Projekto lyginamasis variantas
74, 76, 77 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMAS
1Papildyti 4 straipsnį nauja 5¹ dalimi:
„5¹. Aukštojo mokslo socialinė dimensija – socialinės, akademinės, finansinės ir kitos pagalbos visuma, skirta plėtoti aukštojo mokslo prieinamumui, padėti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo išsilavinimą asmenims iš mažai reprezentuojamų, turinčių specialiųjų poreikių, pažeidžiamų asmenų grupių.“
2Pakeisti 4 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Trumposios studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa, skirta profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti su galimybe pasirengti studijoms pirmojoje pakopoje.“
Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atsižvelgiant į sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus ir valstybės finansines galimybes, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinei aukštajai mokyklai atitinkamiems metams gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui, ir studijoms ir socialinei dimensijai įgyvendinti nuo valstybinei aukštajai mokyklai praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų išlaidoms (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus laikantis šios dalies nuostatų) ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų tais metais priimtų studentų studijų ir kitoms išlaidoms, sumos.“
Pakeisti 53 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali
būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais ne daugiau kaip 30 kreditų skiriant pasirengimui studijuoti pirmosios pakopos studijose) studijų kreditų.“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną tris valstybinius brandos egzaminus, iš kurių vienas lietuvių kalbos ir vienas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priskirtas tiksliųjų egzaminų grupei (menų studijoms netaikomas šio egzamino reikalavimas), turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Šioje dalyje nurodytas priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimas netaikomas:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų;
4) asmenims, išlaikiusiems du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos universitetines bakalauro studijas;
5) asmenis, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.“
dalimi: „3. Valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo socialinei dimensijai užtikrinti skiriamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio
laikyti 4 dalimi. 6 straipsnis.
6 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms stipendijoms, aukštojo mokslo socialinei dimensijai ir kitai paramai.“
ir ją išdėstyti taip:
„1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios
pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Pirmoji konkursinė eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas.“
2Papildyti 77 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas aukštojo mokslo prieinamumui plėtoti, antroji konkursinė eilė sudaroma aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, stojamojo egzamino ir kitų specialiųjų gebėjimų. Į šią eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir turintys atitinkamos srities IV lygmens profesinio mokymo kvalifikaciją arba bent 2 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje, arba baigę trumpąsias studijas, taip pat kiti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka nustatyti asmenys. Antrojoje eilėje likus neužimtoms vietoms, į jas gali pretenduoti pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėseje eilėseje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo ir mokslo ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Vyriausybės nustatyta tvarka, įvertinus savo noru nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių iki spalio 1 d. skaičių ir pastarųjų trejų metų mažai reprezentuojamų, turinčių specialiųjų poreikių, pažeidžiamų asmenų grupių stojimo į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas rezultatus, antrajai konkursinei eilei formuoti papildomai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į priimtų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių, per pastaruosius trejus metus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrosios konkursinės eilės formavimui skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes).“
dalimi: „13. Asmenims, atitinkantiems 82¹ straipsnio 2 dalies bent vieną iš kriterijų, skiriamas papildomas finansavimas dalinėms studijoms pagal tarptautines arba tarpžinybines sutartis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
atitinkamai 14–18 dalimis. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-922(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 4 straipsnį 5¹ dalimi: ,,5¹. Aukštojo mokslo socialinė dimensija – visuma socialinės, akademinės, informacinės, finansinės pagalbos priemonių, skirtų aukštojo mokslo prieinamumui plėtoti ir padėti asmenims, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties visuomenėje, studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka
administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, įgyvendinamas aukštojo mokslo socialinės dimensijos priemones, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.“
Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėti taip:
„3. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, kolegijos išduoda studijų
pažymėjimą, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti bendras trumpųjų studijų programas, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija. Trumpųjų studijų programas gali vykdyti kolegijos, vykdančios atitinkamos studijų krypties koleginių studijų programas.“
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.
Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, profesines studijas, ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.“
1Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų
trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.
Antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo lėšų (nustatytų pagal atitinkamais metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimamų asmenų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą).“
3Pakeisti 77 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems
trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų rengimo studijų – pagal studijų programas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius.
Atsižvelgdamas į priimtų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir
(arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes).“
Pakeisti 82¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„82¹straipsnis. Socialinės stipendijos Aukštojo mokslo socialinė dimensija
1.
Įgyvendinant aukštojo mokslo socialinę dimensiją numatomos socialinės, akademinės, fizinės, informacinės, aplinkos prieinamumo, finansinės pagalbos priemonės asmenims, kurie pretenduoja į aukštojo mokslo studijas ir siekia įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties visuomenėje. Šios priemonės yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų pagal nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro aukštojo mokslo socialinės dimensijos prioritetus bei priemones ir skiriamos asmeniui, atitinkančiam bent vieną iš šių kriterijų:
1) jis priklauso asmenų, kurių reprezentavimas aukštosiose mokyklose yra nepakankamas, grupei;
2) įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją jam trukdo akademiniai, socialiniai, finansiniai, geografiniai, informaciniai ar su požiūriu susiję barjerai. 21. Aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams dėl jų finansinės ir socialinės padėties kylančių barjerų iš valstybės biudžeto lėšų mokamos socialinės stipendijos. Socialinės stipendijos dydis – 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Socialinės stipendijos skiriamos studijų semestrui. 32. Socialinė stipendija skiriama, kai prašymų skirti socialinę stipendiją priėmimo metu studentas atitinka bent vieną iš kriterijų:
1) jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
2) turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;
3) yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę. 43.
43Socialinės stipendijos neturi teisės gauti šie studentai:
1) šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys;
2) išėję akademinių atostogų;
3) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turintys daugiau kaip 3 akademines skolas;
4) studentai, kurie įvykdė studijų programos reikalavimus, tačiau jiems atidėtas baigiamojo darbo gynimas ar baigiamojo egzamino laikymas. 54. Studentui, atitinkančiam daugiau kaip vieną šio straipsnio 32 dalyje nustatytų kriterijų arba vienu metu studijuojančiam pagal kelias studijų programas, skiriama tik viena socialinė stipendija per studijų semestrą. 65. Socialinės stipendijos mokėjimas nutraukiamas:
1) studentui baigus studijas anksčiau, negu numatyta studijų baigimo data, nutraukus studijas ar pašalinus studentą iš aukštosios mokyklos;
2) atsiradus ir (arba) paaiškėjus šio straipsnio 43 dalyje nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių studentui negalėjo būti skirta socialinė stipendija;
3) studentui mirus. 76. Socialinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarką nustato Vyriausybė.“
1Šis įstatymas,
išskyrus 1, 2 ir 7 straipsnius, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 2 ir 7 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
2021-10-13 Nr. XIVP-922 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
yra siūloma iš esmės keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statute nustatytų reikalavimų, t.y., jame nėra nurodyta, ar projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodytą Vyriausybės kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politikos formavimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto lėšų jau 2022 metais, o 2022 metų valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. 2. Įstatymo projekto pavadinime tikslintinas keičiamo įstatymo numeris, vietoj skaičiaus
„X-242“ įrašant skaičių „XI-242“, be to, žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos
eilutės centre. 3. Projekto
1 straipsnio 1 dalimi pildomoje įstatymo 4 straipsnio 5¹ dalyje, derinant ją su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3-5 dalyse apibrėžtomis sąvokomis, siūlytina vietoj žodžio „išsilavinimą“ įrašyti žodį „kvalifikaciją“. 5. Projekto
„studijoms pirmojoje pakopoje“ įrašytini žodžiai „pirmosios pakopos studijoms“. Taip pat pažymime, kad projekto 7 straipsnio keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1¹
ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad baigę trumpąsias studijas gali pretenduoti stoti ne tik į pirmosios pakopos, tačiau ir į vientisąsias studijas.
Atsižvelgiant į tai bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos, numatant jose ir vientisąsias studijas. 6. Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo ir tarpusavio darnos, siūlome projekto 3 straipsniu keisti ne įstatymo 53 straipsnio 5 dalį, nustatančią maksimalų trumpųjų studijų kreditų skaičių (nes šio skaičiaus keisti projektu apskritai nesiūloma), o šio straipsnio 17 dalį, kurioje yra detalizuojama trumpųjų studijų kreditų panaudojimo tvarka, t.y. šią dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad pasiruošimui pirmosios pakopos studijoms skiriama ne daugiau kaip 30 studijų kreditų. 7. Projekto
žodžių „lietuvių kalbos” įrašytini žodžiai „ir literatūros“, nes yra laikomas būtent lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas. Be to, šioje pastraipoje taip pat turi būti patikslintas ir ministerijos pavadinimas. 9. Projekto
patikslintas ministro pareigų pavadinimas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamai įstatymo 77 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 5 dalimi keičiamai įstatymo 77 straipsnio 4 daliai. 10. Derinant projekto terminiją su keičiamame įstatyme vartojamomis sąvokomis, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte brauktinas žodis
„bakalauro“, o 5 punkte – vietoj žodžių „profesinio bakalauro“ įrašytinas žodis
„kolegines“.
Kita vertus, siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlome keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte patikslinti, kokius du valstybinius brandos egzaminus asmenys turėtų būti išlaikę stojant į bakalauro studijas. Be to, derinant šį punktą su to paties keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, siūlytina prieš žodį „du“ įrašyti žodį „bent“. 11. Projekto lyginamajame variante 4 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pakeitimai neatitinka galiojančios šios pastraipos redakcijos, o projekto 6 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai neatitinka galiojančios šio punkto redakcijos. 12. Projekto
dėl kelių priežasčių. Pirma, ji nenustato jokių reguliacinio pobūdžio teisės normų, o tik įtvirtina dispozicines nuorodas į kitas šio įstatymo nuostatas. Antra, joje įtvirtintos dispozicinės nuorodos apskritai yra klaidingos, nes nei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nei 77 straipsnio 4 dalis nenustato jokių valstybinio finansavimo socialinei dimensijai įgyvendinti principų. Apskritai, mūsų nuomone, vienintelė socialinės dimensijos įgyvendinimo finansavimo nuostata yra numatyta keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad antrajai konkursinei eilei formuoti papildomai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo. Kokios dar gali būti finansavimo socialinei dimensijai įgyvendinti formos, projekte nėra atskleista.
Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti šios nuostatos ne tik kaip perteklinės, tačiau kaip ir netikslios. 13. Projekto
vietoj žodžių „aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka“ įrašytini žodžiai „aukštųjų mokyklų, suderinus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nustatyta tvarka“. Taip pat siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių „stojamojo egzamino“ įrašyti žodžius „stojamųjų egzaminų“, po žodžių „specialiųjų gebėjimų“ – žodžius „įvertinimo rezultatų“, vietoj žodžių „švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka nustatyti asmenys“ – žodžius
„švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti asmenys“, vietoj žodžių
„antrojoje eilėje“ – žodžius „antrojoje konkursinėje eilėje“ ir vietoj žodžių
„pirmojoje eilėje“ – žodžius „pirmojoje konkursinėje eilėje“. Taip pat siūlome
patikslinti šioje dalyje vartojamų sąvokų „kvalifikacija atitinkamoje srityje“ bei „darbo patirtis atitinkamoje srityje“ turinį, nes nėra aišku nei kokia „atitinkama sritis“, nei koks srities santykis su vykdomomis studijomis turimi omenyje. 14. Projekto
nustatyta neaiški savo turiniu nuostata, numatanti, kad į antrąją konkursinę eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad 59 straipsnio 1 dalyje išvardinti absoliučiai visi stojantieji į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas – vieni iš jų turi būti išlaikę valstybinius brandos egzaminus, o kitiems šis reikalavimas netaikomas. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kurie būtent reikalavimai, nurodyti 59 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti taikomi pretenduojantiems į antrąją konkursinę eilę.
Be to, siūlytina šioje dalyje numatyti, kad antrojoje konkursinėje eilėje likus neužimtoms vietoms, į jas gali pretenduoti tik tie pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys, kurie neįstojo į aukštąją mokyklą pagal pirmąją konkursinę eilę. 15. Projekto
tikslinama vartojama sąvoka „įvertinus savo noru nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių skaičių“, kadangi ši sąvoka nėra vartojama keičiamame įstatyme. Apskritai nėra aišku, kuo susijęs nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių (o tiksliau – sutarčių su valstybės finansuojamose vietose studijuojančiais) skaičius su kita projekto nuostata, numatančia, kad antrajai konkursinei eilei formuoti papildomai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais skiriamo valstybės finansavimo, t.y. nepaisant nutrauktų sutarčių skaičiaus ir kitų objektyvių sąlygų, antrajai konkursinei eilei turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti tarpusavyje suderinti šioje dalyje nustatyti spalio 1 d. ir balandžio 1 d. terminai. 16. Projekto
aiškiai nurodyti, ar antrajai konkursinei eilei skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų nuo Vyriausybės patvirtinto priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus, t.y. 90 proc. vietų skiriama pirmajai konkursinei eilei, o 10 proc. – antrai, ar, vis dėlto, antrajai konkursinei eilei skiriamos papildomos vietos švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu.
Pastaruoju atveju, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, nurodant, kad Vyriausybė iki balandžio 2 d. tvirtina preliminarų stojančiųjų skaičių į valstybės finansuojamas vietas tik pagal pirmąją konkursinę eilę, o siūlomą 77 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį - kelti ir jungti su siūlomu 77 straipsnio 4 dalies antruoju sakiniu, nes abiejose nuostatose būtų kalbama apie švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetenciją iki balandžio 15 d. nustatyti papildomas valstybės finansuojamas studijų vietas pagal antrąją konkursinę eilę ir paskirstyti šias vietas pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ar studijų programas. Iš kitos pusės, toks reglamentavimas nesiderintų su bendruoju valstybės užsakomu valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiumi principu, pagal kurį būtent Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, nustato atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą. 17. Projekto
atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, manytina, kad projekto 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti vėlesnis, atsižvelgiant į teisės aktų svarstymo ir priėmimo Seime terminus bei atsakingų institucijų tinkamą pasiruošimą įstatymo įgyvendinimui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
19, 52, 53, 58, 77, 82¹ straipsnių
2022-06-17 Nr. XIVP-922(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalį“. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto lyginamajame variante 3 straipsniu keičiamos įstatymo 52 straipsnio 3 dalies pakeitimai neatitinka galiojančios šios dalies redakcijos. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 STRAIPSNIŲ
2022-04-27
dalyvavo: 1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Simonas Gentvilas, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
esmės keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statute nustatytų reikalavimų, t. y., jame nėra nurodyta, ar projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodytą Vyriausybės kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politikos formavimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto lėšų jau 2022 metais, o 2022 metų valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13 2.
Įstatymo projekto pavadinime tikslintinas keičiamo įstatymo numeris, vietoj skaičiaus „X-242“ įrašant skaičių „XI-242“, be to, žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja”. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalimi pildomoje įstatymo 4 straipsnio 5¹ dalyje, derinant ją su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3-5 dalyse apibrėžtomis sąvokomis, siūlytina vietoj žodžio „išsilavinimą“ įrašyti žodį „kvalifikaciją“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalyje vietoj žodžių „studijoms pirmojoje pakopoje“ įrašytini žodžiai „pirmosios pakopos studijoms“. Taip pat pažymime, kad projekto 7 straipsnio keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1¹ ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad baigę trumpąsias studijas gali pretenduoti stoti ne tik į pirmosios pakopos, tačiau ir į vientisąsias studijas. Atsižvelgiant į tai bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos, numatant jose ir vientisąsias studijas. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo nuostatų nuoseklumo ir tarpusavio darnos, siūlome projekto 3 straipsniu keisti ne įstatymo 53 straipsnio 5 dalį, nustatančią maksimalų trumpųjų studijų kreditų skaičių (nes šio skaičiaus keisti projektu apskritai nesiūloma), o šio straipsnio 17 dalį, kurioje yra detalizuojama trumpųjų studijų kreditų panaudojimo tvarka, t. y. šią dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad pasiruošimui pirmosios pakopos studijoms skiriama ne daugiau kaip 30 studijų kreditų. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-134 7.
dalis neturi būti numeruojama. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių
„lietuvių kalbos” įrašytini žodžiai „ir literatūros“, nes yra laikomas būtent
lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas. Be to, šioje pastraipoje taip pat turi būti patikslintas ir ministerijos pavadinimas. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71 1,53
keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte turi būti patikslintas ministro pareigų pavadinimas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamai įstatymo 77 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 5 dalimi keičiamai įstatymo 77 straipsnio 4 daliai. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
terminiją su keičiamame įstatyme vartojamomis sąvokomis, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte brauktinas žodis
„bakalauro“, o 5 punkte – vietoj žodžių „profesinio bakalauro“ įrašytinas
žodis „kolegines“. Kita vertus, siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlome keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte patikslinti, kokius du valstybinius brandos egzaminus asmenys turėtų būti išlaikę stojant į bakalauro studijas. Be to, derinant šį punktą su to paties keičiamo įstatymo
žodį „bent“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
61
variante 4 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pakeitimai neatitinka galiojančios šios pastraipos redakcijos, o projekto 6 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai neatitinka galiojančios šio punkto redakcijos. Pritarti. 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildoma nauja keičiamo įstatymo 74 straipsnio 3 dalis brauktina dėl kelių priežasčių. Pirma, ji nenustato jokių reguliacinio pobūdžio teisės normų, o tik įtvirtina dispozicines nuorodas į kitas šio įstatymo nuostatas. Antra, joje įtvirtintos dispozicinės nuorodos apskritai yra klaidingos, nes nei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nei 77 straipsnio 4 dalis nenustato jokių valstybinio finansavimo socialinei dimensijai įgyvendinti principų. Apskritai, mūsų nuomone, vienintelė socialinės dimensijos įgyvendinimo finansavimo nuostata yra numatyta keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad antrajai konkursinei eilei formuoti papildomai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo. Kokios dar gali būti finansavimo socialinei dimensijai įgyvendinti formos, projekte nėra atskleista. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti šios nuostatos ne tik kaip perteklinės, tačiau kaip ir netikslios. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi pildomoje įstatymo 77 straipsnio 1¹ dalyje vietoj žodžių „aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka“ įrašytini žodžiai „aukštųjų mokyklų, suderinus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nustatyta tvarka“. Taip pat siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių „stojamojo egzamino“ įrašyti žodžius „stojamųjų egzaminų“, po žodžių
„specialiųjų gebėjimų“ – žodžius „įvertinimo rezultatų“, vietoj žodžių
„švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka nustatyti asmenys“ – žodžius
„švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti asmenys“, vietoj žodžių
„antrojoje eilėje“ – žodžius „antrojoje konkursinėje eilėje“ ir vietoj žodžių
„pirmojoje eilėje“ – žodžius „pirmojoje konkursinėje eilėje“.
Taip pat siūlome patikslinti šioje dalyje vartojamų sąvokų „kvalifikacija atitinkamoje srityje“ bei „darbo patirtis atitinkamoje srityje“ turinį, nes nėra aišku nei kokia „atitinkama sritis“, nei koks srities santykis su vykdomomis studijomis turimi omenyje. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi pildomoje įstatymo 77 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta neaiški savo turiniu nuostata, numatanti, kad į antrąją konkursinę eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad 59 straipsnio 1 dalyje išvardinti absoliučiai visi stojantieji į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas – vieni iš jų turi būti išlaikę valstybinius brandos egzaminus, o kitiems šis reikalavimas netaikomas. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kurie būtent reikalavimai, nurodyti 59 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti taikomi pretenduojantiems į antrąją konkursinę eilę. Be to, siūlytina šioje dalyje numatyti, kad antrojoje konkursinėje eilėje likus neužimtoms vietoms, į jas gali pretenduoti tik tie pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys, kurie neįstojo į aukštąją mokyklą pagal pirmąją konkursinę eilę. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalimi keičiamoje įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje turi būti tikslinama vartojama sąvoka „įvertinus savo noru nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių skaičių“, kadangi ši sąvoka nėra vartojama keičiamame įstatyme.
Apskritai nėra aišku, kuo susijęs nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių (o tiksliau
dalimi keičiamoje įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar antrajai konkursinei eilei skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų nuo Vyriausybės patvirtinto priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus, t. y. 90 proc. vietų skiriama pirmajai konkursinei eilei, o
vietos švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu.
