Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto lyginamasis variantas
PAKEITIMO ir papildymo 18¹straipsniu
Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytiems asmenims ir nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.“
taip:
„1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje
(įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, į kurias asmenį skiria ar deleguoja jo darbdavys, kaip savo atstovą, ir už tai moka atlygį, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“ 2.
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar
valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, asmenys, atlygintinai einantys renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, išskyrus nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio
įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą.
Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokos mokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), nurodytų šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, ar asmenų, gaunančių tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, ar šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų, atlygintinai einančių renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.
Šioje dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius.“
straipsnio 1 dalį 12 punktu: „12) atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas.“
2Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) apdraustojo už atliekamą darbą pajamos, gaunamos ne tiesiogiai iš darbdavio, o iš su juo susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, pagal veiklos vykdymo kalendorinėmis dienomis skaičių.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) teismų ir darbo ginčų komisijų priteistos ir išieškotos sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, ir neturtinei žalai atlyginti;“. 7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka moka už verslo liudijimo galiojimo laiką laikotarpio veiklos vykdymo kalendorines dienas, o jeigu. Jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, pagal asmens pateiktą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos už visą kalendorinį mėnesį, prašymą pateikiant Fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki asmens metinės pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį, į kurį įeina šis mėnuo, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Jeigu asmuo socialinio draudimo įmokų pagal pateiktą prašymą nesumoka, prašymo galiojimas nutrūksta ir socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos už verslo liudijimo galiojimo laikotarpio veiklos vykdymo kalendorines dienas.“
1Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos. 2.
biudžeto lėšomis finansuojamos šios su asmens draudžiamosiomis pajamomis susijusios socialinio draudimo išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta individualioji socialinio draudimo pensijos dalis, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos ir pensijos;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta ligos (neįskaitant darbdavio mokamų už dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;
3) Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos;
4) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos bei vienkartinės ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. 3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami papildomai Fondo biudžetui nustatyti įpareigojimai ir (ar) su asmens draudžiamosiomis pajamomis nesusijusios išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą bendroji socialinio draudimo pensijos dalis;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos išmokos dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino bei motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skirtumai mokami dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės.“
2Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos. 2.
finansuojamos šios su asmens draudžiamosiomis pajamomis susijusios socialinio draudimo išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta individualioji socialinio draudimo pensijos dalis, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos ir pensijos;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta ligos (neįskaitant darbdavio mokamų už dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;
3) Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos;
4) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos bei periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. 3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami papildomai Fondo biudžetui nustatyti įpareigojimai ir (ar) su asmens draudžiamosiomis pajamomis nesusijusios išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą bendroji socialinio draudimo pensijos dalis;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos išmokos dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino bei motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skirtumai mokami dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės;
3) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.“
Papildyti Įstatymą 18¹ straipsniu: ,,18¹ straipsnis.
Draudėjų, apdraustųjų asmenų, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjų duodamų įgaliojimų jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, ypatumai Draudėjai, apdraustieji, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai įgalioti savo atstovą atsiimti jiems mokamas išmokas, kurias pristato paslaugų teikėjai, su kuriais Fondo administravimo įstaigos yra sudariusios išmokų pristatymo sutartis, atlikti kitus veiksmus (sudaryti sandorius), susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, joms teikiant administracines paslaugas ir vykdant kitas funkcijas, turi teisę ne tik įformindami įgaliojimą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta tvarka, bet ir pateikę pasirašytą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos įgaliojimą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
pakeitimas
taip: „3. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų.
Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Draudėjui Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip
taip: „4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka.
Draudėjui Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip
draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas neatidedamas.“
taip: „10. Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėtos laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūros tęsiamos, nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia iki sueina jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Jeigu priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą, delspinigių ar baudų išieškojimą, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas nutrūksta. Tokiu atveju nutrauktas nutrūkęs priverstinio išieškojimo senaties terminas prasideda iš naujo tęsiamas nuo to momento, kai netenka galios sprendimas, kuriuo atitinkamos sumos sumokėjimas ar išieškojimas buvo atidėtas. Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų.“
Pakeisti 19¹ straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl draudėjo socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) mokėjimo atidėjimo visais atvejais priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;“.
pakeitimas
išdėstyti taip: „2. Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Tokios išmokų permokos iš jų gavėjų išieškomos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.“
2Papildyti 21 straipsnį 4 dalimi:
„4. Dėl šiame straipsnyje nurodytos žalos priteisimo Fondo
administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
kaupiamųjų pensijų įmokų skoloms kompensuoti skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto. 1. 2.
bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. 2. 3. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 3. 4. Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“
1Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;
straipsnį 2 dalį 15 punktu:
„15) nustatyti sąlygas ir tvarką, pagal kurias asmenų
žodžiu pateikti prašymai (įskaitant nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius pateiktus prašymus) Fondo administravimo įstaigoms jų kompetencijos klausimais prilyginami raštu pateiktiems (ir, kai keliamas toks reikalavimas, – pasirašytiems) prašymams ir sukelia tas pačias teisines pasekmes, kaip raštu pateikti prašymai (tvirtinamos sąlygos ir tvarka turi apimti taikymo sritis (prašymų rūšis), asmenų identifikavimą, autentifikavimą užtikrinančias procedūras, jų ir prašymo turinio fiksavimą (įrašymą) ir įrašų saugojimą).“
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra išlaikomi iš
Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos direktoriaus tvirtinamus Fondo valdybos teritorinių skyrių nuostatus. Jų organizacines valdymo struktūras tvirtina Fondo valdybos direktorius.“
straipsnio pakeitimas 1.
34 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 23 punktu: „23) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;“. 2. Buvusį 34 straipsnio 23 punktą laikyti 24 punktu. 17 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetinių ir respublikinių ligoninių, teikiančių antrinio ir tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), su kuriomis sudaryta sutartis (toliau
Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria sudaryta sutartis, suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga sumoka iš Fondo biudžeto pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus įkainius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Socialinio draudimo rezervinis fondas
biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas, įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą bei įvertinus kasos apyvartos lėšų pokytį. Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės, ir investicinės veiklos bei įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms. 2. Socialinio draudimo rezervinio fondo veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatai, kuriuose nustatomi Socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo šaltiniai, dydis, panaudojimo atvejai, lėšų investavimo, audito tvarka, veikla ir atskaitomybė. 3. Socialinio draudimo rezervinį fondą valdo Fondo valdyba. 4.
sprendimu (išskyrus Vyriausybės tvirtinamuose Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatuose nustatytus atvejus, kai Vyriausybės sprendimai nepriimami), tik įvertinus ekonominę padėtį, kai socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytoms atitinkamoms išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies Fondo pajamų.“
taikymas
įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų skoloms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto Nr. XIVP-956(2) lyginamasis variantas
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 19¹, 21, 23, 32, 33, 34, 34¹, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo 18¹straipsniu
Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytiems asmenims ir nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.“
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, į kurias asmenį skiria ar deleguoja jo darbdavys, kaip savo atstovą, ir už tai moka atlygį, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“
2.
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, asmenys, atlygintinai einantys renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pareigas, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą.
Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokos mokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose – pagal draudėjams patvirtintus įmokų tarifus.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), nurodytų šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, ar asmenų, gaunančių tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, ar šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų, atlygintinai einančių renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.
Šioje dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius.“
1Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 12 punktu:
„12) atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas;“. 2. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) apdraustojo pajamas už atliktą darbą, gaunamas ne tiesiogiai iš darbdavio, o iš su juo susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme.“
3Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, pagal veiklos vykdymo kalendorinių dienų skaičių.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) teismų ir darbo ginčų komisijų priteistos ir išieškotos sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, ir neturtinei žalai atlyginti;“. 7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka moka už verslo liudijimo galiojimo laiką laikotarpio veiklos vykdymo kalendorines dienas, o jeigu. Jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, pagal asmens pateiktą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos už visą kalendorinį mėnesį, prašymą pateikiant Fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki asmens metinės pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį, į kurį įeina šis mėnuo, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Jeigu asmuo socialinio draudimo įmokų pagal pateiktą prašymą nesumoka, prašymo galiojimas nutrūksta ir socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos už verslo liudijimo galiojimo laikotarpio veiklos vykdymo kalendorines dienas.“
1Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
1Socialinio draudimo išmokos – Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos. 2.
2Fondo biudžeto lėšomis finansuojamos šios su asmens draudžiamosiomis pajamomis susijusios socialinio draudimo išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta individualioji socialinio draudimo pensijos dalis, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos ir pensijos;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos (neįskaitant darbdavio mokamų už dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;
3) Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos;
4) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos bei vienkartinės ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. 3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami papildomai Fondo biudžetui nustatyti įpareigojimai ir (ar) su asmens draudžiamosiomis pajamomis nesusijusios išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta bendroji socialinio draudimo pensijos dalis;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos išmokos dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino bei motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skirtumai, mokami dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės.“
2Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
1Socialinio draudimo išmokos – Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos. 2.
2Fondo biudžeto lėšomis finansuojamos šios su asmens draudžiamosiomis pajamomis susijusios socialinio draudimo išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta individualioji socialinio draudimo pensijos dalis, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos ir pensijos;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos (neįskaitant darbdavio mokamų už dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;
3) Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos;
4) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos bei periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. 3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami papildomai Fondo biudžetui nustatyti įpareigojimai ir (ar) su asmens draudžiamosiomis pajamomis nesusijusios išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta bendroji socialinio draudimo pensijos dalis;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos išmokos dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino bei motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skirtumai mokami dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės;
3) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.“
Papildyti Įstatymą 18¹ straipsniu: „18¹ straipsnis.
Draudėjų, apdraustųjų asmenų, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjų duodamų įgaliojimų jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, ypatumai Draudėjai, apdraustieji, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai turi teisę įgalioti savo atstovą atsiimti jiems mokamas išmokas, kurias pristato paslaugų teikėjai, su kuriais Fondo administravimo įstaigos yra sudariusios išmokų pristatymo sutartis, atlikti kitus veiksmus (sudaryti sandorius), susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, joms teikiant administracines paslaugas ir vykdant kitas funkcijas, ne tik įformindami įgaliojimą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta tvarka, bet ir pateikę pasirašytą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos įgaliojimą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų.
Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Draudėjui Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka.
Draudėjui Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas neatidedamas.“
3Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėtos laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūros tęsiamos, nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia iki sueina jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Jeigu priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą, delspinigių ar baudų išieškojimą, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas nutrūksta. Tokiu atveju nutrauktas nutrūkęs priverstinio išieškojimo senaties terminas prasideda iš naujo tęsiamas nuo to momento, kai netenka galios sprendimas, kuriuo atitinkamos sumos sumokėjimas ar išieškojimas buvo atidėtas. Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų.“
Pakeisti 19¹ straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl draudėjo socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) mokėjimo atidėjimo visais atvejais priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;“.
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų, ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Tokios išmokų permokos iš jų gavėjų išieškomos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.“
2Papildyti 21 straipsnį 4 dalimi:
,,4. Kai socialinio draudimo išmokų permoka susidaro ne dėl draudėjų ar apdraustųjų asmenų kaltės, dėl žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
1.
Nurašytoms kaupiamųjų pensijų įmokų skoloms kompensuoti skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto. 1. 2. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. 2. 3. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 3. 4. Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“
1Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;
2Papildyti 32 straipsnį 2 dalį 15 punktu:
„15) nustatyti sąlygas ir tvarką, kuriomis asmenų žodžiu pateikti prašymai (įskaitant nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius pateiktus prašymus) Fondo administravimo įstaigoms jų kompetencijos klausimais prilyginami raštu pateiktiems (ir, kai keliamas toks reikalavimas, – pasirašytiems) prašymams ir sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip raštu pateikti prašymai (nustatytos sąlygos ir tvarka turi apimti taikymo sritis (prašymų rūšis), asmenų identifikavimą, autentifikavimą užtikrinančias procedūras, jų ir prašymo turinio fiksavimą (įrašymą) ir įrašų saugojimą).“
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra išlaikomi iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos direktoriaus tvirtinamus Fondo valdybos teritorinių skyrių nuostatus. Jų organizacines valdymo struktūras tvirtina Fondo valdybos direktorius.“
1.
1Papildyti 34 straipsnį nauju 23 punktu:
„23) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka pripažįsta socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;“. 2. Buvusį 34 straipsnio 23 punktą laikyti 24 punktu. 17 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetinių ir respublikinių ligoninių, teikiančių antrinio ir tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo, kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria sudaryta sutartis, suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga sumoka iš Fondo biudžeto pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus įkainius.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Socialinio draudimo rezervinis fondas
1Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas, įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą bei įvertinus kasos apyvartos lėšų pokytį. Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės, ir investicinės veiklos bei įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms. 2. Socialinio draudimo rezervinio fondo veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatai, kuriuose nustatomi Socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo šaltiniai, dydis, panaudojimo atvejai, lėšų investavimo, audito tvarka, veikla ir atskaitomybė. 3. Socialinio draudimo rezervinį fondą valdo Fondo valdyba. 4.
4Socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos naudojamos Vyriausybės sprendimu (išskyrus Vyriausybės tvirtinamuose Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatuose nustatytus atvejus, kai Vyriausybės sprendimai nepriimami), tik įvertinus ekonominę padėtį, kai socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytoms atitinkamoms išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies Fondo pajamų.“
1Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų skoloms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto Nr. XIVP-956(3) lyginamasis variantas
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 19¹, 21, 23, 32, 33, 34, 34¹, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo 18¹straipsniu
Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytiems asmenims ir nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.“
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, į kurias asmenį skiria ar deleguoja jo darbdavys, kaip savo atstovą, ir už tai moka atlygį, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“
2.
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, asmenys, atlygintinai einantys renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pareigas, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą.
Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokos mokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose – pagal draudėjams patvirtintus įmokų tarifus.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), nurodytų šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, ar asmenų, gaunančių tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, ar šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų, atlygintinai einančių renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.
Šioje dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius.“
1Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 12 punktu:
„12) atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, pagal veiklos vykdymo kalendorinių dienų skaičių.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) teismų ir darbo ginčų komisijų priteistos ir išieškotos sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, ir neturtinei žalai atlyginti;“. 7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka moka už verslo liudijimo galiojimo laiką laikotarpio veiklos vykdymo kalendorines dienas, o jeigu. Jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, pagal asmens pateiktą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos už visą kalendorinį mėnesį, prašymą pateikiant Fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki asmens metinės pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį, į kurį įeina šis mėnuo, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Jeigu asmuo socialinio draudimo įmokų pagal pateiktą prašymą nesumoka, prašymo galiojimas nutrūksta ir socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos už verslo liudijimo galiojimo laikotarpio veiklos vykdymo kalendorines dienas.“
1Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
1Socialinio draudimo išmokos – Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos. 2.
2Fondo biudžeto lėšomis finansuojamos šios su asmens draudžiamosiomis pajamomis susijusios socialinio draudimo išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta individualioji socialinio draudimo pensijos dalis, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos ir pensijos;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos (neįskaitant darbdavio mokamų už dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;
3) Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos;
4) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos bei vienkartinės ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. 3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami papildomai Fondo biudžetui nustatyti įpareigojimai ir (ar) su asmens draudžiamosiomis pajamomis nesusijusios išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta bendroji socialinio draudimo pensijos dalis;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos išmokos dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino bei motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skirtumai, mokami dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės.“
2Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
1Socialinio draudimo išmokos – Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos. 2.
2Fondo biudžeto lėšomis finansuojamos šios su asmens draudžiamosiomis pajamomis susijusios socialinio draudimo išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta individualioji socialinio draudimo pensijos dalis, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos ir pensijos;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos (neįskaitant darbdavio mokamų už dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;
3) Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos;
4) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos bei periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. 3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami papildomai Fondo biudžetui nustatyti įpareigojimai ir (ar) su asmens draudžiamosiomis pajamomis nesusijusios išmokos:
1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta bendroji socialinio draudimo pensijos dalis;
2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos išmokos dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino bei motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skirtumai mokami dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės;
3) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.“
Papildyti Įstatymą 18¹ straipsniu: „18¹ straipsnis.
Draudėjų, apdraustųjų asmenų, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjų duodamų įgaliojimų jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, ypatumai Draudėjai, apdraustieji, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai turi teisę įgalioti savo atstovą atsiimti jiems mokamas išmokas, kurias pristato paslaugų teikėjai, su kuriais Fondo administravimo įstaigos yra sudariusios išmokų pristatymo sutartis, atlikti kitus veiksmus (sudaryti sandorius), susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, joms teikiant administracines paslaugas ir vykdant kitas funkcijas, ne tik įformindami įgaliojimą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta tvarka, bet ir pateikę pasirašytą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos įgaliojimą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų.
Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Draudėjui Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka.
Draudėjui Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas neatidedamas.“
3Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėtos laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūros tęsiamos, nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia iki sueina jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Jeigu priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą, delspinigių ar baudų išieškojimą, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas nutrūksta. Tokiu atveju nutrauktas nutrūkęs priverstinio išieškojimo senaties terminas prasideda iš naujo tęsiamas nuo to momento, kai netenka galios sprendimas, kuriuo atitinkamos sumos sumokėjimas ar išieškojimas buvo atidėtas. Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų.“
Pakeisti 19¹ straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl draudėjo socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) mokėjimo atidėjimo visais atvejais priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;“.
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų, ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Tokios išmokų permokos iš jų gavėjų išieškomos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.“
2Papildyti 21 straipsnį 4 dalimi:
,,4. Kai socialinio draudimo išmokų permoka susidaro ne dėl draudėjų ar apdraustųjų asmenų kaltės, dėl žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
1.
Nurašytoms kaupiamųjų pensijų įmokų skoloms kompensuoti skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto. 1. 2. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. 2. 3. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 3. 4. Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“
1Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;
2Papildyti 32 straipsnį 2 dalį 15 punktu:
„15) nustatyti sąlygas ir tvarką, kuriomis asmenų žodžiu pateikti prašymai (įskaitant nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius pateiktus prašymus) Fondo administravimo įstaigoms jų kompetencijos klausimais prilyginami raštu pateiktiems (ir, kai keliamas toks reikalavimas, – pasirašytiems) prašymams ir sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip raštu pateikti prašymai (nustatytos sąlygos ir tvarka turi apimti taikymo sritis (prašymų rūšis), asmenų identifikavimą, autentifikavimą užtikrinančias procedūras, jų ir prašymo turinio fiksavimą (įrašymą) ir įrašų saugojimą).“
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra išlaikomi iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos direktoriaus tvirtinamus Fondo valdybos teritorinių skyrių nuostatus. Jų organizacines valdymo struktūras tvirtina Fondo valdybos direktorius.“
1.
1Papildyti 34 straipsnį nauju 23 punktu:
„23) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka pripažįsta socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;“. 2. Buvusį 34 straipsnio 23 punktą laikyti 24 punktu. 17 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetinių ir respublikinių ligoninių, teikiančių antrinio ir tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo, kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria sudaryta sutartis, suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga sumoka iš Fondo biudžeto pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus įkainius.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Socialinio draudimo rezervinis fondas
1Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas, įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą bei įvertinus kasos apyvartos lėšų pokytį. Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės, ir investicinės veiklos bei įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms. 2. Socialinio draudimo rezervinio fondo veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatai, kuriuose nustatomi Socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo šaltiniai, dydis, panaudojimo atvejai, lėšų investavimo, audito tvarka, veikla ir atskaitomybė. 3. Socialinio draudimo rezervinį fondą valdo Fondo valdyba. 4.
4Socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos naudojamos Vyriausybės sprendimu (išskyrus Vyriausybės tvirtinamuose Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatuose nustatytus atvejus, kai Vyriausybės sprendimai nepriimami), tik įvertinus ekonominę padėtį, kai socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytoms atitinkamoms išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies Fondo pajamų.“
1Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų skoloms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 19¹, 21, 23, 32, 33, 34, 34¹ IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir papildymo 18¹straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-10-17 Nr. XIVP-956 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, pagal veiklos vykdymo kalendorinėmis dienomis skaičių.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje taip pat reguliuojamos šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir skaičiavimo taisyklės, kuriose numatytos ir išimtys dėl įmokų mokėjimo pagal pateiktą prašymą. Siekiant išvengti tuos pačius teisinius santykius reguliuojančių normų skirtingo interpretavimo, nuostatas reikėtų tikslinti ir derinti tarpusavyje. 2. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalių 2 punktuose ir 3 dalių 1 punktuose tikslintina žodžių „nustatyta“, „nustatytą“ rašyba. 3. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad: „Dėl šiame straipsnyje nurodytos žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.” Pažymime, kad siūlomos straipsnio dalies turinys ir santykis su kitomis straipsnio dalimis yra neaiškus, todėl pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo straipsnio 1, 2 ir 3 dalys nustato skirtingus žalos atlyginimo būdus: žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka; žala išieškoma Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu; permoka iš draudėjo gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Todėl nėra aišku, kodėl, pavyzdžiui, straipsnio 2 ir 3 dalies atveju, kai jau yra tam tikras administracinis sprendimas, kuris sudaro prielaidas išieškoti tam tikras sumas be teismo įsikišimo, dar reikėtų papildomai kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teigtina, kad tokiu būdu tiek išieškančiai institucijai, tiek teismams būtų sukurta betikslė, papildoma administracinė našta. Todėl siūloma straipsnio dalis turėtų būti tikslinama, nustatant jos teisinį santykį su kitomis straipsnio dalimis, kad įstatyme nebūtų nustatytas perteklinis besidubliuojantis ir teismams bei institucijoms papildomą administracinę naštą sukuriantis reguliavimas. Tuo atveju, jei nuostatoje siekta reguliuoti atvejus, kai siekiama išieškoti tam tikrą žalą, kuri nepatenka į straipsnyje nurodytų atvejų žalos išieškojimo būdus ir atvejus ir šios žalos išieškojimas yra galimas tik teisminiu keliu (reikia įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas
Manytina, kad tokia žala turėtų būti išieškoma kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu ir bendrąja tvarka prisiteisiant žalą. Todėl siūlytina tikslinti nuostatą, atskleidžiant jos tikslus ir esmę. 4. Įstatymo projekto 14 straipsniu siūlomo papildyti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 15 punkte reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes „nustatyti sąlygas ir tvarką“, „tvirtinamos sąlygos ir tvarka“, kad šios nuostatos nebūtų skirtingai interpretuojamos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 19¹, 21, 23, 32, 33, 34, 34¹, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo 18¹straipsniu
2021-12-10 Nr. XIVP-956(3) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
dalimi siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad „Kai socialinio draudimo išmokų permoka susidaro ne dėl draudėjų ar apdraustųjų asmenų kaltės, dėl žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.“ Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2021 m. lapkričio 17 d. išvadoje nurodyta, jog aptariamą keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatą siūloma įrašyti, kad neliktų formalių kliūčių taikyti teismo institutą, išieškant žalą (išmokų permokas), nes šis institutas negali būti taikomas automatiškai, vadovaujantis tiesiogiai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (ABTĮ) – pagal ABTĮ 131¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėjamas, jeigu specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta, kad pareiškime nurodytas reikalavimas gali būti nagrinėjamas minėtame skirsnyje nustatyta tvarka.
ABTĮ 131¹straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pažymėtina, kad į pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų, išmokų permokų samprata nėra tapati žalos, kaip ji suprantama civilinės teisės požiūriu, sampratai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis).
Pagal ABTĮ 17 straipsnį, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis), mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Sistemiškai įvertinus ABTĮ nuostatas darytina išvada, kad išmokų permoka ir žalos atlyginimas išieškomi skirtinga tvarka, todėl manytina, kad keičiamame įstatyme gali būti nustatyta Fondo administravimo įstaigų teisė kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išmokų permokos priteisimo, bet ne dėl žalos atlyginimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
21, 23, 32, 33, 34, 34¹ IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir papildymo 18¹straipsniu
2021-11-17
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-175
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, pagal veiklos vykdymo kalendorinėmis dienomis skaičių.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje taip pat reguliuojamos šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir skaičiavimo taisyklės, kuriose numatytos ir išimtys dėl įmokų mokėjimo pagal pateiktą prašymą. Siekiant išvengti tuos pačius teisinius santykius reguliuojančių normų skirtingo interpretavimo, nuostatas reikėtų tikslinti ir derinti tarpusavyje. Pritarti.
Pritarti. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo
skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, pagal veiklos vykdymo kalendoriniųėmis dienųomis skaičių.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalių 2 punktuose ir 3 dalių 1 punktuose tikslintina žodžių
„nustatyta“, „nustatytą“ rašyba. Pritarti. 3. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-1712
dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad: „Dėl šiame straipsnyje nurodytos žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.” Pažymime, kad siūlomos straipsnio dalies turinys ir santykis su kitomis straipsnio dalimis yra neaiškus, todėl pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo straipsnio 1, 2 ir 3 dalys nustato skirtingus žalos atlyginimo būdus: žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka; žala išieškoma Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu; permoka iš draudėjo gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Todėl nėra aišku, kodėl, pavyzdžiui, straipsnio 2 ir 3 dalies atveju, kai jau yra tam tikras administracinis sprendimas, kuris sudaro prielaidas išieškoti tam tikras sumas be teismo įsikišimo, dar reikėtų papildomai kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Teigtina, kad tokiu būdu tiek išieškančiai institucijai, tiek teismams būtų sukurta betikslė, papildoma administracinė našta. Todėl siūloma straipsnio dalis turėtų būti tikslinama, nustatant jos teisinį santykį su kitomis straipsnio dalimis, kad įstatyme nebūtų nustatytas perteklinis besidubliuojantis ir teismams bei institucijoms papildomą administracinę naštą sukuriantis reguliavimas. Tuo atveju, jei nuostatoje siekta reguliuoti atvejus, kai siekiama išieškoti tam tikrą žalą, kuri nepatenka į straipsnyje nurodytų atvejų žalos išieškojimo būdus ir atvejus ir šios žalos išieškojimas yra galimas tik teisminiu keliu (reikia įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas – žalos dydį, veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį ir kaltę), kelia abejonių, kad tokia žala apkritai galėtų būti išieškota kreipiantis į administracinį teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Manytina, kad tokia žala turėtų būti išieškoma kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu ir bendrąja tvarka prisiteisiant žalą. Todėl siūlytina tikslinti nuostatą, atskleidžiant jos tikslus ir esmę. Pritarti iš dalies. Argumentai:
Įstatymo 21 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti skirtingi subjektai, kurių atžvilgiu gali būti taikomi jose nurodyti (neteisminiai) išieškojimo būdai, o 1 dalis yra abstrakti bendroji nuostata ir jokio savarankiško išieškojimo būdo apskritai nenustato. Tuo tarpu 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kuri nustatytų papildomą išieškojimo būdą, kuris būtų taikomas tais atvejais, kai negalima taikyti 2-3 dalyse numatytų būdų (pvz., jei kaltas dėl konkrečios išmokos permokos asmuo nėra nei išmokos gavėjas, nei draudėjas).
Pažymėtina ir tai, kad 4 dalies nuostatą siūloma įrašyti, kad neliktų formalių kliūčių taikyti teismo institutą, išieškant žalą (išmokų permokas), nes šis institutas negali būti taikomas automatiškai, vadovaujantis tiesiogiai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (ABTĮ)
Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Dėl šiame straipsnyje nurodytos Kai socialinio
draudimo išmokų permoka susidaro ne dėl draudėjų ar apdraustųjų asmenų kaltės, dėl žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-1714
papildyti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 15 punkte reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes „nustatyti sąlygas ir tvarką“, „tvirtinamos sąlygos ir tvarka“, kad šios nuostatos nebūtų skirtingai interpretuojamos. Pritarti.
Pritarti. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje teikiamą keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies papildymą 15 punktu išdėstyti taip: „15) nustatyti sąlygas ir tvarką, pagal kuriomisas asmenų žodžiu pateikti prašymai (įskaitant nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius pateiktus prašymus) Fondo administravimo įstaigoms jų kompetencijos klausimais prilyginami raštu pateiktiems (ir, kai keliamas toks reikalavimas, – pasirašytiems) prašymams ir sukelia tas pačias teisines pasekmes, kaip raštu pateikti prašymai (tvirtinamos nustatytos sąlygos ir tvarka turi apimti taikymo sritis (prašymų rūšis), asmenų identifikavimą, autentifikavimą užtikrinančias procedūras, jų ir prašymo turinio fiksavimą (įrašymą) ir įrašų saugojimą).“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 6.1. Komiteto sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIVP-956, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė 6.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS
2 Argumentai: Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir nuo asmens pajamų, kurias jis gauna ne tik iš tiesioginio savo darbdavio, bet iš kitų ūkio subjektų, kurie yra laikomi susijusiais su darbdaviu (grupės įmonės). Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, tokiu pakeitimu būtų praplečiamas mokesčių mokėtojų ratas, kuriems nuo 2022 m. sausio 1 d. atsirastų papildoma mokestinė našta.
Konstitucinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime nurodė, kad tinkama vacatio legis mokesčių teisės srityje yra svarbi garantija, kad asmenys (pirmiausia mokesčių mokėtojai) galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų reikalavimais, bet ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas. Darant mokesčių įstatymų pakeitimus (nustatant naujus mokesčius, juos didinant ir pan.) nukrypimas nuo konstitucinio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis konstituciškai pateisinamas tik skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę lemiančiu siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teikdama siūlydama praplėsti asmenų ratą, kuriems kiltų nauja prievolė mokėti VSD įmokas, nėra pateikusi analizės, kuria remiantis galima nustatyti problemos mastą – kokie yra realūs biudžeto netekimai dėl galimai nesurenkamų VSD įmokų, mokesčių mokėtojų sektoriai, kuriuose identifikuojamos problemos, kokie galimi administraciniai kaštai, nustatant iš su darbdaviu susijusių įmonių darbuotojo gautą naudą ir pan. Pasiūlymas:
ministerijai atlikti išsamią analizę ir poreikį inicijuoti minėtus pakeitimus. Taip pat įvertinti galimybę VSD įmokomis neapmokestinti tam tikrą iš darbdavio ir (ar) su juo susijusių įmonių gautą pajamų sumą (ar naudą). 3.
ministerijai įvertinus poreikį ir galimybes, iš naujo pateikti Seimui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą, įvertinant protingą įsigaliojimo terminą. Pritarti
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:. Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Valius Ąžuolas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
33, 34, 34¹ IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir papildymo 18¹straipsniu ĮSTATYMO projekto nr. xivp-956 2021-11-17
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Audrius Bitinas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Ana Selčinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, Julita Varanauskienė – Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, Ježy Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, Laimonas Rudys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Įmokų administravimo skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-175
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, pagal veiklos vykdymo kalendorinėmis dienomis skaičių.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje taip pat reguliuojamos šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir skaičiavimo taisyklės, kuriose numatytos ir išimtys dėl įmokų mokėjimo pagal pateiktą prašymą. Siekiant išvengti tuos pačius teisinius santykius reguliuojančių normų skirtingo interpretavimo, nuostatas reikėtų tikslinti ir derinti tarpusavyje. Pritarti. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo
skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, pagal veiklos vykdymo kalendoriniųėmis dienųomis skaičių.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalių 2 punktuose ir 3 dalių 1 punktuose tikslintina žodžių
„nustatyta“, „nustatytą“ rašyba. Pritarti. 3. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-1712
Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad: „Dėl šiame straipsnyje nurodytos žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.” Pažymime, kad siūlomos straipsnio dalies turinys ir santykis su kitomis straipsnio dalimis yra neaiškus, todėl pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo straipsnio 1, 2 ir 3 dalys nustato skirtingus žalos atlyginimo būdus: žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka; žala išieškoma Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu; permoka iš draudėjo gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Todėl nėra aišku, kodėl, pavyzdžiui, straipsnio 2 ir 3 dalies atveju, kai jau yra tam tikras administracinis sprendimas, kuris sudaro prielaidas išieškoti tam tikras sumas be teismo įsikišimo, dar reikėtų papildomai kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teigtina, kad tokiu būdu tiek išieškančiai institucijai, tiek teismams būtų sukurta betikslė, papildoma administracinė našta. Todėl siūloma straipsnio dalis turėtų būti tikslinama, nustatant jos teisinį santykį su kitomis straipsnio dalimis, kad įstatyme nebūtų nustatytas perteklinis besidubliuojantis ir teismams bei institucijoms papildomą administracinę naštą sukuriantis reguliavimas. Tuo atveju, jei nuostatoje siekta reguliuoti atvejus, kai siekiama išieškoti tam tikrą žalą, kuri nepatenka į straipsnyje nurodytų atvejų žalos išieškojimo būdus ir atvejus ir šios žalos išieškojimas yra galimas tik teisminiu keliu (reikia įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas – žalos dydį, veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį ir kaltę), kelia abejonių, kad tokia žala apkritai galėtų būti išieškota kreipiantis į administracinį teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Manytina, kad tokia žala turėtų būti išieškoma kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu ir bendrąja tvarka prisiteisiant žalą. Todėl siūlytina tikslinti nuostatą, atskleidžiant jos tikslus ir esmę. Pritarti iš dalies. Argumentai: Įstatymo 21 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti skirtingi subjektai, kurių atžvilgiu gali būti taikomi jose nurodyti (neteisminiai) išieškojimo būdai, o 1 dalis yra abstrakti bendroji nuostata ir jokio savarankiško išieškojimo būdo apskritai nenustato. Tuo tarpu 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kuri nustatytų papildomą išieškojimo būdą, kuris būtų taikomas tais atvejais, kai negalima taikyti 2-3 dalyse numatytų būdų (pvz., jei kaltas dėl konkrečios išmokos permokos asmuo nėra nei išmokos gavėjas, nei draudėjas). Pažymėtina ir tai, kad 4 dalies nuostatą siūloma įrašyti, kad neliktų formalių kliūčių taikyti teismo institutą, išieškant žalą (išmokų permokas), nes šis institutas negali būti taikomas automatiškai, vadovaujantis tiesiogiai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (ABTĮ)
Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Dėl šiame straipsnyje nurodytos Kai socialinio draudimo išmokų permoka susidaro ne dėl
draudėjų ar apdraustųjų asmenų kaltės, dėl žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-1714
papildyti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 15 punkte reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes „nustatyti sąlygas ir tvarką“, „tvirtinamos sąlygos ir tvarka“, kad šios nuostatos nebūtų skirtingai interpretuojamos. Pritarti. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje teikiamą keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies papildymą 15 punktu išdėstyti taip: „15) nustatyti sąlygas ir tvarką, pagal kuriomisas asmenų žodžiu pateikti prašymai (įskaitant nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius pateiktus prašymus) Fondo administravimo įstaigoms jų kompetencijos klausimais prilyginami raštu pateiktiems (ir, kai keliamas toks reikalavimas, – pasirašytiems) prašymams ir sukelia tas pačias teisines pasekmes, kaip raštu pateikti prašymai (tvirtinamos nustatytos sąlygos ir tvarka turi apimti taikymo sritis (prašymų rūšis), asmenų identifikavimą, autentifikavimą užtikrinančias procedūras, jų ir prašymo turinio fiksavimą (įrašymą) ir įrašų saugojimą).“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 6.1. Komiteto sprendimas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIVP-956, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies. Argumentai: Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė (žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 straipsnį). 2. Biudžeto ir finansų komitetas,
2 6.2. Komiteto pasiūlymai: Argumentai: Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir nuo asmens pajamų, kurias jis gauna ne tik iš tiesioginio savo darbdavio, bet iš kitų ūkio subjektų, kurie yra laikomi susijusiais su darbdaviu (grupės įmonės). Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, tokiu pakeitimu būtų praplečiamas mokesčių mokėtojų ratas, kuriems nuo 2022 m. sausio 1 d. atsirastų papildoma mokestinė našta. Konstitucinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime nurodė, kad tinkama vacatio legis mokesčių teisės srityje yra svarbi garantija, kad asmenys (pirmiausia mokesčių mokėtojai) galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų reikalavimais, bet ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas.
Darant mokesčių įstatymų pakeitimus (nustatant naujus mokesčius, juos didinant ir pan.) nukrypimas nuo konstitucinio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis konstituciškai pateisinamas tik skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę lemiančiu siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teikdama siūlydama praplėsti asmenų ratą, kuriems kiltų nauja prievolė mokėti VSD įmokas, nėra pateikusi analizės, kuria remiantis galima nustatyti problemos mastą – kokie yra realūs biudžeto netekimai dėl galimai nesurenkamų VSD įmokų, mokesčių mokėtojų sektoriai, kuriuose identifikuojamos problemos, kokie galimi administraciniai kaštai, nustatant iš su darbdaviu susijusių įmonių darbuotojo gautą naudą ir pan. Pasiūlymas:
ministerijai atlikti išsamią analizę ir poreikį inicijuoti minėtus pakeitimus. Taip pat įvertinti galimybę VSD įmokomis neapmokestinti tam tikrą iš darbdavio ir (ar) su juo susijusių įmonių gautą pajamų sumą (ar naudą). 3.Pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įvertinus poreikį ir galimybes, iš naujo pateikti Seimui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą, įvertinant protingą įsigaliojimo terminą. Nepritarti.
Nepritarti. Argumentai: 1.Nepritarta Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį (ir kartu pateiktiems pasiūlymams). Komitetas siūlo palikti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, tik nustatyti vėlesnę šios nuostatos įsigaliojimo datą dėl toliau nurodytų priežasčių. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad atsilyginant už atliktą darbą darbuotojams yra skiriamos įvairios skatinimo priemonės (pvz., suteikiamos nemokamai ar sumažinta kaina akcijos, kitos pajamos natūra, taip pat piniginės išmokos), tačiau šias skatinimo priemones skiria ne tiesiogiai darbdavys, o su darbdaviu susiję asmenys (pvz., motininės įmonės, dukterinės įmonės, akcininkai). Tokia naudojama darbuotojo už jo atliekamą darbą skatinimo forma – naudą teikiant ne tiesiogiai darbdaviui, o susijusiam asmeniui, iš esmės yra tapatus darbuotojo skatinimo mechanizmas, tačiau turintis nepagrįstai skirtingas mokestines ir socialines pasekmes – nemokamos įmokos ir darbuotojas nėra draudžiamas socialiniu draudimu. Sukuriama situacija, kad darbuotojui (apdraustajam) nėra skaičiuojamas socialinio draudimo stažas ir asmuo netenka galimybės naudotis socialinio draudimo teikiama nauda. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo įmokų mokėtojais taps ir su darbdaviu susijusios įmonės, kurios iki šiol tokios prievolės neturėjo, Komitetas siūlo nustatyti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą -
įsigaliojimo). Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 straipsnio redakciją. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį ir šio straipsnio 4 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 3. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. 3.
socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. 4. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų skoloms.“
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė