širvintų r. sav., paskirties keitimo į kultūros paskirtį paprastojo remonto projektas. 15 proc. prisidėjimas yra svarus indėlis, tačiau nepakankamas, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, 2022 metų biudžete skirti 900 tūkst. eurų projektui „Širvintų krašto kovų už laisvę muziejus“. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 59. Seimo narys Andrius Palionis, 2021-11-09 Argumentai:
Širvintų rajono savivaldybė ketina įgyvendinti projektą „Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro modernizavimas“, kurio pagrindinis tikslas – modernizuojant Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro infrastruktūrą, siekti aukštesnės kultūros paslaugų kokybės, prieinamumo, interaktyvumo bei kurti jų didesnę pridėtinę vertę ir paklausą Širvintų rajone. Širvintų rajono savivaldybės kultūros centrui yra suteikta pirma, aukščiausia, kategorija, kultūros centre vyksta plataus spektro kultūriniai renginiai, kurie vertinai už ypač aukštą jų lygį, ko pasėkoje šis kultūros centras vertinamas kaip vienas geriausių Vilniaus regione.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, projektui „Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro modernizavimas“ 2022 metų biudžete skirti 700 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 60. Seimo narys Andrius Palionis, 2021-11-09 Argumentai:
Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje, kur mokosi 325 mokiniai, modernizuojamos, kuriamos šiuolaikiškos ugdymo erdvės, tačiau visos anksčiau įdėtos pastangos ir skirtos lėšos, įgyvendinant „Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo erdvių modernizavimas“ gali nueiti perniek, dėl dalyje gimnazijos patalpų atsiradusio ir sparčiai besidauginančio pelėsio, kurio naikinimui ir valymui pasitelkti įvairūs būdai iki šiol buvo neefektyvūs, nes pelėsio atsiradimo šaltinis – per pastato pamatus besisunkianti drėgmė, todėl būtina dalies gimnazijos pamatų hidroizoliacija, lietaus nuotekų sistemos sutvarkymas. Taip pat gimnazijoje yra poreikis įrengti liftą dėl judėjimo negalią turinčių asmenų patekimo užtikrinimo į gimnazijos antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį aukštus, šiuo metu gimnazijoje dirba neįgali pedagogė, turinti judėjimo negalią, judanti tik neįgaliojo vežimėliu. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, projektui „Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo erdvių modernizavimas“ 2022 metų biudžete skirti 483 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 61.
Andrius Palionis, 2021-11-09 Argumentai: Širvintų ir Akmenių kaimai yra vieni didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų kaimų Širvintų rajone ir sudarantys teritorinį vientisumą. Dėl didelio gyventojų tankumo, įsikūrusių ir daugelį metų sėkmingą komercinę, gamybos veiklą vykdančių juridinių asmenų, gausaus mokyklinio, darbingo, pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus, visus kalendorinius metus kelio atkarpa Nr. 4320 Širvintos – Spadviliškiai atkarpoje, įrengtoje Draugystės g., Širvintų k. ir Veterinarijos g., Akmenių k., Širvintų sen., Širvintų raj. vyksta intensyvus ne tik transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų ir /ar kitas ne motorines transporto priemones naudojančių gyventojų eismą. Nepaisant to, kad važiuojamosios kelio dangos būklė yra patenkinama, bet greta šio kelio atkarpos įrengto pėsčiųjų tako danga yra ypatingai prastos būklės. Dėl eilę metų nevykdytų šio kelio elemento priežiūros dabų, viena pėsčiųjų tako dalis
valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.
atkarpoje, įrengtoje Draugystės g., Širvintų k. ir Veterinarijos g., Akmenių k., Širvintų sen., Širvintų raj. remonto darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 62. Seimo narys Andrius Palionis, 2021-11-09 Argumentai:
Kernavės miestelio Pajautos gatvė yra viena ilgiausių ir didžiausia eismo intensyvumu, taip pat jungiamoji trasa tarp Kernavės miestelio ir kitų lankytinų objektų, tačiau gatvės būklė prasta, sudėtinga užtikrinti saugų eismą. Širvintų rajono savivaldybė yra parengusi Pajautos gatvės atkarpos kapitalinio remonto aprašą, tai būtų pirmas žingsnis Kernavės infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Kernavės miestelio Pajautos gatvės sutvarkymui 2022 metų biudžete skirti 750 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 63. Seimo narys Andrius Palionis, 2021-11-09 Argumentai:
Širvintų rajono savivaldybė yra parengusi projektą „Šeimos, sporto ir laisvalaikio parko Širvintose įrengimas“. Projekto įgyvendinimo metu numatyta įrengti teniso kortus, riedlenčių ir paspirtukų parką, poilsio zonas šeimoms, pontoninį tiltą, mini golfo ir kitas zonas, skirtas neformaliojo ugdymo veikloms vykdyti. Šiuo metu Širvintų mieste nėra galimybės užsiimti aukščiau minėtomis sporto šakomis, o su siūloma įrengti infrastruktūra būtų skatinamas šių sporto šakų populiarinimas ir didinamas gyventojų fizinis aktyvumas, puoselėjant jų sveikatinimą, o kadangi infrastruktūra būtų įrengta lauke – būtų skatinimas ir laisvalaikio praleidimas gryname ore. Tikimasi, kad ši infrastruktūra lems neformalaus švietimo stiprinimą ne tik rajone, tačiau ir regione.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, projektui „Šeimos, sporto ir laisvalaikio parko Širvintose įrengimas“ 2022 metų biudžete skirti 1 500 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 64. Seimo narys Andrius Palionis, 2021-11-09 Argumentai:
VšĮ Širvintų ligoninė teikia stacionarines ir ambulatorines, būtinosios pagalbos ir planines, nemokamas ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaiga savo veiklą vykdo nuo 1997 m. Nuo šio laiko ligoninės pastatas drastiškai nusidėvėjo. 2020 m. kovo mėn. atlikus VšĮ Širvintų ligoninės pastato apžiūrą defektiniame apžiūros akte buvo nustatyta eilė pastato dalių, konstrukcijų ir įrenginių defektų: į patalpas patenka vanduo, sienose yra didėjančių įtrūkimų, laiptai suirę, nesaugūs, lietaus ir fekalinių nuotekų vamzdynai nesandarūs, šilumos tiekimo vamzdynas susidėvėjęs, ventiliacija, liftai neveikia ir kt. Pastatas ir toliau dėvisi ir nustatyti defektai dėl lėšų trūkumo nėra pašalinti. Po 2017 m. vasarą įvykusios stiprios liūties rūsys ir jame esantys įrenginiai buvo užlieti ir paskelbta ekstremali situacija. Tai ženkliai paspartino pastato nusidėvėjimą ir padidinimo avarinės situacijos tikimybę. Širvintų rajono savivaldybė siekia teikti kokybiškas paslaugas. Paslaugų prieinamumas ir kokybė pirmiausiai siejasi su saugia, modernia aplinka. Dauguma paslaugų teikiamos patalpose, kurios neremontuotos jau 30 metų t. y. nuo pastato statybos pradžios. Siekiant pagerinti sveikatos apsaugos situaciją, Širvintų rajono savivaldybės yra parengusi projektą „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“.
Įgyvendinus projektą, būtų įdiegtos energijos taupymo priemonės, kurios leis pasiekti „B“ energinio naudingumo klasę, įrengti gydytojo, elektroterapijos/fizioterapijos, ergoterapijos, logopedo, psichoterapijos/relaksacijos kabinetai ir hidroterapija, įrengtos slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugoms teikti reikalingos patalpos, įsigyta sveikatos paslaugoms teikti skirta įranga. Šiuo metu yra parengtas investicijų projektas ir yra rengiamas techninis projektas, kuris bus baigtas rengti iki š. m. gruodžio mėn. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, 2022 metų biudžete skirti 1 700 000, 00 eurų projektui „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 65. Seimo narys Andrius Palionis, 2021-11-09 Argumentai:
Širvintų mieste veikia ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia tik vienas lopšelis-darželis, kuriame yra 18 grupių, kuriose ugdomi 367 vaikai, šiuo metu į darželį pretenduoja 155 vaikai, tačiau esamoje situacija yra galimybė priimti tik 45 vaikus, ko pasėkoje nėra galimybės Širvintų mieste suteikti ikimokyklinio ugdymo paslaugų visiems to norintiems rajono gyventojams. Savivaldybė savo lėšomis įrengė dvi papildomas grupes, tačiau esamo ikimokyklinio ugdymo poreikio jos neužtikrina. Vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.
formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, parengtas Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrojo plano projektas, kuriame buvo numatyta Širvintų pradinės mokyklos mokinius perkelti į Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos patalpas, o pradinės mokyklos pastatas būtų skirtas lopšeliui-darželiui ir įrengtos ikimokyklinio ugdymo grupės visiems eilėje laukiantiems vaikams. Šiuo sprendimu būtų išspręstos ne tik mokyklų tinklo optimizavimo, bet ir vietų darželyje trūkumo problemos, tačiau po Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario, vieno iš mokinių tėvo skundo, Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą – sustabdyti Širvintų rajono savivaldybės sprendimus šiuo klausimu. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ (Vilniaus g. 53, Širvintos) priestato statybai 2022 metų biudžete skirti 1 200 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 66. Seimo narys Andrius Palionis, 2021-11-09 Argumentai:
Širvintų rajono savivaldybė, siekdama gerinti švietimo paslaugų kokybę, ketina įgyvendinti projektą „Ugdymo kokybės gerinimas Širvintų meno mokykloje“. Širvintų meno mokykloje vykdomos formaliojo švietimo papildančiais dailės ir muzikos programas bei neformaliojo švietimo ugdymo programos, 2021-2022 mokslo metais 240 vaikų aktyviai lanko meno mokyklos užsiėmimus, tačiau patalpų trūkumas labai apsunkina kasdienį mokinių ugdymą, esamos klasės yra ankštos, šiuo metu nėra galimybės atskirai išdėstyti skirtingų instrumentų pamokų, ypatingai ankštos dailės skyriaus patalpos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, patalpų stokos problemoms meno mokykloje spręsti inicijuojamas projektas, kurio esmė – modernizuoti Širvintų meno mokyklos infrastruktūrą, sudarant galimybę viso rajono vaikams gauti prieinamas ir kokybiškas neformaliojo ugdymo paslaugas. Pasiūlymas: Projektui „Ugdymo kokybės gerinimas Širvintų meno mokykloje“ 2022 metų biudžete skirti 544 850, 00 eurų. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 67. Seimo nariai Laima Mogenienė Lukas Savickas Laima Nagienė Jonas Pinskus Zigmantas Balčytis, 2021-11-09 Argumentai: Labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs turizmo verslas, kuris buvo priverstas veiklą stabdyti 2020 m. kovo mėn., o jų atsigavimas numatomas ne anksčiau kaip 2022 metų sezonui. Atsižvelgiant į tai, kad turizmo verslo specifika lemia, jog žiemos periodu turizmo verslas gauna mažai pajamų, siūlau Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-966) skirti 1,75 mln. eurų turizmo paslaugų tiekėjams padengti pastoviąsias išlaidas (ofisų išlaikymas, šildymas ir pan.) licencijuotiems kelionių organizatoriams ir kelionių pardavimo agentams, registruotiems Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT). Pasiūlymas:
Skirti 1,75 mln. eurų registruotiems turizmo paslaugų tiekėjams padengti pastoviąsias išlaidas. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr.
Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 68. Seimo narė Laima Nagienė, 2021-11-09 Argumentai: Paskutinius 30 metų vyksta diskusijos dėl to, kas turėtų prižiūrėti ir remontuoti sodininkų bendrijų kelius. Dėl ydingo teisinio reglamentavimo ir juo sukeliamų praktinių keblumų daugumos šių kelių būklė yra kritiška, o sodininkų bendrijos neturi finansinių pajėgumų juos tinkamai prižiūrėti. Po ilgamečių diskusijų šiais metais pagaliau pasiektas sutarimas, kad greičiausias ir pigiausias variantas, leidžiantis savivaldybėms perimti sodininkų bendrijų kelius (gatves) yra kelio kaip inžinerinio statinio perdavimas. Tokia praktika, kai keliai, kaip inžineriniai statiniai, registruojami neformuojant šių kelių žemės sklypų, pavyzdžiui, yra taikoma Olandijoje. Toks registravimo būdas leistų atlikti sodininkų bendrijų kelių (gatvių) registraciją neformuojant žemės sklypų, ant kurių yra šie keliai, kadangi žemės sklypų formavimas ir registravimas yra sudėtingas ir brangus procesas. Pažymėtina, kad preliminariais duomenimis dauguma sodininkų bendrijų kelių (gatvių) sutampa su žemės sklypais, ant kurių jie yra įrengti. Be kita ko, žemės sklypų, ant kurių yra įrengti sodininkų bendrijų keliai, formavimas, esant poreikiui ir atsižvelgiant į turimus finansinius resursus, galėtų būti atliktas ateityje. Tai, kad ši praktika būtų tinkamiausia ir Lietuvoje, patvirtino ir Registrų centro ir Savivaldybės asociacijos, Žemės ūkio, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų atstovai ir kitos suinteresuotos institucijos. Bendrai sutariama, kad turėtų būti patvirtinta tvarka, kuria savivaldybės galėtų perimti sodininkų bendrijų kelius ir juos registruoti kaip inžinerinius statinius. Sodininkų bendrijų kelių (gatvių) įregistravimas būtų pirmas būtinas etapas siekiant geresnės kelių infrastruktūros, taip pat leistų tiksliau apskaityti savivaldybėms patikėtą valstybės turtą ir padėtų gauti teisingesnį finansavimą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.
Vis dėlto net ir pasiekus bendrą sutarimą neišvengiamai yra būtini pakankami finansiniai ištekliai, kad būtų įmanoma šį susitarimą veiksmingai įgyvendinti. Preliminariais duomenimis šalyje yra apie 15 tūkst. kilometrų sodininkų bendrijų kelių. Vieno kilometro registracijos kaina yra apie 108 eurus. Taigi, bendras lėšų poreikis būtų apie 1,62 mln. eurų. Visus sodininkų bendrijų kelius (gatves) planuojama įregistruoti iki 2027 metų. Atsižvelgiant į kelių registracijos prioritetų eilę, techninius kelių reikalavimus atitinkančius sodininkų bendrijų kelius (gatves) planuojama įregistruoti iki 2024 metų. Todėl lėšų poreikis 2022 metams būtų tik 300 tūkst. eurų, vėliau numatant sodininkų bendrijų kelių kadastrinių matavimų ir registravimo programos tęstinumą. Pasiūlymas:
Susisiekimo ministerijai skiriant juos atskirai naujai sodininkų bendrijų kelių kadastrinių matavimų ir registravimo programai. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos iš akcizo mokesčio už degalus, viršplaninės valstybės biudžeto pajamos, valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 69. Seimo narys Linas Slušnys, 2021-11-09 Argumentai:
Marcinkevičiaus ligoninėje pradėtas įgyvendinti investicinis projektas „VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės, Kauno g.
7, Vilnius teikiamų paslaugų plėtra ir optimizavimas (stacionarinė paliatyvi pagalba, palaikomasis gydymas ir slauga, geriatrija, terapija, neurologija) pastatant priestatą ir įsigyjant medicininę įrangą“, kurio tikslas – pagerinti aktyvaus gydymo paslaugų teikimą, sumažinant vienoje palatoje esamų lovų skaičių ir taip užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę, sumažinant vidutinę gydymo trukmę bei padidinant lovos funkcionavimo laiką. Projekto įgyvendinimo metu planuojama pastatyti 1784,07 kv. m. ploto priestatą, įsigyti medicininę ir kt. įrangą. Naujajame priestate būtų įrengtos palatos (87 lovos, tame tarpe
gydymo bei paliatyvios pagalbos lovos, iš kurių 31 lova būtų skirta paliatyviai pagalbai, 46 – palaikomajam gydymui ir slaugai), taip pat numatoma įrengti 24 vietų, iš jų 4 vietas neįgaliesiems, lengvųjų automobilių parkavimo aikštelę, kuri išspręstų šiuo metu esančią aktualią darbuotojų ir lankytojų automobilių parkavimo problemą. Įgyvendinus projektą ženkliai pagerėtų Ligoninės teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas, taip pat personalo darbo ir pacientų stebėjimo bei gydymo sąlygos. Be to, naujas priestatas suteiks galimybę išplėsti aktyvaus gydymo terapinio profilio vidaus bei nervų ligomis sergančių pacientų, ko ypač trūksta Vilniaus mieste, gydymo galimybes bei pagerinti teikiamos paslaugos kokybę, mažinant pacientų skaičių palatose. Pažymėtina, kad planuojamų statybos darbų kaina buvo nustatyta pagal 2018 m. statybos skaičiuojamosios kainos lygį, vėliau projekto vertė padidėjo nuo 4 841,2 tūkst. iki 5 088,4 tūkst. Eur. Projektas finansuojamas iš 3 finansavimo šaltinių (valstybės biudžeto lėšų, Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų, ligoninės lėšų (banko kredito lėšos)). Iki 2021-08-01 Projektui įgyvendinti iš viso buvo panaudota 2 324,8 tūkst.
Eur, iš jų: savivaldybės biudžeto lėšos – 1 700,0 tūkst. Eur, valstybės biudžeto lėšos – 130,00 tūkst. Eur ir VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės lėšos – 494,80 tūkst. Eur. iš jų: įstaigos lėšos – 277,30 tūkst. Eur., banko kredito lėšos – 217,50 tūkst. Eur. Už nurodytas lėšas atlikta 83 proc. numatytų statybinių konstrukcijų įrengimo (statinio konstrukcijos) darbų. 2022 m. planuojama baigti rangos darbus, įsigyti reikalingą medicininę įrangą ir baldus bei gauti statybos užbaigimo dokumentus. Lėšų poreikis investicinio projekto pabaigimui – 1210,7 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Skirti 1210,7 tūkst. Eur. investicinio projekto „VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės, Kauno g. 7, Vilnius teikiamų paslaugų plėtra ir optimizavimas (stacionarinė paliatyvi pagalba, palaikomasis gydymas ir slauga, geriatrija, terapija, neurologija) pastatant priestatą ir įsigyjant medicininę įrangą“ įgyvendinimo užbaigimui. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 70. Seimo nariai: Jonas Varkalys Algirdas Stončaitis, 2021-11-09 Argumentai. Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba - tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas užtikrins geras sporto, užimtumo teikimo sąlygas Plungės rajono visuomenei. Tai vienas iš efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją regione. Pasiūlymas:
Siūloma papildomai skirti 1 192 tūkst. eurų Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybai Plungės mieste. Lėšų šaltinis: Biudžeto įplaukos iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 71.
71Seimo nariai:
Jonas Varkalys Algirdas Stončaitis, 2021-11-09 Argumentai: Siekiama plėtoti Plungės rajone socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūrą, kurioje būtų teikiamos kokybiškos socialinės, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos neįgaliesiems, socialinę riziką patiriantiems asmenims, senjorams ir kitoms socialiai jautrioms grupėms. Plungės bendruomenės centro pastatą, kuriame siekiame plėtoti socialinių paslaugų teikimą, būtina rekonstruoti: reikalinga fasado rekonstrukcija, I aukšto dalies vidaus įrengimo darbai, lifto (pritaikyto neįgaliesiems) įrengimas ir kiti darbai. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 306 tūkst. eurų socialinių paslaugų infrastruktūros bendruomenėje plėtrai Plungės rajone -
„Plungės bendruomenės centro pastato, esančio Vytauto g. 29, Plungėje,
rekonstravimui“. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę arba Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 72. Seimo nariai: Jonas Varkalys Algirdas Stončaitis, 2021-11-09 Argumentai: Siekiama plėtoti kultūrines paslaugas, kuriant naujas edukacines erdves ir kitas kultūrines veiklas Plungės rajono savivaldybėje, norima užbaigti M. Oginskio dvaro sodybos pastato-žirgyno rekonstrukciją. Dalis pastato remonto darbų buvo atlikta iš ES fondų ir Plungės rajono savivaldybės lėšų, tačiau trūksta lėšų įrangos bei baldų įsigijimui, pastato fasado sutvarkymo darbams. Pažymėtina, kad įgyvendinus projektą, didės Plungės miesto, rajono bei Telšių regiono patrauklumas vietos gyventojams ir investicijoms bei vietos verslo plėtrai. Tai projekto „Plungės M. Oginskio dvaro sodybos pastato-žirgyno pritaikymo visuomenės kultūros ir rekreacijos reikmėms (III etapas)“. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 1841 tūkst. eurų Plungės M. Oginskio dvaro pastato-žirgyno pritaikymui visuomenes kultūros ir rekreacinėms reikmėms. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Nepritarti. Žr.
Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 73. Seimo nariai: Jonas Varkalys Algirdas Stončaitis, 2021-11-09 Argumentai: Siekiama užtikrinti nuoseklų darbų tęstinumą ir pratęsti Plungės rajono Kulių gimnazijos pastato remonto darbus. Kulių gimnazija pastatyta 1957 m., rekonstruojama nuo 2007 m. (tvirtintos pastato konstrukcijos, atlikti kiti remonto darbai), tačiau vis dar neatitinka higienos normų reikalavimų, gimnazijos aplinka nesudaro tinkamų sąlygų švietimo veiklų organizavimui ir vykdymui. Pažymėtina, kad mokinių skaičius gimnazijoje išlieka stabilus. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 400 tūkst. eurų
„Plungės r. Kulių gimnazijos, Aušros g. 24, Kuliai, Plungės r. remontui“. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 74. Seimo nariai Jonas Varkalys Valdemaras Valkiūnas, 2021-11-09 Argumentai. Siekiama išsaugant istorinį Rietavo dvarą, dvaro sodybos aplinką padaryti saugią ir prieinamą visuomenei. Šiuo metu yra būtina, vadovaujantis paveldosaugos reikalavimais, sutvarkyti Rietavo dvaro sodybos kompleksui priklausančią tvorą, kurios būklė bloga, keliantį pavojų žmonėms. Rietavo savivaldybė šio objekto remonto darbams planuoja skirti 70 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 394 tūkst. eurų Rietavo dvaro sodybos tvoros remontui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 75. Seimo nariai Juozas Varkalys, Valdemaras Valkiūnas, 2021-11-09 Argumentai: Siekiama plėtoti Rietavo savivaldybėje socialinių paslaugų teikimą ir buvusio Žemaitijos kolegijos bendrabučio (Ivinskio g. 3, Rietavo m.) pastatą pritaikyti socialiniams būstams. Būtina apšiltinti pastato fasadą, atlikti pastato vidaus rekonstrukciją, atnaujinti susidėvėjusius sanitarinius mazgus, šildymo sistemą ir kita. Atlikus pastato renovaciją, būtų suteiktas socialinis būstas 16 šeimų. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 800 tūkst. eurų pastato L. Ivinskio g.
Ivinskio g. 3 Rietavo m. pritaikymui socialiniams būstams. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 76. Seimo nariai: Jonas Varkalys Kęstutis Vilkauskas Giedrius Surplys Romualdas Vaitkus Juozas Baublys Zenonas Streikus Ričardas Juška Vidmantas Kanopa Liudas Jonaitis Valentinas Bukauskas Zigmantas Balčytis Antanas Vinkus Remigijus Žemaitaitis Valdemaras Valkiūnas Andrius Palionis Aušrinė Norkienė Andrius Bagdonas Rima Baškienė Laima Nagienė Algirdas Stončaitis, 2021-11-09 Argumentai: siekiama užtikrinti melioracijos statinių priežiūrą ir nuoseklų darbų tęstinumą. Lietuvos Respublikos žemės ūkis iš esmės plėtojamas nusausintų žemių bazėje. Beveik 2,5 mln. ha žemės ūkio naudmenų yra intensyviai nusausinama drenažu. Lietuvos valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km. magistralinių melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 88 proc., ir per 72 000 km drenažo rinktuvų, kurių nusidėvėjimas – 63,8 proc. Atlikus melioruotų žemių, melioracijos statinių įvertinimą buvo nustatyta, kad labai blogos būklės plotų yra 222 400 ha. Jie užmirkę, užpelkėję, apaugę miškais, krūmynais. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia sausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Dėl kritulių pertekliaus ir prastos melioracijos sistemų, statinių būklės mažėja ūkininkavimo produktyvumas. Lėšos eksploatuoti ir rekonstruoti melioracijos ir hidrotechnikos statinius yra menkos, situacija netenkina nei valstybės, nei patikėjimo teise melioracijos statinius valdančių savivaldybių, nei naudą iš melioruotos žemės gaunančių žemės savininkų. Skiriant nepakankamą finansavimą, metams bėgant, veikiančių melioracijos statinių neliks, todėl būtina ieškoti naujų finansavimo modelių. Tačiau kol jų nėra, melioracijos darbus būtina ženkliau finansuoti iš valstybės biudžeto.
Pasiūlymas: Siūloma skirti valstybės melioracijos statinių priežiūrai ir remontui 20 mln. eurų (dotacijos savivaldybėms) bei melioracijos statinių, esančių valstybės nuosavybėje, finansavimui - 10 mln. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 77. Seimo nariai Vytautas Bakas Robertas Šarknickas, 2021-11-09 Argumentai:
Alytaus šv. Benedikto gimnazija įsteigta
nebuvo keisti. Langų būklė yra avarinė, dalis langų nesidarinėja dėl to, kad nesaugu. Esant stipriam lietui prilyja į patalpas. Šildymo sezono metu patiriami dideli šilumos nuostoliai. Gimnazijos mokymosi aplinka neatitinka šiuolaikinių nustatytų higienos normų sąlygų, todėl yra suprojektuotas langų, švieslangių (su apsaugomis nuo fizinio pažeidimo sporto salėje) keitimas. Pastato langų keitimo darbų vertė siektų 440 000 Eur. Atlikti darbai ženkliai pagerintų mokymosi patalpų būklę, padidintų jų energetinį efektyvumą, užtikrintų tinkamas higienos normas ugdymo paslaugų teikimo vietose, padėtų taupyti pinigines lėšas. Pasiūlymas:
Skirti 440 000 Eur Alytaus šv. Benedikto gimnazijos langų pakeitimo darbams atlikti Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 78. Seimo nariai Gintautas Paluckas, Tomas Bičiūnas, Vilija Targamadzė, Linas Jonauskas, Julius Sabatauskas, 22021-11-10 Argumentai:
Šiuo metu valstybės centrinio biudžeto finansavimas mėgėjiško tradicinio liaudies meno kolektyvams yra labai kuklus.
valdymo sričių 2021-2023 metų strateginiame veiklos plane 2022 metams šioms išlaidoms buvo numatyta 1091,0 tūkstančių eurų asignavimų dydis. Padidinus asignavimus šiai kultūros sričiai, būtų sudarytos galimybės pagerinti aprūpinimą tautiniais kostiumais ir instrumentais meno mėgėjų kolektyvus, ypač veikiančius regionuose. Didesni asignavimai leistų surengti daugiau ir geresnės kokybės kvalifikacijos kursų kultūros darbuotojams, padidinti premijas mėgėjų meno kolektyvams pagal kategorijas (šiuo metu jos siekia vos 600-800 eurų kolektyvui per metus). Geresnis finansavimas leistų užtikrinti veiklos tęstinumą ir aprūpinimą, padėtų padengti kelionių į festivalius, komunalinių mokesčių ir kitus kaštus, reikalingus šiems kolektyvams veikti visavertiškai. Pasiūlymas:
asignavimus Kultūros ministerijai, priemonei „Užtikrinti mėgėjų meno veiklos ir tradicinės kultūros tęstinumą“, taip užtikrinant didesnį ir stabilesnį meno saviveiklininkų finansavimą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 79 Seimo narys Gintautas Paluckas, 2021-11-10 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 125 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo nr.
strateginių sporto šakų kriterijų 2019–2020 metams nustatymo“ pakeitimo“, plaukimas Lietuvoje yra paskelbtas prioritetine sporto šaka. Kasmet Utenos rajone plaukti išmokoma apie 300 vaikų. Nevyriausybinės organizacijos įgyvendina projektus, skirtus vaikų mokymui plaukti, vykdo įvairias plaukimo varžybas. Visgi vieninteliame baseine Utenos rajone, nėra sudarytos tinkamos sąlygos neįgaliesiems, miesto bendruomenė negauna visavertiškų vandens sveikatinimo paslaugų, baseine yra atlikti tik nedideli remonto darbai. Minėto objekto sutvarkymas leistų sukurti naują – sveikatinimo paslaugą – rajono gyventojams ir atvykstantiems svečiams. Pritarus pasiūlymui, pagerėtų rajono gyventojų fizinė ir emocinė sveikata, baseinas būtų pritaikytas asmenims su negalia, pagerėtų vaikų sąlygos mokytis plaukti. Atkreiptinas dėmesys, kad Utenos rajono savivaldybė jau yra parengusi mokslo paskirties pastato – baseino, Taikos g. 44, Utenoje, rekonstravimo pritaikant SPA procedūroms ir teritorijos sutvarkymo techninį projektą. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 5 500 000 eurų mokslo paskirties pastato – baseino, Taikos g. 44, Utenoje, rekonstravimui pritaikant SPA procedūroms ir teritorijos sutvarkymui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 80.
Vytautas Mitalas, Andrius Bagdonas, Morgana Danielė, Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Juozas Baublys, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Aurelijus Veryga, Tomas Tomilinas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Aušrinė Norkienė, Antanas Vinkus, Irena Haase, Linas Slušnys, Agnė Širinskienė, Gintautas Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas, Artūras Skardžius, Skritulskas, Jonas Gudauskas, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Paulius Saudargas, Artūras Žukauskas, Tomas Bičiūnas, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Paulė Kuzmickienė, Vidmantas Kanopa, Lukas Savickas, Rima Baškienė, Remigijus Žemaitaitis, Robertas Šarknickas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Edmundas Pupinis, Romualdas Vaitkus, Tomas Vytautas Raskevičius, 2021-11-10 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma numatyti pakankamai lėšų įgyvendinti priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemones. Priklausomybės konsultantai. Sveikatos apsaugos ministerija siekia įgyvendinti 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. V-1855 „Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plano patvirtinimo“. Įgyvendinant šį planą, 2022 m. siūloma plėtoti priklausomybės konsultantų paslaugas visuomenės sveikatos biuruose, siekiant didinti šių paslaugų prieinamumą ir kokybę. 2021 m. I pusm. visuomenės sveikatos biuruose suteikta 9358 priklausomybės konsultacijų, tai 23 % daugiau priklausomybės konsultacijų nei buvo planuota. Iš viso 2021 m. numatyta suteikti 15500 konsultacijų ir aptarnauti 5630 asmenų. Šių konsultacijų kaina ~ 300 000 tūkst. Eur. Pusmečio ataskaitose biurai pabrėžia didelį šių paslaugų poreikį ir populiarumą tarp savivaldybės gyventojų. Iš viso šiuo metu priklausomybės konsultavimo paslaugas teikia 90 priklausomybės konsultantų.
prieinamos ne visose savivaldybėse. Minimalus konsultantų poreikis - bent
planuojama finansuoti apie 5000 konsultacijų ir pasiekti apie 1500 asmenų papildomai. Žemo slenksčio kabinetai. Įgyvendinant šį planą taip pat siūloma plėsti žemo slenksčio kabinetų aprėptį. Žemo slenksčio paslaugų teikimo tikslas – sumažinti su švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu bei rizikinga elgsena susijusį infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą, kitas neigiamas sveikatos, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui. Vadovaujantis 2017 m. atlikto Didelės rizikos narkotikų vartotojų paplitimo vertinimo tyrimo duomenimis ir 2009 m. PSO, UNODC, UNAIDS ŽIV prevencijos, gydymo ir priežiūros visuotinių tikslų pasiekimo techninėmis gairėmis, esamas žemo slenksčio paslaugų finansavimas užtikrina tik šiek tiek daugiau negu 20 proc. paslaugų aprėpties Lietuvoje. Siekiant užtikrinti pakankamą žemo slenksčio paslaugų prieinamumą, paslaugų aprėptis turėtų būti didinama iki 60 proc. Tai atitiktų tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir pasiektų vidutinės aprėpties viršutinę ribą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plano patvirtinimo“ planuojama, kad bent jau 2,5 karto padaugės klientų (Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis 2020 m. buvo 2048 paslaugos gavėjai), t.y. 2024 metais paslaugas gaus 5120 asmenys (2022 m. – 3138, 2023 m. – 4228). Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo perkėlimas. RPLC vykdo ES Veiksmų programos priemonę
„08.1.3-CPVA-V-608 Priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir
gydymo infrastruktūros tobulinimas“ (projekto nr.
08.1.3-CPVA-V-608-01-0002), kuri finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo. Projekto įgyvendinimui numatyta 1,4 mln. Eur. Vadovaujantis projektu, planuojama RPLC Klaipėdos filialą perkelti iš Taikos pr. 46 (kur yra nepritaikytos patalpos daugiabutyje) į rekonstruojamą atskirą pastatą Bangų 6A. Šiuo metu baigiamas rengti techninis projektas, metų pabaigoje numatoma turėti statybų leidimą ir pirkti rangos darbus. Kadangi nuo 2018 m. kaip buvo rengiamas projektas, ženkliai pabrango statybos kaštai, planuojama rekonstravimo darbų sąmata apie 2,05 mln. Siekiant teikti kokybiškas paslaugas Klaipėdos regionui, tikslinga 2022-2023 m. skirti papildomai apie 605 tūkst. eurų. RPLC Klaipėdos filialo Dienos stacionaras jaunimui. LR SAM ministro įsakyme 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1855 Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plane yra numatyta „4.2.2. Atidaryti kompleksinės (dienos stacionaro, ambulatorinės) priežiūros centrą vaikams ir paaugliams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų šeimos nariams RPLC Klaipėdos filiale.“. Šios veiklos įgyvendinimui trūksta 215 tūkst. eurų. RPLC Vilniaus filialo rekonstrukcijos užbaigimas. Europos struktūrinių fondų lėšomis 2018 m. pradėti filialo pritaikymo paslaugoms teikti darbai. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios 2018 m., statybos rangos darbų apimtys ir kainos žymiai padidėjo. Objektas (RPLC administracijos, centrinių padalinių ir Vilniaus filialo 5 aukštų pastatas, adresu Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje). Šiuo metu baigtas techninis projektas. Pastatas neapšiltintas, pastate niekada nebuvo atliekamas kapitalinis remontas (anksčiau buvęs bendrabutis), susidėvėjusi šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir vėdinimo sistemos, kurios neatitinka šiuolaikinių reikalavimų ligoninei.
Pastate yra teikiamos ambulatorinės paslaugos, taip pat 3 aukštuose yra ligoninė – 80 stacionarinių lovų. Pastatas nepritaikytas neįgaliesiems. Dėl infrastruktūros susidėvėjimo, sudėtinga užtikrinti paslaugų kokybę, sudaryti palankias sąlygas personalo darbui, aplinka turi stigmatizuojantį poveikį pacientams. Pasiūlymas:
Skirti papildomus 2,299 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonėms, paskirstant šią sumą taip:
žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plano įgyvendinimui plėtoti priklausomybės konsultantų paslaugas visuomenės sveikatos biuruose;
žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plano įgyvendinimui didinti žemo slenksčio kabinetų paslaugų prieinamumą ir aprėptį. 3. Skirti papildomus 302 tūkst. eurų Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo infrastruktūros tobulinimui. 4. Skirti papildomus 108 tūkst. eurų Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo kompleksinės priežiūros centro vaikams ir paaugliams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų šeimos nariams, įrengimui. 5. Skirti papildomus 475 tūkst. eurų Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo rekonstrukcijos užbaigimui. Lėšų šaltinis:
Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas. Valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 81.
Vytautas Mitalas, Andrius Bagdonas, Morgana Danielė, Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Juozas Baublys, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Aurelijus Veryga, Tomas Tomilinas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Aušrinė Norkienė, Antanas Vinkus, Irena Haase, Linas Slušnys, Agnė Širinskienė, Gintautas Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas, Artūras Skardžius, Skritulskas, Jonas Gudauskas, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Paulius Saudargas, Artūras Žukauskas, Tomas Bičiūnas, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Paulė Kuzmickienė, Vidmantas Kanopa, Lukas Savickas, Rima Baškienė, Remigijus Žemaitaitis, Robertas Šarknickas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Edmundas Pupinis, Romualdas Vaitkus, Tomas Vytautas Raskevičius, 2021-11-10 Argumentai:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) padeda priklausomiems asmenims integruotis į darbo rinką ir visuomenę įgyvendindama ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Teikti psichosocialinės reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką paslaugas asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų“. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios į projekto veiklas įtraukta 1639 asmenys, priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų, iš kurių apie 46 proc. po dalyvavimo veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą. Per 2020 m. laikotarpį paslaugos buvo suteiktos 272 asmenims (planuota 260 asm.). Psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose finansuojama 60 proc. vietų (175 vietos). Iš viso yra 296 vietos. Šiuo metu numatoma tobulinti projektą ir vykdyti nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomų asmenų psichosocialinę reabilitaciją ir reintegraciją, ypatingą dėmesį skiriant paslaugų prieinamumo vaikams ar asmenims, auginantiems vaikus bei pagalbos šeimos nariams didinimui.
Planuojamos investicijos ir į psichologinės ir socialinės reabilitacijos centrų (pvz., priklausomoms mamoms su vaikais), psichosocialinės pagalbos įstaigų ir savarankiško gyvenimo namų (adaptacijos namų) asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir/ar grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, infrastruktūros kūrimą bei plėtrą. Šis projektas iki 2022 m. vidurio bus vykdomas iš 2014-2020 m. finansavimo periodo, o po to tęsiamas iš pagal 2021-2027 m. Investicijų programą. 2022 m. jam planuojama skirti 780 tūkst. eurų ES lėšų ir 400 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto, nors faktinis SADM poreikis - 1,2 mln. eurų ES lėšų ir 2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pasiūlymas:
Skirti papildomus 800 tūkst. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai plėsti priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų asmenų reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką paslaugų teikimą. Lėšų šaltinis: Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas. Valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 82. Seimo nariai Vaida Giraitytė – Juškevičienė, Dainius Gaižauskas 2021-11-10 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-29 nutarimu Nr. 1717 nuo 2003-01-01 dienos Marijampolės savivaldybei perduota valdyti ir naudoti patikėjimo teise, valstybei nuosavybės teise priklausantis pastatas (potvynių pralaida) su statiniu-įrenginiu Marijampolėje, Marių g. – Marijampolės II tvenkinio užtvanka, hidrotechnikos statiniai, tiltas (žr. kadastro žemėlapio ištrauka: potvynių pralaida-9A, žemutinio bjefo hidrotechniniai statiniai-6).
Nutarime numatoma skirti lėšų perduodamiems hidrotechnikos statiniams administruoti ir eksploatuoti, tačiau Marijampolės savivaldybei tikslinių lėšų šiam objektui administruoti ir eksploatuoti šiuo metu neskiriama. Šių hidrotechninių statinių eksploatavimo, priežiūros ir remonto darbus tinkamai bendrajai būklei užtikrinti, atlieka UAB „Kelranga“ finansuojant šiuos darbus Marijampolės savivaldybės biudžeto lėšomis. Marijampolės II tvenkinio hidrotechninių statinių ir tvenkinio statybos metai-1971, objekto statybą vykdė TSRS armijos statybos batalionas pagal tipinį Maskvos hidrotechnikos instituto techninį projektą. Turima tvenkinio, žemių užtvankos pylimo ir pertekliaus vandens pralaidos projektinė techninė dokumentacija fragmentiška ir visa apimtimi nėra išlikusi. Statybos darbai buvo vykdomi nepakankamai kokybiškai, nesilaikant technologinių reikalavimų. Pastebėtos užtvankos hidrotechninio statinio konstrukcijų, tilto ir gatvės važiuojamosios dalies įvairios deformacijos, 2012-08-02 atlikta Marijampolės HE ir užtvankos statinių specializuota apžiūra, 2013-07-09 d. tilto konstrukcijų ekspertizė ir konstatuota, kad hidrotechninio statinio būklė bloga, būtina skubiai parengti statinio – Marijampolės II tvenkinio užtvankos rekonstrukcijos techninį projektą, nedelsiant atliekant tilto kapitalinį remontą (rekonstrukciją).
Ekspertai ir projektuotojai įvertino ir išskyrė būtinas rekonstruoti konkrečias hidrotechninio statinio konstrukcijas (perteklinio vandens pralaidos (PVP) – slenksčio pratekėjimo dalis (pagrindinė tilto atrama); perteklinio vandens pralaidos (PVP) – slenksčio ištekėjimo dalis (tilto elementų, prietilčių ir užtvankos šlaitų laikančioji konstrukcija)), kurių būklė turi lemiamą įtaką tilto konstrukcijoms. Reikalinga atlikti perteklinio vandens pralaidos (PVP) – slenksčio pratekėjimo dalies atraminės betono sienų rekonstrukcijos, deformuotų ir pasvirusių į vidų ramtų sienų ties tiltu fiksacijai, įrengti horizontalią gelžbetonio siją-atramą, armatūra sujungta su esamų sienų armatūros tinklais. Šių rekonstravimo darbų vertė apie 175 000 Eur. Bendra viso Marijampolės II tvenkinio hidrotechninių statinių rekonstravimo darbų vertė gali sudaryti apie 330 000 Eur. Pasiūlymas:
Skirti 330 000 eurų finansavimą Marijampolės II tvenkinio hidrotechninių statinių rekonstravimo darbams. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 83. Seimo narė Rima Baškienė, 2021-11-10 Argumentai:
Įvertinant, kad Kuršėnų miesto Daugėlių mikrorajonas yra tankiai apgyvendinta miesto dalis (čia yra daugiabučiai gyvenamieji namai, mokykla, darželiai, parduotuvės, verslo įmonės).