Pastaruoju atveju, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, nurodant, kad Vyriausybė iki balandžio 2 d. tvirtina preliminarų stojančiųjų skaičių į valstybės finansuojamas vietas tik pagal pirmąją konkursinę eilę, o siūlomą 77 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį - kelti ir jungti su siūlomu 77 straipsnio 4 dalies antruoju sakiniu, nes abiejose nuostatose būtų kalbama apie švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetenciją iki balandžio 15 d. nustatyti papildomas valstybės finansuojamas studijų vietas pagal antrąją konkursinę eilę ir paskirstyti šias vietas pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ar studijų programas. Iš kitos pusės, toks reglamentavimas nesiderintų su bendruoju valstybės užsakomu valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiumi principu, pagal kurį būtent Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, nustato atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
turi būti papildytas nuostatomis, numatančiomis įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, manytina, kad projekto 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti vėlesnis, atsižvelgiant į teisės aktų svarstymo ir priėmimo Seime terminus bei atsakingų institucijų tinkamą pasiruošimą įstatymo įgyvendinimui. Pritarti. 18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2021 m. spalio 26 d.
Įvertinę Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija,
477225 Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (toliau - LKDK) sveikindama LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 20 d. sprendimą, rengiantis svarstyti siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76,
projektas) ir Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-923 (toliau - ŠĮ pakeitimo projektas) atsiklausti LKDK, kaip suinteresuotos pusės. Susipažinus su pateiktais MSI ir ŠĮ pakeitimo projektais, LKDK esminių pastabų ir pasiūlymų siūlomam ŠĮ pakeitimo projektui - neturi, o MSI pakeitimo projektui teikia šią savo nuomonę, pastabas ir siūlymus atskiroms formuluotėms:
dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Trumposios studijos - aukštojo mokslo studijų pakopa, skirta profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti su galimybe pasirengti studijoms pirmojoje pakopoje.“ LKDK siūlymo pagrindimas, pastabos, komentarai Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte nurodyta formuluotė turi būti suprantama ir interpretuojama taip, kad pasirengimas studijoms pirmojoje pakopoje nėra imperatyvus trumpųjų studijų objektas, jis yra galimas, tik įgijus ar siekiant įgyti konkrečią kvalifikaciją trumposiose studijose. 2.
taip: „5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais ne daugiau kaip 30 kreditu gali būti numatyta pasirengimui studijuoti pirmosios pakopos studijose) studijų kreditų." LKDK siūlymo pagrindimas, pastabos, komentarai Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte nurodyta formuluotė turi būti suprantama ir interpretuojama taip, kad pasirengimas studijoms skiriant numatomą kreditų skaičių pirmojoje pakopoje nėra imperatyvus trumpųjų studijų objektas, jis yra galimas, tik įgijus ar siekiant įgyti konkrečią kvalifikaciją trumposiose studijose. Numatyti papildomi 30 kreditų galėtų būti skirti tik tam tikrose trumpųjų studijų programose, kurias pabaigus ar jas studijuojant būtų sudaryta paraleli galimybė, pasinaudojus jais, pasiruošti stojimui į pirmos pakopos studijas. 3. Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną tris valstybinius brandos egzaminus, iš kurių vienas lietuvių kalbos ir vienas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priskirtas tiksliųjų egzaminų grupei (menų ir humanitariniu mokslu studijoms netaikomas šio egzamino reikalavimas), turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos.
Šioje dalyje nurodytas priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimas netaikomas: 1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų;
4) asmenims, išlaikiusiems du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos universitetines bakalauro studijas;
5) asmenis, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas. LKDK siūlymo pagrindimas, pastabos, komentarai Nuosekliai palaikome siūlymą koreguoti 59 straipsnio 1 dalį nurodyta formuluote. Panaši LKDK pozicija buvo išreikšta 2021-11-11 raštu Nr. 1-63 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETO IŠVADOS adresuotu LR Seimo frakcijoms, ji taip pat atliepia Lietuvos Švietimo tarybos siūlymus dėl valstybinių brandos egzaminų, vertinant šios institucijos išdėstytą pirminę (2021 m. gegužės 14 d. rašto Nr. S2021-2518) ir, vėliau, papildytą (2021-05-31 Nr. S2021-2910) poziciją dėl valstybinių brandos egzaminų taikymo ir jos pagrindimą stojant į aukštąsias mokyklas Lietuvoje. Šioje vietoje, atkreipiame dėmesį ir siūlome papildyti projektą išskirtinumą taikyti ne tik stojant į menų, bet ir į humanitarinių mokslų studijas, nes šios studijos tiesiogiai nereikalauja tikslių mokslų išsprūsimo.
Palaikome ir diferencijuotus stojimo kriterijus į universitetus ir kolegijas, nes tik tokiu būdu bus atlieptos aukštojo mokslo institucijų misijų skirtis: kolegijos atlieps regiono poreikį, integruojant trumpąsias studijas ir šių studijų nuoseklumą, jį įgyvendinant perėjimo iš IV ISCED į VI ISCED lygmens studijas būdu, taip kartu bus įgyvendinti ir Lietuvos regioninės politikos tikslai numatyti Baltojoje knygoje jų darniai ir tvariai plėtrai užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys ir į užsienio lietuvius ar užsieniečius, kurie nori studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, nes stojimo sąlygų diferencijavimas pagal aukštųjų mokyklų tipą, jiems suteiks papildomų galimybių siekti ir patekti į aukštojo mokslo studijas Lietuvoje. Kita vertus, nurodytos pataisos, sudarys galimybę didesnei grupei asmenų patekti į aukštojo mokslo studijas alternatyviu būdu, neišlaikius numatomų privalomų valstybinių brandos egzaminų. MSI siūlomos projekto pataisos leis asmenims, kurie neatitiks numatomų stojimo sąlygų į aukštąją mokyklą, nes nepasieks reikiamų stojimo balų į aukštąją mokyklą bendrojo priėmimo metu, įgyvendinti šiuos siekius alternatyviu būdu kas, tikėtina, sudarys prielaidas jiems rinktis studijas Lietuvoje, o ne užsienyje. 4. Papildyti 77 straipsnį l¹ dalimi: „l¹. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas aukštojo mokslo prieinamumui plėtoti, antroji konkursinė eilė sudaroma aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, stojamojo egzamino ir kitų specialiųjų gebėjimų.
Į šią eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir turintys atitinkamos srities IV lygmens profesinio mokymo kvalifikaciją arba bent 2—darbo—metu patirti atitinkamoje srityje, arba baigę trumpąsias studijas, taip pat kiti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka nustatyti asmenys. Antrojoje eilėje likus neužimtoms vietoms, į jas gali pretenduoti pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys. LKDK siūlymo pagrindimas, pastabos, komentarai Darbinės veiklos patirties reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi) yra nurodyti atitinkamo sektoriaus bei lygmens profesiniuose standartuose, todėl siūlymas nurodyti darbo patirties kriterijų MSI pakeitimo projekte, kaip stojimo į aukštąją mokyklą sąlyga, manome, kad yra perteklinis ir jos nurodyti ir įtraukti - nereikia. 5. Nors MSI pakeitimo projekte tiesiogiai nėra nurodoma kokiu būdu švietimo, mokslo ir sporto ministras iki numatomos datos nustatys atitinkamais metais antrosios konkursinės eilės formavimui skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir jų paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes, tačiau, siekiant įvertinti visus MSI pakeitimo projekte siūlomus pokyčius norėtųsi platesnio komentaro apie nustatymo principus ir kriterijus, todėl šiuos siūlymus vertinti - sudėtinga. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 56, 59, 74, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
1-1489 2, 11, 24, 38, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte (toliau - aiškinamasis raštas) yra nurodytas lėšų poreikis 2022 m. biudžetui siūlomam MSI pakeitimo projektui įgyvendinti skiriant priemonei Vietos, skirtos aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti 1,3 mln. Eur, o MSI pakeitimo projekte yra atitinkamai koreguojamas 5 straipsnio 74 straipsnio pakeitimas papildant nauja 3 dalimi taip: „3. Valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo socialinei dimensijai užtikrinti skiriamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 77 straipsnio 4 dalį.“ Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte ir MSI pakeitimo projekte išdėstytus argumentus, atkreipiame dėmesį, kad siekiant įgyvendinti socialinės dimensijos tikslus bei nuoseklumą tarp IV,V ir VI ISCED studijų per trumpąsias studijas - turėtų būti išskirtas atskiras valstybės finansavimas trumposioms studijoms jas vykdyti iš projektuojamų lėšų ne tik kaip atskirai studijų pakopai, be ir vertinant galimybę jų metu pasiruošti pirmajai studijų pakopai. 1 LKDK, su šiame rašte išdėstytomis pastabomis ir komentarais, pritaria siūlomam MSI pakeitimo projektui ir rekomenduoja LR/Seimo švietimo ir mokslo komitetui jį svarstyti ir priimti visa apimtimi. Apsispręsti pagrindiniam komitetui. 2. Lietuvos studentų sąjunga,
Lietuvos studentų sąjunga susipažino su 2021 m. lapkričio 18 d. gautu Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto kreipimųsi bei išnagrinėjo pateiktus Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-922 ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-923.
XIVP-923. Lietuvos studentų sąjunga pritaria įstatymų projektuose numatytiems tikslams keisti vidurinio išsilavinimo įgijimo sistemą bei suvienodinti reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Teigiamai vertinamas siekis Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžti aukštojo mokslo socialinę dimensiją ir skirti papildomą finansavimą jos įgyvendinimui, taip pat sukurti alternatyvų stojimo mechanizmą užtikrinantį aukštojo mokslo prieinamumą. 1. Pastabos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui:
daugiau kaip 30 kreditų skiriant pasirengimui studijuoti pirmosios pakopos studijose) studijų kreditų.“ Pastaba: Svarbu poįstatyminiuose teisės aktuose numatyti metodiką, kaip trumpąsias studijas vykdanti aukštoji mokykla turėtų diferencijuoti studijų kreditų turinį pagal asmens poreikį pasiekti tinkamą pasirengimo lygmenį. 2. „1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus, iš kurių vienas lietuvių kalbos ir vienas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priskirtas tiksliųjų egzaminų grupei (menų studijoms netaikomas šio egzamino reikalavimas), turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Pastaba: Pritariama siekiui vietoje antro konkrečiai įvardijamo egzamino numatyti platesnį pasirinkimą iš kelių egzaminų grupės. Būtina aiškiai apibrėžti siūlomos tiksliųjų mokslų egzaminų grupės sąvoką, nurodant kokie egzaminai į ją patenka. Apsispręsti pagrindiniam komitetui. 3. Asociacija Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacija,
norėtume išsakyti savo nuomonę dėl siūlomo aukštojo mokslo finansavimo modelio turinio ir taikymo imties, dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 59, 77 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 771 ir
įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 (toliau - Projektai). 1. Iš siūlomų projektų matoma, kad finansavimo modelis keičiasi iš esmės ir nebėra grindžiamas finansavimo skyrimu išimtinai gerai besimokantiems studentams (krepšelių principas). Ši aplinkybė lemia, kad finansavimo pagrindai yra šie: atitikimas MSI 59 str. nuostatoms, geras studijų krypties vertinimas, studijų programos priskyrimas prioritetinėms. Taigi, keičiasi finansavimo teisinis inter alia Konstitucinis pagrindas ir aukštojo mokslo finansavimo iš valstybės lėšų subjektams, nebetaikomi galimi ribojimai, sukurti teisės taikymo subjektų, dėl juridinio asmens kapitalo kilmės. 2. Šiuo metu, nepagristai išskiriamas nevalstybinis aukštasis mokslas, jo finansavimo aspektu. Nėra teisinių argumentų neskirti nevalstybinėms aukštosioms mokykloms pilnaverčio bazinio finansavimo. Finansavimo diferencijavimas šiai dienai iškraipo aukštojo mokslo rinką ir sudaro nepagristą pranašumą valstybinėms aukštosioms mokykloms, jų veiklos dalyje kurioje už studijų paslaugas moka besimokantieji (ne valstybė). Pažymėtina, kad šiai dienai yra įteisintas „kryžminis“ aukštųjų mokyklų ekonominės ir neekonominės veiklos finansavimas, kad yra nesuderinama su ES konkurencijos teise ir plėtojama ES Teisingumo teismo praktika (50, 51 p. ES TT sprendimas 2017 m. birželio 27 d., byloje C 74/16). Analogiška pozicija teikiama ir mokslinėje literatūroje.1 Šis aspektas plačiau analizuojamas 3- iame šio rašto priede. 3.
matoma, kad bazinis finansavimas, įskaitant valstybės finansuojamų vietų suteikimą aukštosioms mokykloms, grindžiamas ne išimtinai geriausiai besimokančiais, o finansavimo kriterijus atitinkančiais, studentais t. y. de facto išeinama iš „krepšelių modelio“. 4. Konstitucinė doktrina aiškinant valstybės finansuojamų studijų vietų suteikimą, nagrinėta pakankamai plačiai, bet išimtinai tik geriausių studentų finansavimo kontekste, aiškinant Konstitucijos 41 str. 3 d.2. Tuo tarpu, valstybinių lėšų suteikimas, pagal siūlomą projektą, nėra grindžiamas gabiausių studentų skatinimo prioritetu. Priešingai, matoma, politinė valia, suteikti galimybes siekti aukštojo mokslo visiems, kurie atitinka slenkstinius kriterijus ar prioritetą suteikiant asmenims iš žemo SĖS, kurie įprastai, neturi galimybės įgauti žinių ar/ir motyvacijos pasiekti minimalius stojimo į aukštąjį mokslą reikalavimus ar juos pasiekus dalyvauti aukštojo mokslo sistemoje. 5. Šiame kontekste reikėtų pažymėti, kad įgyvendinant aukštojo mokslo socialinę dimensiją, manytina, jog turi būti išnaudojamos, kiek galima platesnės galimybės pritraukti pažeidžiamų socialinių grupių atstovus į aukštąjį mokslą. Pažymėtina, kad nevalstybinis aukštasis mokslas yra lankstus gali greitai prisitaikyti prie rinkos ir studentų poreikių, ir daug lengviau integruoti skirtingų socialinių ir pažeidžiamų visuomenės grupių narius konkrečioje aukštojoje mokykloje. 6. Taigi, pagal siūlomą finansavimo Projektą, nėra teisinio pagrindo nefinansuoti nevalstybinių aukštųjų mokyklų, analogiškai, kaip ir valstybinių, skiriant valstybės finansuojamas vietas asmenims, atitinkantiems kriterijus ir socialiai pažeidžiamiems asmenims (asmenims iš žemo SĖS). Konstitucinės doktrinos taisyklė, jog: „Valstybinėms aukštosioms mokykloms turi būti skiriamos valstybes biudžeto lėšos. Tam tikru sričių (krypčių) specialistai valstybes užsakymu valstybes biudžeto lėšomis gali būti rengiami ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.“ (psl. 15, p.
15, p. 9, 2008-03-20 Konstitucinio teisino nutarimas), netaikoma. Šis išaiškinimas buvo pateiktas inter alia interpretuojant Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį, būtent senojo krepšelio finansavimo modelio šviesoje. Kita vertus, konstitucinė doktrina leidžia daryti prielaidas, kad Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį konstruktas ir konstitucinė doktrina, nedraudžia finansuoti nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kadangi, „Pagal Konstituciją valstybė turi pareigą nustatyti valstybės lėšų, kuriomis finansuojamas valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių mokslas, skyrimo principus ir tvarką, taip pat tai, kaip turi būti kontroliuojamas jų panaudojimo teisėtumas. Kita vertus. Konstitucijoje nedraudžiama valstybei pagal galimybes prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus besimokantiesiems aukštosiose mokyklose.“ (2002-01-14 Konstitucinio teismo nutarimas, 20 psl.)
argumentus, daroma išvada, kad pagal siūlomą aukštojo mokslo finansavimo modelį nėra pagrindo riboti nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimą ir nustatyti diferencijuotą reguliavimo, kuris be teisinio pagrindo būtų traktuotinas kaip diskriminacinis. Pabaigai reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublika 2020 m. savo ataskaitoje nurodo, kad tiek valstybinės, tiek nevalstybinės aukštosios mokyklos gauna „krepšelių“ finansavimą, nepriklausomai nuo to ar institucija valstybinė ar privati. Taigi, kviestume praktiškai įgyvendinti deklaruojamą aukštojo mokslo finansavimo sistemą, neskirstant vieningoje aukštojo mokslo sistemoje veikiančių institucijų pagal jų kapitalo kilmę. Atsižvelgiant į nurodytus faktinius ir teisinius argumentus, prašome:
diskriminuojančias nuostatas iš Projekto bei siūlomo aukštojo mokslo finansavimo modelio;
reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo (Konkurencijos įstatymo 41 str.
pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-247 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) tikslui – sukurti sistemišką perėjimo tarp švietimo grandžių ir mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri užtikrintų galimybes asmenims pasirengti studijuoti aukštojo mokslo studijų programose, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti teisinio reguliavimo priemones:
Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5¹dalimi tvirtinamą aukštojo mokslo socialinės dimensijos sąvokos apibrėžimą, neminint jame mažai reprezentuojamų asmenų grupių, nes reikėtų apibrėžti, kaip tokias nustatyti, ir jį išdėstyti taip: „5¹.
Aukštojo mokslo socialinė dimensija – socialinės, akademinės, informacinės, finansinės pagalbos priemonių visuma, skirta plėtoti aukštojo mokslo prieinamumą, padėti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenims, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties visuomenėje.“ Pritarti. 2. 9
dimensiją aukštajame moksle, kai šalys turi patvirtintus strateginius dokumentus (strategijas arba veiksmų planus) socialinės dimensijos nuostatoms įgyvendinti, kas leidžia užtikrinti tvarų finansavimą ir nuoseklų veiksmų įgyvendinimą, siūlytina Įstatymo projektą Nr. 1 papildyti 9 straipsniu, kuriuo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas būtų papildytas 82²straipsniu, jį išdėstant taip:
„9 straipsnis. Įstatymo papildymas 82²straipsniu
„82² straipsnis. Aukštojo mokslo socialinė dimensija
pretenduoti į aukštojo mokslo studijas, padėti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenims, kurie yra įgiję profesinę kvalifikaciją pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą arba atitinka šio įstatymo 82¹straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sudaromas aukštojo mokslo socialinės dimensijos veiksmų planas, kuriame numatomos socialinės, akademinės, fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo ir finansinės pagalbos priemonės. 2. Aukštojo mokslo socialinės dimensijos veiksmų planą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šio plano priemonėms įgyvendinti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.“ Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022 m. balandžio 13 d. Nr.
2
studijų pakopų, taip pat ir trumposios, aprašus tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, siūlytina Įstatymo projekto Nr. 1 1 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 29 dalies keitimo atsisakyti. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
studijų įstatymo 9 straipsnis nuo 2022 m. sausio 1 d. neteko galios, siūlytina šio keitimo atsisakyti kaip nebeaktualaus. Pritarti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
siūlomus pakeitimus, siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą Nr. 1 ir jo 2 straipsnį, kuriuo būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, ją išdėstant taip: „2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plane nurodytų priemonių įgyvendinimą, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.“ Pritarti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3, 4, 5, 6 1.6.
359 3, 4, 5, 6
straipsnio nuostatoms dėl minimalių reikalavimų stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas vietas suvienodinimo, trumpąsias studijas siūlytina tiesiogiai susieti su aukštojo mokslo prieinamumo didinimu, atitinkamai keičiant kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą iš pažymėjimo į diplomą, akcentuojant sąsają tarp profesinio mokymo ir koleginių studijų, tačiau neužkertant kelio trumpųjų studijų absolventams, esant poreikiui, tęsti studijas ne tik kolegijose, bet ir universitetuose. Atžvelgiant į tai, siūlytina:
Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „3. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.“;
studijų įstatymo 53 straipsnio 5 dalį;
projekto Nr. 1 3 straipsnį papildyti dalimi, kuria būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 19 dalis, ją išdėstant taip:
„19. Trumpųjų studijų programas gali vykdyti kolegijos,
vykdančios atitinkamos studijų krypties koleginių studijų programas.“;
projektą Nr. 1 papildyti straipsniu, kuriuo būtų keičiamos Mokslo ir studijų įstatymo 58 straipsnio 1 ir 5 dalys, jas išdėstant taip:
„1. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas,
išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.“;
„5. Asmenims, baigusiems profesines studijas ar studijų
modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.“; 1.6.5. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 4 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1, 2 dalis, papildant šį straipsnį 1¹dalimi, išdėstyti taip: „1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. 1¹. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų;
4) asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir išlaikiusiems ne mažiau kaip du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos universitetines studijas;
5) asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos kolegines studijas. 2. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.“;
įstatymo 74 straipsnio 3 dalies, o patikslinti Įstatymo projekto Nr. 1 6 straipsniu keičiamo 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms
stipendijoms, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plano priemonėms ir kitai paramai.“ Pritarti. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1.7.
3597
antrosios konkursinės eilės tvirtinimo datą, asmenų, kuriems ji būtų taikoma, grupes, taip pat siūlytina nepildyti Įstatymo projekto Nr. 1 7 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio nauja 13 dalimi, nes vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, o šio straipsnio 1, 1¹, 2, 3, 4 dalis išdėstyti taip:
„1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir
vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Pirmoji konkursinė eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. 1¹. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas antroji konkursinė eilė sudaroma aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka, kuri paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, stojamojo egzamino ir kitų specialiųjų gebėjimų.
Į šią eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir turintys atitinkamos švietimo srities Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtojo lygio profesinio mokymo kvalifikaciją arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įvertintą bent 2 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje, arba baigę trumpąsias studijas, arba atitinkantys šio įstatymo 82¹straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Po bendrojo priėmimo pagrindinio etapo antrojoje eilėje likus neužimtoms valstybės finansuojamoms vietoms, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka į jas gali pretenduoti pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis)) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.
Antrajai konkursinei eilei formuoti Vyriausybė papildomai skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo. 4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir
(arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų rengimo – pagal studijų programas pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas ir
(arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius.
Atsižvelgdamas į priimtų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes).“ Pritarti. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
stojantiesiems įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d., nes trumposios studijos, kaip alternatyvus kelias į pirmosios pakopos studijas, aktualus nuo šių reikalavimų įsigaliojimo, todėl 8 straipsnis turėtų būti išdėstytas taip (papildžius Įstatymo projektą Nr. 1 9 straipsniu, 8 straipsnis taptų 10 straipsniu): „8 straipsnis.
ir įgyvendinimas
2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
<...>
Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-922 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritaria. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė
2022-05-25
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Andrius Zalitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13 Projektu yra siūloma iš esmės keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statute nustatytų reikalavimų, t.y., jame nėra nurodyta, ar projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodytą Vyriausybės kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politikos formavimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto lėšų jau 2022 metais, o 2022 metų valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-13 Įstatymo projekto pavadinime tikslintinas keičiamo įstatymo numeris, vietoj skaičiaus „X-242“ įrašant skaičių „XI-242“, be to, žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-131
straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja”. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-131
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi pildomoje įstatymo 4 straipsnio 5¹ dalyje, derinant ją su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3-5 dalyse apibrėžtomis sąvokomis, siūlytina vietoj žodžio „išsilavinimą“ įrašyti žodį „kvalifikaciją“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-13
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalyje vietoj žodžių
„studijoms pirmojoje pakopoje“ įrašytini žodžiai „pirmosios pakopos
studijoms“. Taip pat pažymime, kad projekto 7 straipsnio keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1¹ ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad baigę trumpąsias studijas gali pretenduoti stoti ne tik į pirmosios pakopos, tačiau ir į vientisąsias studijas. Atsižvelgiant į tai bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos, numatant jose ir vientisąsias studijas.
Pritarti Atsisakyta pakeitimo. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13
Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo ir tarpusavio darnos, siūlome projekto 3 straipsniu keisti ne įstatymo 53 straipsnio 5 dalį, nustatančią maksimalų trumpųjų studijų kreditų skaičių (nes šio skaičiaus keisti projektu apskritai nesiūloma), o šio straipsnio 17 dalį, kurioje yra detalizuojama trumpųjų studijų kreditų panaudojimo tvarka, t.y. šią dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad pasiruošimui pirmosios pakopos studijoms skiriama ne daugiau kaip 30 studijų kreditų. Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 5. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13
straipsnio vienintelė dalis neturi būti numeruojama. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-13
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „lietuvių kalbos” įrašytini žodžiai „ir literatūros“, nes yra laikomas būtent lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas. Be to, šioje pastraipoje taip pat turi būti patikslintas ir ministerijos pavadinimas. Pritarti Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte turi būti patikslintas ministro pareigų pavadinimas.
Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamai įstatymo 77 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 5 dalimi keičiamai įstatymo 77 straipsnio 4 daliai. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-13
(4,5) Derinant projekto terminiją su keičiamame įstatyme vartojamomis sąvokomis, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte brauktinas žodis „bakalauro“, o 5 punkte – vietoj žodžių „profesinio bakalauro“ įrašytinas žodis „kolegines“. Kita vertus, siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlome keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte patikslinti, kokius du valstybinius brandos egzaminus asmenys turėtų būti išlaikę stojant į bakalauro studijas. Be to, derinant šį punktą su to paties keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, siūlytina prieš žodį „du“ įrašyti žodį „bent“. Pritarti Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13
variante 4 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pakeitimai neatitinka galiojančios šios pastraipos redakcijos, o projekto 6 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 76 straipsnio
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-13
Projekto 5 straipsniu pildoma nauja keičiamo įstatymo 74 straipsnio 3 dalis brauktina dėl kelių priežasčių.
Pirma, ji nenustato jokių reguliacinio pobūdžio teisės normų, o tik įtvirtina dispozicines nuorodas į kitas šio įstatymo nuostatas. Antra, joje įtvirtintos dispozicinės nuorodos apskritai yra klaidingos, nes nei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nei 77 straipsnio 4 dalis nenustato jokių valstybinio finansavimo socialinei dimensijai įgyvendinti principų. Apskritai, mūsų nuomone, vienintelė socialinės dimensijos įgyvendinimo finansavimo nuostata yra numatyta keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad antrajai konkursinei eilei formuoti papildomai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo. Kokios dar gali būti finansavimo socialinei dimensijai įgyvendinti formos, projekte nėra atskleista. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti šios nuostatos ne tik kaip perteklinės, tačiau kaip ir netikslios. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-13
Projekto 7 straipsnio 2 dalimi pildomoje įstatymo 77 straipsnio 1¹ dalyje vietoj žodžių „aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka“ įrašytini žodžiai „aukštųjų mokyklų, suderinus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nustatyta tvarka“. Taip pat siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių „stojamojo egzamino“ įrašyti žodžius
„stojamųjų egzaminų“, po žodžių „specialiųjų gebėjimų“ – žodžius „įvertinimo
rezultatų“, vietoj žodžių „švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka nustatyti asmenys“ – žodžius „švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti asmenys“, vietoj žodžių „antrojoje eilėje“ – žodžius „antrojoje konkursinėje eilėje“ ir vietoj žodžių „pirmojoje eilėje“ – žodžius „pirmojoje konkursinėje eilėje“.
Taip pat siūlome patikslinti šioje dalyje vartojamų sąvokų „kvalifikacija atitinkamoje srityje“ bei „darbo patirtis atitinkamoje srityje“ turinį, nes nėra aišku nei kokia
„atitinkama sritis“, nei koks srities santykis su vykdomomis studijomis
turimi omenyje. Pritarti 2021 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-654, kuriuo yra nustatytas keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies naujas reglamentavimas ir įsigaliojimas yra 2024 m. sausio 1 d. Komitetas siūlo
pakeitimo įstatyme Nr. XIV-654, nes pakeitus aktualią redakciją, ji galiotų vienus metus. Nuo 2024 m. sausio 1 d. galiotų MSĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 nuostatos. Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13
Projekto 7 straipsnio 2 dalimi pildomoje įstatymo 77 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta neaiški savo turiniu nuostata, numatanti, kad į antrąją konkursinę eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.
Pažymėtina, kad 59 straipsnio 1 dalyje išvardinti absoliučiai visi stojantieji į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas – vieni iš jų turi būti išlaikę valstybinius brandos egzaminus, o kitiems šis reikalavimas netaikomas. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kurie būtent reikalavimai, nurodyti 59 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti taikomi pretenduojantiems į antrąją konkursinę eilę. Be to, siūlytina šioje dalyje numatyti, kad antrojoje konkursinėje eilėje likus neužimtoms vietoms, į jas gali pretenduoti tik tie pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys, kurie neįstojo į aukštąją mokyklą pagal pirmąją konkursinę eilę. Pritarti Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-134
straipsnio 4 dalimi keičiamoje įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje turi būti tikslinama vartojama sąvoka „įvertinus savo noru nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių skaičių“, kadangi ši sąvoka nėra vartojama keičiamame įstatyme.
Apskritai nėra aišku, kuo susijęs nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių (o tiksliau – sutarčių su valstybės finansuojamose vietose studijuojančiais) skaičius su kita projekto nuostata, numatančia, kad antrajai konkursinei eilei formuoti papildomai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais skiriamo valstybės finansavimo, t.y. nepaisant nutrauktų sutarčių skaičiaus ir kitų objektyvių sąlygų, antrajai konkursinei eilei turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti tarpusavyje suderinti šioje dalyje nustatyti spalio 1 d. ir balandžio 1 d. terminai. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-134
straipsnio 4 dalimi keičiamoje įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar antrajai konkursinei eilei skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų nuo Vyriausybės patvirtinto priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus, t.y. 90 proc. vietų skiriama pirmajai konkursinei eilei, o 10 proc. – antrai, ar, vis dėlto, antrajai konkursinei eilei skiriamos papildomos vietos švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu.
Pastaruoju atveju, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, nurodant, kad Vyriausybė iki balandžio 2 d. tvirtina preliminarų stojančiųjų skaičių į valstybės finansuojamas vietas tik pagal pirmąją konkursinę eilę, o siūlomą 77 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį - kelti ir jungti su siūlomu 77 straipsnio
švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetenciją iki balandžio 15 d. nustatyti papildomas valstybės finansuojamas studijų vietas pagal antrąją konkursinę eilę ir paskirstyti šias vietas pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ar studijų programas. Iš kitos pusės, toks reglamentavimas nesiderintų su bendruoju valstybės užsakomu valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiumi principu, pagal kurį būtent Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, nustato atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-138 Projekto 8 straipsnis turi būti papildytas nuostatomis, numatančiomis įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, manytina, kad projekto 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti vėlesnis, atsižvelgiant į teisės aktų svarstymo ir priėmimo Seime terminus bei atsakingų institucijų tinkamą pasiruošimą įstatymo įgyvendinimui. Pritarti 18.
grupė, 2021-10-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-11-24
Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (toliau – LKDK) sveikindama LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 20 d. sprendimą, rengiantis svarstyti siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-922 (toliau – MSĮ pakeitimo projektas) ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-923 (toliau – ŠĮ pakeitimo projektas) atsiklausti LKDK, kaip suinteresuotos pusės. Susipažinus su pateiktais MSĮ ir ŠĮ pakeitimo projektais, LKDK esminių pastabų ir pasiūlymų siūlomam ŠĮ pakeitimo projektui – neturi, o MSĮ pakeitimo projektui teikia šią savo nuomonę, pastabas ir siūlymus atskiroms formuluotėms. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte nurodyta formuluotė turi būti suprantama ir interpretuojama taip, kad pasirengimas studijoms skiriant numatomą kreditų skaičių pirmojoje pakopoje nėra imperatyvus trumpųjų studijų objektas, jis yra galimas, tik įgijus ar siekiant įgyti konkrečią kvalifikaciją trumposiose studijose. Numatyti papildomi 30 kreditų galėtų būti skirti tik tam tikrose trumpųjų studijų programose, kurias pabaigus ar jas studijuojant būtų sudaryta paraleli galimybė, pasinaudojus jais, pasiruošti stojimui į pirmos pakopos studijas. ,,3 straipsnis.
Pakeisti 53 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų
krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais ne daugiau kaip 30 kreditų gali būti numatyta pasirengimui studijuoti pirmosios pakopos studijose) studijų kreditų.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Vyriausybės siūlymą ši keičiamo įstatymo 53 straipsnio 5 dalis nebus keičiama. 2. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-11-24
koreguoti 59 straipsnio 1 dalį nurodyta formuluote. Panaši LKDK pozicija buvo išreikšta 2021-11-11 raštu Nr.1-63 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETO IŠVADOS adresuotu LR Seimo frakcijoms, ji taip pat atliepia Lietuvos Švietimo tarybos siūlymus dėl valstybinių brandos egzaminų, vertinant šios institucijos išdėstytą pirminę (2021 m. gegužės 14 d. rašto Nr. S-2021-2518) ir, vėliau, papildytą (2021-05-31 Nr. S-2021-2910) poziciją dėl valstybinių brandos egzaminų taikymo ir jos pagrindimą stojant į aukštąsias mokyklas Lietuvoje. Šioje vietoje, atkreipiame dėmesį ir siūlome papildyti projektą išskirtinumą taikyti ne tik stojant į menų, bet ir į humanitarinių mokslų studijas, nes šios studijos tiesiogiai nereikalauja tikslių mokslų išsprūsimo.
Palaikome ir diferencijuotus stojimo kriterijus į universitetus ir kolegijas, nes tik tokiu būdu bus atlieptos aukštojo mokslo institucijų misijų skirtis: kolegijos atlieps regiono poreikį, integruojant trumpąsias studijas ir šių studijų nuoseklumą, jį įgyvendinant perėjimo iš IV ISCED į VI ISCED lygmens studijas būdu, taip kartu bus įgyvendinti ir Lietuvos regioninės politikos tikslai numatyti Baltojoje knygoje jų darniai ir tvariai plėtrai užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys ir į užsienio lietuvius ar užsieniečius, kurie nori studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, nes stojimo sąlygų diferencijavimas pagal aukštųjų mokyklų tipą, jiems suteiks papildomų galimybių siekti ir patekti į aukštojo mokslo studijas Lietuvoje. Kita vertus, nurodytos pataisos, sudarys galimybę didesnei grupei asmenų patekti į aukštojo mokslo studijas alternatyviu būdu, neišlaikius numatomų privalomų valstybinių brandos egzaminų. MSĮ siūlomos projekto pataisos leis asmenims, kurie neatitiks numatomų stojimo sąlygų į aukštąją mokyklą, nes nepasieks reikiamų stojimo balų į aukštąją mokyklą bendrojo priėmimo metu, įgyvendinti šiuos siekius alternatyviu būdu kas, tikėtina, sudarys prielaidas jiems rinktis studijas Lietuvoje, o ne užsienyje. 4 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1.
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną tris valstybinius brandos egzaminus, iš kurių vienas lietuvių kalbos ir vienas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priskirtas tiksliųjų egzaminų grupei (menų ir humanitarinių mokslų studijoms netaikomas šio egzamino reikalavimas), turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Šioje dalyje nurodytas priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimas netaikomas:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų;
4) asmenims, išlaikiusiems du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos universitetines bakalauro studijas;
5) asmenis, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.“ Nepritarti 2021 m. lapkričio 18 d. buvo rimtas keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-654, kuriuo buvo įvestas 59 straipsnio naujas reglamentavimas priėmimui į aukštąją mokyklą, todėl keisti neįsigaliojusio įstatymo nuostatas yra netikslinga. Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir
direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-11-24
Darbinės veiklos patirties reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi) yra nurodyti atitinkamo sektoriaus bei lygmens profesiniuose standartuose, todėl siūlymas nurodyti darbo patirties kriterijų MSĮ pakeitimo projekte, kaip stojimo į aukštąją mokyklą sąlyga, manome, kad yra perteklinis ir jos nurodyti ir įtraukti – nereikia. . Papildyti 77 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas aukštojo mokslo prieinamumui plėtoti, antroji konkursinė eilė sudaroma aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, stojamojo egzamino ir kitų specialiųjų gebėjimų. Į šią eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir turintys atitinkamos srities IV lygmens profesinio mokymo kvalifikaciją arba bent 2 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje, arba baigę trumpąsias studijas, taip pat kiti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka nustatyti asmenys. Antrojoje eilėje likus neužimtoms vietoms, į jas gali pretenduoti pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys.“ Nepritarti Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr.
XIV-654 3, 9, 12 ir
direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-11-24 Nors MSĮ pakeitimo projekte tiesiogiai nėra nurodoma kokiu būdu švietimo, mokslo ir sporto ministras iki numatomos datos nustatys atitinkamais metais antrosios konkursinės eilės formavimui skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir jų paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes, tačiau, siekiant įvertinti visus MSĮ pakeitimo projekte siūlomus pokyčius norėtųsi platesnio komentaro apie nustatymo principus ir kriterijus, todėl šiuos siūlymus vertinti – sudėtinga. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 56, 59, 74, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) yra nurodytas lėšų poreikis 2022 m. biudžetui siūlomam MSĮ pakeitimo projektui įgyvendinti skiriant priemonei Vietos, skirtos aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti 1,3 mln. Eur, o MSĮ pakeitimo projekte yra atitinkamai koreguojamas 5 straipsnio 74 straipsnio pakeitimas papildant nauja 3 dalimi taip: „3.
Valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo socialinei dimensijai užtikrinti skiriamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 77 straipsnio
išdėstytus argumentus, atkreipiame dėmesį, kad siekiant įgyvendinti socialinės dimensijos tikslus bei nuoseklumą tarp IV,V ir VI ISCED studijų per trumpąsias studijas – turėtų būti išskirtas atskiras valstybės finansavimas trumposioms studijoms jas vykdyti iš projektuojamų lėšų ne tik kaip atskirai studijų pakopai, be ir vertinant galimybę jų metu pasiruošti pirmajai studijų pakopai. LKDK, su šiame rašte išdėstytomis pastabomis ir komentarais, pritaria siūlomam MSĮ pakeitimo projektui ir rekomenduoja LR
iš dalies
sąjungos prezidentas, V. Kučinskas, 2021-11-25 Lietuvos studentų sąjunga pritaria įstatymų projektuose numatytiems tikslams keisti vidurinio išsilavinimo įgijimo sistemą bei suvienodinti reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Teigiamai vertinamas siekis Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžti aukštojo mokslo socialinę dimensiją ir skirti papildomą finansavimą jos įgyvendinimui, taip pat sukurti alternatyvų stojimo mechanizmą užtikrinantį aukštojo mokslo prieinamumą. Svarbu poįstatyminiuose teisės aktuose numatyti metodiką, kaip trumpąsias studijas vykdanti aukštoji mokykla turėtų diferencijuoti studijų kreditų turinį pagal asmens poreikį pasiekti tinkamą pasirengimo lygmenį. Pritarti
sąjungos prezidentas, V. Kučinskas, 2021-11-25
konkrečiai įvardijamo egzamino numatyti platesnį pasirinkimą iš kelių egzaminų grupės.
Būtina aiškiai apibrėžti siūlomos tiksliųjų mokslų egzaminų grupės sąvoką, nurodant kokie egzaminai į ją patenka. Nepritarti Tai reguliuoja poįstatyminiai teisės aktai. 7. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, 2021-12-06 Taryba palaiko tolesnius veiksmus dėl aukštojo mokslo socialinės dimensijos įgyvendinimo ir pagalbos asmeniui siekti aukštesnio išsilavinimo pagal gebėjimus, priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų peržiūrėjimo, vertinant pretendentų įgytas kompetencijas profesinėje srityje ir ankstesnę kvalifikaciją, taip pat dėl brandos atestato gavimo sąlygų keitimo bei pagalbos mokiniams mokymo ir mokymosi procesuose ir teigiamai vertina tai, kad dalis Tarybos 2021-09-24 raštu Nr. S-2021-4412 teiktų siūlymų yra atliepti Seime svarstomuose įstatymų projektuose. Atsižvelgdama į šiuo metu Komitete vykstančias diskusijas dėl minėtų įstatymų projektų, Taryba papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad juose yra akcentuojami ne tik aukštojo mokslo socialinės dimensijos veiksniai, bet ir pagalba asmeniui siekiant aukštesnio išsilavinimo visuose švietimo lygmenyse, tačiau pagal Švietimo įstatymo 39 straipsnio nuostatas vis dar sudaromos teisinės galimybės asmeniui neįgyti pagrindinio išsilavinimo. Tarybos nuomone, svarstant minėtų įstatymų projektuose numatytą siekį dėl trumpųjų studijų absolventų pasirengimo studijuoti pirmosios pakopos studijose, svarbu iki priimant šiuos įstatymus aiškiai sutarti dėl pasirengimo studijoms kriterijaus (kriterijų) ir jį (juos) apibrėžti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų projektuose.
Siekiant nuoseklumo, įgyvendinant minėtus įstatymus svarbu brandos atestato gavimą sieti visų pirma su asmens branda ir pasirengimu tapti mokymosi visą gyvenimą sistemos dalyviu, o ne vien tik su stojimu į aukštąją mokyklą, taip pat reikia baigti užsitęsusias diskusijas dėl trumpųjų studijų ir pradėti jas realiai vykdyti. Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad aukštojo mokslo socialinės dimensijos įgyvendinimo mechanizmo projektą įgyvendinančios viešojo administravimo institucijos turėtų pateikti aptarimui dar iki įstatymų projektams bus pritarta Lietuvos Respublikos Seime. Pritarti
nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G. Skučaitė, 2021-12-23
dalyvauti švietime su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, būtų tikslinga numatyti galimybę, sudaryti sutartis nurodomiems tikslams siekti ir su nevalstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. Nevalstybinės aukštosios mokyklos yra lanksčios, lengvai prisitaikančios ir greitai gali įgyvendinti organizacinius ir infrastruktūros pokyčius, kas leidžia efektyvią neįgaliųjų, skirtingų socialinių grupių atstovų integraciją ir studijų proceso individualizavimą. Iš naudojamos juridinės technikos matoma, kad tai dispozityvi norma, ir finansuojantis subjektas turi diskreciją sudaryti sutartis. Taip pat, pažymėtina, kad nurodomi siektini tikslai yra aktualūs ir strategiškai svarbūs ir nevalstybiniam aukštajam mokslui, kadangi jis dalyvauja vienoje švietimo sistemoje, jam keliami analogiški kokybės reikalavimai ir jis yra kontroliuojamas to paties subjekto. Siūloma 9 str.
