Projekto Nr. XIVP-936(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) nustato gamtinių dujų atsargų kaupimo ir panaudojimo buitiniams pažeidžiamiems
vartotojams ir kitas tiekimo patikimumo užtikrinimo priemones ir jų taikymo tvarką;“. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams
tarifus nustato kas pusę metų. Buitiniams vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), įskaitant SGD pakartotinį dujinimą, SGD perkrovą ir gamtinių dujų pristatymą iki mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio, konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, papildomos dedamosios kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma. Gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurios aptarnauja daugiau kaip 100 tūkstančių vartotojų, kartą per metus arba Tarybai pareikalavus pateikia Tarybai analizę ir siūlymus dėl dujų portfelio diversifikavimo tarp tiekėjų, sutarčių terminų, kainodaros formulių, taip pat galimybes naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones ir kitas galimas priemones, padedančias valdyti tiekimo ir dujų kainų rizikas. Tiekimo įmonės Tarybos nustatyta tvarka gali naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones, kurios įskaičiuojamos į gamtinių dujų įmonių aptarnaujamų buitinių vartotojų tarifus. Tarybos nustatyta tvarka yra įvertinamos patirtos sąnaudos ir gauta nauda, atsirandanti dėl naudojimosi gamtinių dujų rinkos finansinėmis priemonėmis. Gamtinių dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia tvirtinti Tarybai, kuri šiuos tarifus tikrina ir priima sprendimus dėl jų šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
2Papildyti 9 straipsnį 18 dalimi:
„18.
Tiekimo įmonės gali siūlyti Tarybai priimti sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo ir dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusio skirtumo dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų išdėstymo per Tarybos nustatytą laikotarpį. Tiekimo įmonės tokį pasiūlymą Tarybai gali teikti, kai skirtumas tarp tiekimo įmonės planuojamo pateikti tarifo buitiniams vartotojams ir tuo metu galiojančio tarifo buitiniams vartotojams yra didesnis kaip 40 procentų. Taryba kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo ir dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusio skirtumo dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų išdėstymo per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį. Tarybai priėmus sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo, skirtumas, susidaręs tarp to laikotarpio sumažintos prognozuotos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, išdėstomas per Tarybos nustatytą laikotarpį ir įvertinamas nustatant papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos, taikomos buitiniams vartotojams. Gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos perveda gamtinių dujų tiekėjui, kurio vartotojų gamtinių dujų suvartojimas lėmė dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusį skirtumą dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų. Šios papildomos dedamosios administravimas negali turėti neigiamos finansinės įtakos skirstymo sistemos operatoriui.
Tarybos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka skaičiuojant gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams per Tarybos nustatytą laikotarpį įvertinamos skirtumo tarp prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos ir (arba) tiekimo įmonės faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų skolinimosi sąnaudos.“
Pakeisti 45 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tiekimo įmonių taikomų priemonių veiksmingumą, užtikrinant patikimą gamtinių dujų atsargų kaupimą ir laikymą tiekimą pažeidžiamiems vartotojams;“. 4 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamtinių dujų įmonės privalo būti nuolat pasirengusios veikti galimo dujų
tiekimo sutrikimo atveju ir įgyvendinti nacionalinį prevencinį planą gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti. Dujų tiekimo sutrikimo atveju ar sumažėjus gamtinių dujų tiekimui, kilus grėsmei sistemų saugumui, įvykus avarijai, iškilus grėsmei žmonių sveikatai ar saugumui, gamtinių dujų įmonės privalo įgyvendinti nacionalinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir nedelsdamos imtis visų pagrįstų priemonių gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti. Šios priemonės turi būti pagrįstos ir proporcingos. Gamtinių dujų įmonės apie taikomas prevencines ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemones praneša Energetikos ministerijai. Gamtinių dujų tiekimo sutrikimo ar nutraukimo atveju vartotojams gamtinių dujų tiekimą užtikrina tiekimo įmonė, kuri tiekė gamtines dujas prieš gamtinių dujų tiekimo apribojimą ar nutraukimą, prioriteto tvarka tiekdama gamtines dujas pažeidžiamiems vartotojams.“
46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Buitinių vartotojų nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo saugumo išlaidos, kurių įtraukimo į gamtinių dujų tiekimo sąnaudų metodiką tvirtina Taryba, įtraukiamos apskaičiuojant gamtinių dujų tiekimo kainą kaip atskira tiekimo kainos dalis. Nebuitiniai vartotojai pagal sutartis nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo saugumo išlaidas padengia savo lėšomis.“
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Gamtinių dujų atsargų kaupimas tiekimas pažeidžiamiems vartotojams
dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams kiekvienu Reglamento (ES) 2017/1938 6 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju. 12. Siekiant patikimo gamtinių dujų tiekimo Lietuvos Respublikoje, gamtinių dujų tiekėjai privalo, o nebuitiniai vartotojai Įgyvendindamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, tiekimo įmonės visų pirma turi naudoti gamtinių dujų rinkos priemones, taip pat turi teisę kaupti gamtinių dujų atsargas pažeidžiamiems vartotojams, kurios gali būti panaudojamos tik laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos. 23. Gamtinių dujų tiekimo Tiekimo įmonės ir nebuitiniai vartotojai gamtinių dujų atsargas pažeidžiamiems vartotojams kaupia pačios arba sudarydami sudarydamos sutartis su gamtinių dujų laikymo įmonėmis, registruotomis, veikiančiomis ir (ar) turinčiomis saugyklas bet kurioje valstybėje narėje, gamtinių dujų perdavimo sistema sujungtoje su Lietuvos Respublika. Gamtinių dujų tiekimo įmonės gamtinių dujų atsargas gali kaupti ir pačios. 34. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į buitinių vartotojų gamtinių dujų suvartojimą Reglamento (ES) Nr.