Tačiau pagrindinių mikrorajono gatvių Pramonės ir Daugėlių dangos ypač duobėtos, nėra šaligatvių, gatvės būklė kelia grėsmę eismo ir pėsčiųjų saugumui. Pasiūlymas: Siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas prašau skirti 700 tūkst. eurų Kuršėnų miesto Pramonės ir Daugėlių gatvių rekonstravimui. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto papildomos įplaukos ir skolintos lėšos. Pagrindas: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-11-10 raštas Nr. S-2863 (3.19E) „Dėl Kuršėnų miesto Pramonės ir Daugėlių gatvių rekonstravimo“. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 84. Seimo nariai Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Vilija Targamadzė, 2021-11-10 Argumentai:
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolėje eilę metų jaučiamas pareigūnų trūkumas. Naujos funkcijos, per didelis krūvis dažną pareigūną paskatina ieškotis kito darbo. Dabartinis atlyginimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nemotyvuoja. Taip pat maži atlyginimai neleidžia užpildyti trūkstamas darbo vietas. Iš viso šiuo metu Aplinkos apsaugos departamente yra 86 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etatai, iš kurių užpildytos – 52 vietos. 10 pareigūnų yra paskirti darbui saugomose teritorijose. 2021m. Aplinkos apsaugos departamente darbo užmokestis sudarė 9,1 mln. eur. Visame Aplinkos apsaugos departamente šiuo metu yra 578 etatai. Šiuo metu vidutinis Aplinkos apsaugos departamento tarnautojo pareiginės algos koeficientas siekia – 8. Tam, kad darbuotojus, turinčius aukštą kvalifikaciją, ilgametę patirtį aplinkosaugoje, galima būtų išlaikyti darbo vietose, reikalingas bent
eurų atlyginimą (neto).
Tam papildomai Aplinkos apsaugos departamentui reikia
reikėtų numatyti 1.4 mln. išlaidas priedams už stažą, kurie padėtų išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus aplinkosaugos sistemoje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dėl naujų užduočių („NATURA 2000“ tinklo formavimas, ataskaitų EK rengimas, saugomų teritorijų plėtra pagal LRV programą ir kt.) jaučia 10 papildomų etatų trūkumą. Jų išlaikymui reikėtų apie 240 tūkst. eur papildomų lėšų. Todėl siūlome numatyti didesnį finansavimą Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamento bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojų atlyginimų didinimui. Pasiūlymas:
Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos tarnautojų atlyginimų didinimo, naujų etatų finansavimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už degalus, baudų už administracinės teisės pažeidimus, kiti valstybės biudžeto šaltiniai. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 85.
Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Vilija Targamadzė, 2021-11-10 Siekiant didinti Lietuvos gyventojų susidomėjimą saugomomis teritorijomis, skatinti tvarų turizmą, siūloma prie 33 saugomų teritorijų direkcijų įrengti elektromobilių įkrovimo aikšteles (prie Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, Anykščių regioninio parko direkcijos, Asvejos regioninio parko direkcijos, Aukštadvario regioninio parko direkcijos, Biržų regioninio parko direkcijos, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijos, Dubysos regioninio parko direkcijos, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Kauno marių regioninio parko direkcijos, Krekenavos regioninio parko direkcijos, Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos, Metelių regioninio parko direkcijos, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, Neries regioninio parko direkcijos, Pagramančio regioninio parko direkcijos, Pajūrio regioninio parko direkcijos, Panemunių regioninio parko direkcijos, Rambyno regioninio parko direkcijos, Salantų regioninio parko direkcijos, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, Sirvėtos regioninio parko direkcijos, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos, Varnių regioninio parko direkcijos, Veisiejų regioninio parko direkcijos, Ventos regioninio parko direkcijos, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Vištyčio regioninio parko direkcijos, Žagarės regioninio parko direkcijos, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos). Vienos elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimo kaina – 5 tūkst. eur. Iš viso prie 33 direkcijų įrengti po vieną elektromobilių įkrovimo stotelę kainuotų 165 tūkst. eur.
Pasiūlymas:
asignavimus Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai elektromobiliams įkrauti skirtos infrastruktūros įrengimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš automobilių taršos mokesčio, Klimato kaitos specialioji programos lėšų, gautų už apyvartinius taršos leidimus. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 86. Seimo nariai Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Eugenijus Sabutis, Gintautas Paluckas, Vilija Targamadzė, 2021-11-10
nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų – direkcijų pastatuose, lankytojų centruose ir pagalbinėse patalpose naudojama iš saulės energijos pagaminta elektra. Saulės elektrinėms įsigyti ir įrengti Vyriausybė valstybinių parkų direkcijoms 2021-iems metams skyrė 511 tūkst. eurų. Šiuo metu saulės elektrinių dėl lėšų trūkumo neįsirengė 5 valstybinės direkcijos. Likusiose direkcijose saulės elektrinių įrengimui reikėtų 70 tūkst. eurų. Siekiant užtikrinti projekto tęstinumą, didinti valstybinės įstaigų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, skaičių, siūloma skirti finansavimą įrengti saulės elektrines likusioms 5 direkcijoms. Pasiūlymas:
asignavimus Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai įsigyti ir saugomų teritorijų direkcijų pastatuose įsirengti saulės elektrines. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš automobilių taršos mokesčio, Klimato kaitos specialioji programos lėšos, gautos už apyvartinius taršos leidimus. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 87.
Laima Nagienė, Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Algirdas Stončaitis, Artūras Skardžius, Lukas Savickas, Valentinas Bukauskas, Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, Rūta Miliūtė, 2021-11-10 Argumentai: Lietuvos politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 (toliau – Susitarimas) numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) sudarys 130 proc. šalies VDU. Kadangi švietimo pagalbos specialisto statusas yra prilyginamas mokytojo statusui, todėl švietimo pagalbos specialistų VDU augimo tempas turėtų prilygti mokytojų VDU augimo tempui. 2022 metais numatoma, kad mokytojų VDU turėtų pasiekti 116 proc. šalies VDU ir planuojama jį padidinti nuo 2022 metų sausio 1 dienos, tačiau pagalbos specialistų VDU padidinimas numatomas tik nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos. Tokiu būdu 2022 metų pabaigoje nebus užtikrintas švietimo pagalbos specialistų VDU padidinimas iki 116 proc. šalies VDU ir tuo pačiu bus pažeistas lygiateisiškumo principas. Pasiūlymas:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui padidinti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos iš pajamų mokesčio. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 88. Seimo narė Rima Baškienė, 2021-11-11 Argumentai: Dėl ypatingai kritinės kelio būklės Nr.4009 Kuršėnai-Gilvyčiai-Sauginiai likusio ruožo nuo 12,4 iki 17 km. remonto ir asfaltavimo.(Dėl šios problemos surinkti tūkstančiai gyventojų parašų, vyksta piketai, nes kelias į Gilvyčių gyvenvietę tapo sunkiai pravažiuojamu. Pasiūlymas:
Prašau skirti 500 tūkst. kelio Nr.4009 Kuršėnai-Gilvyčiai-Sauginiai likusio ruožo nuo 12,4 iki 17 km. remontui ir asfaltavimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto papildomos įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 89.
Ligita Girskienė, 2021-11-11 Argumentai: Šiandieniniame gyvenime, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamyba, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja padidinto triukšmo zonos. Žmones vargina triukšmas ne tik darbo vietose, bet ir gyvenamojoje aplinkoje. Medikai teigia, kad triukšmas mažina imunini organizmo atsparumą ir įspėja, kad triukšmas, kaip lėtinis streso šaltinis, veikia centrine nervu sistema ir kelia įvairių sveikatos sutrikimu. Net palyginti nestiprus 60–70 dB triukšmas sukelia galvos skausmą, svaigimą, cypimą ausyse, nemiga, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Triukšmingoje aplinkoje blogėja darbingumas, judesiu koordinacija, didėja nervinė įtampa ir traumų rizika. Triukšmas nuo šaltinio koncentriškai sklinda į visas puses. Yra įvairiu būdu triukšmo taršos mažinimui bei slopinimui. Atsižvelgiant į tai, kad triukšmas yra vienas iš sveikatos rizikos veiksnių, taip pat mažina žmonių gyvenimo kokybę ir Klaipėdos miesto gyventojai kenčia ne tik nuo oro, vandens taršos, bet ir nuo triukšmo. Siūlome iš esmės spręsti triukšmo problemas Jūrininkų prospekte, Rimkų gyvenamųjų namų kvartale, Smeltės gyvenamųjų namų kvartale Klaipėdos mieste įrengiant triukšmo mažinimo priemones. Pasiūlymas:
Skirti 10 000 000 eurų triukšmo mažinimo priemonėms Jūrininkų prospekte, Rimkų gyvenamųjų namų kvartale, Smeltės gyvenamųjų namų kvartale Klaipėdos mieste. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš transporto įmonių bei gyventojų transporto mokesčių (degalų akcizų, motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio) veiklos mokesčių ir iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 90.
90Seimo nariai:
Robertas Šarknickas Kęstutis Mažeika Stasys Tumėnas Deividas Labanavičius Aušrinė Norkienė Giedrius Surplys Rimantė Šalaševičiūtė Jonas Jarutis Aurelijus Veryga Juozas Varžgalys Dainius Kepenis Guoda Burokienė Valius Ąžuolas Ligita Girskienė Vytautas Bakas Linas Jonauskas Tomas Tomilinas Linas Kukuraitis Laima Nagienė Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa Valdemaras Valkiūnas, 2021-11-11 Argumentai:
Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyta skirti 276,0 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 238,0 tūkst. Eur. Be darbo užmokesčio ir Sodros išlaidų, kitoms reikmėms lieka tik 34,5 tūkst. Eur – šios sumos nepakanka nei Tarybos narių darbui apmokėti, nei Tarybos įsipareigojimams įgyvendinti. Tarybos planuojamame 2022 m. biudžete trūksta lėšų šioms reikmėms (jų detalizacija apačioje):
įstatymo 6¹ straipsnio 20 ir 21 dalimis apmokamas Tarybos narių darbas, tačiau suplanuotuose Tarybos asignavimuose trūksta 16,0 tūkst. Eur Tarybos narių darbui apmokėti (mokant bent už 10 valandų per mėnesį);
2Dalies Tarybos administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,
numatomas darbo užmokesčio koeficientas yra 5,5, todėl jiems mokamas ženkliai mažesnis už vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį atlyginimas, nors šie darbuotojai pasižymi aukšta kompetencija ir turi didelę profesinio darbo patirtį (virš 10 metų), Remiantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymu reikėtų šių darbuotojų koeficientą padidinti iki 7, tačiau tam trūksta 20,0 tūkst. Eur; 3.
Eur;
nuostatomis, Taryba privalo atlikti vidaus auditą, tačiau neturėdama pareigybių ir etatų, kuriems būtų priskirta funkcija vidaus auditą atlikti, turi pirkti vidaus audito paslaugas, bet tam neturi lėšų – trūksta 10,0 tūkst. Eur vidaus audito paslaugoms pirkti;
nustato, kad taryba turi 5 regioninius padalinius – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurių pagrindinė paskirtis – padėti tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Tačiau regioninių tarybų veiklai vykdyti nėra jokių lėšų, nors kiekvienai regioninei tarybai reikėtų skirti bent po 3 tūkst. Eur – iš viso 15,0 tūkst. Eur;
straipsnio 7 dalies 6 punktą Taryba atlieka Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo koordinavimą ir įgyvendinimo priemonių ekspertavimą, tačiau 2022 m. Tarybos asignavimų projekte trūksta 25,0 tūkst. Eur aktualiems naujiems tyrimams atlikti;
sąlygas, patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus 2019 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. R1-686, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose – siekiant tai įgyvendinti, tarybai reikalinga 3,0 tūkst. Eur suma;
7Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau Premija) nuostatus,
patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr.
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekiant tai įgyvendinti, tarybai reikalinga 3,0 tūkst. Eur suma. Tuo remiantis yra reikalinga, kad Tarybos asignavimai 2022 metams būtų padidinti 92,0 tūkst. Eur suma – iš viso skiriant Tarybai 368,0 tūkst. Eur (iš jų darbo užmokesčiui 274 tūkst. Eur). Lėšų šaltinis:
Akcizo pajamos, gautos už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bei biudžeto lėšos, gautos iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Pažymėtina, kad po Konstitucinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. KT187-N15/2020, šių šaltinių lėšos nebebus tiesiogiai naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, Atliekų tvarkymo, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų, Kultūros rėmimo fondo, Sporto įstatymuose nustatytoms reikmėms, todėl šias lėšas galima perskirstyti ir skirti kitiems asignavimams. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 91. Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2021-11-11 Argumentai:
Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vidaus patalpos be kapitalinio remonto eksploatuojamos nuo 1971 m. 2012 m. įgyvendintas išorinių atitvarų (fasadų, stogo) modernizavimo projektas neišsprendė prastos vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų būklės. Vidaus patalpų sienų, lubų dažai suskeldėję, vietomis atšokęs sienų tinkas, esama PVC grindų danga susidėvėjusi. Esama šildymo, apšvietimo sistema tiek fiziškai, tiek morališkai pasenusi.
Šildymo sistemos vamzdynų termoizoliacija nesandari, vamzdynai pažeisti korozijos, ant radiatorių nėra termostatų, todėl sistemos reguliavimas yra komplikuotas. Apšvietimo sistema su seno tipo šviestuvais, remiantis gimnazijos veiklos ataskaitoje pateikiama informacija, neatitinka HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų. Gimnazijos sanitariniai mazgai susidėvėję, prausyklose nėra karšto vandens, kabinos neestetiškos, klozetų mechanizmai susidėvėję, todėl yra dideli vandens nuostoliai, dažni sanitarinių prietaisų ir nuotekų tinklų remontai, patalpos neatitinka higienos reikalavimų. Gimnazijos stalai ir kėdės bei baldai Technologijų kabinete neatitinka reikalavimų. Mokiniams skirti baldai neatitinka reikiamų dydžių, baldai nesireguliuoja, susidėvėję. Chemijos kabinete neįmanoma atlikti laboratorinių darbų, nes mokykliniai baldai neatitinka reikalavimų, taikomų šiems kabinetams. Bendra investicijų suma būtų 1 217 000,00 Eur. Pasiūlymas:
Skirti 1 217 000,00 Eur. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vidaus remonto darbams. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 92. Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2021-11-11 Argumentai:
Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje ypač bloga šildymo sistemos, elektros instaliacijos ir koridorių būklė. Koridorių sienos suskilinėjusios, vietomis po tinku susidariusios tuštumos, tinkas išbyrėjęs. Lubų kalkių apdaila atpleišėjusi, vietomis pažeista buvusių vandens užliejimų. Vidaus durys susidėvėjusios, sunkiai varstosi. Šildymo sistema ir elektros instaliacija avarinės būklės.
Zarasų rajono savivaldybė kiekvienais metais skiria lėšas mokymo kabinetų remontui, tačiau tai nesprendžia problemos kompleksiškai, o bendras mokyklos pastato remontas reikalauja didelių investicijų, apie 650 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Skirti 650 tūkst. Eur. Zarasų
„Santarvės“ pradinės mokyklos vidaus remonto darbams. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 93. Seimo narys Valius Ąžuolas, 2021-11-11 Argumentai. Naujojoje Akmenėje savivaldybės miesto centre statomas ir per artimiausius metus planuojamas užbaigti sporto ir sveikatingumo kompleksas. Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba Akmenės krašte - tęstinis investicijų projekto įgyvendinimas, kuris užtikrins ir padės pasiekti geras sporto, užimtumo teikimo sąlygas Šiaurės Žemaitijoje. Tai vienas veiksmingiausių ir efektyviausių būdų didinti gyventojų fizinį aktyvumą, užimtumą, iniciatyvumą, socialinę integraciją visame regione. Pasiūlymas:
Remiantis prisiimtu valstybės įsipareigojimu įsipareigoti prisidėti 50 proc. prie Naujosios Akmenės sporto rūmų atnaujinimo ir sveikatingumo komplekso Naujojoje Akmenėje, Žemaitijos g. 2, įrengimo. Siūlome užtikrinti tęstinį finansavimą Naujosios Akmenės sporto ir sveikatingumo komplekso statybai bei skirti projektui 1.7 mln. Eur. Lėšų šaltinis: ,,Pažangos lėšų rezervinės programos‘‘ lėšos. Taip pat iš Valstybės biudžeto įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 94.
Gintautas Paluckas, Tomas Bičiūnas, Andrius Petrošius, Andrius Bagdonas, Linas Jonauskas, 2021-11-11 Linas Jonauskas Argumentai: Raseinių rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Raseinių rajono gyventojų (moksleivių, ikimokyklinio amžiaus vaikų, neįgaliųjų, nėščių moterų, senjorų) poreikius – turėti galimybes užsiimti vandens sportu, mokytis plaukti, gerinti sveikatą, nuo 2014 metų prašo skirti finansavimą iš Valstybės biudžeto lėšų baseino statybai Raseinių mieste, tačiau finansavimo negauna. Investicijų projektas „Baseino Raseinių mieste statyba (Vilniaus g. 13) (toliau – projektas) yra parengtas. Projekto vertė yra 7 459 860,54 Eur. Įgyvendinus projektą būtų pastatytas naujas baseinas apie 1800 kv. m., įsigytas baseino inventorius, įranga bei baldai. Projektas atitinka 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano 2 strateginio tikslo „didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“ bei 3 strateginio tikslo „didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ siekius. Projektas prisideda prie Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ krypties „Sumani visuomenė – esminės pokyčių iniciatyvos“ uždavinio „5.9.1. Veikli visuomenė“ – „Ugdyti sveiką gyvenseną kaip svarbią veiklios visuomenės prielaidą [...]“ įgyvendinimo. Projektas prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetinio projekto „Fizinį aktyvumą, įtrauktį ir aukštą meistriškumą užtikrinanti sporto sistema“. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 300 000 eurų daliniam Projekto darbų įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 95.
Jonas Jarutis Aurelijus Veryga Jonas Gudauskas Ligita Girskienė Valdas Rakutis, 2021-11-12 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva kasmet susiduria su vis naujomis nacionalinėmis grėsmėmis (COVID-19 pandemija, nelegalių migrantų krizė, hibridinės atakos prieš Lietuvą ir kt.), kurių metu yra nuolat pasitelkiamos Lietuvos šaulių sąjungos pajėgos, o šauliai savanoriauja, skirdami savo asmeninį laiką neatlygintinai (tiek pagalbai gydymo įstaigose, tiek talkinant policijai, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdant jų užduotis), valstybė privalo pasirūpinti bent tinkamu Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narių aprūpinimu jų veiklai būtina uniforma, specialia apranga, spec. priemonėmis ir ginkluote. Preliminarus Lietuvos šaulių sąjungos įsigijimų poreikis 2022–2024 m.: 6 vnt. mikroautobusų rinktinėms; 400 vnt. šalmų; 400 vnt. šarvinių liemenių; 400 kompl. ekipuotės;
šauliams mokymus. Pasiūlymas: Padidinti Krašto apsaugos ministerijai numatytus asignavimus 1 mln. eurų, skiriant juos Lietuvos šaulių sąjungai (mikroautobusų, aprangos, ekipuotės, spec. priemonių ir ginkluotės bei šaudmenų įsigijimui). Lėšų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 96. Seimo narys Gintautas Paluckas, 2021-11-12 Argumentai:
Futbolas – viena iš strateginių sporto šakų Utenoje. Futbolo treniruotes „Utenio“ akademijoje kasdien lanko beveik pusė tūkstančio įvairaus amžiaus vaikų. Visgi orams atvėsus, vaikai neturi galimybės treniruotis ar vykdyti rungtynes lauko aikštyne, kadangi Utenoje nėra pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštyno. Utenos rajono savivaldybė yra numačiusi rekonstruoti Krašuonos progimnazijos stadioną, pritaikyti jį tiek futbolo mėgėjų, tiek ugdymo įstaigos, tiek vietos bendruomenės poreikiams.
Esamas stadionas netinkamas sportinei veikla, stadiono danga nelygi, duobėta, aikštėje nesuformuoti nuolydžiai, po lietaus telkšo balos. Stadiono veja vietomis išnykusi. Stadionas neturi apšvietimo. Bėgimo takai susidėvėję, duobėti, kraštai nelygūs, nutrupėję. Sporto aikštelė netaisyklingos formos, danga susidėvėjusi, matmenys neatitinka standartų, sporto inventorius susidėvėjęs. Įgyvendinus projektą, bus sutvarkyta stadiono teritorija, įrengta pilnų matmenų futbolo aikštė su dirbtine danga, bėgimo takai, apšvietimas, kvadrato ir tinklinio aikštelės, vaikų žaidimų aikštelė, tribūna žiūrovams. Toks objektas ne tik sudarys puikias sąlygas ugdyti auklėtinius
„Utenio“ futbolo akademijoje, žaisti varžybas bei treniruotis šaltuoju metų
laiku, bet ir pagerins aplinkinių kvartalų bendruomenės gyvenimo kokybę. Utenos rajono savivaldybės administracija yra parengusi Utenos Krašuonos progimnazijos sporto paskirties inžinerinių statinių V.Kudirkos g. 5, Aukštaičių g., Utena, rekonstravimo techninį projektą. Pasiūlymas: Siūloma skirti 1 430 000 eurų Utenos Krašuonos progimnazijos sporto paskirties inžinerinių statinių V.Kudirkos g. 5, Aukštaičių g., Utena, rekonstravimo projektui. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 97. Seimo nariai Julius Sabatauskas, Eugenijus Sabutis, Kęstutis VIlkauskas, 2021-11-16 Argumentai: Europos sąjungoje ir ypač Lietuvoje auganti infliacija vidutinės trukmės laikotarpyje tikėtina vers Europos centrinį banką griežtinti monitorinę politiką ir tai neišvengiamai didins palūkanų normą o tai reiškia ir skolinimosi kaštus.
Išaugus skolinimosi kainai (kaštams) dabartinis valstybės skolos aptarnavimas Lietuvai pabrangs, todėl siūlome pasiskolinti tarptautinėse rinkose tris milijardus eurų, kuriuos akumuliavus valstybės rezerve šalis užsitikrins garantijas sutaupyti augančių palūkanų sąlygomis. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad tokios rekomendacijos dėl finansinio rezervo kaupimo buvo teiktos Valstybės kontrolės vertinant valdžios sektoriaus finansinius rodiklius tiek 2018 m tiek ir 2019 m. Pasiūlymas:
Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas)1 474 331 4 474 331 tūkst. Eurų. Lietuvos Respublikos
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo
d. 411 818
2.1. lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą 1 000 2.2. 25 procentai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą gautų dividendų, kaupiamų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti 18 242
atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
107 iš jų:
išlaidos
5Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams,
susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2024 m. gruodžio 31 d. 400 000 6.
Lėšų šaltinis Paskola iš tarptautinių rinkų Nepritarti. 98. Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vigilijus Jukna, Aidas Gedvilas, Valentinas Bukauskas, Artūras Skardžius, Vytautas Gapšys, Mindaugas Puidokas, Eugenijus Jovaiša, Tomas Bičiūnas, Vilija Targamadzė, Eugenijus Sabutis, Beata Petkevič, Kęstutis Vilkauskas, Šarknickas, Savickas, Saulius Skvernelis, Jonas Pinskus, Rasa Budbergytė, Linas Jonauskas, Gintautas Paluckas, 2021-11-06 Argumentai:
Dar nuo š.m. gegužės 19 d. LR Seimo Švietimo ir mokslo komitete buvo svarstomas klausimas dėl situacijos Vilniaus miesto ugdymo įstaigose. Paaiškėjo, kad šiuo metu Vilniaus miesto progimnazijose trūksta daugiau nei
vietų. Pastaruosius ketverius metus yra pastebima didžiulė augimo tendencija dėl vidinės ir išorinės migracijos. Pats Vilniaus miestas nėra pajėgus savo lėšomis užtikrinti esamų švietimo paslaugų ir prieinamumo poreikių, o kadangi priežastys slypi ir valstybės politikoje, manytina, kad prie Vilniaus miesto ugdymo įstaigų plėtros turėtų būti prisidedama ir valstybės lėšomis. Bendras finansavimo poreikis Vilniaus miesto ugdymo įstaigų statyboms yra 157 mln. eurų iki 2025 metų. Suprantama, kad per vienerius metus tokio poreikių užtikrinti neįmanoma, todėl siūlytina sukurti atskirą Vyriausybės finansuojamą programą, kuri užtikrintų tvarią švietimo įstaigų plėtrą per artimiausius penkerius metus. Tam, kad minėti pokyčiai būtų įgyvendinti, reikalinga pradėti nedelsiant. Svarstant tikslinamą 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą grupė Seimo narių siūlė Vilniaus miesto mokyklų plėtrai skirti 20 mln. Eur, tačiau pasiūlymas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog planuojant 2022 metų biudžetą bus atsižvelgta į Lietuvos sostinės poreikius.
Tačiau 2022 metų biudžeto projekte konkrečiai lėšų šiam tikslui nėra numatyta. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama atsižvelgti į specifinius Vilniaus miesto poreikius ir
tinklo plėtrai tam, kad būtų sudarytos sąlygos vilniečiams ir kitiems valstybės vaikams įgyti kokybišką ikimokyklinį, priešmokyklinį ir bendrąjį išsilavinimą Lietuvos sostinėje. Manytina, kad 8 mln. Eur būtų pakankama suma pradėti reikalingų ugdymo įstaigų projektavimo darbus. Pasiūlymas: Skirti 8 mln. eurų ugdymo įstaigų plėtrai Vilniaus mieste. Lėšų šaltinis:
Lėšas skirti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 99. Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vigilijus Jukna Aidas Gedvilas Viktoras Fiodorovas Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Vytautas Gapšys Mindaugas Puidokas Eugenijus Jovaiša Tomas Bičiūnas Rima Baškienė Laima Mogenienė Laima Nagienė Vilija Targamadzė Eugenijus Sabutis Beata Petkevič Robertas Šarknickas Jonas Pinskus Lukas Savickas Saulius Skvernelis Dainius Gaižauskas Linas Jonauskas Gintautas Paluckas Algimantas Dumbrava Gintautas Kindurys 2021-11-16 Argumentai:
Šiuolaikiniame ugdymo procese ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lavinimui už formaliojo švietimo įstaigos ribų. Neformalusis vaikų švietimas (toliau – NVŠ) turėtų būti neatsiejama ugdymo dalimi, tikslingai orientuota į kompetencijų ir sėkmingos asmenybės konstravimą. Ši švietimo sritis sukuria alternatyvią mokymosi erdvę, teikia prasmingo laisvalaikio galimybes ir turi pozityvios įtakos sprendžiant popamokinio užimtumo problemas.
Valstybė turėtų siekti, kad neformaliojo švietimo programomis naudotųsi kuo daugiau vaikų ne tik mokyklinio amžiaus, bet ir ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus, tai atsispindi ir partijų susitarime dėl švietimo, tačiau iš esmės didesnis finansavimas ateinančiųjų metų biudžete nenumatytas. 2022 metais bus tęsiamas NVŠ finansavimas mokyklinio amžiaus vaikams, tam numatyta 17 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, kurie leis užtikrinti apie
projektinio ES finansavimo prie valstybės biudžeto. Tačiau manytina, kad turi būti užtikrintas ne tik finansavimo tvarumas, bet ir augimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra informavusi, kad kitais metais bus pradėtos diskusijos dėl NVŠ programų dalyvių plėtros, palaipsniui įtraukiant ir ikimokyklinio amžiaus vaikus. Atitinkamai bus tikslinama ir teisinė bazė bei svarstomos finansavimo galimybės, tačiau vertinant tai, kad kyla paslaugų, įskaitant ir įvairaus švietimo ir ugdymo paslaugų kainos dėl darbo užmokesčio bei infliacijos augimo, taip pat tai, kad finansavimo skyrimas didintų galimybes didesnei daliai vaikų įsitraukti į NVŠ (ypatingai dėmesį skiriant į socialiai jautrias grupes), manytina, kad reikalingi spartesni pokyčiai. Siūloma sudaryti galimybę 2022 m. skirti NVŠ krepšelį ikimokyklinio amžiaus vaikams, prioritetą teikiant vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų arba turintiems individualių ugdymosi poreikių. NVŠ krepšeliui krepšelio dinamika: 2020 m. skirta 19 mln. eurų, 2019 m. – 12 mln. eurų. 2018 m. – 11 mln. eurų, 2017 m. - 8,2 mln. eurų. 2021 m. panaudotų lėšų kiekis dar tikslinamas.
Pasiūlymas: Siūloma padidinti NVŠ krepšelį 2022 m. ir vietoje 17 mln. eurų 2022 m. skirti 25 mln. eurų ir tokiu būdu leisti NVŠ krepšeliu pasinaudoti iki 50 proc. vaikų, įskaitant ir ikimokyklinio amžiaus vaikus bei didinant NVŠ krepšelio dydį bent 10 proc., atsižvelgiant į augantį darbo užmokestį bei infliaciją. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 100. Seimo narys Vidmantas Kanopa, 2021-11-16 Argumentai: Kupiškio r. savivaldybės administracija atliko avarinio melioracijos statinio per Juodupės upę (adresu; Juodpėnai, Šimonių sen. Kupiškio r. ) būklės įvertinimą (statinio ekspertizės aktas Nr. SE/03/20). Ekspertai konstatavo, kad tiltas neatitinka reglamento TR 2.01.:2019 „Automobilių kelių ir geležinkelių tiltų ir tunelių projektavimas“ reikalavimų: nutrupėjusios perdangos sijos, sumažėjusi jų nešamoji galia; iškrypusios polinės atramos; antšuliai pažeisti korozijos; neįrengtos pereinamos plokštės; suirę atraminės plokštės. Iš septynių svarbiausių tilto elementų, penkių iš jų būklė yra bloga, - likusių dviejų – patenkinama. Tiltas tarnauja ilgiau nei skaičiuotinas 50 m. tarnavimo laikas ir jau kelią pavojų transportui ir juo važiuojančių žmonių gyvybėms. Pasiūlymas:
Skirti 80 tūkst. eurų avarinės būklės melioracijos statinio per Juodupės upę rekonstravimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 101.
Gintautas Paluckas, 2021-11-16 Argumentai: Nacionalinės matavimo sistemos pagrindas – Nacionaliniai matavimo vienetų etalonai, kurių paskirtis yra užtikrinti Lietuvoje atkuriamų fizikinių dydžių vienetų verčių sietį su tarptautine vienetų sistema SI atliekant kalibravimo ir matavimo darbus, perduodant atkurtas vienetų vertes Lietuvos mokslo bei valstybinėms įstaigoms ir ūkio subjektams. Nacionaliniai matavimo vienetų etalonai, kurių iš viso patvirtinta 13, yra valstybės nuosavybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais už etalonų tinkamą funkcionavimą ir plėtojimą, visuotinai pripažįstamą tarptautinę sietį su SI ir atitiktį nacionaliniams poreikiams yra atsakingi du Lietuvos įnstitutai:
1) Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir mokslo technologijų centras (FTMC kuria ir išlaiko 8 aukščiausio šalyje metrologinio lygio matavimo vienetų etalonus),
2) Lietuvos energetikos institutas (LEI
Pagal patvirtintą ministrams pavedamų valdymo sričių sandarą švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo sričiai yra priskirta švietimo, mokslo ir sporto sritys.
Tuo vadovaujantis ŠMSM formuoja ir įgyvendina mokslo politiką, kurios pagrindinės nuostatos bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) finansavimo principai įtvirtinti Mokslo ir studijų įstatyme. Etalonų išlaikymas nėra priskirtinas mokslo sričiai. Metrologija yra viena iš ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių ir Metrologijos įstatymo 7 str. 5 p. bei 9 str. 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad EIM užtikrina metrologijos laidavimo uždavinių įgyvendinimą, iš kurių vienas yra ,,skatinti ūkio, mokslo ir aukštųjų technologijų plėtrą“ Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai yra savarankiški asignavimų valdytojai, kurių valstybės, kaip dalininkės (savininkės), teises ir pareigas įgyvendina ŠMSM, tačiau dažnu atveju tokie institutai veikia ne tik švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavestose švietimo ir mokslo valdymo srityse, bet ir kitų ministrų valdymo srityse. Nagrinėjamu atveju VšĮ valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras (toliau – FTMC) ir VšĮ Lietuvos energetikos institutas (toliau – LEI) veikia ir ekonomikos ir inovacijų ministrui pavestoje metrologijos srityse (tokia nuostata yra įtvirtinta ir FTMC įstatuose). Metrologijos įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintos FTMC, kaip nacionalinio paskirtojo instituto, ir LEI, kaip paskirtojo instituto, funkcijos ir atsakomybės, susijusios su nacionalinių etalonų išlaikymu ir kūrimu. Iki 2020 m. EIM kasmet FTMC ir LEI skirdavo lėšas etalonų išlaikymui, buvo sudaromos sutartys dėl įsipareigojimų vykdymo. Nuo 2020 m. FTMC ir LEI, kaip savarankiškiems asignavimų valdytojams, lėšos etalonų išlaikymui pervestos tiesiogiai, atitinkamai perskirsčius EIM valdomus asignavimus, t.y.
FTMC ir LEI skiriamus valstybės biudžeto asignavimus sudaro bazinio finansavimo lėšos MTEP veiklai plius lėšos, skirtos etalonų išlaikymui (2022 m. Biudžeto projekte numatyta skirti etalonų išlaikymui suma FTMC – 157 tūkst. eur, LEI – 76 tūkst. eur.). FTMC ir LEI kreipėsi į Vyriausybę, Finansų ministeriją, EIM, ŠMSM dėl išaugusių etalonų išlaikymo kaštų, būtinybės atnaujinti etalonų infrastruktūrą, etalonų perkėlimo išlaidų ir kitų poreikių. Klausimo spręsti ėmėsi ir Vyriausybė, kuri protokoliniu sprendimu pavedė ministerijoms (ŠMSM ir EIM) ir Institutams kompleksiškai peržiūrėti klausimą bei iki š.m. gruodžio 1 d. pateikti Vyriausybės kanceliarijai informaciją ir tarpusavyje suderintus konkrečius siūlymus dėl sistemos tobulinimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, bei Institutų pateiktus argumentuotus skaičiavimus, su kuriomis supažindintos ir Ministerijos, teikiame siūlymus padidinti asignavimus FTMC ir LEI. Pasiūlymų formuluotės išdėstytos žemiau. Pasiūlymai:
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui nacionalinių etalonų išlaikymo funkcijai užtikrinti (sąmatoje nurodytas pavadinimas „Kita“). 2. 2022 metų biudžete 292 tūkstančių eurų padidinti asignavimus VšĮ Lietuvos energetikos institutui nacionalinių etalonų išlaikymo funkcijai, užtikrinti (sąmatoje nurodytas pavadinimas „Kita“). Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 102.
Antanas Vinkus, 2021-11-16 Argumentai: Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiantis Kretingos muziejus yra vienas iš lankomiausių krašto istorinės atminties muziejų pajūrio regione. Per metus čia atvyksta apie 130 tūkst. lankytojų. 2019 m. sudaryta komisija įvertino Kretingos dvaro sodybos Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos stiklinių konstrukcijų būklę bei nustatė, kad oranžerijos aliumininė konstrukcija yra fiziškai susidėvėjusi, neatitinka šilumos ir mechaninio atsparumo normatyvinio reikalavimo, stiklo paketai pažeisti, dalis iš jų suskilę, išdužę, nehermetiški, medinis išorinis tiltelis virš oranžerijos yra pažeistas puvinio, todėl netinkamas eksploatuoti, stiklo paketų ir aliuminio konstrukcijų rėmo sujungimai yra nesandarūs, pralaidūs krituliams. Muziejaus žinomumą ir išaugusį lankomumą lėmė tai, kad per pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės lėšomis buvo restauruoti 6 paminkliniai pastatai ir įrengtos 7 naujos ekspozicijos. Tačiau šių lėšų nepakako Žiemos sodo-oranžerijos restauracijai. Bendra Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodo kapitalinio remonto (tvarkybos ir tvarkomieji darbai) projekto vertė 1 315 669 eurai, iš jų tvarkybos (remonto) darbai
Pagal Kretingos dvaro statybos grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodo kapitalinio remonto techninį projektą ir ekspertizės patvirtintą kainą, tvarkomiesiems statybos darbams iš viso reikia
„Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos
modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“, kurio tikslas padidinti šio kultūros paveldo objekto žinomumą, prieinamumą neįgaliesiems, pagerinti paslaugų kokybę, išlaikant esamus ir skatinant papildomus lankytojų srautus. Šis projektas 2020 m. buvo pateiktas Kultūros ministerijai tikslu gauti lėšų iš Valstybės investicijų programos. Tačiau lėšų nebuvo skirta. Projekto įgyvendinimo metu bus atliekamas Žiemos sodo-oranžerijos aliuminio konstrukcijos su dvigubais stiklo paketais keitimas, oranžerijos konstrukcijų montavimas, apsauginių žaliuzių nuo saulės įrengimas, tiltelio ant oranžerijos remontas ir restauracija, vandens filtrų baseinams įrengimas, vėdinimo-rekuperacijos sistemos įrengimas, oranžerijos apšvietimo sistemos, pandusų žmonėms su negalia įrengimas, keltuvo iš antro į trečią aukštą įrengimas, remonto darbai po kapitalinių pertvarkymų, projektavimo, techninės priežiūros ir kitos su investicijomis į ilgalaikį turtą susijusios paslaugos. Įvertinant tai, kas išdėstyta, siūloma:
Pasiūlymas: skirti 576
„Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos
modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“ finansavimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 103. Seimo narys Liudas Jonaitis, 2021-11-16 Argumentai:
atnaujinimui ir sveikatingumo komplekso įrengimui, adresu Žemaitijos g. 2, Naujoji Akmenė, iš VIP skirtas finansavimas – 400 tūkst. Eur. Savivaldybė iki 2021 m. lapkričio 1 d. prie Projekto įgyvendinimo jau prisidėjo 1 491 tūkst. Eur. 2021 m. rangovas atliko darbų už 3 279,8 tūkst. Eur, iš kurių apmokėta 1
zoną (toliau – LEZ), į kurią bus investuojama 0,5 mlrd. Eur. LEZ teritorijoje įmonės ir gamyklos jau intensyviai vykdo veiklą, numatoma sukurti 1000 naujų darbo vietų.
Natūralu, kad numatomas spartus Akmenės rajono gyventojų skaičiaus augimas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes būtina užtikrinti skubų Projekto finansavimo tęstinumą. Iki šių metų pabaigos, užtikrinus Projekto finansavimą, rangovas pajėgus vykdyti įsipareigojimus pagal rangos sutartį ir atlikti darbų iki 5 000 tūkst. Eur. 2022 m. Projektui užbaigti trūksta 4 293,2 tūkst. Eur. 2022 m. užtikrinus reikiamą finansavimą, rangovas pajėgus įvykdyti visus įsipareigojimus ir iki 2022-09-01 užbaigti vykdyti rekonstravimo darbus. Pasiūlymas:
Siūloma Naujosios Akmenės sporto rūmų atnaujinimui ir sveikatingumo komplekso įrengimui, adresu Žemaitijos g. 2, Naujoji Akmenė, skirti 2021 m. iki 5 000 tūkst. Eur lėšų sumą Projekto tolesniam sėkmingam įgyvendinimui, o 2022 m. Projekto užbaigimui iki 2022 m. rugsėjo 1 d. skirti 4 293,2 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos Nepritarti. Žr. BFK išvadoje pateiktus argumentus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2021-10-27 Pritarti Lietuvos Respublikos 2022 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966. Pritarti. 2. Ateities komitetas, 2021-10-29 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966, komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Ateities komiteto pasiūlymus. Argumentai:
Ateities komitetui vykdant jam priskirtas ir Seimo statute įvardintas funkcijas, nuolat didėja įvairių sričių tyrimų poreikis, o skubi tyrimų analizės pateiktis yra būtina kokybiškai komiteto veiklai.
Siekiant Ateities komitetui apsirūpinti tokia analitine informacija, reikalingi atitinkamo išsilavinimo, specialiųjų žinių bei ekspertinės strateginių dokumentų rengimo patirties turintys žmogiškieji ištekliai. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius dėl turimų ribotų žmogiškųjų išteklių negali užtikrinti kokybiško ir savalaikio komiteto aprūpinimo strateginiais pagal savo pobūdį tyrimais, lyginamosiomis apžvalgomis, nuodugnia teisinio reguliavimo problemų analize bei kitais komiteto darbotvarkei aktualiais darbais. Siekiant sistemiškai ir nuosekliai plėtoti Ateities komiteto idėją stiprinti šalies analitinius ir prognostikos pajėgumus, ką jau ne kartą komitetas išsakė sprendimų ir protokolinių nutarimų formatu, siūlytina plėtoti ir Seimo kanceliarijos analitines funkcijas. Skaičiuojant, kad Seimo kanceliarijos patarėjo pareigybei vidutinis nustatytasis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), 2021 m. I ketv. duomenimis, yra 2 518 eurų, siūlytina svarstyti galimybę bent 5 etatais padidinti Seimo kanceliarijos analitikų skaičių. Pasiūlymas:
Stiprinti su Seimo kanceliarijos ekspertinių įžvalgų poreikiu susijusias analitines ir prognostines funkcijas 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-966 papildomai numatant papildomus 150 tūkst. eurų Seimo kanceliarijos darbo užmokesčio fondo asignavimui. Lėšų šaltinis:
Iš sutaupytų valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti papildomų lėšų skyrimo klausimą tikslinant biudžeto projektą.
Argumentai: Įgyvendinant Strateginio planavimo reformą, 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme asignavimai yra paskirstyti pagal valstybės veiklos sritis ir joms priskirtų įstaigų, asignavimų valdytojams pagal horizontalųjį principą. Finansų ministerijos
bus skirtos pažangos priemonėms įgyvendinti. Projekte nėra detalizuojama ir nėra aišku, kokiomis konkrečiai priemonėmis bus siekiama pažangos, ir ar planuojama pažanga bus pasiekta tokiose prioritetinėse srityse kaip žalioji transformacija, skaitmeninė pertvarka, švietimas, mokslas ir inovacijos, viešasis sektorius ir t.t. Pasiūlymas:
Tikslinti 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-966 detalizuojant valstybės biudžeto asignavimų Finansų ministerijai lėšų sumą, skirtą pažangos priemonėms įgyvendinti, pagal asignavimų valdytojus. Svarstyti Vyriausybei. 3. Audito komitetas, 2021-11-10 Sprendimas:
pateiktam Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966, papildomai atkreipiant dėmesį:
1) į Valstybės kontrolės 2021 m. lapkričio 8 d. išvadoje Nr. BPE-7,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ ir Lietuvos banko 2021 m. lapkričio 8 d. išvadoje Nr.
S 2021/(22.7.E-3600)-12-5374 „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktus pastebėjimus, ypač atsižvelgiant į tai, jog kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybei siūlytina:
2) taip pat į taisytinas technines klaidas, esančias 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966 1 straipsnyje (suma, kuria valstybės biudžeto asignavimai viršija pajamas, turi būti 2 621 738 tūkst. eurų) ir 7 priede (Rezervinio (Stabilizavimo) fondo 2022 metų įplaukų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, turi būti 19 242 tūkst. eurų). Svarstyti Vyriausybei. 2.
Seimo Audito komitetas vertina bei teikia išvadą ir pasiūlymus dėl valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi Valstybės kontrolės poreikiams, įvertinus valstybės biudžeto projektą ir jame Valstybės kontrolei numatytų skirti asignavimų dydį bei institucijos poreikius, įvertinta, kad 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-966 Valstybės kontrolei numatyti asignavimai atitinka institucijos poreikius ir užtikrins Valstybės kontrolės įstatymu numatytų uždavinių pagal valstybės kontrolieriaus tvirtinamą veiklos planą įgyvendinimą. Atsižvelgti. 4. Ekonomikos komitetas, 2021-10-27 Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-966 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių, Ekonomikos komiteto ir kitus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Argumentai: Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos 2021-10-26 raštas (Nr. G-2021-10857). Pasiūlymas: Komitetas pritaria Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos rašto siekiui, jog turizmo sektoriui, reikšmingai nukentėjusiam nuo koronaviruso, turėtų būti skiriama parama. Tačiau Komitetas pritaria ne šio rašto, o Seimo narių, L. Savicko ir A. Bagdono, 2021-10-26 pasiūlymų formuluotėms dėl 5 mln. Eur paramos numatymo nuo pandemijos nukentėjusiems turizmo subsektoriams bei 5 mln. Eur paramos numatymo turizmo sektoriaus infrastruktūros vystymui. Lėšų šaltinis: valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Nepritarti.
Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymui nepritarti. Argumentai: Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos 2021-10-26 raštas (Nr. G-2021-10819). Pasiūlymas: Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai
užmokesčiui finansuoti. Lėšų šaltinis: valstybės biudžeto įplaukos. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti papildomų lėšų skyrimo klausimą tikslinant biudžeto projektą. 5. Europos reikalų komitetas, 2021-10-27 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-966 ir Europos reikalų komiteto išvadai. Pasiūlymai:
1Siūlyti pagrindiniam Komitetui atsižvelgti į Komiteto 2020 m. rugsėjo 23 d. priimtą sprendimą, kad
Seimo specializuoti Komitetai, svarstydami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą arba šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, turi atsižvelgti į paskutines ES Tarybos rekomendacijas. 2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į 2021 metų Tarybos rekomendacijoje Lietuvai įtvirtintą siekį išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, ypatingą dėmesį skiriant tvarioms ir augimą skatinančioms investicijoms bei kontroliuoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą. 3. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų komitetui pateiktą asignavimų poreikį. 4. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Europos reikalų komitetui pateiktą asignavimų poreikį. Atsižvelgti. 6.
komitetas, 2021-11-03 Pritarti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966 ir komiteto išvadoms pagal Kaimo reikalų komiteto kuruojamas sritis, siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Padidinti 110 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimus Susisiekimo ministerijai Kelių priežiūrai ir plėtrai finansuoti. Skirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomą finansavimą išlaidoms susijusioms su darbo užmokesčiu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir infliacijos
postų (skyrių) pastatų ir įrenginių einamajam remontui atlikti reikia 300 tūkst. Eur. Pasiūlymas: Papildomai skirti 300 tūkst. Eur Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasienio veterinarijos postų (skyrių) pastatų ir įrenginių einamajam remontui. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Argumentai: reikalingos papildomos lėšos savivaldybėms valstybės perduotai savivaldybėms funkcijai atlikti – melioracijos priežiūros darbams, t. y. šalinti avarinius gedimus, pumpuoti vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauti grioviams, pylimų ir užtvankų šlaitams, kirsti krūmams, atlikti smulkų griovių remontą (valyti susikaupusias sąnašas), atlikti kitus priežiūros ir remonto darbus. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 19 mln.
Eur Žemės ūkio ministerijos kuruojamai valstybės perduotai savivaldybėms funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Argumentai:
Melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės vertinimo analizė rodo, kad lėšų poreikis melioracijos statinių rekonstravimui yra 1 mlrd. Eur, arba vidutiniškai po 66,7 mln. Eur kasmet, jei planuotume juos rekonstruoti bent per 15 metų. Pirmaisiais ir antraisiais metais lėšų panaudojimas melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui būtų šiek tiek lėtesnis, nes būtų vykdomi parengiamieji darbai
reikėtų skirti nors po 2 proc. nuo viso įvardinto lėšų poreikio (1 mlrd. Eur), t. y. nors 20 mln. Eur per metus. Trečiais ir vėlesniais metais, nusistovėjus projektų įgyvendinimo tvarkai, esant pastovioms finansavimo apimtims ir verslui prie jų prisitaikius, būtų galima didinti finansavimo apimtį iki minėto vidutinio metinio lėšų poreikio, t. y. 66,7 mln. Eur kasmet. Atsižvelgiant į tai, 2022 metų biudžeto projekte melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui reikėtų numatyti 20 mln. Eur arba 17,12 mln. Eur daugiau palyginti su Žemės ūkio ministerijos asignavimuose tam tikslui skirtomis lėšomis (ŽŪM asignavimuose 2022 m. šiam tikslui numatytos valstybės lėšos sudaro 2,88 mln. Eur).
Eur). Atkreipiame dėmesį, kad melioracijos statinių rekonstravimas numatyta kaip viena iš pažangos priemonės „Nustatyti ir įdiegti į gamybą tvarius žemės ūkio gamybos ir perdirbimo sektoriaus principus užtikrinant produktyvumą ir konkurencingumą“, planuojamos Nacionalinėje plėtros programoje, veiklų. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 17 mln. Eur melioracijos statinių rekonstravimui (Melioracijos programai įgyvendinti). Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Argumentai:
Valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise 2022–2024 m. kasmet papildomai reikėtų po 19 094 tūkst. Eur. Šios lėšos savivaldybėms reikalingos melioracijos priežiūros darbams, t. y. šalinti avarinius gedimus, pumpuoti vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauti grioviams, pylimų ir užtvankų šlaitams, kirsti krūmams, atlikti smulkų griovių remontą (valyti susikaupusias sąnašas), atlikti kitus priežiūros ir remonto darbus. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 9 mln. Eur valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti 2022 m. Lėšų šaltinis: pajamos, gautos pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, valstybės skolos aptarnavimui skirtos lėšos, Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba gautos viršplaninės biudžeto pajamos. Nepritarti.
Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymams nepritarti. 7. Kultūros komitetas, 2021-10-27 Pritarti Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Kultūros komiteto pateiktus pasiūlymus dėl papildomų asignavimų skyrimo, kuriems pritarė komitetas. Argumentai: Bibliotekoms skiriamo finansavimo tikslas – aprūpinti visuomenę informacija, užtikrinant kokybišką bibliotekų fondų komplektavimą dokumentais ir elektroniniais ištekliais. 2021 m. bibliotekų fondams finansuoti buvo skirta 2.658 mln., vienam žmogui tenkanti suma –
finansavimą, nors valstybiniu lygiu pripažįstama, jog viešųjų bibliotekų teikiamos paslaugos ir gyventojų aprūpinimas informacija yra ypač reikšmingas veiksnys visuomenės socialinės ekonomikos ir intelektinio potencialo raidai. Pandemijos metu bibliotekos greit prisitaikė prie skaitytojų poreikių – pristatydavo knygas į namus, ėmėsi pirmosios organizuoti virtualius renginius. Pandemija atskleidė bibliotekų vertę ir reikalingumą gyventojams bei jų emocinei bei psichologinei sveikatai. Svarbu ir tai, kad pastaraisiais metais augo knygos kaina, nes kilo atlyginimai, smarkiai brango žaliavos ir gamybos paslaugos,
taikomas 21 proc., kai tuo tarpu periodiniams leidiniams nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomas 5 proc. PVM. Ypač ženkliai gamybos kainos augo pandemijos metu.
Didžiausias finansavimas dokumentams įsigyti iki 2020 metų buvo skirtas 2008 metais (2,52 mln. Eur), tačiau 2010 metais jį sumažinus beveik 4 kartus (iki 0,649 mln. Eur), iki 2020 metų visi bandymai grąžinti finansavimą į šį lygį buvo bergždi. Nepaisant to, kad finansavimas po truputį vis kilo, 2018 ir 2019 metais leidiniams (įskaitant ir el. knygas) įsigyti buvo skirta 2,04 mln. Eur., brangstant paslaugoms, kylant popieriaus kainai, knygos kaina taip pat augo. Jeigu 2008 metais už skirtą 2.519 mln. sumą galima buvo įsigyti beveik 418 tūkst. egzempliorių, tai dabar už tą pačią sumą pavyktų įsigyti tik
pasmerkti neatsinaujinimui, bibliotekų skaitytojai – nuolatinėms eilėms prie naujausių knygų, o mokiniai ir mokytojai – knygų kopijavimui. Pasiūlymas: Skirti papildomai 1 100 tūkst. eurų LR Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti. Lėšų šaltinis: Papildomus 1 100 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti papildomų lėšų skyrimo klausimą tikslinant biudžeto projektą. Argumentai: Lietuvos valstybinis kino finansavimas vis dar yra mažiausias iš trijų Baltijos valstybių (2021 m. Estijoje skirta virš 11 mln. Eur, Latvijoje – virš 7 mln. Eur), nors savo sektoriaus apimtimi yra didžiausi ir tarptautinėje erdvėje pasiekiantys žymiai didesnių laimėjimų. 2021 m. Lietuvos kino centrui skirtas finansavimas sudarė apie 6,9 mln. Eur, o didelį neigiamą poveikį turėjo Finansų ministerijos sprendimas neperkelti virš 0,5 mln. Eur filmų projektų vykdymo lėšų iš 2020 m. Šiemet tai faktiškai dar sumažino naujų kino projektų finansavimą. Pasiūlymas: Skirti kino srities projektų finansavimui, skiriamam per Lietuvos kino centrą, papildomai 1000 tūkst. eurų.
Lėšų šaltinis: Papildomus 1 000 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas. Svarstyti Vyriausybei. Pasiūlyti Vyriausybei 2022 m. parengti ilgalaikį kino industrijos plėtros ir finansavimo planą. Argumentai: Kupiškio rajono savivaldybė vykdo investicinį projektą Palėvenės vienuolyno arklides su ratine tvarkybos darbai pritaikant viešoms turizmo reikmėms. Šiuo metu vykdomi centrinio vienuolyno pastato avarines būklės likvidavimo darbai, objekto sąmatine vertė (su polichromijos tapybos ir kitais menais) 2018 metų kainomis 5930370 eurų. Pagrindiniai avarinės būklės likvidavimo darbų tvarkyba, stogo danga su konstrukcijomis, pamatų stiprinimas, virstančios sienos sustiprinimas ir kt. sudaro 1505847 eurų.202l metų rugsėjo l dienai atlikta darbų už 393831 euro. Atsižvelgiant į tai, kad skiriant minimalų finansavimą rangos darbai labai brangsta, keičiasi statybų techniniai reglamentai ir reikalavimai, prašome rasti galimybę ir šio objekto avarinės būklės likvidavimui skirti iki 1000 tūkst., eurų. Kupiškio rajono savivaldybė prisidėjo ir prisidės prie šio objekto tvarkybos darbų savo dalimi. Pasiūlymas: skirti Palėvenės vienuolyno arklidžių su ratine tvarkybos darbams 500 tūkst. eurų, atsižvelgiant į tai, kad didėja rangos darbų įkainiai, keičiasi statybų techniniai reglamentai ir reikalavimai. Lėšų šaltinis: Papildomus 500 000 eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas. Argumentai: Šiaulių miesto koncertinė įstaiga
„Saulė“ su viešąja įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra 2019 m.
birželio 17 d. pasirašė sutartį Nr.
07.1.1–CPVA-K-306-04-004 dėl projekto
„Šiaulių miesto savivaldybės BĮ koncertinės įstaigos „Saulė“ infrastruktūros
modernizavimas ir išplėtimas, pritaikant ją visuomeniniams poreikiams“ (toliau – Projektas) įgyvendinimo. Projektas šiuo metu įgyvendinamas (projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2022 m. gegužės 31 d.). Skirtas finansavimas (1,7 mln. eurų) siekia beveik 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Kitą dalį lėšų skyrė Šiaulių miesto savivaldybė, suinteresuota, kad Šiaulių regiono gyventojai ir svečiai gautų aukštos kokybės kultūros paslaugas. Projekto įgyvendinimo metu rekonstruojama Šiaulių miesto koncertinė įstaiga ,,Saulė“, suformuojant kokybišką renginiams skirtą aplinką. Vykdomos veiklos apima priestato statybą, siekiant praplėsti sceną, įrengti meno kolektyvų repeticijų salę, grimo kambarį, pagalbines patalpas ir konferencijų salę. Projekto dėka bus sukurta šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkanti kokybiška ir prieinama kultūros infrastruktūra, skatinanti naujas ir kūrybiškas kultūros veiklas. Atsižvelgdama į 10 metų perspektyvą, Šiaulių miesto savivaldybė planuoja inicijuoti naujos regioninės koncertinės salės statybą Šiaurės regione, nes be profesionaliosios muzikos klausymo erdvės ir muzikinių kolektyvų intensyvaus gyvenimo miestas, o kartu ir regionas lieka sociokultūrinio gyvenimo paraštėse. Net tokie nedideli, Šiauliams artimi miestai kaip Pernu (Estija) ar Liepoja (Latvija) jau suvokė šią būtinybę ir turi profesionaliosios muzikos erdves. Pasiūlymas: skirti 750 tūkst. eurų koncertų salės akustikos sprendinių įgyvendinimui ir tinkamam projekto „Šiaulių miesto savivaldybės BĮ koncertinės įstaigos „Saulė“ infrastruktūros modernizavimas ir išplėtimas, pritaikant ją visuomeniniams poreikiams“ užbaigimui. Lėšų šaltinis: Papildomus 750 tūkst.
Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas. Argumentai: Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai numatytas skirti lėšas, t.y. iš viso numatyta skirti 586 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 461 tūkst. eurų. Skiriamo finansavimo nepakanka sklandžiam Tarnybos funkcijų įgyvendinimui, todėl būtini papildomi asignavimai. Atsižvelgiant į nuolat augančią Tarnybos gaunamų skundų dinamiką, didėjantį Tarnybos teisininkų darbo krūvį, žurnalistų etikos inspektoriui pavedamas naujas funkcijas duomenų apsaugos srityje ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintą reikalavimą priežiūros institucijoms užtikrinti reikiamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, Tarnybai papildomai reikalingas finansavimas 8 pareigybėms. Papildomo finansavimo poreikis darbo užmokesčiui –
2 500 eurų. Siekiant išlaikyti ir gerinti Tarnybos darbo kokybę, būtina kelti darbuotojų kvalifikaciją, tobulinti kompetencijas, todėl būtina skirti tinkamus išteklius darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui. Lėšų poreikis – 8 000 eurų. Siekiant garantuoti, kad būtų laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuoseklumo užtikrinimo mechanizmo bei atsižvelgiant į poreikį dalyvauti Europos duomenų apsaugos valdybos organizuojamuose posėdžiuose (renginiuose), būtina skirti tinkamus išteklius komandiruotėms. Lėšų poreikis – 9 000 eurų.
Lėšų poreikis – 9 000 eurų. Be asmenų skundų nagrinėjimo dėl jų pažeistų teisių visuomenės informavimo srityje, Tarnybai taip pat pavesta atlikti ekspertinį vertinimą baudžiamosiose bylose, kuomet reikalingos specialiosios žinios dėl informacijos priskyrimo erotinio ar pornografinio turinio kategorijai, taip pat baudžiamosiose bylose dėl nesantaikos įvairiais pagrindais kurstymo pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį. Šioms funkcijoms atlikti yra pasitelkiami ekspertai, veikiantys intelektinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad prašymų atlikti ekspertinį vertinimą baudžiamosiose bylose skaičius nuosekliai auga, tačiau valstybės finansavimas šiai sričiai yra nepakankamas. Lėšų poreikis – 17 500 eurų. Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 217 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 217 000 eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas. Argumentai: Skuodo rajono savivaldybė 2021 metais planuoja užbaigti Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujo pastato Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25 B statybą. Bibliotekos statybai iki 2022 metų sausio 1 d. bus panaudota 2020,0 tūkst. eurų Valstybės investicijų programos lėšų ir virš 300,0 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Planuojama, kad Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešoji biblioteka savo veiklą naujame pastate pradės vykdyti 2022 metais rugsėjo mėn. Tinkamam bibliotekos veiklos vykdymui būtina įsigyti ir sumontuoti baldus, kompiuterinę techniką su įranga, kitas technines priemones, kurių įsigijimo kaina viršija 500,0 tūkst. eurų sumą. Pasiūlymas: skirti 200 tūkst. eurų Valstybės biudžeto lėšų Skuodo rajono savivaldybei Romualdo Granausko viešosios bibliotekos materialiajam turtui įsigyti.
Lėšų šaltinis: Papildomus 200 000 eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymams nepritarti. 8. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-10 Pritarti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Argumentai:
Seime yra svarstomas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIVP-673(2), kuriuo numatoma steigti naują instituciją – Žvalgybos kontrolieriaus įstaigą. Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga bus iš valstybės biudžeto finansuojama biudžetinė įstaiga. Kadangi Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIVP- 673(2) bus priimtas ir įsigalios vėliau nei bus priimtas 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-966 (toliau – 2022 m. biudžeto įstatymas), 2022 m. biudžeto įstatyme nėra teisinio pagrindo numatyti valstybės biudžeto asignavimus steigiamai naujai biudžetinei įstaigai kaip atskiram asignavimų valdytojui pagal Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą Nr. XIVP-673(2).
XIVP-673(2). Pasiūlymas: Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Seimo kanceliarijos asignavimuose papildomai numatyti 295 tūkst. eurų, iš jų
įsigyti Žvalgybos kontrolierių įstaigos veiklai finansuoti. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidintos pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, kitos viršplaninės pajamos. Svarstyti Vyriausybei. Seimui priėmus Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą, svarstyti dėl finansavimo naujai įkurtai įstaigai skyrimo. Argumentai:
Dėl hibridinės atakos prieš Lietuvą žymiai padidėjo žvalgybos ir kontržvalgybos informacijos poreikiai, kuriems užtikrinti reikalingas papildomas finansavimas. Pasiūlymas: Valstybės saugumo departamentui papildomai skirti 621 tūkst. eurų 1-jo ir 2-jo prioritetų reikmėms. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidintos pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, kitos viršplaninės pajamos. Argumentai:
Siekiant kokybiško Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) funkcijų atlikimo užtikrinimo turėtų būti skirti asignavimai visoms STT sąraše esančioms pareigybėms finansuoti. Pateiktame įstatymo projekte nėra nenumatytas finansavimas 15 STT pareigybių. Tarnybos plėtrai ir keliamiems reikalavimams užtikrinti 2022 metams STT reikalingi papildomi 478 tūkst. eurų asignavimai STT pareigybių sąraše likusioms 15 papildomų pareigybių finansuoti. Pasiūlymas:
Padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatytus asignavimus 478 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidintos pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų, kitos viršplaninės pajamos. Argumentai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau - LGGRTC) atlieka daug visuomenei ir valstybei svarbių funkcijų, turinčių tiesioginį poveikį gyventojų požiūriui į savo valstybės gynimą.
Būtina stiprinti LGGRTC vykdomus žuvusių laisvės kovotojų palaikų aptikimo ir tapatybės nustatymo tyrimus, reikalaujančius aukštos kvalifikacijos ir tam reikalingi papildomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Taip pat būtina užtikrinti LGGRTC vykdomų edukacinių projektų, ypač Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso, įskaitant naujos ekspozicijos „Projektas – HOMO SOVIETIKUS“ tęstinumą. 2020 m. birželio 10 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą (XIV-389), kurį įgyvendinant LGGRTC teks atlikti Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas ir atitinkamai rengti Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų gamybos, išdavimo ir jų apskaitos tvarkymo nuostatus. Atsižvelgiant į tai, kad LGGRTC darbuotojų atlyginimai nėra konkurencingi, o valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, LGGRTC skiriami asignavimai turėtų būti padidinti. Pasiūlymas:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui papildomai skirti 369 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidintos pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, kitos viršplaninės pajamos. Argumentai: Dėl hibridinės atakos prieš Lietuvą žymiai išaugo Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigų pareigūnų darbo krūviai, daugelis pareigūnų nebuvo išleisti kasmetinių atostogų ar jos buvo sutrumpintos, jiems nuolat tenka dirbti sudėtingose stresinėse situacijose. Pasiūlymas:
Vidaus reikalų ministerijai papildomai numatyti 300 tūkst. eurų, juos tikslingai paskiriant pareigūnų reabilitacijos reikmėms. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Nepritarti.
Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymams nepritarti. Argumentai:
Atsižvelgiant į būtinybę toliau stiprinti valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, siūloma skirti papildomą finansavimą nusikalstamų veikų finansų sistemai tyrimui ir prevencijai. Pasiūlymas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai papildomai skirti 342 tūkst. eurų, iš jų:
Atitinkamai padidintos pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų, kitos viršplaninės pajamos. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti papildomų lėšų skyrimo klausimą tikslinant biudžeto projektą. Argumentai: Siekiant užtikrinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento trūkstamų pareigybių užpildymą tinkamai paruoštais pareigūnais ir gerinti parengtį siūloma skirti papildomą finansavimą pareigūnų rengimo apimtims padidinti nuo 100 iki 200 per ateinančius metus. Pasiūlymas:
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų rengimui papildomai skirti 1 294 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis Atitinkamai padidintos pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų, kitos viršplaninės pajamos.
Argumentai: Valstybės perduotų savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijų vykdymui skirtas finansavimas nepakankamas dėl padidėjusių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir padidėjusio pareiginės algos kintamosios dalies dydžio, dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei už dirbtus viršvalandžius. Pasiūlymas:
Valstybės perduotų savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijų vykdymui papildomai skirti 4
Atitinkamai padidintos pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų, kitos viršplaninės pajamos. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymams nepritarti. Argumentai:
Siekiant tęsti Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) integraciją į valstybės gynybą, stiprinti LŠS vaidmenį ugdant visuomenės pilietiškumą ir patriotizmą, valią gintis, atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms, užtikrinant organizuotą dalyvavimą ginkluotoje gynyboje ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime siūloma įkurti naujas 8 pareigybes LŠS mokymo centre ir nekinetinių operacijų centre. Pasiūlymas:
Padidinti Krašto apsaugos ministerijai numatytus asignavimus 187 tūkst. eurų, skiriant juos Lietuvos šaulių sąjungai. Lėšų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti papildomų lėšų skyrimo klausimą tikslinant biudžeto projektą.
Argumentai: Siekiant tinkamai įgyvendinti Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatas dėl pareigūnų motyvacinės sistemos, pagal kurią pareigūnams nuosaikiai, per 15 tarnybos metų suteikiama aukščiausia (šešta) pakopa, kiekvienais metais turi būti numatyta, kad trečdaliui tarnybos pareigūnų suteikiama viena aukštesnė pakopa. Pasiūlymas:
Vadovybės apsaugos tarnybai skirti papildomus 500 tūkst. eurų pareigūnų motyvacinės sistemos įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymui nepritarti. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-11-08 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus:
1Siūlyti perskirstyti (skirti papildomai,
lyginant su įstatymo projektu) 2060 tūkst. eurų asignavimų, iš jų: 1.1. Siūlyti perskirstyti 2050 tūkst. eurų asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai - išmokai besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokėti nuo
įgyvendinti. Projektu siūloma, kad pagal bendrojo ugdymo programą besimokantis vienas iš tėvų ir dėl šios priežasties neįgijęs reikalingo darbo stažo, neturintis teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, turėtų teisę gauti 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką, kuri mokama nuo jų vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 2 metai. Asignavimai šiam projektui įgyvendinti nėra numatyti.
Vyriausybė projektui iš esmės pritarė ir pasiūlė svarstyti jį kartu su kitų metų biudžeto projektu. Lėšų šaltinis: iš asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 09.02 „Socialinės išmokos“; Atsižvelgti. Siūlymas nereikalauja papildomų valstybės biudžeto asignavimų. 1.2. Siūlyti skirti 10 tūkst. eurų Nacionalinei šeimos tarybai - šiai įstaigai išlaikyti,- mokesčiams už komunalines paslaugas sumokėti ir kita. Lėšų šaltinis: iš asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 09.02 „Socialinės išmokos“. Nepritarti. Įvertinus įstaigoje dirbančių darbuotojų skaičių ir panaudos pagrindais perduotų patalpų, kurias reikia išlaikyti, plotą, svarstytina ar toks valstybės biudžeto lėšų naudojimas yra racionalus. 2. Įvertinti ir spręsti dėl Lietuvos socialinių mokslų centro prašymo. Susipažinta. 10. Sveikatos reikalų komitetas, 2020-11-10 Pritarti 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus, ir Komiteto išvadai. Pasiūlymai:
Siūlyti Vyriausybei skirti:
1) 2 299 tūkst. eurų padidinti (papildomai skirti) 2022 metų valstybės biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonėms. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos ir pajamos, gautos iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, valstybės vardu pasiskolintos lėšos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšos. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti papildomų lėšų skyrimo klausimą tikslinant biudžeto projektą. 2) 100 tūkst. eurų padidinti 2022 metų valstybės biudžeto asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, iš jų darbo užmokesčiui skirti 80 tūkst. Eurų (iš viso skirti 1163 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 957 tūkst. Eurų). Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos. Nepritarti.
Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymui nepritarti. 3) 1 746 tūkst. eurų padidinti 2022 metų valstybės biudžeto asignavimus Seimo kanceliarijai, šias lėšas skiriant informacinių išteklių kibernetinio saugumo užtikrinimui, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui ir kitiems svarbiausiems poreikiams patenkinti. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti papildomų lėšų skyrimo klausimą tikslinant biudžeto projektą. 4) 255 tūkst. eurų investicijų projekto „VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyriaus atnaujinimas siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę", įgyvendinimo užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšos, numatytos COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. 5) 320 tūkst. eurų investicijų projekto „VšĮ Kėdainių ligoninės Nervų ligų ir priėmimo skyrių, Budrio g. 5, Kėdainiuose, remontas“ įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. 6) 1 210,7 tūkst. eurų investicijų projekto „VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės, Kauno g. 7, Vilnius teikiamų paslaugų plėtra ir optimizavimas (stacionarinė paliatyvi pagalba, palaikomasis gydymas ir slauga, geriatrija, terapija, neurologija) pastatant priestatą ir įsigyjant medicininę įrangą“ įgyvendinimo užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos.
7) 250 tūkst. eurų investicijų projekto „Teikiamų psichiatrijos paslaugų kokybės gerinimas, sukuriant šiuolaikinį psichiatrijos paslaugų teikimo centrą Kaune (adresu S. Dariaus ir S. Girėno 48 ir 50)” (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos paslaugų teikimo centro techninio projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų įsigijimui) įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšų, numatytų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. 8) 1 000 tūkst. eurų investicijų projekto „LSMU Kauno ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus modernizavimas“ įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšos, numatytos COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymams nepritarti. Siūlyti Vyriausybei spręsti:
1) Dėl 3 330 tūkst. eurų skyrimo gaisrinės saugos įgyvendinimui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų valdomuose pastatuose (degių fasado plokščių pakeitimui į saugias, degumo reikalavimus atitinkančias medžiagas). Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos nepanaudotos lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos arba lėšos ar kitos įplaukos į valstybės biudžetą. 2) Dėl 650 tūkst. eurų skyrimo VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijai. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos. 3) Dėl 950 tūkst. eurų skyrimo VšĮ Varėnos ligoninės pastatų renovacijos ir apšiltinimo darbams.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. 4) Dėl 1
investicijų projektui „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Nepritarti. Įvertinus Valstybės Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymams nepritarti. 11. Švietimo ir mokslo komitetas, 2021-11-10 Iš esmės pritarti 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966 ir siūlyti Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems pritarė Švietimo ir mokslo komitetas:
tūkst. eurų kiekvienai savivaldybei).
Argumentai:
politikos 2021-2030, kuriame numatyta, kad iki 2024 m. pabaigos valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje sieks ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP. Norint įgyvendinti šią nuostatą, reikia kasmet nuosekliai didinti finansavimą MTEP. 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatyta MTEP papildomai skirti 24,1 mln. eurų. Tai reiškia, kad 2023 m. ir 2024 m. lėšos turėtų būti didinamos itin dideliais tempais tam, kad būtų pasiektas Susitarime nustatytas tikslas. Norint nuosekliai ir realiai siekti užsibrėžto tikslo, reikia jau 2022 m. valstybės biudžete numatyti 67,7 mln. Eurų daugiau nei buvo skirta 2021 m. Taigi papildomai 2022 m. reikėtų skirti dar 43.6 mln. Eurų. Viena iš svarbiausių sričių, susijusių su MTEP finansavimu, yra konkursinis mokslo finansavimas, kurį įgyvendina Lietuvos mokslo taryba. Šiuo metu tik vidutiniškai 10 proc. LMT konkursuose dalyvaujančių projektų gauna finansavimą.
Pabrėžtina, kad dalis projektų iki šiol buvo finansuojama ES fondų lėšomis, kurios baigiasi, todėl 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatytas lėšų didinimas iš valstybės biudžeto (2 mln. eur) tik iš dalies dengia šį praradimą. Siekiant nuosekliai įgyvendinti Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos, būtina jau
finansavimui skirti 21.2 mln. Eur. Šios lėšos galėtų būti skiriamos studentų mokslinės praktikos, konkursinės doktorantūros, mokslininkų grupių ir kt. veikiančių programų finansavimo didinimui, taip pat naujų programų, numatytų XVIII LRV programoje, tokių kaip edukologijos, skaitmeninių mokslų (dirbtinio intelekto, didelių duomenų, daiktų interneto ir kt.), žaliojo kurso, biotechnologijos, fotonikos programų iniciavimui ir finansavimui 2022 m. II pusmetyje. Pasiūlymas:
Lietuvos mokslo tarybai mokslo konkursiniam finansavimui papildomai skirti 21.2 mln. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos, skolintos lėšos, peržiūrėtos ministerijų išlaidos moksliniams tyrimams. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti papildomų lėšų skyrimo klausimą tikslinant biudžeto projektą. Argumentai:
politikos 2021-2030, kuriame numatyta, kad iki 2024 m. pabaigos valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje sieks ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP. Norint įgyvendinti šią nuostatą, reikia kasmet nuosekliai didinti finansavimą MTEP. 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatyta MTEP papildomai skirti 24,1 mln. eurų. Tai reiškia, kad 2023 m. ir 2024 m. lėšos turėtų būti didinamos itin dideliais tempais tam, kad būtų pasiektas Susitarime nustatytas tikslas. Norint nuosekliai ir realiai siekti užsibrėžto tikslo, reikia jau 2022 m. valstybės biudžete numatyti 67,7 mln. Eurų daugiau nei buvo skirta 2021 m.
Taigi papildomai 2022 m. reikėtų skirti dar 43.6 mln. Eurų. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos gauna valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas, kurios skiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei meno veiklai plėtoti. Siekiant didinti finansavimą MTEP ir meno veiklai, būtina skirti daugiau lėšų mokslo ir studijų institucijoms, kurias jos galėtų panaudoti mokslo darbuotojų, tyrėjų darbo užmokesčiui didinti, moksliniams tyrimams ir pan. 2022 metams papildomos valstybės biudžeto asignavimų lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai universitetams ir mokslinių tyrimų institutams būtų paskirstomos proporcingai universitetams ir mokslinių tyrimų institutams 2021 metams paskirtoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, pagal šių institucijų 2020 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kasmetinio vertinimo rezultatus. Lėšos meno veiklai plėtoti būtų paskirstomos proporcingai universitetams 2021 metams paskirtoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšoms meno veiklai plėtoti. Lėšos kolegijoms būtų paskirstomos proporcingai 2021 metų kolegijų atliktų mokslo darbų, užsakomosios projektinės veiklos ir meno taikomosios veiklos, kitos užsakomosios projektinės veiklos (stebėsenos, analizės, tiriamosios studijos), papildomų kompetencijų suteikimo, kvalifikacijos tobulinimo, seminarų, konsultacijų ir kitos švietėjiškos veiklos rezultatams. Pasiūlymas:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose papildomai numatyti 22.2 mln. eur., kurie būtų skiriami valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei meno veiklai plėtoti. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos, skolintos lėšos. Nepritarti.
Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymui nepritarti. Argumentai:
Lietuvos mokslų akademija leidžia aštuonis mokslo periodinius žurnalus. Lietuvos mokslo žurnalų leidyba yra ypač svarbi Lietuvos mokslo ir kultūros dalis. Žurnaluose spausdinami mūsų šalies ir užsienio mokslininkų straipsniai referuojami tarptautinėse duomenų bazėse. Šiuo metu šių žurnalų leidybai LMA gauna finansavimą iš ESF. Nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio, pasibaigus ESF lėšomis finansuojamam
„Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ projektui, Leidybos
skyriaus darbuotojus reikės išlaikyti ir vykdyti leidybinę veiklą iš valstybės biudžeto gaunamų asignavimų lėšų. Papildomai 2022 metais Leidybos skyriaus antro pusmečio darbuotojų darbui apmokėti reikės 80 tūkst. eurų, elektroninės leidybos ir spausdinimo kaštams reikės 25,0 tūkst. eurų (iš viso 105,0 tūkst. eurų). LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl išmokų Lietuvos mokslų akademijos nariams ir jų mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ numatyta LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams skirti iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesines išmokas. Vidutiniškai kasmet išmokas gauna 63 tokie LMA nariai. Šiuo metu išmokos dydis - 200 eurų, tai tik 50 proc. LRV nutarime numatytos maksimalios išmokos dydžio. Siekiant mokėti bent 75 proc. numatytos maksimalios išmokos dydžio išmokas, t. y. po 300,0 eurų, papildomai Lietuvos mokslų akademijai reikėtų skirti 76,0 tūkst. eurų. Papildomų lėšų skyrimas LMA prisidėtų prie Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo.
Pasiūlymas: Papildomai Lietuvos mokslų akademijai skirti 181,0 tūkst. eurų mokslo žurnalų leidybai ir LMA narių emeritų išmokoms mokėti. Lėšų šaltinis. Viršplaninės biudžeto pajamos, skolintos lėšos. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymui nepritarti. Argumentai:
Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje yra numatyta sukurti programas senjorams geriau įsitraukti į formalų ir neformalų mokymąsi. Trečiojo amžiaus universitetai yra vienas efektyviausių tokio įsitraukimo būdų, nes atliepia senjorų poreikius, jų domėjimosi sritis. Trečiojo amžiaus universitetai veikia beveik visoje šalyje, tai yra decentralizuotos, vietinės iniciatyvos, kurios neturi didelių administracinių kaštų ir duoda itin didelę visuomeninę naudą. Trečiojo amžiaus universitetų veiklos buvo finansuojamos konkursiniu būdu. 2016 ir 2017 metais valstybė vykdė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursą. 2022 m. valstybės biudžeto projekte šiam tikslui lėšų nėra numatyta. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ŠMSM planuoja finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų nuo 2023 m. Atsižvelgiant į tai, kad Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta „išplėtoti senjorų mokymosi galimybes (trečiojo amžiaus universitetus)“, svarstytina galimybė ieškoti lėšų Trečiojo amžiaus universitetus finansuoti jau nuo 2022 metų. Pasiūlymas:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus padidinti 300 tūkst. eurų, kurie būti skiriami Trečiojo amžiaus universitetams (po 5 tūkst. eurų kiekvienai savivaldybei).
Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos, skolintos lėšos. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymui nepritarti. 12. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-10-27 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms:
1Konstituciniam Teismui: papildomai skirti 138 tūkst. eurų išlaidoms,
iš jų 116 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (4 teisininkų etatams, kurie reikalingi dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo ženkliai išaugusio Konstituciniam Teismui teikiamų prašymų skaičiaus ir 2022 m. spalio 25 d. rengiamos tarptautinės konferencijos, skirtos paminėti 1922 m. Konstitucijos 100-metį ir 1992 m. Konstitucijos 30-metį, organizavimui). Svarstyti Vyriausybei. 2.
tūkst. eurų išlaidoms, iš jų 2 112 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (iš jų: 1) sukurti bent minimaliai racionalų atlyginimo atotrūkį tarp pagal darbo sutartis dirbančių ūkines funkcijas atliekančių teismų darbuotojų atlyginimų ir beveik nedidėjančių kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir padedančių teisingumo vykdymo procese, atlyginimų – 2.026 tūkst. eurų, iš jų
situacijos, susijusios su Lietuvos – Baltarusijos sieną kertančių užsieniečių mastais ir poreikio užtikrinti teismų patiriamų išlaidų padengimą – 216 tūkst. eurų, iš jų 115 tūkst. eurų darbo užmokesčiui). 3. Generalinei prokuratūrai: papildomai skirti 544 tūkst. eurų (iš jų: 1) 474 tūkst. eurų išlaidoms – prokuratūros pastatų kapitaliniam ir einamajam remontui (pastato Vytauto g. 55, Tauragėje kapitalinio remonto techninis projektas – lėšų poreikis 374 tūkst. eurų ir Generalinės prokuratūros pastato Rinktinės g. 5A, Vilniuje, ir apygardų prokuratūrų pastatų Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje apsaugos stiprinimui – 100 tūkst. eurų) ir 2) 70 tūkst. eurų turtui įsigyti (IT pagalbos sistemos atnaujinimui). Lėšų šaltiniai:
Padidinti 2022 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės išvadoje pateiktus pastebėjimus, kad „kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu“ ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymams nepritarti.
Argumentai: Atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir lydinčiųjų Finansų ministerijos rengiamų dokumentų informacijos struktūrą dokumentuose neliko informacijos apie sumas, kiek asignavimų teismams yra skiriama iš viso. Dėl šios priežasties toks informacijos pateikimas yra komplikuotas, nes kiekvienas besidomintis asmuo 22 teismų biudžetų eilutes turėtų susisumuoti individualiai, kas padidina klaidų tikimybę. Be to, Nacionalinės teismų administracijos biudžeto eilutė galimai dėl techninės klaidos buvo įterpta tarp teismų eilučių. Pasiūlymas:
Siūlytina Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede valstybės veiklos srities XIII. Teisingumas asignavimų valdytojus (atitinkamai ir jiems skiriamus 2022 m. valstybės biudžeto asignavimus iš viso, iš jų išlaidoms (iš jų darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti) dėstyti taip:
Teisingumas Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas Teismai iš viso iš jų: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos apeliacinis teismas Nacionalinė teismų administracija Vilniaus apygardos teismas Kauno apygardos teismas Klaipėdos apygardos teismas Šiaulių apygardos teismas Panevėžio apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismas Kauno apylinkės teismas Klaipėdos apylinkės teismas Šiaulių apylinkės teismas Panevėžio apylinkės teismas Alytaus apylinkės teismas Marijampolės apylinkės teismas Plungės apylinkės teismas Tauragės apylinkės teismas Telšių apylinkės teismas Utenos apylinkės teismas Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus apygardos administracinis teismas Regionų apygardos administracinis teismas Nacionalinė teismų administracija Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Teisingumo ministerija Lietuvos administracinių ginčų komisija Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija“ Svarstyti Vyriausybei. Pasiūlymas nereikalauja papildomų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Užsienio reikalų komitetas 2021-10-25 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-966 ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti. 14. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-11-10 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966 ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
Argumentai: Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, neatidėliotiną poreikį nuosekliai didinti darbuotojų darbo užmokestį, Seimo kanceliarijai 2022 m. reikalingi 510 tūkst. Eur didesni asignavimai iš valstybės biudžeto Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui padidinti nei numatyta Įstatymo projekte. Išanalizavus viešai skelbiamus duomenis apie kitų panašias funkcijas atliekančių biudžetinių įstaigų (pvz., Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybės kontrolės) darbuotojų darbo užmokestį, pastebima akivaizdi tendencija, jog Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimai absoliučiai nekonkurencingi, todėl yra sudėtinga darbo rinkoje su jomis konkuruoti. Vertinant įstaigų vidutinio darbo užmokesčio šių metų pirmojo pusmečio duomenis, matyti, kad Seimo kanceliarija yra tik 31 vietoje. Vyriausybės, Prezidento kanceliarijų, daugelio ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Seimui atskaitingų institucijų vidutinis darbo užmokestis yra gerokai aukštesnis, lyginant su Seimo kanceliarija. Taip pat pažymėtina, kad vertinant 2021 m. ir 2022 m. biudžeto asignavimo pokytį, Seimo kanceliarijai numatomas tik 5 proc. asignavimų darbo užmokesčiui didėjimas. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, Vyriausybės, Prezidento kanceliarijoms planuojama, kad asignavimai darbo užmokesčiui didės atitinkamai 11 proc. ir 8 proc. Nors pagal vidutinį darbo užmokestį šios institucijos šiai dienai ir taip jau ženkliai lenkia Seimo kanceliariją. Siekiant išlaikyti likusius ir pritraukti naujus kompetentingus, vertę organizacijai bei visuomenei kuriančius darbuotojus bei užtikrinti kokybišką teisėkūrą ir parlamentinę kontrolę, būtina užtikrinti adekvatų atlygį už darbą ir kryptingą darbo užmokesčio augimą Seimo kanceliarijoje.
Taip pat labai svarbu pažymėti, kad Vyriausybei numačius 2022 m. ženkliai didinti minimaliąją mėnesinę algą, būtina Seimo kanceliarijai skirti prašomus papildomus 510 tūkst. Eur darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, kadangi Seimo kanceliarija neturi vidinių resursų sukurti bent jau minimaliai racionalų atlyginimo atotrūkį tarp minimalų mėnesinį atlyginimą gaunančių asmenų ir beveik nedidėjančių kanceliarijos darbuotojų atlyginimų, nes bendras bazinis dydis didinamas žymiai lėčiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Pažymėtina, kad eilę metų neskiriant pakankamo finansavimo Seimo kanceliarijos darbo užmokesčiui didinti, darbuotojų atlyginimai ženkliai artėja prie minimalių reikšmių, t. y. prie minimalaus mėnesinio atlyginimo. Visai tai prieštarauja proporcingumo principui ir iš esmės neatitinka darbuotojų atliekamų funkcijų pobūdžio. Netgi ilgamečių kompetentingų Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai daugeliu atvejų nesiekia Valstybės tarnybos įstatyme pareigybei nustatyto minimalaus ir maksimalaus koeficientų vidurkio. Papildomas lėšų skyrimas kartu su bazinio dydžio padidinimu ir efektyvinant veiklą sutaupytų lėšų tikslingu nukreipimu, leistų pasiekti vidutinį darbo užmokesčio augimą bent apie 6,6 proc., kas vis tiek būtų mažiau nei Finansų ministerijos prognozuojamas darbo užmokesčio augimas šalies ūkyje 2022 m. ir mažiau, nei numatomas didėjimas kitose svarbiose institucijose. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai papildomai skirti 510 tūkst. Eur asignavimų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto turto pajamos. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti papildomų lėšų skyrimo klausimą tikslinant biudžeto projektą.
Argumentai:
19 d. priimtas Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-591, pagal kurį numatoma paskirti Seimo atstovą JAV Kongrese. Pažymėtina, kad
užmokesčiui užtikrinti. Papildomai pažymėta, kad minėtos lėšos 2022 m. numatytos skirti Užsienio reikalų ministerijai, nors darbo užmokestį turi mokėti Seimo kanceliarija ir pagal įstatyminę nuostatą tai yra Seimo kanceliarijos darbuotojas. Įvertinant, kad Seimo atstovo JAV Kongrese pareigybė priskirtina Seimo kanceliarijai, prašome numatytus asignavimus darbo užmokesčiui skirti Seimo kanceliarijai. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai papildomai skirti 72 tūkst. Eur asignavimų Seimo atstovo JAV Kongrese darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto turto pajamos ir perskirstyta lėšų suma, kuri šiuo metu numatyta skirti Užsienio reikalų ministerijai. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Tiek komitetas, tiek Antikorupcijos komisija, tiek ir Seimo valdyba yra pritarusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) poreikiui padidinti VTEK didžiausią leistiną pareigybių skaičių 5 etatais. Pažymėtina, kad pagal Seimui pateiktą Įstatymo projektą, skiriant asignavimus VTEK darbuotojų darbo užmokesčiui 2022 metams, nebuvo atsižvelgta į Seimo valdybos sprendimu padidintą VTEK etatų skaičių ir asignavimai naujiems 5 etatams nenumatyti. Papildomai pabrėžtina, kad 2020-01-01 pasikeitęs su VTEK veikla susijęs teisinis reguliavimas, jai suteikęs naujus, taip pat pakoregavęs anksčiau vykdytus įgaliojimus, pakeitė VTEK vykdomos viešųjų ir privačių interesų derinimo bei lobistinės veiklos priežiūros uždavinius ir procedūras. Visoms funkcijoms įgyvendinti VTEK nebėra pajėgi perskirstyti savo turimų žmogiškųjų resursų, nes ženkliai padidėjo viso sekretoriato darbo krūvis.
Taigi, neskyrus asignavimų Seimo jau patvirtintiems 5 naujiems etatams, VTEK negalės pasiekti jai iškeltų tikslų ir uždavinių bei tinkamai vykdyti įstatymais jai pavestų funkcijų. Pasiūlymas: Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai papildomai skirti 120 tūkst. Eur asignavimų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymui nepritarti. Argumentai:
Nuo 2022 m. tikslines dotacijas gaunančioms savivaldybėms bus nustatyti tikslai, kuriuos jos turi pasiekti 2022 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijai, kas sudaro galimybę įvertinti funkcijų atlikimo kokybę. Todėl siūloma leisti savivaldybėms, tuo atveju, jei jos įvykdys funkcijas mažesniais kaštais, nepanaudotas dotacijas naudoti kitiems tos pačios srities tikslams. Pažymėtina, kad Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-09-03 visų politinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atskaitomybę“. Jo 9 straipsnyje nustatyta, kad yra įsipareigojama „numatyti galimybę disponuoti nepanaudotomis ir sutaupytomis valstybės lėšomis, skirtomis deleguotoms funkcijoms vykdyti, jų negrąžinant į valstybės biudžetą, tikslinės paskirties lėšas paliekant savivaldybėms kitiems metams.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį., jei nebuvo pasiekti valstybės institucijų ir įstaigų savivaldybėms nustatyti tikslai. Pasiekus šiuos tikslus, nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės turi teisę naudoti kitiems tikslams toje pačioje veiklos srityje.“ Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Iki šiol daugelį metų valstybinių funkcijų finansavimui būdavo skiriamos mažesnės sumos, negu apskaičiuotas lėšų poreikis pagal ministerijų patvirtintas metodikas. Dėl šios priežasties savivaldybės iš savo biudžetų privalėdavo finansuoti valstybines funkcijas. Ypatingai svarbu pažymėti, kad Konstitucinis Teismas, 2002 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos, taip pat kad jeigu biudžetiniams metams nepasibaigus savivaldybėms perduodamos dar ir kitos valstybės funkcijos (nustatomos pareigos), tam taip pat turi būti skiriamos lėšos. Pagal Konstituciją savivaldybės privalo vykdyti įstatymus, taigi ir įstatymus, kuriais savivaldybės įpareigojamos vykdyti joms perduotas valstybės funkcijas.
Šios pareigos savivaldybės negalėtų vykdyti, jeigu finansiškai nebūtų užtikrinamas jos vykdymas. Lėšos valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms įgyvendinti turi būti numatytos valstybės biudžeto įstatyme. Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją ir valstybės parama savivaldybėms, savivaldybių ir valstybės interesų derinimas suponuoja tai, kad valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos (savivaldybių pajamos ir jų šaltiniai), kurių reikia, kad būtų užtikrintas visavertis savivaldos funkcionavimas, įgyvendinamos savivaldybių funkcijos. Taip pat pažymėtina, kad šimtaprocentinis valstybės deleguotų funkcijų finansavimas yra numatytas ir Vyriausybės programoje (181.3 punktas). Pasiūlymas:
Skirti papildomus asignavimus savivaldybių biudžetams, užtikrinant šimtaprocentinį valstybės deleguotų funkcijų finansavimą. Nepritarti. Atkreipti dėmesį, kad vykdant Vyriausybės programą, viena iš priemonių – sukurti standartizuotus valstybės dotacijų skyrimo principus ir susieti jas su funkcijų atlikimo tikslais, pasiektais rezultatais ir kokybe. Vidaus reikalų ministerijoje atliekama paskirtų dotacijų peržiūra orientuota į kokybės vertinimo standartus. 15. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-10 Pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-966 ir Komiteto išvadoms. Argumentai:
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raštas (pridėtas) bei Komiteto posėdžio metu išdėstyti argumentai dėl papildomo finansavimo poreikio Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliekamoms funkcijoms užtikrinti.
Siūlymas: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 292,3 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui - 94,6 tūkst. eurų, Tarnybos persikėlimui į kitas patalpas iš laikinų patalpų, darbo efektyvumo ir veiksmingumo didinimui –46,8 tūkst. eurų, švietėjiškai veiklai bei lygių galimybių įgyvendinimo ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje užtikrinimui - 131,3 tūkst. eurų, nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams - 19,6 tūkst. eurų. Argumentai:
Seimo kontrolierių įstaigos raštas (pridėtas) bei Komiteto posėdžio metu išdėstyti argumentai dėl papildomo finansavimo poreikio Seimo kontrolierių įstaigos, kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atliekamoms funkcijoms atlikti užtikrinti, t. y. žmogaus teisių stebėsenai ir vertinimui, ataskaitų ir apžvalgų žmogaus teisių klausimais rengimui, aukštos darbuotojų kvalifikacijos bei patirties išlaikymui. Siūlymas:
Seimo kontrolierių įstaigai naujos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, funkcijų vykdymui papildomai skirti 102 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 59 tūkst. eurų, prekėms ir paslaugoms 16 tūkst. eurų ir ilgalaikiam turtui – 27 tūkst. eurų sumą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų, taip pat pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymams nepritarti. 16.
reikalų komisija, 2021-10-27 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo narių ir komisijos pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Argumentai: Šiuo metu Lietuvoje yra iki 20 savivaldybių, kuriose nėra atvirųjų jaunimo centrų. Norint užtikrinti tinkamą gaunamų paslaugų jaunimui spektrą, siekiama, kad atviri jaunimo centrai būtų bent 55 savivaldybėse iš 60 (daroma prielaida, kad likusiose 5 savivaldybėse užtektų atvirųjų jaunimo erdvių). Minėtos paslaugos didintų jaunų žmonių laisvalaikio užimtumą, mažintų jų socialinę atskirtį. Finansavimo augimas leistų padidinti jaunų žmonių dalyvavimą darbo su jaunimu priemonėse, mažintų nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo dalį, didintų jaunimo, dalyvaujančio neformaliojo jaunimo ugdymo veiklose, skaičių, prisidėtų prie efektyvesnio mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimo. Siekiant kad atviri jaunimo centrai veiktų bent 55 šalies savivaldybėse papildomai reikėtų įsteigti 15 atvirųjų jaunimo centrų. Vienam atvirajam jaunimo centrui skiriama apie 20 tūkst. eurų per metus, todėl papildomas lėšų poreikis būtų 300 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Skirti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai papildomai 300 tūkst. eurų atvirų jaunimo centrų steigimui ir darbo su jaunimu užtikrinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Argumentai: Šiuo metu valstybės lėšomis yra pradėti statyti sporto objektai, kurie nėra vykdomi iš Valstybės investicijų programos, tačiau šių objektų statybos darbams yra panaudota 4 975 tūkst. eurų. valstybės lėšų (objektai be priskirto finansavimo šaltinio). Siekiant užbaigti šių sporto objektų statyba reikalinga viso 10 477 tūkst. eurų, iš kurių apie 5000 tūkst. eurų turėtų būti numatyta ateinančiais metais. Pasiūlymas:
Skirti 5000 tūkst. eurų valstybės lėšomis pradėtų statyti sporto objektų užbaigimui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Argumentai: Išdėstyti Šiaulių rajono tarybos nario Algio Mačiulio pasiūlyme (Pasiūlymas Nr. 1). Pasiūlymas: Skirti 147 513 eurų Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos sporto aikštyno bėgimo takų sutvarkymui. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymams nepritarti. 17. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, 2021-11-08 Argumentai: Šiuo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui numatytos naujos funkcijos ir veiklos, kurioms nebuvo skirtas pilnas finansavimas. Dalis Centro darbuotojų gauna minimalaus koeficiento algą, todėl prašome rasti galimybę Centrui taip pat padidinti asignavimus iš valstybės biudžeto papildomai darbo užmokesčiui finansuoti. Pasiūlymas:
Skirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui papildomai 369 tūkst. eurų:
koeficientų padidinimui vienu baziniu dydžiu. Tam reikalinga skirti 255 tūkst. eurų:
sprendimu Nr.SV-S-248 Centrui didesnį maksimaliai leistiną etatų skaičių, 3 pareigybėms skirtoms naujai atidarytai ekspozicijai Homo-sovieticus aptarnauti, biudžeto projekte nebuvo numatytas finansavimas, tam 2022 m. reikalinga 54 tūkst. eurų. 3.
Istorinės atminties paminklų ir ženklų statymui užsienio valstybėse, tam reikalinga 60 tūkst. eurų, iš kurių 40 tūkst. eurų būtų skirta Spasko istorinės atminties memorialo Kazachstane užbaigimui 2022 m. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Nepritarti. Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus, kad kasmet valstybės biudžete didėja ilgalaikės išlaidos, kurioms padengti nėra numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai, kas blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės išlaidų didinimas didina valdžios sektoriaus deficitą, pasiūlymui nepritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
1) Valstybės kontrolės išvadoje "Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti" ir ataskaitoje “ 2022 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas" pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus. II. IŠ DALIES PRITARTI SEIMO KOMITETŲ
· Lietuvos mokslo tarybai mokslo konkursiniam finansavimui įgyvendinant Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030, kad iki 2024 m. pabaigos valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje siektų ne mažiau kaip 0,75 proc.
BVP; · Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai aukšto meistriškumo sporto finansavimui, kad lyginant su 2021 m. iš loterijų planuojama skirti parama, šios dalies finansavimas iš valstybės biudžeto papildomai didėtų 38 proc. pagal Finansų ministerijos prisiimtą įsipareigojimą; · Padidinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai ir juos skirti Lietuvos šaulių sąjungai (mikroautobusų, aprangos, ekipuotės, spec. priemonių ir ginkluotės bei šaudmenų įsigijimui); · Padidinti asignavimus Vidaus reikalų ministerijai ir juos skirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai veiklai stiprinti ir naujoms funkcijoms finansuoti; · Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo užmokesčiui, Sausio 13 memorialo remontui; · Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti, siekiant užtikrinti knygų prieinamumą, įvertinus knygų kainų dėl brangstančių žaliavų ir gamybos paslaugų, augimą; · Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai, gebėjimams, susijusiems su kaimyninių šalių esamų ir planuojamų branduolinių elektrinių saugos užtikrinimo analize, stiprinti; · Sveikatos apsaugos ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priklausomybių ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonėms finansuoti, įskaitant ir pagalbos nuo azartinių lošimų priklausomiems asmenims teikimą; · Seimui priėmus Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą, svarstyti dėl finansavimo naujai įkurtai įstaigai skyrimo; · Savivaldybėms būsto šildymo kompensacijoms finansuoti, atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymą didinti kompensacijas už šildymą. III.
Atsižvelgiant į: · 2022 m. biudžeto projekte jau suplanuotą 3,1 procento BVP deficitą; · Finansų ministerijos prognozes dėl lėtėjančio ekonomikos augimo ir sparčiai augančios infliacijos; · Lietuvos banko pastabas, kad nėra papildomo fiskalinio poreikio ekonomikos aktyvumui skatinti bei į tai, kad suplanuoti valdžios sektoriaus rodikliai turės juntamą poveikį kainų raidai; · Valstybės kontrolės pastabas, kad 2022 m. biudžeto projekte numatomos ne tik trumpalaikės išlaidos tolesniam COVID-19 pandemijos suvaldymui, bet ir ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nėra numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių, o neapibrėžtumas, susijęs su ekonomikos cikline padėtimi, apriboja galimybę tiksliai įvertinti kuri mokesčių plano dalis yra ciklinio pobūdžio, dėl ko struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis nei nurodoma 2022 m. biudžeto projekte; · tai, kad Seimo nariai, siūlydami didinti biudžeto projekte numatytas išlaidas, nenurodė tvarių papildomų išlaidų finansavimo šaltinių; siūloma nepritarti Seimo narių pasiūlymams. IV. APSVARSTYTI SEIMO KOMITETŲ IR LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ
SEKTORIAUS DEFICITAS NEDIDĖTŲ. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja A. Brazdilienė [1] Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, 4 str. 1 d.; Valstybės kontrolės įstatymas, 8 str. 7 d. 2 p. [2] 2020-03-26 Nr.
2 p. [2] 2020-03-26 Nr. BPE-1 „Išvada dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai“. [3] Recommendation of the Council on Principles for Independent Fiscal Institutions https://www.oecd.org/gov/budgeting/OECD-Recommendation-on-Principles-for-Independent-Fiscal-Institutions.pdf. [4] 2021-06-02 Europos semestro pavasario paketas 2021. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/info/publications/european-semester-spring-package-2021-economic-coordination_en. [5] Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-966, 2021 m. spalio 14 d., plačiau: čia. 2022 metų Lietuvos biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, 2021 m. spalio 15 d., plačiau: čia. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-955, 2021 m. spalio 14 d., plačiau: čia. Lietuvos Respublikos 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-950, 2021 m. spalio 14 d., plačiau: čia. [6] 2021 m. rugsėjo mėn. Lietuvos bankas šiuos pasiūlymus plačiau pakomentavo Lietuvos ekonomikos apžvalgoje, plačiau žr. čia.
valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovai: Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas Artūras Kriūka, Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, Biudžeto departamento vyresnioji patarėja Neringa Čirbė, Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Balčius; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, kanclerė Jovita Petkuvienė, Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė; Savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė, patarėjai Giedrius Lingis, Dovilė Sujetaitė ir Linda Kreimerytė; Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Jolanta Petkevičienė, nariai Jolita Baušytė ir Andrius Puksas; Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato atstovai:
Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė; Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus vedėjas Marius Žiūkas; Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
1313311 2,3 6(N) Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), nutaria:
pastraipoje konstatuota, kad Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2022 metais valdžios sektoriui netaikomos, bei siekiant padidinti savivaldybių galimybes skolintis investicijų projektams finansuoti, siūlyti:
a) išbraukti Projekto 2 straipsnio 3 dalį: 3.
Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
b) išbraukti Projekto 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus:
2) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2022 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo;
3) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija;
c) papildyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį tokiu nauju punktu:
„visų savivaldybių bendra metinio grynojo
skolinimosi suma negali viršyti 44805 tūkst. eurų. Kiekviena savivaldybė galimybę skolintis derina su Finansų ministerija finansų ministro nustatyta tvarka;“ Projekte į planuojamą valdžios sektoriaus balansą jau yra įskaičiuota 44805 tūkst. eurų dydžio suma, kurią savivaldybės gali papildomai pasiskolinti.
Kai kurios savivaldybės galimai neišnaudos leistino 1,5 proc. limito, todėl nustačius bendrą visų savivaldybių metinio grynojo skolinimosi sumos limitą ir suspendavus fiskalinės drausmės taisykles, atskiros savivaldybės galės pasiskolinti daugiau ir viršyti 1,5 proc. ribą. Pritarti Argumentai: Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įtvirtina, kad valdžios sektorius turi laikytis įstatyme numatytos fiskalinės drausmės, išskyrus tuos atvejus, kai susidaro išskirtinės aplinkybės. Pažymėtina, kad minimas imperatyvas yra taikomas visam valdžios sektoriui. Valstybės skolos įstatymo 2 str. apibrėžta valdžios sektoriaus sąvoka
paskolų ir garantijų finansinio instrumento (fondo/programos) sukūrimui arba, siekiant mažinti savivaldybių skolinimosi poreikį, numatyti gerokai didesnę dotacijų sumą, skirtą savivaldybių indėliui finansuoti pagal ES fondų investicijų veiksmų programą (Projekte numatyta 13761 tūkst. eurų suma).
Finansinis instrumentas (fondas/programa) galėtų būti finansuojamas iš ES paramos lėšų ir tai sudarytų galimybę savivaldybėms skolintis palankesnėmis sąlygomis nei iš komercinių bankų. Šis instrumentas padėtų spręsti regionų plėtros problemą, nes mažoms savivaldybėms bei nedidelės apimties projektams bankai yra nelinkę skolinti. Pritarti Argumentai:
Vietos plėtros paskolų ir garantijų finansinio instrumento sukūrimas prisidėtų prie efektyvesnio viešųjų finansų valdymo bei sudarytų savivaldybėms didesnes galimybes įgyvendinti investicinius projektus. Įvertinus tokio finansinio instrumento naudą, siūlytina Vyriausybei svarstyti galimybes jį sukurti. Pažymėtina, kad tokio finansinio instrumento naudą pabrėžia ir EBPO ekspertai. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,
4
gaunančioms savivaldybėms bus nustatyti tikslai, kuriuos jos turi pasiekti
įvertinti funkcijų atlikimo kokybę, siūlyti leisti savivaldybėms perskirstyti nepanaudotas dotacijas tuo atveju, jei jos įvykdys funkcijas mažesniais kaštais, ir siūlyti papildyti Projekto 3 straipsnio 4 dalį: „4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, jei nebuvo pasiekti valstybės institucijų ir įstaigų savivaldybėms nustatyti tikslai.
Pasiekus šiuos tikslus, nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės turi teisę naudoti kitiems tikslams toje pačioje veiklos srityje.“ Pritarti Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-09-03 visų politinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą
„Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti
Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atskaitomybę“ (toliau – Memorandumas). Jo
nepanaudotomis ir sutaupytomis valstybės lėšomis, skirtomis deleguotoms funkcijoms vykdyti, jų negrąžinant į valstybės biudžetą, tikslinės paskirties lėšas paliekant savivaldybėms kitiems metams.“ Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 4. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija,
11
būsto šildymo išlaidų kompensacijoms ir Projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte padidinti savivaldybių biudžetams tenkančią GPM dalį 15,8 mln. eurų sumai (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais). Vadovaujantis LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, piniginei paramai nepanaudotos lėšos jau eilę metų savivaldybėse skiriamos socialinėms programoms pagalbai teikti pažeidžiamoms žmonių grupėms: be globos likusiems vaikams, pagalbai socialinę riziką patiriančioms šeimoms, socialinėms paslaugoms senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir kt. 2022 metais savivaldybėms papildomų lėšų prireiks tiek dėl išaugusio piniginės paramos gavėjų skaičiaus, padidėjusių kompensavimo už šildymą dydžių, tiek dėl kasmet didėjančių socialinių paslaugų kainų.
Neskyrus papildomų lėšų, savivaldybės negalės finansuoti jau eilę metų vykdomų socialinių programų, kurios iki šiol yra finansuojamos iš piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų. Spręsti pagrindiniame komitete
5Lietuvos savivaldybių asociacija,
(valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimą. Iki šiol daugelį metų valstybinių funkcijų finansavimui būdavo skiriamos mažesnės sumos, negu apskaičiuotas lėšų poreikis pagal ministerijų patvirtintas metodikas, todėl savivaldybės iš dalies finansuodavo valstybines funkcijas savo biudžetų lėšomis. Ypač trūksta lėšų žemės ūkio funkcijai finansuoti – 2022 metams pritrūks apie 9 mln. eurų. Pritarti Argumentai:
Memorandumo 7 straipsnyje yra įsipareigojama „užtikrinti šimtaprocentinį valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimą“. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 5. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-11-04 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažinusi su Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) prašo padidinti Lietuvos Respublikos 2022 metų Valstybės biudžeto specialiąją tikslinę dotaciją savivaldybių biudžetams žemės ūkio funkcijoms atlikti. Įstatymo projekte šiuo metu yra numatyta specialioji tikslinė dotaciją savivaldybių biudžetams žemės ūkio funkcijoms atlikti 9,0 mln. Eurų, nors pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką turėtų būti skiriama 17,6 mln. Eurų. Nuo 2008 metų krizės savivaldybėms skiriama specialioji tikslinė dotaciją žemės ūkio funkcijoms atlikti buvo sumažinta ir iš esmės išliko neatstatyta.
Problema aštrėja kylant vidutiniams šalies valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimams, nes savivaldybių vykdomų žemės ūkio deleguotų funkcijų finansavimo deficitas pastoviai auga ir nuo 20 proc. 2008 metais artėja prie 49 proc. trūkumo 2022 metais (žiūr. lentelę žemiau).
<...>
Savivaldybės, neskiriant pakankamo finansavimo, per pastaruosius kelis metus sumažino darbuotojų, vykdančių valstybines žemės ūkio funkcijas, atsirado trūkumas inžinerinio profilio specialistų melioracijos ir kitų funkcijų vykdymui. Nesprendžiant adekvataus funkcijų finansavimo klausimo, savivaldybės nebepajėgia užtikrinti kokybiško paslaugų teikimo ir yra priverstos kofinansuoti valstybės deleguotų funkcijų vykdymą iš savarankiškoms savivaldybių funkcijoms skirtų lėšų. 2020 m. rugsėjo 3 d. Regionų forume visos parlamentinės partijos priėmė ir pasirašė memorandumą dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę ir įsipareigojo užtikrinti šimtaprocentinį valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimą. Todėl tikimės, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. Regionų forume Memorandumą „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“ pasirašę partijos sieks įgyvendinti savo įsipareigojimus ir jau dabar teiks valstybės biudžeto projektui objektyvius valstybės deleguotų funkcijų įgyvendinimo poreikius atitinkančius skaičius. Lietuvos Respublikos Seimas, 2020 m. gruodžio 11 d. priėmė Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurios 181.3. punkte numatyta užtikrinti šimtaprocentinį valstybės savivaldybėms priskirtų funkcijų finansavimą.
Prašome Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetą, svarstant Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą patikslinti valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti 2022 metams reikalingų lėšų poreikį ir savivaldybių vykdomoms valstybės deleguotoms žemės ūkio funkcijoms skirti 17,6 mln. Eurų, taip įgyvendinant Vyriausybės programą ir atstatant šimtaprocentinį valstybės savivaldybėms priskirtų žemės ūkio funkcijų finansavimą. Pritarti Argumentai:
Memorandumo 7 straipsnyje yra įsipareigojama „užtikrinti šimtaprocentinį valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimą“. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija,
Vyriausybės nustatyta tvarka 2020 ir 2021 metais savivaldybių patirtas papildomas išlaidas, susidariusias dėl COVID-19 pandemijos sąlygotų ribojimų vykdant keleivių vežimo būtinais maršrutais viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Pritarti Argumentai: Memorandumo 8 straipsnyje yra įsipareigota „užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą. Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamąsias pajamas dėl gyventojų pajamų mokesčio netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.“ Atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl pandemijos valdymo yra priimti centrinės valdžios, turi būti užtikrintas dėl jų vykdymo patirtų nuostolių visiškas padengimas valstybės biudžeto lėšomis. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-10-29 7.
Siūlyti kompensuoti savivaldybių negautas iš žemės mokesčio pajamas dėl padidintų neapmokestinamų paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotų. Dėl valstybės institucijų sprendimų, kurie padidino neapmokestinamus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotus, savivaldybių biudžetai VMI duomenimis 2020 m. neteko
ir 2022 metais. Pritarti Argumentai: Memorandumo 8 straipsnyje yra įsipareigota „užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą. Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamąsias pajamas dėl gyventojų pajamų mokesčio netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.“ Atsižvelgiant į tai, kad dėl valstybės sprendimų yra sumažinta mokesčio bazė, turi būti užtikrinta, kad dėl to nemažėtų savivaldybių mokestinės pajamos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, 2021-10-19, 2021-10-29
<...>
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau - Komisija, VTEK), atsakydama į Jūsų 2021 m. spalio 21 d. raštą Nr. S-2021-4894 „Dėl pasiūlymų pateikimo 2022 m. biudžetui41, informuoja, kad susipažino su Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau - Vyriausybė) 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui teiktu
patvirtinimo įstatymo projektu (toliau - Projektas) (reg. Nr. XIVP-966). Komisija, įvertinusi Projekte numatytus skirti jai asignavimus darbo užmokesčiui 2022 metams, pabrėžia, kad nebuvo atsižvelgta skirti lėšas pagal Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. priimtą sprendimą Nr.
SV-S-84 „Dėl Seimo valdybos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 170 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausio leistino skaičiaus44 pakeitimo44 (toliau - Sprendimas), Komisijai numatytiems papildomiems 5 (penkiems) etatams finansuoti. Šie etatai Komisijai buvo skirti atsižvelgiant į įgyvendintus projektus (sukurtas Privačių interesų registras (PINREG), lobistinės veiklos deklaravimui skirta Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS)) bei tolesnį poreikį išsamiai duomenų analizei bei prevencinei veiklai. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šių 5 (penkių) etatų finansavimui vienbalsiai pritarė Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija. Pažymėtina, kad Komisija gavusi finansavimą minėtiems etatams, į laisvas pareigas konkurso arba tarnybinio kaitumo būdu galėtų priimti karjeros valstybės tarnautojus. Paaiškiname, kad vidutiniškai vienos darbo vietos kaina metams būtų -24 000 Eur, o visų 5
(penkių) darbo vietų kaina -120 000 Eur. Skaičiuojant buvo atsižvelgta į numatomą pareiginės algos koeficientą, 2021 metams nustatytą pareiginės algos bazinį dydį, vidutinį valstybės tarnybos stažą bei darbdavio mokamą įmoką „Sodrai44. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad Komisija 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. S-1328-(2.5) „Dėl lėšų poreikio papildomiems etatams finansuoti44 kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir Vyriausybę bei 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr.
S-1415-(2.5) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 202-2024 m. strateginio veiklos plano projekto44, kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, su prašymais dėl minėto finansavimo skyrimo. Pabrėžiame, kad 2020 m. sausio 1 d. bei vėliau, t. y. 2021 m. sausio 1 d., pasikeitęs su Komisijos veikla susijęs teisinis reguliavimas, VTEK suteikęs naujus, taip pat pakoregavęs anksčiau vykdytus įgaliojimus, pakeitė VTEK vykdomos viešųjų ir privačių interesų derinimo bei lobistinės veiklos priežiūros uždavinius ir procedūras. Visoms funkcijoms įgyvendinti Komisija nebėra pajėgi perskirstyti savo turimų žmogiškųjų resursų, nes ženkliai padidėjo viso VTEK sekretoriato darbo krūvis. Perskirstymas nebepadeda užtikrinti kokybiško funkcijų atlikimo, visų numatytų VTEK veiklos planų savalaikio įgyvendinimo. Seimo valdyba įvertino ir pritarė pagrįstam VTEK poreikiui padidinti žmogiškųjų išteklių skaičių, tačiau neskyrus finansavimo šiems etatams, Komisija negalės pasiekti jai iškeltų tikslų ir uždavinių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome, svarstant Projektą, numatyti Komisijai trūkstamus 120 000 Eur, skirtiems etatams finansuoti. Pritarti Argumentai:
Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 3. 2. Vyriausioji rinkimų komisija, 2021-10-21 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK), atkreipdama dėmesį į valstybės biudžeto asignavimų naujoms įregistruotoms parlamentinėms politinėms partijoms skyrimo reglamentavimą ir susipažinusi su Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, siūlo kiekvienų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyti lėšas naujoms politinėms partijoms arba tikslinti teisinį reglamentavimą.
Valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas, kurio 20 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad valstybės biudžete nustatoma bendra valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms suma. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyti bendrieji reikalavimai politinėms partijoms, 2 ir 3 dalyse – specialieji (ne mažiau kaip 2 proc. balsų nurodytuose rinkimuose).
Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka: 1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius; 2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus; 3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus;4) jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ar Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus arba kandidatų sąrašas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus, už tą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje ar tą kandidatų sąrašą paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami. Taigi, įgyvendinant Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, įstatymo reikalavimus atitinkančioms politinėms partijoms pagal jų gautus balsus turi būti paskirstoma visa valstybės biudžete nustatyta bendra valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms suma.
politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo Politinių partijų įstatymo 21 straipsnis papildytas nauja 6 dalimi, numatančia, kad jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Priėmus nurodytą Politinių partijų įstatymo pakeitimą, 2019-2020 metų valstybės biudžete politinėms partijoms buvo skirta papildoma 498 tūkst. eurų suma, kuri atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo detalizuota atskira eilute „iš jų: politinėms partijoms pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį“. Tačiau po
ministerijos teikiamuose valstybės biudžeto projektuose nėra numatoma suma, kuri būtų skiriama naujoms įregistruotoms politinėms partijoms, turinčioms teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį.
Jei kiekvienų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme iš bendros biudžeto asignavimų politinėms partijoms sumos atskira eilute būtų išskirta suma politinėms partijoms pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, nesant registruotos naujos parlamentinės partijos ši suma liktų nepanaudota, tai yra VRK negalėtų jos paskirstyti kitoms politinėms partijoms pagal jų gautus balsus ar panaudoti kitais tikslais. Pastebėtina, kad iki šiol Lietuvoje tik Lietuvos regionų partija (buvusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija) yra gavusi valstybės biudžeto asignavimus pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį. Politinė partija buvo įsteigta 2018 metų kovo mėn., registruota balandžio mėn., pirmą kartą valstybės biudžeto asignavimus gavo 2019 m. balandžio mėn., tai yra tik kitais kalendoriniai metais po įsteigimo. Pateikiame esamo teisinio reguliavimo įgyvendinimo probleminius aspektus:
atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme iš bendros biudžeto asignavimų politinėms partijoms sumos atskira eilute neišskyrus lėšų dalies naujoms politinėms partijoms, VRK negali įgyvendinti Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies, nes jai nesuteikti įgaliojimai šią sumą išskirti ir tuo pačiu sumažinti bendrą asignavimų sumą kitoms politinėms partijoms, kurioms valstybės biudžeto asignavimai skiriami pagal jų gautus balsus rinkimuose. 2. Nenumatyta procedūra, kaip einamųjų metų valstybės biudžete skiriama asignavimų suma naujai įregistruotai parlamentinei partijai.
Taip pat Politinių partijų įstatyme nenumatytas vėlesnis valstybės biudžeto asignavimų skyrimas naujai politinei partijai, pavyzdžiui nuo kitų kalendorinių metų, kad valstybės biudžete būtų galima suplanuoti papildomas lėšas ar išskirti iš bendros politinėms partijoms numatomos skirti sumos. 3. Nenumatyta procedūra, kaip turėtų būti skirstomi valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms, jeigu valstybės biudžete numatyta asignavimų suma politinėms partijoms pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį yra mažesnė nei turėtų būti skirta pagal frakcijos narių skaičių ir mažiausią praėjusiais kalendoriniais metais skirtą valstybės biudžeto asignavimų sumą parlamentinei partijai. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje parlamentinė partija apibūdinama kaip politinė partija, turinti savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Lietuvos Respublikos Seime, tačiau nenurodoma, kiek mažiausiai partijos narių turi būti frakcijoje ar kokią frakcijos narių dalį turi sudaryti politinės partijos nariai. VRK yra pasirengusi dalyvauti diskusijose ir, esant reikalui, jeigu būtų svarstoma galimybė tobulinti teisinį reglamentavimą, pateikti konkrečius siūlymus. Siunčiamas raštas suderintas su VRK nariais el. paštu. Įvertinta Argumentai:
Manytina, kad papildomai numatyti biudžeto asignavimus galimai naujai steigiamai politinei partijai (ar partijoms) Įstatymo projekte nėra tikslinga, nes neturint informacijos, kiek naujų partijų (pvz., viena ar kelios) galimai bus įsteigtos arba net neįsteigtos naujais biudžetiniais metais, nėra galimybės numatyti konkrečių biudžeto asignavimų. Pažymėtina, kad jau yra suformuotas precedentas, kuomet naujai įsteigtai politinei partijai finansiniai asignavimai buvo numatyti sekančiais biudžetiniais metais.
Siekiant, kad naujai įsteigtai politinei partijai (partijoms) būtų galimybė skirti atitinkamą valstybės biudžeto asignavimų dalį jau einamaisiais metais, svarstytina galimybė papildyti Įstatymo projekto 14 str. 3 d. 1 p. numatant, kad Finansų ministerijai suteikiama teisė skolintis valstybės vardu nenumatytoms išlaidoms kai einamaisiais biudžetiniais metais, įsteigus naują politinę partiją (partijas), kyla papildomas biudžeto asignavimų poreikis. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo skirstant biudžeto asignavimus politinėms partijoms, palaikytina Vyriausiosios rinkimų komisijos iniciatyva surengti diskusiją dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 3. Vyriausioji rinkimų komisija, 2021-10-29 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, atsakydama į Jūsų 2021 m. spalio 21 d. raštą
„Dėl pasiūlymų pateikimo 2022 m. biudžetui“ informuoja, kad 2022 metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-966 nėra suplanuotas darbo užmokestis 2023 metais vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams, kurių organizavimo ir vykdymo išlaidoms lėšos planuojamos jau 2022 metais, kadangi savivaldybių rinkimų komisijos pradeda dirbti jau 2022 metais. Prašome įvertinti tai ir patikslinti Vyriausiajai rinkimų komisijai 2022 metams valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui 123,0 tūkst. eurų (funkcinė klasifikacija 01.06.01.01. „Rinkėjų registravimas, rinkimų ir referendumų rengimas“, ekonominė klasifikacija 2.1.1.1.1.01. „Darbo užmokestis pinigais“), šiuo atveju nekeičiant bendrų numatytų asignavimų sumų.
mokamas darbo užmokestis savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams bei darbuotojams, priimtiems į darbą pagal terminuotas darbo sutartis konkrečioms ūkinėms ar techninėms funkcijoms atlikti arba kitiems pagalbiniams darbams, nesant patvirtintų pareigybių. Vyriausioji rinkimų komisija informuoja, kad esant tarnybinei būtinybei, 2021 m. liepos 26 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-204 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinta nauja Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato struktūra ir etatų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, Vyriausioji rinkimų komisija prašo 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Vyriausiosios rinkimų komisijos programai 01.001. „Rinkimų ir referendumų organizavimas“ padidinti 117,0 tūkst. eurų suma asignavimus darbo užmokesčiui (funkcinė klasifikacija 01.06.01.09. „Institucijos valdymo išlaidos“, ekonominė klasifikacija 2.1.1.1.1.01. „Darbo užmokestis pinigais“). Patvirtinus naują Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato struktūrą, buvo įsteigtas naujas Teisės ir tyrimų skyrius, pasikeitė sekretoriato pareigybės. Įvertinus tai, kad patvirtinta papildoma skyriaus vedėjo pareigybė, patarėjo pareigybė nepriklausanti jokiam skyriui ir patarėjų pareigybės komisijos sekretoriato skyriuose, reikalingi papildomi asignavimai naujai patvirtintų pareigybių darbo užmokesčiui mokėti. Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriate trūksta žmogiškųjų resursų, dalis patvirtintų pareigybių dar nėra užimtos dėl vykdomų konkursų valstybės tarnautojo pareigybei užimti. Dėl lėšų trūkumo skelbiant konkursus negalime nustatyti didesnių darbo užmokesčio koeficientų ir prisikviesti gerų, patyrusių specialistų, o tai ypatingai aktualu ir būtina informacinių technologijų specialistams.
Vyriausioji rinkimų komisija prašo, esant galimybei ir įvertinus susidariusią padėtį, skirti papildomus asignavimus darbo užmokesčiui. Preliminariais skaičiavimais Vyriausiosios rinkimų komisijos struktūros pakeitimai valstybės biudžetui su mokesčiais kainuotų apie 9,8 tūkst. eurų per mėnesį
pagrindiniame komitete
Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte XIVP-966 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai numatyti valstybės biudžeto asignavimai – 38 028 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, neatidėliotiną poreikį stiprinti informacinių išteklių kibernetinį saugumą ir nuosekliai didinti darbuotojų darbo užmokestį, Seimo kanceliarijai 2022 m. reikalingi 1 746 tūkst. Eur didesni asignavimai iš valstybės biudžeto nei numatyta Įstatymo projekte šioms reikmėms:
Papildomas lėšų skyrimas kartu su bazinio dydžio padidinimu ir efektyvinant veiklą sutaupytų lėšų tikslingu nukreipimu, leistų pasiekti vidutinį darbo užmokesčio augimą 9 proc. (atitinkantį Finansų ministerijos prognozuojamą darbo užmokesčio augimą šalies ūkyje 2022 m.);
numatomo VMDU augimo 9 proc. (šaltinis https://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus);
Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-591 priimtas 2021 m. spalio 19 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. šios lėšos yra skirtos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai.
Seimo I rūmuose 2010 m. įrengta dvivamzdė vėsinimo sistema veikia netinkamai (į visas patalpas tiekiamas vienodos temperatūros oras, todėl netenkinami skirtingose patalpose dirbančiųjų poreikiai), todėl būtina ją atnaujinti, keičiant į trivamzdę vėsinimo sistemą ir sudarant galimybes kiekvienoje patalpoje nustatyti norimą temperatūrą;
Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos parlamentinė asamblėja, dvišalė Lietuvos-Lenkijos parlamentinė asamblėja, Romo Kalantos žūties, jaunimo pasipriešinimo manifestacijų, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidybos pradžios 50-mečių, Lietuvos laisvės lygos mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo 35-mečio paminėjimai) išlaidoms padengti;
Argumentai: Pritarti pasiūlymui skirti papildomus 510 tūkst. Eur valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui. Pritarti pasiūlymui biudžeto asignavimus, skirtus Seimo atstovui JAV Kongrese, priskirti Seimo kanceliarijai. Likę pasiūlymai Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kompetencijų ribose nevertintini. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1 ir Nr. 2. 5.
5Lietuvos bankas,
2021-11-08 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių pakeitimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai) . Lietuvos ekonomikos aktyvumas 2021–2022 m. yra ties potencialiu jo lygiu, todėl nėra papildomo fiskalinio skatinimo poreikio. Nepaisant karantino apribojimų 2021 m. pradžioje, Lietuvos ekonomikos aktyvumas sparčiai augo ir viršijo prieš pandemiją buvusį lygį. Namų ūkių finansinė padėtis per pandemiją reikšmingai nepablogėjo: šių metų pirmąjį pusmetį atlygis darbuotojams didėjo daugiau nei dešimtadaliu. Didėjančios pajamos gerino namų ūkių nuotaikas ir lūkesčius, o tai sudarė sąlygas jiems grįžti prie įprastesnės vartojimo struktūros ir lėmė gana spartų prekių ir paslaugų importo augimą. Viena vertus, didėjantis darbo užmokestis didina gyventojų pajamas ir jų galimybes vartoti, tačiau, kita vertus, tai didina ir Lietuvos įmonių, ypač veikiančių paslaugų sektoriuje, veiklos sąnaudas. Be to, sparčiai atsigavusi pasaulinė gamyba labai padidino įvairių žaliavų paklausą. Dėl susiformavusių tiekimo trikdžių pasiūla nebuvo pakankama, kad patenkintų išaugusius pramonės poreikius, todėl žaliavų kainos ėmė sparčiai didėti.
Šių veiksnių visuma lemia pastaraisiais mėnesiais paspartėjusią infliaciją Lietuvoje, o labiausiai prie paskutiniais 2021 m. mėnesiais ūgtelėjusios infliacijos prisideda didėjančios paslaugų, pramonės prekių, degalų ir administruojamosios (elektros, dujų, šildymo) kainos. Projektuose suplanuoti VS rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, tačiau jų poveikis kainų raidai 2022 m. bus juntamas. Projektuose numatyta padidinti akcizo tarifus alkoholiniams gėrimams ir tabakui, taip pat suplanuota kelti MMA, indeksuoti socialines išmokas, didinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį ir kt. Šie pakeitimai turės tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį vidutinei metinei infliacijai 2022 m., kuri dėl šių sprendimų bus maždaug 0,32 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei tokie sprendimai nebūtų priimti. Tačiau toks vienkartinis infliacijos paspartėjimas, kitoms sąlygoms nekintant, nekelia kainų stabilumo rizikos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Su COVID-19 valdymu susijusių išlaidų traktavimas turi reikšmingą įtaką 2022 m. planuojamos vykdyti fiskalinės politikos pobūdžio vertinimui: 2022 m. įžvelgiame prociklinio fiskalinio skatinimo riziką. Viena vertus, jeigu su COVID-19 valdymu susijusių išlaidų nelaikome ypatingomis ir laikinomis ir įtraukiame jas į fiskalinės politikos pobūdžio vertinimą pagrindžiančius skaičiavimus, tai 2022 m. pirminis pagal ciklą pakoreguoto VS balanso rodiklis yra deficitas (-2,6 proc. BVP), kuris reikšmingai (per 1,2 proc. p.) pagerėja, palyginti su šio rodiklio reikšme 2021 m. Kadangi ekonomikos aktyvumas 2022 m. bus maždaug ties potencialiu lygiu arba jį šiek tiek viršys, toks deficito mažinimas rodytų fiskalinę politiką turint anticikliškumo bruožų.
Kita vertus, COVID-19 pandemija privertė valdžios institucijas imtis ryžtingų sprendimų siekiant stabilizuoti ekonomiką (suteikiant paramą verslui ir gyventojams), taip pat skirti resursų pandemijai valdyti (lėšos sveikatos sektoriui, apsaugos priemonėms įsigyti ir pan.). Visa tai gerokai padidino VS išlaidas 2020–2021 m., palyginti su scenarijumi, jeigu pandemijos nebūtų buvę. Dėl to su COVID-19 valdymu susijusias išlaidas reikėtų laikyti laikinomis, nes pandemijai pasibaigus jų poreikis išnyks, ir fiskalinės politikos kryptį vertinti be šių išlaidų. Tokiu atveju, kaip rodo projektuose pateikti skaičiai, 2022 m. pirminis pagal ciklą pakoreguoto VS balanso rodiklis yra deficitas (-1,9 proc. BVP), kuris reikšmingai (per 1,3 proc. p.) pablogėja, palyginti su šio rodiklio reikšme
nelaikinomis kitų sričių išlaidomis. Ekonomikos aktyvumui esant maždaug ties potencialiu lygiu arba jį šiek tiek viršijant, tai reiškia prociklinio fiskalinio skatinimo riziką 2022 m. Projektai rengiami su prielaida, kad 2022 m. toliau galios išskirtinės aplinkybės, kurios remiantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu buvo nustatytos nuo
pandemijos metu kelia klausimų dėl esamos ekonominės padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai. Metais, kuriais galioja išskirtinės aplinkybės, yra lanksčiau taikomos fiskalinės drausmės taisyklės. Išskirtinės aplinkybės 2020 m. buvo paskelbtos, nes susidariusi situacija atitiko neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, kuris yra viena iš sąlygų, reikalingų joms skelbti. Tuo metu buvo atsižvelgiama į itin didelio neapibrėžtumo aplinką ir riziką dėl pandemijos poveikio.
Pandemija atskirus sektorius paveikė labai nevienodai, tačiau bendra ekonominė padėtis buvo geresnė, nei prognozuota – patikslintais duomenimis, 2020 m. ekonomika liko tokio paties lygio kaip ir 2019 m., o neapibrėžtumas dėl tolesnio pandemijos poveikio ekonomikai ir viešiesiems finansams yra sumažėjęs. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų prasminga iš naujo įsivertinti esamos ekonomikos padėties atitiktį išskirtinių aplinkybių sąvokai. Pajamų iš pagrindinių mokesčių ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos. Projektuose planuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didės 4,9, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 11,3, akcizų – 3,1, pelno mokesčio – 7,3 proc. Taip pat numatoma, kad 2022 m. VSDF pajamos iš draudėjų socialinio draudimo įmokų didės 7,6, apdraustųjų socialinio draudimo įmokų – 8,9, savarankiškai dirbančių asmenų įmokų – 5,8 proc. Atsižvelgdami į 2022 m. prognozuojamą ekonomikos raidą, numatomus 2020–2021 m. atidėtų mokesčių mokėjimų grąžinimus, diskrecinių priemonių poveikį, manome, kad tokie mokestinių pajamų surinkimo planai yra realūs. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos pensijų sistema nebus stabili, kol nebus „užantspauduota“ plačiu politiniu susitarimu, todėl siūlome jo siekti. Projektuose siūlomi nauji pensijų sistemos pakeitimai. Pažymime, kad Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema koreguojama beveik kasmet. Manome, kad tokios dažnos korekcijos neigiamai veikia gyventojų pasitikėjimą socialinio draudimo pensijų sistema ir neskatina aktyviau joje dalyvauti. Todėl siūlome rimtai apsvarstyti „socialinį kontraktą“ dėl pensijų sistemos ir jį įtvirtinti aukščiausiu konstituciniu lygmeniu.
Konstitucinio lygio susitarime reikėtų apibrėžti esminius pensijų sistemos parametrus ir juos užtikrinančias finansavimo priemones, pavyzdžiui, santykį tarp pagrindinės ir individualios pensijos dalių, siekiamas (tikslines) pakeitimo ir (arba) išmokos normas, siektinus skurdo rodiklius ir pan. Atsirastų galimybė nuodugniai peržiūrėti semantiką ir įvertinti, ar tikrai visos dabartinės išmokos, kurios vadinamos „pensija“, yra pensijos tikrąja prasme (t. y. priklauso nuo įmokų). Neabejojame tokio susitarimo nauda, nes jis padidintų socialinio draudimo pensijų sistemos stabilumą, sistemoje dalyvaujančių asmenų informuotumą, apribotų politinio ciklo įtaką. Projektuose siūlomi senatvės pensijų pakeitimai ir vienišo asmens išmokos įvedimas didina ilgalaikius įsipareigojimus, kuriems finansuoti papildomų pajamų nenumatoma, todėl jie blogina viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projektuose numatomos 240 mln. Eur išlaidos šiems pakeitimams finansuoti nebus vienkartinės, nes lėšų poreikis atsiras ir vėlesniais metais, tačiau papildomi sprendimai dėl atitinkamo valdžios sektoriaus pajamų padidinimo nėra numatomi. Sprendimas kaskart skirti dalį prognozuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo pertekliaus individualiajai pensijų daliai didinti taip pat gali būti netvarus ir prisidėti prie fiskalinės politikos procikliškumo, nes socialinio draudimo perteklius gali susiformuoti ne dėl struktūrinių veiksnių, bet dėl ekonomikos pakilimo ar perkaitimo. Be to, sprendimas mokėti visą bazinę pensiją būtinojo stažo nesukaupusiems asmenims gali susilpninti dirbančiųjų paskatas mokėti socialinio draudimo įmokas ir likti darbo rinkoje ilgiau, nes asmenys, nesukaupę būtinojo stažo, gautų tokio paties dydžio bendrąją pensijos dalį kaip ir jį sukaupusieji.
Lietuvos banko vertinimu, svarbu stiprinti ryšį tarp sumokamų įmokų ir gaunamų išmokų, nes tai sudarytų papildomas paskatas dalyvauti darbo rinkoje, siekti didesnio atlyginimo ir taip užtikrinti didesnę Sodros mokamą senatvės pensiją. 2022 m. planuojama pasiskolinti 3,9 mlrd. Eur, iš kurių reikšmingą dalį – vidaus rinkoje (2,0 mlrd. Eur). Atsižvelgiant į padėtį rinkoje ir pajėgumus skolinti 2021 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2022 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą. Nors ši suma yra reikšminga ir sudaro apie 10 proc. viso bankų paskolų portfelio, vis dėlto, bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai yra sukaupę gana nemažas likvidžių lėšų atsargas, kurių laikymas centriniame banke, vyraujant neigiamoms palūkanoms, kainuoja. Todėl, tikėtina, kad neigiamų palūkanų aplinka ir didelis bankų likvidumas turėtų sudaryti paskatas bankams investuoti net ir į santykinai mažo pajamingumo Vyriausybės vertybinius popierius. Projektuose numatyti planai reikšmingai didinti finansavimą savivaldos institucijoms ir toliau palaikyti griežtą jų skolinimosi kontrolę finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Savivaldybių skolos limitas, kaip ir 2021 m., negalės viršyti 60 proc. prognozuojamų pajamų, o Vilniaus m. savivaldybės – 75 proc. Savivaldybių įsipareigojimai pagal garantijas dėl jų valdomų įmonių prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalės viršyti 10 proc. prognozuojamų pajamų, o savivaldybių esami įsiskolinimai (išskyrus sumas paskoloms grąžinti)
patys, teigiamai vertinami, apribojimai buvo numatyti ir 2021 m. biudžete.
Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti nauji diskretūs sprendimai: akcizų didinimas, socialinio draudimo sistemos pakeitimai, didesnis atlygis valdžios sektoriaus darbuotojams, minimaliosios mėnesinės algos kėlimas ir kt. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2022 m. padidintų 0,32 proc. punkto. Vidutinei metinei infliacijai poveikį turės šie sprendimai:
a) akcizų tarifų pakeitimai. 2022 m. didinami akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams ir tabakui;
b) pensijų sistemos pakeitimai. Nuo 2022 m. keičiamas bendrosios pensijos dalies apskaičiavimas, papildomai pradedama indeksuoti individualiosios pensijos dalis;
c) atlygis darbuotojams. Jis 2022 m. didės dėl kelių sprendimų:
1) 2022 m. sausio mėn. nuo 642 iki 730 Eur padidės minimalioji mėnesinė alga; 2) nuo 2022 m. didinamas darbo užmokestis valdžios sektoriaus darbuotojams (dėl pareiginės algos bazinio dydžio didinimo ir kitų sprendimų);
d) socialinio draudimo sistemos pakeitimai. Nuo 2022 m. didinamos šalpos išmokos, išplečiamas vienišo asmenis išmokos mokėjimas ir kt.; neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas. NPD didinamas iki 460
6Valstybės kontrolė,
2021-11-09 Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, vadovaudamasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu ir nuo
įstatymu, per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo) projektą Seimui, teikia Seimui savo išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas yra didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas. Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos. Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, kovo
išvadą, kurioje patvirtino, kad Lietuvoje susidariusi padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, todėl galima nustatyti išskirtines aplinkybes. Reaguojant į COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2020–2022 m. laikinai susiaurintas. Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Vyriausybė 2022 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nurodė, kad 2021 m. numatomas 4,1 proc.
BVP dydžio struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta, kadangi šios užduotys nėra nustatomos metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės. Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi stebėseną ir remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms rekomenduojamais principais, atliko
savo nuomonę. Trumpalaikio pobūdžio su COVID-19 susijusias išlaidas keičia augantys ilgalaikiai įsipareigojimai. 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – 2022 m. biudžeto projektas) numatomos ne tik trumpalaikės išlaidos tolesniam COVID-19 pandemijos suvaldymui, bet ir ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nėra numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių. 2022 m. biudžeto projekte planuojama skirti 304,2 mln. Eur su COVID-19 susijusioms priemonėms finansuoti, o nelaikinų išlaidų, nepadengtų tvariomis pajamomis, suma išaugs 695,6 mln. Eur. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išlaidos per 2017–2021 m. laikotarpį vidutiniškai sudarydavo po 1,0 proc. BVP kasmet. Iki pandemijos jos buvo dengiamos netvariomis ciklinėmis pajamomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos. Ekonomikos raida 2021–2022 m., tikėtina, viršys savo potencialą. Projektuojamas valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykis yra aukštesnis, nei vidutiniškai 2015–2019 m., neįvedant papildomų pajamų šaltinių. Neapibrėžtumas, susijęs su ekonomikos cikline padėtimi, apriboja galimybę tiksliai įvertinti, kuri mokesčių plano dalis yra ciklinio pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis nei nurodoma 2022 m. biudžeto projekte. Yra rizika infliaciniam spaudimui ir ūkio perkaitimui. 2021-10-01 Lietuvos statistikos departamentas reikšmingai revizavo 2020 m. BVP duomenis. Ši revizija negalėjo būti įtraukta rengiant ir tvirtinant 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir vertinant produkcijos atotrūkio nuo potencialo dydį. Revizijos kryptis ir mastas gali lemti didesnį teigiamą produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertį, todėl prociklinis fiskalinis impulsas gali būti didesnis, nei šiuo metu numatoma. Tikslinga suderinti oficialiosios statistikos skelbimo ir biudžeto projekto rengimo kalendorius. Remiantis esama Lietuvos demografijos struktūra ir palankiausiomis EUROPOP2019 populiacijos projekcijomis, projektuojamas užimtų gyventojų skaičiaus mažėjimas ir pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas ilguoju laikotarpiu. Pagal EUROPOP2019 (be migracijos) scenarijų ir prielaidas, kad aktyvumo lygis Lietuvoje išaugs iki 80 ar 83 proc., projektuojama, kad užimtųjų gyventojų skaičius 2030 m. sumažės 9 arba 5 proc. atitinkamai. Tai darys neigiamą poveikį VSDF biudžeto pajamoms, taip pat GPM surinkimui, kurio didžioji dalis skiriama bazinės pensijos finansavimui. Tikėtina, socialinio draudimo pensijų sistemą ateityje vis labiau veiks visuomenės senėjimo sukelti iššūkiai. 2021 m. didžiausias nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 55–59 m. amžiaus grupėje ir siekė 211,5 tūkst. Daugiau nei 200 tūkst. taip pat buvo 50–54 ir 60–64 m. amžiaus grupėse. Tokia gyventojų amžiaus struktūra įspėja apie netolimoje ateityje reikšmingai padidėsiantį pensinio amžiaus žmonių skaičių. Gyventojų pajamų mokesčio dalis, skirta pensijų bendrosios dalies finansavimui, nepadengia valstybės biudžeto asignavimų VSDF biudžetui.
Bendrosios pensijų dalies finansavimo deficitas viršija VSDF biudžete formuojamą perviršį. Kartu su 2022 m. biudžeto projektu siūlomi ir socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo tvarkos keitimai. Priimant keitimus, kurie gali paveikti pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į demografinius iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius. Esant palankiai realiojo BVP ir palūkanų normų dinamikai, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2021–2022 m., tikėtina, nuosaikiai mažės. Vertinimu, atliktu vykdant fiskalinės institucijos funkcijas, projektuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021–2022 m. atitinkamai sieks 45,3 ir 44,7 proc. BVP. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi:
išskirtinėms aplinkybėms, 2020–2022 m. perteklinio valdžios sektoriaus ir išlaidų augimo ribojimo taisyklės pagrįstai netaikomos. Europos Komisijai informavus, kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga galios ir 2022 m., laikomasi prielaidos, kad 2023 m. išskirtinės aplinkybės bus atšauktos ir bus taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės. 2. 2021–2022 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai, tikėtina, atitiks jiems keliamus reikalavimus. 3. Savivaldybių
vertinama 2022 m. I pusmetį, kai bus sudaromi 2022 m. biudžetai. Atsižvelgti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Vidmantas Kanopa ir kt., 2021-10-19 Argumentai: Kelių plėtra ir priežiūra yra neatsiejama ekonomikos gyvybingumo dalis, kuriai būtinas tvarus finansavimas.
Reikia užbaigti vykdyti 2017 m. patvirtintą Kelių plėtros ir priežiūros programą 2018-2022 m. Asignavimų laukia ir valstybės strateginiai kelių projektai. Turime daug netinkamos būklės valstybinės reikšmės kelių, tiltų. Daugėjant transporto priemonių, intensyvėjant judėjimui žvyrkeliais per žmonių gyvenamąsias vietoves,- prastėja žvyruotų kelių būklė, žmonės priversti gyventi nuolatinėse dulkėse, kas ženkliai blogina jų gyvenimo kokybę ir sveikatą. Regionų vystymuisi ir stiprėjimui turime pasiekti, kad kiekviena gyvenvietė turėtų bent vieną asfaltuotą kelią, susisiekiantį su administraciniais centrais. Tai būtų reali regionų politika. Suprasdamas tai Lietuvos Respublikos Seimas 2021-05-27 d. priėmė rezoliuciją „Dėl žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes (kaimus) asfaltavimo programos“. Statistikos departamento 2020 m. duomenimis, vietinės reikšmės kelių su žvyro danga Lietuvoje - 39469 km. Vidutiniškai tai sudaro 62 proc. visų vietinės reikšmės kelių. 26 savivaldybėse šis procentas siekia gerokai virš
sudėtinga pasiekti greitesnį proveržį žvyrkelių asfaltavime. Pasiūlymas: Padidinti 110 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimus Susisiekimo ministerijai Kelių priežiūrai ir plėtrai finansuoti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Pritarti Balsavimo rezultatai: Už – 7; Prieš – 4. 2. Seimo narys Algirdas Stončaitis, 2021-10-21 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau - Projektas) (reg. Nr.
Nr. XIVP-966) skiriant asignavimus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau - Komisija, VTEK) darbuotojų darbo užmokesčiui 2022 metams, Komisijos pateiktais duomenimis nebuvo atsižvelgta skirti lėšas pagal Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. priimtą sprendimą Nr. SV-S-84 „Dėl Seimo valdybos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 170 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausio leistino skaičiaus“ pakeitimo“ (toliau - Sprendimas), Komisijai numatytiems papildomiems 5 (penkiems) etatams finansuoti. Šie etatai Komisijai buvo skirti atsižvelgiant į įgyvendintus projektus (sukurtas Privačių interesų registras (PINREG), lobistinės veiklos deklaravimui skirta Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS)) bei tolesnį poreikį išsamiai duomenų analizei bei prevencinei veiklai. Pažymėtina, kad įvertinus visus motyvus šių 5 (penkių) etatų finansavimui vienbalsiai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitete bei Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijoje. VTEK gavusi finansavimą minėtiems etatams, į laisvas pareigas konkurso arba tarnybinio kaitumo būdu galėtų priimti karjeros valstybės tarnautojus, kurie užtikrintų sklandų Komisijos darbą ir tinkamą funkcijų vykdymą. Vidutiniškai vienos darbo vietos kaina metams būtų ~24 000 Eur, o visų 5 (penkių) darbo vietų kaina ~120 000 Eur. Skaičiavimai atlikti atsižvelgiant į numatomą pareiginės algos koeficientą, 2021 metams nustatytą pareiginės algos bazinį dydį, vidutinį valstybės tarnybos stažą bei darbdavio mokamą įmoką „Sodrai“. Komisija 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. S-1328- (2.5) „Dėl lėšų poreikio papildomiems etatams finansuoti“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir Vyriausybę bei 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr.
S-1415-(2.5) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 202-2024 m. strateginio veiklos plano projekto“, kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, su prašymais dėl minėto finansavimo skyrimo. Paminėtina, kad su VTEK veiklą reglamentuojantis teisinis reguliavimas keitėsi tiek 2020 m. sausio 1 d., tiek 2021 m. sausio 1 d. Pasikeitęs teisinis veiklos reguliavimas Komisijai suteikė naujus, taip pat pakoregavo anksčiau vykdytus įgaliojimus bei pakeitė VTEK vykdomos viešųjų ir privačių interesų derinimo bei lobistinės veiklos priežiūros uždavinius ir procedūras. Pažymėtina, kad šiuo metu Komisija nebegali tinkamai vykdyti funkcijų, nes dėl ženkliai išaugusio darbuotojų darbo krūvio nėra kam jų vykdyti, o galimybės perskirstyti funkcijas turimiems žmogiškiesiems ištekliams nebėra. Paminėtina, kad darbų perskirstymas nebepadeda užtikrinti kokybiško funkcijų atlikimo bei visų numatytų veiklos planų savalaikio įgyvendinimo, todėl neskyrus finansavimo šiems 5 (penkiems) etatams, Komisija negalės pasiekti jai iškeltų tikslų ir uždavinių. Pasiūlymas:
Padidinti 120 000 eurų valstybės biudžeto asignavimus skirtus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kurie bus panaudoti numatytiems etatams finansuoti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Pritarti
nariai Laima Nagienė ir kt., 2021-10-19 Argumentai: Projekto 4 priede „Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ numatomas nepakankamas finansavimas savivaldybių atliekamos priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymui. Planuojama skirti 36 578 tūkst.
Eur suma nepakankama nuo 2022-01-01 ženkliai didinamam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui, viršvalandiniam darbui mokėti bei būtinai ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti. Vyriausybė 2021-10-13 nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. padidino minimalią mėnesinę algą 88 eurais nuo šiuo metu nustatytos 642 Eur iki 730 Eur sumos. Tai yra 14% algos didėjimas nuo 2022 metų, tuo tarpu dotacija savivaldybių biudžetams nuo 2022 metų didėja perpus mažiau, apie 7% (nuo 34 040 tūkst. Eur 2021 metais iki 36
didėjimas sąlygojamas ne tik didėjančia minimalia mėnesine alga. Be minimalios mėnesinės algos didinimo, Vyriausybės kartu su 2022 biudžeto projektu Seimui pateiktuose Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projekte Nr. XIVP-962, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 <...> pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-964 numatomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas 4 eurais nuo 177 Eur iki 181 Eur bei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas 0,5 dydžiu nuo esamo minimalaus 4,2-4,5 iki 4,7-5. Papildomai pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, gerai ir labai gerai įvertintų ugniagesių darbo užmokestis privalomai kasmet turi būti didinamas 5-15 procentų. Papildomai pažymėtina, kad esama aukščiausiųjų valstybės institucijų teisės aktais nustatyta savivaldybių ugniagesių komandų struktūra užprogramuoja neišvengiamą viršvalandinį darbą ugniagesiams, kuris taipogi turi būti teisingai apmokamas skiriant savivaldybėms iš valstybės biudžeto tam tikslui papildomas lėšas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 354 patvirtinto Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto priede ,,Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai“ įtvirtintas reikalavimas kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos priskirti ne mažiau kaip 2 ugniagesius, dirbančius keturiomis pamainomis. Tokia budinčios pamainos sudėtis sąlygoja būtinuosius viršvalandinius darbus, kiekvienam ugniagesiui vidutiniškai per mėnesį dirbant 15,7 valandų viršvalandžių. Be to, biudžeto projekte savivaldybėms nenumatytos lėšos ugniagesių kvėpavimo apsaugos priemonėms (kvėpavimo aparatai), ugniagesių apsaugos priemonėms (koviniams drabužiams, diržams, šalmams ir kt.) įsigyti, gaisriniams automobiliams (bent dėvėtiems, ne naujiems), kitai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai. Nors po garsiojo Alytaus padangų gaisro nuo 2020-11-24 Vidaus reikalų ministro 2020-11-23 įsakymu Nr. 1V-1203 kvėpavimo organų apsaugos aparatai yra įtraukti į savivaldybių ugniagesių asmeninių apsaugos priemonių sąrašą, tačiau finansavimas šioms apsaugos priemonėms nėra numatomas. Iš viso minimalus lėšų poreikis 2022 metams minėtam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimui ir būtinųjų apsaugos priemonių įsigijimui: 6,838 mln. eurų. Biudžeto projekte, palyginti su 2021 metais, dotacijų suma savivaldybių priešgaisrinei saugai padidinta tik 2,538 mln. eurų, trūkumas 4,3 mln. eurų.
Pasiūlymas: Papildomai skirti ne mažiau kaip 4,3 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, t.y. didėjančiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti, viršvalandinio darbo apmokėjimui, gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos, pajamos iš administracinių baudų arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų. Pritarti Balsavimo rezultatai:
Už – 7; Prieš – 4. 4. Seimo nariai Eugenijus Sabutis ir kt., 2021-11-04 Argumentai: Lietuvos gaisrinės saugos asociacija yra informavusi, kad Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-966 (toliau – Biudžeto projektas) numatytas nepakankamas finansavimas priešgaisrinei saugai savivaldybėse vykdyti. Biudžeto projekto 4 priede „Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ priešgaisrinei saugai vykdyti numatoma 36
didinamam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti bei būtinai ugniagesio įrangai įsigyti. Vyriausybė 2021-10-13 nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio" nuo 2022 m. sausio 1 d. nusprendė didinti minimalią mėnesinę algą 88 eurais nuo šiuo metu nustatytos 642 Eur. iki 730 Eur. sumos. Tai yra 14% algos didėjimas, tuo tarpu dotacija savivaldybių biudžetams nuo 2022 metų didėja perpus mažiau, apie 7% (nuo 34 040 tūkst. Eur. 2021 metais iki 36 578 tūkst. Eur. 2022 m.). Savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimas sąlygojamas ne tik didėjančia minimalia mėnesine alga.
Be minimalios mėnesines algos didinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2022-01-01 papildomai (ir daugiau nei kasmet) siūlo didinti ir kitus savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimą sąlygojančius komponentus. Kartu su
valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projekte Nr. XIVP-962, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 <...> pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-964 numatomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas 4 eurais nuo 177 Eur. iki 181 Eur. bei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas 0,5 dydžiu nuo esamo minimalaus 4,2-4,5 iki 4,7-5. Papildomai pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, gerai ir labai gerai įvertintų ugniagesių darbo užmokestis privalomai kasmet turi būti didinamas 5-15 procentų. Be to, biudžeto projekte savivaldybėms nenumatytos lėšos ugniagesių kvėpavimo apsaugos priemonėms (kvėpavimo aparatai), ugniagesių apsaugos priemonėms (koviniams drabužiams, diržams, šalmams ir kt.) įsigyti, gaisriniams automobiliams (bent dėvėtiems, ne naujiems), kitai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai. Nors po garsiojo Alytaus padangų gaisro nuo 2020-11-24 Vidaus reikalų ministro 2020-11-23 įsakymu Nr. IV-1203 kvėpavimo organų apsaugos aparatai yra įtraukti į savivaldybių ugniagesių asmeninių apsaugos priemonių sąrašą, tačiau finansavimas šioms apsaugos priemonėms nėra numatomas.
Papildomai pažymėtina, kad esama aukščiausiųjų valstybės institucijų teisės aktais nustatyta savivaldybių ugniagesių komandų struktūra užprogramuoja neišvengiamą viršvalandinį darbą ugniagesiams, kuris taipogi turi būti teisingai apmokamas, skiriant savivaldybėms iš valstybės biudžeto tam tikslui papildomas lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 354 patvirtinto Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto priede „Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai" įtvirtintas reikalavimas kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilines cisternos priskirti ne mažiau kaip 2 ugniagesius, dirbančius keturiomis pamainomis. Tokia budinčios pamainos sudėtis sąlygoja būtinuosius viršvalandinius darbus, kiekvienam ugniagesiui vidutiniškai per mėnesį dirbant 15,7 valandų viršvalandžių. Atkreipiame dėmesį, kad vieno ugniagesio veikla ne tik nėra efektyvi, bet gali būti ir pavojinga jo sveikatai, ar net gyvybei. Iš viso minimalus lėšų poreikis 2022 metams minėtam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimui ir būtinų apsaugos priemonių įsigijimui 6,838 mln. Eurų. Biudžeto projekte, palyginti su 2021 metais, dotacijų suma savivaldybių priešgaisrinei saugai padidinta tik 2,538 mln. eurų, minimalus lėšų trūkumas 4,3 mln. Eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybėms perduota valstybinė priešgaisrinės saugos funkcija yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų (dotacijų savivaldybių biudžetams). Valstybė, didindama minimalų darbo užmokestį, didindama pareiginės algos bazinį dydį ir koeficientą, privalo numatyti savo biudžete ir skirti savivaldybėms pakankamą dotacijų sumą padidinto darbo užmokesčio išmokėjimui. Priešingu atveju bus pažeisti pamatiniai konstituciniai teisinės valstybės, socialinių garantijų ir teisingo apmokėjimo už darbą principai.
Prašome apsvarstyti ir rasti galimybę papildomai skirti ne mažiau kaip 4,3 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, didėjančiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti, viršvalandinio darbo apmokėjimui, gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIVP-966 4 priede numatytos specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams priešgaisrinei saugai vykdyti skiriamų lėšų dydį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 48 118 52 418 iš jų: priešgaisrinei saugai 36 578 40 878“ Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Pritarti Balsavimo rezultatai: Už – 7; Prieš – 4. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966 ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-11-10 Argumentai: Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, neatidėliotiną poreikį nuosekliai didinti darbuotojų darbo užmokestį, Seimo kanceliarijai 2022 m. reikalingi 510 tūkst. Eur didesni asignavimai iš valstybės biudžeto Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui padidinti nei numatyta Įstatymo projekte.
Išanalizavus viešai skelbiamus duomenis apie kitų panašias funkcijas atliekančių biudžetinių įstaigų (pvz., Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybės kontrolės) darbuotojų darbo užmokestį, pastebima akivaizdi tendencija, jog Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimai absoliučiai nekonkurencingi, todėl yra sudėtinga darbo rinkoje su jomis konkuruoti. Vertinant įstaigų vidutinio darbo užmokesčio šių metų pirmojo pusmečio duomenis, matyti, kad Seimo kanceliarija yra tik 31 vietoje. Vyriausybės, Prezidento kanceliarijų, daugelio ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Seimui atskaitingų institucijų vidutinis darbo užmokestis yra gerokai aukštesnis, lyginant su Seimo kanceliarija. Taip pat pažymėtina, kad vertinant 2021 m. ir 2022 m. biudžeto asignavimo pokytį, Seimo kanceliarijai numatomas tik 5 proc. asignavimų darbo užmokesčiui didėjimas. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, Vyriausybės, Prezidento kanceliarijoms planuojama, kad asignavimai darbo užmokesčiui didės atitinkamai 11 proc. ir 8 proc. Nors pagal vidutinį darbo užmokestį šios institucijos šiai dienai ir taip jau ženkliai lenkia Seimo kanceliariją. Siekiant išlaikyti likusius ir pritraukti naujus kompetentingus, vertę organizacijai bei visuomenei kuriančius darbuotojus bei užtikrinti kokybišką teisėkūrą ir parlamentinę kontrolę, būtina užtikrinti adekvatų atlygį už darbą ir kryptingą darbo užmokesčio augimą Seimo kanceliarijoje. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad Vyriausybei numačius 2022 m. ženkliai didinti minimaliąją mėnesinę algą, būtina Seimo kanceliarijai skirti prašomus papildomus 510 tūkst.
Eur darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, kadangi Seimo kanceliarija neturi vidinių resursų sukurti bent jau minimaliai racionalų atlyginimo atotrūkį tarp minimalų mėnesinį atlyginimą gaunančių asmenų ir beveik nedidėjančių kanceliarijos darbuotojų atlyginimų, nes bendras bazinis dydis didinamas žymiai lėčiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Pažymėtina, kad eilę metų neskiriant pakankamo finansavimo Seimo kanceliarijos darbo užmokesčiui didinti, darbuotojų atlyginimai ženkliai artėja prie minimalių reikšmių, t. y. prie minimalaus mėnesinio atlyginimo. Visai tai prieštarauja proporcingumo principui ir iš esmės neatitinka darbuotojų atliekamų funkcijų pobūdžio. Netgi ilgamečių kompetentingų Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai daugeliu atvejų nesiekia Valstybės tarnybos įstatyme pareigybei nustatyto minimalaus ir maksimalaus koeficientų vidurkio. Papildomas lėšų skyrimas kartu su bazinio dydžio padidinimu ir efektyvinant veiklą sutaupytų lėšų tikslingu nukreipimu, leistų pasiekti vidutinį darbo užmokesčio augimą bent apie 6,6 proc., kas vis tiek būtų mažiau nei Finansų ministerijos prognozuojamas darbo užmokesčio augimas šalies ūkyje 2022 m. ir mažiau, nei numatomas didėjimas kitose svarbiose institucijose. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai papildomai skirti 510 tūkst. Eur asignavimų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis:
komitetas, 2021-11-10 Argumentai:
19 d. priimtas Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-591, pagal kurį numatoma paskirti Seimo atstovą JAV Kongrese. Pažymėtina, kad
užmokesčiui užtikrinti.
Papildomai pažymėta, kad minėtos lėšos 2022 m. numatytos skirti Užsienio reikalų ministerijai, nors darbo užmokestį turi mokėti Seimo kanceliarija ir pagal įstatyminę nuostatą tai yra Seimo kanceliarijos darbuotojas. Įvertinant, kad Seimo atstovo JAV Kongrese pareigybė priskirtina Seimo kanceliarijai, prašome numatytus asignavimus darbo užmokesčiui skirti Seimo kanceliarijai. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai papildomai skirti 72 tūkst. Eur asignavimų Seimo atstovo JAV Kongrese darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto turto pajamos ir perskirstyta lėšų suma, kuri šiuo metu numatyta skirti Užsienio reikalų ministerijai. Pritarti
komitetas, 2021-11-10 Argumentai: Tiek komitetas, tiek Antikorupcijos komisija, tiek ir Seimo valdyba yra pritarusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) poreikiui padidinti VTEK didžiausią leistiną pareigybių skaičių 5 etatais. Pažymėtina, kad pagal Seimui pateiktą Įstatymo projektą, skiriant asignavimus VTEK darbuotojų darbo užmokesčiui 2022 metams, nebuvo atsižvelgta į Seimo valdybos sprendimu padidintą VTEK etatų skaičių ir asignavimai naujiems 5 etatams nenumatyti. Papildomai pabrėžtina, kad 2020-01-01 pasikeitęs su VTEK veikla susijęs teisinis reguliavimas, jai suteikęs naujus, taip pat pakoregavęs anksčiau vykdytus įgaliojimus, pakeitė VTEK vykdomos viešųjų ir privačių interesų derinimo bei lobistinės veiklos priežiūros uždavinius ir procedūras. Visoms funkcijoms įgyvendinti VTEK nebėra pajėgi perskirstyti savo turimų žmogiškųjų resursų, nes ženkliai padidėjo viso sekretoriato darbo krūvis. Taigi, neskyrus asignavimų Seimo jau patvirtintiems 5 naujiems etatams, VTEK negalės pasiekti jai iškeltų tikslų ir uždavinių bei tinkamai vykdyti įstatymais jai pavestų funkcijų. Pasiūlymas:
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai papildomai skirti 120 tūkst.
Eur asignavimų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis:
komitetas,
4 Argumentai: Nuo 2022 m. tikslines dotacijas gaunančioms savivaldybėms bus nustatyti tikslai, kuriuos jos turi pasiekti 2022 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijai, kas sudaro galimybę įvertinti funkcijų atlikimo kokybę. Todėl siūloma leisti savivaldybėms, tuo atveju, jei jos įvykdys funkcijas mažesniais kaštais, nepanaudotas dotacijas naudoti kitiems tos pačios srities tikslams. Pažymėtina, kad Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-09-03 visų politinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atskaitomybę“. Jo 9 straipsnyje nustatyta, kad yra įsipareigojama „numatyti galimybę disponuoti nepanaudotomis ir sutaupytomis valstybės lėšomis, skirtomis deleguotoms funkcijoms vykdyti, jų negrąžinant į valstybės biudžetą, tikslinės paskirties lėšas paliekant savivaldybėms kitiems metams.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį., jei nebuvo pasiekti valstybės institucijų ir įstaigų savivaldybėms nustatyti tikslai. Pasiekus šiuos tikslus, nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės turi teisę naudoti kitiems tikslams toje pačioje veiklos srityje.“
komitetas, 2021-11-10 Argumentai: Iki šiol daugelį metų valstybinių funkcijų finansavimui būdavo skiriamos mažesnės sumos, negu apskaičiuotas lėšų poreikis pagal ministerijų patvirtintas metodikas.
Dėl šios priežasties savivaldybės iš savo biudžetų privalėdavo finansuoti valstybines funkcijas. Ypatingai svarbu pažymėti, kad Konstitucinis Teismas, 2002 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos, taip pat kad jeigu biudžetiniams metams nepasibaigus savivaldybėms perduodamos dar ir kitos valstybės funkcijos (nustatomos pareigos), tam taip pat turi būti skiriamos lėšos. Pagal Konstituciją savivaldybės privalo vykdyti įstatymus, taigi ir įstatymus, kuriais savivaldybės įpareigojamos vykdyti joms perduotas valstybės funkcijas. Šios pareigos savivaldybės negalėtų vykdyti, jeigu finansiškai nebūtų užtikrinamas jos vykdymas. Lėšos valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms įgyvendinti turi būti numatytos valstybės biudžeto įstatyme. Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją ir valstybės parama savivaldybėms, savivaldybių ir valstybės interesų derinimas suponuoja tai, kad valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos (savivaldybių pajamos ir jų šaltiniai), kurių reikia, kad būtų užtikrintas visavertis savivaldos funkcionavimas, įgyvendinamos savivaldybių funkcijos. Taip pat pažymėtina, kad šimtaprocentinis valstybės deleguotų funkcijų finansavimas yra numatytas ir Vyriausybės programoje (181.3 punktas).
Pasiūlymas: Skirti papildomus asignavimus savivaldybių biudžetams, užtikrinant šimtaprocentinį valstybės deleguotų funkcijų finansavimą. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška (Parašas) Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
2021-11-10
Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: finansų viceministras Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja Vida Žagūnienė, Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sakalauskienė, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius, Biudžeto ir finansų skyriaus viršininkė Živilė Papučkienė, Biudžeto ir finansų skyriaus vyriausioji specialistė Odeta Markūnaitė, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius Rymantas Mockevičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys, direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys ir vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis. Komiteto 2021 m. lapkričio 3 d. posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys.
Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, skyriaus patarėja Akvilina Bružienė, vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM vadas Rustamas Liubajevas, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktorius Saulius Greičius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktorius Antoni Mikulskis, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Štabo viršininkas plk. ltn. Dainius Skliaustys, Biudžeto vykdymo ir pirkimų valdybos viršininkė Jurgita Žilienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas. Komiteto 2021 m. lapkričio 10 d. posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys.
Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus mentorė Irena Džervienė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, viceministras Vilius Semeška, Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotojas planavimui jūrų kpt. Renius Pleškys, Lietuvos šaulių sąjungos Vado pavaduotojas ats. mjr. Židrūnas Šadauskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-10-25 (slaptumo žyma KF). Valstybės saugumo departamento papildomas poreikis 2022 m. biudžete sudaro 2 018 tūkst. eurų, reikalingų Valstybės Gynimo Tarybos patvirtintiems žvalgybos informacijos poreikiams užtikrinti. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į dėl hibridinės atakos prieš Lietuvą išaugusius žvalgybos ir kontržvalgybos informacijos, poreikius, siūloma VSD papildomai skirti 621 tūkst. eurų 1-jo ir 2-jo prioritetų reikmėms.
Žr. komiteto pasiūlymą Nr.2. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-10-25. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT, Tarnyba) susipažino su
patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIVP-966 (toliau – Projektas) ir įvertino STT numatytus asignavimus. Tarnyba, atsižvelgdama į 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 metų veiklos ataskaitos“ Nr. 104-Spr-9, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma įvertinti STT skiriamą finansavimą užtikrinant, kad būtų finansuojamos visos 320 Tarnybos pareigybių, 2021 m. gegužės 7 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl būtinų papildomų 1 116 tūkst. EUR STT pareigybių sąraše esančių 35 pareigybių finansavimo. Tarnybai buvo skirti papildomi 638 tūkst. EUR 20 papildomų pareigybių finansuoti. STT 2021 m. rugpjūčio 28 d. pakartotinai raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją su prašymu skirti papildomus 478 tūkst. EUR STT pareigybių sąraše likusioms 15 papildomų pareigybių finansuoti. Prašomų papildomų asignavimų Projekte nenumatyta. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad šiuo metu įgyvendindama techninės paramos projektą, lėšas naudoja
struktūrinių fondų lėšų administravimu, finansuoti. Deja, bet naujojo 2021–2027 m. periodo techninei paramai planuojamos lėšos Tarnybai neskirtos, todėl norėdama išsaugoti kvalifikuotus specialistus, jų pareigybes Tarnyba turės finansuoti iš 2022 metams gautų papildomų asignavimų, skirtų 20 pareigybių.
Atsižvelgiant į tai, Tarnybos plėtrai lieka 13 papildomų pareigybių, kurių tikrai nepakanka kokybiškam STT funkcijų vykdymui ir visų STT veiklos krypčių stiprinimui, kadangi dėl pastaruosius metus stiprinamos analitinės antikorupcinės žvalgybos, galimai iš korupcinio pobūdžio veikų įgyto turto paieškos ir šioms kryptims skiriamų papildomų vidinių pajėgumų, jaučiamas pareigybių trūkumas kitose svarbiausiose STT veiklos kryptyse. STT, įvertinusi Projekte numatytus asignavimus bei atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Tarnybos plėtrai ir keliamiems reikalavimams užtikrinti 2022 metams STT reikalingi papildomi 478 tūkst. EUR asignavimai STT pareigybių sąraše likusioms 15 papildomų pareigybių finansuoti. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 3. 3. Vadovybės apsaugos tarnyba, 2021-11-03. Atsižvelgiant į
patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966 (toliau – Projektas) svarstymą bei paklausimus per 2021 m. spalio 29 d. vykusį LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį, teikiame Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) papildomus asignavimų poreikius 2022 metams. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 5 ir 7 dalys numato, kad Tarnybos pareigūnams, įvertintiems tris kartus ,,gerai“ (tris metus iš eilės), suteikiama aukštesnė pakopa, t. y. Įstatyme nustatyta tam tikra motyvacinė sistema, kuri sudaro prielaidas Tarnybos pareigūnams nuosaikiai per 15 metų padaryti horizontalią karjerą ir gauti aukščiausią (šeštą) pakopą.
Siekiant tinkamai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, kiekvienais metais reikia numatyti, kad 33,3 procentams pareigūnų turi būti suteikiama aukštesnė pakopa. 2022 metams Tarnybai yra numatomas papildomas
Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 10. 4. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2021-10-27. Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2021-10-19 raštą Nr. S-2021-4839, teikiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau
Centrui didinamas finansavimas 392 tūkst. € lyginant su
paieškos ir identifikavimo skyriaus programoms, 15 tūkst. € – pasaulio teisuolio ženklu jų kapų pažymėjimui, 2 tūkst. € – SODROS įmokų padidinimui bei 267 tūkst. € darbo užmokesčiui didinti, iš jų 73 tūkst. € skirti Partizanų paieškos ir identifikavimo skyriaus 4 etatų įsteigimui, 100 tūkst. € - Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijoms atlikti, 94 tūkst. € – MMA ir bazinio dydžio padidinimo kompensavimui. Norime pažymėti, kad 2022 m. biudžeto projekte Centrui nenumatyta skirti ir finansuoti:
koeficientus, pareiginės algos koeficientų padidinimui 1-u baziniu dydžiu /120 x177 € x12mėn./ analogiškai kaip numatyta kitoms kultūros srities įstaigoms 2022 m. biudžeto projekte, tam reikalinga skirti 255 tūkst. €: 2.
Patvirtinus 2021-10-21 LRS Valdybos sprendimu Nr.SV-S-248 Centrui 12 pareigybių didesnį maksimaliai leistiną etatų skaičių,
aptarnauti, biudžeto projekte nebuvo numatytas finansavimas, tam 2022 m. reikalinga 54 tūkst. €. 3. Naujai Centrui priskirtai funkcijai – Istorinės atminties paminklų ir ženklų statymui užsienio valstybėse, tam reikalinga 60 tūkst. eurų , iš kurių 40 tūkst. € būtų skirta Spasko istorinės atminties memorialo Kazachstane užbaigimui 2022 m. Prašome Jus atsižvelgti į Centrui numatytas naujas funkcijas ir veiklas ir rasti galimybę Centrui padidinti asignavimus iš valstybės biudžeto 2022 m. papildomai darbo užmokesčiui finansuoti 309 tūkst. € ir kitom išlaidom finansuoti – 60 tūkst. €. Bendra suma sudaro 369 tūkst. eurų. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 4. 5. Vidaus reikalų ministerija, 2021-10-21.
Atsakydami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto paklausimą, teikiame informaciją apie 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – 2022 m. biudžeto projektas) numatytus asignavimus Vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM): Asignavimų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta lyginant su projektu I sritis „Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas“ Išlaidoms208479208479
490 35 4900 Iš viso VII sričiai:641417641417 0 Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgė į VRM pateiktus svarbiausius (prioritetinius) papildomus poreikius 2022 metams. Seimui pateiktame 2022 m. biudžeto projekte VRM numatyta skirti papildomai 88,7 mln. Eur, iš jų:
1Statutinių pareigūnų nuosekliam darbo užmokesčio didinimui – 31 mln. eurų;
2Pareigūnų aprūpinimui būtiniausiomis priemonėmis pagal nustatytus standartus – 5,5 mln. eurų;
3Statutinių pareigybių komplektavimui – 7 mln.
eurų;
4Pasirengimui galimai nelaimei Astravo AE – 14,3 mln. eurų;
5Informacinių technologijų priemonių vystymui – 3,1 mln. eurų;
6VRM ir pavaldžių įstaigų darbo užmokesčio didinimui (Migracijos departamento prie VRM darbuotojų, VRM Medicinos centro sveikatos priežiūros specialistų ir kt.) – 3,4 mln. eurų;
7Darbo užmokesčio didinimui dėl pareiginės algos bazinio dydžio ir minimalios mėnesinės algos padidinimo bei dirbančiųjų pagal darbo sutartį žemiausiųjų koeficientų didinimui – 12,2 mln. eurų;
8Darbo užmokesčio didinimui dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimų – 1,2 mln. eurų;
9.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektams įgyvendinti (Policijos departamentui prie VRM) – 5,1 mln. eurų;
mln. eurų;
ES išorės sienos su Baltarusija – 1,1 mln. eurų;
to, numatyta 102,8 mln. eurų fiziniam barjerui Lietuvos Respublikos teritorijoje prie ES išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengti (lėšos suplanuotos valstybės rezerve Finansų ministerijos asignavimuose) ir 3,5 mln. eurų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (VSAT) ginkluotei minimaliai atnaujinti pagal NATO nustatytus standartus (lėšos suplanuotos Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose). Migracijos krizės suvaldymo tikslu Vyriausybės kanceliarijai ir Finansų ministerijai buvo teiktas VSAT 26 mln. eurų ir Migracijos departamento prie VRM 3,2 mln. eurų papildomas poreikis. Numatoma, kad VSAT ir Migracijos departamento prie VRM patiriamos migracijos krizės valdymo išlaidos iki 2022 m. gegužės mėnesio bus dengiamos projekto „Skubus atsakas dėl neproporcingo trečiųjų valstybių piliečių antplūdžio į Lietuvą iš Baltarusijos“ lėšomis ir 2022 metams valstybės rezerve Finansų ministerijos asignavimuose suplanuotais 4,1 mln. eurų, skirtais bendrai finansuoti Europos Komisijos skiriamą finansavimą. Likusią 2022 metų dalį nelegalios migracijos srautų valdymo išlaidų tikimasi dengti kitų ES fondų ir/ar priemonių lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad svarbiausi (prioritetiniai) VRM asignavimų poreikiai 2022 m. yra patenkinti, papildomo poreikio neteikiame. Pritarti
reikalų ministerijos, 2021-10-26.
Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto elektroniniu paštu gautą paklausimą, teikiame informaciją apie 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – 2022 m. biudžeto projektas) numatytus asignavimus Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas):
Asignavimų pavadinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirta lėšų projekte, tūkst. Eur Tikrasis lėšų poreikis, tūkst. Eur Skirtumas, kurio trūksta lyginant su projektu, tūkst. Eur
Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgta į Policijos departamento pateiktus svarbiausius (prioritetinius) papildomus poreikius 2022 metams. Seimui pateiktame 2022 m. biudžeto projekte Policijos departamentui numatyta skirti papildomai 37,1 mln. Eur, iš jų:
darbo užmokesčio didinimui – 24,2 mln. eurų;
nustatytus standartus – 1,1 mln. eurų;
0,6 mln. eurų;
4informacinių technologijų priemonėms vystyti – 0,3 mln. eurų;
ir minimalios mėnesinės algos padidinimo ir dirbančiųjų pagal darbo sutartį žemiausiems koeficientams didinti – 5,3 mln. eurų;
tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimų – 0,5 mln. eurų;
įgyvendinti (Policijos departamentui) – 5,1 mln. eurų.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad svarbiausi
patenkinti, papildomo poreikio neteikiame. Pritarti
7Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,
2021-11-03. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2022–2024 metų strateginį veiklos planą (toliau – Planas), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) įgyvendins 07-015 programą „Nusikalstamų veikų finansų sistemai tyrimas“ (toliau – Programa). Programos tikslas – apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ir vykdant jų prevenciją. Programos uždaviniai: 07-015-01-01 (P) „Kova su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, kenkiančia Europos Sąjungos finansiniams interesams“ ir 07-015-11-01 (T) „Užtikrinti greitą, išsamų ir rezultatyvų kriminalinės žvalgybos, ikiteisminį ir ūkinės finansinės veiklos tyrimą“.
Tarnyba, įvertinusi esamą finansinę situaciją bei siekdama tinkamai užtikrinti Tarnybai naujai priskirtų funkcijų vykdymą, rengiamam Plano projektui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikė būtiniausią papildomą valstybės biudžeto asignavimų poreikį 2022–2024 metams, kurio neskyrus, Tarnybai bus sudėtinga įgyvendinti Programą, jos tikslus bei uždavinius. FNTT prie VRM pateiktas papildomų asignavimų poreikis (pareigybių komplektavimui, darbuotojų motyvacijos didinimui ir kitoms tęstinėms veikloms) 2022 m.– 2 487 tūkst. Eur, iš jų numatoma papildomai skirti (įtraukta į biudžeto projektą) tik 1 140 tūkst. Eur. Į papildomų asignavimų poreikį 2022 m neatsižvelgta – 1 347 tūkst. Eur. Iš jų:
Eil. Nr. Papildomas asignavimų poreikio pagrindimas ir siektinas rezultatas Išlaidų požymis[1] Planuojama skirti, tūkst. Eur –
Papildomas poreikis, tūkst. Eur – 1 347 (neatsižvelgta) FNTT prie VRM išlaikymui (pareigybėms, darbuotojų motyvacijos didinimui ir kitoms tęstinėms veikloms)
technologijų panaudojimo nusikalstamoms veikoms vykdyti rizikos mažinimui. Sparti finansinių technologijų (FinTech) sektoriaus plėtra ir FinTech įstaigų teikiamų elektroninių finansinių paslaugų paketo didėjimas kelia realias grėsmes FinTech išnaudoti finansinių nusikalstamų veikų vykdymui, pinigų plovimui bei teroristų finansavimui (reikalingi papildomi asignavimai 3 pareigybių steigimui). DU54082 2.
54082
pajėgumų oficia-liai neapskaitytos ekonomikos reiškinių prevencijos srityje stiprinimui, identifikavimui ir laiku vykdomam nusikals-tamų veikų finansų sistemai užkardymui bei tyrimui. DU0280
062
apmokėjimą, papildomas poreikis mokėjimams už viršvalandinį darbą ir darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis
8049
190
stažo augimo 1 proc. DU410
statuto 53 str. nuostatas (7–11 pareigybių grupių pareigūnams pareiginės algos papildomo koeficiento taikymą)
3200
(tiesiogiai dalyvavus išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei; LRV 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr.332 įgyvendinimas)
0100
tūkst. Eur); organizuoti sisteminius mokymus kriptovaliutų, virtualiosios valiutos pradinio platinimo priežiūros ir naujausių finansų technologijų panaudojimo nusikaltimams prevencijos ir kt. srityse (100 tūkst. Eur); stiprinti darbuotojų bendruosius ir specialiuosius, kokybinius ir kiekybinius gebėjimus (50 tūkst. Eur). Nuolat kintant įstatymams, kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems darbuotojų darbą, iškyla poreikis turėti kuo aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus
100110
10Procesinių dokumentų vertimui iš/į lietuvių kalbą.
Kasmet daugėja rezonansinių ikiteisminių tyrimų, kuriuose tiriamos tarptautinių organizuotų grupių nusikalstamos veikos, vykdytos keliose valstybėse, todėl siekiant surinkti duomenis ir nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir tokios veikos aplinkybes, nuolat auga poreikis dokumentų vertimui (po 30 tūkst. Eur 2022–2024 m.). Įdiegti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją sistemą (20 tūkst. Eur 2022 m.)
050
sistemos ir jos modulių modernizavimui ir tobulinimui (užtikrinti virtualių valiutų apyvartos operacijų automatizuotą rizikos vertinimą, papildyti rizikos vertinimo procesus naujomis rizikos situacijomis), pritaikyti pažangias technologines priemones
070
0230 Pareigūnų aprūpinimui ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis pagal nustatytus standartus
programinės įrangos bei licencijų tyrėjams kurie dirbs ICO ir FinTech srityje
40178 FNTT prie VRM poreikiai, susiję su informacinėmis sistemomis, registrais, informacinėmis technologijomis
sistemoms ir registrams sukurti arba modernizuoti, informacinių technologijų priemonėms plėtoti, valdyti ir (arba) tvarkyti. Iš jų: Kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos modernizavimui ir palaikymui Kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos informacinės sistemos modernizavimui Užtikrinti Pinigų plovimo prevencijos informacinės sistemos
būtinybę toliau stiprinti valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamų veikų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai siūloma papildomai skirti 342 tūkst. eurų. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 6. 8. Krašto apsaugos ministerija, 2021-11-03.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM), atsakydama į Jūsų
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP–966“, informuoja, kad KAM 2022–2024 metų biudžeto programų sąmatų projekte suplanuoti asignavimai pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FM) prognozuojamas valstybės biudžeto apimtis sudaro: 2022 m. – 2,05 proc., 2023 m. – 2,07 proc. ir 2024 m. – 2,09 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Pagal 2021 m. rugsėjo mėn. FM atnaujintą ekonominės raidos scenarijų KAM asignavimai absoliučia išraiška atitinkamai yra: 2022 m. – 1 172,7 mln. Eur (neįskaitant 3,5 mln. Eur skiriamų asignavimų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklams pirkti, su jais – 1 176,2 mln. Eur), 2023 m. – 1 249,8 mln. Eur ir 2024 m. – 1 332,2 mln. Eur. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategija, 2018 m. Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarimu dėl Lietuvos gynybos politikos gairių, 2021–2030 m. nacionaliniu pažangos planu, KAM asignavimai turėtų būti planuojami laikantis kasmetinio didinimo principų, siekiant maksimaliai išlaikyti tolygų augimo tempą, t. y. 2022 m. – 2,09 proc., 2023 m. – 2,16 proc. ir 2024 m. – 2,23 proc. BVP. Pažymėtina, kad, vertinant pastarųjų metų patirtį, 2022 m. gynybai skiriami 2,05 proc. BVP dėl ekonomikos augimo tendencijų negali užtikrinti Lietuvos įsipareigojimo NATO – gynybai skirti 2 proc. – įgyvendinimo. Tą patvirtina 2021 m. situacija – birželio mėn. pagal atnaujintą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozę KAM buvo papildomai skirta 20,7 mln. Eur, siekiant 2,03 proc. BVP. FM rugsėjo mėn. atnaujinus ekonominės raidos scenarijų, KAM asignavimai nuo BVP sumažėjo 0,08 proc. punkto ir sudaro tik 1,95 proc. BVP.
BVP. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, KAM palankiai vertintų pasiūlymus 2022 m. gynybai skiriamą finansavimą padidinti 23 mln. Eur iki 2,09 proc. BVP. Nepaisant proveržio modernizacijos srityje, kurį padėjo pasiekti padidėjęs krašto apsaugos sistemos finansavimas, KAM poreikis aprūpinti Lietuvos kariuomenę ginkluote, technika ir karine įranga bei atsargomis vis dar išlieka didelis, todėl, esant galimybei 2022 m. padidinti gynybos išlaidas, papildomos lėšos būtų skiriamos technikai ir atsargoms įsigyti (pėstininkų kovos mašinų paramos technikai – apie 17 mln. Eur, šaudmenims – apie 6 mln. Eur). Atsižvelgti
skiriami 2,05 proc. BVP dėl ekonomikos augimo korekcijų turi būti užtikrinti vadovaujantis šio įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-966 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas 2021-11-10. Argumentai: Seime yra svarstomas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIVP-673(2), kuriuo numatoma steigti naują instituciją – Žvalgybos kontrolieriaus įstaigą. Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga bus iš valstybės biudžeto finansuojama biudžetinė įstaiga. Kadangi Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIVP- 673(2) bus priimtas ir įsigalios vėliau nei bus priimtas 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-966 (toliau –
numatyti valstybės biudžeto asignavimus steigiamai naujai biudžetinei įstaigai kaip atskiram asignavimų valdytojui pagal Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą Nr. XIVP-673(2). Pasiūlymas: Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Seimo kanceliarijos asignavimuose papildomai numatyti 295 tūkst. eurų, iš jų 200 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 95 tūkst. eurų turtui ir paslaugoms įsigyti Žvalgybos kontrolierių įstaigos veiklai finansuoti. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai padidintos pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, kitos viršplaninės pajamos. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas 2021-11-10. Argumentai: Dėl hibridinės atakos prieš Lietuvą žymiai padidėjo žvalgybos ir kontržvalgybos informacijos poreikiai, kuriems užtikrinti reikalingas papildomas finansavimas. Pasiūlymas: Valstybės saugumo departamentui papildomai skirti 621 tūkst. eurų 1-jo ir 2-jo prioritetų reikmėms. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai padidintos pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, kitos viršplaninės pajamos. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas 2021-11-10. Argumentai: Siekiant kokybiško Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) funkcijų atlikimo užtikrinimo turėtų būti skirti asignavimai visoms STT sąraše esančioms pareigybėms finansuoti. Pateiktame įstatymo projekte nėra nenumatytas finansavimas 15 STT pareigybių. Tarnybos plėtrai ir keliamiems reikalavimams užtikrinti 2022 metams STT reikalingi papildomi 478 tūkst. eurų asignavimai STT pareigybių sąraše likusioms 15 papildomų pareigybių finansuoti.
Pasiūlymas: Padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatytus asignavimus 478 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidintos pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų, kitos viršplaninės pajamos. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas 2021-11-10. Argumentai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau - LGGRTC) atlieka daug visuomenei ir valstybei svarbių funkcijų, turinčių tiesioginį poveikį gyventojų požiūriui į savo valstybės gynimą. Būtina stiprinti LGGRTC vykdomus žuvusių laisvės kovotojų palaikų aptikimo ir tapatybės nustatymo tyrimus, reikalaujančius aukštos kvalifikacijos ir tam reikalingi papildomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Taip pat būtina užtikrinti LGGRTC vykdomų edukacinių projektų, ypač Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso, įskaitant naujos ekspozicijos „Projektas – HOMO SOVIETIKUS“ tęstinumą. 2020 m. birželio 10 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą (XIV-389), kurį įgyvendinant LGGRTC teks atlikti Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas ir atitinkamai rengti Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų gamybos, išdavimo ir jų apskaitos tvarkymo nuostatus. Atsižvelgiant į tai, kad LGGRTC darbuotojų atlyginimai nėra konkurencingi, o valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, LGGRTC skiriami asignavimai turėtų būti padidinti. Pasiūlymas:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui papildomai skirti 369 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidintos pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, kitos viršplaninės pajamos. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas 2021-11-10.
Argumentai: Dėl hibridinės atakos prieš Lietuvą žymiai išaugo Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigų pareigūnų darbo krūviai, daugelis pareigūnų nebuvo išleisti kasmetinių atostogų ar jos buvo sutrumpintos, jiems nuolat tenka dirbti sudėtingose stresinėse situacijose. Pasiūlymas: Vidaus reikalų ministerijai papildomai numatyti 300 tūkst. eurų, juos tikslingai paskiriant pareigūnų reabilitacijos reikmėms. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas 2021-11-10. Argumentai: Atsižvelgiant į būtinybę toliau stiprinti valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, siūloma skirti papildomą finansavimą nusikalstamų veikų finansų sistemai tyrimui ir prevencijai. Pasiūlymas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai papildomai skirti 342 tūkst. eurų, iš jų:
Atitinkamai padidintos pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų, kitos viršplaninės pajamos. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas 2021-11-10. Argumentai: Siekiant užtikrinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento trūkstamų pareigybių užpildymą tinkamai paruoštais pareigūnais ir gerinti parengtį siūloma skirti papildomą finansavimą pareigūnų rengimo apimtims padidinti nuo 100 iki 200 per ateinančius metus. Pasiūlymas:
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų rengimui papildomai skirti 1 294 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis Atitinkamai padidintos pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų, kitos viršplaninės pajamos. Pritarti 8.
saugumo ir gynybos komitetas 2021-11-10. Argumentai: Valstybės perduotų savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijų vykdymui skirtas finansavimas nepakankamas dėl padidėjusių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir padidėjusio pareiginės algos kintamosios dalies dydžio, dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei už dirbtus viršvalandžius. Pasiūlymas:
Valstybės perduotų savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijų vykdymui papildomai skirti 4 354 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis Atitinkamai padidintos pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų, kitos viršplaninės pajamos. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas 2021-11-10. Argumentai: Siekiant tęsti Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) integraciją į valstybės gynybą, stiprinti LŠS vaidmenį ugdant visuomenės pilietiškumą ir patriotizmą, valią gintis, atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms, užtikrinant organizuotą dalyvavimą ginkluotoje gynyboje ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime siūloma įkurti naujas 8 pareigybes LŠS mokymo centre ir nekinetinių operacijų centre. Pasiūlymas:
Padidinti Krašto apsaugos ministerijai numatytus asignavimus 187 tūkst. eurų, skiriant juos Lietuvos šaulių sąjungai. Lėšų šaltinis:
metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Pritarti
10Argumentai:
Siekiant tinkamai įgyvendinti Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatas dėl pareigūnų motyvacinės sistemos, pagal kurią pareigūnams nuosaikiai, per 15 tarnybos metų suteikiama aukščiausia (šešta) pakopa, kiekvienais metais turi būti numatyta, kad trečdaliui tarnybos pareigūnų suteikiama viena aukštesnė pakopa. Pasiūlymas:
Vadovybės apsaugos tarnybai skirti papildomus 500 tūkst. eurų pareigūnų motyvacinės sistemos įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Padidinti 2021 metų valstybės biudžeto pajamas iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų. Pritarti 7.
7Balsavimo rezultatai: už – 10; prieš – 0;
susilaikė – 0. Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius [1] : DU – Darbo užmokestis ir SODRA KT – Kitos išlaidos T – Turtui įsigyti
DĖL 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966 2021-11-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja V. Targamadzė, Komiteto nariai E. Jovaiša, D. Asanavičiūtė, I. Kačinskaitė-Urbonienė, S. Lengvinienė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Petkevič, E. Pupinis, E. Rudelienė, A. Anušauską pavaduojantis Seimo narys K. Bartoševičius. Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, patarėjos K. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegūnė, padėjėja G. Petrauskaitė.
Petrauskaitė. Kiti asmenys: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Skaudžius Ramūnas, Studentų atstovybės prezidentas Vytautas Kučinskas, Finansų ministerijos Trumpalaikio investicijų planavimo sk. vyr. specialistė Vaida Jurgelevicienė, Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių sk. vyr. specialistė Dalė Bucevičienė, LSA patarėjas Švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, ŠMSM Mokslo skyriaus vedėjas Tadas Juknevičius, Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė, Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių sk. vyr. specialistė Ieva Kanovalovaitė, LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jakštas Gintaras, Švietimo, mokslo ir sporto viceministė Agnė Kudarauskienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, LMT Mokslo fondo direktorė Aušra Vilutienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Nekrošienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Finansų ministerijos viceministras Gediminas Norkūnas, VU studentų atstovybės prezidentas Neda Žutautaitė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Donalda Meiželytė, Finansų ministerijos Trumpalaikio investic. planavimo sk. vyr. specialistė Vaida Jurgelevičienė, LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patarėja Rasa Kulvietienė, Studijų kokybės ir vertinimo centro direktorius Almantas Šerpatauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja Agnė Nekčerienė, Judita Akromienė, ŠMSM Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė, Finansų ministerijos Trumpalaikio investicijų planavimo sk. patarėja Alicija Penkovskaja, LMT Mokslinė sekretorė Reda Cimmperman, Nacionalinės švietimo agentūros Komunikacijos ir kontaktų sk. vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Trachimovič, VU prorektorė Edita Sužiedėlienė, Lietuvos mokslų akademijos vyr. finansininkė Rasa Aleknavičienė.
Kiti asmenys: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Skaudžius Ramūnas, Studentų atstovybės prezidentas Vytautas Kučinskas, Finansų ministerijos Trumpalaikio investicijų planavimo sk. vyr. specialistė Vaida Jurgelevicienė, Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių sk. vyr. specialistė Dalė Bucevičienė, LSA patarėjas Švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, ŠMSM Mokslo skyriaus vedėjas Tadas Juknevičius, Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė, Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių sk. vyr. specialistė Ieva Kanovalovaitė, LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jakštas Gintaras, Švietimo, mokslo ir sporto viceministė Agnė Kudarauskienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, LMT Mokslo fondo direktorė Aušra Vilutienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Nekrošienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Finansų ministerijos viceministras Gediminas Norkūnas, VU studentų atstovybės prezidentas Neda Žutautaitė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Donalda Meiželytė, Finansų ministerijos Trumpalaikio investic. planavimo sk. vyr. specialistė Vaida Jurgelevičienė, LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patarėja Rasa Kulvietienė, Studijų kokybės ir vertinimo centro direktorius Almantas Šerpatauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja Agnė Nekčerienė, Judita Akromienė, ŠMSM Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė, Finansų ministerijos Trumpalaikio investicijų planavimo sk. patarėja Alicija Penkovskaja, LMT Mokslinė sekretorė Reda Cimmperman, Nacionalinės švietimo agentūros Komunikacijos ir kontaktų sk. vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Trachimovič, VU prorektorė Edita Sužiedėlienė, Lietuvos mokslų akademijos vyr. finansininkė Rasa Aleknavičienė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga 2021-10-19 Viešoje erdvėje pateiktas susipažinimui ir svarstymui Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto projektas. Susipažinus su šiuo projektu matyti, kad jame numatytos lėšos švietimui yra nepakankamos vykdant politikų viešai deklaruojamus siekius švietimo srityje. Visos politinis jėgos deklaravo savo pritarimą iniciatyvai „Idėja Lietuvai“, kurią globojo tuometinė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tą kart buvo paskelbtos trys idėjos Lietuvai, iš kurių viena – Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų. Šios idėjos įgyvendinimui buvo numatytos trys priemonės: pedagogų rengimo pertvarka, darbo užmokesčio didinimas ir naujų mokymo metodų bei modernių priemonių įvedimas mokyklose. Šie siekiai buvo perkelti ir į Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 patvirtintą Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurioje buvo numatytas projektas: Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo ekscelencijos centrai. Programos 48.1.1 p. įsipareigojama užtikrinti stabiliai augantį atlygį, kuris 2024 m. bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta, kad siekiant pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio priemonių pradedama imtis jau 2021 m. IV ketvirtyje ir šis tikslas turi būti pasiektas iki 2024 m. III ketvirčio. Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) taip pat deklaruojama, kad bus siekiama, jog iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė viešoje spaudoje nurodė, kad biudžete numatytos lėšos mokytojų darbo užmokesčiui nuo 2022 m. sausio 1 d. augtų iš viso 12,5 proc., įskaitant bazinio dydžio didinimą ir papildomą darbo užmokesčio didinimą 10 proc. švietimo ir mokslo srities darbuotojams, kurio siekė ir švietimo bei mokslo profesinės sąjungos. Teigiama, jog planuojama, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagoginių darbuotojų, dirbančių mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose pareiginės algos didės 10 proc. Kita lėšų dalis (2,5 proc.) būtų skiriama apmokėjimui dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo – tai ypač aktualu pandemijos sąlygomis, kuomet dalis klasės mokinių negali prisijungti prie mokykloje ugdomų bendraklasių ir tęsia mokslus namuose. Taigi, iš biudžete numatytų 12,5 proc. darbo užmokesčio fondo lėšų padidinimo, 2,5 proc. bus skirti ne darbo užmokesčio didinimui, o papildomų darbų ir padidėjusio darbo krūvio apmokėjimui. Tuo tarpu realus darbo užmokesčio didėjimas sieks tik iki 10 proc. Viešoje erdvėje skelbiama, kad per 2021 metus vidutinis šalies darbo užmokestis padidėjo apie 12 proc.
Tai patvirtina Statistikos departamento duomenys, kurie rodo, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje 2020 metais II ketvirtį buvo 1 398,50 Eur, o 2021 metais II ketvirtį – 1 566,40 Eur. Atitinkamai remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2021 metų II ketvirtį vidutinis mokytojo atlyginimas buvo 110 proc. šalies vidurkio. Tačiau ir 2020 metais vidutinis mokytojo atlyginimas sudarė apie 110 proc. šalies vidurkio. O tai reiškia, kad per 2021 metus atotrūkis tarp mokytojo ir šalies vidutinio darbo užmokesčio iš esmės liko nepakitęs. Negana to, vidutiniam šalies darbo užmokesčiui didėjant 12 proc., o mokytojų darbo užmokesčio kėlimui numatant tik 10 proc. šis atotrūkis tik mažėja, dėl ko 2022 metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio skirtumas gali nebesiekti netgi šiuo metu esamų 10 proc. skirtumo mokytojų darbo užmokesčio naudai. Todėl matydami tokį valstybės biudžeto projektą ir jame numatytas skirti lėšas mokytojų darbo užmokesčio didinimui, suprantame, kad šiomis papildomomis lėšomis yra amortizuojamas bendras šalies darbo užmokesčio augimas, tačiau jokiu būdu nėra siekiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatytų tikslų pasiekti, jog iki 2024 metų mokytojo vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tokia situacija kelia nusivylimą ir toliau tęsiama politika, kai deklaruojama, jog švietimas yra svarbiausia sritis šalies ateičiai, tačiau ir toliau neatliekami jokie realūs veiksmai šia linkme. Ir toliau infliacijos bei bendro ekonomikos atsigavimo nulemti darbo užmokesčio fondo didinimai pateikiami, kaip tariamas šių deklaracijų įgyvendinimas, tačiau realūs rezultatai rodo, kad tokiais veiksmais yra tiesiog užtikrinama, kad švietimas neatsiliktų nuo bendro šalies ūkio dar labiau.
Tačiau akivaizdu, kad nėra daromi veiksmai, jog švietimas bendrą šalies ūkį vidutiniu darbo užmokesčiu lenktų deklaruojamais 30 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, prašome atkreipti dėmesį į šias pastabas ir imtis realių, o ne deklaratyvių veiksmų, kad prie užsibrėžtų tikslų švietimo srityje būtų artėjama, o ne stoviniuojama vietoje. Neveikimas dabar prives prie užsibrėžtų tikslų neįgyvendinimo. Manome, kad nerealu yra tikėtis, kad ateinančiais 2023 ir 2024 metais bus galima atlikti didžiulį mokytojų vidutinio darbo užmokesčio šuolį iki užsibrėžtų 130 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Todėl neveikimas ir 2022 metais reikš akivaizdų ir neišvengiamą šių iniciatyvų ir deklaracijų nebeįgyvendinimą. Nepritarti Argumentai:
LŠDPS nuogąstauja, kad 2022 m. numatyti mokytojų darbo užmokesčio didinimo tempai nepakankami, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šie nuogąstavimai nepagrįsti: ·
teigia, kad dėl spartaus šalies VDU augimo mokytojų ir šalies VDU santykis mažėja. Tai nepagrįsta, nes STD duomenimis, šalies VDU padidėjo 12 proc. (bruto VDU 2020 II ketv.– 1398,5 Eur, 2021 II ketv.– 1566,4 Eur), o mokytojų VDU padidėjo 14,3 procento, nes jų atlyginimai buvo didinami nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. 10 procentų (bruto VDU 2020 II ketv.– 1520,7 Eur,
ketv.– 109 procentai, 2020 II ketv.– 111 procentų. ·
nuogąstauja, kad planuojami darbo užmokesčio didinimo tempai per maži.
Tai nepagrįsta, nes prognozuojama, kad 2022 m. mokytojų DU padidinus vidutiniškai 12,5 proc., šis santykis pasieks 116 procentų; 2023 m. mokytojų darbo užmokestį padidinus 12 procentų, santykis sudarys 123 procentus; 2024 m. mokytojų darbo užmokestį padidinus 11,5 procento, santykis sudarys 130 procentų (šiuose skaičiavimuose naudotas šalies VDU dydis, nurodytas FM 2021 m. rugsėjo 10 d. paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje). ·
teigia, kad dalį DU didinimo lėšų 2022 m. skyrus priemokoms už padidintą darbų mastą ar veiklos sudėtingumą mokytojų darbo užmokestis nepadidės. Tai nepagrįsta, nes nebus steigiami nauji etatai, o tie patys mokytojai gaus didesnius atlyginimus: kiekvienas mokytojas – 10 procentų didesnį atlyginimą (nes 7,6 proc. didinami koeficientai, o 2,26 proc. didėja BD – pareiginė alga gaunama juos sudauginus); o 2,5 proc. lėšų bus paskirstyta tiems mokytojams, kurių veikla atitiks veiklos sudėtingumo kriterijus (didinami koeficientai) arba dėl padidinto krūvio (priemokos). Koeficientų padidinimas ir priemokos įskaitomos į mokytojo darbo užmokestį, kuris vidutiniškai padidės 12,5 procento. Būtinybę skirti daugiau lėšų apmokėti už veiklos sudėtingumą ar padidintą darbų mastą akcentuoja mokytojai ir profesinės sąjungos. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodeksą darbuotojo darbo užmokestį sudaro ne tik pareiginės algos pastovioji dalis, bet ir papildoma darbo užmokesčio dalis, mokama pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, priedai, priemokos, premijos. Balsavimo rezultatai:
Už LŠDPS siūlymą
Prieš – 0; Susilaikė – 7. 2.
2021-10-25 Šių metų rugsėjo
(2021-2030) parodė, kad aukščiausiose Valstybės valdymo grandyse pagaliau buvo suprasta, jog tik iš esmės pagerinus visų lygių šalies švietimą bei ženkliai sustiprinus moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra bei inovacijomis (MTEPI) užsiimančių institucijų galimybes, bus galima kardinaliai padidinti Lietuvoje kuriamų ir gaminamų aukštą pridėtinę vertę turinčių produktų dalį. Atsiras reali galimybė daug didesnei daliai darbuotojų uždirbti didelius atlyginimus, o Valstybei surinkti daug didesnius mokesčius. Buvo sutarta, kad 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje sieks ne mažiau kaip 1 proc. BVP, iki 2024 metų pabaigos - ne mažiau kaip 0,75 proc. Deja, bet praėjus tik nepilniems dviem mėnesiams nuo Susitarimo pasirašymo, dabar paskelbtame 2022 m. Lietuvos biudžeto projekte numatyti papildomi valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose yra tik 24,1 M€, kai tuo tarpu pagal Susitarimą apskaičiuota, jog papildomų lėšų
projektas, kuriame Susitarimo įgyvendinimui reikalingas finansavimas sumažintas beveik tris kartus, ir toliau tęs aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą, komplikuos MTEPI darbus, o Lietuva ir toliau nematys išėjimo iš vidutinių pajamų spąstų. Siūlome nenukrypti nuo Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030) nuostatų, nes tik iš esmės ir nedelsiant pagerinę švietimą ir MTEPI laiduosime šviesią Lietuvos ateitį. Pritarti ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 3. Algis Mačiulis, Šiaulių r. sav. tarybos narys 2021-10-22 Meškuičių gimnazijos sporto aikštynas pradėjo veikti 1979m. Skatinant mokinių, vaikų, jaunimo, suaugusių fizinį aktyvumą, sporto aikštynu naudojasi gimnazijos mokiniai, miestelio bendruomenė, Šiaulių r.
Kuršėnų sporto mokyklos Meškuičių filialo lengvosios atletikos skyriaus jaunieji sportininkai, vaikų darželio-lopšelio ugdytiniai, Meškuičių sporto klubo nariai. Šiame sporto aikštyne nuolat vykdoma įvairių sporto renginių: Lietuvos mokyklų žaidynių finalinės virvės traukimo varžybos, tarptautinės mokyklų sporto žaidynės
„Kaimynų taurė“, tarprajoninės lengvosios atletikos daugiakovių varžybos „Startai
Meškuičiuose“, įvairios varžybos su Ginkūnų pagrindinės mokyklos mokiniais, Gruzdžių gimnazijos mokiniais, bendruomene(Šiaulių rajonas), su Joniškio rajono mokyklomis (Gataučių, Gasčiūnų), Meškuičių miestelio sporto šventės, rajono lengvosios atletikos, futbolo varžybos. Sporto aikštynas neatitinka elementarių reikalavimų: bėgimo takai nusidėvėję (tapo paprasčiausia pieva, kurią keletą kartų per metus tenka ravėti), aikštyno veja duobėta, sportinė įranga nebetinkama, nesaugi naudoti, didėja traumų rizika. Meškuičių gimnazijos pasiekimai kūno kultūros ir sporto srityje žinomi šalyje. Savo laiku Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Lietuvos Tautiniu olimpiniu komitetu ir Lietuvos kūno kultūros departamentu organizuotose sportiškiausios mokyklos konkursuose Meškuičių gimnazija vidurinių ir gimnazijų grupėje 2007 m., 2009 m. užėmė trečiąsias vietas 2008 m., 2010 m., 2012 m, 2014 m.- antrąsias vietas, o 2013 m. pirmąją vietą. Gimnazijos merginų lengvosios atletikos komanda du kartus laimėjo Baltijos šalių mokyklų, keturis kartus Lietuvos mokyklų varžybas, 2009m. gimnazijos lengvaatlečiai atstovavo Lietuvai pasaulio mokyklų lengvosios atletikos taurės varžybose. Gimnazijos virvės traukikai yra daugkartiniai Lietuvos mokinių olimpinio festivalio ir Lietuvos mokyklų žaidinių nugalėtojai ir prizininkai, Lietuvos čempionatų laureatai, lengvaatlečiai – Lietuvos vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo pirmenybių prizininkai.
Gimnazija yra delegavusi Lietuvos lengvaatlečių rinktinei 11 sportininkų. Gimnazijos sportinėje veikloje dalyvauja virš 70% mokinių, kultivuojama 15 sporto šakų. Kūno kultūros mokytojas-ekspertas Petras Vaitkus yra sukūręs ir įdiegęs mokinių sportinio Seimo kanceliarijoje motyvavimo sistemą, kuria domisi ir pas save bando taikyti kitos šalies ir užsienio mokyklos. Gimnazijoje įsteigtas ir savo veiklą vykdo sporto klubas. Deja, nežiūrint pasiekimų, gimnazijos sporto aikštyno būklė tebėra apgailėtina. Regionai su savo iniciatyva, kūrybiškumu ir gebėjimais lieka užribyje. Dėl per aukštai užkeltų kiekybinių reikalavimų(nes regionai yra mažesni), biurokratinių kliuvinių(ir ne tik biurokratinių!!!) yra ignoruojami teisėti mokinių, mokytojų, tėvų, bendruomenės lūkesčiai, žlugdoma iniciatyva. Regionams neužtenka vien tik dėmesio ir kalbėjimo apie juos, reikia palankių sprendimų. Tarkime į mokyklų sporto aikštynų atnaujinimo programą niekaip negalėjome patekti dėl per mažo mokinių skaičiaus, nors vienu metu Meškuičių gimnazija turėjo beveik 350 mokinių. Aikštyno bėgimo takų sutvarkymui pagal atnaujinta sąmatą (2012 m. buvome parengę aikštyno atnaujinimo techninį projektą) reikalinga 147513,83 eur. Daugiau nei 10% šios sumos padengtų Šiaulių rajono savivaldybė. Siekiant ir toliau gimnazijai deramai pasirengti ir vykdyti paminėtas varžybas, renginius, jaunųjų sportininkų ruošimą atstovauti mūsų šalį, prašytume pagalbos surandant lėšų aikštyno bėgimo takų sutvarkymui. P.S. Šių metų lapkričio 29 dieną sueis 10 metų nuo pirmo oficialaus rašto valstybinėms institucijoms(pradedant švietimo ministerija ir baigiant prezidentūra) šiuo klausimu...
Spręsti pagrindiniam komitetui Ministerija, įgyvendindama Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą, negalėjo atnaujinti Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos sporto aikštyno, nes mokykla neatitiko vieno iš pagrindinių atrankos kriterijų, t.y. švietimo įstaigoje mokinių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 300. Šiuo metu gimnazijoje mokosi
asociacija 2021-10-26 Išnagrinėję Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektą išreiškiame principinę paramą ir palaikymą siekiant šiame dokumente numatytų tikslų. Kartu, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šioje darbotvarkėje norėtųsi matyti ambicingesnius tikslus. Pirmiausia, jei nenorime atsilikti nuo kitų ES šalių, turime skirti didesnes investicijas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) skatinimui, žymią šių investicijų dalį skiriant su klimato kaita susijusioms veikloms. Atsižvelgiant į ES pavyzdį1, klimato kaitai skirtų MTEPI investicijų dalis galėtų sudaryti bent 35% ir tai galėtų būti įgyvendinta per nacionalinę klimato kaitos mokslinių tyrimų programą, per prisidėjimą prie programos „Europos horizontas" partnerysčių ir misijų. Tematikų sinergijos tarp nacionalinių ir EK mokslo ir inovacijų programų trūkumas yra viena iš esminių priežasčių, neleidžiančių Lietuvai susigrąžinti į tarptautines EK programas sumokėtas lėšas. Šių metų spalio
2022 m. valstybės biudžeto asignavimai švietimo, mokslo ir sporto sritims. Pristatymo metu paaiškėjo, jog 2022 m. biudžeto projekte MTEP numatoma papildomai skirti 24,1 mln. Eur., kas mūsų skaičiavimais sudaro vos 0,04 proc. nuo 2022 m. šalies BVP.
politikos užbrėžtas įsipareigojimas: „Nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje siekia ne mažiau kaip 1 proc. BVP, iki 2024 metų pabaigos - ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP (2018 m. reikšmė - 0,3 proc. \ kas reiškia, jog norint tvariai pasiekti užsibrėžta tikslą, 2022 m. MTEP asignavimų suma turėtų siekti bent 67,7 mln. Eur. Atkreipiame dėmesį, kad reikšmingai nedidinant asignavimų skirtų MTEP nebus pasiektas šiemet pasirašytas politinių partijų susitarimas. Vienas Žaliosios ir Skaitmeninės ekonomikos transformacijų pamatinių principų yra mokslu grįsti sprendimai. Turime sukurti naujus ir inovatyvius būdus transformuoti Lietuvos ekonomiką į kuriančią aukštą pridėtinę vertę, kurioje kuriamos technologijos ir inovacijos eksportuojamos į pasaulio rinkas. RTO LT manymu ES Žaliojo kurso programos pradžia ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės sukuria galimybę pasiekti proveržį Lietuvos mokslo politikoje. Todėl raginame 2022 m. didinti investicijas į MTEP ir siekti užsibrėžtų įsipareigojimų. Siekiant kryptingai išnaudoti MTEP skiriamas investicijas ir pasiekti didžiausią naudą siūlome papildomas lėšas investuoti į šias keturias sritis:
Tikimės, kad įgyvendinant politinių partijų susitarimą bus reikšmingai padidintos kitų metų biudžete MTEP numatytos investicijos. Esant poreikiui, esame pasirengę savo pasiūlymus pristatyti ir pagrįsti papildomai. Pritarti ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 5. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas 2021-10-28
įvertinęs 2022 metų valstybės biudžeto švietimui, mokslui ir sportui projektą, pagal pateiktus biudžeto rodiklius abejoja valstybės deklaruojamu siekiu švietimą laikyti prioritetine vystymosi kryptimi, todėl kreipiasi į politikus ir kviečia iš naujo jį peržiūrėti ir mokslui skirti papildomą finansavimą prie numatytojo 2022 metų valstybės biudžeto švietimui, mokslui ir sportui projekte. Papildomas finansavimas mokslui yra būtinas pirmiausia todėl, kad aukštosios mokyklos pagal esamą finansavimo modelį negauna lėšų mokslo ir tyrimų sąnaudoms dengti. Ypač tai matoma: socialiniuose, humanitariniuose moksluose, dalyje gamtos mokslų; rečiau pasitaiko, bet būdinga ir kitiems mokslams. Neskyrus papildomo finansavimo, nebus įmanoma įgyvendinti darbdavio prievolės dengti sąnaudas, susijusias su užduoties vykdymu.
Dėl šios priežasties lieka neatsakytas klausimas, kaip turėtų būti apskaitoma aukštosios mokyklos iš darbuotojo gaunama nauda natūra, kai darbuotojas moksliniam darbui savo asmeninėmis lėšomis įsigyja kilnojamąjį turtą (asmeninį kompiuterį, spausdintuvą ir pan.) ar nekilnojamąjį turtą (įsirengia darbo kambarį namuose ar nuomojasi tam skirtas patalpas), teikia aukštajai mokyklai tam tikras paslaugas ir pan. Taip nutinka, nes:
neatlyginamos mokslinio darbo išlaidos, patirtos dėstytojo ir mokslininko. Prievolė vykdyti mokslinius tyrimus numatyta LR mokslo ir studijų įstatymo 65 ir 66 straipsniuose;
privalo būti sprendžiama nedelsiant, nes valstybė akademinei bendruomenei ir visuomenei negali būti įstatymų pažeidėjo pavyzdys, formuojantis įstatymų nesilaikymo precedentą.
Kita priežastis, kodėl aukštosios mokyklos privalo gauti didesnį finansavimą mokslui ir tyrimams, nei šiuo metu numatyta biudžeto projekte, yra ta, kad, LAMPSS išanalizavus aukštųjų mokyklų mokslo finansavimo poreikius, nustatyta, jog aukštosioms mokykloms trūksta mažiausiai po 12 mln. eurų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų kiekvienai aukštajai mokyklai kasmet, kad įveiklintų visą turimą mokslinio tyrimo potencialą, įskaitant ir efektyvų infrastruktūros naudojimą, ir tinkamai padengtų mokslinio darbo išlaidas. Vienintelė aukštoji mokykla, Vilniaus universitetas, pagal mokslui skirto finansavimo apimtis šiuo metu pasiekia būtiną finansavimo minimumą, bet, įvertinus šios aukštosios mokyklos potencialą ir mokslo išlaidų dengimo tvarką, ir joje dalis darbuotojų patirtų mokslinio tyrimo išlaidų nėra dengiama, tad ir jai turėtų būti skirta papildomų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad esamo ekonomikos brangimo kontekste numatytos lėšos darbo užmokesčio augimui tik atsveria brangstančią ekonomiką Lietuvoje, taigi aukštosios mokyklos darbuotojas ir toliau lieka žemų pajamų lygmenyje. Pagal darbo užmokestį Lietuvos aukštosios mokyklos yra ES prasčiausiųjų dešimtuke, nors valstybė aukštosioms mokykloms kelia tikslus, būdingus esančioms pirmosiose pozicijose. Šiame kontekste partijų susitarime numatytas mokslo ir tyrimų finansavimo augimas 67,7 mln. eurų 2022 metais yra per mažas, nes minimalus papildomų lėšų mokslui poreikis
lėšų poreikį taikomiesiems tyrimams, jis padvigubėja.
Tad valstybės negebėjimas šiuo metu rasti 67,7 mln. eurų, dėl kurių partijos jau susitarė, iš aukštosioms mokykloms reikalingų 192 mln. eurų papildomų lėšų vertintinas kaip itin neatsakingas valstybės požiūris į aukštąjį mokslą. Be to, pažymėtina, kad reikalingus 192 mln. eurų aukštosios mokyklos turėtų gauti per tiesiogiai joms skirtus asignavimus, t. y. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas, ir papildomai turėtų būti numatytos lėšos skirstyti per LMT (konkursinį mokslinį finansavimą) bei skatinimo instrumentus. Išanalizavęs LMT skirstomo konkursinio mokslinio finansavimo apimtis, LAMPSS laikosi pozicijos, kad, įvertinus ekonomikos brangimą ir technologinę pažangą, LMT konkursinio mokslinio finansavimo biudžetas 2022 metais turėtų būti ne mažesnis kaip 45 mln. eurų. Tik taip būtų galima pasiekti, kad mokslininkai būtų motyvuoti pristatyti savo mokslinius pasiekimus vertinti ir būtų nusiteikę konkuruoti dėl platesnio jų pritaikymo bei išsamesnio tyrimo. Esant dabartinei konkursinio mokslinio finansavimo apimčiai, dalis mokslininkų atsisako ar negali dalyvauti konkursuose dėl pernelyg didelio teminio fragmentiškumo ir dėl itin mažos sėkmės tikimybės, dėl ko dažnai finansavimą laimi ne patys pažangiausi projektai. Konkursinio mokslinio finansavimo didinimas
sąnaudas, todėl ir toliau išliks didelis teminis fragmentiškumas ir demotyvuojanti sėkmės tikimybė.
vertinimu, 2022 metais padidinus aukštojo mokslo finansavimą LAMPSS nurodyta apimtimi, valstybė ne vėliau kaip 2027 metais pajustų realią ekonominę naudą dėl padidėjusių mokslo žinioms jautrių užsienio investicijų, o 2023–2024 metais – dėl išaugusio mokslo žinioms imlaus prekių ir paslaugų vartojimo vietinėje rinkoje. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, LAMPSS prašo 2022 metais papildomai skirti:
bazinio finansavimo moksliniams ir taikomiesiems tyrimams aukštosiose mokyklose vykdyti, iš kurių ne mažiau kaip po 12 mln. eurų skirti kiekvienam valstybiniam universitetui;
ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 6. VU Studentų atstovybė 2021-10-29 Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (toliau – VU SA), suvokdama aukštojo mokslo prioriteto reikšmę ilgalaikiam valstybės vystymuisi, įvertindama politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos keliamus tikslus ir įsipareigojimus, siekdama aukščiausios studijų ir mokslo kokybės užtikrinimo studijuojantiesiems teikia pasiūlymus 2022 metų Valstybės biudžeto švietimui, mokslui ir sportui projektui.
Atkreipiame dėmesį į Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos užfiksuotą įsipareigojimą didinti asignavimus Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklai aukštajame moksle, keliamus XVIII Vyriausybės programos Aukščiausios kokybės tarptautiškų ir prieinamų studijų tikslus bei numatytas priemones studentų skatinimui dalyvauti su jų studijomis susijusiose mokslinėse veiklose ir projektuose per Lietuvos mokslų tarybos (toliau – LMT) ir kitų institucijų įgyvendinamas ir finansuojamas veiklas. Šiuo metu 2022 metų valstybės biudžeto projekte studijoms ir mokslui numatoma skirti 26,3 mln. eur, iš kurių – 13 mln. eur. skiriama mokslinio potencialo stiprinimui, mokslo duomenų bazių prenumeratai, dalyvavimui mokslinių tyrimų infrastruktūrose ir konkursiniam MTEP finansavimui per LMT. Kai tuo tarpu MTEP veikloms, siekiant nusimatytų prioritetinių rodiklių, papildomų lėšų poreikis siekia 67,7 mln. eur. 2021-2022 m. LMT finansavo 163 „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant mokslo (meno) tyrimus semestrų metu“ bei 145 studentų vasaros praktikų projektus. Lyginant su 2020-2021 m. laikotarpiu, bendras finansuojamų projektų kiekis sumažėjo ketvirtadaliu, o trūkstant finansinių išteklių, projektų finansavimą gali gauti tik apie 10 proc. pareiškėjų. Siekiant plėtoti mokslu grįstas kokybiškas studijas, studentų įtraukimą į mokslo ir studijų veiklas, raginame įgyvendinti politinių partijų susitarimą ir skirti 67,7 mln. MTEP veikloms, iš kurių dalį lėšų numatyti studentų MTEP veiklų skatinimui.
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė yra seniausia studentų savivalda Lietuvoje, kuri jau daugiau nei 30 metų prisideda prie studijų ir mokslo politikos formavimo bei įgyvendinimo. Esame pasiruošę šį bendradarbiavimą išlaikyti ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, reikalingų Lietuvos aukštajam mokslui. Pritarti ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 7. Lietuvos švietimo taryba 2021-11-03 Lietuvos švietimo taryba (toliau
Tarybos narių pastebėjimus dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966 (toliau – Projektas). Atkreipiame dėmesį, kad dėl trumpo termino pasiūlymams teikti, Taryba neturėjo galimybės savo posėdyje įvertinti viso Projekto švietimo ir mokslo bei tiesiogiai susijusių šakinių sričių, tačiau teikia Tarybos narių pagal jų kompetencijas pateiktas pastabas ir siūlymus:
Susitarimas) įtvirtintus rodiklius, jog valstybės ir savivaldybių lėšos, skiriamos šiai sričiai, iki 2024 metų sudarytų 0,75 proc.
Mokymasis visą gyvenimą yra viena iš švietimo sričių, todėl svarbu, kad būtų pradėtas lėšų planavimas šioje srityje remiantis ta pačia rodiklių sistemos nustatymo metodologija kaip ir bendrajame ugdyme, aukštajame moksle ir kt.
Projekte peržiūrėti numatytą finansavimą ir užtikrinti, kad finansavimas šiai sričiai atlieptų kintantį tiekėjų ratą.
Eur profesiniam mokymui skiriamų ES plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų bus skirtos „pameistrystės skatinimui“, tačiau nėra aišku ar pameistrystės stiprinimui (finansinės paskatos pameistrystei nebūtinai užtikrina, kad bus stiprinamos pačios pameistrystės programos ar bus prisidėta prie pameistrystės kultūros diegimo). · ar numatomas reikalingas finansavimas neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemos kūrimui. · ar finansavimo dalis, skirta neformaliam vaikų švietimui, atliepia reikalingą finansavimą pagal Susitarime įtvirtintus įsipareigojimus išplėsti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir sudaryti galimybes juo naudotis ikimokyklinio amžiaus vaikams, prioritetą teikiant vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų arba turintiems individualių ugdymosi poreikių. Spręsti pagrindiniam komitetui ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 2022 m. valstybės biudžeto projekte FM rezervinėje pažangos priemonių programoje yra numatyta 7,9 mln. Eur RRF lėšų Švietimo plėtros programos pažangos priemonei „Vienas langelis karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“, iš jų:
užtikrinti karjeros konsultavimo paslaugų teikimą mokiniams ir suaugusiems asmenims, plėtojant regioninių karjeros centrų tinklą,
įdiegti vieno langelio principu veikiančią elektroninę sistemą, įgyvendinančią bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį ir teikiančią informaciją gyventojams apie kompetencijų plėtojimo programas, 0,9 mln. Eur - teikti paramą profesinių ir bendrųjų kompetencijų, susietų su prioritetiniais ekonomikos sektoriais, plėtojimui, sudarant sąlygas aukštosioms mokykloms didinti suaugusiųjų mokymui skirtų programų ir modulių pasiūlą. Lėšos pažangos priemonės detalizuojamos strateginio valdymo dokumentuose (Nacionalinėje Švietimo plėtros programoje, pažangos priemonių aprašymuose), todėl valstybės biudžete jos neturėtų būti nurodomos atskira eilute.
Profesinio mokymo įstatymas ir Mokslo ir studijų įstatymas, bei juos lydintys poįstatyminiai teisės aktai sukuria teisinę bazę neformaliu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimui. Visgi numatoma šio teisinio reglamentavimo peržiūra ir galimų pokyčių įvertinimas bei papildomos skatinimo priemonės tam, kad asmenys aktyviau įsitrauktų į kompetencijų pripažinimo veiklas. Šiemet pradėta rengti vieninga, vieno langelio principu veikianti informacijos apie suaugusiųjų mokymosi galimybes ir mokymosi finansavimo platforma. MVG sistema prisidės prie dalyvavimo mokymo veiklose skatinimo, kaups informaciją apie asmenų įgytas kompetencijas ir sudarys galimybes patogiomis formomis dalyvauti kompetencijų pripažinimo veiklose. Numatoma, jog sistema pradės veikti 2022 m. IV ketv. pradžioje. Taip pat numatoma iki 2024 m. įtvirtinti užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo sistemą bei įveiklinti kompetencijų centrus, skirtus IV ir V lygio kvalifikacijų kompetencijų vertinimui. 2022 metais papildomas finansavimas FŠPU programoms nebus reikalingas: Karo akademijos pilietiškumo FŠPU programa bus finansuojama iš KAM biudžeto, o STEAM centruose FŠPU programos dar bus kuriamos iš ESF lėšų ir jų vykdymas prasidės
prognozuoti būsimų programų dalyvių skaičių-atitinkamai pateiksime ir papildomą lėšų poreikį. 2022 metais bus tęsiamas NVŠ finansavimas mokyklinio amžiaus vaikams, tam numatyta 17 mln. eurų, kurie leis užtikrinti apie 35 proc. mokinių dalyvavimą NVŠ. Kitais metais bus pradėtos diskusijos dėl NVŠ programų dalyvių plėtros, palaipsniui įtraukiant ir ikimokyklinio amžiaus vaikus. Atitinkamai bus tikslinama ir teisinė bazė bei svarstomos finansavimo galimybės. 8.
2021-11-03 Lietuvos universitetų rektorių konferencija (toliau - LURK), susipažinusi su 2022 m. Valstybės biudžeto švietimui, mokslui ir sportui projektu (toliau - Projektas) ir palyginusi jį su Susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030) (toliau - Susitarimas), kurį pasirašė Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos (toliau - Partijos), konstatuoja, kad Susitarimo Projekte nesilaikoma. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, universitetinių aukštųjų mokyklų sektoriaus finansavimas yra nepakankamas, todėl Partijų Susitarimas, numatantis didesnį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau - MTEP) veiklų finansavimą, buvo palankiai priimtas akademinėse bendruomenėse. Tačiau matome, kad MTEP veiklai vietoj pagal Susitarimą apskaičiuoto papildomų lėšų valstybės biudžeto asignavimams poreikio (67,7 mln. Eur) Projekte numatoma skirti tik 24,1 mln. Eur suma. Atkreipiame dėmesį, kad reikšmingai nedidinant asignavimų, skirtų MTEP, nebus pasiektas šiemet pasirašytas politinių partijų susitarimas. Tai silpnintų šalies akademinės bendruomenės pasitikėjimą partijomis ir valdžios institucijomis bei mažintų galimybes savo veiklos rezultatais efektyviau prisidėti prie inovatyvios, siekiančios socialinės gerovės valstybės stiprinimo. Be to, Projekte numatytų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtų lėšų iki šių metų finansuotiems bei naujiems galimiems moksliniams tyrimams liko nedaug. Dėl to universitetų mokslininkai ir dėstytojai nebegalės tinkamai dalyvauti Europos tyrimų ir studijų erdvių projektuose, išlaikyti talentus ir garantuoti tarptautiniu mastu konkurencingą studijų kokybę. Manome, kad atsisakymas nuosekliai didinti investicijas į MTEP negatyviai atsilieps tolesnei universitetinių aukštųjų mokyklų ir visos valstybės raidai.
LURK prašo visų valdžios institucijų bei Partijų laikytis Susitarimo ir užtikrinti deramą universitetų bei akademijų MTEP veiklų finansavimą 2022 m. Pritarti ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 9. Lietuvos biotechnologų asociacija 2021-11-05 Šių metų rugsėjo 1 d. mūsų šalies pagrindinės politinės partijos pasirašė istorinį Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030). Šis reikšmingas politinės valios aktas skirtas spręsti aktualiausiu mūsų šalies vystymosi uždavinius ir nebejotinai turėtų prisidėti prie piliečių socialinės ir ekonominės šalies gerovės augimo. Šį susitarimą entuziastingai palaikė ir plati Biotechnologijos bei Gyvybės mokslų pramonės verslo bendruomenė, nes švietimas ir mokslo žinios sudaro esminę prielaidą šių sektorių plėtrai, kuri planuojama 2030-aisiais metais turėtų užtikrinti 5 % šalyje sukuriamo bendrojo produkto. Tačiau toks proveržis gali būti pasiektas tik su sąlyga, kad šalyje bus adekvačiai plėtojami moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Norime pabrėžti, kad Lietuvos biudžeto išlaidos MTEP, apimančios mokslinių tyrimų finansavimą bei šalies mokslo potencialo palaikymą, sudaro tik 0,3 % bendrojo vidaus produkto, ir yra dvigubai mažesnis nei ES vidurkis. Pagal vieną svarbiausių makroekonominių rodiklių GERD (government expenditures for research and development) Lietuva užima vieną paskutiniųjų vietų ES. Susitarimas dėl Lietuvos mokslo politikos numato, kad valstybės investicijos MTEP turi augti ir 2024 m. pasiekti 0,75 % BVP, o iki 2030 m. valstybės biudžeto išlaidos MTEP turi pasiekti 1 % šalies BVP. Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos, kurį pasirašė pagrindinių šalies politinių partijų vadovai, šalys konstatavo, kad supranta ir įsipareigoja palaikyti atitinkamus sprendimus, reikalingus tvariam, tolygiam finansavimui užtikrinti.
Siekiant padidinti GERD vertes, būtina kad kitų metų biudžete, tarpinė rodiklio vertė siektų bent 0,4 %, MTEP veikloms finansuoti turi būti skiriama bent 68 mln. Eur daugiau lėšų, nei buvo skiriama 2021 m. Deja, planuojamame ir teikiamame svarstymui Seime biudžeto projekte siūloma, kad valstybės išlaidos MTEP bus didinamos beveik tris kartus mažesne suma, tik 24,1 mln. Eur (plius apie 4 mln. Eur duomenų bazių prenumeratai). Toks mažas valstybės investicijų į MTEP augimas greičiausiai lems tai, kad 2024 m tarpinis valstybės investicijų į MTEP rodiklis 0,75 % BVP nebus pasiektas. Prašome jūsų atsižvelgti į Lietuvos biotechnologijos asociacijos verslo ir akademinių narių prašymą pareikšti politinę valią ir vykdyti pasirašyto politinių partijų susitarimo siekius, bei susitarime numatytų makroekonominių šalies rodiklių įgyvendinimą. Prašome padidinti šalies 2022 m. biudžeto išlaidas MTEP mažiausiai 68 mln. EUR, taip sudarant sąlygas kitais metais Lietuvai pasiekti 0,4 % šalies BVP dalį, bei priartėti prie ES vidurkio sudarančio 0,65 % šalių narių BVP. Taip pat norime pabrėžti, kad strategiškai svarbiam Lietuvos biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektoriui reikalinga reikšmingesnė valstybės pagalba, norint pasiekti užsibrėžtą 5 % sektoriaus indėlį į šalies BVP iki 2030 metų. Tam, kad būtų padarytas reikšmingas proveržis ir augimas šioje srityje, yra būtinos nuolatinės investicijos tiek į fundamentinius, tiek į taikomuosius mokslus. Taip pat esame padarę apklausą biotechnologijų srityje veikiančių įmonių ir matome verslo potencialą įgyvendinti virš 250 milijonų Eur apimties investicinių projektų, kurie ne tik kurtų didžiulę pridėtinę vertę šaliai, bet ir sukurtų strateginį šalies pranašumą globaliose tiekimo grandinėse.
Dėkojame jums ir tikimės, kad atsižvelgsite į mūsų valstybei svarbios pramonės šakos atstovų nuomonę ir palaikysite Lietuvos pagrindinių politinių partijų susitarime įvardintu valstybės tikslus ir siekinius. Pritarti ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 10. Lituanistinių valstybinių mokslinių tyrimų institutų strateginė taryba 2021-11-08 Su viltimi žvelgdami į Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų, bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos švietimo taryba, 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašytą „Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030)“ (toliau - Susitarimas), kreipiamės, kad, remiantis Susitarimo nuostata kasmet, iki patvirtinant nacionalinį biudžetą, būtų įvertinta šio Susitarimo įgyvendinimo eiga. Susitarimas yra svarbus įgyvendinant lituanistikos - Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų branduolio - prioritetą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme. Lituanistiniai institutai vykdo valstybei ir visuomenei reikalingus, svarbius, aukštos kvalifikacijos reikalaujančius mokslinius tyrimus ir kultūrinę-socialinę sklaidą (tai įvairūs taikomiesiems darbams priskiriami moksliniai žodynai, sąvadai, atlasai, informacinės išteklių sistemos, duomenų bazės, lietuvių kalbos, literatūros, istorijos ir kultūros sklaidos darbai, įskaitant parodas-publikacijas, darbai, atlikti bendradarbiaujant su švietimo ir kultūros institucijomis ir kt.).
Siekiant stiprinti lituanistikos mokslinius tyrimus ir plėtrą Europos ir pasaulio mokslinių tyrimų erdvėje, lituanistinių mokslinių tyrimų tęstinumą ir patrauklumą jaunajai kartai, svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas mokslininkų darbui, didinti darbo užmokestį. Šiuo metu LR Seime svarstomame 2022 m. biudžeto projekte šioms reikmėms papildomų asignavimų nenumatoma. Prašome LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą siekti, kad Susitarimas būtų pradėtas įgyvendinti 2022 metų biudžete, didinant mokslo finansavimą, akademinių darbuotojų atlyginimus, užtikrinti pakankamą Valstybės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 m. programos finansavimą ir jos tęstinumą po 2024 metų. Pritarti ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 11. Asociacija INFOBALT 2021-11-09 Pateikiame asociacijos „INFOBALT", vienijančios verslo įmones bei mokslo ir studijų institucijas, kreipimąsi dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) aukštajame moksle finansavimo, numatyto 2022 metų valstybės biudžeto projekte (toliau - Projektas). Mūsų vertinimu, Projekte pateikti siūlymai neatitinka politiniu partijų 2020-09-01 pasirašyto Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030) (toliau - Susitarimas).
Susitarimas apima ir MTEP kaip aukštojo mokslo sudėtinės dalies finansavimą, nes aukštojo mokslo institucijų akademiniai darbuotojai vykdo mokslo tyrimus ir dėsto studentams, rengia pasirinkusius akademinę karjerą doktorantus, įsitraukia į tarptautinius tinklus, o nuo jų akademinės kvalifikacijos ir vykdomų tyrimų lygio tiesiogiai priklauso studijų kokybė. Todėl studijos ir mokslo tyrimai yra neatsiejamai susiję, o mokslo plėtra bei talentingų darbuotojų pritraukimas daro tiesioginę įtaką visos švietimo sistemos rezultatams. Žemiau pateikiame skaičius ir faktus, kurie rodo, kad Susitarimo įsipareigojimai Projekte atsispindi tik mažąja dalimi:
partijų susitarime įtvirtintą tikslą, kad valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje iki 2024 metų pabaigos pasiektų ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP (Susitarimo 18 str. 3 punktas), apskaičiuotas nuosekliai augančių papildomų lėšų poreikis valstybės biudžeto asignavimams MTEP veiklai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose 2022 m. yra
24,1 mln. €, iš jų: a. 5 mln.€ mokslo duomenų bazių prenumeratai; 5 mln.€ narystei tarptautinėse mokslo infrastruktūrose; 1 mln.€ -jaunųjų mokslininkų programai; (viso 11 mln.€ ) b. 2 mln. € konkursiniam finansavimui per LMT; c. 11,1 mln. € - dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti per subsidijas mokslui (dalis visos dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti skirtos 28,8 mln.€ sumos, susijusi su MTEP).
Remdamiesi šiomis Projekte numatytomis sumomis galime konstatuoti, jog siekiant įvykdyti Susitarime partijų patvirtintą įsipareigojimą tolygiai didinti MTEP finansavimą valstybės biudžete, kad jis aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje iki 2024 metų pabaigos pasiektų ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP, 2022 m. Projekte trūksta 43,6 mln. €, ir yra numatyta tik -36% nuosekliam įsipareigojimų vykdymui (tolygiam augimui) reikalingos sumos. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad beveik pusė Projekte numatyto papildomo MTEP finansavimo yra skirta techninėms reikmėms (narystei, prenumeratai), o ne universitetų MTEP veiklų plėtrai ir tyrėjų kompetencijų ugdymui. Ženkliai augantis Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius, sukuriantis 4,1% visos pridėtinės vertės Lietuvoje (2020) ir virš 35 tūkst. kokybiškų darbo vietų, yra ypatingai dinamiškas ir imlus inovacijoms. Tai vienareikšmiškai įrodė išskirtinis Lietuvos FinTech sektoriaus augimas ir žinomumas pasaulyje, startuolių sėkmė, jau sukūrusi pirmą „vienaragį“, vertinamą virš 1 mlrd.US$, duomenų mokslo tyrėjų veikla, prisidėjusi prie Covid-19 pandemijos suvaldymo, bei eilė tarptautiniu mastu pripažintų biotechnologijų, fotonikos, ugdymo mokslų ir tarpdisciplininių tyrimų, besiremiančių skaitmeninėmis technologijomis. Didžiausią pridėtinę vertę generuojančių giliųjų inovacijų (angį. deep tech) augimui reikalinga terpė, kurios pagrindą sudaro aukštojo mokslo tyrimų centruose ir laboratorijose vykdomos veiklos, kurios leidžia susikurti konkurencinius pranašumus. Investicijos į MTEP plėtrą yra trumpiausias kelias į aukštos pridėtinės vertės dalies augimą ekonomikoje ir pagrindas verslo plėtrai Lietuvoje, ką savo parašais patvirtino ir politinių partijų lyderiai Susitarime.
Siekiant išvengti Susitarime numatytiems tikslams įgyvendinti būtino, tačiau Projekte tik maža dalimi atsispindinčio ir tvaraus augimo tendencijos neužtikrinančio MTEP finansavimo neigiamų pasekmių tyrimų ir inovacijų rezultatyvumui, studijų kokybei, aukštos kvalifikacijos ir aukštą pridėtinę vertę sukuriančių IRT specialistų stygiui, tyrėjų talentų susigrąžinimui bei pritraukimui iš užsienio tyrimų centrų ir tolesnės ekonomikos gravitacijos į “vidutinių pajamų spąstus”, prašome neatidėlioti MTEP finansavimo aukštajam mokslui augimo sudarant 2022 m. biudžetą. Atsižvelgdami į suderintus mokslo institucijų ir verslo poreikius, siūlome:
atlyginimus vietoje siūlomų 10 proc. iki 20 proc. Tam kitų metų biudžete reikėtų papildomai apie 20 mln. €. Tada pradedančio karjerą mokslų daktaro atlyginimas tik susilygintų ar atskirais atvejais galėtų nežymiai viršyti vidutinį darbo užmokestį (į rankas apie 1000€). 2. Padidinti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimą iki 20 mln. €. Tai sudarytų prielaidas: a.
Tai sudarytų prielaidas: a. 2022 metais visa apimtimi tęsti nuolatinio poreikio veiklas, kurios iki šiol buvo finansuojamos kaip projektai iš ES struktūrinių fondų (studentų mokslinės praktikos, konkursinė doktorantūra, mokslininkų mobilumas, valstybės profesorių programa), kurių dauguma užsibaigia šiuo metu, nes baigiasi 2014-2020 ES finansavimo laikotarpio lėšos; b. padidinti konkursinių LMT mokslinių tyrimų paraiškų finansavimo rodiklį, kuris šiuo metu siekia tik -10 proc. kai tuo tarpu konkurencingiausios ES mokslo tyrimų programos „Horizon 2020“ atitinkamas rodiklis yra 12% - kas indikuoja lėšų stoką LMT konkursinėse programose pateikiamiems projektams, nes finansuojama tik labai nedidelė dalis konkursinių paraiškų. c. inicijuoti ir antroje 2022 metų pusėje pradėti vykdyti tikslines ilgalaikes MTEP programas prioritetinėse mokslo kryptyse, įskaitant ir specifinę į IRT tyrimus orientuotą programą, siekiant stiprinti kompetencijas dirbtinio intelekto (įskaitant mašininio ir giliojo mokymosi, duomenų tyrybos ir kt.) taikymuose ar tarpdisciplininiuose tyrimuose, kuriuose naudojamos skaitmeninės technologijos. Asociacija „INFOBALT“ kaip aktyvus socialinis partneris yra pasiruošusi bendradarbiauti su institucijomis, atsakingomis už mokslo politikos formavimą ir konkrečių priemonių formulavimą bei įgyvendinimą formuojant IRT sektoriaus tikslus atitinkančias finansavimo priemones bei jų rodiklius pagal sektoriaus strategines plėtros kryptis. Pritarti ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 12. Mažeikių Trečiojo amžiaus universitetas 2021-11-09 Mažeikių Trečiojo amžiaus universitetas (toliau
Užtikrinti orią senatvę, palaikant fizinį aktyvumą ir gerą sveikatą, bei remti vyresniojo amžiaus žmonių integraciją į visuomenę, kad jie taptų aktyviais demokratinės visuomenės nariais. TAU veikia 12 fakultetų ir 7 saviraiškos kolektyvai. TAU tarybai, fakultetams, saviraiškos kolektyvams vadovauja žmonės iš altruistinių paskatų. Saviraiškos kolektyvų veikla tai kasdieninis darbas, užimant vienišus depresuojančius ar kitokią negalią turinčius žmones, siekiant jiems suteikti gyvenimo pilnatvę. Saviraiškos kolektyvai koncertuoja Mažeikių rajono kaimo bendruomenių šventėse, Respublikos ir kaimyninių respublikų festivaliuose. TAU fakultetai organizuoja paskaitas, užsiėmimus ir renginius. Kiekviename fakultete paskaitos bei užsiėmimai vyksta pagal sudarytą tvarkaraštį. Siekdami pravesti kokybiškas paskaitas bei užsiėmimus privalome kviestis profesionalius lektorius, kuriems reikalingas finansinis atlygis. Šiuo metu Mažeikių TAU lanko 268 nariai. Šie nariai turi didesnį nei 40 metų darbo stažą, tai įvairių specialybių pensininkai savo darbu nusipelnę turėti orią senatvę. Šiuo metu TAU lėšas sudaro tik narių mokamas nario mokestis 15 eurų, kuris mokamas iš narių skurdžių pensijų, iš šio mokesčio turime susimokėti visas patiriamas išlaidas, t. y. dalyvavimas šventėse, festivaliuose, apmokėjimas kviestiniams lektoriams, komunalinėms paslaugoms ir kitoms išlaidoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos 2016 m.6 d. nutarimu Nr. 347 „Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016-2023 metų plėtros programos patvirtinimo„ ir įvertinus pateiktus motyvus ir argumentus labai prašome TAU veiklai skirti 7000 eurų finansinę paramą 2022 metams.
Pritarti Komitetas siūlo Trečiojo amžiaus universitetams skirti 300 000 eurų (po 5 tūkst. eurų kiekvienai savivaldybei). Žr. Komiteto pasiūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija 2021-10-04 Prašome pagalbos dėl vaikų mokymosi sąlygų. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos administracija su tėvų iniciatyvine grupe, jau treti metai sprendžia progimnazijos filialo, Miglos g. 1a , išlikimo klausimą. Visa progimnazijos bendruomenė yra susirūpinusi tiek vaikų fiziniu saugumu, tiek ateitimi, ar mūsų vaikai kitais metais ir toliau galės lankyti šią mokyklą. Problema yra ta, kad mokyklos pastatas yra kritinės būklės ir kelia pavojų vaikų saugumui. Pernai metais mokykla buvo įtraukta į planuojamų renovuoti mokyklų sąrašą, šiais metais sąraše jos nebeliko. Rašau Jums, nes be visuotino viešumo Lietuvoje nebūna pokyčių. Labai skaudu kai LR Švietimo ministerija kalba apie mistines „tūkstantmečio“ mokyklas, bet nekreipia dėmesio į tas mokyklas, kurios savo turiniu dirba kaip Lietuvos ateities mokyklos, nors procesą tenka organizuoti griūvančiose patalpose. Galima pastebėti, kad jeigu Lietuvos ūkiuose gyvuliai būtų laikomi tokiose sąlygose – tai gyvūnų globos draugijos senai būtų pakėlę triukšmą! Mokykla skaičiuoja savo istoriją nuo 1991 metų, kai šiame pastate Miglos g. 1a, vietoj darželio įsikūrė mokykla. Mokyklos pastatas statytas 1969 metais ir nebuvo niekada kapitaliai tvarkytas. Mokyklos vidaus interjerą atnaujiname iš mokinių tėvų paramos. Palaipsniui, akumuliuojant tiek savivaldybės, tiek tėvų paramos lėšas buvo pakeisti langai.
Savivaldybės lėšomis buvo remontuotos tik virtuvės patalpos. Šiai dienai, tėvų paramos dėka, mokykla aprūpinta naujausia technologine įranga, tik gaila, kad esant lietingam orui, modernią įrangą reikia dangstyti polietileno plėvele, nes lietus lyja į klases tiesiai per sienas. Per mano darbo metus į steigėją dėl kritinės padėties raštiškai kreipėmės jau keturis kartus ir praeitais metais gavome žinią, kad mokykla įtraukta į planuojamų renovuoti sąrašą. Šiemet iš savivaldybės informacijos paaiškėjo, kad renovuojamų mokyklų sąraše neliko mūsų mokyklos. Šiandien, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos, Miglos skyriuje, mokosi 290 vaikų (12 klasių), mokymuisi išnaudojamas kiekvienas laisvas kampelis, todėl nelieka vietos dirbti nei psichologui, nei socialiniam, nei specialiajam pedagogui. Mokykla neturi ir sporto salės. Dirbant tokiomis apgailėtinomis sąlygomis mokyklos dalyvauja daugelyje švietimo projektų, buvo „Step by step“ projekto pradininkai Lietuvoje ir t.t. Šiandien mokytojai, remdamiesi tėvų iniciatyvomis, taiko novatorišką dviejų mokytojų modelį, pirmieji Lietuvoje parengė ir pradėjo vesti hibridines pamokas, veda seminarus Lietuvos pedagogams, skleidžią gerąją patirtį apie efektyvius įtraukiojo ugdymo metodus. Mokinių, standartizuotų testų rezultatai nuolat rodo mokyklos išskirtinumą ir yra 10 – 20 % geresni nei Vilniaus m. ir 20- 30% geresni nei Lietuvos vidurkiai. Siekdami sumažinti trauką į mokyklą, mes jau antrus metus neskelbiame jokių teigiamų rezultatų, bet garsas apie gerus mokinių rezultatus ir vaikų savijautą mokykloje sklinda iš lūpų į lūpas. Mokyklos Miglos skyrius kiekvienais metais priimą 72 mokinius, o norinčių mokytis – vidutiniškai būna apie 250 vaikų. Visuose trijuose skyriuose kasmet priimame 190 mokinių, o norinčių patekti būna virš 600. Mokyklos pastatas galutinai susidėvėjęs ir, mano nuomone, kelia grėsmę vaikų saugumui.
Elektros instaliacija ir šildymo bei vandentiekio sistemos visiškai supuvę ir tenka kiekvieną mėnesi atlikinėti avarijų likvidavimo bei padarinių taisymo darbus. Sienų ir pamatų konstrukcijos ištrupėjusios, atsivėrę konstrukcijos metaliniai elementai. Prašome jūsų įtraukti Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos, Miglos skyriaus pastatą, adresu Miglos g. 1a į Valstybės finansuojamų investicinių projektų sąrašą ir skirti lėšas pastato rekonstrukcijai/renovacijai. Spręsti pagrindiniam komitetui Savivaldybė Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos (VKGP) progimnazijos investicijų projekto nėra teikusi. Be to, Seimas 2020 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, kuriame nurodyta, kad Valstybės investicijų programoje (toliau – VIP) numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti, nauji projektai į VIP neįrašomi. Ministerija šių metų spalio mėn. yra gavusi VKGP administracijos raštą ir statinio apžiūros aktą. Statinio Miglos skyriuje būklė yra prasta. Kai kurių statinio konstrukcijos yra visiškai susidėvėjusios. Statinio fasadas sutrūkinėjęs, neapšiltintas, dideli energijos nuostoliai. Vilniaus m. sav. teigimu, progimnazijos filialo pastatas yra prioritetinis. Procesai užtruko, nes buvo sprendžiama, ar pastatą griauti ir statyti naują, ar rekonstruoti. Šiuo metu yra linkstama pastatą griauti ir toje pačioje vietoje statyti naują, didesnį. Tai užtruktų apie 3-4 m., reikėtų bent 4 mln. eur. 2. Lietuvos mokslų akademija 2021-10-15 Lietuvos mokslų akademija leidžia aštuonis mokslo periodinius žurnalus. Lietuvos mokslo žurnalų leidyba yra ypač svarbi Lietuvos mokslo ir kultūros dalis. Žurnaluose spausdinami mūsų šalies ir užsienio mokslininkų straipsniai referuojami tarptautinėse duomenų bazėse.
Šiuo metu šių žurnalų leidybai LMA gauna finansavimą iš ESF. Nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio, pasibaigus ESF lėšomis finansuojamam „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ projektui, Leidybos skyriaus darbuotojus reikės išlaikyti ir vykdyti leidybinę veiklą iš valstybės biudžeto gaunamų asignavimų lėšų. Papildomai 2022 metais Leidybos skyriaus antro pusmečio darbuotojų darbui apmokėti reikės 80 tūkst. eurų, elektroninės leidybos ir spausdinimo kaštams reikės 25,0 tūkst. eurų (iš viso 105,0 tūkst. eurų). LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl išmokų Lietuvos mokslų akademijos nariams ir jų mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ numatyta LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams skirti iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesines išmokas. Vidutiniškai kasmet išmokas gauna 63 tokie LMA nariai. Šiuo metu išmokos dydis - 200 eurų, tai tik 50 proc. LRV nutarime numatytos maksimalios išmokos dydžio. Siekiant mokėti bent 75 proc. numatytos maksimalios išmokos dydžio išmokas, t. y. po 300,0 eurų, papildomai Lietuvos mokslų akademijai reikėtų skirti 76,0 tūkst. eurų. Prašome rasti galimybę 2022 metams papildomai skirti Lietuvos mokslų akademijai 181,0 tūkst. eurų finansavimą mokslo žurnalų leidybai ir LMA narių emeritų išmokoms mokėti. Pritarti
2021-10-20 Sveikatingumo ir sporto komplekso, K. Šimonio g. 1 A, Kupiškio mieste statyba pradėta 2020 metais. Projektas parengtas 2016 m. Investicinį projektą sudaro dvi dalys: pirmas darbų etapas - baseino statyba. Darbų vertė 6593 tūkst. eurų iš jų Savivaldybės dalis sudaro 1319 tūkst. eurų. Iki 2022 metų sausio 1 d. valstybės skirtų lėšų dalis sudaro - 3476 tūkst. eurų.
Pirmo statybos darbų etapo užbaigimui 2022 metams reikėtų 1798 tūkst. Eurų. Savivaldybė savo lėšas statybos finansavimo prisidėjimui turės (yra paimta paskola). Antras darbų etapas - universalios sporto salės statyba. Darbų vertė, ją perskaičiavus 2020 metų kainomis, sudaro 10684 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ištęsiant darbų finansavimą, darbai labai pabrangsta, keičiasi statybų techniniai reglamentai ir reikalavimai, prašome rasti galimybę skirti prašomą finansavimą 2022 metams, kad I etapo statyba (baseinas) būtų užbaigta ir numatyti lėšas II etapo (universali sporto salė) darbų pradžiai iki 1 mln. eurų. Spręsti pagrindiniam komitetui Šiemet skirta 965 tūkst. eurų+ papildomai 406 tūkst. Eur. Teikdama IP įtraukti į VIP Kupiškio r. sav. nurodė, kad bendra projekto vertė yra
biudžeto. Lėšų likutis 2021-12-31 yra 1747 tūkst. eurų, juos numatoma skirti 2022-2023 m. Padidinti jau įtraukto į VIP Investicijų projekto vertės Ministerija neturi galimybės, todėl rekomenduotų Kupiškio r. sav. padidėjusią darbų vertę finansuoti iš savivaldybės biudžeto, taip pat ieškoti kitų Investicijų projekto įgyvendinimo galimybių. Ministerija dar nėra gavusi iš Kupiškio r. sav. universalios sporto salės statybos investicijų projekto, tačiau informuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. birželio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, kuriame nurodyta, kad VIP numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti, taip pat, kad lėšos, reikalingos investicijų projektams įgyvendinti, nuo 2021 metų planuojamos Vyriausybės tvirtinamų nacionalinių plėtros programų priemonių įgyvendinimo planuose, todėl naujų projektų į Valstybės investicijų programą įtraukti jau nebegalima.
2022–2030 m. sporto plėtros programa yra rengiama ir ją patvirtinus bus renkamas savivaldybių poreikis dėl naujų investicijų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis. 4. Lietuvos mokslų akademija 2021-11-03 Šiuo metu svarstomas 2022 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektas. Deja, šiame projekte neatsižvelgiama į 2021 rugsėjo 1 d. pasirašytą politinių partijų Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030), kuriuo remiantis apskaičiuojamas papildomų lėšų poreikis valstybės biudžeto asignavimams MTEP veiklai, švietimo, aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose. Svarstomas biudžeto projektas, kuriame neatsižvelgiama į Susitarime numatytus rodiklius, toliau lems nepakankamą švietimo, mokslo ir studijų kokybę, aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbuotojų stygių (ypač mokytojų, IT ir STEAM specialistų), atitolins talentų susigrąžinimą bei pritraukimą iš užsienio ir toliau klampins Lietuvą vidutinių pajamų spąstuose. Prašome Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės, rengiant ir priimant 2022 m. valstybės biudžetą, atsižvelgti į 2021 rugsėjo 1 d. pasirašytą politinių partijų Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030) ir šiame dokumente sutartiems įsipareigojimams įgyvendinti valstybės biudžete numatyti papildomus asignavimus. Pritarti ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 5.
2021-11-04 Kupiškio rajono savivaldybė ir F2 UNITED 2021 metų liepos 5-6 dienomis Kupiškio mariose organizavo vandens formulių F2 pasaulio čempionatą integruojant jį į renginį, skirtą Lietuvos valstybės dienai paminėti, ir Lietuvos --paplūdimio futbolo čempionatą. Renginys sutraukė daug žiūrovų ne tik iš Panevėžio regiono, bet ir visos šalies, buvo transliuojamas per LRT televiziją, kitas šiuolaikines informacines priemones. Planuojame, kad tokio lygio varžybos 2022 metais vėl bus organizuojamos Kupiškyje. Norint tinkamai organizuoti tokio masto tarptautinį renginį reikalingi ženklūs finansiniai resursai. Kupiškio rajono savivaldybė nėra pajėgi užtikrinti visą šio renginio finansavimą, nepajėgi ir Lietuvos motorlaivių federacija. Labai padeda rėmėjai, kuriems esame dėkingi už pagalbą, tačiau ir tų lėšų nepakanka. Prašome atitinkamų institucijų numatyti šio renginio finansavimui lėšas ir skirti iki 90 tūkst. eurų. Spręsti pagrindiniam komitetui Lėšos tarptautiniams renginiams skirstomos išskirtinai Nacionalinės sporto šakų federacijoms (ne savivaldybėms) vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-800 „Dėl Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ rengiant Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkursą. Šiemet tokiu pagrindu Lietuvos motorlaivių federacijai minimam renginiui skirta
sporto šakų federacijos informuotos, kad 2022 metų TAMS varžybų konkursas bus skelbiamas gruodžio mėnesį. Federacijos, pateikusios paraiškas bus informuotos apie rezultatus ir sausio mėn. su laimėtojais bus sudaromos finansavimo sutartys. Ministerija, apklaususi federacijas apie planuojamas 2022 metais rengti varžybas, gavo informaciją, kad finansinis poreikis TAMS varžyboms siekia 1 267 300 Eur, tuo tarpu turimas biudžetas 700 000 Eur.
Lietuvos motorlaivių federacija informacijos apie planuojamus 2022 m. renginius ir finansinio poreikio Ministerijai nėra pateikusi, tad tikėtina, kad poreikis bus dar didesnis. Atskiroms federacijoms be konkurso TAMS varžyboms skirti lėšų nėra teisinio pagrindo
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys V. Kanopa 2021-10-26 Argumentai: Sveikatingumo ir sporto komplekso, K. Šimonio g. 1A, Kupiškio mieste statyba pradėta 2020 metais. Projektas parengtas 2016 metais. Investicinį projektą sudaro dvi dalys: pirmas darbų etapas - baseino statyba. Darbų vertė 6593 tūkst. eurų, iš jų Savivaldybės dalis sudaro 1319 tūkst. eurų. Iki 2022 metų sausio 1 d. valstybės skirtų lėšų dalis sudaro - 3476 tūkst. eurų. Pirmo statybos darbų etapo užbaigimui 2022 metams reikėtų 1798 tūkst. Eurų. Savivaldybė savo lėšas statybos finansavimo prisidėjimui turės (yra paimta paskola). Antras darbų etapas - universalios sporto salės statyba. Darbų vertė, ją perskaičiavus 2020 metų kainomis, sudaro 10684 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Kupiškio rajono investicinio projekto „Sveikatingumo ir sporto centro komplekso K. Šimonio g.1A, Kupiškio mieste, statyba“ pilnam pirmojo etapo užbaigimui 2022 metams papildomai skirti 400 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos. Spręsti pagrindiniam komitetui Toks pats siūlymas, kaip ir Kupiškio r. sav. rašte. 2. Seimo narys L. Savickas 2021-10-26 Argumentai:
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – Programa) kaip vienas iš prioritetinių projektų nurodytas „Mokymosi visą gyvenimą galimybė kiekvienam Lietuvos gyventojui“ projektas.
Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-966) (toliau – Valstybės biudžeto projektas) nėra skiriama lėšų nacionalinės karjeros planavimo visą gyvenimą sistemos sukūrimui, profesinių galimybių vieno langelio principo diegimui, neformaliojo švietimo finansavimo sistemos tobulinimui ir kitoms Mokymosi visą gyvenimą iniciatyvoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, siūloma aiškiai Valstybės biudžeto projekte aiškiai numatyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimus Mokymosi visą gyvenimą veiklų finansavimui. Pasiūlymas:
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose išskirti atskiras lėšų eilutes mokymosi visą gyvenimą veiklų finansavimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui 2022 m. valstybės biudžeto projekte FM rezervinėje pažangos priemonių programoje yra numatyta 7,9 mln. Eur RRF lėšų Švietimo plėtros programos pažangos priemonei
„Vienas langelis karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“, iš jų:
užtikrinti karjeros konsultavimo paslaugų teikimą mokiniams ir suaugusiems asmenims, plėtojant regioninių karjeros centrų tinklą,
įdiegti vieno langelio principu veikiančią elektroninę sistemą, įgyvendinančią bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį ir teikiančią informaciją gyventojams apie kompetencijų plėtojimo programas, 0,9 mln.
Eur - teikti paramą profesinių ir bendrųjų kompetencijų, susietų su prioritetiniais ekonomikos sektoriais, plėtojimui, sudarant sąlygas aukštosioms mokykloms didinti suaugusiųjų mokymui skirtų programų ir modulių pasiūlą. Lėšos pažangos priemonės detalizuojamos strateginio valdymo dokumentuose (Nacionalinėje Švietimo plėtros programoje, pažangos priemonių aprašymuose), todėl valstybės biudžete jos neturėtų būti nurodomos atskira eilute. 3. Seimo nariai Gintautas Paluckas, Kęstutis Vilkauskas, Julius Sabatauskas, Orinta Leiputė, Tomas Bičiūnas, Vilija Targamadzė, Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis 2021-10-27 Argumentai:
projekte niekur nėra minimas neformalus suaugusių švietimas ir tęstinis mokymasis, ir konkrečiai - programos, kuriomis būtų finansuojami Trečiojo amžiaus universitetai. Trečiojo amžiaus universitetų veiklos buvo finansuojamos konkursiniu būdu. 2016 ir 2017 metais valstybė vykdė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis 2016 m. tokiu būdu buvo finansuotos 36 pareiškėjų pateiktos paraiškos, už
amžiaus universitetams (toliau – TAU) skirta: Medardo Čoboto TAU (6103 Eur), Utenos TAU (4922 Eur), Marijampolės TAU (6102 Eur) ir Visagino TAU (3465 Eur). 2017 m. konkurso būdu finansuotos 42 pareiškėjų pateiktos paraiškos. Bendra finansavimo suma – 254 350 Eur. Iš jų tiesiogiai skirta: Medardo Čoboto TAU (5265 Eur), Marijampolės TAU (8
kompetencijų plėtotei didinti, kultūriniams ir kitiems poreikiams tenkinti.
Pvz., Medarto Čoboto TAU vykdė pilietiškumo ugdymui skirtą programą „Kovo 11-osios Akto signatarų keliais“, Birštono TAU vykdė informacinių technologijų mokymus „Išmanus senjoras“. Taip pat buvo vykdomos programos skirtos senjorams, kurias įgyvendino ne TAU. 2018–2020 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl lėšų stygiaus neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursų nevykdė. Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje yra numatyta sukurti programas senjorams geriau įsitraukti į formalų ir neformalų mokymąsi. Trečiojo amžiaus universitetai yra vienas efektyviausių tokio įsitraukimo būdų, nes atliepia senjorų poreikius, jų domėjimosi sritis. Trečiojo amžiaus universitetai veikia beveik visoje šalyje, tai yra decentralizuotos, vietinės iniciatyvos, kurios neturi didelių administracinių kaštų ir duoda itin didelę visuomeninę naudą. Todėl siūlome atkurti šią neformaliojo švietimo priemonę. Pasiūlymas:
asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursiniam finansavimui užtikrinti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo Trečiojo amžiaus universitetams skirti 300 000 eurų (po 5 tūkst. eurų kiekvienai savivaldybei). Žr. Komiteto pasiūlymą. 4. Seimo narys Zigmantas Balčytis 2021-11-03 Argumentai:
Šilutės rajono savivaldybės vykdomo investicijų projekto „Daugiafunkcinio sporto komplekso, esančio Šilutėje, Rusnės g. 10A, rekonstravimas“ bendra vertė 6 887 tūkst. eurų.
Valstybės investicijų programoje numatytas investicijų projekto finansavimas
lėšos). Šilutės raj. savivaldybė vykdo daug investicijų projektų, kurių įgyvendinimo termino pabaiga numatyta 2021 metais, o prisidėjimas siekia daugiau kaip 3,617 mln. eurų. Vertinant tai, kad Šilutės raj. savivaldybės investicijų projektai tęstiniai ir tai, kad skirtos lėšos nebuvo papildomai skiriamos, o tik skolinamos 2021 metų sąskaita (Valstybės investicijų programoje), 2021 metų savivaldybės biudžetui tenka didelė našta vykdant projektus, kurių pabaiga numatyta šiais metais. Taip pat dėl šiuo metu šalyje susidariusios situacijos statybų rinkoje, statybos elementų sąnaudų kainos padidėjo daugiau nei 10%, o tai įtakojo papildomą naštą savivaldybės biudžetui vykdant investicijų projektus. Šilutės miesto daugiafunkcinio sporto komplekse be baseino ir SPA zonų bei treniruoklių salės teikiamos naudos visuomenės sveikatai, planuojamos plaukimo pamokos mokiniams, reabilitacijos paslaugos, įvairių sporto šakų užsiėmimai skirti visuomenei ir mokyklinio amžiaus vaikams. Įgyvendinus šį investicinį projektą bus siekiama didinti mokyklinio amžiaus vaikų ir Šilutės rajono savivaldybės gyventojų fizinį užimtumą, gerinti sveikatą. Aplinkosauginiu požiūriu – baseino įrengimas Šilutėje dėl nebereikalingų kelionių transporto priemonėmis į gretimose savivaldybėse įrengtus baseinus sumažintų bendrą oro taršą. Pasiūlymas:
Skirti Šilutės rajono savivaldybės vykdomo investicijų projekto „Daugiafunkcinio sporto komplekso, esančio Šilutėje, Rusnės g. 10A, rekonstravimas“ įgyvendinimui 500 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.
Spręsti pagrindiniam komitetui Projekto vertė, pagal pateiktą investicijų projektą, 6887 tūkst. eurų, iš jų: VB-3721 tūkst. eurų, savivaldybės – 3166 tūkst. eurų. Valstybės biudžeto planuotos lėšos šiam projektui baigti skirtos 2021 m. Ministerija neturi galimybių padidinti projekto vertės ir skirti papildomų lėšų. 5. Seimo narė E. Rudelienė 2021-11-04 Argumentai:
Trakų rajono savivaldybė 2020-2021 metais įgyvendino projekto „Mokslo paskirties Trakų gimnazijos pastato (Unikalus. Nr. 7997-2000-3018) Birutės g. 44, Trakų m., rekonstravimas“ I etapą, kurio metu buvo apšiltintas mokyklos pastato stogas, sienos, cokolis. Pakeistos lauko durys ir langai. Pakeisti vandentiekio ir nuotekų tinklai; atnaujinta šildymo ir vėdinimo sistema, įrengta gaisrinė ir apsauginė signalizacija, elektrotechninė dalis, pastatas pritaikytas žmonėms su negalia, įrengta nauja valgykla ir technologijos kabinetai. Savivaldybė skyrė 2021 m. – 157 tūkst. EUR, 2022 m. –
mokyklos priestatas (sporto salės) numatant 350 sėdimų vietų tribūnuose, Pilnai atlikus mokyklos pastato ir priestato rekonstrukcijos darbus, bus sumažintas sunaudojamos šiluminės ir elektros energijos kiekis, taip pat sumažės išlaidos patalpų šildymui ir elektrai. Trakų rajone bus pirmoji moderni ir universali sporto salė atitinkanti kelių sporto šakų reikalavimus. Pagal pasirašytą statybos rangos darbų sutartį II etapo darbų vertė sudaro 2,4 mln. Eur.
Eur. Trakų rajono savivaldybė neturės galimybės minėto projekto finansuoti ir ES Struktūrinių fondų lėšomis, nes LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2021-2027 metais ES Struktūrinių fondų lėšomis planuojamos remti regione veiklos/priemonės yra šios:
Trakų rajono savivaldybei 2022 metų biudžete papildomai skirti 1 mln. eurų projekto „Mokslo paskirties Trakų gimnazijos pastato (Unikalus. Nr. 7997-2000-3018) Birutės g. 44, Trakų m., rekonstravimas“ II etapo darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui Naujas projektas (nauja statyba). Seimui 2020 m. birželio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, nauji projektai į Valstybės investicijų programą neįrašomi. 6. Seimo narys A. Dumbrava 2021-11-04 Argumentai:
Visagino
„Verdenės“ gimnazijos vidaus patalpos neatitinka šiuolaikinių nustatytų
higienos normų sąlygų, todėl yra parengtas vidaus patalpų modernizavimo projektas. Projekto įgyvendinimas pagerintų sąlygas ugdymuisi ir mokymuisi, nes būtų užtikrinta tinkama mokymosi aplinkos kokybė. Po projekto modernizuotos mokyklos vidaus patalpos atitiktų nustatytas higienos normas. Vidaus patalpų techninio projekto darbų vertė siektų 3 058 000 Eur. Visagino savivaldybės biudžeto lėšos sudarytų 458 700 Eur. Pasiūlymas:
Skirti 2 599 300 Eur Visagino „Verdenės“ gimnazijos vidaus patalpų modernizavimo projektui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui Naujas projektas.
Seimui 2020 m. birželio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, nauji projektai į Valstybės investicijų programą neįrašomi. 7. Seimo narys A. Dumbrava 2021-11-04 Argumentai: Šiuo metu yra parengtas Centrinio stadiono futbolo aikštės Parko g. 2C, Visagine, laistymo sistemos statybos ir stadiono dangos keitimo projektas. Įgyvendinant šį projektą planuojama centriniame stadione įrengti natūralios dangos laistymo sistemą bei atnaujinti esamą natūralią dangą. Pagal investicinį projektą numatyta įgyvendinti I alternatyvą, pagal kurią projekto vertė siektų 2 612 182,16 Eur. Visagino savivaldybės biudžeto lėšos sudarytų 391 827,32 Eur. Pasiūlymas:
Skirti 2 220 354,84 Eur Centrinio stadiono futbolo aikštės Parko g. 2C, Visagine, laistymo sistemos statybos ir stadiono dangos keitimo projektui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui Naujas projektas. Seimui 2020 m. birželio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, nauji projektai į Valstybės investicijų programą neįrašomi
A. Dumbrava 2021-11-04 Argumentai: Visagino
„Gerosios vilties“ progimnazijos vidaus patalpos neatitinka šiuolaikinių
nustatytų higienos normų sąlygų, todėl yra parengtas vidaus patalpų modernizavimo projektas. Projekto įgyvendinimas pagerintų sąlygas ugdymuisi ir mokymuisi, nes būtų užtikrinta tinkama mokymosi aplinkos kokybė. Po projekto modernizuotos mokyklos vidaus patalpos atitiktų nustatytas higienos normas. Pagal investicinį projektą numatyta įgyvendinti I alternatyvą, pagal kurią projekto vertė siektų 2 612 182,16 Eur. Visagino savivaldybės biudžeto lėšos sudarytų 391 827,32 Eur. (2022 m. pagal grafiką buvo planuojama skirti iš VIP).
Pasiūlymas: Skirti 2 220 354,84 Eur Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos vidaus patalpų modernizavimo projektui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui Naujas projektas. Seimui 2020 m. birželio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, nauji projektai į Valstybės investicijų programą neįrašomi. 9. Seimo narys A. Dumbrava 2021-11-04 Argumentai:
Šiuo metu Visagino rekreacijos paslaugų centro salė nėra tinkamai pritaikyta sportuoti neįgaliesiems žmonėms. Modernizavus sporto salę ir pritaikius ją neįgaliųjų poreikiams, neįgaliesiems būtų suteiktos tokios pat treniruočių galimybės kaip ir sveikiems žmonėms. Bendra projekto įgyvendinimo vertė: 514 321,00 Eur, sporto rėmimo fondų lėšos: 123 868,00 Eur, ir Visagino savivaldybės biudžeto lėšos sudarytų 195 453,00 Eur. Pasiūlymas:
Skirti 195 tūkst. Eur Visagino rekreacijos paslaugų centro sporto salės remonto ir pritaikymo neįgaliesiems projektui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui Naujas projektas. Seimui 2020 m. birželio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3128, nauji projektai į Valstybės investicijų programą neįrašomi. 10. Seimo nariai V. Bukauskas, R. Šalaševičiūtė, A. Mazuronis, V. Fiodorovas, A. Stončaitis, V. Gapšys, 2021-11-04 Argumentai:
Sporto paskirties pastato (plaukimo baseino) Lygumų g. 47, Telšiai kapitalinio remonto darbams užbaigti.
Suremontavus baseiną bus sudaryta galimybė mokytis plaukti ir treniruotis ištisus metus miesto ir rajono gyventojams, besilankantiems svečiams. jau daug metų organizuojama akcija „Telšiuose antrą klasę baigi – plaukti moki‘, kurios metu kiekvienas metais plaukti išmoksta apie 400 antrokų. patekimas į patalpas bus pritaikytas negalią turintiems asmenis, bus patraukli turistinė vieta. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 1423000 eurų sporto paskirties pastato (plaukimo baseino) Lygumų g. 47, Telšiai baseino kapitalinio remonto darbų užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos Spręsti pagrindiniam komitetui Projektas tęstinis, 2022 m. planuojama skirti 700 tūkst. eurų, 2023 m. – 694 tūkst. eurų. 11. Seimo nariai V. Bukauskas, R. Šalaševičiūtė, A. Mazuronis, V. Fiodorovas, A. Stončaitis, V. Gapšys, 2021-11-04 Argumentai: „Pastato Telšių, Respublikos g. 28, modernizavimas pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms“ Telšių meno mokykloje šiuo metu mokosi per 600 moksleivių. Mokykloje vyksta aktyvi popamokinė veikla įvairiose meno šakose, kuriami santykiai pagrįsti pasitikėjimu tarp mokinių, mokytojų ir tėvų. Mokiniai dalyvauja įvairiuose šalies bei tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, šventėse. Aktyviai dalyvauja bendruomenės renginiuose. Mokyklos veiklos prioritetai: bendradarbiavimo ir pasitikėjimo kultūros plėtra, dėmesys kiekvieno mokinio individualių gebėjimų ugdymui, mokyklos pažanga savitumo link. Atsižvelgiant į rangovo galimybes vykdyti darbus ir siekiant išlaikyti darbų vykdymo technologinį nuoseklumą reikalinga 2022 m skirti 1500000 Eur. Būtina įrengti stogų konstrukcijas su dangomis, atlikti fasadų sandarumo bei apšiltinimo su išorės apdaila darbus, pradėti vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbus. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 1500000 eurų „pastato Telšių, Respublikos g. 28, modernizavimas pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms“.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos Spręsti pagrindiniam komitetui Projektas tęstinis, 2022 m. planuojama skirti 300 tūkst. eurų, 2023 m. – 500 tūkst. eurų, 2024 m. – 1471 tūkst. eurų. 12. Seimo nariai L. Savickas, L. Nagienė, L. Mogenienė, R. Miliūtė, R. Baškienė, A. Stončaitis, D. Griškevičius, T. Tomilinas, S. Skvernelis, 2021-11-04 Argumentai: 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. (toliau – Susitarimas) numato tolygų finansavimo didinimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau - MTEP) veikloms. Sutarta, kad nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP, iki 2024 metų pabaigos – ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP (2018 m. reikšmė – 0,3 proc.). Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-966) (toliau – Valstybės biudžeto projektas) MTEP veikloms yra skiriama tik 24,1 mln. Eur. Siekiant Lietuvoje mažinti mokslo ir studijų finansavimo atotrūkį nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos atitinkamo vidurkio bei pasiekti Susitarime numatytus įsipareigojimus, Valstybės biudžeto projekte numatytas finansavimo tempas yra nepakankamas. Numatytos lėšos yra nepakankamos jaunųjų mokslininkų skatinimui likti dirbti Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje bei susigrąžinti ar pritraukti talentus iš užsienio, MTEP programų, skirtų prioritetinių žaliojo kurso, skaitmeninės transformacijos ir kitų Europos Komisijos prioritetinių tikslų įgyvendinimui, finansavimui bei MTEP infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui. Taigi, siūloma MTEP veikloms numatyti 67,7 mln.
Eur finansavimą. Pasiūlymas: Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms numatyti 67,7 mln. Eur finansavimą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos. Pritarti ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 13. Seimo narys J. Baublys 2021-11-09 Argumentai:
Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija - viena didžiausių savivaldybės mokyklų ir vienintelė gimnazija Varėnos mieste. Gimnazijos pastatai yra senos statybos (1966 ir 1969 m.), todėl jų eksploatacijos kaštai yra labai dideli. Atlikus sienų termoizoliacijos darbus, pakeitus susidėvėjusį ir jau vandeniui pralaidų stogą, atnaujinus elektros instaliacijos sistemą, bent iš dalies modernizavus specializuotas ugdymosi patalpas, būtų taupomos gimnazijos ir savivaldybės biudžeto lėšos, ženkliai pagerėtų mokinių mokymosi ir darbuotojų darbo sąlygos, pasikeistų mokymosi aplinkų estetinis vaizdas, jos taptų moderniomis ir šiuolaikiškomis, kas yra labai svarbu ir aktualu gimnazijai. Pasiūlymas:
Skirti Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokyklos paskirties pastatų modernizavimo projektui parengti ir bendrajai ekspertizei atlikti 50 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, Valstybės investicijų programos sutaupytos
pagrindiniam komitetui
nariai R. Budbergytė, E. Sabutis, J. Sabatauskas, V. Kanopa, O. Leiputė, L. Jonauskas, A. Sysas, V. Targamadzė, K. Vilkauskas, L. Jonaitis, T. Bičiūnas, G. Paluckas, D. Šakalienė, 2021-11-09 Argumentai:
švietimui, mokslui ir sportui (iš visų šaltinių) sudarys iš viso 2304,5 mln. eurų ir bus 283,7 mln. eurų (14 proc.) didesnis nei 2021 m. Tai akivaizdus ir sveikintinas valstybės biudžeto lėšų švietimui didėjimas.
Stebint LRV biudžeto švietimui eilutes bei analizuojant „Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030)“ išlaidų modeliavimo grafikus, matome didelius atskirų sričių finansavimo netolygumus. Visų pirma tai pasakytina apie mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros programą (MTEP). Susitarimo 18 straipsnio 3 dalis sako, kad „Nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui,
moksle ir valdžios sektoriuje siekia ne mažiau kaip 1 proc. BVP iki 2024 metų pabaigos – ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP“. Deja dabartiniai rodikliai rodo labai menką MTEP finansavimą. 2018 m. sudarė 0,94 proc. nuo BVP, ES vidurkis iš 2,18 proc. Iš jų valdžios sektorius skyrė vos 0,3 proc. nuo BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis buvo 0,65 proc. nuo BVP. MTEP veiklai pagal švietimo susitarimą ŠMSM sumodeliuotas lėšų augimas labai lėtas 2021-2022 metų laikotarpiui ir kyla vos nuo 0,30 proc. iki 0,32 proc. 2022 metais. Tai sudaro 2021 metais skirtus 159,2 mln. ir planuojamas 183,3 mln. 2022 metais. Siekiant ženkliau suaktyvinti šį sektorių bei mažinti netolygumus tarp švietimo sričių, siūloma MTEP programai papildomai numatyti papildomas lėšas. Tai ženkliai pagerintų mokslinių tyrimų plėtrą, valstybei atneštų didesnę pridėtinę vertę bei skatintų inovacijas ir naujų technologijų diegimą Lietuvos pramonėje. Be to ženkliai sumažintų MTEP lėšų poreikio spaudimą valstybės biudžetui 2023 ir 2024 metais. Pasiūlymas:
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos programai papildomai numatyti 40 mln. eurų. Lėšų šaltinis: Iš pažangos priemonėms įgyvendinti skirstomų lėšų. Pritarti ŠMK siūlo papildomai MTEP skirti 43.6 mln. Eur. Žr. Komiteto pasiūlymai. 15. Seimo nariai L. Jonauskas, O. Leiputė, E. Sabutis, V. Targamadzė, T. Bičiūnas, G.
Bičiūnas, G. Paluckas, 2021-11-09 Argumentai: Prie suprastėjusios vaikų fizinės ir psichologinės būklės itin prisidėjo karantinas. Mokslininkai, ištyrę daugiau nei 1,5 tūkst. tėvų, daugiau nei 300 11-14 metų vaikų ir beveik tiek pat mokytojų, pateikė išvadas, kad daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ir /arba elgesys pirmojo karantino (2020 m. pavasarį) metu pablogėjo. Prie ekranų leidžiamas laikas, lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, padvigubėjo. Padaugėjo vaikų galvos skausmų, kurie sietini su ilgesne ekranų (ypač mokymosi tikslais) trukme, mažesniu fiziniu aktyvumu, trumpesniu buvimu lauke. Padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo. Pastebimai sumažėjo vaikų, dalyvaujančių neformaliame ugdyme. Dalyvaujantys neformalaus ugdymo užsiėmimuose vaikai prie ekranų praleido mažiau laiko, jų fizinė ir psichikos sveikata buvo geresnė, o noras mokytis ir mokymosi pasiekimai – didesni. Vasaros metu vaikų užimtumas sumažėja. Ne visi tėvai turi galimybes paskatinti vaikų dalyvavimą neformaliame ugdyme, nupirkti kelialapius į stacionarias vasaros stovyklas, kurios padėtų grąžinti vaikams socialinius, fizinio aktyvumo ir kitus prarastus įgūdžius. Šiuo metu yra kompensuojamos vasaros stovyklos socialiai remtiniems vaikams, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leido savivaldybėms naudoti karantino metu sutaupytas neformalaus vaikų švietimo krepšelio lėšas vaikų vasaros stovykloms. Šių lėšų nepakanka, kad būtų užtikrinta, jog visi 7-16 metų mokiniai galėtų pasinaudoti galimybe dalyvauti vasaros stovyklose. Įvertinus tai, kad šiuo metu (Lietuvos statistikos departamento 2021 metų duomenimis) Lietuvoje yra 301323 7-16 amžiaus vaikų, biudžete reikėtų numatyti 45 200 000 eurų. Skaičiuojama vienos vasaros stovyklos kaina vaikui per metus – 150 eurų. Todėl siūlome sudaryti sąlygas 7-16 metų vaikams pasinaudoti kasmetinėmis edukacinėmis 5-7 dienų trukmės stacionariomis vasaros stovyklomis, kurios būtų apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.
Pasiūlymas:
ministerijai, 7-16 metų vaikų kasmetinėms edukacinėms 5-7 dienų trukmės stacionarioms vasaros stovykloms. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui
nariai V. Bakas, R. Šarknickas 2021-11-09 Argumentai: Alytaus šv. Benedikto gimnazija įsteigta 1996 m. Gimnazijoje šiuo metu sudėti presuotos plokštės langai, kurie niekada nebuvo keisti. Langų būklė yra avarinė, dalis langų nesidarinėja dėl to, kad nesaugu. Esant stipriam lietui prilyja į patalpas. Šildymo sezono metu patiriami dideli šilumos nuostoliai. Gimnazijos mokymosi aplinka neatitinka šiuolaikinių nustatytų higienos normų sąlygų, todėl yra suprojektuotas langų, švieslangių (su apsaugomis nuo fizinio pažeidimo sporto salėje) keitimas. Pastato langų keitimo darbų vertė siektų
ženkliai pagerintų mokymosi patalpų būklę, padidintų jų energetinį efektyvumą, užtikrintų tinkamas higienos normas ugdymo paslaugų teikimo vietose, padėtų taupyti pinigines lėšas. Pasiūlymas: Skirti 440 000 Eur Alytaus šv. Benedikto gimnazijos langų pakeitimo darbams atlikti Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui
nariai J. Varkalys, A.
Varkalys, A. Stončaitis 2021-11-09 Argumentai: Siekiama užtikrinti nuoseklų darbų tęstinumą ir pratęsti Plungės rajono Kulių gimnazijos pastato remonto darbus. Kulių gimnazija pastatyta 1957 m., rekonstruojama nuo 2007 m. (tvirtintos pastato konstrukcijos, atlikti kiti remonto darbai), tačiau vis dar neatitinka higienos normų reikalavimų, gimnazijos aplinka nesudaro tinkamų sąlygų švietimo veiklų organizavimui ir vykdymui. Pažymėtina, kad mokinių skaičius gimnazijoje išlieka stabilus. Pasiūlymas:
Siūloma skirti 400 tūkst. eurų „Plungės r. Kulių gimnazijos, Aušros g. 24, Kuliai, Plungės r. remontui“. Lėšų šaltinis:
pagrindiniam komitetui
narys A. Palionis 2021-11-09 Argumentai: Širvintų mieste veikia ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia tik vienas lopšelis-darželis, kuriame yra 18 grupių, kuriose ugdomi 367 vaikai, šiuo metu į darželį pretenduoja 155 vaikai, tačiau esamoje situacija yra galimybė priimti tik 45 vaikus, ko pasėkoje nėra galimybės Širvintų mieste suteikti ikimokyklinio ugdymo paslaugų visiems to norintiems rajono gyventojams. Savivaldybė savo lėšomis įrengė dvi papildomas grupes, tačiau esamo ikimokyklinio ugdymo poreikio jos neužtikrina. Vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, parengtas Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrojo plano projektas, kuriame buvo numatyta Širvintų pradinės mokyklos mokinius perkelti į Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos patalpas, o pradinės mokyklos pastatas būtų skirtas lopšeliui-darželiui ir įrengtos ikimokyklinio ugdymo grupės visiems eilėje laukiantiems vaikams.
Šiuo sprendimu būtų išspręstos ne tik mokyklų tinklo optimizavimo, bet ir vietų darželyje trūkumo problemos, tačiau po Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario, vieno iš mokinių tėvo skundo, Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą – sustabdyti Širvintų rajono savivaldybės sprendimus šiuo klausimu. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ (Vilniaus g. 53, Širvintos) priestato statybai 2022 metų biudžete skirti 1 200 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui
A. Palionis 2021-11-09 Argumentai: Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje, kur mokosi 325 mokiniai, modernizuojamos, kuriamos šiuolaikiškos ugdymo erdvės, tačiau visos anksčiau įdėtos pastangos ir skirtos lėšos, įgyvendinant „Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo erdvių modernizavimas“ gali nueiti perniek, dėl dalyje gimnazijos patalpų atsiradusio ir sparčiai besidauginančio pelėsio, kurio naikinimui ir valymui pasitelkti įvairūs būdai iki šiol buvo neefektyvūs, nes pelėsio atsiradimo šaltinis – per pastato pamatus besisunkianti drėgmė, todėl būtina dalies gimnazijos pamatų hidroizoliacija, lietaus nuotekų sistemos sutvarkymas.
Taip pat gimnazijoje yra poreikis įrengti liftą dėl judėjimo negalią turinčių asmenų patekimo užtikrinimo į gimnazijos antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį aukštus, šiuo metu gimnazijoje dirba neįgali pedagogė, turinti judėjimo negalią, judanti tik neįgaliojo vežimėliu. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, projektui „Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo erdvių modernizavimas“ 2022 metų biudžete skirti 483 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis:
Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui
narys A. Palionis 2021-11-09 Argumentai: Širvintų pradinė mokykla yra vienintelė pradinio ugdymo įstaiga mieste. Mokyklos pilna sukomplektuotos visos klasės, patalpų užimtumas yra išnaudotas maksimaliai, dėl šios priežasties 2021 metais joje negalėjo būti vykdomos informacinių technologijų veiklos, kurių įgyvendinimui reikalingos tinkamos patalpos. Taip pat kyla valgyklos patalpų trūkumo ir ugdymo dalykų, kuriems reikalingos dvi klasės (patalpos), trūkumo problemos. Būtinas šių problemų dėl patalpų trūkumo pradinėje mokykloje sprendimo būdas – Širvintų pradinės mokyklos patalpų plėtra: paradinės mokyklos priestato statyba bei sporto aikštyno remontas.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, projektui „Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimas“ 2022 metų biudžete skirti 900 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui
narys A. Palionis 2021-11-09 Argumentai: Širvintų rajono savivaldybė yra parengusi projektą „Šeimos, sporto ir laisvalaikio parko Širvintose įrengimas“. Projekto įgyvendinimo metu numatyta įrengti teniso kortus, riedlenčių ir paspirtukų parką, poilsio zonas šeimoms, pontoninį tiltą, mini golfo ir kitas zonas, skirtas neformaliojo ugdymo veikloms vykdyti. Šiuo metu Širvintų mieste nėra galimybės užsiimti aukščiau minėtomis sporto šakomis, o su siūloma įrengti infrastruktūra būtų skatinamas šių sporto šakų populiarinimas ir didinamas gyventojų fizinis aktyvumas, puoselėjant jų sveikatinimą, o kadangi infrastruktūra būtų įrengta lauke – būtų skatinimas ir laisvalaikio praleidimas gryname ore. Tikimasi, kad ši infrastruktūra lems neformalaus švietimo stiprinimą ne tik rajone, tačiau ir regione. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, projektui „Šeimos, sporto ir laisvalaikio parko Širvintose įrengimas“ 2022 metų biudžete skirti 1 500 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Spręsti pagrindiniam komitetui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-966 ir siūlyti Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems pritarė Švietimo ir mokslo komitetas:
tūkst. eurų kiekvienai savivaldybei). 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2021-11-10 Argumentai:
politikos 2021-2030, kuriame numatyta, kad iki 2024 m. pabaigos valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje sieks ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP. Norint įgyvendinti šią nuostatą, reikia kasmet nuosekliai didinti finansavimą MTEP. 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatyta MTEP papildomai skirti 24,1 mln. eurų. Tai reiškia, kad 2023 m. ir 2024 m. lėšos turėtų būti didinamos itin dideliais tempais tam, kad būtų pasiektas Susitarime nustatytas tikslas. Norint nuosekliai ir realiai siekti užsibrėžto tikslo, reikia jau 2022 m. valstybės biudžete numatyti 67,7 mln. Eurų daugiau nei buvo skirta 2021 m. Taigi papildomai 2022 m. reikėtų skirti dar 43.6 mln. Eurų.
Eurų. Viena iš svarbiausių sričių, susijusių su MTEP finansavimu, yra konkursinis mokslo finansavimas, kurį įgyvendina Lietuvos mokslo taryba. Šiuo metu tik vidutiniškai 10 proc. LMT konkursuose dalyvaujančių projektų gauna finansavimą. Pabrėžtina, kad dalis projektų iki šiol buvo finansuojama ES fondų lėšomis, kurios baigiasi, todėl 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatytas lėšų didinimas iš valstybės biudžeto (2 mln. eur) tik iš dalies dengia šį praradimą. Siekiant nuosekliai įgyvendinti Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos, būtina jau
skirti 21.2 mln. Eur. Šios lėšos galėtų būti skiriamos studentų mokslinės praktikos, konkursinės doktorantūros, mokslininkų grupių ir kt. veikiančių programų finansavimo didinimui, taip pat naujų programų, numatytų XVIII LRV programoje, tokių kaip edukologijos, skaitmeninių mokslų (dirbtinio intelekto, didelių duomenų, daiktų interneto ir kt.), žaliojo kurso, biotechnologijos, fotonikos programų iniciavimui ir finansavimui 2022 m. II pusmetyje. Pasiūlymas:
Lietuvos mokslo tarybai mokslo konkursiniam finansavimui papildomai skirti 21.2 mln. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos, skolintos lėšos, peržiūrėtos ministerijų išlaidos moksliniams tyrimams. Pritarti Balsavimo rezultatai: Už – 7; Prieš (už pasiūlymą perduoti spręsti pagrindiniam komitetui) – 6. 2. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2021-11-10 Argumentai:
politikos 2021-2030, kuriame numatyta, kad iki 2024 m. pabaigos valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje sieks ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP. Norint įgyvendinti šią nuostatą, reikia kasmet nuosekliai didinti finansavimą MTEP. 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatyta MTEP papildomai skirti 24,1 mln. eurų.
Tai reiškia, kad 2023 m. ir 2024 m. lėšos turėtų būti didinamos itin dideliais tempais tam, kad būtų pasiektas Susitarime nustatytas tikslas. Norint nuosekliai ir realiai siekti užsibrėžto tikslo, reikia jau 2022 m. valstybės biudžete numatyti 67,7 mln. Eurų daugiau nei buvo skirta 2021 m. Taigi papildomai 2022 m. reikėtų skirti dar 43.6 mln. Eurų. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos gauna valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas, kurios skiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei meno veiklai plėtoti. Siekiant didinti finansavimą MTEP ir meno veiklai, būtina skirti daugiau lėšų mokslo ir studijų institucijoms, kurias jos galėtų panaudoti mokslo darbuotojų, tyrėjų darbo užmokesčiui didinti, moksliniams tyrimams ir pan. 2022 metams papildomos valstybės biudžeto asignavimų lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai universitetams ir mokslinių tyrimų institutams būtų paskirstomos proporcingai universitetams ir mokslinių tyrimų institutams 2021 metams paskirtoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, pagal šių institucijų 2020 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kasmetinio vertinimo rezultatus. Lėšos meno veiklai plėtoti būtų paskirstomos proporcingai universitetams 2021 metams paskirtoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšoms meno veiklai plėtoti. Lėšos kolegijoms būtų paskirstomos proporcingai 2021 metų kolegijų atliktų mokslo darbų, užsakomosios projektinės veiklos ir meno taikomosios veiklos, kitos užsakomosios projektinės veiklos (stebėsenos, analizės, tiriamosios studijos), papildomų kompetencijų suteikimo, kvalifikacijos tobulinimo, seminarų, konsultacijų ir kitos švietėjiškos veiklos rezultatams.
Pasiūlymas: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose papildomai numatyti 22.2 mln. eur., kurie būtų skiriami valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei meno veiklai plėtoti. Lėšų šaltinis: Viršplaninės biudžeto pajamos, skolintos lėšos. Pritarti Balsavimo rezultatai:
Už – 7; Prieš (už pasiūlymą perduoti spręsti pagrindiniam komitetui) – 6. 3. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2021-11-10 Argumentai: Lietuvos mokslų akademija leidžia aštuonis mokslo periodinius žurnalus. Lietuvos mokslo žurnalų leidyba yra ypač svarbi Lietuvos mokslo ir kultūros dalis. Žurnaluose spausdinami mūsų šalies ir užsienio mokslininkų straipsniai referuojami tarptautinėse duomenų bazėse. Šiuo metu šių žurnalų leidybai LMA gauna finansavimą iš ESF. Nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio, pasibaigus ESF lėšomis finansuojamam „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ projektui, Leidybos skyriaus darbuotojus reikės išlaikyti ir vykdyti leidybinę veiklą iš valstybės biudžeto gaunamų asignavimų lėšų. Papildomai 2022 metais Leidybos skyriaus antro pusmečio darbuotojų darbui apmokėti reikės 80 tūkst. eurų, elektroninės leidybos ir spausdinimo kaštams reikės 25,0 tūkst. eurų (iš viso 105,0 tūkst. eurų). LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimo Nr.
mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ numatyta LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams skirti iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesines išmokas. Vidutiniškai kasmet išmokas gauna 63 tokie LMA nariai. Šiuo metu išmokos dydis - 200 eurų, tai tik 50 proc. LRV nutarime numatytos maksimalios išmokos dydžio. Siekiant mokėti bent 75 proc. numatytos maksimalios išmokos dydžio išmokas, t. y. po 300,0 eurų, papildomai Lietuvos mokslų akademijai reikėtų skirti 76,0 tūkst. eurų. Papildomų lėšų skyrimas LMA prisidėtų prie Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo. Pasiūlymas:
Papildomai Lietuvos mokslų akademijai skirti 181,0 tūkst. eurų mokslo žurnalų leidybai ir LMA narių emeritų išmokoms mokėti. Lėšų šaltinis. Viršplaninės biudžeto pajamos, skolintos lėšos. Pritarti Balsavimo rezultatai: Už – 7; Prieš (už pasiūlymą perduoti spręsti pagrindiniam komitetui) – 6. 4. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2021-11-10 Argumentai:
Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje yra numatyta sukurti programas senjorams geriau įsitraukti į formalų ir neformalų mokymąsi. Trečiojo amžiaus universitetai yra vienas efektyviausių tokio įsitraukimo būdų, nes atliepia senjorų poreikius, jų domėjimosi sritis. Trečiojo amžiaus universitetai veikia beveik visoje šalyje, tai yra decentralizuotos, vietinės iniciatyvos, kurios neturi didelių administracinių kaštų ir duoda itin didelę visuomeninę naudą. Trečiojo amžiaus universitetų veiklos buvo finansuojamos konkursiniu būdu. 2016 ir 2017 metais valstybė vykdė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursą. 2022 m. valstybės biudžeto projekte šiam tikslui lėšų nėra numatyta. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ŠMSM planuoja finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų nuo 2023 m.
Atsižvelgiant į tai, kad Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta „išplėtoti senjorų mokymosi galimybes (trečiojo amžiaus universitetus)“, svarstytina galimybė ieškoti lėšų Trečiojo amžiaus universitetus finansuoti jau nuo 2022 metų. Pasiūlymas: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus padidinti 300 tūkst. eurų, kurie būti skiriami Trečiojo amžiaus universitetams (po 5 tūkst. eurų kiekvienai savivaldybei). Lėšų šaltinis:
Viršplaninės biudžeto pajamos, skolintos lėšos. Pritarti Balsavimo rezultatai: Už – 8; Prieš (už pasiūlymą perduoti spręsti pagrindiniam komitetui) – 5. 7. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)