Siūloma 9 str. 6 d. formuluotė: „Atsižvelgiant į sutarčių su valstybinėmis ir nevalstybinėmis aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus ir valstybės finansines galimybes, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinei aukštajai mokyklai atitinkamiems metams gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui, studijoms, skirto ir socialinei dimensijai įgyvendinti: valstybinei aukštajai mokyklai nuo valstybinei aukštajai mokyklai praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų išlaidoms (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus laikantis šios dalies nuostatų) ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų tais metais priimtų studentų studijų ir kitoms išlaidoms, sumos; nevalstybinei aukštajai mokyklai lėšos skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyta tvarka“. Nepritarti 2021 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-654, kuriuo buvo 9 straipsnis buvo pripažintas netekęs galios. 9. Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G. Skučaitė, 2021-12-23
esmės mažina aukštojo mokslo prieinamumą. 2. Taip pat kyla pagrįstos abejonės dėl konstitucinių vertybių įgyvendinimo, ribojant aukštųjų mokyklų autonomijos teisę, nustatant priėmimo reikalavimus, įstatyminiu lygmeniu. Jei įstatymu taip detaliai ir skrupulingai bus pateikti priėmimo reikalavimai, toks reguliavimas manytina nesuderinamas su aukštosios mokyklos autonomijos principų ir susijusia konstitucine doktrina. Konstitucinis teismas pažymi, jog „<...> konstitucinė aukštųjų mokyklų autonomijos garantija suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas turi numatyti specialų teisinį reguliavimą, o juo remiantis didžiąją šių santykių teisinio reguliavimo dalį turi sudaryti lokalus – pačių aukštųjų mokyklų nustatytas – teisinis reguliavimas.
Todėl bendras įstatymų nustatytas visų aukštųjų mokyklų teisinis reguliavimas neturėtų būti pernelyg detalus ir neturėtų riboti iš aukštųjų mokyklų autonomijos kylančios jų teisės lokaliais teisės aktais reglamentuoti savo veiklą.“
kriterijai turi demonstruoti pagarbą kiekvieno asmens teisei į mokslą ir tobulėjimą, skatinti aukštojo mokslo prieinamumą ir atvirumą. Todėl koncentracija į konkrečius ir labai formalius kriterijus, pamina pagrindinių kompetencijų, kurių reikės ateities visuomenei, t. y. kūrybiškumo, verslumo ir kt., ugdymo svarbą. Tokiu būdu užkertamas kelias į tolesnį tobulėjimą pačiam būsimam specialistui. Mažinant aukštojo mokslo prieinamumą, sudaromos aiškios prielaidos vis didesnei jaunų žmonių emigracijai, kadangi Lietuvoje mokslo studijų prieinamumas ir formalieji reikalavimai, nemotyvuoja studijuoti Lietuvoje. 4. Šiame kontekste būtina pažymėtina, kad pasigendama reikalavimų kolegijinėms ir universitetinėms studijoms diferencijavimo, kas turėtų atsispindėti Įstatymo 59 str. Visgi, manome, kad to nepakanka ir turi būti ieškoma praktinių žinių įvertinimo formų. 5. Siūlomų MSĮ 59 str. 1 d. 4, 5 p. kontekste norėtume pažymėti, kad nemanome, jog asmuo turintis vidurinį išsilavinimą ir baigęs trumpąsias studijas, savaime yra labiau pasirengęs studijoms, nei 15 metų patirtį turintis, bet trumpųjų studijų nebaigęs specialistas.
Praktinių įgūdžių vertinimas, kaip stojimo į aukštąjį mokslą sąlygos vertinimas, įgalintų asmenis rinktis aukštąjį mokslą, ne tik iš karto po brandos atestato gavimo, bet ir vėlesniuose gyvenimo tarpsniuose, įgavus praktinių įgūdžių ir žinių, tokiu būdu skatinant formuoti įgūdžius, mokytis visą gyvenimą, pastarasis Lietuvos rodiklis yra žemiau, nei ES vidurkis. 6. Siūlomos MSĮ 59 str. 1 d. kontekste pažymėtina, kad nepaisant nurodytų nepritarimo motyvų, kaip pozityvią tendenciją matome galimybės pasirinkti egzamino rūšį nustatymas. Taip pat, sveikintina rengėjų iniciatyva Įstatymo pakeitimais, atverti alternatyvius kelius į aukštąjį mokslą, siūlomus nustatyti MSĮ 59 str. 1 d. 4, 5 p. visgi naudojama juridinė technika neleidžia įvertinti ir suvokti MSĮ
patenka į pirmąją konkursinę eilę ir kas į antrąją (detaliau komentuojama prie MSĮ 77 str. siūlomų pakeitimų komentarų). Apibendrinant, siūloma imperatyviai nedetalizuoti įstatymu patekimo į aukštąją mokyklą reikalavimų, paliekant autonominę aukštųjų mokyklų teisę į jų nustatymą. Taip pat, manoma, kad būtina tobulinti ir plėtoti alternatyvių kelių į aukštąjį mokslą patekimo galimybes. Nepritarti Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir
nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G.
Skučaitė, 2021-12-23
Aukštojo mokslo socialinės dimensijos užtikrinimas privalo būti vykdomas, visose aukštosiose mokyklose, nepriklausomai nuo jų kapitalo ar /ir finansavimo kilmės. Aukštosios mokyklos sudaro vieną centralizuotai kontroliuojamą švietimo sistemą, kurios kiekvienas narys (aukštoji mokykla) privalo būti vienodai valstybės įgalintas užtikrinti aukštojo mokslo socialinę dimensiją. Valstybės finansuojamų vietų suteikimas socialinei dimensijai užtikrinti traktuotinas, kaip pagalbos studentams patenkantiems į aukštojo mokslo socialinės dimensijos apibrėžtį, o ne studentų srauto valstybinėse aukštosiose mokyklose užtikrinimo, priemonė, todėl manytina, kad jos sklaida ir pasiekiamumas turi būti kiek įmanoma platesnis. Siūloma MSĮ 74 str. 3 d. formuluotė:
„Valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo
socialinei dimensijai užtikrinti skiriamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 77 straipsnio 4 dalį. Nevalstybinėms aukštosios mokyklos valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo socialinei dimensijai užtikrinti skiriamos, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyta tvarka.“. Minima tvarka turėtų apimti, aiškų studijų finansavimo mechanizmą ir ataskaitų teikimą Nepritarti Pasiūlymas susijęs su MSĮ 9 straipsniu, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. yra netekęs galios. 11. Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G. Skučaitė, 2021-12-23
(1¹) Pozityviai vertintinas, antrosios konkursinės eilės įtvirtinimas MSĮ, kadangi tai didina aukštojo mokslo prieinamumą ir skatina mokymosi visą gyvenimą tendencijas. Visgi, dabartiniai normos formuluotės trūkumai ir esami neaiškumai yra esminiai ir neleidžiantys faktiškai organizuoti stojimo į aukštąsias mokyklas procesą dviem konkursinėmis eilėmis.
Nėra aiški dviejų eilių taisyklės sudarymo logika, nes jei asmenys atitinka Įstatymo 59 str. reikalavimus (atitinka stojimo reikalavimus arba patenka į jų netaikymo išimtį), jie stoja pirmąja konkursine eile. Tuo tarpu, pagal taikomą argumentavimo logiką matoma, kad antrosios konkursinės eilės reikalavimai yra reikalavimai numatyti Įstatymo 59 str. pridedant papildomai privalomus reikalavimus planuojamus numatyti Įstatymo 77 str. 11 d. T. y. faktiškai, pagal Įstatymo projektą, antroje konkursinėje eilėje, taikomi dar aukštesni reikalavimai, nei pirmojoje. Taigi, pagal naudojamą juridinę technika, matoma, kad asmuo atitinkantis įstatymo 59 str. reikalavimus numatytus, reiškia:
taisyklę;
taisyklę (Įstatymo 59 str. 1 d. 1 - 5 p.). Siekdamas stoti antrąja konkursine eile, vadovaujantis siūloma Įstatymo 77 str. 11 d. formuluote, asmuo turi papildomai, turėti „atitinkamos srities IV lygmens profesinio mokymo kvalifikaciją arba bent 2 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje, arba baigę trumpąsias studijas“. Taigi, sveikintina rengėjų iniciatyva, sudaryti kokybiškai alternatyvią konkursinę eilę atsietą nuo brandos egzaminų ir apskritai vidurinio išsilavinimo rezultatų, siekiant tinkamai įvertinti asmens profesinius įgūdžius ir žinias. Visgi, MSĮ 59 ir
redagavimo. Pritarti iš dalies Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-131
(5¹) Argumentai: Pritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – sukurti sistemišką perėjimo tarp švietimo grandžių ir mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri užtikrintų galimybes asmenims pasirengti studijuoti aukštojo mokslo studijų programose, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti teisinio reguliavimo priemones:
Pasiūlymas: Siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5¹dalimi tvirtinamą aukštojo mokslo socialinės dimensijos sąvokos apibrėžimą, neminint jame mažai reprezentuojamų asmenų grupių, nes reikėtų apibrėžti, kaip tokias nustatyti, ir jį išdėstyti taip: „5¹. Aukštojo mokslo socialinė dimensija – socialinės, akademinės, informacinės, finansinės pagalbos priemonių visuma, skirta plėtoti aukštojo mokslo prieinamumą, padėti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenims, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties visuomenėje.“
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13
Kadangi pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 11 dalį visų studijų pakopų, taip pat ir trumposios, aprašus tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 29 dalies keitimo atsisakyti. Pakeisti 4 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Trumposios studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa, skirta profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti su galimybe pasirengti studijoms pirmojoje pakopoje.“ Pritarti 3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13
keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 9 straipsnis nuo 2022 m. sausio 1 d. neteko galios, siūlytina šio keitimo atsisakyti kaip nebeaktualaus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-132
Atsižvelgus į šio nutarimo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose siūlomus pakeitimus, siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą ir jo 2 straipsnį, kuriuo būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, ją išdėstant taip: „2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plane nurodytų priemonių įgyvendinimą, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.“
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-133
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatoms dėl minimalių reikalavimų stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas vietas suvienodinimo, trumpąsias studijas siūlytina tiesiogiai susieti su aukštojo mokslo prieinamumo didinimu, atitinkamai keičiant kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą iš pažymėjimo į diplomą, akcentuojant sąsają tarp profesinio mokymo ir koleginių studijų, tačiau neužkertant kelio trumpųjų studijų absolventams, esant poreikiui, tęsti studijas ne tik kolegijose, bet ir universitetuose. Atžvelgiant į tai, siūlytina:
Įstatymo projektą papildyti straipsniu, kuriuo būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „3.
Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.“
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13
Atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsniu keisti Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 5 dalį;
„5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų
krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais ne daugiau kaip 30 kreditų skiriant pasirengimui studijuoti pirmosios pakopos studijose) studijų kreditų.“
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-133
Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti dalimi, kuria būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 19 dalis, ją išdėstant taip: „19. Trumpųjų studijų programas gali vykdyti kolegijos, vykdančios atitinkamos studijų krypties koleginių studijų programas.“;
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-134
(1,5) Įstatymo projektą papildyti straipsniu, kuriuo būtų keičiamos Mokslo ir studijų įstatymo 58 straipsnio 1 ir 5 dalys, jas išdėstant taip: „1. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.“;
„5. Asmenims, baigusiems profesines studijas ar
studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.“
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13
Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1, 2 dalis, papildant šį straipsnį 1¹dalimi, išdėstyti taip: „1.
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. 1¹Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi:
1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;
3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų;
4) asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir išlaikiusiems ne mažiau kaip du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos universitetines studijas;
5) asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos kolegines studijas. 2. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 10.
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13
Netikslinti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnio 3 dalies:
„3. Valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo socialinei
dimensijai užtikrinti skiriamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 77 straipsnio 4 dalį.“
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13
išdėstyti taip: „4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms stipendijoms, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plano priemonėms ir kitai paramai.“ Pritarti Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-136
(1,1¹,2,3,4) Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio keitimo nuostatas papildyti 1¹dalimi, numatant antrosios konkursinės eilės tvirtinimo datą, asmenų, kuriems ji būtų taikoma, grupes, taip pat siūlytina nepildyti Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio nauja 13 dalimi, nes vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, o šio straipsnio 1, 1¹, 2, 3, 4 dalis išdėstyti taip: „1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės.
Pirmoji konkursinė eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. 1¹. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas antroji konkursinė eilė sudaroma aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka, kuri paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, stojamojo egzamino ir kitų specialiųjų gebėjimų. Į šią eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir turintys atitinkamos švietimo srities Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtojo lygio profesinio mokymo kvalifikaciją arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įvertintą bent 2 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje, arba baigę trumpąsias studijas, arba atitinkantys šio įstatymo 82¹straipsnio
antrojoje eilėje likus neužimtoms valstybės finansuojamoms vietoms, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka į jas gali pretenduoti pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys. 2.
vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis)) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrajai konkursinei eilei formuoti Vyriausybė papildomai skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo. 4.
studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų rengimo – pagal studijų programas pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Atsižvelgdamas į priimtų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes).“ Pritarti iš dalies 2021 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-654, kuriuo yra nustatytas keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies naujas reglamentavimas, kurio įsigaliojimas yra 2024 m. sausio 1 d. Komitetas siūlo keičiamo įstatymo 77 straipsnio aktualios redakcijos dalis keisti su šiuo projektu, o būsimą redakciją MSĮ pakeitimo įstatyme Nr. XIV-654. Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-137 (82¹) Atsižvelgus į užsienio šalių praktiką įgyvendinant socialinę dimensiją aukštajame moksle, kai šalys turi patvirtintus strateginius dokumentus (strategijas arba veiksmų planus) socialinės dimensijos nuostatoms įgyvendinti, kas leidžia užtikrinti tvarų finansavimą ir nuoseklų veiksmų įgyvendinimą, siūlytina Įstatymo projektą papildyti 9 straipsniu, kuriuo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas būtų papildytas 82²straipsniu, jį išdėstant taip:
„9 straipsnis. Įstatymo papildymas 82²straipsniu
Papildyti Įstatymą 82²straipsniu „82²straipsnis. Aukštojo mokslo socialinė dimensija
prieinamumą – sudaryti sąlygas pretenduoti į aukštojo mokslo studijas, padėti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenims, kurie yra įgiję profesinę kvalifikaciją pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą arba atitinka šio įstatymo 82¹straipsnio
veiksmų planas, kuriame numatomos socialinės, akademinės, fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo ir finansinės pagalbos priemonės. 2. Aukštojo mokslo socialinės dimensijos veiksmų planą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šio plano priemonėms įgyvendinti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 8. 14.
Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13 Siūlytina Įstatymo projekto įsigaliojimą sieti su minimalių reikalavimų stojantiesiems įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d., nes trumposios studijos, kaip alternatyvus kelias į pirmosios pakopos studijas, aktualus nuo šių reikalavimų įsigaliojimo, todėl 8 straipsnis turėtų būti išdėstytas taip (papildžius Įstatymo projektą 9 straipsniu, 8 straipsnis taptų 10 straipsniu):
„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 9. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas, 2022-04-27 Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-922 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritaria. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Komitetas pritaria iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir komiteto patobulintam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 77, 82¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-922(2) ir komiteto išvadoms, ir kartu teikia Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr.
XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-25 I Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Komiteto pasiūlymą yra tikslinamas Įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
komitetas, 2022-05-251
Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą yra tikslinama keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5¹ dalis. Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį 5¹ dalimi: ,,5¹. Aukštojo mokslo socialinė dimensija – visuma socialinės, akademinės, informacinės, finansinės pagalbos priemonių, skirtų aukštojo mokslo prieinamumui plėtoti ir padėti asmenims, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties visuomenėje, studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
komitetas, 2022-05-252
Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą yra tikslinama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta
tvarka administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, įgyvendinamas aukštojo mokslo socialinės dimensijos priemones, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.“ Pritarti 4.
Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-253
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatoms dėl minimalių reikalavimų stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas vietas suvienodinimą, Vyriausybė siūlo trumpąsias studijas tiesiogiai susieti su aukštojo mokslo prieinamumo didinimu, atitinkamai keičiant kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą iš pažymėjimo į diplomą, akcentuojant sąsają tarp profesinio mokymo ir koleginių studijų, tačiau neužkertant kelio trumpųjų studijų absolventams, esant poreikiui, tęsti studijas ne tik kolegijose, bet ir universitetuose, todėl yra tikslinamas keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėti taip:
„3. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas,
suteikiama kvalifikacija, kolegijos išduoda studijų pažymėjimą, suteikiantį teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.“
komitetas, 2022-05-254
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Vyriausybės siūlymą yra tikslinamas keičiamo įstatymo 53 straipsnio 19 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti bendras trumpųjų studijų programas, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija. Trumpųjų studijų programas gali vykdyti kolegijos, vykdančios atitinkamos studijų krypties koleginių studijų programas.“ Pritarti 6.
Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-255
(1,5) Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą yra tikslinamos keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 ir 5 dalys. Pasiūlymas:
1Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.“
2Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, profesines studijas, ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.“
komitetas, 2022-05-256
(2,3,4) Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės pasiūlymus yra tikslinamos keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2, 3, 4 dalys. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.“
taip: „3.
Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo lėšų (nustatytų pagal atitinkamais metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimamų asmenų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą).“
išdėstyti taip:
„4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų
institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų rengimo studijų – pagal studijų programas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius.
Atsižvelgdamas į priimtų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes).“
komitetas, 2022-05-257 (82¹) Argumentai: Atsižvelgiant Vyriausybės pasiūlymus yra papildomas įstatymo projektas 82¹ straipsnio pakeitimu. Pakeisti 82¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„82¹straipsnis. Socialinės stipendijos Aukštojo mokslo socialinė dimensija
1.
Įgyvendinant aukštojo mokslo socialinę dimensiją numatomos socialinės, akademinės, fizinės, informacinės, aplinkos prieinamumo, finansinės pagalbos priemonės asmenims, kurie pretenduoja į aukštojo mokslo studijas ir siekia įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties visuomenėje. Šios priemonės yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų pagal nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro aukštojo mokslo socialinės dimensijos prioritetus bei priemones ir skiriamos asmeniui, atitinkančiam bent vieną iš šių kriterijų:
1) jis priklauso asmenų, kurių reprezentavimas aukštosiose mokyklose yra nepakankamas, grupei;
2) įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją jam trukdo akademiniai, socialiniai, finansiniai, geografiniai, informaciniai ar su požiūriu susiję barjerai. 21. Aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams dėl jų finansinės ir socialinės padėties kylančių barjerų iš valstybės biudžeto lėšų mokamos socialinės stipendijos. Socialinės stipendijos dydis – 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Socialinės stipendijos skiriamos studijų semestrui. 32. Socialinė stipendija skiriama, kai prašymų skirti socialinę stipendiją priėmimo metu studentas atitinka bent vieną iš kriterijų:
1) jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
2) turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;
3) yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę. 43.
studentai:
1) šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys;
2) išėję akademinių atostogų;
3) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turintys daugiau kaip 3 akademines skolas;
4) studentai, kurie įvykdė studijų programos reikalavimus, tačiau jiems atidėtas baigiamojo darbo gynimas ar baigiamojo egzamino laikymas. 54. Studentui, atitinkančiam daugiau kaip vieną šio straipsnio 32 dalyje nustatytų kriterijų arba vienu metu studijuojančiam pagal kelias studijų programas, skiriama tik viena socialinė stipendija per studijų semestrą. 65. Socialinės stipendijos mokėjimas nutraukiamas:
1) studentui baigus studijas anksčiau, negu numatyta studijų baigimo data, nutraukus studijas ar pašalinus studentą iš aukštosios mokyklos;
2) atsiradus ir (arba) paaiškėjus šio straipsnio 43 dalyje nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių studentui negalėjo būti skirta socialinė stipendija;
3) studentui mirus. 76. Socialinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarką nustato Vyriausybė.“
komitetas, 2022-05-258 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto ir Vyriausybės pasiūlymus yra tikslinamas Įstatymo projekto įsigaliojimas. Pasiūlymas:
„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 1, 2 ir 7 straipsnius,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 2 ir 7 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 0,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Žukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. 1. Komiteto siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 77, 82¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-922(2), jo lyginamasis variantas. 2. Mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Biuro patarėja Rūta Steponėnienė