2017/1938 6 straipsnio
dujų tiekimą, nustato gamtinių dujų tiekėjams privalomą sukaupti gamtinių dujų kiekį ir šio kiekio sukaupimo terminus Gamtinių dujų tiekimo sutrikimo ar nutraukimo atveju vartotojams gamtinių dujų tiekimą užtikrina tiekimo įmonė, kuri tiekė gamtines dujas prieš gamtinių dujų tiekimo apribojimą ar nutraukimą, prioriteto tvarka tiekdama gamtines dujas pažeidžiamiems vartotojams. 4. Gamtinių dujų atsargų kaupimo išlaidų įtraukimo į gamtinių dujų tiekimo sąnaudas metodiką patvirtina Taryba.“6 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nutraukiamas ar apribojamas gamtinių dujų tiekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gamtinių dujų įmonės neturi pakankamo gamtinių dujų atsargų rezervo. Pažeidžiamiems vartotojams gamtinių dujų tiekimas gali būti apribojamas ar nutraukiamas tik išnaudojus šio įstatymo 47 straipsnyje numatytas priemones.“
straipsnis įsigalioja 2021 m. lapkričio 22 d. 2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. lapkričio 21 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
2021-10-14 Nr. XIVP-936 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 12 punktą ir nustatyti: „nustato gamtinių dujų atsargų kaupimo ir panaudojimo buitiniams vartotojams tiekimo patikimumo užtikrinimo priemones ir jų taikymo tvarką“ (pažymėti siūlomi pakeitimai). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad pasiūlymu naikinama Vyriausybės kompetencija nustatyti gamtinių dujų atsargų kaupimo ir panaudojimo buitiniams vartotojams tvarką, tačiau projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje tokia Vyriausybės kompetencija išlieka, tik pakeičiant jos apimtį. Šioje normoje siūloma nustatyti, jog gamtinių dujų atsargos pažeidžiamiems vartotojams gali būti panaudojamos tik laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos. Todėl, atsižvelgiant į teisės aktų sistemiškumo reikalavimą, teigtina, kad Vyriausybės kompetencija turi būti ne naikinama išbraukimo būdu, o keičiama pagal kitas įstatymo nuostatas. Kartu pažymime, kad siūlomu būdu pakeitus analizuojamą įstatymo nuostatą, įstatyme neliks jokios institucijos, atsakingos už dujų atsargų kaupimo tvarkos nustatymą. Todėl kelia abejonių siūlymas, jog sukaupusios dujas tiekimo įmonės galės naudoti šias atsargas tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, t. y. nesant kaupimo reguliavimo. Svarstytina, ar tikslinga ir proporcinga nustatyti naudojimo reguliavimą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, jog keičiant gamtinių dujų tiekimo užtikrinimo pažeidžiamiems vartotojams tvarką ir atsisakant privalomo gamtinių dujų atsargų kaupimo, bei įpareigojant tiekimo įmones visų pirma naudoti gamtinių dujų rinkos priemones, kaupimo galimybę paliekant tiekimo įmonių pasirinkimui, turėtų būti svarstoma, ar gamtinių dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams visuomet galės būti tinkamai užtikrintas. Šiame kontekste pastebėtina, jog rinkoje esant gamtinių dujų stygiui, net ir turint tiekimo sutartis, tiekimo įmonėms pakankamo gamtinių dujų kiekio gali būti neįmanoma gauti objektyviai. Svarstytina, ar įstatymas neturėtų numatyti įpareigojimo sukaupti bent tam tikro gamtinių dujų kiekio, kad tiekimas pažeidžiamiems vartotojams būtų užtikrintas bent tam tikrą ribotą laiką. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Tiekimo įmonės, pasikonsultavusios su Taryba, gali naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones, kurios įskaičiuojamos į gamtinių dujų įmonės buitinių vartotojų tarifus. <...>“. Neaišku, kokia konsultacijų su Taryba teisinė reikšmė, kokie sprendimai gali būti priimami konsultacijų metu, kokia tvarka vykdomos konsultacijos. Todėl, siekiant aiškumo, projektas tikslintinas. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad „Taryba kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka gali priimti sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo bei tiekimo įmonės dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusio skirtumo dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų išdėstymo per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį.“(pabraukta mūsų). Iš projekto nuostatų neaišku, kada Taryba gali tokio sprendimo nepriimti, kokiais kriterijais ji turėtų vadovautis atsisakydama tokį sprendimą priimti.
Projektas tobulintinas arba vietoj formuluotės „gali priimti“ įrašant žodį „priima“, arba nustatant kriterijus, kuriais vadovaudamasi Taryba gali nepriimti nurodyto sprendimo. 4. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje neturėtų būti nurodoma, kaip kainų skirtumo išdėstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas, jeigu nuostatos pradžioje nurodytos aplinkybės, dėl kurių susidaro kainų skirtumas, kartojasi keletą kartų iš eilės. Pavyzdžiui, nurodant, ar kainų skirtumo išdėstymas turėtų būti pratęsiamas, ar galiotų tas pats „ne ilgesnis kaip 5 metų laikotarpis“. 5. Projekto 6 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnio 5 dalies 4 punkte atsisakyti formuluotės „ir gamtinių dujų įmonės neturi pakankamo gamtinių dujų atsargų rezervo.“ Taigi manytina, jog siūloma nustatyti, kad gamtinių dujų įmonė be jokio išankstinio įspėjimo gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą visiems vartotojams, įskaitant pažeidžiamus, kai nutraukiamas ar apribojamas gamtinių dujų tiekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir tais atvejais, kai gamtinių dujų įmonė turi pakankamą gamtinių dujų atsargų rezervą. Neaišku, kokiais motyvais grindžiamas toks siūlymas. Pastebėtina, kad pagal projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, tiekimo įmonės turi teisę kaupti gamtinių dujų atsargas pažeidžiamiems vartotojams. 6. Pagal projekto 7 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnis įsigalios kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pastebėtina, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalies nuostatas, Taryba turės padaryti atitinkamus pakeitimus kainų nustatymo metodikoje. Todėl svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnę 2 straipsnio įsigaliojimo datą. 7.
2021-10-13 įregistruotas projektas įrašytas į 2021-10-14 Seimo posėdžio darbotvarkę, pasilieka sau teisę patikslinti šią išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 5, 9, 45,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 5, 9, 45, 46, 47 IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2021-10-18
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovič, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius, Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas Karolis Švaikauskas, Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės patarėja Aušra Grėbliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
buitiniams vartotojams tiekimo patikimumo užtikrinimo priemones ir jų taikymo tvarką“ (pažymėti siūlomi pakeitimai). Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Atkreipiame dėmesį, kad pasiūlymu naikinama Vyriausybės kompetencija nustatyti gamtinių dujų atsargų kaupimo ir panaudojimo buitiniams vartotojams tvarką, tačiau projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo
pakeičiant jos apimtį. Šioje normoje siūloma nustatyti, jog gamtinių dujų atsargos pažeidžiamiems vartotojams gali būti panaudojamos tik laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos. Todėl, atsižvelgiant į teisės aktų sistemiškumo reikalavimą, teigtina, kad Vyriausybės kompetencija turi būti ne naikinama išbraukimo būdu, o keičiama pagal kitas įstatymo nuostatas. Kartu pažymime, kad siūlomu būdu pakeitus analizuojamą įstatymo nuostatą, įstatyme neliks jokios institucijos, atsakingos už dujų atsargų kaupimo tvarkos nustatymą. Todėl kelia abejonių siūlymas, jog sukaupusios dujas tiekimo įmonės galės naudoti šias atsargas tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, t. y. nesant kaupimo reguliavimo. Svarstytina, ar tikslinga ir proporcinga nustatyti naudojimo reguliavimą. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog keičiant gamtinių dujų tiekimo užtikrinimo pažeidžiamiems vartotojams tvarką ir atsisakant privalomo gamtinių dujų atsargų kaupimo, bei įpareigojant tiekimo įmones visų pirma naudoti gamtinių dujų rinkos priemones, kaupimo galimybę paliekant tiekimo įmonių pasirinkimui, turėtų būti svarstoma, ar gamtinių dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams visuomet galės būti tinkamai užtikrintas. Šiame kontekste pastebėtina, jog rinkoje esant gamtinių dujų stygiui, net ir turint tiekimo sutartis, tiekimo įmonėms pakankamo gamtinių dujų kiekio gali būti neįmanoma gauti objektyviai. Svarstytina, ar įstatymas neturėtų numatyti įpareigojimo sukaupti bent tam tikro gamtinių dujų kiekio, kad tiekimas pažeidžiamiems vartotojams būtų užtikrintas bent tam tikrą ribotą laiką.
Iš dalies pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 punkto formuluotę išdėstyti taip:
„12) nustato gamtinių dujų atsargų kaupimo ir panaudojimo buitiniams
pažeidžiamiems vartotojams ir kitas tiekimo patikimumo užtikrinimo priemones ir jų taikymo tvarką;“. Dėl pasiūlymo apsvarstyti, kad įstatyme būtų numatytas imperatyvus įpareigojimas gamtinių dujų tiekimo įmonėms sukaupti tam tikrą konkretų gamtinių dujų kiekį, kad tiekimas pažeidžiamiems vartotojams būtų užtikrintas tam tikrą ribotą laiką, pažymėtina, kad įstatymo projekto vienas iš tikslų yra atsisakyti reguliuoti gamtinių dujų atsargų konkretaus kiekio kaupimą pažeidžiamų vartotojų poreikiams užtikrinti, nes pagal Reglamentą (ES) 2017/1938 pačios tiekimo įmonės visų pirma turi naudoti gamtinių dujų rinkos priemones, taip pat turi teisę kaupti dujų atsargas. Šiuo metu Lietuvos gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra suteikia galimybes tiekti gamtines dujas iš Latvijos ir Baltarusijos, o 2022 metais ir iš Lenkijos. Pasikeitusios gamtinių dujų tiekimo kryptys, atsiradusios gamtinių dujų tiekimo alternatyvos bei sukurtos rinkos sąlygos leidžia gamtinių dujų tiekėjams patikimą dujų tiekimą pažeidžiamiems gamtinių dujų vartotojams užtikrinti pasinaudojant rinkos priemonėmis, ne tik dujų saugykla ir joje saugomais dujų kiekiais. Vien suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGDT) laikomas dujų kiekis užtikrina nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą pažeidžiamiems gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje, nes SGDT kiekvieną mėnesį priima bent po vieną laivą, o šio dujų kiekio visiškai pakanka, kad būtų bent 30 dienų žiemos laikotarpiu užtikrintas nenutrūkstamas gamtinių dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio
su Taryba, gali naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones, kurios įskaičiuojamos į gamtinių dujų įmonės buitinių vartotojų tarifus. <...>“. Neaišku, kokia konsultacijų su Taryba teisinė reikšmė, kokie sprendimai gali būti priimami konsultacijų metu, kokia tvarka vykdomos konsultacijos. Todėl, siekiant aiškumo, projektas tikslintinas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip:
„16. Gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus
nustato kas pusę metų. Buitiniams vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), įskaitant SGD pakartotinį dujinimą, SGD perkrovą ir gamtinių dujų pristatymą iki mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio, konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, papildomos dedamosios kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma. Gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurios aptarnauja daugiau kaip
Tarybai analizę ir siūlymus dėl dujų portfelio diversifikavimo tarp tiekėjų, sutarčių terminų, kainodaros formulių, taip pat galimybes naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones ir kitas galimas priemones, padedančias valdyti tiekimo ir dujų kainų rizikas. Tiekimo įmonės Tarybos nustatyta tvarka gali naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones, kurios įskaičiuojamos į gamtinių dujų įmonių aptarnaujamų buitinių vartotojų tarifus. Tarybos nustatyta tvarka yra įvertinamos patirtos sąnaudos ir gauta nauda, atsirandanti dėl naudojimosi gamtinių dujų rinkos finansinėmis priemonėmis.
Gamtinių dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia tvirtinti Tarybai, kuri šiuos tarifus tikrina ir priima sprendimus dėl jų šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
18
tvarka gali priimti sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo bei tiekimo įmonės dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusio skirtumo dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų išdėstymo per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį.“(pabraukta mūsų). Iš projekto nuostatų neaišku, kada Taryba gali tokio sprendimo nepriimti, kokiais kriterijais ji turėtų vadovautis atsisakydama tokį sprendimą priimti. Projektas tobulintinas arba vietoj formuluotės „gali priimti“ įrašant žodį
„priima“, arba nustatant kriterijus, kuriais vadovaudamasi Taryba gali
nepriimti nurodyto sprendimo. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalį išdėstyti taip: „„18. Tiekimo įmonės gali siūlyti Tarybai priimti sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo ir dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusio skirtumo dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų išdėstymo per Tarybos nustatytą laikotarpį. Tiekimo įmonės tokį pasiūlymą Tarybai gali teikti, kai skirtumas tarp tiekimo įmonės planuojamo pateikti tarifo buitiniams vartotojams ir tuo metu galiojančio tarifo buitiniams vartotojams yra didesnis kaip 40 procentų.
Taryba kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo ir dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusio skirtumo dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų išdėstymo per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį. Tarybai priėmus sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo, skirtumas, susidaręs tarp to laikotarpio sumažintos prognozuotos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, išdėstomas per Tarybos nustatytą laikotarpį ir įvertinamas nustatant papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos, taikomos buitiniams vartotojams. Gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos perveda gamtinių dujų tiekėjui, kurio vartotojų gamtinių dujų suvartojimas lėmė dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusį skirtumą dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų. Šios papildomos dedamosios administravimas negali turėti neigiamos finansinės įtakos skirstymo sistemos operatoriui. Tarybos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka skaičiuojant gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams per Tarybos nustatytą laikotarpį įvertinamos skirtumo tarp prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos ir (arba) tiekimo įmonės faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų skolinimosi sąnaudos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
18 4.
Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje neturėtų būti nurodoma, kaip kainų skirtumo išdėstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas, jeigu nuostatos pradžioje nurodytos aplinkybės, dėl kurių susidaro kainų skirtumas, kartojasi keletą kartų iš eilės. Pavyzdžiui, nurodant, ar kainų skirtumo išdėstymas turėtų būti pratęsiamas, ar galiotų tas pats „ne ilgesnis kaip 5 metų laikotarpis“. Nepritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad skirtumas, susidaręs tarp to laikotarpio sumažintos prognozuotos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, Tarybos nustatyta tvarka išdėstomas per Tarybos nustatytą ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Tuo atveju jeigu ši procedūra bus atliekama pakartotinai einamuoju 5 metų laikotarpiu – šiai procedūrai galios tos pačios nuostatos, t.y. Tarybos sprendimu bus nustatomas naujas, ne ilgesnis nei 5 metų, laikotarpis. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pakankamo gamtinių dujų atsargų rezervo.“ Taigi manytina, jog siūloma nustatyti, kad gamtinių dujų įmonė be jokio išankstinio įspėjimo gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą visiems vartotojams, įskaitant pažeidžiamus, kai nutraukiamas ar apribojamas gamtinių dujų tiekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir tais atvejais, kai gamtinių dujų įmonė turi pakankamą gamtinių dujų atsargų rezervą. Neaišku, kokiais motyvais grindžiamas toks siūlymas. Pastebėtina, kad pagal projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, tiekimo įmonės turi teisę kaupti gamtinių dujų atsargas pažeidžiamiems vartotojams.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 5 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) nutraukiamas ar apribojamas gamtinių dujų tiekimas
į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gamtinių dujų įmonės neturi pakankamo gamtinių dujų atsargų rezervo. Pažeidžiamiems vartotojams gamtinių dujų tiekimas gali būti apribojamas ar nutraukiamas tik išnaudojus šio įstatymo 47 straipsnyje numatytas priemones.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
išvada, kad projektu teikiamo įstatymo 2 straipsnis įsigalios kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pastebėtina, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalies nuostatas, Taryba turės padaryti atitinkamus pakeitimus kainų nustatymo metodikoje. Todėl svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnę 2 straipsnio įsigaliojimo datą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
lapkričio 21 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-13 įregistruotas projektas įrašytas į 2021-10-14 Seimo posėdžio darbotvarkę, pasilieka sau teisę patikslinti šią išvadą. Pritarti 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-936(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė